236 Ramunė Vaskelai ė Mokslinis semina as, ski as Lie u os als ybės
a kū imo 100-mečiui
Mokslinis semina as, ski as
Lie u os als ybės a kū imo 100-mečiui
RAMUNĖ VASKELAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Šiais ypa ingais me ais, kai Lie u a pažymi als ybės a kū imo šim -
me į i daugelio s ičių p ak ikai bei eo e ikai, g ęždamiesi a gal,
mėgina apmąs y i į ai iose als ybės gy a imo s i yse pe uos me-
us nu eik us eikšmingiausius da bus, Lie u ių kalbos ins i u o e mino-
logai nusp endė į šim o me ų a ka pą ž ilg elė i e minologo ž ilgsniu –
2018 m. spalio 12 d. Ins i u e su engė mokslinį semina ą „Lie u ių e -
minologijos pa i is: Lie u os als ybės a kū imo 100-mečiui“. Sup an ama,
ke inimų išsamiai į e in i isus amžiaus da bus ne u ė a, nes ien jau
juos iš a dy i, kad i eikšmingiausius, u bū už uk ų ilgiau nei ienas
semina as, ne jei bū ų apsi ibojama ik ku ia no s iena s i imi – e mi-
nijos kū imu, jos a kymu a y imais. Taigi, daugiausia g ęž asi į šim -
mečio p adžią, į as sudė ingas aplinkybes, kai e minais ūpin asi da ne
dėl po eikio s i ies a s o ams susikalbė i a pusa yje, o pi miausia dėl
bū inybės a s a y i, a ku i, gydy i... I , kaip aiškėjo iš p anešimų, ūpin-
asi da ne kompiu e ijos eikiamas galimybes pasi elkusių o ganizuo ų
g upių, o daugiausia pa ienių išski inių asmenybių.
P anešime „1918–1940 m. s a ybos e minijos dū iniai“ konk ečių skai-
čių, odančių bū inybę pi miausia a s a y i, emdamasi 1929 m. šal iniu,
pa eikė Lina Ru kienė (Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as) –
Pi masis pasaulinis ka as bu o sunaikinęs 13 250 gy enamųjų i 24 680 ne-
gy enamųjų pas a ų. Kylan po eikiui šalį kel i iš g iu ėsių, kilo i eo i-
nio eiklos pag indo – mokslinės li e a ū os – po eikis, o okio pobūdžio
li e a ū oje, žinia, neišsi e čiama be e minų. Tiesa, o laiko a pio s a ybos
e minų adimasis p anešėjos sie as ne ik su bū inybe a ku i, be i yš-
kiu užmoju ku i – aiky i naujus kompozicijos p incipus, dieg i naujas
medžiagas i echnologijas. Iš 28 s a ybos mokslo e minijos šal inių (moks-
linių s aipsnių, ado ėlių, ki ų moksliniu s iliumi pa ašy ų leidinių) a -
237Te minologija | 2018 | 25
inkusi ypač papli usią o me o naujada ų g upę – dū inius, p anešėja šios
g upės gausą siejo su uo me u ak ualia užsienio kalba: engian ado ėlius
a s aipsnius, ki aip nei šiuo laiko a piu, dažniausiai bu o e čiama iš
okiečių kalbos, o joje dū yba y a pa s p oduk y iausias da ybos būdas.
1918–1940 m. šal iniuose iš iso adus 262 gimininius sudu inius s a y-
bos e minus, nus a y a, kad ne 85 % jų an asis sandas y a daik a a dinis,
o pa s p oduk y iausias da ybos ipas y a dk . + dk . (akmeng un is,
akmenkal is, ąžuolmedis, basliašulis, d enažg io is, du piag un is). Kaip la-
biausiai a o us s a ybos naujada us, pa ekusius į ėlesnę li e a ū ą i į
2002 m. išleis ą S a ybos e minų žodyną, p anešėja minėjo dūm akį, dūm-
aukį, gelžbe onį, pusiaus y ą, šaliga į, ske spiū į, s a ams į, anden iekį,
o daugybė ki ų aip i liko adinamieji eks iniai e minai, pa a o i ik
ieno au o iaus iename leidinyje.
To me o s a ybos e minijos ypa umus L. Ru kienė siejo ne ik su už-
sienio kalba, be i su mokslinius s aipsnius bei knygas ašiusių au o ių
au o i e u i nuos a omis, o kaip au o iai minė os išski inės asmenybės –
užsienio aukš osiose mokyklose s udija ę i po kelias užsienio kalbas mo-
kėję s a ybos inžinie iai Jonas Šimoliūnas, P anas Mo kūnas, Ana olijus
Rozenbliumas, P anas Jodelė, Jonas Kiškinas, Juozas Gab ys. Tačiau s a-
ybos e minija nag inė a i da iename šio semina o p anešime, i juo
jau a k eip as dėmesys į be a džius, anoniminius s a ybos e minijos kū-
ėjus. Robe as S unžinas (Lie u ių kalbos ins i u as) pi miausia p i-
minė, kad ben jau XIX a. idu io i pabaigos pe iodikoje p adėjusios
as is s a ybos mokslo e minijos pag indinis šal inis bu o liaudies e mi-
nija. Pasi inkus nag inė i žodžių g upę, ku i, e inan mokslo e minijos
požiū iu, bū ų palik a už e minijos ibų, bū en eiksmažodžius, i iš
Lie u ių kalbos žodyno elek oninio leidimo a inkus 370 s a ybos eiksmus
į a dijančių eiksmažodžių i jų edinių, p anešime „Veiksmų į a dijimas
s a ybos liaudies e minijoje“ eig a, kad okie eiksmų pa adinimai su-
da o pe 30 yškesnių seman inių g upelių. Gausiai pa yzdžiais ilius uo-
i iek bend ieji g upelių e minai (s a y i, di bin i, eng i, aisy i, buda o-
i, deng i, s oguo i), iek su jais besisiejan ys ūšines są okas žymin ys žo-
džiai (s aiguo i, ža dy i, skied uo i, išskied uo i, užskied uo i, p ibuda o i,
užbuda o i). Pa yzdžiais gausiai pag įs os i iš ados, kad ūšiškumą lemia
žodžių da ybos p iemonės bei leksinės eikšmės, kad specialiosios są okos
y a klasi ikuojamos pagal į ai ius požymius. Apie kilmę pasaky a, kad ik
daugiau nei pusė (63 %) Lie u ių kalbos žodyne už iksuo ų s a ybos eiks-
238 Ramunė Vaskelai ė Mokslinis semina as, ski as Lie u os als ybės
a kū imo 100-mečiui
mų pa adinimų y a lie u iškos kilmės, o 47 % suda o sla išką šaknį u-
in ys miš ios kilmės žodžiai. Vis dėl o, jei šis y imas bū ų plė ojamas
oliau, u bū bū ų ak ualu panag inė i skolin ų i lie u iškų pa adinimų
sinonimijos san ykį, juolab kad daugia eikšmiškumo i homonimijos klau-
simas p anešime jau užkliudy as.
Medicinos e minus pasi inkusi nag inė i Palmi a Zemle ičiū ė
(Lie u ių kalbos ins i u as) i gi k eipė dėmesį į gana keblias XX a. šim -
mečio p adžios aplinkybes – p iminė, kad Pi masis pasaulinis ka as i
okiečių okupacija bu o išblaškę i aip negausų medikų bū į, nu ūko iki
ol ėjusių specializuo ų medicinos laik aščių i žu nalų leidyba. Vis dėl o
medicinos žinios bu o skleidžiamos, i , kaip galima sp ęs i ien jau iš
s aipsnelių pa adinimų („Apie ka o ligas“, „Apie plaučių džio ą“, „Šil inės“,
„Niežai“), jas skleis i, o ka u i plė o i medicinos e miniją, ska ino po-
ka iu papli usios pa ojingos ligos. Tačiau i iš šio p anešimo aiškėjo, kad
objek y aus eiksnio ska inama e minijos plė a nebū ų bu usi galima be
subjek y iojo – asmenybių. Nu ūkus specializuo ų leidinių leidybai, An-
anas Vileišis, Eliziejus D augelis, Danielius Alseika, Pe as A ižonis me-
dicinos žinias ėmėsi skleis i uo me u ėjusiuose nespecializuo uose leidi-
niuose, okiuose kaip Mo e ų balsas, Daba is, Lie u os aidas, Tė ynės
sa gas i k . P anešime „1918 m. sinoniminių medicinos e minų pa ei-
kimas i a pažinimas eks e“ au o ė inkosi nag inė i ne da ybą, o ki ą
e minologams nuola ak ualų klausimą – e minų sinonimiją, i eigė, kad
1918 m. medicinos eks uose ji y a dažnas e minų seman inių a pusa io
san ykių ipas. Tačiau šįka labiau aiškin asi ne sinonimų papli imas, o
me odinė p oblema – kaip sinonimus a pažin i. Nesunku a pažin i uos,
ku ie a ojami iename eks e, nes jie ne e ai pa eikiami skliaus uose
a ba jungiami jung uku a ba, ačiau nus a y i ski inguose eks uose a -
ojamų e minų sinoniminį yšį (k u inoji, k u inoji liga, k auligė, dezin-
e ija; bado, be iamoji, dėmė a, dėmė oji šil inė) nė a pap as a. Vis dėl o
a pažinimo galimybių as a, i p anešėja a dijo okias kaip eks ų ema-
ika, e minų a ojimo kon eks as, ieno eks o sinonimai, są okos po-
žymiai, papildomi šal iniai.
Kiek sinonimija papli usi daba inėje medicinos e minijoje, semina e
a ski ai nenag inė a, ačiau i ienas su daba ine būkle susijęs p anešimas
leido da y i p ielaidą, kad jos aps u. Rū a Dubakienė (Lie u os moks-
lų akademija, Vilniaus uni e si e as), ale gologiją į a dijusi kaip imuno-
logijos šaką, labiausiai susijusią su biologijos mokslo šakomis, p anešime
239Te minologija | 2018 | 25
„Lie u iški ale gologijos e minai, da bai i planai“ minėjo daug ale golo-
gams ebekylančių klausimų, okių kaip an igeninis de e minan as a epi o-
pas, e ku ės a namų dulkių e kės, Didžo džo sind omas a Di Geo ge sind o-
mas, o jie, kaip ma y i i iš kelių pa yzdžių, susiję bū en su e minų si-
nonimija a ba a ian iškumu. Tačiau iš o pa ies p anešimo aiškėjo, kad
ienodinan ale gologijos e minus jau i gi ge okai nu eik a: 2002 m. iš-
leis as pi masis lie u iškas ale gologijos ado ėlis – R. Dubakienės Ale -
gologija, 2012 m. išėjo Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos į e in as Aiš-
kinamasis imunologijos i ale gologijos e minų žodynas, p ie ku io engimo
aip pa p isidėjo p anešimo au o ė, ak y i ale gologijos e minijos kū ėja,
ado ėlių, monog a ijų i s aipsnių engėja p o . R. Dubakienė. Te mini-
ja plė ojama leidinyje Ale gija, as ma, imunologija, in e ne o s e ainėje
„Ale gijos ekspe as“. Kalbėdama apie a ei ies da bus, p anešėja minėjo
„daug di onų, ku iuos da eikia a i“, be ilčių, kad jie bus a iami i šios
s i ies e minija bus k eipiama inkama aga, labiausiai eikė p anešime
neka nuskambėjusi nuos a a, kad Eu opoje sa ą eidą u inčiai lie u ių
ale gologijai kopijuo i ne eikia – eikia ku i sa ą e miniją.
Te minų sinonimija, kaip i e minų da ybos ipai, y a bene dažniausiai
e minų y ėjų s a s oma p oblema, o kalban apie e minologiją kaip
e minų a kybą, ko ge o, ne ečiau iškyla indi idualaus i kolek y inio
da bo san ykio klausimas. Nuomonių šiuo klausimu esama į ai ių, ačiau
ypač dažnai e minijos kū imą, juolab a kymą, links ama e in i kaip
kolek y inio pobūdžio eiklą i manoma, kad ge iau pa engiami ie e -
minų žodynai, ku iuos suda o i s a s o kolek y ai. Vis dėl o ne ik e -
minijos is o ija, be i nūdiena odo, kiek ykusių naujada ų nebū ų su-
ku a, jei ne pa ienių kū ybingų i en uzias ingų asmenybių engiami
žodynai, o ienu pag indinių e minijos šal inių laikoma mokslinė li e a-
ū a, įskai an i aukš ųjų mokyklų ado ėlius, iš ies jau y a labiau asme-
nybių, o ne kolek y ų eiklos ezul a as. Šim mečio p adžios e miniją
nag inėję p anešėjai iškilių asmenybių i gi minėjo daug, o As a Mi -
ke ičienė (Lie u ių kalbos ins i u as) p iminė apie ypač iškilias – šim -
me į pažyminčios als ybės A kū imo ak ą pasi ašiusius Joną Basana ičių,
Mykolą Bi žišką, An aną Sme oną, P aną Do ydai į, Ju gį Šaulį, Joną
Vileišį, Saliamoną Banai į. P anešime „Vasa io 16-osios ak o signa a ų
pėdsakai lie u ių li e a ū os mokslo e minijoje“ iš a dijusi signa a us,
ienaip a ki aip p isidėjusius p ie li e a ū os e minijos kū imo, ji dau-
giausia dėmesio sky ė li e a ui, e ėjui, diploma ui i eisininkui Kaziui
240 Ramunė Vaskelai ė Mokslinis semina as, ski as Lie u os als ybės
a kū imo 100-mečiui
Bizauskui i jo pa eng o pi mojo li e a ū os eo ijos ado ėlio e minams.
Tačiau iš p anešimo aiškėjo, kad au o iniai bu o ik į pi mus šio ado ė-
lio leidimus pa ekę e minai, o į ečiąjį (1922 m.) jie pa eko aps a s y i
1921 m. p adėjusios eik i Te minologijos komisijos, ku ią, beje, i gi
suda ė išski inės asmenybės: Kazimie as Būga, Jonas Jablonskis, Juozas
Tumas-Vaižgan as i k . Komisijos da bas isgi ne isada bu o sklandus:
posėdžiuose daly auda o ne isi na iai, d amos i ea o e minai liko
neaps a s y i... Kas ku ian i a kan e miniją lemia daugiau – asmeny-
bės išski inumas, jos pas angos i kū ybingumas a kolek y o pajėgos bei
kompe encija i a apsk i ai čia esama kokio no s kon lik o, – p anešime
nebu o s a s oma, ačiau jis baig as gana iškalbinga iš ada: „Te minų nu-
s a ymas nė a ieno ku io suin e esuo o asmens a au o iaus, be bend as
isų mūsų eikalas.“ Iškalbinga odėl, kad pada y a... išski inės asmeny-
bės – K. Bizausko.
Neeilinė asmenybė minė a i Ri os Ka ely ės (Lie u ių kalbos ins-
i u as) p anešime „Mečislo o Reinio psichologijos e minų daik a a džių
da yba“. A ki yskupas, diploma as, poli ikas, eologijos i iloso ijos p o-
eso ius Mečislo as Reinys iš usų kalbos iš e ė Geo gijaus Čelpano o
Psichologijos ado ėlį (lais as e imas, išleis a 1921 m. Vilniuje). Da ybos
aspek u ap a usi ieną ado ėlio e minų g upę – lie u iškus i hib idinius
ienažodžius daik a a džius – p anešėja nus a ė, kad didžiausią okių e -
minų dalį suda o p iesagų ediniai (a gaminimas, mąs ymas, s a s ymas,
a i auk is, dėmesys, gailesys, uoslė, ke š as, aizduo ė). Jų y a ne 77 %, o
dū inių, panašiu me u gausiai pli usių s a ybos s i ies ado ėliuose, psi-
chologijos ado ėlyje e as a (ka u su p iešdėlių ediniais) apie 4 %.
Klausimas, kas lėmė okius yškius panašiu me u ku os e minijos ski -
umus (s i is, e minų kū ėjų nuos a os a ki i eiksniai), semina e nekel-
as, ačiau spė ina, kad ienas iš s imulų galėjo bū i užsienio kalba – šio
ado ėlio au o ius e ė ne iš okiečių, o iš usų kalbos.
Nuo išski inės asmenybės i šim mečio minėjimo p adė as i Reg inos
K ašy ės skai y as p anešimas, ik ji minėjo La ijoje gimusį kalbininką,
Lie u oje labiau žinomą kaip espe an o kalbos kū ėją, in e ling is ą. 1992 m.
La ijoje ykusioje a p au inėje kon e encijoje bu o iškilmingai paminė-
os E nes o D ezeno (E nes s D ēziņš) šim osios gimimo me inės. P adė-
jusi p anešimą nuo iš pažiū os su Lie u os šim mečiu nesusijusio ak o i
a do, p anešimo „Apie lie u ių i la ių e minologų bend ada bia imą“
au o ė a skleidė ypač s a bų als ybės a kū imo aspek ą, ku is šiandien,

241Te minologija | 2018 | 25
mokslininkams be jokių kliūčių daly aujan eu opinėse i pasaulinėse kon-
e encijose, ne e ai palaikomas sa aimine duo ybe. 1992 m. La ijoje y-
kusioje kon e encijoje daly a o mokslininkai iš 13 pasaulio šalių, i ai
odė, kaip ima plės is jų bend ada bia imo galimybės. Dėmesį su elkusi į
lie u ių i la ių bend ada bia imą, p anešimo au o ė minėjo ne ik 1992 m.
kon e encijos ąsą (2002 m., 2012 m.) i lie u ių e minologų daly a imą
ose kon e encijose, be i abipusę in o macijos sklaidą – s aipsnius apie
la ių e minologiją, skelbiamus Lie u oje, i a i kščiai, daly a imą e-
dakcinėse kolegijose, bibliog a inę medžiagą. Kaip pag indiniai in o maci-
jos skleidėjai a dy i Rūdol as G abis (Rūdol s G abis), Valen ina Skujinia
(Valen īna Skujiņa), Ju is Baldunčikas (Ju is Baldunčiks), Ma is Bal inis
(Mā is Bal iņš) i k ., iš lie u ių mokslininkų – S asys Keinys, Sol i a La-
banauskienė, Albina Aukso iū ė, Kazimie as Župe ka, o bene ak y iausia
in o macijos apie la ių e minologiją, e minologus i e miniją skleidėja
y a pa i p anešimo au o ė.
Ki u semina o p anešimu a si bū ų p idu a: pe šim me į neį ikė inai
išsiplė ė ne ik bend ada bia imo, be i echnologinės e minijos a ky-
bos i y imo galimybės. Š ai Gin au as G igas (Vilniaus uni e si e as)
p is a ė bend o ės „Mic oso “ e minijos po alo (h ps://www.mic oso .
com/en-us/language) suda omą galimybę palygin i daugiau nei 100 kal-
bų kompiu e ijos e minus. I no s iš p anešimo „Bend o ės „Mic oso “
žodyno lie u iškosios dalies apž alga“ aiškėjo, kad ūkumų iš eng i ne-
pa yko nė šiai kompiu e inei duomenų sankaupai (kai ku ių e minų e -
imas į lie u ių kalbą abejo inas, y a iš iso neiš e s ų e minų), ačiau
2018 m. ugsėjo mėn. joje iš iso bu o 115 kalbų d ikalbių (anglų i
ki os kalbos) žodynų, aigi galimybės ienu ypu palygin i kompiu e ijos
e minus įspūdingos. Numa ydamas po alo panaudos galimybes, p ane-
šėjas pi miausia minėjo naudojimąsi juo engian kompiu e ijos žodynus
i e imo a min is.
Kalban apie kompiu e ijos i kalbos san ykį, įp as a minė i ne iek
kompiu e ijos a e iamas kalbos y imo galimybes, kiek ki ą pusę – pa o-
jų lie u ių kalbos unkciona imui. Kaip pa ojaus kėlėjas į a dijama daug
kas – i apsk i ai kompiu e ija, i in e ne as, elek oninė e pė, i kom-
piu e ijos e minija. Visuomenėje iš ies gaji nuomonė, kad kompiu e ijos
e minų e s i į lie u ių kalbą ne e a, ge iau a o i angliškus, odėl
gana ne ikė a bu o iena iš Al ydo Umb aso (Lie u ių kalbos ins i-
u as) p anešime „Asmenis į a dijan ys kompiu e ijos e minai“ pa eik ų
242 Ramunė Vaskelai ė Mokslinis semina as, ski as Lie u os als ybės
a kū imo 100-mečiui
iš adų. Išnag inėjęs kompiu e ijos e minų, pa eikiamų 7 kompiu e ijos
žodynuose, g upę, p anešėjas pas ebėjo, kad ben jau asmenis į a dinan ys
skolin i naujažodžiai (in e nau as, kibe nau as, in onau as; hake is, k eke is,
lame is, luze is) gausumu i į ai o e nep ilygs a sa os kilmės e minams,
o dauguma ki ų skolinių (abonen as, adminis a o ius, ad esa as, anali ikas,
ekspe as), kaip i hib idiniai da iniai, ne ku iami, o ga a i pe imami iš
bend inės kalbos. Vis dėl o okia iš ada da y a emian is ik žodynų me-
džiaga, o jie, žinia, pap as ai e inami kalbos no mų požiū iu a ben
edaguojami kalbos edak o iaus. Iš y us ealiąją a oseną, ypač in e ne-
inę, naujažodžių a ojimo polinkių, ko ge o, bū ų kons a uo a ki okių.
Ki a e us, polinkis ne iesiogiai e s i iš anglų kalbos, o im i lie u ių
kalboje jau a ojamus žodžius, gali bū i ik asmenų pa adinimų g upei
būdinga kompiu e ijos žodynų ypa ybė. Iš daugelio pa eik ų angliškų as-
menis į a dijančių e minų (employee, e iewe , owne , li ewa e, media li-
b a ian, so wa e designe , ne wo k su e , i s - ime use ) ma y i, kad juos
eadap a us one iškai, bū ų gana nepa ogu a i, o ai i gi gali bū i s a -
bus polinkio eng i adinamųjų s e imybių eiksnys. Taigi, ien minė os
iš ados mi ui apie kompiu e ijos keliamą pa ojų lie u ių kalbai paneig i
anaip ol nepakak ų. Tačiau okio ikslo p anešėjas nė nekėlė. Jo siek a
išnag inė i asmenis kompiu e ijos žodynuose žyminčius e minus, o juos
išnag inėjus kaip pag indinė iš ada kons a uo as polinkis žodynuose as-
menų pa adinimus (lie u iškus i nelie u iškus) im i iš ki ų s ičių, o ne
ku i specialius, ski us ik kompiu e ijos eikmėms.
Apž elg ų p anešimų isuma odo, kad Lie u os als ybės a kū imo
šim mečiui ski ame semina e nag inė os ik kai ku ios e minijos a o-
jimo s i ys. Tačiau, užkliudan i šim mečio p adžios, i pabaigos p oble-
mas, ak ualijas i sąlygas, suku as iš isas p asmių laukas, leidžian is e -
in i, kas e minologijoje pe amžių nepaki o i u bū laiky ina nekin ama,
o kas jau y a p aei is a ba nūdienos užda iniai, i a siž elgian į ai, nu-
ma y i eiklos gai es bei k yp is p adedan naują šim me į.
Gau a 2018-10-20
Ramunė Vaskelai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as amune. [email p o ec ed]