Terminas prie termino. X

208 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X Te minas p ie e mino. X JONAS KLIMAVIČIUS Kilnieji žmonės nepuola p ie s e ima i nepakenčia, kad pe apsileidimą žū ų sa a Dionisijas Halika nasie is TeaT as, Teo ija, Teo ema, isTo ija: skolyba i kū yba: aidyKla i egyKla, žiū a i įž alga, būTo ė i pasaKojimas – aTiTikmenys i aTski Tys kelių susijusių (kilme, į a dijimo mo y acija), be seman iškai labai nu- olusių a p au inių žodžių i jų sukel os seman inės indukcijos bei jos ezul a ų y imas ne u ė ų a ody i nežinia kam i iš kokio seno kelmo spi as. P iešingai, ai y a ienas iš daugelio i plačiai kul ū iškai, i dialin- g is iškai, i e minologiškai, i de e minizaciškai sudė ingų, be ak ualių a ejų iš be galo pla aus komplekso, ypač kliudan is a p au inių e minų i jų a i ikmenų są eikos ypa ingą eiškinį – desinonimizacijos ūšį – ne ieno ka o sinonimo a k i imą, o jų a sisky imą – eikšmių di e enciaciją. iSTO iNĖ P iEiGa Ta p au inių žodžių skolinimasis kaip yksmas i (pa) eguliuojamas eiks- mas (pa s dalykas iksliau adin inas skolyba) y a ben d ejopas – 1) bū inų eikšmių nepakeičiamų s e imųjų žodžių eikmės enkini- mas – jų ėmimas i baig inis į aukimas į sa osios kalbos leksikos (i e minijos) sis emą (neben paskui kai ku iuos iš inka a chaizmų a okazionalizmų likimas), 2) pagal sa osios kalbos u imas išgales a plė os galimybes, bend iau – pagal įsisąmonin ą sa ybės ugdymo eikmę – sėkminga sa ųjų pakai ų kū yba i a ojimas. No maliomis sąlygomis, kai lemia ik ling is iniai eiksniai, būdo pasi- inkimą lemia ekmės (paklausos), o ne akla pasiūla. i ada dažniausias y a pi masis būdas. Gy enimo a p au iškumo eikmė isada bu o i didėja, o au inės kalbos už inkamos įsileidusios į sa o au iškumų eikmes 209Te minologija | 2016 | 23 i išgales. Tačiau leksikos a p au iškumas labai ski iasi – i s i imis (dau- giausia – mokslo i kul ū os plačiąja p asme, mažiausiai – poezijos i na- ū os), o da daugiau kalbomis i ypač jų šeimomis (o ai juk i ski ingos kul ū os bei ci ilizacijos). Todėl ne e ai, ypač kai pasiūla i šija kalbos paklausą, skolinimasis y a ne baig inis, o ik pi masis a psnis: 1) umpas signalinis – s e imžodžių pasibeldimas, be ne į sis emą, o ik eks us, odėl u imi sa ieji žodžiai ling is iškai leng ai juos pakeičia (aũkš as – e ažas, g iu ėsiai – uinos, kaukė – maskė, pie ag ybis – šampi- nionas, aumuo – muskulas, aupsai – lep a, sp ogimas – eksplozija, šil inė – i as, pen inas – špo as), ne gi gausiais sinonimais (kap izas – aikš is, įgei- dis, įno is, nikis, užgaida); 2) ilgesnis signalinis – s e imžodžių pakei imas u imais sa aisiais žodžiais, be juos p i aikius pagal skolinamąsią eikšmę (kūgis – konusas, lagaminas – aliza i čemodanas, lingė – eso as, pusiaujas – ek a o ius), ka ais – labai olimas (ląs elė – celė, židinys – okusas); 3) ne umpas, ne už uk inis – naujada ų (pakai ų, ben a i ikmenų) kū imas (juod aš is – b uljonas, d i a is – elosipedas, į a is – golas, kal- noda a – o ogenezė, k yžiažodis – k os o das, laik aš is – gazie a i cai unga, palydo as – konduk o ius, palydo ė – s iua desė, ank aš is – manusk ip as, slapy a dis – pseudonimas, slidės – ski, s aigmena – siu p izas, už auk u- kas – zipe is, ai uo ojas – šo e is, andenilis – hid ogenas, a iklis – mo o- as, iešbu is – ho elis, iešnamis – bo delis). Leksikologijai i e minologijai s a besni pa ys naujada os ezul a ai, o e ybos, sekybos i ki okios indukcijos duomenys eikšmingesni ik ge- esnių a ian ų a ankos, pa yzdžiui, e alų kei imo (ben dalinio) e i- niais (k epšias ydis → k epšinis, į aka → / po eikis) ikslu. Už uk inis a psnis gali i s i ik ai uždels iniu, o nuo a i ikmenų i imo pakai ais – isai iš įs i ne su a k yčiais jau po kodi ikacijų a ap oba ų. be kalbinin- kas u i žiū ė i sis emos, o ne dai y is į eks us, ne jei ku is su i - in as kokio cen o di ek o iaus įsakymu a komisijos nu a imu. Ši ie ys eiksmai žinomi nuo pa Ma yno Maž ydo, pa io iškai i ling is iškai g įs i jau Mikalojaus Daukšos, nemažai p ak ikuo i jau Vilniaus uni e si e o p o eso iaus kons an ino Si ydo (įsidėmė inas auklė inis ie- oj aliumno!). Deja, plačiai užplūdusios s e imkalbys ės i -žodys ės nepa- jėg a sus abdy i ne jau kylan bend inei kalbai, o liūdnai ga si nek ali i- kuočiausia auš ininkų i – kaip nelem as a k y is da po kelių dešim me- 210 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X čių – kai ku ių (be ne ieno) e minologų ne kalbininkų naujada a su- e ė kalnus da bo an Jono Jablonskio gal os. Naujųjų laikų ašomosios – bend inės kalbos ė as y a i mokslinės naujada os, be o, – neapsigauki- me! – ne lygiag ečių a i ikmenų, o isiškų pakai ų kū ybos i a ojimo pag indėjas i našus bei sėkmingas ( a ojame pe 600 jo naujada ų!) kū ėjas (Pi očkinas 2000: 10 6). T umpais Pi mosios espublikos me ais dėl negausių kalbininkų pajėgų i nepakankamai s ip ėjančio edaga imo kiek eikia neišsiplė ojęs i nesub endęs šis yksmas nauja bangele, be išsklaidy as pasi eiškęs s e u (LkV 1950: 113 i 159–604 – Žodynas), o em ies d ikalbys ės sąlygomis ypač suak ualėjęs u in „p ieš akis pla- esnės isuomenės eikalus“ (Ska džius 1998: 438), odėl su elk ai i glaus- ai išplė o as P ano Ska džiaus 1973 m. (Čikagoje) knygele lie u iški a p- au inių žodžių a i ikmenys. Tė ynėje p iklausomybės me ais naujo nauja- da os a psnio nebu o, s eng asi ik išlaiky i palikimą. an ojoje espu- blikoje leksikos i e minijos no mų kodi ikacijai is ak ualėjan minė a knygelė pasida ė plačiai p ieinama i Tė ynėje (Ska džius 1998: 428–507), o ais pačiais me ais išleis as i didelis (200 p.) ak ualus Vidos udai ienės i Vy au o Vi kausko žodyninis da bas aka ų kalbų naujieji skoliniai. Sku- bos da bas skubos eikalui da nea liko eikiamo aidmens (klima ičius 2015: 44–47). Pa eik ai gausiai medžiagai eikia ne inginių, laiko i k a- li ikacijos u inčių skai y ojų da bo, be o, „in eligen ų pas angų išlaiky i kalbą aisyklingą, pa eldė ą i ikslingą“ ( udai ienė, Vi kauskas 1998: 29) eikia ne abs akčių, dekla a y ių, o su elk ų į nuola inį da bą. Taigi y a ezul a ų. be padė is pasida ė okia, kad i jie g iaunami. Daug s o i pa engiamųjų da bų – įpusė ų a ik p ieigų p ie sp endimų – a ian- ų a ankos, ečiau – no mų s ip ėjimosi, ečiausiai – kodi ikacijos galu i- nio iksa imo. Plačiame da bo ba e eikalingas i seman ikos užmojis. Šiuo ka u pasekan ieną ne umpą i šako ą yksmą no ima pa ody i i e es- nį, no s p ak ikoje jau pas ebė ą ( ab ikas ↔ gamykla, objek as ↔ dalykas, enchi idionas ↔ manualas ↔ ado ėlis), a psnį – 4) a p au inių žodžių i jų a i ikmenų seman inių san ykių aidą iki eikšmių di e enciacijos. TEATRAS Vyksmo p adžia oli i seniai, saky ume, i niekuo nepap as a: g aikų ea as susidėjo iš ijų dalių: o ches os, scenos i am i ea o. – – – žiū o ų ie os suda ė ea ą siau ąja žodžio eikšme ( heas ai – žiū ė i) 211Te minologija | 2016 | 23 (Damb auskas 1974: 299). žodžiu „ ea as“ (ϑέατρον), pada y u iš eiks- mažodžio „žiū ė i“ (ϑεασϑαι) i eiškiančiu egyklą, pi miausia adin os žiū o ų ie os. jos aip bu o adinamos i ki u , pa yzdžiui, s adione. ė- liau e minas apėmė isą ea o s a inio kompleksą i en yks ančius en- ginius (SenG k 2007: 168). Vie a aidin i (i šok i, dainuo i) bu o aps- k i a o ches a (ὀρχήστρα), ėliau – an p ieš palapinę skenę (σĸηνή) pa- s a y os pakylos p oskenijo (προσĸήνιον) i ik omėnai į i ino kaip u im daba – sceną (scaena) – kaip s a biausią ea o dalį ( odėl labai p asmin- gas scenos menas „ ea as“). omėnų įnašas y a i lo . spec ac(u)lum – 1. „ eg inys, aizdas“ → 2. spek aklis, aidinimas, 3. pp . pl. „žiū o ų ie os“, 4. p k. ea as, am i ea as, ne 5. „pasaulio s ebuklas“: sep em spec ac(u)la – sep yni pasaulio s ebuklai LoLieŽ 2007. Šia pi mykš e g . ϑέατρον i lo . spec ac(u)lum mo y acija g įs a isa pla i ea o – ne scenos meno seman ika – as onomijos ea as „dangaus skliau as“, ana omijos ea as „p ozek o iumas“ (o angl. ope a ing hea e – ope acinė), ka o eiksmų ea as, naujesni – a imesni scenai poli ikos ea as iQ 2010 42 (plg. poli inio ea o ak o ius iQ 2011 4 14, poli inio ea o ma ione ės Vd 2010 33 62) i inkimų ea ai iQ 2010 7 6. Labai nepa- p as as pasaulio ea as „pasaulio is o ija“ i ea as – pasaulis: aš kome- dian as! o, su aidinsiu aš jums komediją, kad isi audosi e <...>. mano ea as – pasaulis; jame aš aidinu šeimininko i au o iaus aidmenį; o komedian ai man – jūs isi: popiežiai, ka aliai, au os! siūlas, ku iuo aš jus ampau – ai baimė! (bonapa as) P ap 1979 185 (al edas de Vinji). y a i is o izmų, p z.: <...> X iii a. id. ilniaus un- e įku i i neišlikę ma ema ikos i Fizikos muziejai. <...> moksliniam da bui di b i i mokymui ilius uo i. Fizikos kabine o muziejaus mechanikos salėje s o ėjo mašinų ea as – iš keliolikos p ie aisų i į aisų an didelės pakylos sumon uo a kons ukcija TechEnc iV 2010 752. Pasi odo i lie u- ių kalboje nebū ų negi dė ų, p z.: isos dalys kažkada su ok os juslėmis i sąmonės ea e jos y a ik i įspūdžiai J.Gaa SP 1998 211. sąmonė esan i sa o iškas ea as, ku iame iena po ki os pasi odo į ai ios są o- kos J.Gaa SP 1998 213. kai okia ea ų į ai o ė, ne isai keis a, kad i pag indinis ea as gali gau i (ne o icialiai) sa o pažyminį – mask os dailės ea as (1898) – художественный, no s jo pag indiniam kū ėjui (d iese) k. S anisla skiui nepa yko laiky is sis emos – ai bu o ien d amos ea as, ik ėliau (1928– 1941) jis u ėjo i sa o ope os ea ą. dailė XX a. p . bu o „menas“, be 212 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X da i daba adin i juos „dailininkai“ L. Mal, i. Gi Č 1989 517 jau y a anach onizmas. Po omėnų ea o au inių pakai ų (a i a i ikmenų) adosi au inių sąjūdžių laikais – ček. di adlo, ok. schaubühne (labiau „scena“), schaus- piel „ aidinimas“, aip pa K iegsschaupla z „ka o eiksmų ea as“, angl. playhouse (lyg „ aidyklos ūmai“). Ma o P e o ijaus XVii a.pab. pa ašy as eikalas deliciae p ussicae ode p eussische schaubühne – lie u iškai e s- as p ūsijos g ožybės, a ba p ūsijos ea as (L. Ginei is – Lli Enc 2001), 1999 m. išleis as pa adinimu p ūsijos įdomybės, a ba p ūsijos egykla (Vilnius: P adai). Nei k. Si ydo egyklė (widok/diwowisʃko k o o ilne. spec aculum, hea um, egikłe SD 1642), egykla (naujuosiuose aš uose „ aidinamas, spek aklis“, Vydūno „scena“ LkŽ Xi 1978), nei p iešauš io – S. Dau- kan o žaiminyčia, jo i L. i inskio ypsonė, M. Valančiaus ypsosena, da ėlesnio Tė ynės sa go panaši ypsosenė (1896) LkŽ XiX 1999 lie u ių kul ū os di oje nebu o sa i, išnyko be didesnio pėdsako kaip ki i pa- našūs – eplionė, eplio ius, eplio ys ė, skap o ys ė, be užmojis – im es- nis! – siekė i XX a. p . Ju gio Šlapelio SNŽŽ 1907 ea as – egykla; „ ie a a ba namas, ku odo i žiū i komedijas, d amas, agedijas“, o egykla – pa eikslas, scena; scena – „ ie a ea e, nuo ku ios aidina“; eginys, egykla; spek aklis – eginys; ea e aidinimas, komedijų odymas. STŽŽ 1923 nei ea o, nei spek aklio nė a. SNŽŽ 1924 ea o nė a, spek aklis – eginys, aidinimas ea e. 1920 m. įku os d amos aidykla i ope os aidykla 1922 m. su als ybin os i pa adin os – als ybinis d amos ea as (nuo 1925 m. als ybės ea as) i als ybės ope a. TŽŽ 1936 ea as – ik 1. „<...> pas a as“ (2. „ka o eiksmų a šiaip didelių į ykių ie a“, 3. „ana omijos <...>“), no s ea alas – „ ea o [pas a o? – J. k.] mėgėjas; dažnas ea o lanky ojas“, o spek aklis – 1. „ ea alinis aidinimas“ (2. „ eginys“). Taip liko ik aidyba i aidmuo ( ėl e žiasi olė...). Toli jau i ea inė egykla mai iii2 1992 661 (1908). be galimà ne kaip e minas, o api- būdinimo, aiškinimo žodis: d ama g aikiškai eiksmas. Tea as – egyk- la. eiksmas u i bū i i egimas kV 1977 35 11. kaip pasaulis gali bū i ea as, aip ka ais jis i egykla: <...>, Cal inas ašė: „mes juk nep aleisime p ogos pasisem i die obaimingos a gai os iš die o a skleis ų i p iešais mus iškylančių da bų šioje nuos abioje egykloje“ NŽa 2009 12 456. Tea o eginys iQ 2010 5 25 – bū inai junginys! – i gi isai na ū alus. 213Te minologija | 2016 | 23 Teo iKoNas Labai čia mums s a bus šiaip g ynas ea o is o izmas eo ikonas: <...> pe ikliui y a p iski iamas da i į edimas ea inių pinigų ( eo ikon), ku ie būda o išduodami piliečiams pi k i že onui a ba bilie ui į ea o aidi- nimus (SenG i 1955: 206). į edęs eo ikoną pe iklis pada ė ea ą p iei- namą isiems a ėnų piliečiams (277). is o izmas, be u ė ų lik i oks, o ne nusakomasis junginys pinigai ea ui (τὸ ϑεωριĸόν) (193). Teo ija, Teo as, Teo ema Tea o pinigai eo ikonas kiek ienam pi š u p ikišamai odo su ea u bend ą eo ijos kilmę. Tik jos is o ija i seman inė aida da ilgesnė. Tai i kul ū iškai nė a ne ikė a – abiejų šaknys y a ame pačiame adinama- jame ašiniame amžiuje, š iesiausiose Eu azijos šalyse pasiek ame apie Vii– V a. p . k . Tačiau pi moji pasaulio p o o š iesa nebu o s aigus nuš i imas a apš ie imas – ji adosi paleng a i neleng ai į eikian pi mykščių kul- ų amsybes i mi ines ūkanas. Tea o miglo ai pažįs amą aidą čia paliko- me nuošaly, nes ji s a bi ik agedijos i komedijos, o ne ea o seman inei aidai. Teo ija odo pa adoksalų kelią nuo kul o i į a le iką, i į iloso iją, mokslą: žodis heō ia e imologiškai siejasi su žodžiu heos – die as. Teo ais g aikai adino mies ų pasiun inius į eligines š en es, u ėjusias sak alinių įgaliojimų a.ŠliogD i M 1988 30. Olimpijos isų g aikų i pa ienių polių žaidynės, aip pa a ėniečių Pana ėnajos i Spa os gimno- pedija, isų g aikų gimnas ika glaudžiai susijusi su eliginiu kul u i isu d asiniu gy enimu. Tačiau Jano Pa ando skio is o inėje apysakoje olim- pijos diskas ai nė a yšku i ne gi ūks a aiškumo: s ojo ečia jauna is po asa os saulėg ąžos <...>. <...>. <...> suk u o keliai keleliai – <...> – – – ėjo p ocesijos, iškilmingos eo ijos, siųs os als ybių i mies ų, o d auge su o icialiais a s o ais aukė pap as i pilig imai OD 1984 110. pi miausia p isis a yda o a chi eo ai, p ocesijų ado ai, <...>, i de ėda osi dėl ie os, ku apsis o i OD 1984 114–115. apysakoje a chi eo as (179, 236, 237, 242-2x) a ojamas be a i ikmenų, eo ija – a ba ik ka u su p oce- sija (151, 157, 234, 236, 237-2x, 242, 243-2x, 244), a ba ien eisena (112, 234, 277), ne ilks inė (111), ne e ai – sumišai, p z.: ei ynę baigė pa ė- la ę pilig imai iš pačios elidės p ocesijos (150). paaiškinimuose išsamumo labai ūks a: eo ija – „iškilminga eisena, p ocesija“, eo as – „jos daly is“ (278), a chi eo as – „ eo ijos ado as“ (273). Tai pusinė a osena, palin- 214 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X kusi į lie u inimą – g eičiausiai žinomo e ėjo Dominyko U bo šiuo a e- ju pe dė os pas angos, ibojančios bū iną is o inį ik umą1. spo o e minų žodynas eo ijos aiškinimą 1. „seno ės G aikijoje – mies o- als ybės siųs a į Olimpijos žaidynes piliečių g upė“ (STŽ 1996) ėliau ikslina – 1. „<...> eliginė p ižiū ė ojų (g . heō ia) g upė“ (STŽ 2002). O jau ge okai anksčiau bu o ikslus i išsamus aiškinimas: eo as – „sen. G aiki- joje – asmuo, a s o aujan is als ybei a ba mies ui pe eligines š en es i žaidynes a ba įgalio as konsul uo is su o akulu, eik i š en yklai do anas, auko i“ TŽŽ 1985, 2001, 2013, ik g . heō os – ne „žiū o as“, o am ik as apeigų „p ižiū ė ojas“ – ypa ingųjų lei u gijų a likėjas: „kadangi olimpiada bu o pi miausia isų helenų eliginė š en ė, poliai siųsda o į Olimpiją eo ijomis (ϑεωρία) adinamas š en ąsias pasiun inybes, kad jos paauko ų Dzeusui sa o mies o a du“ (SenG k 2007: 247). Ši pi mykš ė eo ija (su sa o eo ais i a chi eo u) nė a a ski iama nuo daba inės įp as inės mokslinės eo ijos – p iešingai, y a am ik as jos p o- aizdis: Theo ia – ai i pap as as žiū ėjimas, i sielos ž ilgsnis. idinėmis akimis ma omus eiškinius bei jų sis emas g aikai aip pa adina eo ijomis HŠ 1994 22. G . ϑεωρέω – „bū i žiū o u, žiū ė i; apžiū inė i, lanky i; s ebė i; da y i apžiū ą; nag inė i, samp o au i, y inė i; sp ęs i“ G LŽ 1979 – eikšmių aida eda nuo daly ių a lanky ojų (ap)žiū ėjimo p ie abs ak es- nio i specialesnio eiksmo – s ebėjimo, įsižiū ėjimo i jau ne eginio, o esmės įž elgimo: „Jonėnų na ū iloso ai manė, kad heō ia y a mąs ymas apie abs akčius dalykus. <...>. a is o eliui bios heō e ikos ( eo inis gy e- nimas) y a y ėjo iloso o į ai ių dalykų apmąs ymui ski as gy enimas. iš čia heō ia – mokslinis y imas, mokslas (p ak ikos, eiklos, g . p axis, p ie- šybė; ik naujaisiais amžiais eo ija – a ski o mokslininko požiū is a pažiū- os; neigiama eikšme – sausa eo ija“ (an Ž 1998: 503). „G aikijoje moks- 1 J. Pa ando skio apysakoje (g eičiausiai e ime) p aleis a ge a p oga ik ąja seno ės eikšme pa a o i ezau- ą – apysakoje ne ne lobynas, o sandėliška lobių saugykla (235, 237, 261, 270), u ų saugykla (177, 197) i iesiog saugykla (177, 178,179, 195, 236, 271). G . hēsau os sa o pag indine eikšme – „ u as, lobis; loby- nas; iždas“ lie u ių kalbos ilgai nepasiekė, ne an Ž 1998 ezau as ↗ lobynas – „g aikų mies ai u ėjo sa o lobynus Olimpijoje i Del uose, ku laikė Dzeusui Olimpiečiui i apolonui Pi ijui paauko as do anas. <...>. ∆ bu o už akinami daugeliu už ak ų, o kiek ieną ak ą saugojo is ki as žmogus. <...>“. No s ai i nesis e- miška – nė a pama o, o ediniai – e minai ezau izacija „pinigų aupymas pas sa e namie, užuo juos įnešus į banką a ba aupomąją kasą“ TŽŽ 1951, ezau a imas „aukso kaip lobio kaupimas. <...>“ TŽŽ 1969: auk- so ., kapi alo . ETŽ 1966, ezau a imas – hoa ding – 1. pp . „ e ingųjų me alų saugojimas“, 2. „ u o kau- pimas e ingųjų me alų o ma“ b i kŽ 1997, aip pa ezau uo i TŽŽ 1985, 2001, 2013. be ezau as „naujaisiais amžiais didelis ku ios no s s i ies žodynas (leksikonas)“ an Ž 1998 leksikog a ijoje iksuo as gana ėlai – TŽŽ 1985, 2001, 2013. O juk jau 1921 m. kazimie as būga ašė: „Tobulo i pilno žodyno, ku iam nebū ų gėdos duo i a das „Thesau us linguae Li uanicae“, šiandie išleis i mes da nepajėgsime. <...>. Tezau ai engiami kelių dešim ų i ne ienos ka os žmonių“ (būga 1959: 379). 215Te minologija | 2016 | 23 linių eo ijų nenaudingumas laiky as ne ūkumu, o p anašumu. – – – S e- bė ojo gy enimas (βίος ϑεωρητικός) laiky as idealu“ (SenG k 2007: 298). Mąs ymas p asideda nuo s ebėjimo, ačiau i mąs ymu šis ypa ingas yksmas nesi iboja: „Mąs ymu apčiuopęs kosmo s uk ū ą, an ikos žmo- gus pajusda o jo g ožį i pa i da o ϑεωρια, . y. es e inį pasi enkinimą. kadangi kaip ik kosmoso s uk ū os nus a ymas sukelda o jam okią būseną, ai palaipsniui ϑεωρια ( eo ija) įga o pačios s uk ū os p asmę, o ϑεωρειν ( eo e izuo i) – min inių eiksmų, nuk eip ų į okios s uk ū os išaiškinimą, p asmę“ (Jankauskas 1987: 36). Eu opos is o ijoje eo ija k ypo jau logo, paskui i p axis įsigalėjimo linkme. Tik oman izme da bū a pi mykš ės g aikų me a izikos – ik osios eo ijos eminiscencijų, p z.: <...>, aš išd įsčiau pa ašy i omano eo iją, ku i bū ų eo ija pi - mykš e šio žodžio p asme: amios, gied os ienaly ės d asios pažiū a į objek ą, kaip i de a su iškilmingu džiaugsmu s ebė i eikšmingą die iškų aizdų džiaugsmą. Tokia omano eo ija pa i u ė ų ap i omanu, <...> (F ied- ichas Schlegelis – P i LE i 1978: 270). Naujaisiais laikais jau pakankamai įsisąmonin as esminis d asios mokslų ski umas – kaip sup an ančių i aiškinančių, o ne ma uojančių i (ap)skaičiuojančių. omėnai, gausiai sėmęsi iš g aikų kul ū os a uodo, skolinį heō ia ik an ikos saulėlydyje – eikiau k ikščionybės jau ne anks y ojoje auš oje ga o iš ieno bažnyčios ė ų, ulga os e ėjo š . Je onimo (347–419) ankų (ž . LoLieŽ 1996). boecijus (apie 480 omos a is ok a ų ancijų šeimoje – apie 524 os go ų ka aliaus Teodo iko, a ijono, nugaluo as), „pas- ku inysis omėnas i pi masis scholas as, pasku inysis an ikos i pi masis idu amžių iloso as“ (L i i 1980: 242), a is o elio e ėjas, iš o g aikų žodžio pasiskolinęs eikšmę, ją su eikė lo yniškam žodžiui specula ion – 2. ilos. spekuliacija (1. ž algymas, ž algyba amianas Ma celinas, iV a.) LoLieŽ 1996 – plg. spekuliacija – „s ebėjimas, įsižiū ėjimas p o u, ėly o- joje an ikoje i idu amžiais eiškė ą pa į a ba be eik ą pa į kaip i są o- kos heo ia, con empla io, medi a io; <...>“ (FilŽ 2002). Vėliau i eo ijos, i spekuliacijos eikšmės ki o i iena nuo ki os olo: eo ija – 1. „ ik o ės eiškinių aiškinimas abs akčia logine o ma“, 2. „ i iamąjį dalyką aiškinan- čių mokslinių eiginių sis ema“ TŽŽ 1985, 2001, 2013, spekuliacija 3. ilos. „ isai abs ak us, eo inis mąs ymas, no in gau i žinių apie objek us, ku ie y a už pa y imo ibų“ TŽŽ 1985 (ne aip iksliai – „abs ak us, eo- inis mąs ymas, nesiejamas su p ak ika, pa y imu“ TŽŽ 2001, „abs ak us p o a imas, nesiejamas <...>“ TŽŽ 2013), „pažinimo galimybę duodančio 216 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X (juslinio) pa y imo i jo mokslinio pa ik inamumo i šijimas pe einan į ai, kas iš p incipo nepa i iama, nepažinu i nepag indžiama, ė a ien iš- gal o as dalykas („g ynoji spekuliacija“)“ (FilŽ 2002). Tos pačios į a diji- mo mo y acijos kon empliacija [lo . con empla i – 1. (įsi)žiū ė i, s ebė i (a i- inka g . ϑέασϑαι), 2. p k. (ap)mąs y i, (ap)s a s y i LoLieŽ 2007] leksinė eikšmė y a lais esnė (i d ilypė) – 1. „didelis susikaupimas, susi elkimas, susimąs ymas“ (2. mis icizme – „aukščiausio pažinimo ūšis, ku i emiasi in uicija; pasy us ik o ės su okimas)“ TŽŽ 1985, 2001, 2013, be ai nė- a nei iloso ijos, nei psichologijos e minas2, o aiškinimas „didelis susikau- pimas, susimąs ymas, medi acija“ elŽ 1991 y a esmiškai ne eisingas. medi acija, p iešingai, pi miausia – 1. „susimąs ymas, pasinė imas į sa o min is, gilaus susikaupimo būsena“ ( elŽ 1991), da daugiau – „ ie- na iš paki usios sąmonės būsenos ūšių [ki os – sapnas, hipno inis ansas, psichodelinė būsena, senso inės izoliacijos būsena i k .) – didelio susikau- pimo būsena“, p ak ikuojama y ų eligijų, aikoma psicho e apijoje s esui mažin i, a sipalaiduo i, amin is (PsichŽ 1993). Filoso ijoje – ai „kasdie- niame gy enime dažnai neiš eikš ų i išk eip ų ik ojo pažinimo i eiklos p incipų apmąs ymas“ (FilŽ 2002), nes lo . medi a i – 1. (ap)mąs y i, (ap)gal o i, (ap)s a s y i, min y i LoLieŽ 2007. Taigi eo ija p asideda nuo s ebėjimo (žiū ėjimo), spekuliacija – isiškai abs ak i, be jo, kon empliacija – susimąs ymas susikaupus į ik o ę, me- di acija – įsimąs ymas susi elkus į sa e i gy enimą. Tos pačios kaip eo ija kilmės i eo ema (g . heō ēma – mokymas, ai- syklė < heō eō – apmąs au) – „ eo inis eiginys, ku io eisingumas ga- li bū i a ba y a logiškai į ody as, emian is anksčiau nus a y ais mokslo eiginiais“ TŽŽ 1985, 2001, 2013. Tačiau eo ema ibojasi ma ema ika i logika. kai ku ios kalbos u i sa ų e minų – lenk. wie dzenie (i eo ema ), ček. ě a, poučka (i eo ém), ok. leh sa z (i Theo em). 2 Pagal mo y aciją čia šliejasi i skepsis, skep icizmas – iš isai panašios eikšmių aidos g . σκέπτομαι – „žiū ė i; iš y inė i, išž algy i, sužino i; nag inė i; mąs y i, gal o i; išp o au i, sp ęs i; numa y i“ (G LŽ 1979), „oglądam, p zyglądam się“, sképsis – obse wacja SWO 1997 (no s daugelis a p au inių žodžių žodynų nenu odo esminės pi mykš ės eikšmės, p ie ku ios paskui ik p isideda sema „abejojan , k i iš- kai, ik inan “). Tačiau leksinė skep icizmo eikšmė isiškai nuk ypusi – „ ilos. k yp is, a me an i galimy- bę pažin i iesą, gau i pa ikimas, pag įs as žinias“ TŽŽ 1985, 2001, 2013, ypač sudė inga e mininė ilo- so inė, ku nuo u inio skep icizmo ski iamas skep icizmo me odas – „k i inis pap as ai mąs yme i eiklo- je esančių p ielaidų ik inimas (ypač kan o iloso ijoje, ku uo būdu s ojama p ieš dogma izmą)“ (FilŽ 2002). Gy enime s eikas skep icizmas 2. (i skepsis) iesiog – „k i iškumas, abejojimas kuo no s“ TŽŽ 1985, 2001, 2013. S a bu nepainio i aspek ų. 223Te minologija | 2016 | 23 mums pa inka iesiog žiū ė i“. <...>. <...>. pomėgis žiū ė i odo, kad egzis uoja pažinimas, ku is y a pa s sau ikslas, <...> M.-D. PhilTi 2009 105. augus ino min į: p aei ies daba is – y a a min is, daba ies daba is – s ebėjimas, o a ei ies daba is – laukimas au augišp 2004 281 be eik iksliai a ka oja mūsų laikų žmogus – eodalizmo epochos sa imonės y inė ojas: p aeičiai su ok i mums duo a a min is, daba čiai – žiū a, o a ei- čiai – il is i lūkes is a. Gu Vkk 1989 104. be jis ma o i aidą: eu opos isuomenė paleng a pe ėjo nuo pasaulio žiū os amžinybės aspek u p ie ak y aus san ykio su juo laiko aspek u a. Gu Vkk 1989 136. Šių laikų ienuolis i gi da o sa i ą ski į: <...> pa ojinga painio i eologinį i iloso inį požiū į į mo alę. pi masis sa aime apima išmin ies žiū ą, o an asis u i baig is išmin ies žiū a M.-D. PhilTi 2009 84. p igim inis įs a ymas iš esmės p iklauso nuo išmin ies žiū os: <...> (84). i pasku- inė s a bi ski is: subjek o žiū a ne ienai humani a inių mokslų discip- linai y a ienin elis pažinimo būdas, isiškai nep iim inas iksliuosiuose moksluose, be na ū aliai a liepian is žmogiškosios bū ies indi idualumą i d asios be ibiškumą – ai kuo pag indžiama meninė kū yba kb 1999 5 12. žiū a y a iš aško: pasak H. Ka delo, „Tai kaleidoskopinis, nuola os besikeičian is žiū os aškas y a kogni y inės g ama ikos pag indas“ (...) a. GudE 2000 34. „<...>. Ši kul ū os dalis [kalba] <...> pa eikia būdingus ai kul ū ai daik ų koncep ualizacijos i ka ego izacijos būdus, e ybių sis emą, žiū os aškus, isuomeniškai į i in ą san ykį su pasauliu“ (...) a. GudE 2000 35. <...> Č. milošą i jo kū ybą mes su okiame dažniausiai iš lie- u iško žiū os aško MkslL 2011 15 7. Nė a ne mo e ų pe sonažų iš y ų žiū os aško im os analizės Li iš ii 1997 74 (V. kele ienė). <...> pe mąs y i sa o li e a ū os kanoną iš naujų žiū os aškų Li iš ii 1997 76 (V. kele ienė); žiū os aško slink ys NŽa 2013 3 230, pakeis i žiū os ašką NŽa 2014 6 22. iš aško nus a omas i kampas: <...> koncep- ualizacijoje <...> galima ski i konk e esniąją, empi inę, dalį i abs ak esnią- ją, są okinę, s i į. pas a ojoje labai s a bus y a p o ilio aspek as – žiū os kampas, pa ame as, ku is ampa esmingas am ik oje si uacijoje iksuojan daik ą a eiškinį, <...> a. GudE 2000 49. manau, b i iško polinkio linksmai ž elg i į eiškinius i lie u iškos na ū os bei ealybės de inys leidžia įsi aizduo- i i okį žiū os kampą iQ 2010 410. Neįp as as žiū os kampas jam leido p iei i p ie ų emų NŽa 2014 4 72. isos są okos <...> iška duo- da ienpusišką žiū os ašką Schopenhaue 1995 107. <...> ieško i naujų žiū os i e inimo kampų MkslL 2014 13 5. Labai a ima čia 224 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X y a a imų i olimų žiū os pe spek y ų kai a SLL XXiii 2007 315. Da i laukas: į semio ikos žiū os lauką pa enka iskas (...) NŽa 2016 5 68, išplečia žiū os lauką NŽa 2015 3 58. Pagal uos kampus, laukus andasi i žiū os s ičių: ašy ojo, dės y ojo, o og a o, dailininko e leksijos suku ia žiū os į ai o ę, pe sonažų kai ą L i M 2013 45 14. <...> iloso as, e lek uojan is echnologijas iš eologi- nės žiū os aško iQ 2010 7 112. <...>, lelewelis i jo Hys o ika įsi e pia a p apš ie os i is o izmo, kaip d iejų ski ingų is o ijos mokslo žiū os adicijų NŽa 2015 8 57. e inių e ybių a adimą žmogui ga an uoja jo e ybinė žiū a. ji y a dalis ealybės jausmo, ku iuo subjek as nuola e - ina gy enimo si uaciją i do o inius eiškinius E E Vi 1982 172. Da pasi- aiko me odologinė žiū a M.-D. PhilTi 2009 176, neme odologinė žiū a mksll 2016 8 8, s ačia ikiškoji žiū a NŽa 2011 7 489. Gali bū i i daugiau4. Tačiau s a biausia, žino a jau Pla ono, y a esmių žiū a: „<...> pažinimo objek as y a ne ai, kas su okiama juslėmis, o ai, kas y a pagal sa o idėją, ku i p o as su okiamybes a si p asiš iečia. Pažinimas, kaip žinojimo (epis eme) įgijimo p ocesas, y a p o u (nous) apdo ano os sie- los kilimas į nejuslinių i laikui nepa aldžių esmių ka alys ę i d auge a i ūkimas (ka ha sis) nuo isa, kas jusliška (...). Šį kilimą ska ina e osas (sielos die ybė, daimonion), amžinai obulos bū ies siekis d asinėje es- mių žiū oje ( heo ia), ku i sielai eiškia palaimą“ (FilŽ 2000: 162). Da be kūno siela „ egėjo idėjas“ – ik dėl o „ egė a i p isimin a žiū a y a galima“ (162). Tačiau ai – sup an ama a ne, p iim ina a ne – y a daly- kinės e minologijos is o ijos s i is. be specialiuosiuose eks uose, no s e ai, žiū a, ne kokia d asinė, o in elek inė, . y. g ynasis mąs ymas: žino- jimas, įgyjamas g ynojo mąs ymo, in elek inės žiū os būdu, isada y a eidų, idėjų žinojimas (Nek ašas 2004: 140). Tokia pa e a i eo inė žiū a: pačią pos mode nybę jis su okia kaip sa i e lek y ią mode nybės pakopą, kada mode nybė nelyg išsine ia iš sa ųjų koncep ualių bei ideologinių įp očių i juos „suobjek y ina“ eo inės žiū os lauke a. baumG 2007 20 (V. u- ba ičius). Tačiau DŽ 1993 žiū os i LkŽ XX 2002 žiū os 4. aiškinimą – „juslinis pažinimas; <...>“ isa ai paneigia. 4 No s šia eikšme žodynuose ne iksuo a, kaip žiū os sinonimas pasi aiko i ega: į i in i sa ąjį egos aš- ką MkslL 2011 16 10, begalybę galima ap ėp i iš begalinių egos aškų elF 1997 38, pasikeičia egos aškas elF 1997 45, sa o egos dominan es su o ma ę <...> akademikai NŽa 2014 4 37, yškiai ols ama nuo in ui y is inės pasaulio egos Li iš ii 1997 176. be ši ai lyg panašiau į senąjį požiū į i madingąjį ma ymą. Gal p asminga bū ų egos i žiū os ski is? 225Te minologija | 2016 | 23 Tą eikšmę, iksliau – eikšmes bandan apib ėž i pi miausia eikia em- is pag indine gy osios kalbos eikšme. Paskui eikia sup as i, kad a is- o elio iloso ijos eo ija kaip d asinė žiū a į isą esamybę pa i sau – pasaulėžiū os palaimai – y a likusi is o ijoje, be daba seniai gy ename mokslo eo ijų, aiškinančių eiškinius, nus a ančių dėsnius i ne duodan- čių naudą, pasaulyje (meno eo ijos lieka a imos a is o elio samp a ai), o ie oj os ienin elės eo ijos u ime į ai o ę žiū ų, anaip ol ne juslinių, o požiū inių, kon empliacinių. Ši ai be abejo, lėmė „naujųjų laikų iloso- ijai būdingas posūkis į subjek ą“ (anzenbache 1992: 150) i jau okį, ku iam eikia ne gam amokslinio pasaulė aizdžio (202), o isuminio – žmogaus pasaulėžiū os (214), no s ji neiš engiamai y a kalbinė i ik gim- akalbė (167), isada konk ečiai is o iška i ben kiek subjek y i. kan o „žmogui būdingas ienin elis pasaulio žiū os būdas, ku į lemia jam būdingi i nuo jo pa y imo nep iklausomi, . y. ap io iniai, e d ės i laiko aizdiniai bei ap io inės g ynosios in elek inės są okos (ka ego ijos)“ (Ne- k ašas 2004: 181). Thomas kuhnas (1922–1996), p iešingai, mano, kad „y a daug pasaulio žiū os būdų“, nes ai lemia pa adigma – „pasaulio mąs ymo būdas, są okų inklas, pe ku į mokslininkai ž elgia į ik o ę“ (181). Ginčijama, kad kiek iena jų bū ų lygiai eisinga, be ik ai ne isos ienodai eikšmingos. Ši žiū a a ojama plačiai, no s ne isuo inai (anzenbache 1992 ne u- i). be jos apib ėž ies nė a nei aloiso Halde io FilŽ 2002, nei Williamo aepe io i Lindos Smi h knygos po idėjų pasaulį: eligija i iloso ija seniau i daba (Vilnius: alma li e a, 1996) žodynėlyje (219–258). aišku, kad ši žiū a neišeina už iloso ijos i d asios mokslo ibų. Daba i einame į es e iką, nes lieka šio aiškinimo an oji dalis – „es e- inis s ebėjimas“. Ši ypa ingoji žiū a i gi u i sa o aidą. Ji p asideda nuo an ikos pi mųjų amžių: „<...> Home o samp a oje menas is iek lieka ne kuo no s ki u, kaip ik menu, sukeliančiu g ynai meninį ža esį, a y um jis ik i bū ų ku iamas klausy ojų žiū ai5, pasigė ėjimui, pasimėga i- mui“ (S oškus 1981: 23). XX a. iloso as enomenologas Nicolaius Ha - mannas sa o kapi aliniu eikalu es e ika (išleis as po mi ies – 1953 m.) nuo o ik p adeda: „Es e inis mąs ymas isais a ejais y a an inis. Jis gali p asidė i po o, kai pasibaigė es e inė žiū a i be a piškas a si- 5 Čia p isiminkime jau minė ą žiū ė i eikšmę – 13. „klausy is (pp . gė ė is a s ebė is)“. 226 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X da imas gė ėjimuisi g ožiu, <...>“ (G ožk 1980: 335–336). No s pa a- din as es e iniu mąs ymu ( iksliau bū ų – su okimas), uoj pe adinamas žiū a i a ski iamas nuo mąs ymo: „<...> daug p ažū ingesnė klaida ma- ny i, kad es e inis su okimas (žiū a) apsk i ai esąs ienas iš pažini- mo būdų, o pa ies lygio, kaip i acionalusis pažinimas“ (336). be kas ada lieka – juk „g ožis nė a daik o on inė sa ybė“ (345). Tada p asideda an oji žiū a: „Es e inė žiū a y a ik pusiau pojū inė žiū a. Vi š jos y a da an o laipsnio žiū a, ku ią pojūčiuose sukelia įspūdis, be ku i su juo nesusilieja i ak e y a aiškiai nuo jo p iklausoma. Ta an oji žiū a nė a nei esmėžiū a, nei pla oniškasis bend ybės su okimas, nei in uicija, <...>. Ji ebė a nuk eip a į ienin elį i indi idualų a ski ą objek- ą, be įž elgia jame ai, ko pojūčiai be a piškai nepasiekia: <...>“ (312). an oji žiū a y a idinė žiū a (343), pojū inę žiū ą iš idaus ap- š iečia i špojū inė žiū a (344), ku i y a ku ian i a ben jau a ku ian- i žiū a (343). Galima sup as i, kad „ ai, ką ji įžiū i, nė a duo a pojū- čiuose, pojūčiai ai ik įgalina“ (343), no s lieka klausimas – kaip? T ūks- a isai mažai, o isa – labai eikšminga6. N. Ha manno bend aamžis i bend amin is Vosylius Sezemanas sa o s udijoje es e ika (1970, pa ašy a 1962) esmingai papildo, pa yškina i apibend ina: „Mūsų asmenybės emo- cinis a siliepimas į objek e pasi eiškiančią gy ybę a ba jausminį o- nalumą nekliudo am, kad mes o objek o a ž ilgiu išlaiky ume kon em- plia y ų nusis a ymą, pajungdami jam i ą nuo aiką, ku ia mus užk ė ė pa s objek as. Tokio pobūdžio y a kaip ik es e inė žiū a, es- e inis a sidėjimas, a skleidžiąs mums i objek y ią, an indi idualinę jausminių išgy enimų eikšmę“ (Sezemanas 1970: 256). Vis dėl o es e inės i eo inės žiū os apa ybė, ka ais skelbiama isai iesmukai, susilaukia neigimo: <...> eig i, kad eo inė i es e inė žiū a iš esmės su ampa, kad ai ienodai objek y us ž ilgsnis, y a ne ikslu. <...>. <...>. Teo i- nei žiū ai ūpi pa s konk e us, indi idualus daik as, objek as, jo bū is – <...>. Teig i, kad es e iniu ž ilgsniu mes su okiame g ynąją daik o bū- į i pan., adinasi, pasiduo i iliuzijai L i M 1989 49 10 (k. as enis). 6 Ge okai anksčiau a hu as Schopenhaue is, iloso ijoje sky ęs in elek ualinę žiū ą a ba absoliu ųjį mąs ymą (Schopenhaue 1995: 30 / p o o žiū ą (73) i juslinę žiū ą (131), i es e ikoje jau sky ė jo adinamo es e inio s ebėjimo „d i nea ski iamas sudedamąsias dalis: objek o (ne kaip pa ienio daik o, o kaip pla oniškosios idėjos, . y. kaip a ios, isai am ik ų daik ų ūšiai būdingos o mos) pa- žinimą; i pažįs ančiojo (ne kaip indi ido, o kaip g yno, be alio pažinimo subjek o) sa imonę (286). Pi mąją adina objek y ia žiū a (288), ą objek y umą – genialumu (289), be g ožio subjek y ioji pusė ska ina iesiog „nug imz i į g yną es e inę žiū ą“ (317). 227Te minologija | 2016 | 23 įž alga žiū a da ybiškai – iš žiū ė i, be seman iškai nea ski iama i nuo ž elg- i, siejasi i su žodžiais ž ilgsnis, e esniu pož ilgis 1. „ž ilgsnis“ (S. Dau- kan o pož ilga), 2. ž . požiū is 1 ( . y. „a ž ilgis, pož ilgis“), 3. ž . požiū- is 2 ( . y. „pažiū a, nusis a ymas, pozicija“) LkŽ X 1976, p z.: p ak iš- kumas y a pag indinis b uožas, ku iuo esamybė ž elgia į mus, . y. spinduliuoja i sako, kad ji y a kaip ik okia G ožk 1980 217 (M. Heideg- ge is). ž elg i, mes i ž ilgsnį, ž algy is – eigiška, ne galu ina, ne ezul a- y u, aigi iš esmės ki aip negu žiū ė i, nes ada ma y i. Vis dėl o g e a žiū os (i e . egos) bandy a i ž alga: Nema umas y a indi idualios bū ies galu inis išsipildymas <...>. <...>. Tai ž alga, giliai suleidusi šaknis į k ikš- čionybės di ą k. b adP s 1990 452–453 (V. Zabo skai ė). Č. milošą e - ina iš ski ingo ž algos aško MkslL 2011 18 9. <...> kiek ienas sp en- džia iš sa o ž algos aško MkslL 2014 11 7. <...> nepalies as ž algos aspek as <...> y imuose MkslL 2013 5 12 (čia lyg ž algos ... ž ilgsnis / a ž ilgis!..). Ši ž alga nė a iksuo a žodynuose7, gal nė nebus. Te mino- logiškai nema y i eikmės. Visai kas ki a į ykio i k yp ies eikšmės įž elg i i įž alga. Ne nuos abu, kad ne g e inama su įžiū ė i: „p adžioje bu o žodis. Tą galima įžiū ė i ik be žodžių; „žmogiškieji žodžiai nepadės o įž elg i. – – – “ ka kŽ 1989 256. <...> jis su sa o didžia įž alga juose įžiū ėjo mokslų is o ijos sim- bolį T. ManLV 1969 253. įž alga i įž algus nė a gy osios kalbos žodžiai (LkŽ iV 1957 eikšme „ oli ma an is“ iš aseinių nė a iš pa ikimųjų). Jie kyla iš žodynų i labai paleng a eina į a oseną. LŽ 1924 проницательный – ž a bus ( ėjas), šaižus; sk a bus; įž algus, įmanus, прозорливый – įž algus, akylas, прозорливость – įž algumas, o провидьнie – iena ap aizda, ki a numa- ymas, ne LkŽ ii 1967 – numa ymas, p ama ymas i ik LkŽ iii 1984 – numa ymas, nuspėjimas, įž alga (ki a – elig. ap aizda, p o iden- cija). Veikiausiai čia ma ome e inio pi minį o iginalą: lo . p o ide e – 2. p k. 1) numa y i, p o idus – 1. numa an is, įž algus, p o idens, en is – 2) adj. įž algus, apdai us, a sa gus, p o ingas, p o iden ia – 1. įž algumas, numa ymas LoLieŽ 2007. Lk Ž 1948 – ik įž algus, LkVŽ 1950 įž algus – „sugebąs įž elg i“; akylas, sumanus, o įž alga – įž elgimas, in ospekcija, 7 kas ki a kompiu e ijos ž alga – ie oj skena imo (be nuskai ymo); no s aiškiau pe ž alga (ž algy u as isai ne e čia jos a sisaky i). 228 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X no s in ospekcija – įž alga, sa iž alga, sa is aba (be sa is aba – ik in- ospekcija, o sa iž alga – „sa ęs ž elgimas“, sa is aba). in ospekcija „sa o idinio gy enimo s ebėjimas“ (in ospekcijos me odas – psichologijoje „ki- o asmens psichinių eiškinių pažinimas, sp endžian iš sa o idaus pe gy- enimų, išgy enimų“) a si anda ik TŽŽ 1936 – i iš ka o ai – sa is aba: pasigau a Jono Jablonskio naujada o (LkŽ Xii 1981). įž algos i sa is abos / in ospekcijos sinoniminimas galė ų da y i į aigą, kad in ospekcija (lo . in- ospec a e – apžiū inė i (iš idaus) LoLieŽ 2007) i gi galė ų bū i pi minis įž algos o iginalas, jei ne jos a imesnė i pla esnė sąsaja su daug senesne p o idencija. in ospekcija psichologijoje dėl sa o subjek y umo laikoma ne ekusia eikšmės (PsichŽ 1993), be e a neužmi š i, kad ai – sa is a- ba Šalk ii 1991 329, Ska džius 1998 461, nes kaip ne e minas isai gali- mas. p o idencija i gi iksuojama ik TŽŽ 1936 ( ik – ap aizda), da ne g ei ai ji – 1. numa ymas TŽŽ 1969, 1. numa ymas, apdai umas TŽŽ 1985, galiausiai – 1. įž algumas, numa ymas, apdai umas TŽŽ ii 2000. No minamojoje leksikog a ijoje i naujojoje e minog a ijoje įž alga pi - miausia pasi odo pap as ąja eikšme – „įž elgimas, įsigilinimas, įsis ebėjimas“ DŽ 1954 (no s įž ilgis knyg. – 1. „įsis ebėjimas, įž alga“, 2. „ž ilgsnis“). LkŽ iV 1957 i DŽ 1972 a si anda i mokslinė įž alga. Ne ik žodžiu, o ik ai mokslinė įž alga e minų žodynuose: angl. insigh , ok. einsich , us. инсайт – „s aigus sunkumų bei p oblemos išsp endimas, ne ikė as komplikuo ų san ykių i yšių aiškumo a si adimas; mokslei ių diagnos i- koje – sudė ingų asmenybės b uožų, emocijų, mo y ų, ku ie anksčiau bu- o neaiškūs, p a egėjimas i naujas išsiaiškinimas. <...>“ (PT 1993). Psi- chologai nusp endė ki aip negu pedagogai – kaip usai: įž alga ( us. инсайт, angl. insigh ) – ki aip ↗ insai as, no s aiškinimas panašus: insai as ( us. инсайт, angl. insigh ), įž alga – „s aigus i anks esne pa i imi a si nepa- g įs as si uacijos esminių san ykių i isos s uk ū os sup a imas, p oblemos išsp endimas. – – – ∆ kil i s a bi y a pa engiamoji s adija – anks esnė žmo- gaus eikla, pe im a socialinė pa i is i isuomeninės is o inės os pa i ies pe ėmimo p iemonės (kalba)“ (PsichŽ 1993). Pedagogai sa o nuos a ą pa- i ino – įž alga EncEdŽ 2007. Taigi an inis, be be a piškas o iginalas – angl. insigh . Dalyko specialis ai iš kalbininkų eik ų a i ikmenų – nuojau a, įž alga, in uicija ( udai ienė, Vi kauskas 1998) pag įs ai pasi inko įž algą. insai as a osenoje neįsigalėjo, jo s e imumas ne pažymimas, p z.: ipas- jana eiškia š a ų, g yną ma ymą, ku iam būdinga ypa ingi a si ė imai, įž al- gos i ai, ką psichologai adina „insai u“ (insigh ) J. i anTM 2004 27. 229Te minologija | 2016 | 23 Pla ono iloso ijoje ka u su jusliniu žiū ėjimu eikia i amžinųjų idėjų, ypač gė io, d asinė įž alga – ai i y a eo ija (FilŽ 2002). O pa i įž alga p adedama nuo „siau osios eikšmės“ – „ iesioginis juslinis a ski o ik o ės eiškinio su okimas ega“ (FilŽ 2002), kas iš ik ųjų a gu da įž alga. Tik oji įž alga nežinia kodėl adinama „pe kel ine eikšme“ (kalbo y oje, kai pe kėlimas nebejaučiamas – jau išblėsęs, eikšmė nebe adinama pe - kel ine, o iš es ine a pan.). įž algos pi miausia ski iamos ūšys: „nepa- ienis juslinis pag indinių pa ienio su okimo o mų bu imas“ – kan o g ynoji įž alga (s ebėjimas), . y. „ iso pa y imo galimybę sąlygojan i e d ės i laiko o mų įž alga“; isiškai nejuslinė in elek ualinė įž alga (min inė, są okinė) i Husse lio ka ego inė įž alga, ypač esmės žiū a (panaši į Pla- ono idėjų žiū ą). Vis dėl o y a apibend in a gy enimo i pasaulio įž al- ga – „bend oji d asinė, e inė, eliginė i . . ik o ės apsk i ai i žmogaus esa ies samp a a (pasaulio, žmogaus pa eikslas), ku ią susida o indi idas, g upė, epocha. <...>. yšku endencija ak uo i įž algą kaip čia i daba u ėjimą o, kas amžinai nesikeičia i lieka apa u, kuo iš p incipo galima be kada em is“ (FilŽ 2002). Da minė ina nepap asčiausia ūšis – ne- klys an i die o įž alga, isio in allibilis – ap io i žinojimo ūšis NŽa 2014 1 50 – ne kaip pa i inis žinojimas (52). Neap ėpiamoje a osenos į ai o ėje pi miausia neužmi š inas a is o e- lio „iškeliamas pačioje žmogaus d asios (in ellec us animae humanae) es- mėje glūdin is polinkis į juslinę įž algą“ (FilŽ 2002: 218). Jai gal a - ima be a piškai pag įs a įž alga Schopenhaue 1995 127. be i daba iš- kai: poli ikai da o daugybę s a bių sp endimų, be negali jų moksliškai paaiš- kin i. jie a um jaučia ik o ę, u i poli inę nuojau ą, g indžiamą ne moksliniais apskaičia imais, be daugiau jusliniu san ykiu su ik o e. ai į a dijama kaip „in uicija“, „nuojau a“, „įž alga“ i „p ak inė išmin is. „ ealybės pojū is“ nė a mis inis dalykas iQ 2010 3 40 (a. Jokubai is). ašy ojai šiandien užsiima <...> li e a ū a. aišku, jų in uicija, meninė nuo- oka i įž alga ka ais gali pasaky i daugiau nei kasdienybės žu nalis ų a poli ologijos anali ikų samp o a imai Sa su TV 2015 29 22. meninė kū yba y a in ui y i bū ies iesos įž alga G ožk 1980 14 (b.kuz- mickas). ki a g upelė sukasi apie sa ęs pažinimą pe sa is abą i pan.: Ši p og aminė enciklika odo šiandieninės bažnyčios kelią: sa ęs pažinimo i įž algos kelią, a sinaujinimo kelią i dialogo kelią ka kŽ 1988 122. jo Š en enybės dalai lamos Xi knyga „Kaip pažin i sa e“ ski iama sa- is abai ugdy i. meilė i įž alga neša mus nuš i imo link <...> Sa 230 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X su TV 2012 5 81. Čia šliejasi cha izminė i (pseudo)poe inė: Cha izmos do anas, <...>, k ikščionybė da adina apsi eiškimo do anomis, s ebuklingo- mis do anomis. Tai – žinojimo do anos (išmin is, žinios, d asios įž alga), kalbos do anos (...) i galios do anos (...) Sa su TV 2016 38 18. Š ai kodėl ba dai aip mėgs a yną, midų, na ko ikus, ka ą, a ba ą, opijų, sandalmedžio smilkalus i abaką a ki a, kas leidžia pajus i jėgų pakilimą. <...> ai <...> pakai ai nek a o, ik ojo die ų gė imo, ku is eikia žmogaus p o ą, kai šis a ėja p ie ik osios įž algos. – – – pasaulio d asia, didžiulė amybė, būdinga Kū ėjo būčiai, nea siskleidžia pe yno i opijaus ke us . W. emP 2000 48–49. Tik a įž alga iš iesų y a iš mąs ymo: <...> joks pasakojimas apie isa ą negali bū i eisingas, jeigu jis nepalieka galimybės mūsų mąs ymui i s i ik a įž alga C. S. LewS 2007 22. Tai eo inės įž algos mksll 2012 8 8, p o inė įž alga H. D. To V 1985 157, me a izinė įž alga a. Mac Vi 1994 303 (1977)8, iloso inė įž alga NŽa 2014 1 43, eliginė įž alga elF 1997 64, p igim inė iloso inė įž alga NŽa 2013 5 370, enomenolo- ginė įž alga Gė k 1989 8 (b. kuzmickas), psichologinė i enomenologinė įž alga SLL XXiii 2007 300, gili psichologinė įž alga . F idG 1977 462. ne e ai įž alga pe sk odžiamas pažinimo objek as SLL XXiii 2007 300, pasi aiko kiau ai e iančių įž algų NŽa 2013 1 11. imčiausiai kalbama apie įsisk e bimą: <...> įsisk e b i į gy enimą aip, <...>. Tai įmanoma ik nepap as ų d asinių galių žmogui, adinamam genijumi, nes ik jis sugeba bū ies i daik ų esmę su ok i kaip isumą, pa e s i ai sa o absoliu- čia ema i šią ypa ingą įž algą labai sa i ai iš eikš i mene, poezijoje a iloso ijoje a. ŠopGia 1994 68. kai įž algą a oja iloso as, ai – įž alga. kai šiaip kas pa iloso uojan is, jos eikšmė blausi, są okos apyb ėžos išplau- kusios: <...> jis bu o okios sielos būklės, kokią aš a pažinda au sa yje i ki uose: ai bud umo, įž algos i žinojimo, d asinės malonės būsena H. HesE 1991 260. <...> klos ėsi daug į ykių i išgy enimų, nuspal in ų nuos abių įž algų L. Jon b 2008 150. <...> – isa ai pe eik a su ypa in- ga li e a ū ine į aiga, įž alga i išmin imi L. Jon b 2008 150. Visiškai neapib ėž os i šiaip miglo os iloso inės i li e a ū inės įž algos a. Jasmk 2001 12 (M. Ma inai is), šiuolaikinės li e a ū inės įž algos užuomazgos NŽa 2012 4 218, meninė įž alga NŽa 2012 5 307, d asios įž alga Sa su TV 2016 38 18. Nepasaky ume ne , kad čia pap as as įž elgimas a įž algumas. 8 Te mino įž alga is dėl o nė a a. Maceinos knygos eligijos iloso ija (1975) p iede e esnių lie u iškų žodžių paaiškinimas (a. Mac Vii 1994 341–345) i knygos asmuo i is o ija (1981) p iede e esnių žo- džių paaiškinimas (a. Mac Vi 1994 372–374). 231Te minologija | 2016 | 23 Ne ik osios, be isai aiškios, sup an amos y a isai ne iloso inės a psi- chologinės įž algos: echnologinės aidos įž algos („ o esigh “) Vd 2006 16 10 (E. Vilkas); „ u u ologija“ kaip a ei ies įž alga a. Mac Vi 1994 464; u ėjo nemažai s eiko p o o i šiokią okią įž algą NŽa 2011 6 396. g ynoji d asinė / in elek inė įž alga apibūdinama i pagal objek us, be ypač pagal ypa ybes: gilios įž algos Sa su TV 2014 35 32, in elek ualiai gilesnės įž algos NŽa 2013 4 269, didelė įž alga . W. EmP 2000 35, p asmingos įž algos NŽa 2013 4 293, ypa inga įž alga a. ŠopGia 1994 68. Daug dažniau įž alga čia y a „ma ymas; gai ės; p og ama“: lie u os mokslo i s udijų įž algos „mokslioji lie u a 2030“ o ma imas mks- lL 2013 10 11. <...> g upės mokslininkų pa eng a lie u os ūkio įž al- ga Vd 2009 38 34. <...> pa ašė in iguojančias kul ū os s a egijos gai- es. <...>. g ei am žygiui nuo s a eginių įž algų iki įgy endinimo susiklos ė inkamos sąlygos iQ 2010 5 89. Nacionalinės kompleksinės p o- g amos u ėjo su o muo i am ik as s a egines įž algas – ką a ky i i keis i MkslL 2013 10 5. Tokios eikšmės y a bene i olia egiška įž alga Sa su TV 2012 37 4, a idesnė įž alga NŽa 2013 1 14, sėkminga įž alga Vd 2011 4 29, įspūdinga įž alga NŽa 2013 5 370, pozi y i įž alga iQ 2011 7 17, adikalios įž algos NŽa 2011 8 536, skep ikų įž algos NŽa 2014 5 26. kai ku ma oma eikšmė „iš ados; eiginiai; nuomonė“: ana- li ikų įž algos NŽa 2011 6 419, naujausių y imų įž algos MkslL 2015 8 10, s uk ū inės analizės įž algos Li iš ii 1997 83. Niekas neno i bū i be įž algų: bū ėjos įž algos i eks asensės įž algos Sa su TV 2010 40 25. Te minizacijai p i ali i inkama g ama izacija – be galu inio g ama inio į o minimo ji lyg nebaig a. Šiuo a eju ai bū ų p ielinksninė kons uk- cija: įž alga į idinę esmę i p asmę Schopenhaue 1995 236, ne in- kama – linksninė: įž algos apa ybės i imagologijos klausimais mksll 2013 5 12, da labiau daly inė i padaly inė: įž algos, užg iebiančios giliau NŽa 2015 8 24, eikia nemažos įž algos no in a ski i, <...> Vd 2011 8 43, ne jung ukinė: p iklausys nuo mūsų įž algos, kad sa as mąs ymas y a nusakomas ik sa a kalba a. Mac Vi 1994 309. ypač pa azi uoja įž alga apie: Š . Tomo įž algos apie palaimingąjį egėjimą odo jo oš- kimą bū i ik u kon emplia y iuoju – žmogumi, ku is į die ą ž elgia jo pa ies š iesoje bei jo meilėje i ku is dėl o iską egi die o š iesoje bei mei- lėje M.-D. PhilTi 2009 513. Czesławo miłoszo geniali įž alga „pa e g a- me p o e“ apie <...> baimę iQ 2011 5 13. au o iaus įž algos apie minios enomeną Vd 2011 25 57. <...> p imena Hannah a end klasi- 232 Jonas Klima ičius | Te minas p ie e mino. X kines įž algas apie o ali a inio sąjūdžio p opagandos melą NŽa 2014 2 64. beje, dažniausiai čia y a ne ik oji įž alga: įž algos apie p aei ies pažinimo galimybes i ibas NŽa 2011 6 429, įž algos apie mokslinių y i- mų k ypčių plė os endencijas, pe spek y as MkslL 2009 7 2, įž algos apie daba inės lie u os būklę NŽa 2011 3 158, įž alga apie ki ą lie u ą iQ 2010 4 9, įž algos apie ilniaus, <...>, i p ahos kul ū ines sąsajas mksll 2014 12 12, įž algos apie ūkių inkoda os o ma imą MkslL 2016 7 5, ne įž algos apie galindus Vo 2014 3 10, iesiog – apie ai Vd 2011 18 37, Vo 2014 13 11. Teo iją eikia ku i, galima u ė i, žiū a duo a a ba iesiog y a. įž algą eikia u ė i, be galima i da y i MkslL 2013 10 5, epochos s iliumi – su- o muo i MkslL 2013 10 5, ki iems – pa eik i Vd 2011 18 37, Sa su TV 2012 3 5, Vo 2014 3 10, daug – be i NŽa 2013 5 370, pasidaly i Vd 2014 13 11, MkslL 2016 7 5, e ai – pa i i Sa su TV 2014 35 32. e as junginys – sa i ai iš eikš i a. ŠopGia 1994 68. įž alga galima ka iškai apsiginkluo i NŽa 2012 2 129, jos gali p is ig i Vd 2005 6 28. Ji gali pil- dy is Vd 2011 10 35, Vo 2013 11 15. aišku, kad įž alga pada y a iš įž elg i, no s s a biausia – ai e inys (angl. insigh , lo . p o iden ia). Visai sup an ama, kad DŽ 1972 i 1993, 2000 įž elg i – da ik „įžiū ė i, pas ebė i“. LkŽ XX 2002 1įž elg i 2. p k. „įsigilinus su ok i“ i ai žinoma jau iš senųjų aš ų – Vol enbiu elio pos- ilės (1573), F. W. Haacko, P. uigio, k. Milkaus žodynų, žinoma, i naujųjų aš ų – Mai onio, Ša ijos aganos, Vydūno, V. Mykolaičio-Pu ino i k . Veiksmažodžio įž elg i (su aldomu galininku) dažnai pasigaunama kaip ik odėl, kad ne eikė ų negy o junginio da y i įž algą, p z.: menas sa o esme esąs nesuin e esuo as in ui y us ik o ės s ebėjimas, sa i a pažinimo ūšis, au en iškai įž elgian i ik o ę G ožk 1980 15 (b. kuzmickas). is o izmas (...) – iš iloso inio bei is o inio mokslinio is o ijos aiškinimo XiX a. a si adęs mąs ymo būdas, ku is paskui ėmėsi dil hen’aus is o ijos eiškinių sup a imu, u inčiu įž elg i ski ingus i kin ančius gy enimo į ai iose epo- chose p asmių są yšius FilŽ 2002 97. <...> peikia pozi y is inę kalbos samp a ą, ku i egin i žodyje y a ik jungiamąjį eikmenį, o neįž elgian- i jame „me a izinės jo gelmės bei eikšmės“ a. Mac Vi 1994 461 (1977). Tai <...> im a poe inė pas anga sa i u poe iniu, labai skambiu žodžiu pe eik i d asinį bū į šiandieninio žmogaus, žinančio, kad die as y a slėpi- ningas. Ki ais žodžiais poe as maceina no i įž elg i no s upučiuką die- o slap ies, kaip no s p ie jo p iei i a čiau San 1992 2 31. <...> žmogus