208 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X
Te minas p ie e mino. X
JONAS KLIMAVIČIUS
Kilnieji žmonės nepuola p ie s e ima
i nepakenčia, kad pe apsileidimą žū ų sa a
Dionisijas Halika nasie is
TeaT as, Teo ija, Teo ema, isTo ija: skolyba
i kū yba: aidyKla i egyKla, žiū a i įž alga,
būTo ė i pasaKojimas – aTiTikmenys i aTski Tys
kelių susijusių (kilme, į a dijimo mo y acija), be seman iškai labai nu-
olusių a p au inių žodžių i jų sukel os seman inės indukcijos bei jos
ezul a ų y imas ne u ė ų a ody i nežinia kam i iš kokio seno kelmo
spi as. P iešingai, ai y a ienas iš daugelio i plačiai kul ū iškai, i dialin-
g is iškai, i e minologiškai, i de e minizaciškai sudė ingų, be ak ualių
a ejų iš be galo pla aus komplekso, ypač kliudan is a p au inių e minų
i jų a i ikmenų są eikos ypa ingą eiškinį – desinonimizacijos ūšį – ne
ieno ka o sinonimo a k i imą, o jų a sisky imą – eikšmių di e enciaciją.
iSTO iNĖ P iEiGa
Ta p au inių žodžių skolinimasis kaip yksmas i (pa) eguliuojamas eiks-
mas (pa s dalykas iksliau adin inas skolyba) y a ben d ejopas –
1) bū inų eikšmių nepakeičiamų s e imųjų žodžių eikmės enkini-
mas – jų ėmimas i baig inis į aukimas į sa osios kalbos leksikos (i
e minijos) sis emą (neben paskui kai ku iuos iš inka a chaizmų a
okazionalizmų likimas),
2) pagal sa osios kalbos u imas išgales a plė os galimybes, bend iau –
pagal įsisąmonin ą sa ybės ugdymo eikmę – sėkminga sa ųjų pakai ų
kū yba i a ojimas.
No maliomis sąlygomis, kai lemia ik ling is iniai eiksniai, būdo pasi-
inkimą lemia ekmės (paklausos), o ne akla pasiūla. i ada dažniausias
y a pi masis būdas. Gy enimo a p au iškumo eikmė isada bu o i
didėja, o au inės kalbos už inkamos įsileidusios į sa o au iškumų eikmes
209Te minologija | 2016 | 23
i išgales. Tačiau leksikos a p au iškumas labai ski iasi – i s i imis (dau-
giausia – mokslo i kul ū os plačiąja p asme, mažiausiai – poezijos i na-
ū os), o da daugiau kalbomis i ypač jų šeimomis (o ai juk i ski ingos
kul ū os bei ci ilizacijos).
Todėl ne e ai, ypač kai pasiūla i šija kalbos paklausą, skolinimasis y a
ne baig inis, o ik pi masis a psnis:
1) umpas signalinis – s e imžodžių pasibeldimas, be ne į sis emą, o
ik eks us, odėl u imi sa ieji žodžiai ling is iškai leng ai juos pakeičia
(aũkš as – e ažas, g iu ėsiai – uinos, kaukė – maskė, pie ag ybis – šampi-
nionas, aumuo – muskulas, aupsai – lep a, sp ogimas – eksplozija, šil inė –
i as, pen inas – špo as), ne gi gausiais sinonimais (kap izas – aikš is, įgei-
dis, įno is, nikis, užgaida);
2) ilgesnis signalinis – s e imžodžių pakei imas u imais sa aisiais
žodžiais, be juos p i aikius pagal skolinamąsią eikšmę (kūgis – konusas,
lagaminas – aliza i čemodanas, lingė – eso as, pusiaujas – ek a o ius),
ka ais – labai olimas (ląs elė – celė, židinys – okusas);
3) ne umpas, ne už uk inis – naujada ų (pakai ų, ben a i ikmenų)
kū imas (juod aš is – b uljonas, d i a is – elosipedas, į a is – golas, kal-
noda a – o ogenezė, k yžiažodis – k os o das, laik aš is – gazie a i cai unga,
palydo as – konduk o ius, palydo ė – s iua desė, ank aš is – manusk ip as,
slapy a dis – pseudonimas, slidės – ski, s aigmena – siu p izas, už auk u-
kas – zipe is, ai uo ojas – šo e is, andenilis – hid ogenas, a iklis – mo o-
as, iešbu is – ho elis, iešnamis – bo delis).
Leksikologijai i e minologijai s a besni pa ys naujada os ezul a ai, o
e ybos, sekybos i ki okios indukcijos duomenys eikšmingesni ik ge-
esnių a ian ų a ankos, pa yzdžiui, e alų kei imo (ben dalinio) e i-
niais (k epšias ydis → k epšinis, į aka → / po eikis) ikslu. Už uk inis
a psnis gali i s i ik ai uždels iniu, o nuo a i ikmenų i imo pakai ais –
isai iš įs i ne su a k yčiais jau po kodi ikacijų a ap oba ų. be kalbinin-
kas u i žiū ė i sis emos, o ne dai y is į eks us, ne jei ku is su i -
in as kokio cen o di ek o iaus įsakymu a komisijos nu a imu.
Ši ie ys eiksmai žinomi nuo pa Ma yno Maž ydo, pa io iškai i
ling is iškai g įs i jau Mikalojaus Daukšos, nemažai p ak ikuo i jau Vilniaus
uni e si e o p o eso iaus kons an ino Si ydo (įsidėmė inas auklė inis ie-
oj aliumno!). Deja, plačiai užplūdusios s e imkalbys ės i -žodys ės nepa-
jėg a sus abdy i ne jau kylan bend inei kalbai, o liūdnai ga si nek ali i-
kuočiausia auš ininkų i – kaip nelem as a k y is da po kelių dešim me-
210 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X
čių – kai ku ių (be ne ieno) e minologų ne kalbininkų naujada a su-
e ė kalnus da bo an Jono Jablonskio gal os. Naujųjų laikų ašomosios –
bend inės kalbos ė as y a i mokslinės naujada os, be o, – neapsigauki-
me! – ne lygiag ečių a i ikmenų, o isiškų pakai ų kū ybos i a ojimo
pag indėjas i našus bei sėkmingas ( a ojame pe 600 jo naujada ų!)
kū ėjas (Pi očkinas 2000: 10 6). T umpais Pi mosios espublikos me ais
dėl negausių kalbininkų pajėgų i nepakankamai s ip ėjančio edaga imo
kiek eikia neišsiplė ojęs i nesub endęs šis yksmas nauja bangele, be
išsklaidy as pasi eiškęs s e u (LkV 1950: 113 i 159–604 – Žodynas), o
em ies d ikalbys ės sąlygomis ypač suak ualėjęs u in „p ieš akis pla-
esnės isuomenės eikalus“ (Ska džius 1998: 438), odėl su elk ai i glaus-
ai išplė o as P ano Ska džiaus 1973 m. (Čikagoje) knygele lie u iški a p-
au inių žodžių a i ikmenys. Tė ynėje p iklausomybės me ais naujo nauja-
da os a psnio nebu o, s eng asi ik išlaiky i palikimą. an ojoje espu-
blikoje leksikos i e minijos no mų kodi ikacijai is ak ualėjan minė a
knygelė pasida ė plačiai p ieinama i Tė ynėje (Ska džius 1998: 428–507),
o ais pačiais me ais išleis as i didelis (200 p.) ak ualus Vidos udai ienės
i Vy au o Vi kausko žodyninis da bas aka ų kalbų naujieji skoliniai. Sku-
bos da bas skubos eikalui da nea liko eikiamo aidmens (klima ičius
2015: 44–47). Pa eik ai gausiai medžiagai eikia ne inginių, laiko i k a-
li ikacijos u inčių skai y ojų da bo, be o, „in eligen ų pas angų išlaiky i
kalbą aisyklingą, pa eldė ą i ikslingą“ ( udai ienė, Vi kauskas 1998: 29)
eikia ne abs akčių, dekla a y ių, o su elk ų į nuola inį da bą.
Taigi y a ezul a ų. be padė is pasida ė okia, kad i jie g iaunami. Daug
s o i pa engiamųjų da bų – įpusė ų a ik p ieigų p ie sp endimų – a ian-
ų a ankos, ečiau – no mų s ip ėjimosi, ečiausiai – kodi ikacijos galu i-
nio iksa imo. Plačiame da bo ba e eikalingas i seman ikos užmojis. Šiuo
ka u pasekan ieną ne umpą i šako ą yksmą no ima pa ody i i e es-
nį, no s p ak ikoje jau pas ebė ą ( ab ikas ↔ gamykla, objek as ↔ dalykas,
enchi idionas ↔ manualas ↔ ado ėlis), a psnį –
4) a p au inių žodžių i jų a i ikmenų seman inių san ykių aidą iki
eikšmių di e enciacijos.
TEATRAS
Vyksmo p adžia oli i seniai, saky ume, i niekuo nepap as a: g aikų
ea as susidėjo iš ijų dalių: o ches os, scenos i am i ea o. – – –
žiū o ų ie os suda ė ea ą siau ąja žodžio eikšme ( heas ai – žiū ė i)
211Te minologija | 2016 | 23
(Damb auskas 1974: 299). žodžiu „ ea as“ (ϑέατρον), pada y u iš eiks-
mažodžio „žiū ė i“ (ϑεασϑαι) i eiškiančiu egyklą, pi miausia adin os
žiū o ų ie os. jos aip bu o adinamos i ki u , pa yzdžiui, s adione. ė-
liau e minas apėmė isą ea o s a inio kompleksą i en yks ančius en-
ginius (SenG k 2007: 168). Vie a aidin i (i šok i, dainuo i) bu o aps-
k i a o ches a (ὀρχήστρα), ėliau – an p ieš palapinę skenę (σĸηνή) pa-
s a y os pakylos p oskenijo (προσĸήνιον) i ik omėnai į i ino kaip u im
daba – sceną (scaena) – kaip s a biausią ea o dalį ( odėl labai p asmin-
gas scenos menas „ ea as“). omėnų įnašas y a i lo . spec ac(u)lum –
1. „ eg inys, aizdas“ → 2. spek aklis, aidinimas, 3. pp . pl. „žiū o ų
ie os“, 4. p k. ea as, am i ea as, ne 5. „pasaulio s ebuklas“: sep em
spec ac(u)la – sep yni pasaulio s ebuklai LoLieŽ 2007.
Šia pi mykš e g . ϑέατρον i lo . spec ac(u)lum mo y acija g įs a isa
pla i ea o – ne scenos meno seman ika – as onomijos ea as „dangaus
skliau as“, ana omijos ea as „p ozek o iumas“ (o angl. ope a ing hea e –
ope acinė), ka o eiksmų ea as, naujesni – a imesni scenai poli ikos ea as
iQ 2010 42 (plg. poli inio ea o ak o ius iQ 2011 4 14, poli inio ea o
ma ione ės Vd 2010 33 62) i inkimų ea ai iQ 2010 7 6. Labai nepa-
p as as pasaulio ea as „pasaulio is o ija“ i ea as – pasaulis: aš kome-
dian as! o, su aidinsiu aš jums komediją, kad isi audosi e <...>.
mano ea as – pasaulis; jame aš aidinu šeimininko i au o iaus
aidmenį; o komedian ai man – jūs isi: popiežiai, ka aliai, au os!
siūlas, ku iuo aš jus ampau – ai baimė! (bonapa as) P ap 1979 185
(al edas de Vinji). y a i is o izmų, p z.: <...> X iii a. id. ilniaus
un- e įku i i neišlikę ma ema ikos i Fizikos muziejai. <...> moksliniam
da bui di b i i mokymui ilius uo i. Fizikos kabine o muziejaus mechanikos
salėje s o ėjo mašinų ea as – iš keliolikos p ie aisų i į aisų an didelės
pakylos sumon uo a kons ukcija TechEnc iV 2010 752. Pasi odo i lie u-
ių kalboje nebū ų negi dė ų, p z.: isos dalys kažkada su ok os juslėmis
i sąmonės ea e jos y a ik i įspūdžiai J.Gaa SP 1998 211. sąmonė
esan i sa o iškas ea as, ku iame iena po ki os pasi odo į ai ios są o-
kos J.Gaa SP 1998 213.
kai okia ea ų į ai o ė, ne isai keis a, kad i pag indinis ea as gali
gau i (ne o icialiai) sa o pažyminį – mask os dailės ea as (1898) –
художественный, no s jo pag indiniam kū ėjui (d iese) k. S anisla skiui
nepa yko laiky is sis emos – ai bu o ien d amos ea as, ik ėliau (1928–
1941) jis u ėjo i sa o ope os ea ą. dailė XX a. p . bu o „menas“, be
212 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X
da i daba adin i juos „dailininkai“ L. Mal, i. Gi Č 1989 517 jau y a
anach onizmas.
Po omėnų ea o au inių pakai ų (a i a i ikmenų) adosi au inių
sąjūdžių laikais – ček. di adlo, ok. schaubühne (labiau „scena“), schaus-
piel „ aidinimas“, aip pa K iegsschaupla z „ka o eiksmų ea as“, angl.
playhouse (lyg „ aidyklos ūmai“). Ma o P e o ijaus XVii a.pab. pa ašy as
eikalas deliciae p ussicae ode p eussische schaubühne – lie u iškai e s-
as p ūsijos g ožybės, a ba p ūsijos ea as (L. Ginei is – Lli Enc 2001),
1999 m. išleis as pa adinimu p ūsijos įdomybės, a ba p ūsijos egykla
(Vilnius: P adai).
Nei k. Si ydo egyklė (widok/diwowisʃko k o o ilne. spec aculum,
hea um, egikłe SD 1642), egykla (naujuosiuose aš uose „ aidinamas,
spek aklis“, Vydūno „scena“ LkŽ Xi 1978), nei p iešauš io – S. Dau-
kan o žaiminyčia, jo i L. i inskio ypsonė, M. Valančiaus ypsosena, da
ėlesnio Tė ynės sa go panaši ypsosenė (1896) LkŽ XiX 1999 lie u ių
kul ū os di oje nebu o sa i, išnyko be didesnio pėdsako kaip ki i pa-
našūs – eplionė, eplio ius, eplio ys ė, skap o ys ė, be užmojis – im es-
nis! – siekė i XX a. p . Ju gio Šlapelio SNŽŽ 1907 ea as – egykla;
„ ie a a ba namas, ku odo i žiū i komedijas, d amas, agedijas“, o
egykla – pa eikslas, scena; scena – „ ie a ea e, nuo ku ios aidina“;
eginys, egykla; spek aklis – eginys; ea e aidinimas, komedijų odymas.
STŽŽ 1923 nei ea o, nei spek aklio nė a. SNŽŽ 1924 ea o nė a,
spek aklis – eginys, aidinimas ea e. 1920 m. įku os d amos aidykla
i ope os aidykla 1922 m. su als ybin os i pa adin os – als ybinis
d amos ea as (nuo 1925 m. als ybės ea as) i als ybės ope a. TŽŽ
1936 ea as – ik 1. „<...> pas a as“ (2. „ka o eiksmų a šiaip didelių
į ykių ie a“, 3. „ana omijos <...>“), no s ea alas – „ ea o [pas a o? –
J. k.] mėgėjas; dažnas ea o lanky ojas“, o spek aklis – 1. „ ea alinis
aidinimas“ (2. „ eginys“).
Taip liko ik aidyba i aidmuo ( ėl e žiasi olė...). Toli jau i ea inė
egykla mai iii2 1992 661 (1908). be galimà ne kaip e minas, o api-
būdinimo, aiškinimo žodis: d ama g aikiškai eiksmas. Tea as – egyk-
la. eiksmas u i bū i i egimas kV 1977 35 11. kaip pasaulis gali bū i
ea as, aip ka ais jis i egykla: <...>, Cal inas ašė: „mes juk nep aleisime
p ogos pasisem i die obaimingos a gai os iš die o a skleis ų i p iešais mus
iškylančių da bų šioje nuos abioje egykloje“ NŽa 2009 12 456. Tea o
eginys iQ 2010 5 25 – bū inai junginys! – i gi isai na ū alus.
213Te minologija | 2016 | 23
Teo iKoNas
Labai čia mums s a bus šiaip g ynas ea o is o izmas eo ikonas: <...>
pe ikliui y a p iski iamas da i į edimas ea inių pinigų ( eo ikon),
ku ie būda o išduodami piliečiams pi k i že onui a ba bilie ui į ea o aidi-
nimus (SenG i 1955: 206). į edęs eo ikoną pe iklis pada ė ea ą p iei-
namą isiems a ėnų piliečiams (277). is o izmas, be u ė ų lik i oks, o ne
nusakomasis junginys pinigai ea ui (τὸ ϑεωριĸόν) (193).
Teo ija, Teo as, Teo ema
Tea o pinigai eo ikonas kiek ienam pi š u p ikišamai odo su ea u
bend ą eo ijos kilmę. Tik jos is o ija i seman inė aida da ilgesnė. Tai
i kul ū iškai nė a ne ikė a – abiejų šaknys y a ame pačiame adinama-
jame ašiniame amžiuje, š iesiausiose Eu azijos šalyse pasiek ame apie Vii–
V a. p . k . Tačiau pi moji pasaulio p o o š iesa nebu o s aigus nuš i imas
a apš ie imas – ji adosi paleng a i neleng ai į eikian pi mykščių kul-
ų amsybes i mi ines ūkanas. Tea o miglo ai pažįs amą aidą čia paliko-
me nuošaly, nes ji s a bi ik agedijos i komedijos, o ne ea o seman inei
aidai.
Teo ija odo pa adoksalų kelią nuo kul o i į a le iką, i į iloso iją,
mokslą: žodis heō ia e imologiškai siejasi su žodžiu heos – die as.
Teo ais g aikai adino mies ų pasiun inius į eligines š en es, u ėjusias
sak alinių įgaliojimų a.ŠliogD i M 1988 30. Olimpijos isų g aikų i
pa ienių polių žaidynės, aip pa a ėniečių Pana ėnajos i Spa os gimno-
pedija, isų g aikų gimnas ika glaudžiai susijusi su eliginiu kul u i isu
d asiniu gy enimu. Tačiau Jano Pa ando skio is o inėje apysakoje olim-
pijos diskas ai nė a yšku i ne gi ūks a aiškumo: s ojo ečia jauna is po
asa os saulėg ąžos <...>. <...>. <...> suk u o keliai keleliai – <...> – – –
ėjo p ocesijos, iškilmingos eo ijos, siųs os als ybių i mies ų, o d auge
su o icialiais a s o ais aukė pap as i pilig imai OD 1984 110. pi miausia
p isis a yda o a chi eo ai, p ocesijų ado ai, <...>, i de ėda osi dėl
ie os, ku apsis o i OD 1984 114–115. apysakoje a chi eo as (179, 236,
237, 242-2x) a ojamas be a i ikmenų, eo ija – a ba ik ka u su p oce-
sija (151, 157, 234, 236, 237-2x, 242, 243-2x, 244), a ba ien eisena (112,
234, 277), ne ilks inė (111), ne e ai – sumišai, p z.: ei ynę baigė pa ė-
la ę pilig imai iš pačios elidės p ocesijos (150). paaiškinimuose išsamumo
labai ūks a: eo ija – „iškilminga eisena, p ocesija“, eo as – „jos daly is“
(278), a chi eo as – „ eo ijos ado as“ (273). Tai pusinė a osena, palin-
214 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X
kusi į lie u inimą – g eičiausiai žinomo e ėjo Dominyko U bo šiuo a e-
ju pe dė os pas angos, ibojančios bū iną is o inį ik umą1. spo o e minų
žodynas eo ijos aiškinimą 1. „seno ės G aikijoje – mies o- als ybės siųs a
į Olimpijos žaidynes piliečių g upė“ (STŽ 1996) ėliau ikslina – 1.
„<...> eliginė p ižiū ė ojų (g . heō ia) g upė“ (STŽ 2002). O jau
ge okai anksčiau bu o ikslus i išsamus aiškinimas: eo as – „sen. G aiki-
joje – asmuo, a s o aujan is als ybei a ba mies ui pe eligines š en es i
žaidynes a ba įgalio as konsul uo is su o akulu, eik i š en yklai do anas,
auko i“ TŽŽ 1985, 2001, 2013, ik g . heō os – ne „žiū o as“, o am ik as
apeigų „p ižiū ė ojas“ – ypa ingųjų lei u gijų a likėjas: „kadangi olimpiada
bu o pi miausia isų helenų eliginė š en ė, poliai siųsda o į Olimpiją
eo ijomis (ϑεωρία) adinamas š en ąsias pasiun inybes, kad jos
paauko ų Dzeusui sa o mies o a du“ (SenG k 2007: 247).
Ši pi mykš ė eo ija (su sa o eo ais i a chi eo u) nė a a ski iama nuo
daba inės įp as inės mokslinės eo ijos – p iešingai, y a am ik as jos p o-
aizdis: Theo ia – ai i pap as as žiū ėjimas, i sielos ž ilgsnis. idinėmis
akimis ma omus eiškinius bei jų sis emas g aikai aip pa adina eo ijomis
HŠ 1994 22. G . ϑεωρέω – „bū i žiū o u, žiū ė i; apžiū inė i, lanky i;
s ebė i; da y i apžiū ą; nag inė i, samp o au i, y inė i; sp ęs i“ G LŽ 1979 –
eikšmių aida eda nuo daly ių a lanky ojų (ap)žiū ėjimo p ie abs ak es-
nio i specialesnio eiksmo – s ebėjimo, įsižiū ėjimo i jau ne eginio, o
esmės įž elgimo: „Jonėnų na ū iloso ai manė, kad heō ia y a mąs ymas
apie abs akčius dalykus. <...>. a is o eliui bios heō e ikos ( eo inis gy e-
nimas) y a y ėjo iloso o į ai ių dalykų apmąs ymui ski as gy enimas. iš
čia heō ia – mokslinis y imas, mokslas (p ak ikos, eiklos, g . p axis, p ie-
šybė; ik naujaisiais amžiais eo ija – a ski o mokslininko požiū is a pažiū-
os; neigiama eikšme – sausa eo ija“ (an Ž 1998: 503). „G aikijoje moks-
1 J. Pa ando skio apysakoje (g eičiausiai e ime) p aleis a ge a p oga ik ąja seno ės eikšme pa a o i ezau-
ą – apysakoje ne ne lobynas, o sandėliška lobių saugykla (235, 237, 261, 270), u ų saugykla (177, 197) i
iesiog saugykla (177, 178,179, 195, 236, 271). G . hēsau os sa o pag indine eikšme – „ u as, lobis; loby-
nas; iždas“ lie u ių kalbos ilgai nepasiekė, ne an Ž 1998 ezau as ↗ lobynas – „g aikų mies ai u ėjo sa o
lobynus Olimpijoje i Del uose, ku laikė Dzeusui Olimpiečiui i apolonui Pi ijui paauko as do anas. <...>.
∆ bu o už akinami daugeliu už ak ų, o kiek ieną ak ą saugojo is ki as žmogus. <...>“. No s ai i nesis e-
miška – nė a pama o, o ediniai – e minai ezau izacija „pinigų aupymas pas sa e namie, užuo juos įnešus
į banką a ba aupomąją kasą“ TŽŽ 1951, ezau a imas „aukso kaip lobio kaupimas. <...>“ TŽŽ 1969: auk-
so ., kapi alo . ETŽ 1966, ezau a imas – hoa ding – 1. pp . „ e ingųjų me alų saugojimas“, 2. „ u o kau-
pimas e ingųjų me alų o ma“ b i kŽ 1997, aip pa ezau uo i TŽŽ 1985, 2001, 2013. be ezau as
„naujaisiais amžiais didelis ku ios no s s i ies žodynas (leksikonas)“ an Ž 1998 leksikog a ijoje iksuo as
gana ėlai – TŽŽ 1985, 2001, 2013. O juk jau 1921 m. kazimie as būga ašė: „Tobulo i pilno žodyno,
ku iam nebū ų gėdos duo i a das „Thesau us linguae Li uanicae“, šiandie išleis i mes da nepajėgsime.
<...>. Tezau ai engiami kelių dešim ų i ne ienos ka os žmonių“ (būga 1959: 379).
215Te minologija | 2016 | 23
linių eo ijų nenaudingumas laiky as ne ūkumu, o p anašumu. – – – S e-
bė ojo gy enimas (βίος ϑεωρητικός) laiky as idealu“ (SenG k 2007: 298).
Mąs ymas p asideda nuo s ebėjimo, ačiau i mąs ymu šis ypa ingas
yksmas nesi iboja: „Mąs ymu apčiuopęs kosmo s uk ū ą, an ikos žmo-
gus pajusda o jo g ožį i pa i da o ϑεωρια, . y. es e inį pasi enkinimą.
kadangi kaip ik kosmoso s uk ū os nus a ymas sukelda o jam okią
būseną, ai palaipsniui ϑεωρια ( eo ija) įga o pačios s uk ū os p asmę, o
ϑεωρειν ( eo e izuo i) – min inių eiksmų, nuk eip ų į okios s uk ū os
išaiškinimą, p asmę“ (Jankauskas 1987: 36). Eu opos is o ijoje eo ija
k ypo jau logo, paskui i p axis įsigalėjimo linkme. Tik oman izme da
bū a pi mykš ės g aikų me a izikos – ik osios eo ijos eminiscencijų,
p z.: <...>, aš išd įsčiau pa ašy i omano eo iją, ku i bū ų eo ija pi -
mykš e šio žodžio p asme: amios, gied os ienaly ės d asios pažiū a į
objek ą, kaip i de a su iškilmingu džiaugsmu s ebė i eikšmingą die iškų
aizdų džiaugsmą. Tokia omano eo ija pa i u ė ų ap i omanu, <...> (F ied-
ichas Schlegelis – P i LE i 1978: 270). Naujaisiais laikais jau pakankamai
įsisąmonin as esminis d asios mokslų ski umas – kaip sup an ančių i
aiškinančių, o ne ma uojančių i (ap)skaičiuojančių.
omėnai, gausiai sėmęsi iš g aikų kul ū os a uodo, skolinį heō ia ik
an ikos saulėlydyje – eikiau k ikščionybės jau ne anks y ojoje auš oje
ga o iš ieno bažnyčios ė ų, ulga os e ėjo š . Je onimo (347–419)
ankų (ž . LoLieŽ 1996). boecijus (apie 480 omos a is ok a ų ancijų
šeimoje – apie 524 os go ų ka aliaus Teodo iko, a ijono, nugaluo as), „pas-
ku inysis omėnas i pi masis scholas as, pasku inysis an ikos i pi masis
idu amžių iloso as“ (L i i 1980: 242), a is o elio e ėjas, iš o g aikų
žodžio pasiskolinęs eikšmę, ją su eikė lo yniškam žodžiui specula ion –
2. ilos. spekuliacija (1. ž algymas, ž algyba amianas Ma celinas, iV a.)
LoLieŽ 1996 – plg. spekuliacija – „s ebėjimas, įsižiū ėjimas p o u, ėly o-
joje an ikoje i idu amžiais eiškė ą pa į a ba be eik ą pa į kaip i są o-
kos heo ia, con empla io, medi a io; <...>“ (FilŽ 2002). Vėliau i eo ijos,
i spekuliacijos eikšmės ki o i iena nuo ki os olo: eo ija – 1. „ ik o ės
eiškinių aiškinimas abs akčia logine o ma“, 2. „ i iamąjį dalyką aiškinan-
čių mokslinių eiginių sis ema“ TŽŽ 1985, 2001, 2013, spekuliacija 3. ilos.
„ isai abs ak us, eo inis mąs ymas, no in gau i žinių apie objek us,
ku ie y a už pa y imo ibų“ TŽŽ 1985 (ne aip iksliai – „abs ak us, eo-
inis mąs ymas, nesiejamas su p ak ika, pa y imu“ TŽŽ 2001, „abs ak us
p o a imas, nesiejamas <...>“ TŽŽ 2013), „pažinimo galimybę duodančio
216 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X
(juslinio) pa y imo i jo mokslinio pa ik inamumo i šijimas pe einan į
ai, kas iš p incipo nepa i iama, nepažinu i nepag indžiama, ė a ien iš-
gal o as dalykas („g ynoji spekuliacija“)“ (FilŽ 2002). Tos pačios į a diji-
mo mo y acijos kon empliacija [lo . con empla i – 1. (įsi)žiū ė i, s ebė i (a i-
inka g . ϑέασϑαι), 2. p k. (ap)mąs y i, (ap)s a s y i LoLieŽ 2007] leksinė
eikšmė y a lais esnė (i d ilypė) – 1. „didelis susikaupimas, susi elkimas,
susimąs ymas“ (2. mis icizme – „aukščiausio pažinimo ūšis, ku i emiasi
in uicija; pasy us ik o ės su okimas)“ TŽŽ 1985, 2001, 2013, be ai nė-
a nei iloso ijos, nei psichologijos e minas2, o aiškinimas „didelis susikau-
pimas, susimąs ymas, medi acija“ elŽ 1991 y a esmiškai ne eisingas.
medi acija, p iešingai, pi miausia – 1. „susimąs ymas, pasinė imas į
sa o min is, gilaus susikaupimo būsena“ ( elŽ 1991), da daugiau – „ ie-
na iš paki usios sąmonės būsenos ūšių [ki os – sapnas, hipno inis ansas,
psichodelinė būsena, senso inės izoliacijos būsena i k .) – didelio susikau-
pimo būsena“, p ak ikuojama y ų eligijų, aikoma psicho e apijoje s esui
mažin i, a sipalaiduo i, amin is (PsichŽ 1993). Filoso ijoje – ai „kasdie-
niame gy enime dažnai neiš eikš ų i išk eip ų ik ojo pažinimo i eiklos
p incipų apmąs ymas“ (FilŽ 2002), nes lo . medi a i – 1. (ap)mąs y i,
(ap)gal o i, (ap)s a s y i, min y i LoLieŽ 2007.
Taigi eo ija p asideda nuo s ebėjimo (žiū ėjimo), spekuliacija – isiškai
abs ak i, be jo, kon empliacija – susimąs ymas susikaupus į ik o ę, me-
di acija – įsimąs ymas susi elkus į sa e i gy enimą.
Tos pačios kaip eo ija kilmės i eo ema (g . heō ēma – mokymas, ai-
syklė < heō eō – apmąs au) – „ eo inis eiginys, ku io eisingumas ga-
li bū i a ba y a logiškai į ody as, emian is anksčiau nus a y ais mokslo
eiginiais“ TŽŽ 1985, 2001, 2013. Tačiau eo ema ibojasi ma ema ika i
logika. kai ku ios kalbos u i sa ų e minų – lenk. wie dzenie (i eo ema ),
ček. ě a, poučka (i eo ém), ok. leh sa z (i Theo em).
2 Pagal mo y aciją čia šliejasi i skepsis, skep icizmas – iš isai panašios eikšmių aidos g . σκέπτομαι –
„žiū ė i; iš y inė i, išž algy i, sužino i; nag inė i; mąs y i, gal o i; išp o au i, sp ęs i; numa y i“ (G LŽ
1979), „oglądam, p zyglądam się“, sképsis – obse wacja SWO 1997 (no s daugelis a p au inių žodžių
žodynų nenu odo esminės pi mykš ės eikšmės, p ie ku ios paskui ik p isideda sema „abejojan , k i iš-
kai, ik inan “). Tačiau leksinė skep icizmo eikšmė isiškai nuk ypusi – „ ilos. k yp is, a me an i galimy-
bę pažin i iesą, gau i pa ikimas, pag įs as žinias“ TŽŽ 1985, 2001, 2013, ypač sudė inga e mininė ilo-
so inė, ku nuo u inio skep icizmo ski iamas skep icizmo me odas – „k i inis pap as ai mąs yme i eiklo-
je esančių p ielaidų ik inimas (ypač kan o iloso ijoje, ku uo būdu s ojama p ieš dogma izmą)“
(FilŽ 2002). Gy enime s eikas skep icizmas 2. (i skepsis) iesiog – „k i iškumas, abejojimas kuo no s“
TŽŽ 1985, 2001, 2013. S a bu nepainio i aspek ų.
223Te minologija | 2016 | 23
mums pa inka iesiog žiū ė i“. <...>. <...>. pomėgis žiū ė i odo, kad
egzis uoja pažinimas, ku is y a pa s sau ikslas, <...> M.-D. PhilTi 2009
105. augus ino min į: p aei ies daba is – y a a min is, daba ies daba is –
s ebėjimas, o a ei ies daba is – laukimas au augišp 2004 281 be eik
iksliai a ka oja mūsų laikų žmogus – eodalizmo epochos sa imonės
y inė ojas: p aeičiai su ok i mums duo a a min is, daba čiai – žiū a, o a ei-
čiai – il is i lūkes is a. Gu Vkk 1989 104. be jis ma o i aidą: eu opos
isuomenė paleng a pe ėjo nuo pasaulio žiū os amžinybės aspek u
p ie ak y aus san ykio su juo laiko aspek u a. Gu Vkk 1989 136. Šių
laikų ienuolis i gi da o sa i ą ski į: <...> pa ojinga painio i eologinį i
iloso inį požiū į į mo alę. pi masis sa aime apima išmin ies žiū ą,
o an asis u i baig is išmin ies žiū a M.-D. PhilTi 2009 84. p igim inis
įs a ymas iš esmės p iklauso nuo išmin ies žiū os: <...> (84). i pasku-
inė s a bi ski is: subjek o žiū a ne ienai humani a inių mokslų discip-
linai y a ienin elis pažinimo būdas, isiškai nep iim inas iksliuosiuose
moksluose, be na ū aliai a liepian is žmogiškosios bū ies indi idualumą i
d asios be ibiškumą – ai kuo pag indžiama meninė kū yba kb 1999 5 12.
žiū a y a iš aško: pasak H. Ka delo, „Tai kaleidoskopinis, nuola os
besikeičian is žiū os aškas y a kogni y inės g ama ikos pag indas“ (...)
a. GudE 2000 34. „<...>. Ši kul ū os dalis [kalba] <...> pa eikia būdingus
ai kul ū ai daik ų koncep ualizacijos i ka ego izacijos būdus, e ybių sis emą,
žiū os aškus, isuomeniškai į i in ą san ykį su pasauliu“ (...) a. GudE
2000 35. <...> Č. milošą i jo kū ybą mes su okiame dažniausiai iš lie-
u iško žiū os aško MkslL 2011 15 7. Nė a ne mo e ų pe sonažų iš
y ų žiū os aško im os analizės Li iš ii 1997 74 (V. kele ienė).
<...> pe mąs y i sa o li e a ū os kanoną iš naujų žiū os aškų Li iš
ii 1997 76 (V. kele ienė); žiū os aško slink ys NŽa 2013 3 230, pakeis i
žiū os ašką NŽa 2014 6 22. iš aško nus a omas i kampas: <...> koncep-
ualizacijoje <...> galima ski i konk e esniąją, empi inę, dalį i abs ak esnią-
ją, są okinę, s i į. pas a ojoje labai s a bus y a p o ilio aspek as – žiū os
kampas, pa ame as, ku is ampa esmingas am ik oje si uacijoje iksuojan
daik ą a eiškinį, <...> a. GudE 2000 49. manau, b i iško polinkio linksmai
ž elg i į eiškinius i lie u iškos na ū os bei ealybės de inys leidžia įsi aizduo-
i i okį žiū os kampą iQ 2010 410. Neįp as as žiū os kampas jam
leido p iei i p ie ų emų NŽa 2014 4 72. isos są okos <...> iška duo-
da ienpusišką žiū os ašką Schopenhaue 1995 107. <...> ieško i
naujų žiū os i e inimo kampų MkslL 2014 13 5. Labai a ima čia
224 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X
y a a imų i olimų žiū os pe spek y ų kai a SLL XXiii 2007 315. Da
i laukas: į semio ikos žiū os lauką pa enka iskas (...) NŽa 2016 5 68,
išplečia žiū os lauką NŽa 2015 3 58.
Pagal uos kampus, laukus andasi i žiū os s ičių: ašy ojo, dės y ojo,
o og a o, dailininko e leksijos suku ia žiū os į ai o ę, pe sonažų kai ą
L i M 2013 45 14. <...> iloso as, e lek uojan is echnologijas iš eologi-
nės žiū os aško iQ 2010 7 112. <...>, lelewelis i jo Hys o ika įsi e pia
a p apš ie os i is o izmo, kaip d iejų ski ingų is o ijos mokslo žiū os
adicijų NŽa 2015 8 57. e inių e ybių a adimą žmogui ga an uoja jo
e ybinė žiū a. ji y a dalis ealybės jausmo, ku iuo subjek as nuola e -
ina gy enimo si uaciją i do o inius eiškinius E E Vi 1982 172. Da pasi-
aiko me odologinė žiū a M.-D. PhilTi 2009 176, neme odologinė žiū a mksll
2016 8 8, s ačia ikiškoji žiū a NŽa 2011 7 489. Gali bū i i daugiau4.
Tačiau s a biausia, žino a jau Pla ono, y a esmių žiū a: „<...> pažinimo
objek as y a ne ai, kas su okiama juslėmis, o ai, kas y a pagal sa o
idėją, ku i p o as su okiamybes a si p asiš iečia. Pažinimas, kaip
žinojimo (epis eme) įgijimo p ocesas, y a p o u (nous) apdo ano os sie-
los kilimas į nejuslinių i laikui nepa aldžių esmių ka alys ę i d auge
a i ūkimas (ka ha sis) nuo isa, kas jusliška (...). Šį kilimą ska ina e osas
(sielos die ybė, daimonion), amžinai obulos bū ies siekis d asinėje es-
mių žiū oje ( heo ia), ku i sielai eiškia palaimą“ (FilŽ 2000: 162). Da
be kūno siela „ egėjo idėjas“ – ik dėl o „ egė a i p isimin a žiū a y a
galima“ (162). Tačiau ai – sup an ama a ne, p iim ina a ne – y a daly-
kinės e minologijos is o ijos s i is. be specialiuosiuose eks uose, no s
e ai, žiū a, ne kokia d asinė, o in elek inė, . y. g ynasis mąs ymas: žino-
jimas, įgyjamas g ynojo mąs ymo, in elek inės žiū os būdu, isada y a
eidų, idėjų žinojimas (Nek ašas 2004: 140). Tokia pa e a i eo inė žiū a:
pačią pos mode nybę jis su okia kaip sa i e lek y ią mode nybės pakopą,
kada mode nybė nelyg išsine ia iš sa ųjų koncep ualių bei ideologinių įp očių
i juos „suobjek y ina“ eo inės žiū os lauke a. baumG 2007 20 (V. u-
ba ičius). Tačiau DŽ 1993 žiū os i LkŽ XX 2002 žiū os 4. aiškinimą –
„juslinis pažinimas; <...>“ isa ai paneigia.
4 No s šia eikšme žodynuose ne iksuo a, kaip žiū os sinonimas pasi aiko i ega: į i in i sa ąjį egos aš-
ką MkslL 2011 16 10, begalybę galima ap ėp i iš begalinių egos aškų elF 1997 38, pasikeičia egos
aškas elF 1997 45, sa o egos dominan es su o ma ę <...> akademikai NŽa 2014 4 37, yškiai
ols ama nuo in ui y is inės pasaulio egos Li iš ii 1997 176. be ši ai lyg panašiau į senąjį požiū į
i madingąjį ma ymą. Gal p asminga bū ų egos i žiū os ski is?
225Te minologija | 2016 | 23
Tą eikšmę, iksliau – eikšmes bandan apib ėž i pi miausia eikia em-
is pag indine gy osios kalbos eikšme. Paskui eikia sup as i, kad a is-
o elio iloso ijos eo ija kaip d asinė žiū a į isą esamybę pa i sau –
pasaulėžiū os palaimai – y a likusi is o ijoje, be daba seniai gy ename
mokslo eo ijų, aiškinančių eiškinius, nus a ančių dėsnius i ne duodan-
čių naudą, pasaulyje (meno eo ijos lieka a imos a is o elio samp a ai), o
ie oj os ienin elės eo ijos u ime į ai o ę žiū ų, anaip ol ne juslinių,
o požiū inių, kon empliacinių. Ši ai be abejo, lėmė „naujųjų laikų iloso-
ijai būdingas posūkis į subjek ą“ (anzenbache 1992: 150) i jau okį,
ku iam eikia ne gam amokslinio pasaulė aizdžio (202), o isuminio –
žmogaus pasaulėžiū os (214), no s ji neiš engiamai y a kalbinė i ik gim-
akalbė (167), isada konk ečiai is o iška i ben kiek subjek y i. kan o
„žmogui būdingas ienin elis pasaulio žiū os būdas, ku į lemia jam
būdingi i nuo jo pa y imo nep iklausomi, . y. ap io iniai, e d ės i laiko
aizdiniai bei ap io inės g ynosios in elek inės są okos (ka ego ijos)“ (Ne-
k ašas 2004: 181). Thomas kuhnas (1922–1996), p iešingai, mano, kad
„y a daug pasaulio žiū os būdų“, nes ai lemia pa adigma – „pasaulio
mąs ymo būdas, są okų inklas, pe ku į mokslininkai ž elgia į ik o ę“
(181). Ginčijama, kad kiek iena jų bū ų lygiai eisinga, be ik ai ne isos
ienodai eikšmingos.
Ši žiū a a ojama plačiai, no s ne isuo inai (anzenbache 1992 ne u-
i). be jos apib ėž ies nė a nei aloiso Halde io FilŽ 2002, nei Williamo
aepe io i Lindos Smi h knygos po idėjų pasaulį: eligija i iloso ija seniau
i daba (Vilnius: alma li e a, 1996) žodynėlyje (219–258). aišku, kad ši
žiū a neišeina už iloso ijos i d asios mokslo ibų.
Daba i einame į es e iką, nes lieka šio aiškinimo an oji dalis – „es e-
inis s ebėjimas“. Ši ypa ingoji žiū a i gi u i sa o aidą. Ji p asideda nuo
an ikos pi mųjų amžių: „<...> Home o samp a oje menas is iek lieka
ne kuo no s ki u, kaip ik menu, sukeliančiu g ynai meninį ža esį, a y um
jis ik i bū ų ku iamas klausy ojų žiū ai5, pasigė ėjimui, pasimėga i-
mui“ (S oškus 1981: 23). XX a. iloso as enomenologas Nicolaius Ha -
mannas sa o kapi aliniu eikalu es e ika (išleis as po mi ies – 1953 m.)
nuo o ik p adeda: „Es e inis mąs ymas isais a ejais y a an inis.
Jis gali p asidė i po o, kai pasibaigė es e inė žiū a i be a piškas a si-
5 Čia p isiminkime jau minė ą žiū ė i eikšmę – 13. „klausy is (pp . gė ė is a s ebė is)“.
226 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X
da imas gė ėjimuisi g ožiu, <...>“ (G ožk 1980: 335–336). No s pa a-
din as es e iniu mąs ymu ( iksliau bū ų – su okimas), uoj pe adinamas
žiū a i a ski iamas nuo mąs ymo: „<...> daug p ažū ingesnė klaida ma-
ny i, kad es e inis su okimas (žiū a) apsk i ai esąs ienas iš pažini-
mo būdų, o pa ies lygio, kaip i acionalusis pažinimas“ (336). be kas
ada lieka – juk „g ožis nė a daik o on inė sa ybė“ (345). Tada p asideda
an oji žiū a: „Es e inė žiū a y a ik pusiau pojū inė žiū a. Vi š jos
y a da an o laipsnio žiū a, ku ią pojūčiuose sukelia įspūdis, be
ku i su juo nesusilieja i ak e y a aiškiai nuo jo p iklausoma. Ta an oji
žiū a nė a nei esmėžiū a, nei pla oniškasis bend ybės su okimas, nei
in uicija, <...>. Ji ebė a nuk eip a į ienin elį i indi idualų a ski ą objek-
ą, be įž elgia jame ai, ko pojūčiai be a piškai nepasiekia: <...>“
(312). an oji žiū a y a idinė žiū a (343), pojū inę žiū ą iš idaus ap-
š iečia i špojū inė žiū a (344), ku i y a ku ian i a ben jau a ku ian-
i žiū a (343). Galima sup as i, kad „ ai, ką ji įžiū i, nė a duo a pojū-
čiuose, pojūčiai ai ik įgalina“ (343), no s lieka klausimas – kaip? T ūks-
a isai mažai, o isa – labai eikšminga6. N. Ha manno bend aamžis i
bend amin is Vosylius Sezemanas sa o s udijoje es e ika (1970, pa ašy a
1962) esmingai papildo, pa yškina i apibend ina: „Mūsų asmenybės emo-
cinis a siliepimas į objek e pasi eiškiančią gy ybę a ba jausminį o-
nalumą nekliudo am, kad mes o objek o a ž ilgiu išlaiky ume kon em-
plia y ų nusis a ymą, pajungdami jam i ą nuo aiką, ku ia mus
užk ė ė pa s objek as. Tokio pobūdžio y a kaip ik es e inė žiū a, es-
e inis a sidėjimas, a skleidžiąs mums i objek y ią, an indi idualinę
jausminių išgy enimų eikšmę“ (Sezemanas 1970: 256). Vis dėl o es e inės
i eo inės žiū os apa ybė, ka ais skelbiama isai iesmukai, susilaukia
neigimo: <...> eig i, kad eo inė i es e inė žiū a iš esmės su ampa,
kad ai ienodai objek y us ž ilgsnis, y a ne ikslu. <...>. <...>. Teo i-
nei žiū ai ūpi pa s konk e us, indi idualus daik as, objek as, jo bū is –
<...>. Teig i, kad es e iniu ž ilgsniu mes su okiame g ynąją daik o bū-
į i pan., adinasi, pasiduo i iliuzijai L i M 1989 49 10 (k. as enis).
6 Ge okai anksčiau a hu as Schopenhaue is, iloso ijoje sky ęs in elek ualinę žiū ą a ba absoliu ųjį
mąs ymą (Schopenhaue 1995: 30 / p o o žiū ą (73) i juslinę žiū ą (131), i es e ikoje jau sky ė jo
adinamo es e inio s ebėjimo „d i nea ski iamas sudedamąsias dalis: objek o (ne kaip pa ienio
daik o, o kaip pla oniškosios idėjos, . y. kaip a ios, isai am ik ų daik ų ūšiai būdingos o mos) pa-
žinimą; i pažįs ančiojo (ne kaip indi ido, o kaip g yno, be alio pažinimo subjek o) sa imonę (286).
Pi mąją adina objek y ia žiū a (288), ą objek y umą – genialumu (289), be g ožio subjek y ioji pusė
ska ina iesiog „nug imz i į g yną es e inę žiū ą“ (317).
227Te minologija | 2016 | 23
įž alga
žiū a da ybiškai – iš žiū ė i, be seman iškai nea ski iama i nuo ž elg-
i, siejasi i su žodžiais ž ilgsnis, e esniu pož ilgis 1. „ž ilgsnis“ (S. Dau-
kan o pož ilga), 2. ž . požiū is 1 ( . y. „a ž ilgis, pož ilgis“), 3. ž . požiū-
is 2 ( . y. „pažiū a, nusis a ymas, pozicija“) LkŽ X 1976, p z.: p ak iš-
kumas y a pag indinis b uožas, ku iuo esamybė ž elgia į mus, . y.
spinduliuoja i sako, kad ji y a kaip ik okia G ožk 1980 217 (M. Heideg-
ge is). ž elg i, mes i ž ilgsnį, ž algy is – eigiška, ne galu ina, ne ezul a-
y u, aigi iš esmės ki aip negu žiū ė i, nes ada ma y i. Vis dėl o g e a
žiū os (i e . egos) bandy a i ž alga: Nema umas y a indi idualios bū ies
galu inis išsipildymas <...>. <...>. Tai ž alga, giliai suleidusi šaknis į k ikš-
čionybės di ą k. b adP s 1990 452–453 (V. Zabo skai ė). Č. milošą e -
ina iš ski ingo ž algos aško MkslL 2011 18 9. <...> kiek ienas sp en-
džia iš sa o ž algos aško MkslL 2014 11 7. <...> nepalies as ž algos
aspek as <...> y imuose MkslL 2013 5 12 (čia lyg ž algos ... ž ilgsnis /
a ž ilgis!..). Ši ž alga nė a iksuo a žodynuose7, gal nė nebus. Te mino-
logiškai nema y i eikmės.
Visai kas ki a į ykio i k yp ies eikšmės įž elg i i įž alga. Ne nuos abu,
kad ne g e inama su įžiū ė i: „p adžioje bu o žodis. Tą galima įžiū ė i
ik be žodžių; „žmogiškieji žodžiai nepadės o įž elg i. – – – “ ka kŽ 1989
256. <...> jis su sa o didžia įž alga juose įžiū ėjo mokslų is o ijos sim-
bolį T. ManLV 1969 253.
įž alga i įž algus nė a gy osios kalbos žodžiai (LkŽ iV 1957 eikšme
„ oli ma an is“ iš aseinių nė a iš pa ikimųjų). Jie kyla iš žodynų i labai
paleng a eina į a oseną. LŽ 1924 проницательный – ž a bus ( ėjas),
šaižus; sk a bus; įž algus, įmanus, прозорливый – įž algus, akylas,
прозорливость – įž algumas, o провидьнie – iena ap aizda, ki a numa-
ymas, ne LkŽ ii 1967 – numa ymas, p ama ymas i ik LkŽ iii
1984 – numa ymas, nuspėjimas, įž alga (ki a – elig. ap aizda, p o iden-
cija). Veikiausiai čia ma ome e inio pi minį o iginalą: lo . p o ide e –
2. p k. 1) numa y i, p o idus – 1. numa an is, įž algus, p o idens, en is –
2) adj. įž algus, apdai us, a sa gus, p o ingas, p o iden ia – 1. įž algumas,
numa ymas LoLieŽ 2007. Lk Ž 1948 – ik įž algus, LkVŽ 1950 įž algus –
„sugebąs įž elg i“; akylas, sumanus, o įž alga – įž elgimas, in ospekcija,
7 kas ki a kompiu e ijos ž alga – ie oj skena imo (be nuskai ymo); no s aiškiau pe ž alga (ž algy u as
isai ne e čia jos a sisaky i).
228 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X
no s in ospekcija – įž alga, sa iž alga, sa is aba (be sa is aba – ik in-
ospekcija, o sa iž alga – „sa ęs ž elgimas“, sa is aba). in ospekcija „sa o
idinio gy enimo s ebėjimas“ (in ospekcijos me odas – psichologijoje „ki-
o asmens psichinių eiškinių pažinimas, sp endžian iš sa o idaus pe gy-
enimų, išgy enimų“) a si anda ik TŽŽ 1936 – i iš ka o ai – sa is aba:
pasigau a Jono Jablonskio naujada o (LkŽ Xii 1981). įž algos i sa is abos /
in ospekcijos sinoniminimas galė ų da y i į aigą, kad in ospekcija (lo . in-
ospec a e – apžiū inė i (iš idaus) LoLieŽ 2007) i gi galė ų bū i pi minis
įž algos o iginalas, jei ne jos a imesnė i pla esnė sąsaja su daug senesne
p o idencija. in ospekcija psichologijoje dėl sa o subjek y umo laikoma
ne ekusia eikšmės (PsichŽ 1993), be e a neužmi š i, kad ai – sa is a-
ba Šalk ii 1991 329, Ska džius 1998 461, nes kaip ne e minas isai gali-
mas. p o idencija i gi iksuojama ik TŽŽ 1936 ( ik – ap aizda), da ne
g ei ai ji – 1. numa ymas TŽŽ 1969, 1. numa ymas, apdai umas TŽŽ 1985,
galiausiai – 1. įž algumas, numa ymas, apdai umas TŽŽ ii 2000.
No minamojoje leksikog a ijoje i naujojoje e minog a ijoje įž alga pi -
miausia pasi odo pap as ąja eikšme – „įž elgimas, įsigilinimas, įsis ebėjimas“
DŽ 1954 (no s įž ilgis knyg. – 1. „įsis ebėjimas, įž alga“, 2. „ž ilgsnis“).
LkŽ iV 1957 i DŽ 1972 a si anda i mokslinė įž alga. Ne ik žodžiu, o
ik ai mokslinė įž alga e minų žodynuose: angl. insigh , ok. einsich ,
us. инсайт – „s aigus sunkumų bei p oblemos išsp endimas, ne ikė as
komplikuo ų san ykių i yšių aiškumo a si adimas; mokslei ių diagnos i-
koje – sudė ingų asmenybės b uožų, emocijų, mo y ų, ku ie anksčiau bu-
o neaiškūs, p a egėjimas i naujas išsiaiškinimas. <...>“ (PT 1993). Psi-
chologai nusp endė ki aip negu pedagogai – kaip usai: įž alga ( us. инсайт,
angl. insigh ) – ki aip ↗ insai as, no s aiškinimas panašus: insai as ( us.
инсайт, angl. insigh ), įž alga – „s aigus i anks esne pa i imi a si nepa-
g įs as si uacijos esminių san ykių i isos s uk ū os sup a imas, p oblemos
išsp endimas. – – – ∆ kil i s a bi y a pa engiamoji s adija – anks esnė žmo-
gaus eikla, pe im a socialinė pa i is i isuomeninės is o inės os pa i ies
pe ėmimo p iemonės (kalba)“ (PsichŽ 1993). Pedagogai sa o nuos a ą pa-
i ino – įž alga EncEdŽ 2007. Taigi an inis, be be a piškas o iginalas –
angl. insigh . Dalyko specialis ai iš kalbininkų eik ų a i ikmenų – nuojau a,
įž alga, in uicija ( udai ienė, Vi kauskas 1998) pag įs ai pasi inko įž algą.
insai as a osenoje neįsigalėjo, jo s e imumas ne pažymimas, p z.: ipas-
jana eiškia š a ų, g yną ma ymą, ku iam būdinga ypa ingi a si ė imai, įž al-
gos i ai, ką psichologai adina „insai u“ (insigh ) J. i anTM 2004 27.
229Te minologija | 2016 | 23
Pla ono iloso ijoje ka u su jusliniu žiū ėjimu eikia i amžinųjų idėjų,
ypač gė io, d asinė įž alga – ai i y a eo ija (FilŽ 2002). O pa i įž alga
p adedama nuo „siau osios eikšmės“ – „ iesioginis juslinis a ski o ik o ės
eiškinio su okimas ega“ (FilŽ 2002), kas iš ik ųjų a gu da įž alga.
Tik oji įž alga nežinia kodėl adinama „pe kel ine eikšme“ (kalbo y oje,
kai pe kėlimas nebejaučiamas – jau išblėsęs, eikšmė nebe adinama pe -
kel ine, o iš es ine a pan.). įž algos pi miausia ski iamos ūšys: „nepa-
ienis juslinis pag indinių pa ienio su okimo o mų bu imas“ – kan o
g ynoji įž alga (s ebėjimas), . y. „ iso pa y imo galimybę sąlygojan i e d ės
i laiko o mų įž alga“; isiškai nejuslinė in elek ualinė įž alga (min inė,
są okinė) i Husse lio ka ego inė įž alga, ypač esmės žiū a (panaši į Pla-
ono idėjų žiū ą). Vis dėl o y a apibend in a gy enimo i pasaulio įž al-
ga – „bend oji d asinė, e inė, eliginė i . . ik o ės apsk i ai i žmogaus
esa ies samp a a (pasaulio, žmogaus pa eikslas), ku ią susida o indi idas,
g upė, epocha. <...>. yšku endencija ak uo i įž algą kaip čia i daba
u ėjimą o, kas amžinai nesikeičia i lieka apa u, kuo iš p incipo galima
be kada em is“ (FilŽ 2002). Da minė ina nepap asčiausia ūšis – ne-
klys an i die o įž alga, isio in allibilis – ap io i žinojimo ūšis NŽa
2014 1 50 – ne kaip pa i inis žinojimas (52).
Neap ėpiamoje a osenos į ai o ėje pi miausia neužmi š inas a is o e-
lio „iškeliamas pačioje žmogaus d asios (in ellec us animae humanae) es-
mėje glūdin is polinkis į juslinę įž algą“ (FilŽ 2002: 218). Jai gal a -
ima be a piškai pag įs a įž alga Schopenhaue 1995 127. be i daba iš-
kai: poli ikai da o daugybę s a bių sp endimų, be negali jų moksliškai paaiš-
kin i. jie a um jaučia ik o ę, u i poli inę nuojau ą, g indžiamą ne
moksliniais apskaičia imais, be daugiau jusliniu san ykiu su ik o e. ai
į a dijama kaip „in uicija“, „nuojau a“, „įž alga“ i „p ak inė išmin is.
„ ealybės pojū is“ nė a mis inis dalykas iQ 2010 3 40 (a. Jokubai is).
ašy ojai šiandien užsiima <...> li e a ū a. aišku, jų in uicija, meninė nuo-
oka i įž alga ka ais gali pasaky i daugiau nei kasdienybės žu nalis ų a
poli ologijos anali ikų samp o a imai Sa su TV 2015 29 22. meninė
kū yba y a in ui y i bū ies iesos įž alga G ožk 1980 14 (b.kuz-
mickas). ki a g upelė sukasi apie sa ęs pažinimą pe sa is abą i pan.: Ši
p og aminė enciklika odo šiandieninės bažnyčios kelią: sa ęs pažinimo
i įž algos kelią, a sinaujinimo kelią i dialogo kelią ka kŽ 1988 122. jo
Š en enybės dalai lamos Xi knyga „Kaip pažin i sa e“ ski iama sa-
is abai ugdy i. meilė i įž alga neša mus nuš i imo link <...> Sa
230 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X
su TV 2012 5 81. Čia šliejasi cha izminė i (pseudo)poe inė: Cha izmos
do anas, <...>, k ikščionybė da adina apsi eiškimo do anomis, s ebuklingo-
mis do anomis. Tai – žinojimo do anos (išmin is, žinios, d asios įž alga),
kalbos do anos (...) i galios do anos (...) Sa su TV 2016 38 18. Š ai kodėl
ba dai aip mėgs a yną, midų, na ko ikus, ka ą, a ba ą, opijų, sandalmedžio
smilkalus i abaką a ki a, kas leidžia pajus i jėgų pakilimą. <...> ai <...>
pakai ai nek a o, ik ojo die ų gė imo, ku is eikia žmogaus p o ą, kai šis
a ėja p ie ik osios įž algos. – – – pasaulio d asia, didžiulė amybė,
būdinga Kū ėjo būčiai, nea siskleidžia pe yno i opijaus ke us . W. emP
2000 48–49. Tik a įž alga iš iesų y a iš mąs ymo: <...> joks pasakojimas
apie isa ą negali bū i eisingas, jeigu jis nepalieka galimybės mūsų mąs ymui
i s i ik a įž alga C. S. LewS 2007 22. Tai eo inės įž algos mksll
2012 8 8, p o inė įž alga H. D. To V 1985 157, me a izinė įž alga a. Mac
Vi 1994 303 (1977)8, iloso inė įž alga NŽa 2014 1 43, eliginė įž alga
elF 1997 64, p igim inė iloso inė įž alga NŽa 2013 5 370, enomenolo-
ginė įž alga Gė k 1989 8 (b. kuzmickas), psichologinė i enomenologinė
įž alga SLL XXiii 2007 300, gili psichologinė įž alga . F idG 1977 462.
ne e ai įž alga pe sk odžiamas pažinimo objek as SLL XXiii 2007
300, pasi aiko kiau ai e iančių įž algų NŽa 2013 1 11. imčiausiai
kalbama apie įsisk e bimą: <...> įsisk e b i į gy enimą aip, <...>. Tai
įmanoma ik nepap as ų d asinių galių žmogui, adinamam genijumi, nes ik
jis sugeba bū ies i daik ų esmę su ok i kaip isumą, pa e s i ai sa o absoliu-
čia ema i šią ypa ingą įž algą labai sa i ai iš eikš i mene, poezijoje a
iloso ijoje a. ŠopGia 1994 68. kai įž algą a oja iloso as, ai – įž alga.
kai šiaip kas pa iloso uojan is, jos eikšmė blausi, są okos apyb ėžos išplau-
kusios: <...> jis bu o okios sielos būklės, kokią aš a pažinda au sa yje i
ki uose: ai bud umo, įž algos i žinojimo, d asinės malonės būsena H.
HesE 1991 260. <...> klos ėsi daug į ykių i išgy enimų, nuspal in ų
nuos abių įž algų L. Jon b 2008 150. <...> – isa ai pe eik a su ypa in-
ga li e a ū ine į aiga, įž alga i išmin imi L. Jon b 2008 150. Visiškai
neapib ėž os i šiaip miglo os iloso inės i li e a ū inės įž algos a. Jasmk
2001 12 (M. Ma inai is), šiuolaikinės li e a ū inės įž algos užuomazgos NŽa
2012 4 218, meninė įž alga NŽa 2012 5 307, d asios įž alga Sa su TV
2016 38 18. Nepasaky ume ne , kad čia pap as as įž elgimas a įž algumas.
8 Te mino įž alga is dėl o nė a a. Maceinos knygos eligijos iloso ija (1975) p iede e esnių lie u iškų
žodžių paaiškinimas (a. Mac Vii 1994 341–345) i knygos asmuo i is o ija (1981) p iede e esnių žo-
džių paaiškinimas (a. Mac Vi 1994 372–374).
231Te minologija | 2016 | 23
Ne ik osios, be isai aiškios, sup an amos y a isai ne iloso inės a psi-
chologinės įž algos: echnologinės aidos įž algos („ o esigh “) Vd 2006 16
10 (E. Vilkas); „ u u ologija“ kaip a ei ies įž alga a. Mac Vi 1994 464;
u ėjo nemažai s eiko p o o i šiokią okią įž algą NŽa 2011 6 396.
g ynoji d asinė / in elek inė įž alga apibūdinama i pagal objek us, be
ypač pagal ypa ybes: gilios įž algos Sa su TV 2014 35 32, in elek ualiai
gilesnės įž algos NŽa 2013 4 269, didelė įž alga . W. EmP 2000 35,
p asmingos įž algos NŽa 2013 4 293, ypa inga įž alga a. ŠopGia 1994
68. Daug dažniau įž alga čia y a „ma ymas; gai ės; p og ama“: lie u os
mokslo i s udijų įž algos „mokslioji lie u a 2030“ o ma imas mks-
lL 2013 10 11. <...> g upės mokslininkų pa eng a lie u os ūkio įž al-
ga Vd 2009 38 34. <...> pa ašė in iguojančias kul ū os s a egijos gai-
es. <...>. g ei am žygiui nuo s a eginių įž algų iki įgy endinimo
susiklos ė inkamos sąlygos iQ 2010 5 89. Nacionalinės kompleksinės p o-
g amos u ėjo su o muo i am ik as s a egines įž algas – ką a ky i
i keis i MkslL 2013 10 5. Tokios eikšmės y a bene i olia egiška įž alga
Sa su TV 2012 37 4, a idesnė įž alga NŽa 2013 1 14, sėkminga įž alga
Vd 2011 4 29, įspūdinga įž alga NŽa 2013 5 370, pozi y i įž alga iQ
2011 7 17, adikalios įž algos NŽa 2011 8 536, skep ikų įž algos NŽa
2014 5 26. kai ku ma oma eikšmė „iš ados; eiginiai; nuomonė“: ana-
li ikų įž algos NŽa 2011 6 419, naujausių y imų įž algos MkslL 2015 8
10, s uk ū inės analizės įž algos Li iš ii 1997 83. Niekas neno i bū i be
įž algų: bū ėjos įž algos i eks asensės įž algos Sa su TV 2010 40 25.
Te minizacijai p i ali i inkama g ama izacija – be galu inio g ama inio
į o minimo ji lyg nebaig a. Šiuo a eju ai bū ų p ielinksninė kons uk-
cija: įž alga į idinę esmę i p asmę Schopenhaue 1995 236, ne in-
kama – linksninė: įž algos apa ybės i imagologijos klausimais mksll
2013 5 12, da labiau daly inė i padaly inė: įž algos, užg iebiančios giliau
NŽa 2015 8 24, eikia nemažos įž algos no in a ski i, <...> Vd 2011
8 43, ne jung ukinė: p iklausys nuo mūsų įž algos, kad sa as mąs ymas
y a nusakomas ik sa a kalba a. Mac Vi 1994 309. ypač pa azi uoja
įž alga apie: Š . Tomo įž algos apie palaimingąjį egėjimą odo jo oš-
kimą bū i ik u kon emplia y iuoju – žmogumi, ku is į die ą ž elgia jo
pa ies š iesoje bei jo meilėje i ku is dėl o iską egi die o š iesoje bei mei-
lėje M.-D. PhilTi 2009 513. Czesławo miłoszo geniali įž alga „pa e g a-
me p o e“ apie <...> baimę iQ 2011 5 13. au o iaus įž algos apie
minios enomeną Vd 2011 25 57. <...> p imena Hannah a end klasi-
232 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X
kines įž algas apie o ali a inio sąjūdžio p opagandos melą NŽa 2014
2 64. beje, dažniausiai čia y a ne ik oji įž alga: įž algos apie p aei ies
pažinimo galimybes i ibas NŽa 2011 6 429, įž algos apie mokslinių y i-
mų k ypčių plė os endencijas, pe spek y as MkslL 2009 7 2, įž algos apie
daba inės lie u os būklę NŽa 2011 3 158, įž alga apie ki ą lie u ą iQ
2010 4 9, įž algos apie ilniaus, <...>, i p ahos kul ū ines sąsajas mksll
2014 12 12, įž algos apie ūkių inkoda os o ma imą MkslL 2016 7 5, ne
įž algos apie galindus Vo 2014 3 10, iesiog – apie ai Vd 2011 18 37,
Vo 2014 13 11.
Teo iją eikia ku i, galima u ė i, žiū a duo a a ba iesiog y a. įž algą
eikia u ė i, be galima i da y i MkslL 2013 10 5, epochos s iliumi – su-
o muo i MkslL 2013 10 5, ki iems – pa eik i Vd 2011 18 37, Sa su TV
2012 3 5, Vo 2014 3 10, daug – be i NŽa 2013 5 370, pasidaly i Vd
2014 13 11, MkslL 2016 7 5, e ai – pa i i Sa su TV 2014 35 32. e as
junginys – sa i ai iš eikš i a. ŠopGia 1994 68. įž alga galima ka iškai
apsiginkluo i NŽa 2012 2 129, jos gali p is ig i Vd 2005 6 28. Ji gali pil-
dy is Vd 2011 10 35, Vo 2013 11 15.
aišku, kad įž alga pada y a iš įž elg i, no s s a biausia – ai e inys
(angl. insigh , lo . p o iden ia). Visai sup an ama, kad DŽ 1972 i 1993,
2000 įž elg i – da ik „įžiū ė i, pas ebė i“. LkŽ XX 2002 1įž elg i 2. p k.
„įsigilinus su ok i“ i ai žinoma jau iš senųjų aš ų – Vol enbiu elio pos-
ilės (1573), F. W. Haacko, P. uigio, k. Milkaus žodynų, žinoma, i
naujųjų aš ų – Mai onio, Ša ijos aganos, Vydūno, V. Mykolaičio-Pu ino
i k . Veiksmažodžio įž elg i (su aldomu galininku) dažnai pasigaunama
kaip ik odėl, kad ne eikė ų negy o junginio da y i įž algą, p z.: menas
sa o esme esąs nesuin e esuo as in ui y us ik o ės s ebėjimas, sa i a pažinimo
ūšis, au en iškai įž elgian i ik o ę G ožk 1980 15 (b. kuzmickas).
is o izmas (...) – iš iloso inio bei is o inio mokslinio is o ijos aiškinimo XiX a.
a si adęs mąs ymo būdas, ku is paskui ėmėsi dil hen’aus is o ijos eiškinių
sup a imu, u inčiu įž elg i ski ingus i kin ančius gy enimo į ai iose epo-
chose p asmių są yšius FilŽ 2002 97. <...> peikia pozi y is inę kalbos
samp a ą, ku i egin i žodyje y a ik jungiamąjį eikmenį, o neįž elgian-
i jame „me a izinės jo gelmės bei eikšmės“ a. Mac Vi 1994 461
(1977). Tai <...> im a poe inė pas anga sa i u poe iniu, labai skambiu žodžiu
pe eik i d asinį bū į šiandieninio žmogaus, žinančio, kad die as y a slėpi-
ningas. Ki ais žodžiais poe as maceina no i įž elg i no s upučiuką die-
o slap ies, kaip no s p ie jo p iei i a čiau San 1992 2 31. <...> žmogus
