170 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o y Lau yno I inskio polkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
Simono Daukan o y Lau yno i inskio
lenkųlie u ių lenguas dicynų lie u iškos
e minologinės medicinos leksikos edyba
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Ins i u o de lenguas Lie u ių
ESMINIAI VOZŽIAI: dicciona , lexicika, medicina,
edinys ĮVADiNėS PASTABOS
Simonas Daukan as (17931864) y Lau ynas i inskis (18101881) signi icūs XiX a.
p ime a pa e de los li uanos ac o es de ciencia, cul u a y educación.
Ambos ba de ac i idades ue muy chako as. Be li e a u a, au osacos y
o os ámbi os de ciencia manusc i os y imp usdin os abajos, šiedu
g andes zemaičiai con ibuyó a los Li uanos como comúns oda nación
lengua de i imien o, en iquecimien o y pe i encia, dejikę gilų pėdsaką
lie u ių leksikog a ijos y e minog a ías his o ijoje.
Ellos inko e kaupė lie u ių kalbos leksiką (liaudies dainas, pasakas, smulkiąją au osaką) y ellos kū ė
nue os palab as, ašė žodynus1. Los úl imos abajos de ellos ab en amplios ho izon es de in es igación.
Algunos dicciona ios ya in es iginė i (S. Daukan o g anísimo lenkųlie u ių kalbų žodynas2, L. i inskio
d ikalbiai y ke u kalbis dicodynai3), o os aún espe an inz algaus in es igado es zumbno. 1 S. Daukan as
es esc ęs al menos cua is diccionynos, de los cuales sólo uno, el más pequeño (la ynųlie u ių kalbų), ue
imp eso. El más g ande de ellos es polkųlie u ių lenguas dicciona , man aš is, conin is sob e 56 ūks .
lenkiško egis o palab as. P esiiblemen e él esc i o sob e 18501856 m. Deja, es e dicciona io no ue
e minado, y sólo sob e 35 mil. lenkiškų okabulų iene lie u iškus a i ikmenis. Él no iene i aš és,
nomb amien o, i aš inio lapo, ad condicionalmen e llamado g andiosos S. Daukan o polkųlie u ių kalbų
žodynu. El manusc i o se gua da en biblio e eko (FSD 12) del Ins i u o de li e a u a y nau osaca de
Li uania (Subačius 1993: 135; más amplamen e éase Subačius 1990: 2032).
son sob e i idas L. i inskio esc i os de dos bícalbios y uno e u calbio odyno ank a: Lenkųlie u ių kalbų
žodynas (Słownik polskoli ewski), Rusųlie u ių kalbų žodynas (Словарь Росiйско-Литовскi съловинlo ynkų
kalbų žodynas (Словарь Росiйско-Литовскi Латинским-Полькiйский) (pla. e K uopas; Aukso iū ė 1999, 1960;
Kažuskai ė 2010). El más g ande suyo compues o dicciona io de lenguas Lenkųlie u ių, aba cando AR aides y
con ando con 2060 páginas, se gua da a la Academia de Ciencias de Polonia bib lio ekoje C oku oje.
Rusųlie u ių kalbų žodžio (1193 p.) y Rusųlie u iųla ynųlenkų kalbų žodžio (96 p.) agmen os encon a
Geog a ų d augijos a chy e Sank Pe e bu ge (ž . Aukso iū ė 1998: 38).
2 Ž . Subačius 1993.
3 Ž . K uopas 1960; Vi kauskas 1996, 1997; Aukso iū ė 1998, 1999, 2000, 2003; Kažukauskai ė 2010.
171Te minologija | 2015 | 22
Dideli jų nuopelnai lie u ių e minologijos (gam os mokslų, ypač bo-
anikos, y his o ias) his o ia. S. Daukan as esc ibió la p ime a lengua
li uanas his o ia de Li uania y o os his ó icos lib os (no s es os abajos
e minija de his o ia de alladamen e aún ne y inė a), p epa ó mokyklai
lie u iškus ado ėlius, adujo al idioma li uanos ob as de li e a u a
gožinė, así como lib os de consejos ūkinių apie pie ininkys ę, sodininkys ę,
bi kinininkys ę, mišinkys ę, abako, apynių auginimą i p ieš inėčių apsaugą
(ž . Zinke ičius 1990: 149151; VLe iV 529530; pl. c . Me kys 1991). L. i inskis leido
lie u iškus calenda io, adujo a lenguas li uanias gožinės li e a u a ob as,
esc ibió consejos lib oselos mo o ės, e ie o, animales cuidos y cuidados
en e o as cues iones, uno p ime os kū ė bo anikos e minus4 (ž .
Zinke ičius 1990: 162163; VLe Viii 421422; e más. Pe ke ičiū ė 1988; PMKŠ 2012).
de ellos ojos no ue edleis a y medicina s i is. Aunque ellos nopašė
especiales de es a á ea abajos de5, sin emba go con medicina
elacionadas lexicicas se puede sulazoi a en o as de sus abajos. Así
puede deci se, que ellos con ibuye on y a la c eación de la e minología médica li uanas.
El obje o del es udio de es e a ículo elegi S. Daukan o6 (S. Dauk) y L. i inskio7 (i) d ikalbiai lenkųlie u ių kalbų
žodynai. Jų medicina leksica aún no había in es igada, aigi se p e ende es a sp agá llena . de es os dicciona ios
ue escogida una a iedad de concep os médicos į a dijan i lie u iška leksika ( ienažodžiai iš es iniai
pa adinimai)8. ex aído odo a ículo del dicciona io, 4 L. i inskio e minologico legado esumido Albinos
Aukso iū ės dak a o dise aciónción Lau yno I inskio e minologijos abajosi (20001).
5 excep o L. i inskį, cuyo mayo imp imdin o abajo Me skai lių ūkio en pa e p opio edac ada chy elį
sob e las en e medades de las pe sonas y su a amien o puede conside a se sepa ado abajo del ámbi o
médica. Además, menė inos manusc i o Būdas a amien o de en e medades de pe sonas y animales, en el
que se indica, qué en e medades y cómo a a con di e sas plan as o ma e iales. En es e manusc i o L.
i inskis pa a ojo po 400 e minos. el manusc i o hablamos u izado de la Uni e sidad de Medicina de Kaunas
es desapa ecido (ž . Aukso iū ė 20002: 4, 6). 6 Cua o, p opio mayo del S. Daukan o dicódino (DLL) lenkiško
egis o uen e es S anisławo Ropelewski polkų acūzų kalbų žodynas (1847). DLL segu amen e más
o ien ado a pasila ilos o desilus ados lec o os lie u ius. Él p obablemen e ue esc i o no sólo como
docomasis polkų kalbos žodynas, sino y como no minamasis lie u ių kalbos žodynas (ž . Subačius 1990: 2728). 7
Los abajos de lingüo i a li uanos llaman a iadamen e al dicciona io de L. i inski, po ejemplo, Jonas
K uopas en su a ículo lo llamó Lie u iškai lenkiškuynu (K uopas 1960: 192), Zigmas Zinke ičius, Jonas Palionis
Lenkų kalbų žodynu (ž . Zinke ičius 1990: 163; Palionis 1995: 194), A. Aukso iū ė en sus a ículos (1998, 1999, 2003,
2007) como el polynas de lenguas de los polacos (Slo nikskomudzki), Onoskauskai ė Kalo Polish polskoi (Slo nik
li ewski). S aipsnyje hablamosis L. i inskio abajo se llama Lenkųlie u ių kalbų žodynu, i. i. así, como él se
llama O. Kažukauskai ės pa eng oje y isleis oje lib o, en la cual anuncibiama sob e i iusi pa e del dicodiño
manusc ip inio (AR aidės), a su añe ada digi al plokš elė su man aščio aksimile.
8 Abiejuose žodynuose as i 362 e minologinės medicinos leksikos iene ai (įskai an a ian us), iš jų
323 lie u iški, 26 skoliniai i 13 hib idų bei miš ios kilmės žodžių junginių.
Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o y Lau yno I inskio lenkųlie u ių . y.
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
an aš inis lenkiškas žodys i lie u iški jo a i ikmenys con odas las
e e encias g ama icas. 172 Leksiniai unidadese ai en el a ículo no se llaman
é minos de medicina debido a la azón de que in es igamieji leksikog a inie
uen es son comunes e čiamieji XiX a. p ime a pa e de la palab a na, po lo
que elegido consumi seman iškai alpesnis e minologinės medicinos leksikos
e min. Kalbamųjų žodynų e minologinė medicinos leksika en esencia se abo da
uno p incipal aiškos espec o, sin emba go pasi elkiamos y seman ico aspek is
pasi emiama subjekine ana omía (cūno pa es, o ganos denominacionamien os)
y clínica (ligų, liguis ų būsenų denominainimų) concep os de clasi icación.
Nag inėjami ik lie u iškos kilmės leksiniai iene ai.
S aipsnio ikslas – nus a y i edinių da ybos būdus i jų san ykį, da ybos
ca ego ías, discu i los úl imos da ybos ipos, escla ece , quéas g upos de
concep os médicos į a dija ediniai, es ablece edinių elaciónį con gy ąja y
aš ų kalba, posibles ocynų au o ių naujada us, e alua edinius de la
pe manencia ac ual en la comun inė lie u ių kalboje y medicinos e minijoje espec o.
VeNiDi DARyBA
La mayo pa e de S. Daukan o y L. i inskio encuen an en los dicciona ios
concep os de medicina en e las palab as y palab as compuñas son de su
o igen, i. e. pu nai lie u iški, que cons i uyen 89 % de odas ambas
dicciona ios e minologicas de medicina (įskai an a ian us). Comp ensible,
pues ambos lexicóg a os ue on g andes amado es de la na i a lengua y
puoselec os. de sus dicciona ios escogidos ediniai (ellos cons i uyen
al ededo 46 % del léxico e minologico de medicina Li u iška) según la
mane a de hace ía se di iden en p eesagų, p iešdėlių y galūnių edinius9.
Kalbamųjų g upių aden o las palab as se ag upan eniendo en cuen a su
semán ica. Así mane a se o ma cie a mic osis emas, po ejemplo,
nomb es de pa es del cue po, nomb es de o ganos, en e medades, liguis as būsenos, pe sonas y o as denominaciones.
1.VeDiNiAi10.
1.1. P iesagų ediniai
Gausia edinių bū į o man con p ensagas deduci los nomb es de
concep os médicos (123 leksiniai iene ai) (ž . 1 abelę). Ellos se di iden
9 Dėl didelės i iamosios medžiagos apim ies šiame s aipsnyje ap a iami ik ediniai, nenag inėjami dū y-
bos būdu suda y i lie u iškos e minologinės medicinos leksikos iene ai.
10 Ap ašan žodynų edinius em asi diach oninės i sinch oninės žodžių da ybos da bais (Amb azas 1993,
más de alladamen e 2000; DLKG 2006; LKG 1965; Ska džius 1996; U bu is 2009).
173Te minología | 2015 | 22 según da ybos ca ego ías en deminu i us
(mažybinius daik a a džius), nomb es de acciones, o eiksmažodžių
abs ac us, nomb es de ca ac e ís icas, o a dažodžių abs ac us, ac o es
y ca ac e ís icas de acción de los i ula es de nomb es, a dažodinės
ca ac e ís icas de los i ula es de nomb es, nomb e del esul ado de acción,
nomb es de luga es y nomb es de pe sonas según p o esión. Es as
ca ego ías a su ez o man ipos de daybos (plačiau 10). é. Amb azas 1993:
Vediniai se p esen an según su abundancia.
1.1.1. DeMiNUTyVAi (MAŽyBiNiAi DAiKTAVARDŽiAi)
Jais llaman p eesagų ediniai, hace de daik a a džių y žymin ys la misma cosa como y undinis palab a,
pe o meno esnį (DLKG 2006: 87), en o a palab a, deminu y ais conside ados mino i ismo žymin ys
palab as. -elis, -elė. S. Daukan o y L. i inskio dicciona ios encon a es con da iausia de la lengua li u ias
deminu y ų p eesaga -elis, -elė saca ediniai11, los cuales ienen pu yną mažumo signi icado. Šių edinių
pama iniai daik a a džiai zymi o ganą (pil as), indą ( au ė) y sužalo ą odos o glei inės luga (žaizda):
B zuszek, -ka. m. Pilwēlis12 ~ pil elis i 2413, plg. LLKŽLal 11: lenk. b zuszec, lie . pil elis; Bank, Banka, <...>14,
au ele, banki s awic, au eliemis k auj lejs i ~ au elė, au elėmis k aujį leis i S. Dauk i 75, bu plg.
LLKŽLal 5: lenk. bank, lie . banco, aunque lenk. bańka, lie . bonka, plėčka; au ė; Ranka, żajz de le, <...> ~
žaizdelė S. Dauk iii 29, plg. LLKLŽal 203: lenk. anka, llu. jaaizdelé. Es os deminu y ai son palab as de lengua
i a15. LKŽe pil elis de la palab a 11 S. Daukan as y L. i inskis a sus diccionynas ėmė palab as ( edinius) de
gy osios kalbos, i. i. los e minologiza o, y us ojo como polkų kalbos a i ikmenis. En es e a ículo en ales
palab as se mi a como a edinius espec o del da ybos.
12 Leksiniai unidadese ai se esc iben semib uodadas le as au o es de es e a ículo. 13 Palodynas
ejemplos se p esen an esc i u a o iginalalo, po ildės daodamas ac uales esc i enimis eesc i o nomb e.
14 Lauž inos skliaus is ma cado pasadois li e iškas lenkiško an aš inio palab a equi alen e, que (dažniausiai) no
es de i ino palab a (ese o simpleas palab a, o dū inys, o skolinys, o hib idas, o palab as combininys), aigi en es e
a ículo no nag inėjamas. A con inuación p esen adas en ejemplos de a ículos dicynos, las unidades leksiniai
pasadois ieji son pab auk i, ej. : Ape y -u, m. Àlkis, wàlgima nò as. Niema ape y u. Wàlimas nējam i 45, Ap eka s wo
-a, n. Wajs ʼińīs é -es, m. Ap ieko īs é i 5, Dok o , gydy ojas. dak a as S. Dauk i 145, Ci ulik, ka. m. K àulejdʼ īs,
-dzia. w. Sku ièjas, -a. w. i 36, Ciało, -a. n. Kùnas, -na. ma we; kùnas, nuòmi ūlis, -lia. w. lé, -les. m. Lawōnas, -na. w i 32.
Pe o ocu en casos, que pasanidžia ybos mane ai, ej. : Boleść, -ści. . Skāusmas, sòpŭlis, skaudièjimas, îła, -łos,
mas žodis aip pa y a edinys, ik p iklauso ki ai da ybos ka ego ijai, ki am da ybos ipui a ba ki am da-
gièlimas i 20, aigi se discu en en la co espondien e pa e del a ículo.
15 Nus a an žodžių liaudiškumą, emiamasi akademinio lie u ių kalbos žodyno ( oliau – LKŽe) duomeni-
mis. Žodis laikomas liaudiniu, jei žodyne jis a jo eikšmė y a paliudy a iš gy osios kalbos ( ai odo a -
mios luga es abb e iados).
Palmi a Zemle ičiū ė 174 Simono Daukan o y Lau yno I inskio lenkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
ijados a osenos sen ys desde Pušalo o (Pas alio .). Tau elė medicinine
signi icado am cie o idlino indelis, poniéndose susi gusiam sob e cue po
sangujui en pa o šių su auk i dada de Pilypo Ruigio lie u ių okiečių i okiečių
lie u ių kalbų žodyno (1747), K is ijono Go lybo Milkaus lie u ių okiečių i
okiečiųlie u ių kalbų žodyno (1800) y Lody i . au elėo aš ų, a la combinación de
palab as k aujaleidžio omado de Kons an ino Si ydo žodyno. Žaizdelės
a osenos sakinių dada de Ju ba ko, Rozalimo (Pak uojo .), Valkininkų
(Va ėnos .).
-esėl. Po a deminu y ų iš es a con p ensaga -ėlis. Es o pama inių
daik a a džių, žyminčių asmenis (kūdikis, niño), ediniai: Dziecią ko, - eczko, -a.
n. <...>, kudikēlis, -lia. w. ~ kūdikelis i 62, plg. LLKŽLal 29: lenk. dziecią ko, lie . niño,
kūdikis; Dzieciuch, -a. -iuk. m. <...>, wajkŭ ēlis, -ia. w. ~ aiku elis i 62, plg. LLKŽLal
29: lenk. dzieciuch, llu. niño. Hay que deci que undamen al edinio aiku ėlis
daik a a dis aiku is ambién es edinys p eesagos -u is deminu y as. LKŽe
p esen ada a osenos sakinių su deminu y u kūdikėlis de el dicciona io
Jokūbo B odo skio Lexicon Ge manicoLi h anic m e Li h anicoGe manic m,
An ano Juškos Lie u iškų dainų (Kazanė, 18801882) y Mikalojaus Daukšos
Pos ilės (1599). La palab a aiku ėlis desape cu o, sin emba go neabejo ina,
que es a palab a es de lengua i iosios.
1.1.2. VeiKSM PAVADiNiMAi, ARBA VeiKSMAŽODŽi ABSTRAKTAi
Palib i con o os da ybos ca ego ías de ediniais, es os edinių son
p incipalmen e. Ellos se hacen de an esdėlinių o nep iešdėlinių
eiksmažodžių y signi ica con medicina elacionados acciones, yksmus,
p ocesos o es adosenas. -imas. en Ti iamu dicciona ios p edomina con
p ecesaga -imas saca ediniai. Žiū in semán icamen e, ellos pe enecen
con medicina elacionados acciones, yksmų, p ocesos de y es adosenų
denominaciones g upo. P incipalmen e con es a p iesaga lle es a edinių
de nep iešdėlinių pi minių o de es inių (p iesaginių) eiksmažodžių.
Menė ini L. i inskio ocodyne gydymo, gijimo signi icmėmis los nomb es
incluidos: Gojenie. Gìdimas, gijìmas ~ a amien o, gijimas i 82, plg. LLKŽLal
40: lenk. gojenie, lie . a amien o; gijimas. S. Daukan as gydymo signi icado
aún us aba la palab a Leczenie, wajs iejimas ~ ais ėjimas S. Dauk i 331,
plg. LLKŽLal 74: lenk. leczenie, lie . a amien o, que, LKŽe da os, laiky inas
su naujada u: ais ėjimas S. Dauk → 1 ais ė i ž . ais y i gydy i. LKŽe
edinys a amien o se p esen a como palab a de lengua i a ilius acinis
aseys de Sin au ų (Šakių .). Mien as an o el asesinimo ijado F yd icho Ku -

175Te minología | 2015 | 22
šaičio lie u ių– okiečių kalbų žodyne (1883) i Ju gio Šlapelio lie u ių i
usų kalbų žodyne (Vilnius, 1921).
Gausu con di e sos ipos de dolo mo de g an, nesma kaus, pe o i iso,
aš aus y k . jau imu elacionados denominaciones: Bol, <...> skaudiemas16,
swembimas ~ skaudėjimas, s embimas S. Dauk i 94, plg. LLKŽLal 10: lenk. ból,
lie . skaudėjimas,skausmas; Bołaczka, skaudieimas, gielimas ~ skaudėji-
mas, gėlimas S. Dauk i 94, plg. LLKŽLal 10: lenk. bolączka, lie . skaudulys, opa;
Bolenie, gielimas, skaudieimas ~ gėlimas, skaudėjimas S. Dauk i 94, plg. SJP 1
187(35): bolenie, ia, n. nenu ūks amas, olydinis kaudėjimas, skausmas; Boleść,
-ści. . <...>, skaudièjimas, <...>, gièlimas ~ skaudėjimas, gėlimas i 20, plg. LLKŽLal
10: lenk. boleść, lie . sopulys; Doleganie, swębimas, skaudieimas ~ s embimas,
skaudėjimas S. Dauk i 145, plg. SJP 1 476(72): doleganie inepalable dolo ;
Guzowa ość, skaudulawimas, <...> ~ skauduliación S. Dauk i 228, pe o plg. LLKŽLal
44: lenk. guzowa ość, llu. gumbuo umas. LKŽe in o ma, skaudėjimas se u iliza
en odo el país, s embimas ijado en K ėda noje (Šilalės .), Salan uos
(K e ingos .), gėlimas ė iškiuose (Pane ėžio .), Papilėje (Akmenės .),
Kuk iškėse (U enos .), Pociūnėliuose (Rad iliškio .). Skauduliación es An ano
Lalio lie u iškos i angliškos kalbų žodyno (1915) edinys, pe o skauduliuo i
ap ek i skauduliais es de gy osios kalbos. Keli sąmonės ne ekimo, leipimo
signi icado u in ys nomb es: Mdlenie, alpimas ~ alpimas S. Dauk i 361, plg.
LLKŽLal 84: lenk. mdlenie, llu.
alpimas; Omdlewawanie, <...>, alpulawimas ~ alpuliación S. Dauk ii 192, plg. SJP 3
551(68): lenk. omdlewać, ok. ohnmäch ig we den, in Ohnmach allen, us.
обмереть. LKŽe alpimas inse ado como F . Ku šaičio lie u ių okiečių kalbų
žodyno (1883), J. Šlapelio lie u ių i usų kalbų žodyno (1921) y L. i inskio aš ų
žodis, alpulia imas no iksuo as, pe o eiksmažodis alpuliuo i es gy osios
kalbos žodis. A ski ą g upelę cons i uye ediniai, į a dijan ys di e sos con
el diges ikinim elacionados negala imas: Blucie, wiemimas ~ ėmimas S. Dauk
i 91, plg. SJP 1 128(27): lenk. blucie, ok. das E b echen, das B echen, us.
bлеванie; Blwanie, wiemimas ~ ėmimas S. Dauk i 91, plg. SJP 1 128(27): lenk. bl,
okwanie. das E b echen, das B echen, us. bлеванie; Dya ija, - ij. .
Widŭ iāwimas, <...> ~ idu iación i 59; Laksowanie, ijdimas ~ iedimas S.
Dauk i 326, plg. SJP 2 586(73): laksowanie idu ių paleidimas, 16 La palab a
aisy as. Tu bió qui ado esc ibi skaudieimas S. Dauk i 95.
176 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o y Lau yno I inskio polkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
idu iación, yda; Rzyganie, augiejimas ~ augėjimas S. Dauk iii 82, plg. SJP 5
201(26): lenk. zygać ob. zygnąć augulys, apa iūgimas, us. рыг нуть, рыгать,
рветь, рвать, вырвать, bu plg. LLKLŽal 219: lenk. zyganie, lie . ėmimas;
Rzygnienie, ziauciojimas, wiemimas ~ žiaukčiojimas, ėmimas S. Dauk iii 83;
Womi owanie, wiemimas ~ ėmimas S. Dauk iii 258, plg. LLKŽLal 282: lenk.
womi ować, lie . em i, LLKŽVai k 878, 905: lenk. womi ować psn. wymio ować,
lie . om i. LKe ėmimo a osenos sakinių pa eik a de G ūžių (Pas alio .),
Gi diškės (Šilalės .), Va nių (Telšių .), Raudėnų (Šiaulių .), Va ėnos, Smilgių
(Pane ėžio .), Kup eliškio (Bi žų .), Salamiesčio (Kupiškio .), Pak imo de K ažių
(Kelmės .), Rozal (Pas uojo .), A moniškių (Va ana o ., Ga dino s i is,
Bal a usija), Mažeikių ., Pi aši (Aly au .), Sedėnos, D uskin. La palab a
iedimas dado ilus acinis ase de Vy au o Vi kausko No e y ų dūnininkų
šnek ų odyno (Vilnius, 1976), y augėjimas insc i o de Ku šėnų (Šiaulių .) y
Vabalninko (Bi žų .). Vedinio žiaukčiojimas a osenos sakinių no apa eik a, sin
emba go eiksmajodis žiaukčio i pykinan con ga su ąsy is se u iliza odo el
país.
Nemažai as o nos de los ó ganos espi a o ios į a dijančių edinių:
Dyszenie, -nia. n. Dùsāwimas, dusièjimas, <...> ~ dūsa imas, dūsėjimas i 61, plg.
SJP 1 587(85): lenk. dyszeć, ok. a hmen, A hmen hohlen, us. дышать, LLKŽLal 28:
lenk. dyszeć, lie . k ėpuo i, alsuo i, LLKŽVai k 108: lenk. dyszeć, lie . 1)
espėpuo i, alsuo i; Kaszlanie, kosiejimas ~ kosėjimas S. Dauk i 272 Kaszlanie /.
Kòsiejimas ~ kosėjimas i 106, plg. SJP 2 331(42): lenk. kaszlanie, ia, n., ok. das
Hus en; Kichanie, cziaudieimas ~ čiaudėjimas S. Dauk i 276, plg. LLKŽLal 57: lenk.
kichanie, lie . aquíudamien o; Kichnienie, cziaudiejimas ~ čiaudėjimas S. Dauk i
276, plg. LLKVaŽi k 184: lenk. kichnięcie, llu. nusičiaudimien o. LKE da os mues an
que los hablados ediniai son de lengua i a: el dusación sunkaus espėpa imo
ilius acinių a osenos sakinių nepadik a, pe o el eiksmažodžio dūsau i
k ėpuo i (pp . Debeai) de ales sakinių insc i a de Alo ės (Aly aus .), Ku šėnų
(Šiaulių .), Azie kų (Ga dino . i s i is, Bal a usija), dūsėjimas sunkus k ėpa
Ša ėse (Sku), kosimas k ašikiuose (Anygi .), Debeilamp (Pudane .), Kosimas
Daukšiuose (Ma ijolės .). y aún unos cuan os pa ienios a acciones, yksmų,
p ocesos y būsenų seman ines g upos asignados concep os de
nomb inimien os: Babienie -a. n. <...>, im dini mas -a, w. ~ gimdinimas i 8, plg. SJP 1
39(15): lenk. babić, us. baбни чать; Sz uka babienia, ok. die Hebammenkuns ,
us. повивальное искус-
177Te minología | 2015 | 22
ство, повой; Nauka babienia; Cho oba, -y. . <...>. si gìmas, -a. w. ~ si gimas się
i 29, plg. LLKŽLal 14: lenk. cho oba, lie . liga; Poceniesię,p akaj awimas~
p akai a imas S. Dauk ii 255, plg. SJP 4 193(25): poceniesię ob.17 pocić
p akai uo i, LLKŽVai k 447: lenk. pocenie się, lie . p akai ación; Poiii 39, plg.
ziewanie,żiowawimas~žio a imas S. Dauk ii 343, plg. LLKŽVai k 524:
lenk. poziewanie, lie . žio a imas; Ropienie,pulojimas~pūliojimas S. Dauk
LLKLŽal 207: lenk. opienie, llu. púliación. LKŽe la si gima de la palab a a osenos
sakinių dada de Vei i žėnų (Klaipėdos .), Laukžemio (K e ingos .), Kal anėnų
(Š enčionių .), Ža ėnų (Telšių .), Vainu o (Šilu ės .), Ramygalos (Panežio .),
p akai a io de Pociškiūnėlių (Rad ilio .), žio o de Ku šėnų (Šiaulių .), Dauka imo
(Ma ijampolės .). Aunque pūliojim no ijao, sin emba go i ojoj en el habla
conocido accionmaojodis pūlio i pūliuo i (K ėda na, Raudėnai). Gimdinimas
o odyne no encon ado, aigi pod ían se L. i inskio naujada as. de p eddėlinių
pi minių o de es inių (p iesaginių) eiksmažodžių išii 219, plg. SJP 3 635636(8081):
ozd owieć sus ip ė i po en e medad, LLKŽVai k 402: lenk. ozd owienie, lie .
es ų p iesagos -imas edinių žymiai mažiau. Minė ini S. Daukan o žody-
ne su gijimu susiję pa adinimai: Ozd owienie,pagijimas~pagijimas S. Dauk
ishigijima, pasg eimas; Wyzd awienie, iszgijimas ~ izgijimas S. Dauk iii 302, plg.
SJP 5 655(81): wyzd owieć isiškai pas eik i, LLKŽVai k 922: lenk. wyzd owienie,
lie . paseo, pagijimas, que conocen de la lengua i a la palab a pagijimas
ilius acinis a osenos aseys insc i o en Naujamies ía (Pane ėžio .), o
izgijimo dos a osenos sakiniai ijsuo i de Šačių (Skuodo .), Ski snemunės
(Ju ba ko .). L. i inskis p esen ó skausmo necu imo concep o la eiškian į
palab a Bezbolność, -ci. . <...>. neskaudiejimas, -ma. w. ~ neskaudamien o i 12,
plg. SJP 1
75(21): bezbolność, ści, . nodolo amien o. Escuudamien o ampliamen e
i i oja en el habla conocida palab a (LKŽe).
Nemaža sąmonės ne ekimo, leipimo signi icado u inčių pa adinimų: Omdlenie,
apalpimas ~ apalpimas S. Dauk ii 192, plg. LLKŽLal 128: lenk. omdlenie, lie . apalpimas;
Omdlewawanie, nualpimas, <...> ~ nualpimas S. Dauk ii 192, plg. SJP 3 551(68): lenk.
omdlewać, us. обмереть, ok. ohnmäch ig we den, in Ohnmach allen;
Pomdlenie, nualpimas ~ nualpimas S. Dauk ii 298, plg. LLKVaŽi k 483: lenk. pomdleć,
lie . 1) nualp i; nusilp i; Zamdlenie, apalpimas ~ apalpimas S. Dauk iii 328, plg. SJP
6(ii)
17 Obacz, mi a.
178 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o y Lau yno I inskio polkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
816(102): zamdlić „alp i“; Zemdlenie,nualpimas~nualpimas S. Dauk iii
356, plg. SJP 6(ii) 816(102): zemdlenie bejėgiškumas, silpnybė, incapacidad;
silpnumas, LLKVaŽi k 973: lenk. zemdlenie, lie . apalpimas. LKŽe apalpima dicho
del Juozo Tumo-Vaižgan o aš ų, y nualpima del Kupiškio. O a edinių g upelė
con ega y sus pe u imais elacionados nomb es: Oslepienie, apjakimas,
apjakinimas ~ apjakimas, apjakinimas S. Dauk ii 207, plg. LLKŽLal 152: lenk.
oślepienie, lie . apakimas, aklybė; Oslepnienie, apjakimas ~ apjakimas S. Dauk ii
207; Zaslepienie, apjakimas ~ apjakimas S. Dauk iii 341, plg. LLKŽLal 313: lenk.
zaślepienie, lie . apakimas, aklumas. LKŽe apjakimo aklumo a osena ase lo
ansmi ido de Pil iškių (Vilka iškio .). Mien as an o edinys apjakinimas
apakinimas p esen ado como K. Si ydo dicodino y P. Ruigio lie u ių okiečių i
okiečiųlie u ių kalbų žodyn (1747) la palab a, pe o accionmajodis apjak i
apak i es i a lengua la palab a LKŽe a osenas sakinių insc i a de Liškia a
(Va nosė .), K osnos (Lazdijų .), Kuk iškių (U enos .), Ski snemunės
(Ju ba ko .), Salan ų (K e ingas .). La p o ocación de ieb e; ėmimo
ka ščiuo i concep oá S. Daukan as i uló d í palab as: Zapalanie, zapalenie,
uzku imas, użdegimas ~ zakū imas, zadegimas S. Dauk iii 332, plg. LLKLŽal 309:
lenk. zapalenie, llu. encendido. LKŽe palab a zakū imas signi icado medicine no
ixado: zakū imas →
1 ce a 1. coge , encende un uego, pe o 1 apaga 5. cub e las
en e medades, ieb e; zadeg i: e cabeza la zakū ė (ka š is apėmė) Lp. | e l. :
Kad ce sikū ė ojo, que ėmė skaudė i P.A iž(P n ). T aškanas glei ingos,
zasikū usiais casos gausios P.A iž. An iniai i i ai zasiku ia de o os ocies
en e medades P.A iž. Užsikū us cabeza ie ščiu, incluso dega Ds. 1 encendido
2. → encende 6. Induci ieb į; ka ščiu im io i: Sąna ių uždegimas DŽ. Ans
mo é in lamimum pulmones V . Akių gli íne in lama ion ecuna caime liga
š. La in lamación de la pie na no leena Vlk . Así los ilius aciniai a osenos
sakiniai es imonian, que ambas palab as es án de i oosios lengua.
Kele as con in eccinesas (1), ci ugicas (2), ne ų (3) y ga klės (4) en e medades
elacionadas as o nos nomb es de: (1) In luencia. Pipùlimas nuog kō ~
p ipŕuolimas i 99, plg. LLKŽLal 48: lenk. in luenca, lie . (med.) i mėdė; Oszalenie,
pasiu imas ~ pasiu imas S. Dauk ii 213, plg. SJP 3 617(78): lenk. oszaleć, ok. nä isch
we den, e üch we den, asen, us. одурть, ряхнуться, LLKŽLal 134: lenk.
oszaleć, lie . pa ak i, pasius i, LLKŽVai k 398: lenk. oszaleć, lie . pamiš i,
izsik aus i se de p o o; pasius i; Wsciekłość, pasiu imas ~ pasiu imas S. Dauk iii
185Te minologija | 2015 | 22
-yba. Uno p ecepago -yba nomb e de ca ac e ís ica, cuya palab a básica es
simple cuali a i o adje i o i o, descubie o en S. Daukan o dicodice:
Ƶycie,gywyba,<...>~gy yba S. Dauk iii 380, plg. LLKŽLal 330: lenk. życie,
lie .gy a a,gy as is, LLKŽVai k 1008: lenk. życie, lie . 1) gy ybė. Tai žodis,
conocido de la lengua i iosa p incipalmen e a osenes sakinių pa eik a
desde Žemaičių (Salan ai (R e ingos .), Mosėdis (Skuodo .), Ša ės (Skuodo .)).
-ys a. S. Daukan o žodyne iksuo as p iesagos -ys a edinys Felcze s wo,
k aulejdys a~k auleidys a S. Dauk i 188. Jis, kaip i ap a asis k aulei-
dys ė, p obablemen e S. Daukan o c eado. La di e encia es que es a
p ecesaga edinys iene o a elče io ama o signi icado. Como esc šo G.
Subačius en su es udio, neaišku, como S. Daukan as sepa ó p ecesagas -ys a
y -ys ė (plg. k auleidys a i k auleidys ė); al ez él cuan o y sin ió menos
p oduc i os -ys a exclusi inumą (Subačius 1993: 178179).
1.1.4. VeiKėJ iR VeiKSMAŽODiNėS yPATyBėS
TURėTOJ PAVADiNiMAi
Es o ales de accionesmaodžius hace daik a o dji, que ma can acción execu éja o
es adosenos expe imen y ėja (po lo gene al i ią bū ybę, gene almen e pe sonaį),
pe o puede ma ca ė i y šiaip qué una bū ybę, daik ą o o a cosa (ž . DLKG 2006: 104;
Amb azas 1993: 112). Es a es una de las más an iguas ca ego ías de da ybos (ž .
Amb azas, allí mismo). -ėjas, -ėja. T ys con sucesaga -ėjas, -ėja hace
accionesmajo idad de los nomb es de los enedo es encon a en S. Daukan o y L.
i inskio dicciona ios; solo cabe señala que L. i inskis, con a iamen e que S.
Daukan as, g e a a iškosios giminės edinio p esen ó y mo e iškosios giminės
galūnę: Ci ulik, ka. m. <...>. Sku ièjas, -a. w. ~ sku ėjas, sku ėja i 36, plg. LLKLŽal 17:
lenk. cy ulnik, lie . ba zdasku ys, SJP 1 342(57): lenk. cy ulik, a, m. išo inių ligų, žaizdų i
k . gydy ojas, ok. de Wunda , de Chi u gus, Chi u g, us. cy yulnikъ, хирургъ,
лкаръ, рудометъ. Vi ojoje calboje cy ulik golib oda ba zdasku ys, ok. de Ba bie ,
éase LKŽe: sku ėjas, -a ba zdasku ys; Leka z, wajs iejas. <...> ~ ais ėjas S. Dauk
i 332, plg. SJP 2 614(80): lenk. leka z, a, m., ku is gydo, ok. de A , us. врачь,
врачеватель, исцльитель, LLKŽLal 75: lenk. leka z, lie . médico, LLKŽVai k 231: lenk.
leka z, lie . médicojas. LKŽe la palab a sku ėjas ba zdasku ys dicho de F . Ku šaičio
lie u ių okiečių kalbų žodyno (1883), M. Niede manno, A. Senno, F. B ende io y A. Salio
lie u ių ašomosios kalbos žodyno (19321968), o dos a osenos

186 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o y Lau yno I inskio lenkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
sakiniai de L. i inskio aš ų y Pa a lių i p iežodžių (Vilnius, 1958). Vais ėjas
gydy ojas en LKŽe incluido de S. Daukan o aš ų y pe iódico Tėščio ynės sa gas
(Tilžė, 1901).
Vedinį sku ėjas eikė ų plačiau paaiškin i. Tiek leksine, iek da ybine eikš-
me es a palab a no se elaciona con medicina. Así pa a mo i a su a ibución
a la lexis de medicina, hay que asen a se a hechos de la his o ia médica
li uanos. Los p ime os pe manen emen e esiden es Li uania diplomado
médicos médicos dak a ai su gido sólo XV a. inales. Además, ellos e an solo
médicos de en e medades in e nas, po que aquellos iempos en las
uni e sidades ci ugías cob aban, ellos la desconocían y nep ac ika an. Así
mane a ue a de los lími es de ac i idad diplomados médicos dak a os quedó
odas en e medades ex e nas. La gamen e de no diplomados
médicosjaujan es ue on p asimušę ba zdaskučiai20, quienes al la go de su
especialybe pasa oni lko ci ugía. en uen es his ó icas ellos mencion desde
XVi a. comienzo. Li uania ac ué ba zdaskučių cechai (Vilniuje, Kaune y
Klaipėdoje). Ba zdaskučių medicininé ac i idades ue muy amplia. Ellos s a ė
au es, clizma, p epa šė bonias, masažuada o ligonius, nuleisda o sang e,
ki po y sku o pe sonas, a s ė y gydė jajasdas, opas, ab íada o púlinius,
gydyda o isni imus, kaulų lūžius, ambién ampu uaoda o galūnes, gydda o
dan is, aukė ene ines ligas, pa icipuda o en los ibunales como expe os
médicos. Didesnę pa e del abajo ellos abajaban en sus all u ías,
llamadassi o icinas, pe o ne engaban abajo y ga ėse, aikš ėse,
u ga ie ėse. Ba zdaskučių namus ma cklino ba zdaskučių cecho emblema a inė lėkš ė, kabinama en ilgo s ypo sob e casa du ų. Ba zdaskučių cecho ac i idad XViXVIII a.
en la ida de la ciudad ue muy impo an e. Ellos e an los únicos, galėję ayuda is ikus aumai o susi gus (ž . Lelis
1960: 118124; Jasai is 1974: 6471; Bagdona ičius 1988: 33-37; Sasnauskas 2000: 39). - ojas, - oja. Con es a p isa de lle a
ediniai acompañina pe sonas. Es o sólo ieji nomb es de pe sonajes. En las palab asynas casi odos habamosios
p eesagos ediniai son a amien o specialis is o (lo . medicus) nomb inimas: Dok ó , -a. m. Gʼìdi ojas, -ya. w.
<...> ~ médicojas, médicaja i 48; Dok o , médicojas. <...> ~ médicojas S. Dauk i 145, plg. LLKŽLal 22: lenk. doc o , lie .
dak a as; médico, LLKŽVai k 91: lenk. doc o , lie . 2) šnek. dak a as, médico; Dok o ka, médicoja ~ médicoja S.
Dauk i 145; Leka ka, wajs y oja ~ ais y oja S. Dauk i 332, plg. LLKŽLal 75: lenk. leka ka, lie . médica, LLKŽVai k 231:
lenk. 20 His o ias médicas de Li uania, sin ba zdaskučių é mino, da usa e mininai ci ul-
nikai,ci ulnykai,bolbe iai,ba be iai,chi u gai-ci (i)ulnykai,pi ininkai-ci (i)ulnykai,ba zdaskučiaichi u gai,
k aujalaidžiai.
187Te minology | 2015 | 22 leka ka, lie . 1) médica; Leka z, <...>, médicojas ~
médicojas S. Dauk i 332, plg. SJP 2 614(80): lenk. leka z, a, m., ku is gydo, ok. de A ,
us. врачь, врачеватель, исцльитель, LLKŽLal 75: lenk. leka z, lie . médico,
LLKŽVai k 231: lenk. leka z, lie . médico; Ozd owiciel, médicojs ~ médicojs S. Dauk ii
219, plg. SJP 3 635(80): lenk. ozd owiciel, a, m. ku is išcudo, de uena saludą, ok.
Gesund de mache , LLKŽVai k 402: lenk. ozd owić, lie . iscu ece . LKŽe
p esen ado una palab a médicojs a osenes aseys de ė iškių (Pane ėžio .), a
ais y ojo a osenes sakinių de gy osios kalbos nepa eik a, sólo de senųjų y
ėlesnių ašy inių šal inių. -klė. Es e apéndice DLKG se enume a como apéndice no
pa icipan e del g upo habamosios edinių (DLKG 2006: 111). Palodynas encon ado
uno con p eesaga -klė de p imo dial eiksmažodžio bebe de i ado eiksmažodinės
peculia idades u ė oyo nomb e: Czeluść, -ści. . Gè kliē, iēs. m. ~ ge klė i 38, plg.
LLKŽL 18: lenk. czeluść, lie . žandikaulis; nas ai, LLKŽVai k 73: lenk. czeluść, lie . 2)
p k. nas ai, žio ys; Ga dło. Gé kliē ~ ge klė i 76, plg. LLKŽLal 37: lenk. ga dło, lie .
ge klė, LLKŽVai k 132: lenk. ga dło, lie . 1) ge klė, yklė; ge klos; K ań, gé kle ~
ge klė S. Dauk i 311, plg. LLKŽLal 68: lenk. k ań, lie . s emplė, ge klė, LLKŽVai k 216:
lenk. k ań, lie . ana . ge klos, ž . LKŽe: ga klė 1. p iekinė pa e del cuello
(pha ynx, la ynx, achea) (aukš aičių i žemaičių usado la palab a). -ulys -ulis, -ulė.
Los nomb es de los enedo es de las cualidades accionmajodinas de es as
p ecesagas más ecuen e deno an g ius, plan as o como así cosasus, mien as
pe sonas signi icin ys ediniai son algo a as (DLKG 2006: 108). en es udios
dicciona ios encon ado po uno nomb e de pe sona con abiem p ecesagos, sólo L.
i inskio aún dada y mo e iškosios giminės galūnė: Osesek, osysek, żindulys.
(wajkas) ~ žindulys S. Dauk ii 205, plg. LLKLŽal 132: lenk. osesek, lie . žindomas
kūdikis, LLKŽVai k 393: lenk. osesek, lie . 1) žinduklis; Ciało, -a.
n. <...>, nuòmi ūlis, -lia. w. lé, -les. <...> ~ nuomi ūlis, nuomi ūlė I 32
numi ėlis, -ė, plg. SJP 1 288(47): lenk. ciąło ciąło bez duszy, ma we, uma łe
up, ok. de Leib, de Leichnam, die Leiche, us. mue oвецъ. S. Daukan o
dicciona io edino undinis palab a es nep iešdėlinis negalininkinis
eiksmažodis žįs i, y L. i inskio dicciona io edino p iešdėlinis negalininkinis
eiksmažodis numi i. LKŽe žindulio žindomo aiko a osena ases insc i o
Ra nyčioje (Va ėnos .), y nuomi ulio numi ėlio a osena sakinių dada de L.
i inskio aš ų y A. Juškos o odyno. Desde el pun o de is a semán ico
ediniai pe enece a la medicina elacionados con nomb es de pe sonas
g upo.
188 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o y Lau yno I inskio polkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
-ėlis, -ėlė. Tai la misma yškioji eiksmažodinės ca ac e ís icas u ė ojų
nimų p iesaga, sa o da umu žymiai p alenkian i isas ki as šios ūšies
edinių p iesagas.“ Šios p iesagos pa adinimai pap as ai žymi asmenis i
pa adi u i menkinamąją eikšmę (DLKŽ 2006: 105). Ti iamu dicciona ios dos con
habamąja p e iesaga de lle a ediniai no ienen menė osios signi icanzas. S.
Daukan o diccionada edinys deno a pe sona á quien se le ha dado la
ca alepsia: Ka alep yk, apmi ielis ~ apmi ėlis S. Dauk i 272. Él hecho del
p ededílino p imo dial negalininkino accionmajo dio apmi i. Conocido de i a
lengua, pe o habamąja signi icado LKŽe es a palab a no iksuado. Apa e
apa anino L. i inskio dicodyne dado edinys con apéndice -ėlė:
Chy ag a, -g y. . <...>. Gìŕźieliē, -es. m. <...> ~ g ižėlė i 31 (MedŽ lo .
chi ag a, lie . chi a ga, plaš akų podag a), plg. SJP 1 282(46), 240(41):
ag a ob. chi ag a, y, ., „ ankų laužymas“. Vediniai su šia p iesaga suda o
lyg i a ski ą da ybos ipą. Jie u i ien mo e iškosios giminės o mas.
chyDa ybo espec o del apéndice -ėlis edinių apéndices - edėlėiniai di ie e
en que se basa en nep iešdėliniais eiksmažodžiais (DLKG 2006: 105 106).
Vedinys es el nomb e del g upo seman ís ico de en e medades, él
ing esada manos de sausgėla. LKŽe la palab a g ižėlė dicho como esc i os
de uen es (Dionizo Poškos aš ų, au o iaus, i iusio 18211880 m., man aščio)
la palab a. - inė. P iesagos - inė edinys gil inė, consumido en muchos
XViXVii a. aš ų (ž . Amb azas 1993: 128), as as e S. Daukan o ódyne: Smie c,
gil ine, <...> ~ gil inė S. Dauk iii 123, plg. LLKLŽal 230: lenk. mue e, lie .
mue eis, LLKŽVai k 779: lenk. mue e, lie . mue eis. LKŽe gil inės mi ies
a osenos sakinių., dada de Me kinės (Va ėnos .), Baisogalos (Rad iliškio
.), Ke u alakių (Vilka iškio K ėda nos (Šilalės .), Sasna os
(Ma ijampolės .), Šimonių (Kupiškio .).
Menė inas uno de de i ado galininkinio eiksmažodžio a a con p eesaga
- inė compues o ca ac e ís ica eiksmažodinės u ė ojo nomb e,
žymin is gydymo mokslą: 2 Dok o s wo, -an. Gʼīdʼi íné, -nes. m. <...> ~
gydy inė i 48, plg. LLKŽLal 22: lenk. dok o s wo, lie . dak a ybė, LLKŽVai k 91:
lenk. dok o s wo, lie . 2) sen. médico de los debe es. Es e edinys LKŽe
no iksuado, aigi pod ían se L. i inskio naujada as. -u is. Diach oninas en
cuan o a la palab a de dación el p e ixaga -u is ediniu se puede conside a
ližu į (la . lingua), compues ada de un simple eiksmažodžio
liež i: Język.Lieżŭwis~liežu is i 97, plg. LLKŽLal 53: lenk. język, lie .
liežu is, LLKŽVai k 170: lenk. język, lie . 1) liežu is. Šis žodis a ojamas
isoje Lie u oje.
189Te minología | 2015 | 22
1.1.5. NARDAŽODiNėS yPATyBėS TURėTOJ PAVADiNiMAi
Se ales de adje i js o daik a a djs con los di e sos ap iches compues os
daik a a djs, que ma can pe sonaį, ida bū ybę o daik ą según alguna cual
ca ac e ís ica ca ac e ís ica (DLKG 2006: 113, pl. Amb. ž azas 2000: 113).
Sauliaus Amb azo pas ebėjimu, es la más abundan e ca ego ía de da ybos de
a dažodinių daik a a džių de la lengua li uánica (Amb azas 2000: 113). -inis, -inė.
En el habla Li u ias daik a a dėdami adje i os con es a ap esaga a menudo
ob iene ca ac e ís icas enedo es signi icados. Es e ipo de da ybos edinių
se ha egis ado ya a XViXVii a. esc i as (Amb azas 2000: 145). Minė inas
sudaik a a dėjęs y iškosios giminės p iesagos -inis edinys S. Daukan o
ocodyne: Laso a, k uminis ~ k ūminis S. Dauk i 329 (?) k ūminis dan is (MedŽ
lo . mola is, lie . k ūminis (dan is)). También en es e dicciona io mencionado y
mo e iškosios giminės p iesagas -inė edinys Pie s, <...>, k u ine ~ k ū inė S.
Dauk ii 240 (ž . Ska džius 1996: 264), que di undi ęs desde la aš ijos inižios
(Amb azas 2000: 145), plg. SJP 4 105(14): a) la io i sensu pie ś, pie si kūno pa e
en e el cuello, šonų y ien e, LLKŽLal 143: lenk. pie ś, lie . k ū inė, LLKŽVai k
429: lenk. pie ś, lie . 1) k ū inė. Desde el pun o de is a seman ínu ambas
palab as pe enecen o ganų ( i škinimo y espėpación) denominamien os
g upei. Y la palab a k ū inė (lo . pec us) aún es y pa es del cue po
seman ines del g upo Liemuo pog upio K ū inė nomb e. Como y ya menė i
nomb es de concep os de ana omía ge klė, ližu is, pasa ieji du ediniai
ambién son palab as de la i a. LKŽe dado una palab a a bunis a osenos
sen ys de Sudeikių (U enos .), a k ū inės ana omine signi icado a osenos
sakinių ne iksuo a (mayo men e de g ožinės lie u ių li e a ū as), pe o
ab e iunimas žemaičių šnek ų: Salan ai (K e ingos .), Mosėdis (Skuodo .),
Alsėdžiai (Pėslung .), Upyna (Šilalės .). -lés. S. Daukan o dicciona io
encon ado uno p eesagos -lės edinys muy pelig osigas ūminės in eccionales
en e medades (la . a iola Me ii 213), a la cual ca ac e ís ico ieb a,
apo oodijimismo del o ganismo y exbė im, nomb e: Ospa, auples ~ auplės S.
Dauk ii 209 aupai, plg. LLKLŽal 133: lenk. ospa, lie . auplės, LLKŽVai k 395: lenk.
ospa, lie . 1) aupai, auplės; 1 Pie zchnice, auples ~ auplės S. Dauk ii 241, plg.
LLKLŽal 133: lenk. ospa, llu. auplés. P anas Ska džius es señalado que con el
apéndice -lė p incipalmen e son o mados daik a a džiai del signi icado
e bminés, uno o o es a apéndice daik a a dis ma ca se es i os, pe o
p incipalmen e apéndices -lė ediniai (Ska džius 1996: 169). Kalbamosios
y a konk ečios eikšmės – eiškia į ykio a eiksmo ezul a ą, į ankį i k .
apesagas edinių bū y en su dicho
190 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o y Lau yno I inskio polkųlie u ių i
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
edinys auplės. Es a liga así se llama en i oja habla LKŽe p incipalmen e
a osena ejemplos de desde Žemai ija: Už enčio (Kelmės .), Vainu o uno de
(Šilu ės .), Papilės (Akmenės .), Nemakščių (Raseinių .), Upynos (Šila-
lės .), Geg ėnų (Plungės .), e ž ilko (Ju ba ko .), Ku šėnų (Šiaulių .),
Aukš ai ijos Šunskų (Ma ijampolės .). -lis. D ejopai se pod ía a a la palab a
de la lengua i a decho en oyo a icna io supe io de pa e nomb amien o
k umplis (MedŽ lo . condylus, le . k umplys (kaulinis e upikišimas coulo gale)), que
se encuen a S. Daukan o dicodyne: Kolano, k umplis. <...> ~ k umplis S. Dauk i 288,
pe o plg. LLKŽLal 61: lenk. kolano, lie . kelys, LLKŽVai k 192: lenk. kolano, lie . 1)
unos. Sinch oniamen e mi ando, es o se ía una sencilla palab a, pe o P .
Ska džius en él dis ingue p e iesagą -lis. En onces ¿cuál pues el undamen o
palab a des e edino? Pod ía se y daik a a dis k umpis dan elis, izka pa (en
al caso es e edinys pe enecía a la ca ego ía de los po ado es de las
ca ac e ís icas a dažodines), y eiksmažodis k umpė i iška py i izka pas,
dan elis (en onces es e edinys pe enecía a la ca ego ía del esul ado del
ac o) (ž . Skeliusa džius 1996: 168). S aipsnyje él se conside a de daik a a džio
iz es u ediniu. LKŽe la palab a k umplys pi š o segundo esna io supe io pa e
a oseno sakinių p incipalmen e insc i a de Aukš ai ijos: Daukšių
(Ma ijampolės .), Užpalių (U enos .), Pociūnėlių (Rad iliškio .), Kania os
(Va ėnos .), Liškia os (Va ėnos .), Smilgių
(Pane ėžio .), Pušalo o (Pas alio .), Molė ų y uno de Žemai ija
Ba s yčių (Skuodo .).
-onis. Uno nomb e del enedo de peculia idades (se gan is pe sona, lo .
pa iens) hecho con es a apesaga de daik a a džio liga: Pacyen , ligonis ~
ligonis S. Dauk ii 221, plg. LLKŽLal 136: lenk. pacien e, lie . ligonis. La palab a
ampliamen e di undido ya XVi a. (Amb azas 2000: 164), conocido de la lengua i a
a osenos sakiniai de Aukš ai ijos: ė iškių (Pane ė žio.), Taujėnų
(Ukme gės .), Rokiškio, Viš yčio (Vilka iškio .). -ūné. Aquí menė inis comúnin
nomb e de las ca ac e ís icas u edo es mano osulų sąna a pe mano
midu į (lo . cubi us): Łokie ek, ałkune. <...>. Łokie ki, łokcie, ałkunes ~ alkūnė,
alkūnės S. Dauk i 341 (ž . Amb azas 2000: 159), plg. LLKŽLal 78: lenk. łokieć, lie .
alkūnė, LLKŽVai k 246: lenk. łokieć, lie . 1) alkūnė. Es e edinys es diach oninas
palab as da ybos obje o, po que mi in sinch oniquemen él pasida és
da ybiamen e neskaidomas (U bu is 2009: 42). El nomb e de la pa e del cue po
hablable ankas huulų sąna os pe mano mediu į signi icado a osenos
sakinių insc i a de Pane ėžio, G ūžių (Pas alio .), Skaud ilės (Tau agės .),
Pušalo o (Pas alio .).

191Te minología | 2015 | 22
-ungis. is o inės žodžių da ybos y inė ojas S. Amb azas kalbamajai
da ybos ka ego ijai p isky ė ypa ybės u ė ojo pa adinimą Kaduk.Miesz-
łùn gis. <...> ~ mėšlungis i 101 (MedŽ lo . spasmus, lie . spazmas, mėšlungis), plg.
SJP 2 287(40): lenk. kaduk, a, m. 2) me amoji liga, ok. die schwe e K ankhei , die
allende Such , mo bus caducus, LLKŽLal 53: lenk. epilepsia, nuoma is, aunque,
kaduk, lie . (med.) nuoma as, LLKŽVai k 172: lenk. kaduk, lie . 3) sen.
o a mano, lo desc ibió como neabeškios da ybos edinį (Amb azas 2000: 149).
LKŽe dada a ilius acinių a osenos sakinių con la palab a mėšlungis desde
Luokės (Telšių .), Š ėkšnos (Šilu ės .). Es a palab a con ulsiones, espasmo,
aukulio en signi icado se conoce Ski snemunėje (Ju ba ko .), Vilka iškyje,
end ieja e (Klaipėdos .).
1.1.6. VeiKSMO ReZULTATO PAVADiNiMAi A es a ca ego ía de da ybos
pe enecen eiksmažodiniai p iesagų da ybos daik a a džiai, los cuales
ma can el esul ado de acción y obje o (ž . DLKG 2006: 125;
Amb azas 1993: 86).
-alas. S. Amb azo opino, es a būd a dinė p eesaga es una de los más
impo an es medios de da ybos esul ados de acción. Nemažai de es e ipo
edinių es án ya en XViXVii a. esc i os, especialmen e K. Si ydo y Lexicon
Li huanicum dicciona ios (Amb azas 1993: 99). Así aquí menė inas S.
Daukan o dicodine dichosos p ecesagos -alas edinys luzía gels o, a eces
na anjino, amoniako olapo skysčio, al cual dis ingi ia inks ai (la . u ina Me ii
330), nomb e: Mocz, myźałaj ~ myžalai S. Dauk i 375, plg. LLKŽLal 89: lenk.
mocz, lie . šlapumas, myžalai, LLKŽVai k 276: lenk. mocz, llu. šlapimas. LKŽe
g e a su pažyma ulg. Subiciniu espec o pe enece él o ganos y líquidos
nomb amien os seman inea g upo y u ino o ganos y líquidos seman inio
subg upu endios exc e ado de un o ganismo lisc io, u ino nomb amien o.
LKŽe dado solo un ilus acino ase con es a palab a con Pociūnėlių
(Rad iliškio .).
-slas. Su būd a dine p eesaga hecho el nomb e esul ado del ac o as as L. i inskio
ódyne. Es o añinan e exclusi o iesiosis in es inal con enido (lo . aeces Me i 366)
nomb e: Chyl, chil. u. m. Mièszłas, -la. w. A łajkaj widu iunse nuog wālgiŭ ~ mėšlas.
A laikai mediou iños nuog algių i 31 (ž . Amb azas 1993: 98), pe o plg. SJP 1 281(47): lenk.
1 chyl, chil, u, m., Medic. chylus, sk andije su i škin o alimen o sul ys, ok. de
Milchsa on den e bau en Speisen, ž . También se conoce como Milchsa on den
e bau en Speisen. MedŽ lo . chylus, lie . chilas, pieninės sul ys (ža nų lim a du an e
la comida ezo bcijos). Él signi ica ischma as y pe ene
192 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o y Lau yno I inskio lenkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
i škinimo o ganų i išsky ų seman iniam pog upiui. Como se e de dado ejemplo,
es a palab a L. i inskis aún más ampliamen e explicó. LKŽe mėšlo išma ų
a osenos sakinių insc i a de Linku a (Pak uojo .), Liškia o (Va ėnos .),
e ž ilko (Ju ba ko .), Rimšės (ignalinos .), Gudžiūnai (Kėdainių .), Šilalės, Salako
(Za asų .), Sedos (Mažeikių .), Gudelių (Ma ijampolės .).
1.1.7. VieT PAVADiNiMAi
Es cosaik a a džiai, que hace de daik a a džių, eiksmažodžių o būd a džių y
ma ca luga según ella en los que se encuen an las cosasik us, ella en la que
e ec uada acción o alguna que ella ca ac e ís ica peculia idad. Un hi oji luga puede
se y abie o, y ce ado. Las denominaciones habbamíes o man ca ego ía de
a esanía de amaño medio (DLKG 2006: 133). de accionesmajodžių pada y us
accionesmajodinius daik a a džius S. Amb azas llamaba nomb es de luga es de
acción (Amb azas 1993: 208). Uno al nomb amien o as o en L. i inskio dicodyne.
- u ė. Es as p eesagas edinys ma ca a la ins i ución, especialmen e des inada á
undamen almen e p eesaginiu accionmažodžiu sa gin i p ižiū ė i se gan į, slaugy i
pasaky am eiksmui ealiza : In i macija. Sà in ŭwé. <...> ~ sa gin u ė i 99, plg. SJP 2
206(29): lenk. in i ma ya ob. cho ownia se gančiųjų kamba ys monas e olyne, ok.
das K ankenimme in den Klös e n, us. hospi al, врачебница, LLKŽVai k 158: lenk.
in i me ia, lie . psn. isolia o ius, pun o médico (kalėjime, монаolyne, pensione, e c.). S.
Amb azas de e minó que p incipalmen e de acción nomb es de luga es con sucesaga
- u ė es á K. Si ydo o odyne (Amb azas 1993: 208). LKŽe in o ma, es a palab a
pod ía se L. i inskio naujada as: sa gin u ė ž . sa gin inė gydykla: Aho a es
ka ei ių sa gin u ė (špi olė) iM1861,36.
1.1.8. ASMeN PAVADiNiMAi PAGAL PROFeSiJą A es a ca ego ía de ob a se
asignan ales obik a o ms, con las cuales se denomina una pe sona según
su p o esión (DLKG 2006: 137). Ras i de dos p eesagų ediniai, pada y i de
undamen os daik a a džių, žyminčių o mismo pe sona businesslą bei
da bą, o, más ecuen emen e, ha negocio and abajo objec ą, gaminį,
į ankį, ie ą a kokį ki ą dalyką būdingą amui businessui wo ką
(DLKG 2006: 137).
S. Amb azo opina, desde el pun o de is a his ó ico los nomb es de pe sonas
po p o esión y los nomb es de los enedo es de ca ac e ís icas
a dazodinas целесообразно считать одной, . i. a dazodines категории
обладателей особенностей и обсудить вместе. Sin emba go, sinc onías de la c eación de palab as en abajos se des acan peculia idades-
193Te minología | 2015 | 22 bés enedo es de nomb es muy ce canos
seman ís icas edinių g upos, una de ellas nomb es de pe sonas según
p o esión (Amb azas 2000: 113). Es eame
s aipsnyje emiamasi sinch oniniuose da buose pa eik u kalbamųjų edi-
nių ski s ymu.
-inykas -ininkas /. Son dos a ian es de la misma apéndice. Ella misma hacía sia de
ypa ybės u ė ojų pa adinimų p iesaga. Su ja iek daba inėje, iek i senojo-
je lie u ių kalboje dažniausiai da omi ediniai, žymin ys p o esiją. Daugiau-
es e ipo edinių egis ada K. Si ydo en el dicciona io (Amb azas 2000: 118). Du
con ap esaga -inykas de daik a a džių dan is y, p obablemen e, ais is ais as
cons i ui a dažodinės peculia idades de los apellidos de los enedo es
encon a S. Daukan o dicciona io: Den ys a, dąn inykas, <...> ~ dan inykas S. Dauk i 136
cas cu ao dan is, plg. LLKŽLal 20: lenk. den is a, lie . dan ionis a, dan is a, dan ų
gydy ojas, LLKŽVai k 82: lenk. den is a, lie . dan ų gydy ojas, ž . LKŽe: den is a
2. dan ų médico; Leko ob, wajs inykas ~ ais inykas S. Dauk i 333, plg. SJP 2
617(78): lenk. leko ób, a, m. ais ininkas, ok. de Apo heke , éase LKŽe:
a macéu ico 1. ais inas empleado, (Pane ėžio .) y Degučių (Za asų .). Aunque
u in is a macijos išsila inimą, p o izo ius“, 2. „kas gydo žolėmis, žoli-
ninkas“. Žodis ais inykas už ašy as iš Subačiaus (Kupiškio .), Ka sakiškio
la a ian e dan inykas LKŽe nepa eik as (dan ininkas de i oosios kalbos), él,
como y ais inykas, es i oosios kalbos palab a (ž . Amb azas 2000: 124125). L.
i inskio ocodyne a ap a os p eesagos -inykas edinių su da ybine
signi icadome šliejasi uno p eesagos -ininkas edinys Ap eka z -za, m.
Wajs ińīnkas a, <...> ~ ais ininkas i 5, plg. LLKŽLal 3: lenk. ap eka z, lie .
ais ininkas, ap iekininkas, LLKŽVai k 19: lenk. ap eka z, lie . ais ionis a. LKŽe
in o ma, la palab a se conoce Ju ba ke, S akiuose (Ju ba ko .), Ka enoje
(K e ingos .), Vege iuose (Akmenės .). S. Amb azo eigim, p e iesaga -ininkas
aho a se u iliza sólo bajoaičių a mėje y en algunas g e imos, p incipalmen e
pie inėse, aka ų aukš aičių šnek ose. Visu o ou en luga de ella se u iliza
p e iesaga -inykas. Sin emba go an e io men e p eesagos -inykas a eal e a aún
más amplio ella enía y sudos žemaičiai.
P iesaga -ininkas bas an e a de papli o y no es ie asaičius pa a mía o al
menos en su pa e. Se c ee que debido a los iejos esc i os in luencia S.
Daukan o en esc i os ambién p e alece p e iesaga -inykas. Sin emba go el
kalbinis a is ió man iene aquella opinión, de que es a apesaga en ese
momen o aún pudo se pe du ada y S. Daukan o gim ojoje no es e
ie asaičių pa a mėje. S. Amb azas a i ma que el p eesaga -ininkas es
p eesaga -inykas a ian e, su gido p obablemen e ku šių en el habla o en o o occiden al bal ų a ealo dialec o (Amb azas 2000: 124125).
194 Palmi a Zemle ičiū ė SimonoDaukan oi Lau ynoI inskiolenkų–lie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
G. Subačiaus es udio da os, en oda ie aaičių a mėje conoc amilia sólo
a ian e -ininkas, -ė, sin emba go S. Daukan as casi isu en sus esc i os,
aigi y最大jame polkųlie u ių kalbų žodyne, ašo -inykas, -ė. Ty ėjo opino, S.
Daukan ą podían ac ua hechos de o os a minos, sin emba go sin
emba go mayo in luencia le enían ene los iejos esc i os K. Si ydo y
M. Daukšos eikala, en los cuales ambién usaba es a apesaga. Ma y , S.
Daukan as, usando su a me no siendoingo -inykas, -ė, ją pe cibió no como
o a a mės p eesagą, y como c eadas bend ines ašomosios lie u ių
kalbos ak ą (no mą!). G. Subačiaus eigim, -inykas, -ė es p oduc i a en la
mayo polkųlie u ių kalbų žodyne (como y en oda los lie u ių kalboje)
nomb es de pe sonas según p o esiją p esaga. Ku dando es a p ecesión
edinius, S. Daukan as laikėsi liaudiškos da ybos sis ema (Subačius 1993:
165–166).
Tabla 1. P iesagų ediniai S. Daukan o y L. I inskio dicciona ios
Da ybos ca ego ía Da ybos ipas S. Daukan o ocodyno
ediniai ( n .) ediniai ( n .)
L. i inskio ocodyno
Deminu -
(ma lybiniai
y ai -elis,
daik--ėlis 2
-elė 2 1
a a džiai)
Veiksmų
-ulis -ulys
-ymas 5
pa a--im-
11 8
abs ac-
- ys ė1
-smas 1
as 32 12
eiksma-
i -inys 2 /
ca ac e-
dinimai, o
žodžių
ís icas
pa a--um-
a dažo-
a -ys ė 1
as 8
džių -a a
1
- 1 yba
- 1 ys a
dinimai, o
2
-ybė 3
abs ac-
Ac enedo es y ac o --ado ado , -ėja 1 2 meno odinas especialy-- ojas, - oja 3 2
denominaciones de pe sonas - -inykas -ininkas, -ys a, -ungis, -ness, -kl, -ys ė, -ėlis,
adelan e según abundanza apylygamen e apasci s é las denominaciones de
(mažybinių daik a a džių), esul ado de acción y nomb es de luga es así como
bės enedo es pa a--klė 1 1 dinimai -ulys -ulis, -ė 1 2 denominaciones de enedo es
-lės, -onis, -slas, -smas, - inė, - ojas, - ojas, - u ė, -ulis, -ulys, -umas, - is, -ūn, -u.
ca ac e ís icas, o a dažodžių abs ac a, y ac o es y accionesmažodinės
nomb amien os de pe sonas según p o esión. T és ipos de da ybos (-ėlis, -ėlė,
-ėlis,-ėlė
- inė 1 1
-u is 1
de peculia idades, a dažodinesas denominaciones de enedo es,
Absoliu i mayo ía p eesagos edinių son nomb es de acciones, o
denominaciones de los enedo es de peculia idades. Ma cadamen e menos
-ys ė y -ulis, -ulė -ulys) ca ac e ís icos a ski ingas ca ego ías de da ybos. Su
1
denominaciones de esul ados de acción, denominaciones de luga es y
accionesmažodžių abs ac a. P ediujan e da ybos ipo p eesaga -imas. Más
a dazodinas peculia idades u edo es de nomb amien os, deminu y os
p eesaga -ėlis, -ėlė suda y a deminu i ų (mažybinių daik a a džių) y ac o es y
1
201Te minologija | 2015 | 22
ybių pa adinimai, a ba a dažodžių abs ak ai, eikėjų i eiksmažodinės
accionmajodines de las pa icula idades enedo es de nomb es, con p eesaga
-ys ė nomb es de acciones, o accionmajodžių abs ac s, y y ca ac e ís icas de
pagal p o esiją) p iesagų edinių. Jie suda y i ne su 28 p iesagomis a jų
a ian ais (-alas, -a a, -ėjas,-ėja, -ėlis,-ėlė, -elis,-elė, -imas, -inis,-inė,
nomb es de acciones, o a dažodžių abs ac s, y su p eesaga -ulis, -ulė -ulys
nomb es de acciones, o accionmajodines de abs ac s, y ac o es y
accionmajodines de ca ac e ís icas.
S. Daukan o g anijo polkųlie u ių kalbų žodino p iesagų ediniai ge okai lenkia
L. i inskio polkųlie u ių kalbų žodino ediniai debido comp ensamas aó del
úl imo accesible sólo sob e i ien a pa e del dicciona io manusc i ino le as
AR palab as.
An esdėlių edinių abiejo dicciona ios ela i amen e a o. Vy auja an esdėlio
pa ediniai nomb es de luga es. Pa ieniai an esdėlių zai ne ediniai. Galūnių
edinių bū ys ambién no hay gausus, aunque edinių núme ocimi lenkia
p iešdėlių edinius. Se puede deci que en ambos dicciona ios galūnių ediniai
seaspe si s é apylygiai ( edinių núme o 9 y 7). Los kalbam ediniai pe enecen
a cua o ca ego ías de da ybos es o son nomb es de acciones, o abs ac s
de accionesmažodžių, ac o es y nomb es de enedo es de peculia idades
eiksmažodinės, a dažodinės enedo es de peculia idades y nomb es del
esul ado de acción.
Seman icamen e espec o palab asynų ediniai asignan a ocho g upos
semán icas. Vy auja las en e medades y liguis as būsenos denominaciones. Nemažos con

202 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o y Lau yno I inskio lenkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
medicina elacionados acciones, yksmų, p ocesos y būsenų, pa es del cue po y
o ganų, peculia idades y nomb es de pe sonas seman inas g upos.
Pa icula men e medicina y a ella elacionados á eas cien í icas y p o esiones, medios de a amien o
i gydymo įs aigų pa adinimai.
La mayo ía de S. Daukan o y L. i inskio lenkųlie u ių kalbų žodynų edinių išlikę
ac ual en la comun inė lie u ių kalboje (51 % de odos edinių), pa e de ellos es
apę medicinos e minis (alkūnė, alpimas, čiaudulys, džio a, ge klė, gydymas,
gydy ojas, kosulys, k ū inė, ližu is, mėšlungis, pakaušis, žina ys, ėmimas,
idu ia, k o ulys y.). Como mues an LKŽe los da os, la mayo ía aba os edinių
son palab as de lengua i iosa. Algunos son conocidos po odo el país (čiaudulys,
kaudėjimas, yda idu ia imas, žio ulys, e c.), o os es eu ai se u ilizan
(an k y is p epullos de en e medad, zasik ė imas, epidemia, apjakimas aklumas,
dūsėjimas sunkus espėpa am, žindulys žindomas y k .) e i, según la
mul iplicidad de las sen encias a os de los žneples se p esen an
ca ac e ís icos (k umplys ai, jona ys, e c.) o g upi (gyla ėgėgė, pain, aupai,
ėgal as k , aukluk, sukulys, e c.). y hay de ales edines, que ixo e sólo
esc i o ios uen es.), (gimdys ė akuše ija, skauduliación, ais ymas gydymas,
žiogulys y k sin emba go no a as eces sus undamen os palab as
( eiksmažodžiai o būd a džiai) conocomi en i oje habla. indi idual los
leksikog a os nue osada ai (gydy inė gydymo mokslas i, k auleidys a elče io
ama as S. Dauk, k auleidys ė gaimo chi u go p o esija S. Dauk, sa gin u ė
gydykla i, ais ėjimas gydymas S. Dauk, ais inys ė ais medical e slas i,
nep eglibybė umpa ininko S. Dauk) žigijo es a es la e minología his ó ica de la
leksika.
PAGRINDINIAI ŠALTINIAI i Lau yno I inskio polkųlie u ių lenguas dicciona . Pa engė O. Kažukauskai ė, Vilnius:
Li u ians ins i u o del lenguaje, 2010.
S. Dauk iiii Simono Daukan o esc ibió. G ande dicciona io polkųlie u ių lenguas 1, am. Pa engė [i į . s ., p.
854, pa ašė] G. Subačius, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidykla, 1993; G an dicciona io de lenguas
polkųlie u ių 2, np. Pa engė G. Subačius, Vilnius: Mokslo y enciklopedías edi o ial, 1995; G an polkųlie u ių
kalbų žodynas 3, ž. Pa engė G. Subačius, Vilnius: Mokslo y enciklopedías edi o ial, 1996.
PAGALBINIAI ŠALTINIAI
LKŽe Lie u ių kalbos žodynas (iXX, 19412002), a ian e elec ónico, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005.
www.lkz.l .
LLKŽLal – Lenkųi lie u iųkalbosžodynas. Su engė An anas Lalis, Vilnius: Juozapo Za adskio spaus u ė,
1912.
203Te minología | 2015 | 22
LLKVaŽi k Vai ke ičiū ė V. Lenkųlie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1979. Me i, ii Enciclopedia Medicinos
12, Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų leidykla, 1991, 1993. Med As auskas V., BiziŽule ičius S., Pa ilonis S.,
Vai ila ičius A., Vileišis A. Dicciona io de é minos Medicinos, Vilnius: Mokslas, 1980.
SJP 16 Słownik języka polskiego p zez M. Samuela Bogumiła Linde, Lwów: w d uka ni zakładu Ossolińskich,
1855. = M. Samuel Bogumił Linde. Słownik języka polskiego 16, Wa szawa: Gu enbe gP in , LITERATŪRA
1994–1995.
Amb azas S. 1993: Daik a a džių da ybos aida [1]. de los idiomas Lie u ių eiksmažodiniai ediniai, Vilnius:
Mokslo y enciklopedijų leidykla.
Amb azas S. 2000: Daik a a džių da ybos aida 2. Li u ias de idiomas a dažodiniai ediniai, Vilnius: Mokslo y
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Aukso iū ė A. 1998: Te minologinis Lau yno i inskio legado. Li uáneos lingüo y os p egun as 40, 3240. Aukso iū ė A.
1999: Lau yno i inskio é mino de palab asyn. Li uanis ica 2(38), 2233. Aukso iū ė A. 20001: Lau yno I inskio
e minologijos abajosy [ ank aš is]. Dak a o dise acija, Vilnius: Li u ių kalbos ins i u o, 143 p.
Aukso iū ė A. 20002: Lau yno I inskio abajos de e minología. Dak a o dise acijos san auka, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
Aukso iū ė A. 2003: indi idualieji L. i inskio Lenkųžemaičių kalbų žodyno i P igim ūmenės augalų a dai.
Te minología 10, 135142.
Aukso iū ė A. 2007: Lau yno i inskio ke u kalbio ódyno e minai. Te minología 14, 7291. Bagdona ičius A. 1988: Kauno
ba zdaskučiai XViXVIII a. S eika os apsauga 9, 33-37. Bud ys M. 1989: Medicinas aida Li uania XVXX siglosmecios.
Medicina 1[73], 814. DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Jasai is D. 1974: His o ias Medicinas Biggiojoje Li uania Kunigaikš ys ėje agmen a. Medicina 2(47), Kažukauskai ė O.
2010: Lau yno i inskio polkųlie u ių lenguas dicciona . Lau yno I inskio polkųlie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Lie u ių
64–71.
kalbos ins i u as, iXXXV. K uopas J. 1960: L. i inskio leksikog a inie abajos. TSR Li uana MA abajos, A se ie, 1(8),
191198. Lelis J. 1960: Medicinas ayuda Li uania has a XiX a. comienzos. Desde cien í icas his o ia Li uania 1, Vilnius:
Es adoybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 118124. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius: Min is.
Me kys V. 1991: Simonas Daukan as, Vilnius: Vy u ys. Palionis J. 1995: Lie u ių ašomosios kalbos is o ija, Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla. Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynas I inskis, Vilnius: Mokslas. PMKŠ 2012: An esauš io
ciencia, cul u a y educación. Lau yno I inskio a los 200osi ani e sa ios de su nacimien o. S aipsnių inkinys, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o.
Sasnauskas V. 2000: Medu amžių medicina y Kauno ba zdaskučiai. Salud homb e, ugsėjis, 39.
Ska džius P . 1996: Rink iniai aš ai 1. Lie u iųkalbosžodžiųda yba, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidykla.
Subačius G. 1990: Simono Daukan o ódynai. Lie u os A gimimo is o ijos s udijos 1. Tau inės sa imonės žada yba.
din ojai:nuoasmensikipa ijos, Vilnius: Sie ynas, 20–32.
Subačius G. 1993: Simono Daukan o didžiojo lenkų–lie u ių kalbų žodyno naujada ai: indi iduali žodžių
Es udios de his o ia del Renacimien o Li uanos 4. Liaudis i s a nau a, Vilnius: Bal oji a nelė, 135216. U bu is V.
2009: Woodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Vi kauskas V. 1996: Lau yno
i inskio aš ų lenguaje peculia idades. Li uanis ica 3(27), 1726. Vi kauskas V. 1997: Lau yno i inskio Lexikog a iniai
p incipias. Lau yno I inskio calenda os 150-mecho. A ículos y documen os, Vilnius: Li u ias li e a u as y
e u osakos ins i u o, 2932. VLe iV, Viii Visuo inė lie u ių enciklopedija 4, 8, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as, Zinke ičius Z. 1990: Lie u ių kalbos is o ija 4. Lie u ių kalba XVIIIXIX a., Vilnius: Mokslas.
2003, 2005.
204 Palmi a Zemle ičiū ė Simono Daukan o y Lau yno I inskio polkųlie u ių
       kalbųžodynųlie u iškos e minologinėsmedicinos
       leksikos edyba
THE DERIVATION OF LITHUANIAN TERMINOLOGICAL LEXIS OF MEDICINE FROM SIMONAS DAUKANTAS
AND LAURYNAS IVINSKIS POLISHLITHUANIAN DICTIONARIES The pape deals wi h bilingual
PolishLi huanian dic iona ies compiled by he amous igu es o Li huanian science, cul u e and
educa ion om he i s hal o 19 h cen u y S. Daukan as (17931864) and Lan as i inskis
(179101881). i ocuses on e minological lexis o Li huanian o igin (de i a i es) naming a ious
concep s o medicine. Se hacen in en os pa a iden i ica mane as de palab a- o mación de
de i a i os y de i a ional ca ego ies, pa a discu i de i a ional ypes o he la e , pa a
es ablece wha g oups o medical concep s a e named using de i a i es, pa a iden i ica su
elación wi h he li ing language and he language used in w i ings, pa a iden i ica posibles
neologismos de los au o es de dicciona ios y pa a e alua he su i al o de i a i es in mode n
s anda d Li huanian medicine and in he e minology o .
Bo h lexicog aphe s a e iewed as men o me i in Li huanian medical e minology. Su
inpu es impo an e no sólo po que de he medical lexis ( he majo i y o which is o
Li huanian o igin) included in hei dic iona ies, pe o ambién because o hei a emp s
o ind Li huanian equi alen s o Polish wo ds in he li ing language and o c ea e wo ds
o naming medical concep s. 46% o Li huanian e minological lexis o medicine
p esen ed in bo h dic iona ies is de i ed wo ds - su ix, p e ix and ending de i a i es.
The la ges g oup o de i a i es is names o medical concep s c ea ed using su ixes
ound. They a e made using 28 su ixes o hei a ian s -alas, -a a, -ėjas, -ėja, -ėlis, -ėlė,
(123 lexical uni s). 8 wo d- o ma ion ca ego ies (deminu i a, nomina ac ionis, nomina
quali a is, nomina agen is, nomina a ibu i a, nomina ac i, o nomina esul a i a,
nomina loci, nomina p o essionalia, o nomina auc o is) o su ix de i a i es we e
-elis, -elė, -imas, -inis, -inė, -inykasininkas - -, -inys, -yba, -ybė, -ymas, -ys a, -ys ė, -klė, -lės,
-lis, -onis, -slas, -smas, - inė, - ojas, - oj, - oj, - u ė, -ulis, -ulė, -ulys, -umas, -ungisė, -ūnė,
-u is /. The absolu e majo i y o su ix de i a i es a e ac ion names. The p e ailing
o ma ion ype is he su ix -imas. P e ix de i a i es in bo h dic iona ies a e a he
a e (9 lexical uni s). The mos common in his g oup a e de i a i es wi h he p e ix
pawhich name places.
The g oup o ending de i a i es is also small (16 lexical uni s). De i a i es made wi h
he endings -as and -is p e ail. They a e usually nomina ac ionis, nomina agen is, nomina
a ibu i a, nomina ac i.
in espec o meaning, de i a i es can be pu in o 8 seman ic g oups. Names o diseases and
condi ions p e ail. Seman ic g oups o he names o ac ions, p ocesses and s a es ela ed o
medicine, body pa s and o gans, cha ac e is ics and names o pe sons a e also a he la ge.
Ve y ew cases o wo ds naming ields and p o essions o medicine o ela ed ields, means o
ea men and ea men ins i u ions we e ound. The majo i y o de i a i es a e s ill used in
mode n s anda d Li huanian (51% o all de i a i es), some o hem a e used as e ms o medicine
(alkūnė (elbow), ge klė ( h oa ), gydymas ( ea men ), gydy ojas (doc o ), kosulys (cough),
sąna ys (join ), e c.). As can be seen om elec onic Dic iona y o he Li huanian Language
(LKŽe) he majo i y o de i a i es a e wo ds o he li ing language. Some o hem a e known in
205Te minología | 2015 | 22 he whole coun y (duudimien o (pain), yda ‘ idu iación (dia hoea),
žio ulys (yawn), e c.), o he s ha e only na ow usage (apjakimas ‘saklumas (blindness), sè ji
mas ‘sunkus k ėpa imas (obs uc ed b ea hing), e c.), o a e used in he Highland (k umplys
‘pi ́pi ́ del segundo suna io supe io (knuckle), e c.) o in he Lowland (suklakis, s aigulys
(dizziness), e c.). The e a e de i a i es which can be ound only in w i ings (gimdys ė
‘akuše ija (obs e ics), ais ymas ‘gydymas ( ea men ), e c.), bu hei unde lying wo ds
( e bs o adjec i es) a e known in he li ing language. Pe sonal neologisms o bo h
lexicog aphe s ( ais ėjimas ‘gydymas ( ea men ) S. Dauk, žlibybė ‘ umpa egys ė (myopia) S.
Dauk, k auleidys ė ‘kaimo chi u go p o esija (bloodle ing) S. Dauk, k auleid ‘ys a elče io
ama as (medical auxilia y) S. Dauk, gydy inė ‘gydymo mokslas (science o ea men ) i,
sa gin u ė ‘gydyd (place o healing) i, ais inys ais ininko e slasė (pha macy) i) did no
become es ablished hey a e iewed as his o ical lexis o Li huanian e minological lexis o
medicine.
Recibió 2015-06-10
Palmi a Zemle ičiū ė
Ins i u o de lenguas Lie u ių
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
e. paš as [email p o ec ed]