170 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio polkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
Simono Daukan o e Lau yno i inskio
polkųlie u ių langues mo synų lie u iškos
e minologinės medicinos leksikos edyba
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Ins i u des langues Li uanies
ESMINIAI VOORŽI: dic ionn, lexique, médecine, edinys
ĮVADiNėS PASTABOS
Simonas Daukan as (17931864) e Lau ynas i inskis (18101881) žymūs XiX a.
p emiè e pa ie des Li uiniens ac eu s du science, de la cul u e e de
l'éduca ion. Les deux ac i i és ba on é é ès chako as. Be de la
li é a u e, au osakos e au es domaines de science des manusc i s e
imp udin s ou ages, šiedu les g ands žemaičiai con ibuè en aux
Li uiniens comme communes ou es la na ion langue de i issemen ,
en ichissemen e su ie, laissée giles pa essaką Li uiniens lexicog aphies e e minog aphies his o iijoje.
Ils inko e kaupė Li uiniens langues leksiką (liaudies dainas, pasakas, smulkiąją au osaką) e eux-mêmes
kū ė nou eaux mo s, ašė žodynus1. Les de nie s de leu s a aux ou en de la ges ho izons d'é ude.
Ce ains dic ionnai es déjà esea ch i (S. Daukan o g andis lenkųlie u ių kalbų žodynas2, L. i inskio
d ikalbiai e ke u kalbis dic ionnai e3), d'au es a enden enco e un pe spicace des che cheu s je e
un coup d'œil. 1 S. Daukan as es éc i déjà au moins qua e dic ionnus, don seulemen un, le plus pe i
(la ynųlie u ių kalbų), a é é épuisé. Le plus g and d'en e eux es polkųlie u ių langues de dic ionn,
manusc i s, ayan en i on 56 mille. lenkiško egis o mo s. Leičiausiai il éc i en i on 18501856 m. Deja, ce
dic ionnai e n'a pas é é ache é, e seulemen en i on 35 mille. lenkiškų okabulų a lie u iškus a i ikmenis. Il
n'a pas d'in aš es, dénomina ion, i an inio euille, ad condi ionnellemen appelé didžiuoju S. Daukan o
polkųlie u ių kalbų žodynu. Manusc ip is conse é au Li uanien li é a u e e nau osakos ins i u de
biblio hèque (FSD 1/ 12) (Subačius 1993: 135; plus loin oi Subačius 1990: 2032).
il es es é de L. i inskio éc i s deux bibilanges e un qua u kalbio ocodyne an a: Lenkųlie u ių kalbų
žodynas (Słownik polskoli ewski), Rusųlie u ių kalbų žodynas (Slo a ą Rosiusko-Liu o skielo ynųlenkų kalbų
žodynas (Slo a ą Rossiusko-Liu o skij La insko-Polski) (plaisammen oi K uopas; Aukso iū ė 1999, 1960;
Kažuskai ė 2010). Le plus g and de ses composés Lenkųlie u ių langues de dic ionnai e, comp enan AR aides
e ayan 2060 pages, es conse é de l'Académie polonaise des sciences bib lio ekoje K okuwej. Rusųlie u ių
kalbų žodžio (1193 p.) e Rusųlie u iųla ynųlenkų kalbų žodžio (96 p.) agmen s ou e Geog a ų d augijos
a chy e Sank Pe e bu ge (ž . Aukso iū ė 1998: 38).
2 Ž . Subačius 1993.
3 Ž . K uopas 1960; Vi kauskas 1996, 1997; Aukso iū ė 1998, 1999, 2000, 2003; Kažukauskai ė 2010. Elle a é é nommée la meilleu e joueuse du monde.
171Te minologija | 2015 | 22
Dideli jų nuopelnai lie u ių e minologijos (gam os mokslų, ypač bo-
anikos, e his o ies) à l'his oi e. S. Daukan as éc i i la p emiè e langue
li uanienne l'his oi e de la Li uanie e d'au es li es his o iques (no s que
la e minologie de l'his oi e de ces a aux n'es pas enco e dé aillée),
p épa é mokyklai lie u iškus ado ėlius, aduisi en langue li uanienne des
œu es de li é a u e g ožinės, ainsi que des li es de conseils ag icoles
su le pie ininks o, le ja dine isme, le bi kininks o, le bois, le abaco,
l'apicul u e e la p o ec ion con e les apine s (ž Zinke ičius 1990: 149151;
VLe iV 529530; pl. oi Me kys 1991). L. i inskis leido lie u iškus calend ie ,
adui en langues li uaniennes des œu es de li é a u e g ožinė, éc é
conseils de li es de mo o ės, e ique e, soins des animaux e soins ainsi
au es ques ions, un des p emie s kū ė bo anikos e minus4 (ž .
Zinke ičius 1990: 162163; VLe Viii 421422; oi plus Pe ke ičiū ė 1988; PMKŠ 2012).
de leu s yeux n'a pas éleis e e médec s i is. Bien qu'ils ne éc ashen
spéciales de ce e a ie a aux5, cependan a ec médecine liées lexiques
peu se sulasie dans d'au es leu s a aux. Ainsi on peu di e que ils on con ibué e à la c éa ion des e minologies de médecine Li uiniens.
Ce a icle obje de é ude choisi S. Daukan o6 (S. Dauk) e L. i inskio7 (i) d ikalbiai lenkųlie u ių kalbų žodynai.
Leu lexique médicale n'a pas enco e é é é udiée, aisi ise ce e sp agà comblée. de ces dic ionnai es a é é
choisie di e ses no ions médicales in oduisan lie u iška leksika ( ienažodžiai iš es iniai pa adinimai)8. ex ai
ou a icle de dic ionnai e, 4 L. i inskio e minologici hé i age ésumé s Albinos Aukso iū ės dc a o
disse a iona ion Lau yno I inskio e minologijos da bai (20001).
5 à l'excep ion L. i inskį, don plus g and imp imdin e a ail Me skai lių ūkio pa ie p op e p épa ée chy ele
su les maladies des gens e leu ai emen peu ê e considé é sépa émen a ail du domaine médic. En
ou e, men ionnan manusc i s Būdas ai emen des maladies des gens e animaux, dans lequel indiqué,
quelles maladies e commen ai e di e s plan es ou ma é iaux. Dans ce manusc i , L. i inskis pa a ojo
su 400 e mes. Un manusc i pa lable possédé pa l'Uni e si é de médecine de Kaunas es dispa u (ž .
Aukso iū ė 20002: 4, 6). 6 Qua ième, p op emen le plus g and S. Daukan o dicodyne (DLL) lenkiško egis o
sou ce es S anisławo Ropelewskio polkų acūzų kalbų žodynas (1847). DLL 'es peu -ê e plus o ien é e s
des lec eu isous passila isés ou éduqués Li u iens. Il a p obablemen é é éc i non seulemen comme
lea ningis polkų kalbos žodynas, mais e comme no minamasis lie u ių kalbos žodynas (ž . Subačius 1990: 2728).
7 Dans les a aux de Li uanie, le dic ionnai e de L. i inski es appelé a iémen , pa exemple, Jonas K uopas
dans son a icle le appelai Li uaniquemen lenkiškuynu (K uopas 1960: 192), Zigmas Zinke ičius, Jonas Palionis
Dic ionnai e des langues polonais (ž . Zinke ičius 1990: 163; Palionis 1995: 194), A. Aukso iū ė dans ses a icles
(1998, 1999, 2003, 2007) comme un dic ionnai e des langues polonaises (Slo nikskomudzki), Onoskauskai ė Kalo
Polish dic ionnai e des langues polonaises (Slo nik li ewski). L. i inski pa le dans l'a icle son a ail es appelé
Lenkųlie u ių kalbų žodynu, i. i. ainsi, comme il es appelé O. Kažukauskai ės pa eng oje e éluis e dans le li e,
dans laquelle publieama es ée pa ie du dic ionnai e manusc i (AR aidės), à lui ajou ée numé ique plokš elė
a ec manusc ip aksimile.
8 Abiejuose žodynuose as i 362 e minologinės medicinos leksikos iene ai (įskai an a ian us), iš jų
323 lie u iški, 26 skoliniai i 13 hib idų bei miš ios kilmės žodžių junginių.
Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio lenkųlie u ių . y.
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
an aš inis lenkiškas žodis e lie u iški ses co espondmenys a ec ou es les
é é ences g amma icales. 172 Leksiniai uni ai a icle ne son pas appelés
e mes de médecine pou la aison que les i iamieji leksikog a inie sou ces
son communiei e čiamieji XiX a. p emiè e moi ié leodinai, donc choisi u ilise
séman iquemen alpesnis e min e minologines de médecine lexiques e me.
Kalbamųjų žodynų e minologinė medicinos leksika en essence discu é pa un
p incipal […] aiškos éga d, cependan pasi elkiamas e séman ique aspec s
a angemiama suje ine ana omies (kūno pa s, o ganų pa adinimų) e cliniques
(ligų, liguis ų būsenų pa adinimų) concep s de classi ica ion. ca égo ies,
Nag inėjami ik lie u iškos kilmės leksiniai iene ai.
S aipsnio ikslas – nus a y i edinių da ybos būdus i jų san ykį, da ybos
discu e cesa ées da ybos ypes, explique i, quels g oupes de concep s
médicaux į a dija ediniai, é abli edinių appo į a ec gy ąja e aš ų kalba,
é en uels mo synų au o ių naujada us, é alue edinius de su ie dans la
ac uelle commun inée li au es kalboje e e minijoje médicine.
VeNiDi DARyBA
La plus g ande pa ie des dic ionnai es S. Daukan o e L. i inskio ou és
des concep s médicaux des mo s in oduisan an s e des mo s combinés
son de sa p op e o igine, i. e. pu nai lie u iški, qui cons i uen 89 % de
ou es les dic ionnai es e minologiques de médecine (en incluan les
a ian es). On comp end, puisque les deux lexicog aphes é aien de g ands
ama eu s de la ma e nelle langue e puoselec eu s. de leu s dic ionnai es
élu i ediniai (ils cons i uen en i on 46 % du lexique e minologique de
médecine Li u iškos) selon la açon de ai e son di isés en p éesagų,
p iešdėlių e galūnių edinius9. Pa bamųjų g upių à l'in é ieu les mo s son
g oupés selon leu séman ique. Ainsi maniè e se o me ce ains
mic osys èmes, pa exemple, noms de pa ies du co ps, noms d'o ganes, maladies, liguis es būsenes, pe sonnes e au es noms.
1.VeDiNiAi10.
1.1. P iesagų ediniai
La Gausia edinių bū į cons i ue a ec des p éposi ions dé eni des noms
de concep s médicaux (123 leksiniai uni ai) (ž . 1 ableelę). Ils se di isen
9 Dėl didelės i iamosios medžiagos apim ies šiame s aipsnyje ap a iami ik ediniai, nenag inėjami dū y-
bos būdu suda y i lie u iškos e minologinės medicinos leksikos iene ai.
10 Ap ašan žodynų edinius em asi diach oninės i sinch oninės žodžių da ybos da bais (Amb azas 1993,
plus en dé ail 2000; DLKG 2006; LKG 1965; Ska džius 1996; U bu is 2009).
173Te minologie | 2015 | 22 selon da ybos ca égo ies dans deminu i us
(mažybinius daik a a džius), noms d'ac ions, ou eiksmažodžių abs ac us,
noms des ca ac é is iques, ou a dažodžių abs ac us, ac eu s e des
dé en eu s de ca ac é is iques eiksmažodinės, noms des dé en eu s de
ca ac é is iques a dažodinės, noms du ésul a d'ac ion, noms des lieux e
noms des pe sonnes selon p o ession. Ces ca égo ies son à leu ou
cons i uées pa des ypes de dou es (plaî e 10). oi Amb azas 1993: Les
edinai es son p ésen és selon leu abondance.
1.1.1. DeMiNUTyVAi (MAŽyBiNiAi DAiKTAVARDŽiAi)
Jais appelés p éesagų ediniai, ai e de daik a a džių e žymin ys la même chose que e ondinis mo , mais
plus pe i (DLKG 2006: 87), au emen di , deminu y ais son considé és mino umą žymin ys mo s. -elis, -elė.
S. Daukan o e L. i inskio ou en dans les dic ionnai es ois a ec da iausia de la langue Li uiniens des
déminuy ų p eesaga -elis, -elė é oque ediniai11, qui on pynu pe i ume signi ica ion. Šių edinių pama iniai
daik a a džiai ma que o ganą (pil as), indą ( au ė) e sužalo ą odos ou glei inės ie ą (žaizda): B zuszek,
-ka. m. Pilwēlis12 ~ pil elis i 2413, plg. LLKŽLal 11: lenk. b zuszec, lie . pil elis; Bank, Banka, <...>14, au ele,
banki s awic, au eliemis k auj lejs i ~ au elė, au elėmis k aujį leis i S. Dauk i 75, mais plg. LLKŽLal 5:
lenk. bank, lie . banque, no s lenk. bańka, lie . bonka, plėčka; au ė; Ranka, żajz de le, <...> ~ žaizdelė S. Dauk
iii 29, plg. LLKLŽal 203: lenk. anka, plu. jaaizdelée. Ces deminu y ai son des mo s de langue i e 15. LKŽe
pil elis du mo 11 S. Daukan as e L. i inskis leu s dic ionnams ėmė mo sžius ( edinius) du i an òi langue, i.
i. les e minologiza o, e pa ojo comme lenkų kalbos a i ikmenis. Dans ce a icle en els mo s es
ega dé comme à des edinius du poin de ue du da ybos.
12 Les lexicines uni és s'éc i en demi-noudées le es au eu es de ce a icle. 13 Les exemples de mo s
son p ésen és éc i u e o iginalalo, ap ès ildès donnan con empo ains éc i simis ansc i le nom.
14 Lauž iniais skliaus is ma qué es passéis lie u iškas lenkiško i aš inio mo du co espondan , qui
(dažniausiai) n'es pas dé i é mo (ce soi un simple mo , ou dū inys, ou skolinys, ou hib idas, ou mo s de combininys),
ai i dans ce a icle neng inėjamas. Pa la sui e p ésen és des exemples d'a icles dicynes, les uni és leksiniai
passis ieji son pab auk i, exemple. : Ape y -u, m. Àlkis, wàlgima nò as. Niema ape y u. Wàlimas nējam i 45,
Ap eka s wo -a, n. Wajs ʼińīs é -es, m. Ap ieko īs é i 5, Dok o , gydy ojas. dak a as S. Dauk i 145, Ci ulik, ka. m.
K àulejdʼ īs, -dzia. w. Sku ièjas, -a. w. i 36, Ciało, -a. n. Kùnas, -na. ma we; kùnas, nuòmi ūlis, -lia. w. lé, -les. m.
Lawōnas, -na. w i 32. Mais il y a des cas que passe idžia ybos maniè ei, exemple. : Boleść, -ści. . Skāusmas, sòpŭlis,
mas žodis aip pa y a edinys, ik p iklauso ki ai da ybos ka ego ijai, ki am da ybos ipui a ba ki am da-
skaudièjimas, îła, -łos, gièlimas i 20, aigi es discu é dans la pa ie co espondan e de l'a icle.
15 Nus a an žodžių liaudiškumą, emiamasi akademinio lie u ių kalbos žodyno ( oliau – LKŽe) duomeni-
mis. Žodis laikomas liaudiniu, jei žodyne jis a jo eikšmė y a paliudy a iš gy osios kalbos ( ai odo a -
miens locu ions ab é ia ions).
Palmi a Zemle ičiū ė 174 Simono Daukan o e Lau yno I inskio polkųlie u ių ixés
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
a osenos sen is de Pušalo o (Pas alio .). Tau èle signi ica ion médicine am
é i able i linis indelis, appliquan susi gusiam su co ps sangujui en su aces
su auk i donnée de Pilypo Ruigio Li uiniens okiečių e okiečių Li uiniens
langues dic ionno (1747), K is ijono Go lybo Milkaus Li uiniens okiečių e
okiečiųlie uinski langues dic ionno (1800) e Lody i . de l'éc i u e, e le mo
au èle de sangulée es p is du ocino de Kons an ino Si ydo. Žaizdelės
a osenos sakinių donnée de Ju ba ko, Rozalimo (Pak uojo .), Valkininkų
(Va ėnos .).
-isėl. Po a deminu y ų é es a a ec p ésesaga -ėlis. C'es pama inių
daik a a džių, žyminčių asmenis (kūdikis, en an ), ediniai: Dziecią ko, - eczko,
-a. n. <...>, kudikēlis, -lia. w. ~ kūdikelis i 62, plg. LLKŽLal 29: lenk. dziecią ko, lie .
en an , kūdikis; Dzieciuch, -a. -iuk. m. <...>, wajkŭ ēlis, -ia. w. ~ aiku elis i 62, plg.
LLKŽLal 29: lenk. dzieciuch, plu. en an . Il au di e que le ondamen al edinio
aiku ėlis daik a a dis aiku is es égalemen edinys p éesagos -u is
deminu y as. LKJe es donnée a osenos sakinių su deminu y u kūdikėlis de
Jokūbo B odo skio le dic ionnai e Lexicon Ge manicoLi h anic m e
Li h anicoGe manic m, An ano Juškos Lie u iškų dainų (Kazanė, 18801882) e
Mikalojaus Daukšos Pos ilės (1599). Le mo aiku ėlis neap ien a, mais ne
doujo ina, que ce mo es du i osios langue.
1.1.2. VeiKSM PAVADiNiMAi, ARBA VeiKSMAŽODŽi ABSTRAKTAi
Palygin i a ec d'au es da ybos ca égo ies de ediniais, ces edinių son
p incipalemen . Ils son ai s de a an délins ou nep iešdėlinių
eiksmažodžių e signi ien a ec médecine des ac ions, yksms,
p ocessus ou é a senas. -imas. dans Ti iamu dic ionnai es p édomine a ec
p e saga -imas é oque ediniai. Žiū in séman iquemen , ils
appa iennen à la médecine liés des ac es, yksmų, p ocessusų e būsenų
dénomina ions g oupe. La plupa du emps a ec ce e annexaga é es a
edins de nep iešdėlinių pi minių ou de es inių (p iesaginių) eiksmažodžių.
Menė ini L. i inskio mo yne gydymo, gijimo signi icmées donne les
dénomina ions: Gojenie. Gìdimas, gijìmas ~ ai emen , gijimas i 82, plg.
LLKŽLal 40: lenk. gojenie, plu. ai emen ; gijimas. S. Daukan as gydymo
signi ica ion enco e pa ai le mo Leczenie, wajs iejimas ~ ais ėjimas S.
Dauk i 331, plg. LLKŽLal 74: lenk. leczenie, lie . ai emen , qui, LKŽe selon,
laiky inas son naujada u: ais ėjimas S. Dauk → 1 ais ė i z . ais y i
gydy i. LKŽe edinys ai emen es p ésen é comme le mo de langue i ie
ilius acinis ph aseys de Sin au ų (Šakių .). Alo s que l'hypime ixé F yd icho Ku -

175Te minologie | 2015 | 22
šaičio lie u ių– okiečių kalbų žodyne (1883) i Ju gio Šlapelio lie u ių i
usų kalbų žodyne (Vilnius, 1921).
Gausu a ec di e s ypes de douleu g and, nesma kaus, mais i iso, aš aus
e k . jau imu liés dénomina ions: Bol, <...> skaudiemas16, swembimas ~
skaudėjimas, s embimas S. Dauk i 94, plg. LLKŽLal 10: lenk. ból, mas, gėlimas S.
lie . skaudėjimas,skausmas; Bołaczka, skaudieimas, gielimas ~ skaudėji-
Dauk i 94, plg. LLKŽLal 10: lenk. bolączka, lie . skaudulys, opa; Bolenie, gielimas,
skaudieims ~ gėlimas, skaudėjimas S. Dauk i 94, plg. SJP 1 187(35): bolenie, ia, n.
nenu ūks amas, olydinis kaudėjimas, skausmas; Boleść, -ści. . <...>,
skaudièjimas, <...>, gièlimas ~ skaudėjimas, gėlimas i 20, plg. LLKŽLal 10: lenk.
boleść, lie . sopulys; Doleganie, swębimas, skaudieims ~ s embimas,
skaudėjimas S. Dauk i 145, plg. SJP 1 476(72): doleganie inepake chiable douleu ;
Guzowa ość, skaudulawimas, <...> ~ skaudulia emen S. Dauk i 228, mais plg.
LLKŽLal 44: lenk. guzowa ość, plu. gumbuo umas. LKŽe indique que skaudėjimas
es u ilisé ou le pays, s embim ixé à K ėda noje (Šilalės .), Salan uos
(K e ingos .), gėlimas ė iškiuose (Pane ėžio .), Papilėje (Akmenės .),
Kuk iškėse (U enos .), Pociūnėliuose (Rad iliškio .). Skauduliau es An ano
Lalio lie u iškos i angliškos kalbų žodyno (1915) edinys, mais skaudulia i
ap ek i skauduliais es du gy osios kalbos. Keli sąmonės ne ekimo, leipimo
signi ica ion u in ys noms: Mdlenie, alpimas ~ alpimas S. Dauk i 361, plg. LLKŽLal
84: lenk. mdlenie, pleu .
alpimas; Omdlewawanie, <...>, alpulawimas ~ alpulia emen S. Dauk ii 192, plg.
SJP 3 551(68): lenk. omdlewać, ok. ohnmäch ig we den, in Ohnmach allen,
us. обмереть. LKŽe alpimas insé é comme F . Ku šaičio lie u ių okiečių
kalbų žodyno (1883), J. Šlapelio lie u ių i usų kalbų žodyno (1921) e L. i inskio
aš ų žodis, alpulia imas ne iksuo s, mais eiksmažodis alpuliuo i es
i osios kalbos žodis. A ski ą g upelę cons i ue ediniai, į a dijan ys
di e s a ec diges ikinim liés malala ims: Blucie, wiemimas ~ ėmimas S. Dauk i
91, plg. SJP 1 128(27): lenk. blucie, ok. das E b echen, das B echen, us.
bлеванie; Blwanie, wiemimas ~ ėmimas S. Dauk i 91, plg. SJP 1 128(27): lenk. bl,
okwanie. das E b echen, das B echen, us. bлеванie; Dya ija, - ij. .
Widŭ iāwimas, <...> ~ idu iac ion i 59; Laksowanie, ijdimas ~ iedimas S.
Dauk i 326, plg. SJP 2 586(73): laksowanie idu ių paleidimas, 16 Le mo aisy as.
Tu bū oi ée éc i e skaudieimas S. Dauk i 95.
176 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio polkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
idu ia imas, yda; Rzyganie, augiejimas ~ augėjimas S. Dauk iii 82, plg. SJP 5
201(26): lenk. zygać ob. zygnąć augulys, appa ūgimas, us. рыг нуть, рыгать,
рветь, рвать, вырвать, mais plg. LLKLŽal 219: lenk. zyganie, plu. ėmimas;
Rzygnienie, ziauciojimas, wiemimas ~ žiaukčiojimas, ėmimas S. Dauk iii 83;
Womi owanie, wiemimas ~ ėmimas S. Dauk iii 258, plg. LLKŽLal 282: polk.
womi ować, lie . em i, LLKŽVai k 878, 905: lenk. womi ować psn. wymio ować,
lie . om i. LKKe ėmimo a osenos sakinių pa eik a du G ūžių (Pas alio .),
Gi diškės (Šilalės .), Va nių (Telšių .), Raudėnų (Šiaulių .), Va ėnos, Smilgių
(Pane ėžio .), Kup eliškio (Bi žų .), Salamiesčio (Kupiškio .), Pak imo des K ažių
(Kelmės .), Rozal (Pas uojo .), A moniškių (Va ana o ., Ga dino s i is,
Bal a usija), Mažeikių .), Pi aši (Aly au .), Sedėnos, D uskin. Le mo iedimas
p ésen é ilius acinis sen ence de Vy au o Vi kausko No d y ų dūnininkų
šnek ų žodyno (Vilnius, 1976), e augėjimas insc i i de Ku šėnų (Šiaulių .) e
Vabalninko (Bi žų .). Vedinio žiaukčiojimas a osenos sakinių ne paikaik a,
cependan eiksmažodis žiaukčio i pykinan a ec ga su ąsy is es u ilisé ou
le pays.
Nemažai des oubles des o ganes espi a oi es en e a dijan ies edinių:
Dyszenie, -nia. n. Dùsāwimas, dusièjimas, <...> ~ dūsa imas, dūsėjimas i 61, plg.
SJP 1 587(85): lenk. dyszeć, ok. a hmen, A hmen hohlen, us. espi e , LLKŽLal 28:
lenk. dyszeć, lie . espi puo i, alsuo i, LLKŽVai k 108: lenk. dyszeć, lie . 1)
espi épuo i, alsuo i; Kaszlanie, kosiejimas ~ kosėjimas S. Dauk i 272 Kaszlanie /.
Kòsiejimas ~ kosėjimas i 106, plg. SJP 2 331(42): lenk. kaszlanie, ia, n., ok. das
Hus en; Kichanie, cziaudieimas ~ čiaudėjimas S. Dauk i 276, plg. LLKŽLal 57: lenk.
kichanie, plu. iciudemen ; Kichnienie, cziaudiejimas ~ čiaudėjimas S. Dauk i 276,
plg. LLKVaŽi k 184: lenk. kichnięcie, plu. nusičiaudissemen . LKé données indiquen
que les pa lés ediniai son de la langue i an e: du sou le sunkaus
espėpa ion ilus acinių a osenos sakinių nepa iik a, cependan ac imažodis
dūsau i k ėpuo i (pp . Debeai) de els sakiniens es insc i e de Alo ės (Aly aus
.), Ku šėnų (Šiaulių .), Azie kų (Ga dino . s i is, Bal a usija), dou i dun
sou lemen sunkus k ašpa Ša ėse (Sku .), gi ikišiuose (Anygi .), ilamp (Pudane
.), i Daukšiuose (Ma ijolės .). e enco e quelques pa ienies aux ac ions,
yksmų, p ocessus e būsenų séman ique g oupes a ibuables concep s des
noms: Babienie -a. n. <...>, im dini mas -a, w. ~ gimdinimas i 8, plg. SJP 1 39(15): lenk.
babić, us. baбни чать; Sz uka babienia, ok. die Hebammenkuns , us.
повивальное искус-
177Te minologie | 2015 | 22
ство, повой; Nauka babienia; Cho oba, -y. . <...>. si gìmas, -a. w. ~ si gimas się
i 29, plg. LLKŽLal 14: lenk. cho oba, lie . liga; Poceniesię,p akaj awimas~
p akai a imas S. Dauk ii 255, plg. SJP 4 193(25): poceniesię ob.17 pocić
p akai uo i, LLKŽVai k 447: lenk. pocenie się, lie . p akai a emen ; Poiii 39, plg.
ziewanie,żiowawimas~žio a imas S. Dauk ii 343, plg. LLKŽVai k 524:
lenk. poziewanie, lie . žio a imas; Ropienie,pulojimas~pūliojimas S. Dauk
LLKLŽal 207: lenk. opienie, plu. pūlia emen . LKŽe du mo si gime a osenos
sakinių donnée de Vei i žėnų (Klaipėdos .), Laukžemio (K e ingos .), Kal anėnų
(Š enčionių .), Ža ėnų (Telšių .), Vainu o (Šilu ės .), Ramygalos (Panežio .),
p akai a imo du Pociškiūnėlių (Rad ilio .), žio o du Ku šėnų (Šiaulių .),
Dauka imo (Ma ijampolės .). Bien que pūliojim n'ai pas en egis é, cependan
en i an e pa ole connu le ac ionmajo i é pūlio i pūliuo i (K ėda na, Raudėnai).
Gimdinimas e odyne ne as a, aigi pou ai ê e L. i inskio naujada as. des
p édélins p emie s ou de es ins (p iesaginių) ac ionsmažodžių išii 219, plg. SJP 3
635636(8081): ozd owieć sus ip ė i po maladie, LLKŽVai k 402: lenk. ozd owienie,
es ų p iesagos -imas edinių žymiai mažiau. Minė ini S. Daukan o žody-
ne su gijimu susiję pa adinimai: Ozd owienie,pagijimas~pagijimas S. Dauk
lie . éguillemen , pasg aissemen ; Wyzd awienie, iszgijimas ~ isgijimas S. Dauk
iii 302, plg. SJP 5 655(81): wyzd owieć isiquemen pas eik i, LLKŽVai k 922: lenk.
wyzd owienie, lie . pas salu a ion, igijimas, qui son connus de la langue i ose
mo du igijimas ilius acinis a osenos ph aseys insc i insc i insc i à
Naujamies yje (Pane ėžio .), o isgijimo deux a osenos sakiniai ixsuo i de
Šačių (Skuodo .), Ski snemunės (Ju ba ko .). L. i inskis a p ésen é plausmo ne
sens imo concep é éškian le mo Bezbolność, -ci. . <...>. neskaudiejimas, -ma.
w. ~ neskaudėjimas i 12, plg. SJP 1
75(21): bezbolność, ści, . nondoulissemen . Plaudissemen la gemen i o
dans le langage connu mo (LKŽe).
Nemaža sąmonės ne ekimo, leipimo signi ica ion con enan des noms: Omdlenie,
apalpimas ~ apalpimas S. Dauk ii 192, plg. LLKŽLal 128: lenk. omdlenie, plu. apalpimas;
Omdlewawanie, nualpimas, <...> ~ nualpimas S. Dauk ii 192, plg. SJP 3 551(68): lenk.
omdlewać, us. обмереть, ok. ohnmäch ig we den, in Ohnmach allen;
Pomdlenie, nualpimas ~ nualpimas S. Dauk ii 298, plg. LLKVaŽi k 483: lenk. pomdleć,
lie . 1) nualp i; nusilp i; Zamdlenie, apalpimas ~ apalpimas S. Dauk iii 328, plg. SJP
6(ii)
17 Obacz, ega de.
178 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio polkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
816(102): zamdlić „alp i“; Zemdlenie,nualpimas~nualpimas S. Dauk iii
356, plg. SJP 6(ii) 816(102): zemdlenie bejėgiškumas, silpnybė, in alia; silpnumas,
LLKVaŽi k 973: lenk. zemdlenie, plu. apalpimas. LKŽe apalpime é élé du Juozo
Tumo-Vaižgan o aš ų, e nualpime du Kupiškio. Une au e edinių g upelė a ec
ega e ses pe u bimais liés nommés: Oslepienie, apjakimas, apjakinimas ~
apjakimas, apjakinimas S. Dauk ii 207, plg. LLKŽLal 152: lenk. oślepienie, lie .
apakimas, aklybė; Oslepnienie, apjakimas ~ apjakimas S. Dauk ii 207; Zaslepienie,
apjakimas ~ apjakimas S. Dauk iii 341, plg. LLKŽLal 313: lenk. zaślepienie, plu.
apakimas, aklumas. LKŽe apjakimo aklumo a osens ph ase donnée de
Pil iškių (Vilka iškio .). Alo s que edinys apjakinimas apakinimas es
p ésen é comme K. Si ydo dic oi e e P. Ruigio Li uiniens okiečių i
okiečiųlie u ių kalbų dic oi e (1747) le mo , mais ac ionmajodis apjak i apak i
es le mo i an de la langue LKŽe a osenas sakinių insc i e du Liškia a
(Va nosė .), Knos (Lazdijų .), Kuk iškių (U enos .), Ski snemunės (Ju ba ko
.), Salan ų (K e ingas .). La p o oca ion de iè e; ėmimo ka ščiuo i
concep à S. Daukan as in i ulé de deux mo s: Zapalanie, zapalenie, uzku imas,
użdegimas ~ zakū imas, zadegimas S. Dauk iii 332, plg. LLKLŽal 309: lenk.
zapalenie, plu. allumisme. LKŽe mo zakū imas signi ica ion médicine non ixé:
zakū imas →
1 e me 1. allume , encend e le eu, mais 1 allume 5. cou e des maladies,
ièche; загорети: e la ê e zakū ė (ka š is apėmė) Lp. | e l. : Kad e sikū ė
œil, que ėmė skaudė i P.A iž(P n ). T aškanas glei ingos, zasikū usiais cas
gausios P.A iž. An iniai i i ai zassiku ia de au es ocies maladies P.A iž.
Užsikū us ê e iè e, même dega Ds. 1 allumage 2. → allume 6. Inci e la
iè e; iè e im ičiuo i: Sąna iés in lamma ion DŽ. Ans mou u
in lamma ion des poumons V . Akių glai inės in lamma ion équen e kaime
liga š. L'in lamma ion de la jambe ne e ien Vlk . Ainsi ilus aciniai
a osenos sakiniai émoigne que les deux mo s son du i osios langue.
Quelques a ec in eccinées (1), chi u gicales (2), ne eux (3) e go ge (4) maladies
liées des oubles nommemen s: (1) In luencija. Pipùlimas nuog kō ~ p ipŕuolimas i
99, plg. LLKŽLal 48: lenk. in luenca, lie . (med.) i mėdė; Oszalenie, pasiu imas ~
pasiu imas S. Dauk ii 213, plg. SJP 3 617(78): lenk. oszaleć, ok. nä isch we den,
e üch we den, asen, us. одурть, ряхнуться, LLKŽLal 134: lenk. oszaleć, lie .
pa ak i, pasius i, LLKŽVai k 398: lenk. oszaleć, lie . pamiš i, issik aus y i du
p o o; pasius i; Wsciekłość, pasiu imas ~ pasiu imas S. Dauk iii
185Te minologija | 2015 | 22
-yba. Un annexage -yba nom de ca ac é is ique, don le mo ondamen al es
simple quali a i adjec i i an , dé ec é S. Daukan o au dic ionnai e: connu
Ƶycie,gywyba,<...>~gy yba S. Dauk iii 380, plg. LLKŽLal 330: lenk. życie,
lie .gy a a,gy as is, LLKŽVai k 1008: lenk. życie, lie . 1) gy ybė. Tai žodis,
de la langue i an e p incipalemen a osenes sakinių donnée des Salaičių
(Salan ai (K e ingos .), Mosėdis (Skuodo .), Ša ės (Skuodo .)). dys ė,
-ys a. S. Daukan o žodyne iksuo as p iesagos -ys a edinys Felcze s wo,
k aulejdys a~k auleidys a S. Dauk i 188. Jis, kaip i ap a asis k aulei-
p obablemen S. Daukan o c éé. La di é ence es que ce e annexe du
edinys a une au e elče io ama o signi ica ion. Comme éc i G. Subačius
dans son s udio, neaišku, comme S. Daukan as a sépa é les p ésesagas -ys a
e -ys ė (plg. k auleidys a e k auleidys ė); peu ê e il combien e sen i i
moins p oduc i s -ys a exclusi inumą (Subačius 1993: 178179).
1.1.4. VeiKėJ iR VeiKSMAŽODiNėS yPATyBėS
TURÉTOJ PAVADiNiMAi
Ce son els des ac ionsmajodžių ai e des daik a o dji, qui ma quen l'ac ion
e ec uéeja ou é a os ép ou éja (habi uellemen i ą bū ybę, le plus sou en
pe sonnį), mais peu en signi ie e commeip quelle ê eybę, daik ą ou au e chose
(ž . DLKG 2006: 104; Amb azas 1993: 112). C'es une des plus anciennes ca égo ies de
da ybos (ž . Amb azas, là même). -ėjas, -ėja. T ys a ec p éposage -ėjas, -ėja ai e
des noms de dé en eu s des ca ac é is iques ac ionmažodinės ou e S. Daukan o
e L. i inskio dic ionnai es; il su i de no e que L. i inskis, con ai emen que S.
Daukan as, g e a i iškosios giminės edinio p ésen é e mo e iškosios giminės
galūnę: Ci ulik, ka. m. <...>. Sku ièjas, -a. w. ~ sku ėjas, sku ėja i 36, plg. LLKLŽal 17:
lenk. cy ulnik, lie . ba zdasku ys, SJP 1 342(57): lenk. cy ulik, a, m. išo inių ligų, žaizdų i
k . gydy ojas, ok. de Wunda , de Chi u gus, Chi u g, us. cy yulnikъ, chi u ggъ,
lca ъ, udome ъ. Vi oyan e pa lan cy ulik golib oda ba zdasku ys, ok. de Ba bie ,
oi LKŽe: sku ėjas, -a ba zdasku ys; Leka z, wajs iejas. <...> ~ ais ieu S. Dauk i
332, plg. SJP 2 614(80): lenk. leka z, a, m., ku is gydo, ok. de A , us. врачь,
врачеватель, исцльитель, LLKŽLal 75: lenk. leka z, lie . médecin, LLKŽVai k 231: lenk.
leka z, lie . médecin. LKŽe le mo sku ėjas ba zdasku ys donné de F . Ku šaičio
lie u ių okiečių kalbų žodyno (1883), M. Niede manno, A. Senno, F. B ende io e A. Salio
lie u ių ašomosios kalbos žodyno (19321968), o du a osenos

186 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio lenkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
sakiniai de L. i inskio aš ų e Pa a lių i p iežodžių (Vilnius, 1958). Vais ėjas
gydy ojas dans LKŽe inclus pa S. Daukan o e le jou nal Tėščio ynės sa gas
(Tilžė, 1901).
Vedinį sku ėjas eikė ų plačiau paaiškin i. Tiek leksine, iek da ybine eikš-
me ce mo n'a ien à oi a ec médecine. Donc pou mo i e son a ibu ion au
lexique de médecine, il au ésume des ai s de l'his oi e médicale Li uiniens.
Les p emie s pe manen emen ésidan s en Li uanie diplômés médecins
médecins dak a ai appa u seulemen XV a. in. De plus, ils é aien seulemen
médecins des maladies in e nes, ca ces emps-là dans les uni e si és
chi u gie nemokė, ils la connaissaien e nep ak ika o. de ce e maniè e au
delà des diplômes médecins dak a es ac i i és limi es es a ou es maladies
ex e nes. Le plus pa mi les non diplômés médecinsjaujan es é aien
p asimušę ba zdaskučiai20, qui longuini de leu spécialybe choisi ko chi u giją.
dans les sou ces his o iques ils son men ionnés depuis XVi a.
commencemen . Li uanie onc ionna ba zdaskučių cechai (Vilniuje, Kaune e
Klaipėdoje). Ba zdaskučių medicininé ac i i és a é é ès la ge. Ils s a è en
au es, clizme, p épa é onias, massžuada o ligonius, nuleisdai le sang, ki po
e sku o les gens, a s é e ai é jaunesdas, opas, ou e aien pūlinius,
ai yda o isni imus, kaulų lūžius, ainsi que ampu uoda o galūnes, ai da o
dan is, aukė ene ines ligas, pa icipaudaien aux ibunaux comme
expe s médicaux. Didesnę pa ie du a ail ils a aillaien dans leu s
a eli ées, appelées o icines, mais ne eng aien du a ail e u ées, places,
u ga ie ēs. Ba zdaskučių namus ma queklino ba zdaskučių cecho emblema a inė lėkš ė, kabinama su ilgo s ypo au-dessus maison de po es. Ba zdaskučių cecho ac i i és XViXVIII a.
dans la ille é ai ès impo an e. Ils é aien les seuls, galėję aide is ikus aumai ou susi gus (ž . Lelis 1960:
118124; Jasai is 1974: 6471; Bagdona ičius 1988: 33-37; Sasnauskas 2000: 39). - ojas, - oja. A ec ce e a achage
é oque ediniai accompagne pe sonnes. Ce son jus e ieji des noms des pe sonnages. Dans les mo syns
p esque ous les pa lamosios p éésagas ediniai son ai emen specialis (lo . medicus) nomnemen s: Dok ó ,
-a. m. Gʼìdi ojas, -ja. w. <...> ~ médecin, médecinja i 48; Dok o , médecinjas. <...> ~ médecinjas S. Dauk i 145, plg.
LLKŽLal 22: lenk. doc o , lie . dak a as; médecin, LLKŽVai k 91: lenk. dok o , lie . 2) šnek. dak a as, médecin;
Dok o ka, médecinja ~ médecinja S. Dauk i 145; Leka ka, wajs y oja ~ ais y oja S. Dauk i 332, plg. LLKŽLal 75: lenk.
leka ka, lie . médecinja, LLKŽVai k 231: lenk. 20 A icles de his o ies médicales de Li uanie, sans ba zdaskučių
e me, enco e u ilise e minai ci ul-
nikai,ci ulnykai,bolbe iai,ba be iai,chi u gai-ci (i)ulnykai,pi ininkai-ci (i)ulnykai,ba zdaskučiaichi u gai,
k aujalaidžiai.
187Te minology | 2015 | 22 leka ka, lie . 1) médecin; Leka z, <...>, médecin ~ médecin S.
Dauk i 332, plg. SJP 2 614(80): lenk. leka z, a, m., ku is gydo, ok. de A , us. врачь,
врачеватель, исцльитель, LLKŽLal 75: lenk. leka z, lie . médecin, LLKŽVai k 231:
lenk. leka z, lie . médecin; Ozd owiciel, médecin ~ médecin S. Dauk ii 219, plg. SJP 3
635(80): lenk. ozd owiciel, a, m. ku is iscydo, e ou na san é, ok. Gesund
de mache , LLKŽVai k 402: lenk. ozd owić, lie . éguise . LKŽe p ésen é un mo
médecinjs a osenes ph aseys de ė iškių (Pane ėžio .), e ais y ojo
a osenes sakinių de gy osios kalbos nepa eik a, seulemen de senųjų e
ėlesnių éc y inių sou ces. -klė. Ce e annexe DLKG es classée comme nona ioji
annexe de g oupe pa lamosios edinių (DLKG 2006: 111). Les mo syns ou es un
a ec p éesage -klė de p emie ac ionmažodžio bo i dé i é des ac ionmažodinės
pa icula i és du i ulai e nom: Czeluść, -ści. . Gè kliē, iēs. m. ~ ge klė i 38, plg.
LLKŽLal 18: lenk. czeluść, lie . žandikaulis; nas ai, LLKŽVai k 73: lenk. czeluść, lie . 2)
p k. nas ai, žio ys; Ga dło. Gé kliē ~ ge klė i 76, plg. LLKŽLal 37: lenk. ga dło, lie .
ge klė, LLKŽVai k 132: lenk. ga dło, lie . 1) ge klė, yklė; ge kles; K ań, gé kle ~
ge klė S. Dauk i 311, plg. LLKŽLal 68: lenk. k ań, lie . s emplė, ge klė, LLKŽVai k 216:
lenk. k ań, lie . ana . ge klos, z . LKŽe: ge klė 1. p iekinė pa ie du cou (pha ynx,
la ynx, achea) (aukš aičių e žemaičių u ilisé le mo ). -ulys -ulis, -ulė. Les noms
des dé en eu s des ca ac é is iques ac ionmažodinės de ces p éposages
ma quen plus équemmen des gy ius, des plan es ou jus e des choses, e les
pe sonnis žymin ys ediniai son quelque moins a es (DLKG 2006: 108). dans les
dic ionnai es eche amus ou é pa un nom de pe sonne a ec abien
p écessages, seulemen L. i inskio enco e donnée e mo e iškosios giminės
galūnė: Osesek, osysek, żindulys. (wajkas) ~ žindulys S. Dauk ii 205, plg. LLKLŽal 132:
lenk. osesek, lie . žindomas kūdikis, LLKŽVai k 393: lenk. osesek, lie . 1) žinduklis;
Ciało, -a.
n. <...>, nuòmi ūlis, -lia. w. lé, -les. <...> ~ nuomi ūlis, nuomi ūlė I 32
numi ėlis, -ė, plg. SJP 1 288(47): lenk. ciąło ciąło bez duszy, ma we, uma łe
up, ok. de Leib, de Leichnam, die Leiche, us. mo вецъ. S. Daukan o le
mo de base edinien es nep iešdėlinis négalininkinis eiksmažodis žįs i, e
L. i inskio le mo de base edinien p iešdėlinis negalininkinis eiksmažodis
numi i. LKŽe žindulio žindomo aiko a osenos sen ins insc i e Ra nyčioje
(Va ėnos .), e nuomi ulio numi ėlio a osenos sakinių donnée de L. i inskio
aš ų e A. Juškos žodyno. Seman iniquemen ela i emen ediniai
appa ien à la médecine liés des noms de pe sonnes g oupe.
188 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio polkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
-ėlis, -ėlė. Tai la même yškioji eiksmažodinės ca ac é is iques u ė ojų
nimų p iesaga, sa o da umu žymiai p alenkian i isas ki as šios ūšies
edinių p iesagas.“ Šios p iesagos pa adinimai pap as ai žymi asmenis i
pa adi u i menkinamąją znaczenie (DLKŽ 2006: 105). dans les dic ionne ies
i iamues deux a ec pa lamąja p ésage dépose ediniai n'on menė osios
signi ica ions. S. Daukan o le mo donne un edinys ma que une pe sonne,
ségnan ka alepsie: Ka alep yk, apmi ielis ~ apmi ėlis S. Dauk i 272. Il ai on du
p édélin p imai e négalininkinien ac ionmajo di apmi i. Connu du i osios
langue, mais pa lan dans signi ica ion LKŽe ce mo ne ixsué. Apa ainin L.
i inskio au ocodyne donné edinys a ec appendage -ėlė:
Chy ag a, -g y. . <...>. Gìŕźieliē, -es. m. <...> ~ g ižėlė i 31 (MedŽ lo .
chi ag a, lie . chi a ga, plaš akų podag a), plg. SJP 1 282(46), 240(41):
ag a ob. chi ag a, y, ., „ ankų laužymas“. Vediniai su šia p iesaga suda o
lyg i a ski ą da ybos ipą. Jie u i ien mo e iškosios giminės o mas.
chyDa ybo di è e pa appo à l'annexe -ėlis edinių annexes - edėlėiniai
en ce qu'il epose nep iešdėliniais eiksmažodžiais (DLKG 2006: 105 106).
Vedinys es le nom d'un g oupe séman ique de maladies, lui en â nommé
des mains sausgėla. LKŽe le mo g ižėlė p ésen é comme éc i s des
sou ces (Dionizo Poškos aš ų, au o iaus, i an usio 18211880 m.,
man aščio) le mo . - inė. P iesagos - inė edinys gil inė, u ilisé dans
beaucoup XViXVii a. aš ų (ž . Amb azas 1993: 128), as as e S. Daukan o
mo yne: Smie c, gil ine, <...> ~ gil inė S. Dauk iii 123, plg. LLKLŽal 230: lenk.
mo e, lie . mo is, LLKŽVai k 779: lenk. mo , plu. mo is. LKŽe gil inės
mi ies a osenos sakinių.) donnée de Me kinės (Va ėnos .), Baisogalos
(Rad iliškio .), Ke u alakių (Vilka iškio .) K ėda nos (Šilalės .), Sasna os
(Ma ijampolės .), Šimonių (Kupiškio .).
Menė inas l'un de dé i é galininkinio eiksmažodžio gydy i su p iesaga - inė
composé eiksmažodinės ypa ybės u ė ojo nomina ion, žymin is gydymo
mokslą: 2 Dok o s wo, -an. Gʼīdʼi íné, -nes. m. <...> ~ gydy inė i 48, plg.
LLKŽLal 22: lenk. dok o s wo, lie . dak a ybė, LLKŽVai k 91: lenk.
dok o s wo, lie . 2) sen. médecin de ses onc ions. Ce edinys LKŽe
ne ixsué, aigi pou ai ê e L. i inskio naujada as. -u is. Diach onines
e mes de aib es espec du p éposages -u is ediniu peu considé e le
ližu į (la . lingua), cons i uée de pu s ojo eiksmažodžio
liež i: Język.Lieżŭwis~liežu is i 97, plg. LLKŽLal 53: lenk. język, lie .
liežu is, LLKŽVai k 170: lenk. język, lie . 1) liežu is. Šis žodis a ojamas
isoje Lie u oje.
189Te minologie | 2015 | 22
1.1.5. NARDAŽODiNėS yPATyBėS TURėTOJ PAVADiNiMAi
Ce son els des adjec i s ou des daik a a des a ec des di e s p é ixes
composés des daik a a des, qui ma quen pe sonne, ie, ê e ou daik à selon
quelque ca ac é is ique pa iculiè e (DLKG 2006: 113, plus ampl. Amb azas 2000:
113). Sauliaus Amb azo pas ebėjimu, c'es la plus abondan e ca égo ie de
a aux de daik a a džių a dažodinių lie u ių kalbos (Amb azas 2000: 113).
-inis, -inė. En langage Li uanien daik a a dėdami adjec i s a ec ce e
a achage eçoi sou en des ca ac é is iques du i ulai e des
signi ica ions. Ce ype de açons de ai e es en egis ée déjà XViXVii a.
éc i s (Amb azas 2000: 145). Minė inas sudaik a a dėjęs y iškosios giminės
p iesagos -inis edinys S. Daukan o mo sodyne: Laso a, k uminis ~ k ūminis S.
Dauk i 329 (?) k ūminis dan is (MedŽ lo . mola is, lie . k ūminis (dan is)).
Égalemen dans ce dic ionnai e p ésen é e ma e iškosios giminės p iesagas
-inė edinys Pie s, <...>, k u ine ~ k ū inė S. Dauk ii 240 (ž . Ska džius 1996: 264),
qui papli ęs depuis la aš ijos débu (Amb azas 2000: 145), plg. SJP 4 105(14): a)
la io i sensu pie ś, pie si kūno pa ie en e le cou, shonų e en e, LLKŽLal
143: lenk. pie ś, lie . k ū inė, LLKŽVai k 429: lenk. pie ś, lie . 1) k ū inė.
Seman iniu ega d, les deux mo s appa iennen o ganų ( i škinimo e
espėpa ion) dénomina ions g oupeie. O mo k ū inė (lo . pec us) es enco e
e des pa ies du co ps séman ique du g oupe Liemuo pog upio K ū inė nom.
Comme e déjà men ionnés concep s d'ana omie nommées ge klė, ližu is,
pas a ieji du ediniai son égalemen des mo s de i osios. LKŽe donné un mo
a bunis a osenos ph aseys de Sudeikių (U enos .), a k ū inės ana omine
signi icme a osenos sakinių ne iksuo a (p incipalemen de g ožinės lie u ių
li e a ū as), mais ab é ia ions žemaičių šnek ų: Salan ai (K e ingos .),
Mosėdis (Skuodo .), Alsėdžiai (Pėslung .), Upyna (Šilalės .). -lés. S. Daukan o
ocodie ou é un p éesages -lės edinys ès dange euse ūminės
in ec iouses maladies (la . a iola Me ii 213), laquelle ca ac é is ique iè e,
apnoodijemen de l'o ganisme e ébè imen , nomina ion: Ospa, auples ~
auplės S. Dauk ii 209 aupai, plg. LLKLŽal 133: lenk. ospa, lie . auplės, LLKŽVai k
395: lenk. ospa, lie . 1) aupai, auplées; 1 Pie zchnice, auples ~ auplès S. Dauk
ii 241, plg. LLKLŽal 133: lenk. ospa, plu. auplées. P anas Ska džius es ma qué
que a ec le p éposage -lė son p incipalemen cons i ués des doik a a džiai
de signi ica ion e bminée, un au e ce e p eposage doik a a dis ma que
des i an s ê es, mais p incipalemen des p éposages -lė ediniai (Ska džius
y a konk ečios eikšmės – eiškia į ykio a eiksmo ezul a ą, į ankį i k .
1996: 169). Kalbamosios annexagas edinių bū yes de son p ésen é
190 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio polkųlie u ių i
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
edinys auplės. Ce e ligue es ainsi appelé en i an e pa ole LKŽe
p incipalemen a osena exemples de de Žemai ija: Už enčio (Kelmės .),
(Šilu ės .), Papilės (Akmenės .), Nemakščių (Raseinių .), Upynos (Šila-
lės .), Geg ėnų (Plungės .), e ž ilko (Ju ba ko .), Ku šėnų (Šiaulių .),
Vainu o un de Aukš ai ijos Šunskų (Ma ijampolės .). -lis. D ejopai on pou ai
ai e le mo de langues i ioises doig s su ojo join a i supé ieu e pa ie
nomina ion k umplis (MedŽ lo . condylus, le . k umplys (kaulinis écikişim osulo
gale)), qui se ou e S. Daukan o mo yne: Kolano, k umplis. <...> ~ k umplis S. Dauk
i 288, mais plg. LLKŽLal 61: lenk. kolano, lie . kelys, LLKŽVai k 192: lenk. kolano, lie .
1) quelques. Sinch oniquemen ega dan , ce se ai un simple mo , cependan
P . Ska džius y dis ingue le p éesagą -lis. Alo s quel es bien le ondemen mo
de ce edini? Pou ai ê e e daik a a dis k umpis dan elis, iska pa (dans ce
cas ce edinys appa ene ai à la ca égo ie des dé en eu s des
ca ac é is iques a dažodinės), e eiksmažodis k umpė i iška py i iska pas,
dan elis (alo s ce edinys appa ene ai à la ca égo ie du ésul a de l'ac ion)
(ž . Skeliusa džius 1996: 168). S aipsnyje il es considé é de daik a a dgio
é es u ediniu. LKŽe du mo k umplys pi š o secondho join a io i šu inė dalis
a osenos sakinių p incipalemen insc i e de Aukš ai ijos: Daukšių
(Ma ijampolės .), Užpalių (U enos .), Pociūnėlių (Rad iliškio .), Kania os
(Va ėnos .), Liškia os (Va ėnos .), Smilgių
(Pane ėžio .), Pušalo o (Pas alio .), Molė ų e un de Žemai ijos
Ba s yčių (Skuodo .).
-onis. Un nom du i ulai e de ca ac é is iques (se gan is pe sonne, lo .
pa iens) ai i a ec ce e annexaga de daik a a džio liga: Pacyen , ligonis ~
ligonis S. Dauk ii 221, plg. LLKŽLal 136: lenk. pa ien , lie . ligonis. Le mo
la gemen épliqué déjà XVi a. (Amb azas 2000: 164), connu du i an langue
a osenos sakiniai de Aukš ai ijos: ė iškių (Pane ė žio.), Taujėnų
(Ukme gės .), Rokiškio, Viš yčio (Vilka iškio .). -ūnée. Voici men ionné le
communinis nom des ca ac é is iques eni eu s main des os des sąna a pa
main midu į (lo . cubi us): Łokie ek, ałkune. <...>. Łokie ki, łokcie, ałkunes ~
alkūnė, alkūnės S. Dauk i 341 (ž . Amb azas 2000: 159), plg. LLKŽLal 78: lenk.
łokieć, lie . alkūnė, LLKŽVai k 246: lenk. łokieć, lie . 1) alkūnė. Ce edinys es
diach onines des mo s daybos obje , ca ega din synch oniquemen il
pasida ès da ybiquemen neskaidomas (U bu is 2009: 42). Le nommage de la
pa ie du co ps pa lan […] ankos koulų sąna os pe ąpa ś odu į[…] dans la
signi ica ion a osenos sakinių es insc i e de Pane ėžio, G ūžių (Pas alio
.), Skaud ilės (Tau agės .), Pušalo o (Pas alio .).

191Te minologie | 2015 | 22
-ungis. is o inės žodžių da ybos y inė ojas S. Amb azas kalbamajai
da ybos ka ego ijai p isky ė ypa ybės u ė ojo pa adinimą Kaduk.Miesz-
łùn gis. <...> ~ mėšlungis i 101 (MedŽ lo . spasmus, lie . spazmas, mėšlungis), plg.
SJP 2 287(40): lenk. kaduk, a, m. 2) me amoji liga, ok. die schwe e K ankhei , die
allende Such , mo bus caducus, LLKŽLal 53: lenk. épilepsie, nuoma is, quoi,
kaduk, lie . (med.) nuoma as, LLKŽVai k 172: lenk. kaduk, lie . 3) sen.
d'au e pa , le a déc i comme nebaškios da ybos edinį (Amb azas 2000: 149).
LKŽe ou nie ilius acinių a osenos sakinių a ec le mo mėšlungis de Luokės
(Telšių .), Š ėkšnos (Šilu ės .). Ce mo con ulsions, spasmo, aukulio au sens
es connu Ski snemunėje (Ju ba ko .), Vilka iškyje, end ieja e (Klaipėdos .).
1.1.6. VeiKSMO RESULTATO PAVADiNiMAi Ce e ca égo ie de ai eib
appa ien ac ionmažodiniai p iesagų da ybos daik a a džiai, qui
ma quen ac e ésul a e obje (ž . DLKG 2006: 125;
Amb azas 1993: 86).
-alas. S. Amb azo penseim, ce e būd a dinė p éésaga es l'une des plus
impo an es ac es de ésul a s d'ac ion. Nemažai de ce ype edinių son
déjà XViXVII a. éc i s, pa iculiè emen K. Si ydo e Lexicon Li huanicum
dic ionnai es (Amb azas 1993: 99). Donc ici men ionné S. Daukan au dic ionne
donnés les p ésesages -alas edinys clai emen gels o, pa ois o angežinio,
amoniako k apo skysčio, lequel dis ingue inks ai (la . u ina Me ii 330),
nomma ion: Mocz, myźałaj ~ myžalai S. Dauk i 375, plg. LLKŽLal 89: lenk. mocz,
lie . šlapumas, myžalai, LLKŽVai k 276: lenk. mocz, plu. chlapimas. LKŽe g e a
son pažyma ulg. Subjec i emen , il appa ien des noms d'o ganes e
liquids au g oupe séman ique e u ine o ganes e liquids au sous-g oupe
séman ique eins sec é able de l'o ganisme lys io, u ine nom. LKŽe donné
qu'une seule ph ase ilius acine a ec ce mo a ec de Pociūnėlių (Rad iliškio
.).
-slas. Su a dine būd a achaga ai i le i e du ésul a de l'ac ion ou as L.
i inskio le mo ine. C'es idinan exclusi de l'in es in iesièse con enu (lo . aeces Me
i 366) nom du nom: Chyl, chil. u. m. Mièszłas, -la. w. A łajkaj widu iunse nuog wālgiŭ ~
mėšlas. A laikai au milieu des nuog algių i 31 (ž . Amb azas 1993: 98), mais plg. SJP 1
281(47): lenk. 1 chyl, chil, u, m., Medic. chylus, sk andie su i škin o nou i u e sul ys,
ok. de Milchsa on den e bau en Speisen, oi aussi Med. lo . chylus, lie . chilas,
pienines sul ys (ža nų lim a lo s de nou i u e ezo bcijos). Il signi ie ischma as e
appa ien
192 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio polkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
i škinimo o ganų i išsky ų seman iniam pog upiui. Comme on oi de l'exemple
donné, ce mo L. i inskis enco e plus la gemen expliqué. LKŽe mėšlo išma ų
a osenos sakinių insc i e de Linku a (Pak uojo .), Liškia o (Va ėnos .),
e ž ilko (Ju ba ko .), Rimšės (ignalinos .), Gudžiūnai (Kėdainių .), Šilalės, Salako
(Za asų .), Sedos (Mažeikių .), Gudelių (Ma ijampolės .).
1.1.7. VieT PAVADiNiMAi
Ce son des obje s e ges, qui ai e de des obje s e ges, eiksmažodžių ou
būd a džių e ma que un lieu selon elle con enus des obje s, elle y e ec uée ac ion
ou quelle qu'elle ca ac é is ique pa icula i é. La célèb e place peu ê e e
ou e e, e e mée. Les nombamieux cons i uen une ca égo ie de aille moyenne
d'a isan (DLKG 2006: 133). des ac ionsmajodžių pada y us ac ionsmajodinius
daik a a džius S. Amb azas a appelé noms de lieux d'ac ion (Amb azas 1993: 208). Un
el nom ou as L. i inskio dicodyne. - u ė. Ce e annexagas edinys ma que
l'é ablissemen , spécialemen des inée ondamen al à une annexaginiu
eiksmažodžiu sa gin i p ižiū ė i se gan į, slaugy i pasaky am ac e e ec ue :
In i macija. Sà in ŭwé. <...> ~ sa gin u ė i 99, plg. SJP 2 206(29): lenk. in i ma ya ob.
cho ownia se gančiųjų kamba ys ienuolyne, ok. das K ankenimme in den
Klös e n, us. hônica, врачебница, LLKŽVai k 158: lenk. in i me ia, lie . psn.
isolia o ius, poin s de médecine (kalėjime, ienuolyne, pensione, e c.). S. Amb azas a
dé e miné que p incipalemen des noms de lieux d'ac ion a ec su ixe - u ė es K.
Si ydo mo ne (Amb azas 1993: 208). LKŽe indique que ce mo pou ai ê e L. i inskio
naujada as: sa gin u ė ž . sa gin inė gydykla: Main enan es ka ei ių sa gin u ė
(špi olė) iM1861,36.
1.1.8. ASMeN PAVADiNiMAi PAGAL PROFeSiJą Ce e ca égo ie d'oeu e
elè en de els obje s a noms, pa lesquels es dénommée une
pe sonne selon sa p o ession (DLKG 2006: 137). Ras i deux p eesagés
ediniai, pada y i de onda i s daik a a djis, ma inan s soi le p op e
pe sonne business e a ail, ou, plus sou en , ce business e a ail
obje , p odui , ou il, lieu ou quelque au e chose ca ac é isan ce business e a ail
(DLKG 2006: 137).
S. Amb azo es ime, du poin de ue his o ique des noms des pe sonnes pa
p o ession e des noms des dé en eu s des ca ac é is iques a dažodinės il
con ien de considé e d'une, . i. a dažodinės ca ac é is iques dé en eu s
de ca égo ies ediniais e discu e ensemble. Cependan les synch onines de mo s de ab ica ion a aux se dis inguen pa iculie s-
193Te minologie | 2015 | 22 bès i ulai es des noms ès p oches
séman iques edins g oupes, l'une d'elles noms de pe sonnes selon
p o ession (Amb azas 2000: 113). Ceame
s aipsnyje emiamasi sinch oniniuose da buose pa eik u kalbamųjų edi-
nių ski s ymu.
-inykas -ininkas /. Ce son deux a ian es de la même a achemen . Elle elle
ypa ybės u ė ojų pa adinimų p iesaga. Su ja iek daba inėje, iek i senojo-
je lie u ių kalboje dažniausiai da omi ediniai, žymin ys p o esiją. Daugiau-
ai iausia sia de ce ype edinių зафиксирована K. Si ydo dic ionne (Amb azas
2000: 118). Deux a ec appendice -inykas de daik a a džių dan is e , p obablemen ,
ais is ais as cons i ue a dažodinės ca ac é is iques des noms des
dé en eu s ou e S. Daukan o dic ionne: Den ys a, dąn inykas, <...> ~ dan inykas S. Dauk i 136
cas gué o dan s, plg. LLKŽLal 20: lenk. den is a, lie . dan ininkas, dan is e, dan ų
gydy ojas, LLKŽVai k 82: lenk. den is a, lie . dan ų gydy ojas, oi LKŽe:
den is e 2. dan des médecin; Leko ob, wajs inykas ~ ais inykas S. Dauk i 333,
plg. SJP 2 617(78): lenk. leko ób, a, m. ais ininkas, ok. de Apo heke , oi LKŽe:
pha macien 1. ais ines a ailleu , (Pane ėžio .) e Degučių (Za asų .). Bien que
u in is a macijos išsila inimą, p o izo ius“, 2. „kas gydo žolėmis, žoli-
ninkas“. Žodis ais inykas už ašy as iš Subačiaus (Kupiškio .), Ka sakiškio
la a ian e dan inykas LKŽe ne ou ik as (dan ininkas du i osios kalbos), il,
comme e ais inykas, es un i osios kalbos mo (ž . Amb azas 2000: 124125). L.
i inskio e odyne à ap a es p éésagas -inykas edinių son da ybine signi icme
šliejasi un p éésagas -ininkas edinys Ap eka z -za, m. Wajs ińīnkas a, <...> ~
ais ininkas i 5, plg. LLKŽLal 3: lenk. ap eka z, lie . ais ininkas, ap iekininkas,
LLKŽVai k 19: lenk. ap eka z, lie . ais ininkas. LKŽe indique que le mo es connu
Ju ba ke, S akiuose (Ju ba ko .), Ka enoje (K e ingos .), Vege iuose
(Akmenės .). S. Amb azo eigim, p éesaga -ininkas es main enan u ilisée que
dans les e es des a mées e dans ce aines g e imos, p incipalemen
mé i an es, dans les schnek os des hau e- aiches. Visu au eu à la place de
elle u ilisée p e saga -inykas. Cependan p écédemmen p éesagas -inykas
a ealas é ai enco e plus la ge elle a ai e sud des žemaičiai.
P iesaga -ininkas assez a d épli o e no d des e esaiques pa a mée ou du
moins dans sa pa ie. On pense, qu'en aison des ieux éc i s in luence S.
Daukan o dans les éc i s aussi p édomine le p éesaga -inykas. Cependan
kalbinink is-à- is ien à ce e opinion, que ce e annexaga à ce momen
enco e pou ai ê e es ée e S. Daukan o gim ojoje no ds e esaičių
pa a mėje. S. Amb azas a i me que le p éesaga -ininkas es le p éesaga
-inykas a ian , appa u appa u p obablemen ku šių pa lan ou dans un au e occiden al bal ų a ealo dialec e (Amb azas 2000: 124125).
194 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
G. Subačiaus de la é ude, dans ou e les e es de a mée connuman
seulemen la a ian e -ininkas, -ė, cependan S. Daukan as p esque pa ou
dans ses éc i s, aigi e majeu e polkųlie u ių kalbų žodyne, ašo -inykas, -ė.
Ty pensai de mon poin de ue, S. Daukan ą pou ai in luence au es
ac s a miques, mais néanmoins plus g and impac lui de ai a oi les ieux
éc i s K. Si ydo e M. Daukšos eikalas, lesquels aussi u ili ai ce e
annexaga. Ma y , S. Daukan as, usan son a me n'é an un -inykas, -ė, la
pe ce ai pas comme une au e a mes p éesagą, e comme c éées
commun ines éc omosios Li uiniens langues ac ą (no mą!). G. Subačiaus
p é endim, -inykas, -ė es la p oduc i e majeu e polkųlie u ių kalbų žodyne
(comme e dans ou e les li au es kalboje) des dénomina ions des
pe sonnes selon p o essioniją p ésaga. Ku dan ce e annexe edinius, S. Daukan as sui ėsi liaudiškos da ybos sis emos (Subačius 1993:
165–166).
Tableau 1. P iesagų ediniai S. Daukan o e L. I inskio dans les
dic ionnai es Da ybos ca égo ie Da ybos ipas S. Daukan o le
mo ediniai ( n .) ediniai ( n .)
L. i inskio ocodyno
Deminu -
(ma
y ai -elis,
lyybiniai
-elė 2 1
daik--ėlis 2
a a džiai)
Veiksmų
ou -ulis
-ymas 5
pa a--im-
-ulys 11 8
abs ac-
- ys ė1
-smas 1
as 32 12
eiksma-
ai -inys
des
dinimai,
žodžių
2 /
ca ac é-
is iques
ou -ybė 3
abs ac-
pa a--um-
a dažo-
s -ys ė 1
- 1 yba
- 1 ys a
as 8
džių -a a
1
dinimai,
2
Ac eu s e ac eu s, -ėja 1 2 pe i esodines pa iculiy-- ojas, - oja 3 2 bès
-kl, -ys ė, -lis, -lės, -onis, -slas, -smas, - inė, - ojas, - - u ė, -ulis, -ulys, -umas, - - - is,
ca ac é is iques, ou a dažodžių abs ac s, e des ac eu s e des i ulai es
dénomina ions de pe sonnes selon p o ession. T ois ypes de da ybos (-ėlis, -ėlė,
i ulai es pa a--klė 1 1 dinimai -ulys -ulis, -ė 1 2 noms de i ulai es de
-ūn, -u. Absoluu i la plupa des p éesagés edins son noms de ac es, ou
des ca ac é is iques eiksmažodinės dénomina ions. Ma quammen moins
-ys ė e -ulis, -ulė -ulys) ca ac é is iques aux di é en es ca égo ies de
-ėlis,-ėlė
- inė 1 1
-u is 1
pa icula i és, a dažodines ca ac é is iques u ė ojų, noms de ésul a s
ac ionsmažodžių abs ac s. P e aujan da ybos ype p éesaga -imas. Pa la
a dazodines ca ac é is iques des i ulai es des dénomina ions, deminu y es
da ybos. Suesaga -èlis, -ėlė suda y a deminu y ų (mažybinių daik a a džių) e
1
d'ac ion, noms de lieux e noms de pe sonnes -inykas -ininkas, -ys a, -ungis, -ness,
sui e selon abondance apylygemen s'éca ées les dénomina ions des
(mažybinių daik a a džių), ésul a d'ac ion e noms de lieux ainsi que
ac eu s e ac ionmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų, a ec p éesaga
1
201Te minologija | 2015 | 22
ybių pa adinimai, a ba a dažodžių abs ak ai, eikėjų i eiksmažodinės
-ys ė noms d'ac ions, ou eiksmažodžių abs ak ų, e e noms d'a ibu s, ou
a dažodžių abs ak ų, e suesaga -ulis, -ulė -ulys noms d'ac ions, ou
pagal p o esiją) p iesagų edinių. Jie suda y i ne su 28 p iesagomis a jų
a ian ais (-alas, -a a, -ėjas,-ėja, -ėlis,-ėlė, -elis,-elė, -imas, -inis,-inė,
eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų, e ac eu s e ac ionmažodinės ypa ybės.
S. Daukan o g andiojo polkųlie u ių kalbų žodino p iesagų ediniai ge okai
lenkia L. i inskio polkųlie u ių kalbų žodino edinius pou une comp éhensible
aison du de nie accessible seulemen la es an e pa ie du dic ionnai e
manusc i inien le es AR mo s.
A an dėlių edinių abéjous dic ionnai es compa a . Vy auja a an dėlio
pa ediniai noms de lieux. Pa iennies a an dėlių zai ne ediniai. Galūnių edinių
bū ys aussi bien n'es pas gausus, bien que edinių nomb ecimi lenchia
a an dėlių edinius. On peu di e que dans les deux dic ionnai es galūnių
ediniai s'isc i en des apylygiai ( edinių numé o 9 e 7). Les langages ediniai
appa iennen à qua e ca égo ies de ai eibes ce son noms d'ac ions, ou
ac ionmažodžių abs ac s, ac eu s e ac ionmažodinės ca ac é is iques
dé en eu s de noms, a dažodinės ca ac é is iques dé en eu s de noms e
ac ionmažodinės ésul a nommés.
Séman iquemen ela i emen les mo syns ediniai son a ibués à
hui g oupes séman iques. Vy auja maladies e liguis es būsenes dénomina ions. Nemažos a ec

202 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio lenkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
medicina liés des ac es, yksmų, p ocessus e būsenų, pa ies du co ps e
o ganų, ca ac é is iques e noms de pe sonnes seman ines g oupes.
Pa iculiè emen médecine e à elle des domaines scien i iques e p o essions, des moyens de ai emen
i gydymo įs aigų pa adinimai.
La majo i é des S. Daukan o e L. i inskio lenkųlie u ių kalbų žodynų edinių es
es ée dans la ac uelle commun inée de l'anglais (51 % de ous edinių), une pa ie
d'en e eux es apée e minis médicais (alkūnė, alpimas, čiaudulys, džio a, ge klė,
ai emen , gydy ojas, kosulys, k ū inė, liežu is, mėšlungis, pakaušis, žina ys,
ėmimas, idu ia, k o ulys e .). Comme mon en LKŽe données, majo i é des
ab a es edinių son i osios langues mo s. Ce ains son connus dans ou le
pays (čiaudulys, skaudėjimas, yda idu ia imas, žio ulys, e c.), d'au es son
é oi emen u ilisés (an k y is lieu de maladie, zasik ė imas, epidemia, apjakimas
aklumas, dūsėjimas sunkus espi a ion, žindulys žindomas e k ., e c.), selon la
abondance des mo s ou nis aux a os, ils son ca ac é isés pa des c umplys
(k umplys, join na ys, e c.) ou un g and (gyla glyps, pain, aupai, glyps, gal os, k .,
e c.). e il y a de els edins, qui ixés seulemen éc i s dans les sou ces.),
(gimdys ė akuše ija, skaudulia anje, ais ymas gydymas, žiogulys e k
cependan sou en leu s mo s ondamen aux ( eiksmažodžiai ou būd a džiai)
son connus dans le langage i an . les indi iduels lexikog aphes nou eada ai
(gydy inė gydymo mokslas i, k auleidys a elče io ama as S. Dauk, k auleidys ė
gaimo chi u go p o esija S. Dauk, sa gin u ė gydykla i, ais ėjimas gydymas S.
Dauk, ais inys ė ais medical e slas i, nep eglibybė umpa ininko S. Dauk)
žigijo ce e es une e minologie his o ique des leksikos.
PAGRINDINIAI SHALTINIAI i Lau yno I inskio polkųlie u ių langues dic ionn'a. Il es égalemen u ilisé dans la
langue polonaise. Pa engė O. Kažukauskai ė, Vilnius: Li u iens ins i u de langue, 2010.
S. Dauk iiii Simono Daukan o éc i s. G ands polkųlie u ių langues de dic ionnai e 1, am. Pa engė [i į . s .,
p. 854, pa ašė] G. Subačius, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édykla, 1993; G ands polkųlie u ių kalbų
žodynas 2, np. Pa engė G. Subačius, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu , 1995; G and g and dic ionn's
des langues polkųlie u ių 3, ž. Pa engė G. Subačius, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu , 1996.
PAGALBINIAI ŠALTINIAI
LKŽe Dic ionnai e du Li uanien (iXX, 19412002), a ian e élec onique, Vilnius: Li uanien kalbos ins i u as,
2005. www.lkz.l .
LLKŽLal – Lenkųi lie u iųkalbosžodynas. Su engė An anas Lalis, Vilnius: Juozapo Za adskio spaus u ė,
1912.
203Te minologie | 2015 | 22
LLKVaŽi k Vai ke ičiū ė V. Lenkųlie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1979. Me i, ii Medicinos encyclopedia
12, Vilnius: Vals ybinė encyclopedijų leidykla, 1991, 1993. Med As auskas V., BiziŽule ičius S., Pa ilonis S.,
Vai ila ičius A., Vileišis A. Dic ionnai e des e mes médicaux, Vilnius: Mokslas, 1980.
SJP 16 Słownik języka polskiego p zez M. Samuela Bogumiła Linde, Lwów: w d uka ni zakładu Ossolińskich,
1855. = M. Samuel Bogumił Linde. Słownik języka polskiego 16, Wa szawa: Gu enbe gP in , LITERATŪRA
1994–1995.
Amb azas S. 1993: Daik a a džių da ybos aida [1]. des langues Lie u ių eiksmažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo
e encyclopedijų édykla.
Amb azas S. 2000: Daik a a džių da ybos aida 2. des langues Lie u ių a dažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų leidybos ins i u as.
Aukso iū ė A. 1998: Te minologinis Lau yno i inskio léquimas. Li uanien pa lo y os ques ions 40, 3240. Aukso iū ė A.
1999: Lau yno i inskio e min e minyn des mo s. Li uanis ica 2(38), 2233. Aukso iū ė A. 20001: Lau yno I inskio
a aux de e minologie [ ank aš is]. Dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 143 p.
Aukso iū ė A. 20002: Lau yno I inskio a aux de e minologie. Dak a o dise acijos san auka, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Aukso iū ė A. 2003: indi idualieji L. i inskio Lenkųžemaičių kalbų žodyno i P igim ūmenės augalų a dai.
Te minologie 10, 135142.
Aukso iū ė A. 2007: Lau yno i inskio ke u kalbio le mo de e mininai. Te minologie 14, 7291. Bagdona ičius A. 1988: Kauno
ba zdaskučiai XViXVIII a. S eika os apsauga 9, 33-37. Bud ys M. 1989: Medicinas aida Li uanie XVXX siècmechies.
Medicina 1[73], 814. DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. DLKG 2006:
Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. DLKG 2006: Daba inės
64–71.
lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Jasai is D. 1974: His o ies médicines
Didžiojoje Lie u os Kunigaikš ys ėje agmen a. Medicina 2(47), Kažukauskai ė O. 2010: Lau yno i inskio
polkųlie u ių langues dic ionn'a. Lau yno I inskio polkųlie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, iXXXV.
K uopas J. 1960: L. i inskio leksikog a inie a aux. TSR Li uanie MA a aux, A sé ie, 1(8), 191198. Lelis J. 1960: Medicinos
aide Li uanie jusqu XiX a. commencemen . Des sciences his oi e en Li uanie 1, Vilnius: É a ybna poli ická i nauko á
li e a ū a izdačka, 118124. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius: Min is. Me kys V. 1991: Simonas Daukan as,
Vilnius: Vy u ys. Palionis J. 1995: Li u iens éc omosios langue his oi e, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édykla.
Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynas I inskis, Vilnius: Mokslas. PMKŠ 2012: A an auš io science, cul u e e éduca ions.
Lau yno I inskio aux 200osi anni e sai es de naissance. S aipsnių inkinys, Vilnius: Li u iens Ins i u de langue.
Sasnauskas V. 2000: Vidu amžių medicina e Kauno ba zdaskučiai. Salu homme, ugsėjis, 39.
Ska džius P . 1996: Rink iniai aš ai 1. Lie u iųkalbosžodžiųda yba, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
Subačius G. 1990: Simono Daukan o des mo snai. Li uiniens A gimimo his oi e de s udios 1. Tau ines sa imonės
din ojai:nuoasmensikipa ijos, Vilnius: Sie ynas, 20–32.
Subačius G. 1993: Simono Daukan o didžiojo lenkų–lie u ių kalbų žodyno naujada ai: indi iduali žodžių
žada yba. Li uiniens É udies d'His oi e du Renaissance 4. Liaudis i s a nau a, Vilnius: Bal oji a nelė, 135216.
U bu is V. 2009: Mo žių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. Vi kauskas V. 1996:
Lau yno i inskio des éc i s ca ac é is iques de la langue. Li uanis ica 3(27), 1726. Vi kauskas V. 1997: Lau yno
i inskio Les p incipes lexicog aphiques. Lau yno I inskio calend ie du 150me. A icles e documen ai, Vilnius:
Li uiniens li é a u es e e ho osakos ins i u , 2932. VLe iV, Viii Visuo inė lie u ių enciklopedija 4, 8, Vilnius: Mokslo
e encyclopedijų leidybos ins i u as, Zinke ičius Z. 1990: Lie u ių kalbos is o ija 4. Lie u ių kalba XVIIIXIX a., Vilnius:
2003, 2005.
Mokslas.
204 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o e Lau yno I inskio polkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
THE DERIVATION OF LITHUANIAN TERMINOLOGICAL LEXIS OF MEDICINE FROM SIMONAS DAUKANTAS
AND LAURYNAS IVINSKIS POLISHLITHUANIAN DICTIONARIES The pape deals wi h bilingual
PolishLi huanian dic iona ies compiled by he amous igu es o Li huanian science, cul u e and
educa ion om he i s hal o 19 h cen u y S. Daukan as (17931864) and Lan as i inskis
(179101881). i ocuses on e minological lexis o Li huanian o igin (de i a i es) naming a ious
concep s o medicine. Des en a i es son ai es pou iden i ie des moyens de mo - o ma ion de
dé i a i s and de i a ional ca ego ies, pou discu e de i a ional ypes o he la e , pou
é abli wha g oups o medical concep s a e named using de i a i es, pou iden i ie leu ela ion
wi h he li ing language and he language used in w i ings, pou iden i ie possibles néologisms de
les au eu s de dic ionnai es e pou é alue he su i al o de i a i es in mode n s anda d
Li huanian medicine and in he e minology o .
Bo h lexicog aphe s a e iewed as men o me i in Li huanian medical e minology. Thei
inpu is impo an no only because o he medical lexis ( he majo i y o which is o
Li huanian o igin) included in hei dic iona ies, bu also because o hei a emp s o
ind Li huanian equi alen s o Polish wo ds in he li ing language and o c ea e wo ds
o naming medical concep s. 46% o Li huanian e minological lexis o medicine
p esen ed in bo h dic iona ies is de i ed wo ds - su ix, p e ix and ending de i a i es.
The la ges g oup o de i a i es is names o medical concep s c ea ed using su ixes
ound. They a e made using 28 su ixes o hei a ian s -alas, -a a, -ėjas, -ėja, -ėlis, -ėlė,
(123 lexical uni s). 8 wo d- o ma ion ca ego ies (deminu i a, nomina ac ionis, nomina
quali a is, nomina agen is, nomina a ibu i a, nomina ac i, o nomina esul a i a,
nomina loci, nomina p o essionalia, o nomina auc o is) o su ix de i a i es we e
-elis, -elė, -imas, -inis, -inė, -inykasininkas - -, -inys, -yba, -ybė, -ymas, -ys a, -ys ė, -klė, -lės,
-lis, -onis, -slas, -smas, - inė, - ojas, - oj, - oj, - u ė, -ulis, -ulė, -ulys, -umas, -ungisė, -ūn,
-u is. The absolu e majo i y o su ix de i a i es a e ac ion names. The p e ailing
o ma ion ype is he su ix -imas. P e ix de i a i es in bo h dic iona ies a e a he
a e (9 lexical uni s). The mos common in his g oup a e de i a i es wi h he p e ix
pawhich name places.
The g oup o ending de i a i es is also small (16 lexical uni s). De i a i es made wi h
he endings -as and -is p e ail. They a e usually nomina ac ionis, nomina agen is, nomina
a ibu i a, nomina ac i.
in espec o meaning, de i a i es can be pu in o 8 seman ic g oups. Names o diseases and
condi ions p e ail. Seman ic g oups o he names o ac ions, p ocesses and s a es ela ed o
medicine, body pa s and o gans, cha ac e is ics and names o pe sons a e also a he la ge.
Ve y ew cases o wo ds naming ields and p o essions o medicine o ela ed ields, means o
ea men and ea men ins i u ions we e ound. The majo i y o de i a i es a e s ill used in
mode n s anda d Li huanian (51% o all de i a i es), some o hem a e used as e ms o medicine
(alkūnė (elbow), ge klė ( h oa ), gydymas ( ea men ), gydy ojas (doc o ), kosulys (cough),
sąna ys (join ), e c.). As can be seen om elec onic Dic iona y o he Li huanian Language
(LKŽe) he majo i y o de i a i es a e wo ds o he li ing language. Some o hem a e known in
Te minologie | 2015 | 22 he whole coun y (paudissemen (pain), yda ‘ idu iaj (dia hoea),
žio ulys (yawn), e c.), o he s ha e only na ow usage (apjakimas ‘saklumas (blindness), sė ji
mas ‘sunkus k ėpa imas (obs uc ed b ea hing), e c.), o a e used in he Highland (k umplys
‘pi inys ‘second join du sein supé ieu (knuckle), e c.) o in he Lowland (suklakis, s aigulys
(dizziness), e c.). The e a e de i a i es which can be ound only in w i ings (gimdys ė
‘akuše ija (obs e ics), ais ymas ‘gydymas ( ea men ), e c.), bu hei unde lying wo ds
( e bs o adjec i es) a e known in he li ing language. Pe sonal neologisms o bo h
lexicog aphe s ( ais ėjimas ‘gydymas ( ea men ) S. Dauk, žlibybė ‘ umpa egys ė (myopia) S.
Dauk, k auleidys ė ‘kaimo chi u go p o esija (bloodle ing) S. Dauk, k auleid ‘ys a elče io
ama as (medical auxilia y) S. Dauk, gydy inė ‘gydymo mokslas (science o ea men ) i,
sa gin u ė ‘gydyd (place o healing) i, ais inys ais ininko e slasė (pha macy) i) did no
become es ablished hey a e iewed as his o ical lexis o Li huanian e minological lexis o
medicine.
Reçu 2015-06-10
Palmi a Zemle ičiū ė
Ins i u des langues Li uanies
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
e. paš as [email p o ec ed]