170 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
Simono Daukan o i Lau yno i inskio
lenkų–lie u ių kalbų žodynų lie u iškos
e minologinės medicinos leksikos edyba
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u iųkalbosins i u as
ESMINIAI ŽODŽIAI: žodynas, leksika, medicina, edinys
ĮVADiNėS PASTABOS
Simonas Daukan as (1793–1864) i Lau ynas i inskis (1810–1881) –
žymūs XiX a. pi mosios pusės lie u ių mokslo, kul ū os i š ie imo ei-
kėjai. Abiejų eiklos ba as bu o labai šako as. Be li e a ū os, au osakos
i ki ų mokslo s ičių ank aš inių i spausdin ų da bų, šiedu didieji žemai-
čiai p isidėjo p ie lie u ių kaip bend os isos au os kalbos gy a imo,
u inimo i išlikimo, palikę gilų pėdsaką lie u ių leksikog a ijos i e mi-
nog a ijos is o ijoje.
Jie inko i kaupė lie u ių kalbos leksiką (liaudies dainas, pasakas, smul-
kiąją au osaką) i pa ys kū ė naujus žodžius, ašė žodynus1. Pas a ieji jų
da bai a e ia plačius y imo ho izon us. Kai ku ie žodynai jau y inė i
(S. Daukan o didysis lenkų–lie u ių kalbų žodynas2, L. i inskio d ikalbiai
i ke u kalbis žodynai3), ki i da laukia įž algaus y ėjų ž ilgsnio.
1 S. Daukan as y a ašęs ben ke u is žodynus, ku ių ik ienas, pa s mažiausias (lo ynų–lie u ių kalbų),
bu o išspausdin as. Didžiausias iš jų y a lenkų–lie u ių kalbų žodynas, ank aš is, u in is apie 56 ūks .
lenkiško egis o žodžių. G eičiausiai jis ašy as apie 1850–1856 m. Deja, šis žodynas nebu o užbaig as,
i ik apie 35 ūks . lenkiškų okabulų u i lie u iškus a i ikmenis. Jis ne u i an aš ės, pa adinimo, an -
aš inio lapo, ad sąlygiškai adinamas didžiuoju S. Daukan o lenkų–lie u ių kalbų žodynu. Rank aš is
saugomas Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u o biblio ekoje (F 1/SD 12) (Subačius 1993: 135; pla-
čiau ž . Subačius 1990: 20–32).
y a išlikę L. i inskio ašy ų d iejų d ikalbių i ieno ke u kalbio žodyno ank aščiai: Lenkų–lie u ių
kalbųžodynas (Słownikpolsko–li ewski), Rusų–lie u iųkalbųžodynas (СловаръРосiйско-Литовскiй), Ru-
sų–lie u ių–lo ynų–lenkųkalbųžodynas (СловаръРосiйско-ЛитовскiйсъЛатинско-Польскимъ) (plačiau
ž . K uopas 1960; Aukso iū ė 1999, 2007; Kažukauskai ė 2010). Didžiausias jo suda y as Lenkų–lie u ių
kalbųžodynas, apiman is A–R aides i u in is 2060 puslapių, saugomas Lenkijos mokslų akademijos
bib lio ekoje K oku oje. Rusų–lie u iųkalbųžodyno (1193 p.) i Rusų–lie u ių–lo ynų–lenkųkalbųžodyno
(96 p.) agmen ai as i Geog a ų d augijos a chy e Sank Pe e bu ge (ž . Aukso iū ė 1998: 38).
2 Ž . Subačius 1993.
3 Ž . K uopas 1960; Vi kauskas 1996, 1997; Aukso iū ė 1998, 1999, 2000, 2003; Kažukauskai ė 2010.
171Te minologija | 2015 | 22
Dideli jų nuopelnai lie u ių e minologijos (gam os mokslų, ypač bo-
anikos, i is o ijos) is o ijai. S. Daukan as pa ašė pi mąją lie u ių kalba
Lie u os is o iją i ki ų is o inių knygų (no s šių da bų is o ijos e mini-
ja išsamiai da ne y inė a), engė mokyklai lie u iškus ado ėlius, e ė į
lie u ių kalbą g ožinės li e a ū os kū inius, aip pa ūkinių pa a imų kny-
geles apie pie ininkys ę, sodininkys ę, bi ininkys ę, miškininkys ę, abako,
apynių auginimą i p iešgais inę apsaugą (ž . Zinke ičius 1990: 149–151;
VLe iV 529–530; plačiau ž . Me kys 1991). L. i inskis leido lie u iškus
kalendo ius, e ė į lie u ių kalbą g ožinės li e a ū os kū inius, pa ašė
pa a imų knygelių do o ės, e ike o, gy ulių globos i p iežiū os bei ki ais
klausimais, ienas pi mųjų kū ė bo anikos e minus4 (ž . Zinke ičius 1990:
162–163; VLe Viii 421–422; plačiau ž . Pe ke ičiū ė 1988; PMKŠ 2012).
iš jų akių nebu o išleis a i medicinos s i is. No s jie nepa ašė specialių
šios s i ies da bų5, ačiau su medicina susijusios leksikos galima sulasio i
ki uose jų da buose. Taigi galima saky i, kad jie p isidėjo i p ie lie u ių
medicinos e minijos kū imo.
Šio s aipsnio y imo objek u pasi ink i S. Daukan o6 (S. Dauk) i
L. i inskio7 (i) d ikalbiai lenkų–lie u ių kalbų žodynai. Jų medicinos
leksika da nebu o y inė a, aigi siekiama šią sp agą užpildy i. iš šių žo-
dynų bu o iš ink a į ai ias medicinos są okas į a dijan i lie u iška leksi-
ka ( ienažodžiai iš es iniai pa adinimai)8. im as isas žodyno s aipsnis,
4 L. i inskio e minologinis palikimas apž elg as Albinos Aukso iū ės dak a o dise acijoje Lau ynoI inskio
e minologijosda bai (20001).
5 išsky us L. i inskį, ku io didžiausio spausdin o da bo Me skai lių ūkio dalyje pa ies eng ą sky elį apie
žmonių ligas i jų gydymą galima laiky i a ski u medicinos s i ies da bu. Be o, minė inas ank aš is Bū-
dasgydymoligųžmoniųi gy ulių, ku iame nu ody a, kokias ligas i kaip gydy i į ai iais augalais a me-
džiagomis. Šiame ank aš yje L. i inskis pa a ojo pe 400 e minų. Kauno medicinos uni e si e o u ė as
kalbamasis ank aš is y a dingęs (ž . Aukso iū ė 20002: 4, 6).
6 Ke i ojo, pa ies didžiausio S. Daukan o žodyno (DLL) lenkiško egis o šal inis y a S anisławo Rope-
lewskio lenkų–p ancūzų kalbų žodynas (1847). DLL u bū labiau o ien uo as į p asila inusius a išsila i-
nusius skai y ojus lie u ius. Jis g eičiausiai bu o ašomas ne ik kaip mokomasis lenkų kalbos žodynas,
be i kaip no minamasis lie u ių kalbos žodynas (ž . Subačius 1990: 27–28).
7 Lie u ių kalbo y os da buose i iamasis L. i inskio žodynas adinamas į ai iai, pa yzdžiui, Jonas K uopas
sa o s aipsnyje jį adino Lie u iškailenkiškužodynu (K uopas 1960: 192), Zigmas Zinke ičius, Jonas Pa-
lionis – Lenkų–lie u iųkalbųžodynu (ž . Zinke ičius 1990: 164; Palionis 1995: 194), A. Aukso iū ės
s aipsniuose (1998, 1999, 2003, 2007) jis į a dy as kaip Lenkų–žemaičiųkalbųžodynas (Słownikpolsko–
żmudzki), Onos Kažukauskai ės – Lenkų–lie u iųkalbųžodynas (Słownikpolsko–li ewski). S aipsnyje kal-
bamasis L. i inskio da bas adinamas Lenkų–lie u iųkalbųžodynu, . y. aip, kaip jis adinamas O. Kažu-
kauskai ės pa eng oje i išleis oje knygoje, ku ioje skelbiama išlikusi ank aš inio žodyno dalis (A–R ai-
dės), p ie jo p idė a skai meninė plokš elė su ank aščio aksimile.
8 Abiejuose žodynuose as i 362 e minologinės medicinos leksikos iene ai (įskai an a ian us), iš jų
323 lie u iški, 26 skoliniai i 13 hib idų bei miš ios kilmės žodžių junginių.
172 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
. y. an aš inis lenkiškas žodis i lie u iški jo a i ikmenys su isomis g a-
ma inėmis nuo odomis. Leksiniai iene ai s aipsnyje ne adinami medici-
nos e minais dėl os p iežas ies, kad i iamieji leksikog a iniai šal iniai y a
bend ieji e čiamieji XiX a. pi mosios pusės žodynai, odėl pasi ink as
a o i seman iškai alpesnis e minologinėsmedicinosleksikos e minas.
Kalbamųjų žodynų e minologinė medicinos leksika iš esmės ap a iama
ienu pag indiniu – aiškos – a ž ilgiu, ačiau pasi elkiamas i seman inis
a ž ilgis – pasi emiama dalykine ana omijos (kūno dalių, o ganų pa adi-
nimų) i klinikos (ligų, liguis ų būsenų pa adinimų) są okų klasi ikacija.
Nag inėjami ik lie u iškos kilmės leksiniai iene ai.
S aipsnio ikslas – nus a y i edinių da ybos būdus i jų san ykį, da ybos
ka ego ijas, ap a i pas a ųjų da ybos ipus, išsiaiškin i, kokias medicinos
są okų g upes į a dija ediniai, nus a y i edinių san ykį su gy ąja i aš ų
kalba, galimus žodynų au o ių naujada us, į e in i edinius išlikimo da-
ba inėje bend inėje lie u ių kalboje i medicinos e minijoje a ž ilgiu.
VeDiNiŲ DARyBA
Didžioji dalis S. Daukan o i L. i inskio žodynuose as ų medicinos
są okas į a dijančių žodžių i žodžių junginių y a sa os kilmės, . y. g ynai
lie u iški, ku ie suda o 89 % isos abiejų žodynų e minologinės medici-
nos leksikos (įskai an a ian us). Sup an ama, juk abu leksikog a ai bu o
dideli gim osios kalbos mylė ojai i puoselė ojai. iš jų žodynų iš ink i e-
diniai (jie suda o apie 46 % lie u iškos e minologinės medicinos leksikos)
pagal da ybos būdą ski s omi į p iesagų, p iešdėlių i galūnių edinius9.
Kalbamųjų g upių iduje žodžiai g upuojami a siž elgian į jų seman iką.
Tokiu būdu susida o am ik os mik osis emos, pa yzdžiui, kūno dalių
pa adinimai, o ganų pa adinimai, ligų, liguis ų būsenų, asmenų i ki i
pa adinimai.
1. VeDiNiAi10.
1.1. P iesagų ediniai
Gausiausią edinių bū į suda o su p iesagomis iš es i medicinos są okų
pa adinimai (123 leksiniai iene ai) (ž . 1 len elę). Jie ski s omi smulkiau
9 Dėl didelės i iamosios medžiagos apim ies šiame s aipsnyje ap a iami ik ediniai, nenag inėjami dū y-
bos būdu suda y i lie u iškos e minologinės medicinos leksikos iene ai.
10 Ap ašan žodynų edinius em asi diach oninės i sinch oninės žodžių da ybos da bais (Amb azas 1993,
2000; DLKG 2006; LKG 1965; Ska džius 1996; U bu is 2009).
173Te minologija | 2015 | 22
pagal da ybos ka ego ijas į deminu y us (mažybinius daik a a džius), eiks-
mų pa adinimus, a ba eiksmažodžių abs ak us, ypa ybių pa adinimus,
a ba a dažodžių abs ak us, eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų
pa adinimus, a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimus, eiksmo ezul-
a o pa adinimus, ie ų pa adinimus i asmenų pa adinimus pagal p o e-
siją. Šias ka ego ijas sa o uož u suda o da ybos ipai (plačiau ž . Amb a-
zas 1993: 10). Vediniai pa eikiami pagal jų gausumą.
1.1.1. DeMiNUTyVAi (MAŽyBiNiAi DAiKTAVARDŽiAi)
Jais adinami p iesagų ediniai, pada y i iš daik a a džių i žymin ys ą
pa į dalyką kaip i pama inis žodis, ačiau mažesnį (DLKG 2006: 87),
ki aip a ian , deminu y ais laikomi mažumą žymin ys žodžiai.
-elis, -elė. S. Daukan o i L. i inskio žodynuose as i ys su da iausia
lie u ių kalbos deminu y ų p iesaga -elis,-elė iš es i ediniai11, ku ie u i
g yną mažumo eikšmę. Šių edinių pama iniai daik a a džiai žymi o ganą
(pil as), indą ( au ė) i sužalo ą odos a ba glei inės ie ą (žaizda): B zuszek,
-ka. m. Pilwēlis12 ~ pil elis i 2413, plg. LLKŽLal 11: lenk. b zuszec, lie .
pil elis;Bank,Banka,<...>14, au ele,bankis awic, au eliemisk aujlejs i~
au elė, au elėmisk aujįleis i S. Dauk i 75, be plg. LLKŽLal 5: lenk. bank,
lie . bankas, no s lenk. bańka, lie . bonka,plėčka; au ė; Ranka,żajz de le,
<...> ~žaizdelė S. Dauk iii 29, plg. LLKŽLal 203: lenk. anka, lie . žaiz-
delė. Šie deminu y ai y a gy osios kalbos žodžiai15. LKŽe žodžio pil elis
11 S. Daukan as i L. i inskis sa o žodynams ėmė žodžius ( edinius) iš gy osios kalbos, . y. juos e mino-
logiza o, i a ojo kaip lenkų kalbos a i ikmenis. Šiame s aipsnyje į okius žodžius žiū ima kaip į edi-
nius da ybos a ž ilgiu.
12 Leksiniai iene ai ašomi pusjuodėmis aidėmis šio s aipsnio au o ės.
13 Žodynų pa yzdžiai pa eikiami o iginalo ašyba, po ildės duodamas daba iniais ašmenimis pe ašy as
pa adinimas.
14 Lauž iniais skliaus ais žymimas p aleis as lie u iškas lenkiško an aš inio žodžio a i ikmuo, ku is (dažniau-
siai) nė a iš es inis žodis ( ai a ba pap as asis žodis, a ba dū inys, a ba skolinys, a ba hib idas, a ba žo-
džių junginys), aigi šiame s aipsnyje nenag inėjamas. Toliau pa eikiamuose žodynų s aipsnių pa yz-
džiuose p aleis ieji leksiniai iene ai y a pab auk i, p z.: Ape y -u, m. Àlkis, wàlgimanò as.Niemaape y-
u.Wàlǵimasnējam i 4–5, Ap eka s wo-a, n. Wajs ʼińīs é-es, m. Ap ieko īs é i 5, Dok o ,gydy ojas.dak a-
as S. Dauk i 145, Ci ulik,ka. m. K àulejdʼ īs,-dzia. w. Sku ièjas,-a. w. i 36, Ciało,-a. n. Kùnas,-na. –
ma we; kùnas, nuòmi ūlis,-lia. w. lé,-les. m. Lawōnas, -na. w. i 32. Be pasi aiko a ejų, kad p aleidžia-
mas žodis aip pa y a edinys, ik p iklauso ki ai da ybos ka ego ijai, ki am da ybos ipui a ba ki am da-
ybos būdui, p z.: Boleść,-ści. .Skāusmas,sòpŭlis,skaudièjimas,ǵîła,-łos,gièlimas i 20, aigi ap a iamas
a i inkamoje s aipsnio dalyje.
15 Nus a an žodžių liaudiškumą, emiamasi akademinio lie u ių kalbos žodyno ( oliau – LKŽe) duomeni-
mis. Žodis laikomas liaudiniu, jei žodyne jis a jo eikšmė y a paliudy a iš gy osios kalbos ( ai odo a -
mių ie o ių su umpinimai).
174 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
iksuo as a osenos sakinys iš Pušalo o (Pas alio .). Tau elė medicinine
eikšme „ am ik as s iklinis indelis, dedamas susi gusiam an kūno k aujui
į pa i šių su auk i“ pa eik a iš Pilypo Ruigio lie u ių– okiečių i okiečių–
lie u ių kalbų žodyno (1747), K is ijono Go lybo Milkaus lie u ių– okiečių
i okiečių–lie u ių kalbų žodyno (1800) i L. i inskio aš ų, o žodžių
junginys au elėk aujaleidžio paim as iš Kons an ino Si ydo žodyno. Žaiz-
delės a osenos sakinių pa eik a iš Ju ba ko, Rozalimo (Pak uojo .), Val-
kininkų (Va ėnos .).
-ėlis. Po a deminu y ų iš es a su p iesaga -ėlis. Tai pama inių daik a a -
džių, žyminčių asmenis (kūdikis, aikas), ediniai: Dziecią ko, - eczko, -a.
n. <...>, kudikēlis, -lia. w. ~ kūdikelis i 62, plg. LLKŽLal 29: lenk. dziecią -
ko, lie . aikas,kūdikis; Dzieciuch,-a.-iuk. m. <...>, wajkŭ ēlis, -ia. w. ~
aiku elis i 62, plg. LLKŽLal 29: lenk. dzieciuch, lie . aikas. Reikia pasaky-
i, kad pama inis edinio aiku ėlis daik a a dis aiku is aip pa y a edi-
nys – p iesagos -u is deminu y as. LKŽe pa eik a a osenos sakinių su
deminu y u kūdikėlis iš Jokūbo B odo skio žodyno LexiconGe manico–Li-
h anic me Li h anico–Ge manic m, An ano Juškos Lie u iškųdainų (Ka-
zanė, 1880–1882) i Mikalojaus Daukšos Pos ilės (1599). Žodis aiku ėlis
neap ik as, ačiau neabejo ina, kad šis žodis y a iš gy osios kalbos.
1.1.2. VeiKSMŲ PAVADiNiMAi, ARBA VeiKSMAŽODŽiŲ ABSTRAKTAi
Palygin i su ki ų da ybos ka ego ijų ediniais, šių edinių y a daugiau-
sia. Jie da omi iš p iešdėlinių a ba nep iešdėlinių eiksmažodžių i eiškia
su medicina susijusius eiksmus, yksmus, p ocesus a ba būsenas.
-imas. Ti iamuose žodynuose y auja su p iesaga -imas iš es i ediniai.
Žiū in seman iškai, jie p iklauso su medicina susijusių eiksmų, yksmų,
p ocesų i būsenų pa adinimų g upei. Daugiausia su šia p iesaga iš es a
edinių iš nep iešdėlinių pi minių a ba iš es inių (p iesaginių) eiksma-
žodžių.
Minė ini L. i inskio žodyne „gydymo“, „gijimo“ eikšmėmis pa eik i pa-
adinimai: Gojenie. Gʼìdimas, gijìmas ~ gydymas,gijimas i 82, plg. LLKŽLal
40: lenk. gojenie, lie . gydymas; gijimas.S. Daukan as „gydymo“ eikšme
da a ojo žodį Leczenie,wajs iejimas~ ais ėjimas S. Dauk i 331, plg.
LLKŽLal 74: lenk. leczenie, lie . gydymas, ku is, LKŽe duomenimis, laiky-
inas jo naujada u: ais ėjimas S.Dauk → 1 ais ė i ž . ais y i „gydy i“.
LKŽe edinys gydymas pa eik as kaip gy osios kalbos žodis – ilius acinis
sakinys iš Sin au ų (Šakių .). Tuo a pu gijimas iksuo as F yd icho Ku -

175Te minologija | 2015 | 22
šaičio lie u ių– okiečių kalbų žodyne (1883) i Ju gio Šlapelio lie u ių i
usų kalbų žodyne (Vilnius, 1921).
Gausu su į ai ių ūšių skausmo – didelio, nesma kaus, be iš iso, aš aus
i k . – jau imu susijusių pa adinimų:Bol,<...> skaudiemas16,swembi-
mas~skaudėjimas,s embimas S. Dauk i 94, plg. LLKŽLal 10: lenk. ból,
lie . skaudėjimas,skausmas; Bołaczka, skaudieimas, gielimas ~ skaudėji-
mas,gėlimas S. Dauk i 94, plg. LLKŽLal 10: lenk. bolączka, lie . skaudulys,
opa; Bolenie, gielimas,skaudieimas~gėlimas,skaudėjimas S. Dauk i 94,
plg. SJP 1 187(35): bolenie,ia, n. „nenu ūks amas, olydinis skaudėjimas,
skausmas“; Boleść,-ści. . <...>,skaudièjimas, <...>, gièlimas ~ skaudė-
jimas,gėlimas i 20, plg. LLKŽLal 10: lenk. boleść, lie . sopulys; Doleganie,
swębimas, skaudieimas ~ s embimas,skaudėjimas S. Dauk i 145, plg. SJP
1 476(72): doleganie „nepakenčiamas skausmas“; Guzowa ość,skaudulawi-
mas,<...>~skaudulia imas S. Dauk i 228, be plg. LLKŽLal 44: lenk.
guzowa ość, lie . gumbuo umas. LKŽe duomenimis, skaudėjimas a ojamas
isame k aš e, s embimas iksuo as K ėda noje (Šilalės .), Salan uose
(K e ingos .), gėlimas – ė iškiuose (Pane ėžio .), Papilėje (Akmenės .),
Kuk iškėse (U enos .), Pociūnėliuose (Rad iliškio .). Skaudulia imas y a
An ano Lalio lie u iškos i angliškos kalbų žodyno (1915) edinys, be
skauduliuo i „ap ek i skauduliais“ y a iš gy osios kalbos.
Keli „sąmonės ne ekimo, leipimo“ eikšmę u in ys pa adinimai:Mdlenie,
alpimas~alpimas S. Dauk i 361, plg. LLKŽLal 84: lenk. mdlenie, lie .
alpimas; Omdlewawanie,<...>,alpulawimas~alpulia imas S. Dauk ii
192, plg. SJP 3 551(68): lenk. omdlewać, ok. ohnmäch igwe den,inOhn-
mach  allen, us. обмереть. LKŽe alpimas įdė as kaip F . Ku šaičio lie-
u ių– okiečių kalbų žodyno (1883), J. Šlapelio lie u ių i usų kalbų
žodyno (1921) i L. i inskio aš ų žodis, alpulia imas ne iksuo as, be
eiksmažodis alpuliuo i y a gy osios kalbos žodis.
A ski ą g upelę suda o ediniai, į a dijan ys į ai ius su i škinimu su-
sijusius negala imus: Blucie, wiemimas ~ ėmimas S. Dauk i 91, plg. SJP
1 128(27): lenk. blucie, ok. dasE b echen,dasB echen, us. блеванiе;
Blwanie,wiemimas~ ėmimas S. Dauk i 91, plg. SJP 1 128(27): lenk.
blwanie, ok. dasE b echen,dasB echen, us. блеванiе; Dya ija,- ij. .
Widŭ iāwimas,<...> ~ idu ia imas i 59; Laksowanie, ijdimas~ ie-
dimas S. Dauk i 326, plg. SJP 2 586(73): laksowanie „ idu ių paleidimas,
16 Žodis aisy as. Tu bū no ė a pa ašy i skaudieimas S. Dauk i 95.
176 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
idu ia imas, yda“; Rzyganie, augiejimas~ augėjimas S. Dauk iii 82,
plg. SJP 5 201(26): lenk. zygać ob. zygnąć „ augulys, a si ūgimas“, us.
рыгнуть,рыгать,рветь,рвать,вырвать, be plg. LLKŽLal 219: lenk.
zyganie, lie . ėmimas; Rzygnienie,ziauciojimas, wiemimas~žiaukčiojimas,
ėmimas S. Dauk iii 83;Womi owanie,wiemimas~ ėmimas S. Dauk iii
258, plg. LLKŽLal 282: lenk. womi ować, lie . em i, LLKŽVai k 878, 905:
lenk. womi ować psn. wymio ować, lie . em i. LKŽe ėmimo a osenos
sakinių pa eik a iš G ūžių (Pas alio .), Gi diškės (Šilalės .), Va nių (Tel-
šių .), Raudėnų (Šiaulių .), Va ėnos, Smilgių (Pane ėžio .), Kup eliškio
(Bi žų .), Salamiesčio (Kupiškio .), idu ia imo – iš K ažių (Kelmės .),
Rozalimo (Pak uojo .), A moniškių (Va ana o ., Ga dino s i is, Bal a u-
sija), Sedos (Mažeikių .), Pi ašiūnų (Aly aus .), Va ėnos, D uskininkų.
Žodžio iedimas pa eik as ilius acinis sakinys iš Vy au o Vi kausko Šiau-
ės y ųdūnininkųšnek ųžodyno(Vilnius, 1976), o augėjimas už ašy as iš
Ku šėnų (Šiaulių .) i Vabalninko (Bi žų .). Vedinio žiaukčiojimas a o-
senos sakinių nepa eik a, ačiau eiksmažodis žiaukčio i „pykinan su ga -
su ąsy is“ a ojamas isame k aš e.
Nemažai k ėpa imo o ganų su ikimus į a dijančių edinių: Dyszenie,
-nia. n. Dùsāwimas, dusièjimas,<...> ~ dūsa imas,dūsėjimas i 61, plg.
SJP 1 587(85): lenk. dyszeć, ok. a hmen,A hmenhohlen, us. дышать,
LLKŽLal 28: lenk. dyszeć, lie . k ėpuo i, alsuo i, LLKŽVai k 108: lenk. dyszeć,
lie . 1) k ėpuo i, alsuo i; Kaszlanie,kosiejimas~kosėjimas S. Dauk i 272 /
Kaszlanie. Kòsiejimas ~ kosėjimas i 106, plg. SJP 2 331(42): lenk. kasz-
lanie, ia, n., ok. dasHuſ en; Kichanie,cziaudieimas~čiaudėjimas S. Dauk
i 276, plg. LLKŽLal 57: lenk. kichanie, lie . čiaudėjimas; Kichnienie,cziau-
diejimas ~čiaudėjimas S. Dauk i 276, plg. LLKŽVai k 184: lenk. kichnięcie,
lie . nusičiaudėjimas. LKŽe duomenys odo, kad kalbamieji ediniai y a
iš gy osios kalbos: dūsa imo „sunkaus k ėpa imo“ ilius acinių a osenos
sakinių nepa eik a, ačiau eiksmažodžio dūsau i „k ėpuo i (pp . sunkiai)“
okių sakinių už ašy a iš Alo ės (Aly aus .), Ku šėnų (Šiaulių .), Azie kų
(Ga dino . i s i is, Bal a usija), dūsėjimas „sunkus k ėpa imas“ už ašy as
Ša ėse (Skuodo .), kosėjimas – Debeikiuose (Anykščių .), Smilgiuose
(Pane ėžio .), čiaudėjimas – Daukšiuose (Ma ijampolės .).
i da kele as pa ienių p ie eiksmų, yksmų, p ocesų i būsenų seman-
inės g upės p iski inų są okų pa adinimų: Babienie -a. n. <...>, ǵim di-
ni mas -a, w. ~ gimdinimas i 8, plg. SJP 1 39(15): lenk. babić, us. баб-
ничать; Sz ukababienia, ok. dieHebammenkunſ , us. повивальное искус-
177Te minologija | 2015 | 22
ство,повой;Naukababienia; Cho oba,-y. . <...>. si gìmas, -a. w. ~ si gimas
i 29, plg. LLKŽLal 14: lenk. cho oba, lie . liga; Poceniesię,p akaj awimas~
p akai a imas S. Dauk ii 255, plg. SJP 4 193(25): poceniesię ob.17 pocić
się „p akai uo i“, LLKŽVai k 447: lenk. poceniesię, lie . p akai a imas; Po-
ziewanie,żiowawimas~žio a imas S. Dauk ii 343, plg. LLKŽVai k 524:
lenk. poziewanie, lie . žio a imas; Ropienie,pulojimas~pūliojimas S. Dauk
iii 39, plg. LLKŽLal 207: lenk. opienie, lie . pūlia imas. LKŽe žodžio
si gimas a osenos sakinių pa eik a iš Vei i žėnų (Klaipėdos .), Laukže-
mio (K e ingos .), Kal anėnų (Š enčionių .), Ža ėnų (Telšių .), Vainu o
(Šilu ės .), Ramygalos (Pane ėžio .), p akai a imo– iš Pociūnėlių (Rad i-
liškio .), žio a imo – iš Ku šėnų (Šiaulių .), Daukšių (Ma ijampolės .).
No s pūliojimas ne iksuo as, ačiau gy ojoje kalboje žinomas eiksmažodis
pūlio i „pūliuo i“ (K ėda na, Raudėnai). Gimdinimas žodyne ne as as,
aigi galė ų bū i L. i inskio naujada as.
iš p iešdėlinių pi minių a ba iš es inių (p iesaginių) eiksmažodžių iš-
es ų p iesagos -imas edinių žymiai mažiau. Minė ini S. Daukan o žody-
ne su gijimu susiję pa adinimai: Ozd owienie,pagijimas~pagijimas S. Dauk
ii 219, plg. SJP 3 635–636(80–81): ozd owieć „sus ip ė i po ligos“, LLKŽVai k
402: lenk. ozd owienie, lie . išgijimas,pas eikimas; Wyzd awienie,iszgiji-
mas~išgijimas S. Dauk iii 302, plg. SJP 5 655(81): wyzd owieć „ isiškai
pas eik i“, LLKŽVai k 922: lenk. wyzd owienie, lie . pas eikimas,pagijimas,
ku ie žinomi iš gy osios kalbos – žodžio pagijimas ilius acinis a osenos
sakinys už ašy as Naujamies yje (Pane ėžio .), o išgijimo du a osenos sa-
kiniai iksuo i iš Šačių (Skuodo .), Ski snemunės (Ju ba ko .).
L. i inskis pa eikė „skausmo neju imo“ są oką eiškian į žodį Bezbolność,
-ci. . <...>.neskaudiejimas, -ma. w. ~ neskaudėjimas i 12, plg. SJP 1
75(21): bezbolność, ści,. „neskaudėjimas“. Skaudėjimas plačiai gy ojoje
kalboje žinomas žodis (LKŽe).
Nemaža „sąmonės ne ekimo, leipimo“ eikšmę u inčių pa adinimų:
Omdlenie,apalpimas~apalpimas S. Dauk ii 192, plg. LLKŽLal 128: lenk.
omdlenie, lie . apalpimas; Omdlewawanie,nualpimas, <...>~nualpimas
S. Dauk ii 192, plg. SJP 3 551(68): lenk. omdlewać, us. обмереть, ok.
ohnmäch igwe den,inOhnmach  allen; Pomdlenie,nualpimas~nualpimas
S. Dauk ii 298, plg. LLKŽVai k 483: lenk. pomdleć, lie . 1) nualp i;nusilp-
i; Zamdlenie,apalpimas~apalpimas S. Dauk iii 328, plg. SJP 6(ii)
17 Obacz, žiū ėk.
178 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
816(102): zamdlić „alp i“; Zemdlenie,nualpimas~nualpimas S. Dauk iii
356, plg. SJP 6(ii) 816(102): zemdlenie „bejėgiškumas, silpnybė, negalia;
silpnumas“, LLKŽVai k 973: lenk. zemdlenie, lie . apalpimas. LKŽe apalpimas
pa eik as iš Juozo Tumo-Vaižgan o aš ų, o nualpimas – iš Kupiškio.
Da iena edinių g upelė – su ega i jos su ikimais susiję pa adinimai:
Oslepienie,apjakimas, apjakinimas~apjakimas,apjakinimas S. Dauk ii
207, plg. LLKŽLal 152: lenk. oślepienie, lie . apakimas,aklybė; Oslepnienie,
apjakimas~apjakimas S. Dauk ii 207;Zaslepienie,apjakimas~apjakimas
S. Dauk iii 341, plg. LLKŽLal 313: lenk. zaślepienie, lie . apakimas,aklu-
mas. LKŽe apjakimo „aklumo“ a osenos sakinys pa eik as iš Pil iškių
(Vilka iškio .). Tuo a pu edinys apjakinimas „apakinimas“ pa eik as kaip
K. Si ydo žodyno i P. Ruigio lie u ių– okiečių i okiečių–lie u ių
kalbų žodyno (1747) žodis, ačiau eiksmažodis apjak i „apak i“ y a gy-
osios kalbos žodis – LKŽe a osenos sakinių už ašy a iš Liškia os (Va-
ėnos .), K osnos (Lazdijų .), Kuk iškių (U enos .), Ski snemunės (Ju -
ba ko .), Salan ų (K e ingos .).
„Ka ščio sukėlimo; ėmimo ka ščiuo i“ są oką S. Daukan as pa adino
d iem žodžiais: Zapalanie,zapalenie,uzku imas,użdegimas~užkū imas,
uždegimas S. Dauk iii 332, plg. LLKŽLal 309: lenk. zapalenie, lie . uždegi-
mas. LKŽe žodis užkū imas medicinine eikšme ne iksuo as: užkū imas →
1 užku i 1. „uždeg i, įžieb i ugnį“, be 1 užku i 5. „apim i ligai, ka ščiui;
uždeg i“: i gal ą užkū ė (ka š isapėmė)Lp. | e l.: Kad užsikū ė akis, kad
ėmė skaudė i P.A iž(P n ). T aškanos glei ingos, užsikū usiais a ejais
gausios P.A iž. An iniai i i ai užsiku ia iš ki ų akies ligų P.A iž. Užsikū-
us gal a ka ščiu, ne dega Ds. 1 uždegimas 2. → uždeg i 6. „sukel i ka š-
į; im i ka ščiuo i“: Sąna ių uždegimas DŽ. Ans mi ė plaučių uždegimu
V . Akių glei inės uždegimas dažna kaime liga š. Kojos uždegimas ne-
nueina Vlk . Taigi pa eik i ilius aciniai a osenos sakiniai liudija, kad
abu žodžiai y a iš gy osios kalbos.
Kele as su in ekcinėmis (1), chi u ginėmis (2), ne ų (3) i ge klės (4)
ligomis susijusių su ikimų pa adinimų:
(1) In luencija. Pŕipùlimas nuogkō ~ p ipuolimas i 99, plg. LLKŽLal 48:
lenk. in luenca, lie . (med.) i mėdė; Oszalenie,pasiu imas~pasiu imas
S. Dauk ii 213, plg. SJP 3 617(78): lenk. oszaleć, ok. nä iſchwe den,
e üch we den, aſen, us. одурѣть, ряхнуться, LLKŽLal 134: lenk. osza-
leć, lie . pa ak i,pasius i, LLKŽVai k 398: lenk. oszaleć, lie . pamiš i,išsi-
k aus y iišp o o;pasius i; Wsciekłość,pasiu imas~pasiu imas S. Dauk iii
185Te minologija | 2015 | 22
-yba. Vienas p iesagos -yba ypa ybės pa adinimas, ku io pama inis žodis
y a pap as asis kokybinis būd a dis gy as, ap ik as S. Daukan o žodyne:
Ƶycie,gywyba,<...>~gy yba S. Dauk iii 380, plg. LLKŽLal 330: lenk. życie,
lie .gy a a,gy as is, LLKŽVai k 1008: lenk. życie, lie . 1) gy ybė. Tai žodis,
žinomas iš gy osios kalbos – daugiausia a osenos sakinių pa eik a iš Že-
maičių (Salan ai (K e ingos .), Mosėdis (Skuodo .), Ša ės (Skuodo .)).
-ys a. S. Daukan o žodyne iksuo as p iesagos -ys a edinys Felcze s wo,
k aulejdys a~k auleidys a S. Dauk i 188. Jis, kaip i ap a asis k aulei-
dys ė, g eičiausiai S. Daukan o suku as. Ski umas as, kad šios p iesagos
edinys u i ki ą – „ elče io ama o“ – eikšmę. Kaip ašo G. Subačius
sa o s udijoje, „neaišku, kaip S. Daukan as sky ė p iesagas -ys a i -ys ė
(plg. k auleidys a i k auleidys ė); galbū jis kiek i jau ė mažiau p oduk-
y ios -ys a išski inumą“ (Subačius 1993: 178–179).
1.1.4. VeiKėJŲ iR VeiKSMAŽODiNėS yPATyBėS
TURėTOJŲ PAVADiNiMAi
Tai okie iš eiksmažodžių pada y i daik a a džiai, ku ie žymi eiksmo
a likėją a būsenos pa y ėją (pap as ai gy ą bū ybę, dažniausiai asmenį),
ačiau gali žymė i i šiaip kokią bū ybę, daik ą a ki ą dalyką (ž . DLKG
2006: 104; Amb azas 1993: 112). Tai iena iš pačių seniausių da ybos
ka ego ijų (ž . Amb azas, en pa ).
-ėjas, -ėja. T ys su p iesaga -ėjas,-ėja pada y i eiksmažodinės ypa ybės
u ė ojų pa adinimai as i S. Daukan o i L. i inskio žodynuose; ik pažy-
mė ina, kad L. i inskis, p iešingai nei S. Daukan as, g e a y iškosios gi-
minės edinio pa eikė i mo e iškosios giminės galūnę: Ci ulik,ka. m. <...>.
Sku ièjas, -a. w. ~ sku ėjas,sku ėja i 36, plg. LLKŽLal 17: lenk. cy ulnik,
lie . ba zdasku ys, SJP 1 342(57): lenk. cy ulik,a, m. „išo inių ligų, žaizdų
i k . gydy ojas“, ok. de Wunda ʒ ,de Chi u gus,Chi u g, us. цырюльникъ,
хирургъ,лѣкаръ,рудометъ. Gy ojoje kalboje cy ulik⸗golib oda „ba zda-
sku ys“, ok. de Ba bie , ž . LKŽe: sku ėjas, -a „ba zdasku ys“; Leka z,wajs-
iejas.<...>~ ais ėjas S. Dauk i 332, plg. SJP 2 614(80): lenk. leka z,a, m.,
„ku is gydo“, ok. de A ʒ , us. врачь,врачеватель,исцѣльитель, LLKŽLal
75: lenk. leka z, lie . gydy ojas, LLKŽVai k 231: lenk. leka z, lie . gydy ojas.
LKŽe žodis sku ėjas „ba zdasku ys“ pa eik as iš F . Ku šaičio lie u ių– o-
kiečių kalbų žodyno (1883), M. Niede manno, A. Senno, F. B ende io i
A. Salio lie u ių ašomosios kalbos žodyno (1932–1968), o du a osenos

186 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
sakiniai – iš L. i inskio aš ų i Pa a liųi p iežodžių (Vilnius, 1958). Vais ėjas
„gydy ojas“ į LKŽe į auk as iš S. Daukan o aš ų i laik aščio Tė ynės
sa gas (Tilžė, 1901).
Vedinį sku ėjas eikė ų plačiau paaiškin i. Tiek leksine, iek da ybine eikš-
me šis žodis nesisieja su medicina. Taigi no in mo y uo i jo p isky imą p ie
medicinos leksikos, eikia pasi em i lie u ių medicinos is o ijos ak ais.
Pi mieji nuola gy enan ys Lie u oje diplomuo i gydy ojai – medicinos
dak a ai – a si ado ik XV a. pabaigoje. Be o, jie bu o ien idaus ligų
gydy ojai, nes ais laikais uni e si e uose chi u gijos nemokė, jie jos ne-
žinojo i nep ak ika o. Tokiu būdu už diplomuo ų medicinos dak a ų
eiklos ibų liko isos išo inės ligos. Labiausiai iš nediplomuo ų gydy o-
jaujančiųjų bu o p asimušę ba zdaskučiai20, ku ie ilgainiui sa o specialy-
be pasi inko chi u giją. is o iniuose šal iniuose jie minimi nuo XVi a.
p adžios. Lie u oje eikė ba zdaskučių cechai (Vilniuje, Kaune i Klaipė-
doje). Ba zdaskučių medicininė eikla bu o labai pla i. Jie s a ė au es,
klizmas, uošė onias, masažuoda o ligonius, nuleisda o k aują, ki po i
sku o žmones, a s ė i gydė žaizdas, opas, a e da o pūlinius, gydyda o
išni imus, kaulų lūžius, aip pa ampu uoda o galūnes, aukda o dan is,
gydė ene ines ligas, daly auda o eismuose kaip medicinos ekspe ai.
Didesnę da bo dalį jie di bda o sa o di b u ėse, adinamosiose o icinose,
ačiau ne engda o da bo i ga ėse, aikš ėse, u ga ie ėse. Ba zdaskučių
namus ženklino ba zdaskučių cecho emblema – a inė lėkš ė, kabinama
an ilgo s ypo i š namo du ų. Ba zdaskučių cecho eikla XVi–XViii a.
mies o gy enime bu o labai s a bi. Jie bu o ienin eliai, galėję padė i
iš ikus aumai a susi gus (ž . Lelis 1960: 118–124; Jasai is 1974: 64–71;
Bagdona ičius 1988: 33-37; Sasnauskas 2000: 39).
- ojas, - oja. Su šia p iesaga iš es i ediniai pa adina asmenis. Tai ik ieji
eikėjų pa adinimai. Žodynuose be eik isi kalbamosios p iesagos ediniai
y a gydymo specialis o (lo . medicus) pa adinimai: Dok ó ,-a. m. Gʼìdi ojas,
-ja. w. <...> ~ gydy ojas,gydy oja i 48; Dok o ,gydy ojas.<...>~gydy o-
jas S. Dauk i 145, plg. LLKŽLal 22: lenk. doc o , lie . dak a as;gydy ojas,
LLKŽVai k 91: lenk. dok o , lie . 2) šnek. dak a as,gydy ojas; Dok o ka,
gydy oja~gydy oja S. Dauk i 145; Leka ka,wajs y oja~ ais y oja S. Dauk
i 332, plg. LLKŽLal 75: lenk. leka ka, lie . gydy oja, LLKŽVai k 231: lenk.
20 Lie u os medicinos is o ijos y inė ojų s aipsniuose, be ba zdaskučių e mino, da a o i e minai ci ul-
nikai,ci ulnykai,bolbe iai,ba be iai,chi u gai-ci (i)ulnykai,pi ininkai-ci (i)ulnykai,ba zdaskučiaichi u gai,
k aujalaidžiai.
187Te minologija | 2015 | 22
leka ka, lie . 1) gydy oja; Leka z,<...>,gydy ojas~gydy ojas S. Dauk i
332, plg. SJP 2 614(80): lenk. leka z,a, m., „ku is gydo“, ok. de A ʒ ,
us. врачь,врачеватель,исцѣльитель, LLKŽLal 75: lenk. leka z, lie . gy-
dy ojas, LLKŽVai k 231: lenk. leka z, lie . gydy ojas; Ozd owiciel,gydy ojas~
gydy ojas S. Dauk ii 219, plg. SJP 3 635(80): lenk. ozd owiciel,a, m.
„ku is išgydo, g ąžina s eika ą“, ok. de Geſundmache , LLKŽVai k 402:
lenk. ozd owić, lie . išgydy i. LKŽe pa eik as ienas žodžio gydy ojas a -
osenos sakinys iš ė iškių (Pane ėžio .), o ais y ojo a osenos sakinių
iš gy osios kalbos nepa eik a, ik iš senųjų i ėlesnių ašy inių šal inių.
-klė. Ši p iesaga DLKG į a dy a kaip neda ioji kalbamosios edinių
g upės p iesaga (DLKG 2006: 111). Žodynuose as as ienas su p iesaga
-klė iš pi minio eiksmažodžio ge i iš es as eiksmažodinės ypa ybės u-
ė ojo pa adinimas: Czeluść,-ści. . Gè kliē,iēs. m. ~ ge klė i 38, plg.
LLKŽLal 18: lenk. czeluść, lie . žandikaulis;nas ai, LLKŽVai k 73: lenk. cze-
luść, lie . 2) p k. nas ai,žio ys; Ga dło.Gé kliē~ge klė i 76, plg. LLKŽLal
37: lenk. ga dło, lie . ge klė, LLKŽVai k 132: lenk.ga dło, lie . 1) ge klė,
yklė;ge klos; K ań,gé kle~ge klė S. Dauk i 311, plg. LLKŽLal 68: lenk.
k ań, lie . s emplė,ge klė, LLKŽVai k 216: lenk. k ań, lie . ana . ge klos,
ž . LKŽe: ge klė 1. „p iekinė kaklo dalis (pha ynx, la ynx, achea)“ (aukš-
aičių i žemaičių a ojamas žodis).
-ulys / -ulis, -ulė.Šios p iesagos eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų
pa adinimai dažniau žymi gy ius, augalus a šiaip daik us, o asmenis žy-
min ys ediniai y a kiek e esni (DLKG 2006: 108). Ti iamuose žodynuo-
se as a po ieną asmens pa adinimą su abiem p iesagomis, ik L. i inskio
da pa eik a i mo e iškosios giminės galūnė: Osesek,osysek,żindulys.
(wajkas) ~ žindulys S. Dauk ii 205, plg. LLKŽLal 132: lenk. osesek, lie .
žindomaskūdikis, LLKŽVai k 393: lenk. osesek, lie . 1) žinduklis; Ciało,-a.
n. <...>, nuòmi ūlis, -lia. w. lé, -les.<...> ~ nuomi ūlis,nuomi ūlė I 32
„numi ėlis, -ė“, plg. SJP 1 288(47): lenk. ciąło⸗ciąłobezduszy,ma we,
uma łe⸗ up, ok. de Leib,de Leichnam,dieLeiche, us. мертвецъ.
S. Daukan o žodyno edinio pama inis žodis y a nep iešdėlinis negalinin-
kinis eiksmažodis žįs i, o L. i inskio žodyno edinio – p iešdėlinis ne-
galininkinis eiksmažodis numi i. LKŽe žindulio „žindomo aiko“ a o-
senos sakinys už ašy as Ra nyčioje (Va ėnos .), o nuomi ulio „numi ėlio“
a osenos sakinių pa eik a iš L. i inskio aš ų i A. Juškos žodyno. Se-
man iniu a ž ilgiu ediniai p iklauso su medicina susijusių asmenų pa a-
dinimų g upei.
188 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
-ėlis, -ėlė. „Tai pa i yškioji eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adi-
nimų p iesaga, sa o da umu žymiai p alenkian i isas ki as šios ūšies
edinių p iesagas.“ Šios p iesagos pa adinimai pap as ai žymi asmenis i
u i menkinamąją eikšmę (DLKŽ 2006: 105). Ti iamuose žodynuose du
su kalbamąja p iesaga iš es i ediniai ne u i minė osios eikšmės. S. Dau-
kan o žodyne pa eik as edinys žymi asmenį, se gan į ka alepsija: Ka alep-
yk,apmi ielis~apmi ėlis S. Dauk i 272. Jis pada y as iš p iešdėlinio
pi minio negalininkinio eiksmažodžio apmi i. Žinomas iš gy osios kal-
bos, ačiau kalbamąja eikšme LKŽe šis žodis ne iksuo as.
A ski ai ap a inas L. i inskio žodyne pa eik as edinys su p iesaga -ėlė:
Chy ag a,-g y. . <...>. Gŕìźieliē,-es. m. <...> ~ g ižėlė i 31 (MedŽ lo .
chi ag a, lie .chi a ga,plaš akųpodag a), plg. SJP 1 282(46), 240(41): chy-
ag a ob. chi ag a, y, ., „ ankų laužymas“. Vediniai su šia p iesaga suda o
lyg i a ski ą da ybos ipą. Jie u i ien mo e iškosios giminės o mas.
Da ybos a ž ilgiu nuo p iesagos -ėlis edinių p iesagos -ėlė ediniai ski-
iasi uo, kad emiasi nep iešdėliniais eiksmažodžiais (DLKG 2006: 105–
106). Vedinys y a ligų seman inės g upės pa adinimas, juo į a dy a ankų
sausgėla. LKŽe žodis g ižėlė pa eik as kaip ašy inių šal inių (Dionizo Poš-
kos aš ų, au o iaus, gy enusio 1821–1880 m., ank aščio) žodis.
- inė. P iesagos - inė edinys gil inė, a ojamas daugelyje XVi–XVii a.
aš ų (ž . Amb azas 1993: 128), as as i S. Daukan o žodyne: Smie c,
gil ine, <...>~gil inė S. Dauk iii 123, plg. LLKŽLal 230: lenk. śmie ć,
lie . mi is, LLKŽVai k 779: lenk. śmie ć, lie . mi is. LKŽe gil inės „mi ies“
a osenos sakinių pa eik a iš Me kinės (Va ėnos .), Baisogalos (Rad i-
liškio .), Ke u alakių (Vilka iškio .), K ėda nos (Šilalės .), Sasna os
(Ma ijampolės .), Šimonių (Kupiškio .).
Minė inas ienas iš iš es inio galininkinio eiksmažodžio gydy i su p ie-
saga - inė suda y as eiksmažodinės ypa ybės u ė ojo pa adinimas, žy-
min is gydymo mokslą: 2 Dok o s wo, -an. Gʼīdʼi íné,-nes.m.<...>~
gydy inė i 48, plg. LLKŽLal 22: lenk. dok o s wo, lie . dak a ybė, LLKŽVai k
91: lenk. dok o s wo, lie . 2) sen. gydy ojopa eigos. Šis edinys LKŽe ne-
iksuo as, aigi galė ų bū i L. i inskio naujada as.
-u is. Diach oninės žodžių da ybos a ž ilgiu p iesagos -u is ediniu
galima laiky i liežu į (lo . lingua), suda y ą iš pap as ojo eiksmažodžio
liež i: Język.Lieżŭwis~liežu is i 97, plg. LLKŽLal 53: lenk. język, lie .
liežu is, LLKŽVai k 170: lenk. język, lie . 1) liežu is. Šis žodis a ojamas
isoje Lie u oje.
189Te minologija | 2015 | 22
1.1.5. VARDAŽODiNėS yPATyBėS TURėTOJŲ PAVADiNiMAi
Tai okie iš būd a džių a daik a a džių su į ai iomis p iesagomis suda-
y i daik a a džiai, ku ie žymi asmenį, gy ą bū ybę a daik ą pagal ku ią
no s būdingą ypa ybę (DLKG 2006: 113, plačiau ž . Amb azas 2000: 113).
Sauliaus Amb azo pas ebėjimu, ai pa i gausiausia lie u ių kalbos a da-
žodinių daik a a džių da ybos ka ego ija (Amb azas 2000: 113).
-inis, -inė. Lie u ių kalboje daik a a dėdami būd a džiai su šia p iesa-
ga dažnai gauna ypa ybės u ė ojų eikšmes. Šio da ybos ipo edinių
už iksuo a jau XVi–XVii a. aš uose (Amb azas 2000: 145). Minė inas
sudaik a a dėjęs y iškosios giminės p iesagos -inis edinys S. Daukan o
žodyne: Laso a,k uminis~k ūminis S. Dauk i 329 (?) „k ūminis dan is“
(MedŽ lo . mola is, lie .k ūminis (dan is)). Taip pa šiame žodyne pa eik-
as i mo e iškosios giminės p iesagos -inė edinysPie s,<...>,k u ine~
k ū inė S. Dauk ii 240 (ž . Ska džius 1996: 264), ku is papli ęs nuo aš-
ijos p adžios (Amb azas 2000: 145), plg. SJP 4 105(14): a) la io i sensu
pie ś,pie si „kūno dalis a p kaklo, šonų i pil o“, LLKŽLal 143: lenk. pie ś,
lie . k ū inė, LLKŽVai k 429: lenk. pie ś, lie . 1) k ū inė.Seman iniu a ž il-
giu abu žodžiai p iklauso o ganų ( i škinimo i k ėpa imo) pa adinimų
g upei. O žodis k ū inė (lo . pec us) da y a i kūno dalių seman inės
g upės Liemuo pog upio K ū inė pa adinimas. Kaip i jau minė i ana o-
mijos są okų pa adinimai ge klė,liežu is, pas a ieji du ediniai aip pa
y a gy osios kalbos žodžiai. LKŽe pa eik as ienas žodžio k ūminis a -
osenos sakinys iš Sudeikių (U enos .), o k ū inės ana omine eikšme
a osenos sakinių ne iksuo a (daugiausia iš g ožinės lie u ių li e a ū os),
ačiau su umpinimai – žemaičių šnek ų: Salan ai (K e ingos .), Mosėdis
(Skuodo .), Alsėdžiai (Plungės .), Upyna (Šilalės .).
-lės. S. Daukan o žodyne as as ienas p iesagos -lės edinys – labai
pa ojingos ūminės in ekcinės ligos (lo . a iolaMe ii 213), ku iai būdin-
gas ka ščia imas, o ganizmo apnuodijimas i išbė imas, pa adinimas: Ospa,
auples~ auplės S. Dauk ii 209 „ aupai“, plg. LLKŽLal 133: lenk. ospa,
lie . auplės, LLKŽVai k 395: lenk. ospa, lie . 1) aupai, auplės; 1 Pie zch-
nice, auples~ auplės S. Dauk ii 241, plg. LLKŽLal 133: lenk. ospa, lie .
auplės. P anas Ska džius y a pažymėjęs, kad su p iesaga -lė pi miausia
y a suda omi eiksminės eikšmės daik a a džiai, ienas ki as šios p iesa-
gos daik a a dis žymi gy as bū ybes, be daugiausia p iesagos -lė ediniai
y a konk ečios eikšmės – eiškia į ykio a eiksmo ezul a ą, į ankį i k .
(Ska džius 1996: 169). Kalbamosios p iesagos edinių bū yje jo pa eik as
190 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
i edinys auplės. Ši liga aip adinama gy ojoje kalboje – LKŽe dau-
giausia a osenos pa yzdžių iš Žemai ijos: Už enčio (Kelmės .), Vainu o
(Šilu ės .), Papilės (Akmenės .), Nemakščių (Raseinių .), Upynos (Šila-
lės .), Geg ėnų (Plungės .), e ž ilko (Ju ba ko .), Ku šėnų (Šiaulių .),
ienas iš Aukš ai ijos – Šunskų (Ma ijampolės .).
-lis. D ejopai galima bū ų ak uo i gy osios kalbos žodį – pi š o an ojo
sąna io i šu inės dalies pa adinimą k umplis (MedŽ lo . condylus, lie .
k umplys (kaulinis išsikišimas kaulo gale)), ku is as as S. Daukan o žody-
ne: Kolano,k umplis.<...> ~k umplisS. Dauk i 288, be plg. LLKŽLal 61:
lenk. kolano, lie . kelys, LLKŽVai k 192: lenk. kolano, lie . 1) kelis. Sin-
ch oniškai žiū in , ai bū ų pap as asis žodis, ačiau P . Ska džius jame
išski ia p iesagą -lis. Tad koks gi pama inis šio edinio žodis? Galė ų
bū i i daik a a dis k umpis „dan elis, iška pa“ ( okiu a eju šis edinys
p iklausy ų a dažodinės ypa ybės u ė ojų ka ego ijai), i eiksmažodis
k umpė i „iška py i iška pas, dan elius“ ( uome šis edinys p iklausy ų
eiksmo ezul a o ka ego ijai) (ž . Ska džius 1996: 168). S aipsnyje jis
laikomas iš daik a a džio iš es u ediniu. LKŽe žodžio k umplys „pi š o
an ojo sąna io i šu inė dalis“ a osenos sakinių daugiausia už ašy a iš
Aukš ai ijos: Daukšių (Ma ijampolės .), Užpalių (U enos .), Pociūnėlių
(Rad iliškio .), Kania os (Va ėnos .), Liškia os (Va ėnos .), Smilgių
(Pane ėžio .), Pušalo o (Pas alio .), Molė ų i ienas iš Žemai ijos –
Ba s yčių (Skuodo .).
-onis. Vienas ypa ybės u ė ojo pa adinimas (se gan is asmuo, lo . pa-
iens) pada y as su šia p iesaga iš daik a a džio liga: Pacyen ,ligonis~li-
gonis S. Dauk ii 221, plg. LLKŽLal 136: lenk. pacjen , lie . ligonis. Žodis
plačiai papli ęs jau XVi a. (Amb azas 2000: 164), žinomas iš gy osios
kalbos – a osenos sakiniai iš Aukš ai ijos: ė iškių (Pane ėžio .), Taujė-
nų (Ukme gės .), Rokiškio, Viš yčio (Vilka iškio .).
-ūnė. Čia minė inas bend inis ypa ybės u ė ojų pa adinimas – ankos
kaulų sąna a pe ankos idu į (lo . cubi us): Łokie ek, ałkune. <...>.
Łokie ki,łokcie,ałkunes ~alkūnė,alkūnėsS. Dauk i 341 (ž . Amb azas
2000: 159), plg. LLKŽLal 78: lenk. łokieć, lie . alkūnė, LLKŽVai k 246: lenk.
łokieć, lie . 1) alkūnė.Šis edinys y a diach oninės žodžių da ybos objek-
as, nes žiū in sinch oniškai jis pasida ęs da ybiškai neskaidomas (U bu-
is 2009: 42). Kalbamojo kūno dalies pa adinimo „ ankos kaulų sąna os
pe ankos idu į“ eikšme a osenos sakinių už ašy a iš Pane ėžio, G ū-
žių (Pas alio .), Skaud ilės (Tau agės .), Pušalo o (Pas alio .).

191Te minologija | 2015 | 22
-ungis. is o inės žodžių da ybos y inė ojas S. Amb azas kalbamajai
da ybos ka ego ijai p isky ė ypa ybės u ė ojo pa adinimą Kaduk.Miesz-
łùn gis.<...>~mėšlungis i 101 (MedŽ lo . spasmus, lie . spazmas,mėš-
lungis), plg. SJP 2 287(40): lenk. kaduk,a, m. 2) „me amoji liga“, ok. die
schwe eK ankhei ,die allendeSuch ,mo buscaducus, LLKŽLal 53: lenk.
kaduk, lie . (med.) nuoma as, LLKŽVai k 172: lenk. kaduk, lie . 3) sen.
epilepsija,nuoma is, no s, ki a e us, jį apibūdino kaip neaiškios da ybos
edinį (Amb azas 2000: 149). LKŽe pa eik a ilius acinių a osenos sa-
kinių su žodžiu mėšlungis iš Luokės (Telšių .), Š ėkšnos (Šilu ės .). Šis
žodis „kon ulsijos, spazmo, aukulio“ eikšme žinomas Ski snemunėje
(Ju ba ko .), Vilka iškyje, end ieja e (Klaipėdos .).
1.1.6. VeiKSMO ReZULTATO PAVADiNiMAi
Šiai da ybos ka ego ijai p iklauso eiksmažodiniai p iesagų da ybos daik-
a a džiai, ku ie žymi eiksmo ezul a ą i objek ą (ž . DLKG 2006: 125;
Amb azas 1993: 86).
-alas. S. Amb azo manymu, ši būd a dinė p iesaga y a iena iš s a -
biausių eiksmo ezul a ų da ybos p iemonių. Nemažai šio ipo edinių
y a jau XVi–XVii a. aš uose, ypač K. Si ydo i LexiconLi huanicum
žodynuose (Amb azas 1993: 99). Taigi čia minė inas S. Daukan o žodyne
pa eik as p iesagos -alas edinys – š iesiai gels o, ka ais o anžinio, amo-
niako k apo skysčio, ku į išski ia inks ai (lo . u inaMe ii 330), pa adi-
nimas: Mocz,myźałaj~myžalai S. Dauk i 375, plg. LLKŽLal 89: lenk.
mocz, lie . šlapumas,myžalai, LLKŽVai k 276: lenk. mocz, lie . šlapimas.
LKŽe g e a jo pažyma ulg. Dalykiniu a ž ilgiu jis p iklauso o ganų i
skysčių pa adinimų seman inei g upei i šlapimo o ganų i skysčių se-
man iniam pog upiui – inks ų išski iamo iš o ganizmo skysčio, šlapimo
pa adinimas. LKŽe pa eik as ik ienas ilius acinis sakinys su šiuo žodžiu
iš Pociūnėlių (Rad iliškio .).
-slas. Su būd a dine p iesaga pada y as eiksmo ezul a o pa adinimas
as as L. i inskio žodyne. Tai uš inan is išski iamo iesiosios ža nos u-
inio (lo . aecesMe i 366) pa adinimas: Chyl,chil.u. m. Mièszłas,-la.
w. A łajkajwidu iunsenuogwālgiŭ~mėšlas.A laikai idu iuosenuog algių
i 31 (ž . Amb azas 1993: 98), be plg. SJP 1 281(47): lenk. 1chyl,chil,u,
m., Medic. chylus, „sk andyje su i škin o mais o sul ys“, ok. de Milchſa 
onden e bau enSpeiſen, ž . MedŽ lo . chylus, lie . chilas,pieninėssul ys
(ža nų lim a mais o ezo bcijos me u). Jis eiškia „išma as“ i p iklauso
192 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
i škinimo o ganų i išsky ų seman iniam pog upiui. Kaip ma y i iš pa-
eik o pa yzdžio, šį žodį L. i inskis da plačiau paaiškino. LKŽe mėšlo
„išma ų“ a osenos sakinių už ašy a iš Linku os (Pak uojo .), Liškia os
(Va ėnos .), e ž ilko (Ju ba ko .), Rimšės (ignalinos .), Gudžiūnų (Kė-
dainių .), Šilalės, Salako (Za asų .), Sedos (Mažeikių .), Gudelių (Ma-
ijampolės .).
1.1.7. VieTŲ PAVADiNiMAi
Tai daik a a džiai, ku ie pada y i iš daik a a džių, eiksmažodžių a
būd a džių i žymi ie ą pagal joje esančius daik us, joje a liekamą eiks-
mą a kokią jai būdingą ypa ybę. Žymimoji ie a gali bū i i a i a, i
užda a. Kalbamieji pa adinimai suda o idu inio dydžio da ybos ka ego-
iją (DLKG 2006: 133). iš eiksmažodžių pada y us eiksmažodinius daik-
a a džius S. Amb azas adino eiksmo ie ų pa adinimais (Amb azas
1993: 208). Vienas oks pa adinimas as as L. i inskio žodyne.
- u ė. Šios p iesagos edinys žymi įs aigą, specialiai ski ą pama iniu
p iesaginiu eiksmažodžiu sa gin i „p ižiū ė i se gan į, slaugy i“ pasaky-
am eiksmui a lik i: In i macija.Sà ǵin ŭwé.<...>~sa gin u ė i 99, plg.
SJP 2 206(29): lenk. in i ma ya ob. cho ownia „se gančiųjų kamba ys ie-
nuolyne“, ok. dasK ankenʒimme indenKlöſ e n, us.больница,врачебница,
LLKŽVai k 158: lenk. in i me ia, lie . psn. izolia o ius,medicinospunk as
(kalėjime, ienuolyne, pensione i pan.). S. Amb azas nus a ė, kad dau-
giausia eiksmo ie ų pa adinimų su p iesaga - u ė y a K. Si ydo žody-
ne (Amb azas 1993: 208). LKŽe duomenimis, šis žodis galė ų bū i L. i ins-
kio naujada as: sa gin u ė ž . sa gin inė „gydykla“: Daba y a ka ei ių
sa gin u ė (špi olė) iM1861,36.
1.1.8. ASMeNŲ PAVADiNiMAi PAGAL PROFeSiJą
Šiai da ybos ka ego ijai p iski iami okie daik a a džiai, ku iais y a pa-
adinamas asmuo pagal jo p o esiją (DLKG 2006: 137). Ras i d iejų p ie-
sagų ediniai, „pada y i iš pama inių daik a a džių, žyminčių a ba pa į
asmens e slą bei da bą, a ba, dažniau, o e slo bei da bo objek ą, ga-
minį, į ankį, ie ą a kokį ki ą am e slui bei da bui būdingą dalyką“
(DLKG 2006: 137).
S. Amb azo nuomone, is o iniu požiū iu asmenų pagal p o esiją pa a-
dinimus i a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimus ikslinga laiky i
ienos, . y. a dažodinės ypa ybės u ė ojų ka ego ijos ediniais i ap a -
i ka u. Tačiau sinch oninės žodžių da ybos da buose išski iamos ypa y-
193Te minologija | 2015 | 22
bės u ė ojų pa adinimams labai a imos seman inės edinių g upės, ie-
na iš jų asmenų pa adinimai pagal p o esiją (Amb azas 2000: 113). Šiame
s aipsnyje emiamasi sinch oniniuose da buose pa eik u kalbamųjų edi-
nių ski s ymu.
-inykas / -ininkas. Tai du os pačios p iesagos a ian ai. Ji pa i da iausia
ypa ybės u ė ojų pa adinimų p iesaga. Su ja iek daba inėje, iek i senojo-
je lie u ių kalboje dažniausiai da omi ediniai, žymin ys p o esiją. Daugiau-
sia šio ipo edinių už iksuo a K. Si ydo žodyne (Amb azas 2000: 118).
Du su p iesaga -inykas iš daik a a džių dan is i , g eičiausiai, ais is
„ ais as“ suda y i a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai as i S. Dau-
kan o žodyne: Den ys a,dąn inykas,<...>~dan inykas S. Dauk i 136
„kas gydo dan is“, plg. LLKŽLal 20: lenk. den ys a, lie . dan ininkas,dan-
is as,dan ųgydy ojas, LLKŽVai k 82: lenk. den ys a, lie . dan ųgydy ojas,
ž . LKŽe: dan ininkas 2. „dan ų gydy ojas“; Leko ob,wajs inykas~ ais-
inykas S. Dauk i 333, plg. SJP 2 617(78): lenk. leko ób,a, m. „ ais inin-
kas“, ok. de Apo heke , ž . LKŽe: ais ininkas 1. „ ais inės da buo ojas,
u in is a macijos išsila inimą, p o izo ius“, 2. „kas gydo žolėmis, žoli-
ninkas“. Žodis ais inykas už ašy as iš Subačiaus (Kupiškio .), Ka sakiškio
(Pane ėžio .) i Degučių (Za asų .). No s a ian as dan inykas LKŽe
nepa eik as (dan ininkas– iš gy osios kalbos), jis, kaip i ais inykas, y a
gy osios kalbos žodis (ž . Amb azas 2000: 124–125).
L. i inskio žodyne p ie ap a ų p iesagos -inykas edinių sa o da ybine
eikšme šliejasi ienas p iesagos -ininkas edinys Ap eka z-za, m. Wajs-
ińīnkas–a,<...> ~ ais ininkas i 5, plg. LLKŽLal 3: lenk. ap eka z, lie .
ais ininkas,ap iekininkas, LLKŽVai k 19: lenk. ap eka z, lie . ais ininkas.
LKŽe duomenimis, žodis žinomas Ju ba ke, S akiuose (Ju ba ko .), Ka -
enoje (K e ingos .), Vege iuose (Akmenės .).
S. Amb azo eigimu, p iesaga -ininkas daba a ojama ik žemaičių a -
mėje i kai ku iose g e imose, daugiausia pie inėse, aka ų aukš aičių šnek-
ose. Visu ki u ie oj jos a ojama p iesaga -inykas. Tačiau anksčiau
p iesagos -inykasa ealas bu o da pla esnis – ją u ėjo i pie ų žemaičiai.
P iesaga -ininkas gana ėlai papli o i šiau ės žemaičių pa a mėje a ben
jos dalyje. Manoma, kad dėl senųjų aš ų į akos S. Daukan o aš uose i gi
y auja p iesaga -inykas. Tačiau kalbininkas isgi laikosi os nuomonės,
kad ši p iesaga uo me u da galėjo bū i išlikusi i S. Daukan o gim ojoje
šiau ės žemaičių pa a mėje. S. Amb azas i ina, kad p iesaga -ininkas y a
p iesagos -inykas a ian as, a si adęs eikiausiai ku šių kalboje a ki ame
aka iniame bal ų a ealo dialek e (Amb azas 2000: 124–125).
194 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
G. Subačiaus s udijos duomenimis, isoje žemaičių a mėje pažįs amas
ik a ian as -ininkas,-ė, ačiau S. Daukan as be eik isu sa o aš uose,
aigi i didžiajame lenkų–lie u ių kalbų žodyne, ašo -inykas,-ė. Ty ėjo
manymu, S. Daukan ą galėjo eik i ki ų a mių ak ai, ačiau is dėl o
didesnį po eikį jam u ėjo u ė i senieji aš ai – K. Si ydo i M. Dauk-
šos eikalai, ku iuose aip pa a o a ši p iesaga. Ma y , S. Daukan as,
a odamas sa o a mei nebūdingą -inykas,-ė, ją su okė ne kaip ki os
a mės p iesagą, o kaip ku iamos bend inės ašomosios lie u ių kalbos
ak ą (no mą!). G. Subačiaus eigimu, -inykas,-ė y a p oduk y iausia
didžiajame lenkų–lie u ių kalbų žodyne (kaip i isoje lie u ių kalboje)
asmenų pa adinimų pagal p o esiją p iesaga. Ku damas šios p iesagos
edinius, S. Daukan as laikėsi liaudiškos da ybos sis emos (Subačius 1993:
165–166).
1 len elė. P iesagų ediniai S. Daukan o i L. I inskio žodynuose
Da ybos ka ego ija Da ybos ipas S. Daukan o žodyno
ediniai ( n .)
L. i inskio žodyno
ediniai ( n .)
Deminu y ai
(ma žybiniai daik-
a a džiai)
-elis,-elė
-ėlis
2
–
1
2
Veiksmų pa a-
dinimai, a ba
eiksmažodžių
abs ak ai
-imas
-ulis/ -ulys
-ymas
-inys
-ys ė
-smas
32
11
5
2
–
–
12
8
–
–
1
1
ypa ybių pa a-
dinimai, a ba
a dažodžių
abs ak ai
-umas
-ybė
-a a
-ys ė
-yba
-ys a
8
3
2
1
1
1
–
–
–
1
–
–
Veikėjų i eiks-
mažodinės ypa y-
bės u ė ojų pa a-
dinimai
-ėjas,-ėja
- ojas,- oja
-klė
-ulys/-ulis,-ė
-ėlis,-ėlė
- inė
-u is
1
3
1
1
1
1
–
2
2
1
2
1
1
1
201Te minologija | 2015 | 22
ybių pa adinimai, a ba a dažodžių abs ak ai, eikėjų i eiksmažodinės
ypa ybės u ė ojų pa adinimai, a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai,
eiksmo ezul a o pa adinimai, ie ų pa adinimai i asmenų pa adinimai
pagal p o esiją) p iesagų edinių. Jie suda y i ne su 28 p iesagomis a jų
a ian ais (-alas, -a a, -ėjas,-ėja, -ėlis,-ėlė, -elis,-elė, -imas, -inis,-inė,
-inykas/-ininkas, -inys, -yba, -ybė,-ymas,-ys a, -ys ė, -klė, -lės, -lis, -onis,
-slas, -smas, - inė, - ojas,- oja,- u ė, -ulis,-ulė/ -ulys, -umas, -ūnė, -ungis,
-u is). Absoliu i dauguma p iesagų edinių y a eiksmų pa adinimai, a -
ba eiksmažodžių abs ak ai. Vy aujan is da ybos ipas – p iesaga -imas.
Toliau pagal gausumą apylygiai pasiski s ę ypa ybių pa adinimai, a ba
a dažodžių abs ak ai, i eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa-
adinimai. Žymiai mažiau a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų,
deminu y ų (mažybinių daik a a džių), eiksmo ezul a o i ie ų pa a-
dinimų bei asmenų pa adinimų pagal p o esiją. T ys da ybos ipai (-ėlis,
-ėlė, -ys ė i -ulis, -ulė/-ulys) būdingi ski ingoms da ybos ka ego ijoms.
Su p iesaga -ėlis,-ėlė suda y a deminu y ų (mažybinių daik a a džių) i
eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų, su p iesaga -ys ė–
eiksmų pa adinimų, a ba eiksmažodžių abs ak ų, i ypa ybių pa adini-
mų, a ba a dažodžių abs ak ų, o su p iesaga -ulis,-ulė/-ulys– eiksmų
pa adinimų, a ba eiksmažodžių abs ak ų, i eikėjų i eiksmažodinės
ypa ybės u ė ojų pa adinimų.
S. Daukan o didžiojo lenkų–lie u ių kalbų žodyno p iesagų ediniai
ge okai lenkia L. i inskio lenkų–lie u ių kalbų žodyno edinius dėl su-
p an amos p iežas ies – pas a ojo p ieinama ik išlikusi ank aš inio žody-
no dalis – aidžių A–R žodžiai.
P iešdėlių edinių abiejuose žodynuose palygin i e a. Vy auja p iešdėlio
pa- ediniai – ie ų pa adinimai. Pa ieniai p iešdėlių už- i ne- ediniai.
Galūnių edinių bū ys aip pa nė a gausus, no s edinių skaičiumi
lenkia p iešdėlių edinius. Galima saky i, kad abiejuose žodynuose galū-
nių ediniai pasiski s ę apylygiai ( edinių skaičius 9 i 7). Kalbamieji
ediniai p iklauso ke u ioms da ybos ka ego ijoms – ai eiksmų pa adi-
nimai, a ba eiksmažodžių abs ak ai, eikėjų i eiksmažodinės ypa ybės
u ė ojų pa adinimai, a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai i eiks-
mo ezul a o pa adinimai.
Seman iniu a ž ilgiu žodynų ediniai p iski iami aš uonioms seman i-
nėms g upėms. Vy auja ligų i liguis ų būsenų pa adinimai. Nemažos su

202 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
medicina susijusių eiksmų, yksmų, p ocesų i būsenų, kūno dalių i
o ganų, ypa ybių i asmenų pa adinimų seman inės g upės. Pa ieniai me-
dicinos i su ja susijusių mokslo s ičių bei p o esijų, gydymo p iemonių
i gydymo įs aigų pa adinimai.
Dauguma S. Daukan o i L. i inskio lenkų–lie u ių kalbų žodynų e-
dinių išlikę daba inėje bend inėje lie u ių kalboje (51 % isų edinių),
dalis jų y a apę medicinos e minais (alkūnė,alpimas,čiaudulys,džio a,
ge klė,gydymas,gydy ojas,kosulys,k ū inė,liežu is,mėšlungis,pakaušis,
sąna ys, ėmimas, idu ia imas,žio ulysi k .).
Kaip odo LKŽe duomenys, didžiuma ap a ų edinių y a gy osios kal-
bos žodžiai. Vieni pažįs ami isame k aš e (čiaudulys,skaudėjimas, yda
„ idu ia imas“, žio ulys i k .), ki i siau ai a ojami (an k y is „ligos
p iepuolis, užsik ė imas, epidemija“, apjakimas „aklumas“, dūsėjimas „sun-
kus k ėpa imas“, žindulys „žindomas aikas“ i k .), e i pagal žodyne
pa eik ų a osenos sakinių gausumą būdingi aukš aičiams (k umplys,
sąna ys i k .) a ba žemaičiams (gyla „gėlimas, didelis skausmas“, auplės
„ aupai“,sukinys„gal os sukimasis, s aigulys“ i k .). y a i okių edinių,
ku ie iksuo i ik ašy iniuose šal iniuose (gimdys ė „akuše ija“, skaudulia-
imas, ais ymas „gydymas“,žiogulys i k .), ačiau ne e ai jų pama iniai
žodžiai ( eiksmažodžiai a būd a džiai) žinomi gy ojoje kalboje.
indi idualieji leksikog a ų naujada ai (gydy inė „gydymo mokslas“ i,
k auleidys a „ elče io ama as“ S. Dauk, k auleidys ė „kaimo chi u go p o-
esija“ S. Dauk, sa gin u ė „gydykla“ i, ais ėjimas „gydymas“ S. Dauk,
ais inys ė „ ais ininko e slas“ i, žlibybė „ umpa egys ė“ S. Dauk) ne-
p igijo – ai is o inė lie u iškosios medicinos e minijos leksika.
PAGRINDINIAI ŠALTINIAI
i – Lau ynoI inskiolenkų–lie u iųkalbųžodynas. Pa engė O. Kažukauskai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i-
u as, 2010.
S. Dauk i–iii – SimonoDaukan o aš ai. Didysislenkų–lie u iųkalbųžodynas1, a–m. Pa engė [i į . s .,
p. 8–54, pa ašė] G. Subačius, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1993; Didysislenkų–lie u iųkalbų
žodynas2, n–p. Pa engė G. Subačius, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1995; Didysislenkų–lie-
u iųkalbųžodynas3, –ž. Pa engė G. Subačius, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1996.
PAGALBINIAI ŠALTINIAI
LKŽe – Lie u iųkalbosžodynas (i–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as, 2005. – www.lkz.l .
LLKŽLal – Lenkųi lie u iųkalbosžodynas. Su engė An anas Lalis, Vilnius: Juozapo Za adskio spaus u ė,
1912.
203Te minologija | 2015 | 22
LLKŽVai k – Vai ke ičiū ė V. Lenkų–lie u iųkalbųžodynas, Vilnius: Mokslas, 1979.
Me i, ii – Medicinosenciklopedija 1–2, Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų leidykla, 1991, 1993.
MedŽ – As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S., Vai ila ičius A., Vileišis A. Medicinos e minųžodynas,
Vilnius: Mokslas, 1980.
SJP 1–6 – Słownikjęzykapolskiegop zezM.SamuelaBogumiła Linde, Lwów: w d uka ni zakładu Osso-
lińskich, 1855. = M.SamuelBogumiłLinde. Słownikjęzykapolskiego1–6, Wa szawa: Gu enbe g–P in ,
1994–1995.
LITERATŪRA
Amb azas S. 1993: Daik a a džiųda ybos aida [1]. Lie u iųkalbos eiksmažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidykla.
Amb azas S. 2000: Daik a a džiųda ybos aida2. Lie u iųkalbos a dažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Aukso iū ė A. 1998: Te minologinis Lau yno i inskio palikimas. – Lie u iųkalbo y osklausimai 40, 32–40.
Aukso iū ė A. 1999: Lau yno i inskio žodynų e minija. – Li uanis ica 2(38), 22–33.
Aukso iū ė A. 20001: Lau ynoI inskio e minologijosda bai [ ank aš is]. Dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 143 p.
Aukso iū ė A. 20002: Lau ynoI inskio e minologijosda bai. Dak a o dise acijos san auka, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Aukso iū ė A. 2003: indi idualieji L. i inskio Lenkų–žemaičiųkalbųžodyno i P igim ūmenės augalų a -
dai. – Te minologija10, 135–142.
Aukso iū ė A. 2007: Lau yno i inskio ke u kalbio žodyno e minai. – Te minologija14, 72–91.
Bagdona ičius A. 1988: Kauno ba zdaskučiai XVi–XViii a. – S eika osapsauga 9, 33-37.
Bud ys M. 1989: Medicinos aida Lie u oje XV–XX šim mečiuose. – Medicina 1[73], 8–14.
DLKG 2006: Daba inėslie u iųkalbosg ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Jasai is D. 1974: Medicinos is o ijos Didžiojoje Lie u os Kunigaikš ys ėje agmen ai. – Medicina2(47),
64–71.
Kažukauskai ė O. 2010: Lau yno i inskio lenkų–lie u ių kalbų žodynas. – Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
kalbųžodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, iX–XXV.
K uopas J. 1960: L. i inskio leksikog a iniai da bai. – Lie u osTSRMAda bai,Ase ija, 1(8), 191–198.
Lelis J. 1960: Medicinos pagalba Lie u oje iki XiX a. p adžios. – Išmokslųis o ijosLie u oje1, Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 118–124.
LKG 1965: Lie u iųkalbosg ama ika 1, Vilnius: Min is.
Me kys V. 1991: SimonasDaukan as, Vilnius: Vy u ys.
Palionis J. 1995: Lie u ių ašomosioskalbosis o ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynasI inskis, Vilnius: Mokslas.
PMKŠ 2012: P iešauš iomokslas,kul ū ai š ie imas.Lau ynoI inskio200-osiomsgimimome inėms. S aips-
nių inkinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Sasnauskas V. 2000: Vidu amžių medicina i Kauno ba zdaskučiai. – S eikas žmogus, ugsėjis, 39.
Ska džius P . 1996: Rink iniai aš ai 1. Lie u iųkalbosžodžiųda yba, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
Subačius G. 1990: Simono Daukan o žodynai. – Lie u iųA gimimois o ijoss udijos1.Tau inėssa imonėsža-
din ojai:nuoasmensikipa ijos, Vilnius: Sie ynas, 20–32.
Subačius G. 1993: Simono Daukan o didžiojo lenkų–lie u ių kalbų žodyno naujada ai: indi iduali žodžių
da yba. – Lie u iųA gimimois o ijoss udijos4.Liaudis i s a au a, Vilnius: Bal oji a nelė, 135–216.
U bu is V. 2009: Žodžiųda ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Vi kauskas V. 1996: Lau yno i inskio aš ų kalbos ypa ybės. – Li uanis ica 3(27), 17–26.
Vi kauskas V. 1997: Lau yno i inskio leksikog a iniai p incipai. – Lau ynoI inskiokalendo iaus150-mečiui.
S aipsniai i dokumen ai, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 29–32.
VLe iV, Viii – Visuo inėlie u iųenciklopedija4, 8, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
2003, 2005.
Zinke ičius Z. 1990: Lie u iųkalbosis o ija 4. Lie u iųkalbaXVIII–XIXa., Vilnius: Mokslas.
204 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
THE DERIVATION OF LITHUANIAN TERMINOLOGICAL LEXIS OF MEDICINE FROM SIMONAS DAUKANTAS’
AND LAURYNAS IVINSKIS’ POLISHLITHUANIAN DICTIONARIES
The pape deals wi h bilingual Polish–Li huanian dic iona ies compiled by he
amous igu es o Li huanian science, cul u e and educa ion om he i s hal o 19 h
cen u y S. Daukan as (1793–1864) and L. i inskis (1810–1881). i ocuses on e mi-
nological lexis o Li huanian o igin (de i a i es) naming a ious concep s o medi-
cine. A emp s a e made o iden i y ways o wo d- o ma ion o de i a i es and de i a-
ional ca ego ies, o discuss de i a ional ypes o he la e , o es ablish wha g oups o
medical concep s a e named using de i a i es, o iden i y hei ela ion wi h he li ing
language and he language used in w i ings, o iden i y possible neologisms o he
au ho s o dic iona ies and o e alua e he su i al o de i a i es in mode n s anda d
Li huanian and in he e minology o medicine.
Bo h lexicog aphe s a e iewed as men o me i in Li huanian medical e minology.
Thei inpu is impo an no only because o he medical lexis ( he majo i y o which
is o Li huanian o igin) included in hei dic iona ies, bu also because o hei a -
emp s o ind Li huanian equi alen s o Polish wo ds in he li ing language and o
c ea e wo ds o naming medical concep s.
46% o Li huanian e minological lexis o medicine p esen ed in bo h dic iona ies
is de i ed wo ds - su ix, p e ix and ending de i a i es.
The la ges g oup o de i a i es is names o medical concep s c ea ed using su ixes
(123 lexical uni s). 8 wo d- o ma ion ca ego ies (deminu i a, nomina ac ionis, nomina
quali a is, nomina agen is, nomina a ibu i a, nomina ac i, o nomina esul a i a,
nomina loci, nomina p o essionalia, o nomina auc o is) o su ix de i a i es we e
ound. They a e made using 28 su ixes o hei a ian s (-alas, -a a, -ėjas,-ėja, -ėlis,
-ėlė, -elis,-elė, -imas, -inis,-inė, -inykas/-ininkas, -inys, -yba, -ybė,-ymas,-ys a,
-ys ė, -klė, -lės,-lis, -onis, -slas, -smas, - inė, - ojas,- oja,- u ė, -ulis,-ulė/ -ulys,
-umas, -ūnė, -ungis, -u is). The absolu e majo i y o su ix de i a i es a e ac ion
names. The p e ailing o ma ion ype is he su ix -imas.
P e ix de i a i es in bo h dic iona ies a e a he a e (9 lexical uni s). The mos
common in his g oup a e de i a i es wi h he p e ix pa- which name places.
The g oup o ending de i a i es is also small (16 lexical uni s). De i a i es made
wi h he endings -as and -is p e ail. They usually a e nomina ac ionis, nomina agen is,
nomina a ibu i a, nomina ac i.
in espec o meaning, de i a i es can be pu in o 8 seman ic g oups. Names o dis-
eases and condi ions p e ail. Seman ic g oups o he names o ac ions, p ocesses and
s a es ela ed o medicine, body pa s and o gans, cha ac e is ics and names o pe sons
a e also a he la ge. Ve y ew cases o wo ds naming ields and p o essions o medi-
cine o ela ed ields, means o ea men and ea men ins i u ions we e ound.
The majo i y o de i a i es a e s ill used in mode n s anda d Li huanian (51% o all
de i a i es), some o hem a e used as e ms o medicine (alkūnė (elbow),ge klė
( h oa ),gydymas( ea men ),gydy ojas (doc o ),kosulys(cough),sąna ys(join ), e c.).
As can be seen om elec onic Dic iona y o he Li huanian Language (LKŽe) he
majo i y o de i a i es a e wo ds o he li ing language. Some o hem a e known in
205Te minologija | 2015 | 22
he whole coun y (skaudėjimas(pain), yda ‘ idu ia imas’ (dia hoea), žio ulys (yawn),
e c.), o he s ha e only na ow usage (apjakimas ‘aklumas’ (blindness), dūsėjimas ‘sunkus
k ėpa imas’ (obs uc ed b ea hing), e c.), o a e used in he Highland (k umplys‘pi š o
an ojo sąna io i šu inė dalis’ (knuckle), e c.) o in he Lowland (sukinys‘gal os suki-
masis, s aigulys’ (dizziness), e c.). The e a e de i a i es which can be ound only in
w i ings (gimdys ė ‘akuše ija’ (obs e ics), ais ymas ‘gydymas’ ( ea men ), e c.), bu
hei unde lying wo ds ( e bs o adjec i es) a e known in he li ing language.
Pe sonal neologisms o bo h lexicog aphe s ( ais ėjimas ‘gydymas’ ( ea men )
S. Dauk, žlibybė ‘ umpa egys ė’ (myopia) S. Dauk, k auleidys ė ‘kaimo chi u go
p o esija’ (bloodle ing) S. Dauk, k auleidys a ‘ elče io ama as’ (medical auxilia y)
S. Dauk, gydy inė ‘gydymo mokslas’ (science o ea men ) i, sa gin u ė ‘gydykla’
(place o healing) i, ais inys ė ‘ ais ininko e slas’ (pha macy) i) did no become
es ablished – hey a e iewed as his o ical lexis o Li huanian e minological lexis
o medicine.
Gau a 2015-06-10
Palmi a Zemle ičiū ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
e. paš as [email p o ec ed]