209Te minologija | 2019 | 26
doi.o g/10.35321/ e m26-10
Te minog a ijos plė os k yp ys
Lie u os nacionalinėje
Ma yno Maž ydo biblio ekoje
NIJOLĖ BLIŪDŽIUVIENĖ
Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka
VIOLETA ČERNIAUSKAITĖ
Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka
Ano AcijA
S aipsnyje apibend in a biblio ekininkams ak ualios e minijos a kybos i
no minimo p ak ika Lie u os nacionalinėje Ma yno Maž ydo biblio ekoje. Iš-
ski os s a biausios e minijos y imo, eks inės e minų a kybos, e minų žo-
dynų engimo i s anda iza imo k yp ys. Nacionalinės biblio ekos pa eng i
Bib lio ekininkys ės, bibliog a ijos i knygo y os e minų (1990–1999) bei Biblio e-
kininkys ės, in o macijos i knygo y os e minų (2019) žodynai bei i in s a bi
p o esinės eiklos s anda iza imo eikla analizuo a a p au inių i užsienio e -
minologijos šal inių engimo pa i ies kon eks e. Nus a y i a imiausi e mino-
g a inės eiklos p io i e ai i siek ini ezul a ai, a siž elgian į Lie u os skai me-
ninių kalbos iš eklių in o macinės sis emos aidos endencijas i kaimyninių ša-
lių nacionalinių biblio ekų e minologinės eiklos adicijas.
Esminiai žodžiai: biblio ekininkys ė, in o macijos mokslai, e minija, e minog a ija, e -
minologija, s anda izacija, leksikog a ija, in o macinės echnologijos, Lie u os naciona-
linė Ma yno Maž ydo biblio eka.
Abs Ac
The a icle summa izes he p ac ice o managing and s anda dizing lib a ian-
ship and in o ma ion science (LIS) e minology a he Ma ynas Maž ydas
Na ional Lib a y o Li huania. I was necessa y o highligh he mos impo -
an lexicog aphy ends in p epa ing he Dic iona y o Lib a ianship and Bib-
liog aphy Te ms (1990–1999) and he Li huanian–English Dic iona y o Li-
b a ianship, In o ma ion and Book Science Te ms (2019) as well as sou ces
ela ed o s anda iza ion o in e na ional e minology. The p io i ies o he
ac i i ies and he esul s o be achie ed we e de e mined by aking in o ac-
210 Nijolė Bliūdžiu ienė Te minog a ijos plė os k yp ys Lie u os nacionalinėje
Viole a Če niauskai ė Ma yno Maž ydo biblio ekoje
coun he de elopmen o he Li huanian Language Digi al Resou ces In o -
ma ion Sys em and he e minological ac i i y adi ions o na ional lib a ies
all o e he wo ld.
KEywo ds: lib a ianship, in o ma ion science, in o ma ion echnology, e minology, lexi-
cog aphy, s anda diza ion, Ma ynas Maž ydas Na ional Lib a y o Li huania.
Biblio ekininkys ės e minus is sudė ingiau iden i ikuo i globaliuo-
se e minijos inkluose. Nauji in o macinių echnologijų bei kom-
piu e inės ling is ikos į ankiai šiuo me u leidžia suku i i su aldy-
i daugiakalbius didžiųjų e minologinių duomenų s au us. Tinkamai
su a ky a i s anda izuo a e minija g indžiamos isos in o macijos sis-
emos, o jų kokybę dažnai nulemia pasi ink i e minologijos šal iniai.
Todėl specialiųjų žodynų, ezau ų, on ologijų bei ki ų e minog a ijos
į ankių kū imas i da ninimas įga o ypa ingą eikšmę aukš os p idė inės
e ės in elek inių žinių ekonomikoje.
Naujojoje Eu opos są eikumo sis emos įgy endinimo s a egijoje, ku ią
2017 m. ko o 23 d. paskelbė Eu opos Komisijos In o ma ikos gene alinis
di ek o a as, pab ėžiama, kaip s a bu su ok i, kad „duomenys i in o ma-
cija y a isuomenės u as, ku is u ė ų bū i inkamai ku iamas, kaupiamas,
adminis uojamas, apsaugomas i išsaugomas, i ku iuo u ė ų bū i inka-
mai dalijamasi“ (COM 2017: 134 inal). Taip pa pas ebė a, kad šiuo
me u bū ina eik i pi menybę nuosekliai i isuo inai aikomiems in o -
macijos s anda ams bei speci ikacijoms, nes anksčiau okie p io i e ai
bu o su eik i echniniams s anda ams, ku iais jau kelis dešim mečius
bu o ska inamas echninis inklų są eikumas.
Mode nioji biblio ekininkys ė apo iena iš labiausiai s anda izuo ų bei
eglamen uo ų eiklos s ičių, ku ios leksiką iš esmės suda o nuola nau-
jinamos a p au inių s anda ų, ado ų, eglamen ų i aisyklių edakcijos.
Didžiausią į aką pas a ųjų me ų biblio ekininkys ės e minijos aidai u-
ėjo i in išaugę šios s i ies no mų bei eisės dokumen ų s au ai: Ta p au-
inės biblio ekų asociacijos i ins i ucijų ede acijos (IFLA) s anda ų i
gai ių, ki ų a p au inių o ganizacijų dokumen ų e imai suda o g eičiau-
siai kin ančių e minologinių duomenų aibę su naujais a p au inės in e-
g acijos po eikiais bei galimybėmis. Tai ypa ingas biblio ekininkys ės e -
minog a ijos sa i umas, p i e čian is ją judė i uo pačiu kompiu e inių
echnologijų g ei keliu, eikalaujan is adek ačių kompe encijų, echnolo-
gijų i iš eklių. Todėl biblio ekininkų p o esinės e minijos apim is i u-
211Te minologija | 2019 | 26
inys globaliuose in o macijos inkluose bei sis emose ampa ak ualesnis
ne ik pačiai p o esinei bend uomenei, be i ų sis emų a o ojams.
Pasi ikdami Lie u os nacionalinės Ma yno Maž ydo biblio ekos ( o-
liau – Nacionalinė biblio eka) šim mečio jubiliejų, iškėlėme ikslą apiben-
d in i i į e in i joje sukaup ą e minijos a kybos pa i į. Siekdami šio
ikslo, su o mula ome pag indinius y imo užda inius: išanalizuo i Nacio
nalinėje biblio ekoje sukaup us e minologijos iš eklius, susis emin i bi-
bliog a inę in o maciją apie juos, a lik i šal inių ipologinę u inio i išo-
inių požymių knygo y inę analizę, į e in i ykdomus e minijos a ky-
bos da bus is o iniame kon eks e bei numa y i pe spek y iausius e mini-
jos a kybos plė os būdus. Ty imas pag įs as bibliog a inės, ipologinės
i s a is inės iden i ikuo ų šal inių analizės bei ap ašomuoju i ak og a i-
niu iden i ikuo os medžiagos sis eminimo me odais.
STANDARTIZACIJA
Pasaulinėje p ak ikoje biblio ekininkys ė laikoma in o macijos mokslo
šaka, odėl y a susi o ma usi bend os e minijos aldymo i ys ymo en-
dencija. Ta p au inės s anda izacijos o ganizacijos pa eng oje s anda ų
klasi ikacijoje e minologijos i e minog a ijos s anda ai y a p iski i pi -
mojo klasi ikacijos lauko g upei (01. 020), o žodynai išski i a ski oje g upė
je (01. 040), ku ioje y a a chy is ikos, biblio ekininkys ės, dokumen a imo
i in o macijos s anda izuo a e minija (01. 040. 01). Taip pa šiai g upei
p iklauso in o macijos echnologijų (01. 040. 35) bei popie iaus echnolo-
gijų (01. 040. 85) s anda izuo a e minija. In o macijos mokslams p iklau-
so a chy is ikos, biblio ekininkys ės i dokumen a imo s anda ai p iski i
i in spa čiai augančiai a p au inei ISO klasi ikacijos g upei (01. 140. 20).
Biblio ekininkams ak ualūs ašybos i ansli e acijos s anda ai suda o a 
ski ą g upę (01. 140. 10). Gausa aip pa pasižymi leidybos s anda uose
(01. 140. 40) iksuo a e minija, ačiau elek oninės leidybos e minija y a
išba s y a po į ai ius šakinius s anda us. Taip a si iko daugumai ki ų in o -
macijos ga ybą, sklaidą i panaudą nusakančių e minų.
Ta p au iniame aiškinamojo žodyno s anda e LST ISO 5127:2017 In-
o macija i dokumen a imas. Pag indai i aiškinamasis žodynas ( apa us iso
5127:2017 In o ma ion and documen a ion – Founda ion and ocabula y)
daugumą suda o biblio ekininkys ės e minai. Jame susis emin os doku-
men ų, duomenų laikmenų i jų dalių e minijos s i ys, aip pa dokumen-
a imo ins i ucijų – a chy ų, biblio ekų i muziejų bei jų ondų – e minai;
suno min a ondų plana imo, plė os, komplek a imo, saugojimo bei paieš-
212 Nijolė Bliūdžiu ienė Te minog a ijos plė os k yp ys Lie u os nacionalinėje
Viole a Če niauskai ė Ma yno Maž ydo biblio ekoje
kos, u inio analizės, pe eikimo i ap ašo dalykų e minija, su išsamiais
apib ėžimais pa eik i in o macijos i dokumen ų naudojimą, p iežiū ą,
adminis a imą bei paslaugas apibūdinan ys e minai. Šiame s anda e e-
glamen uo i i in ak ualūs eisiniai in o macijos i dokumen a imo aspek ai:
li e a ū inės, meninės i p amoninės nuosa ybės e minai, nu ody os au-
o iaus eisių, p i a umą i in o macijos p ieigą eglamen uojančių są okų
no mos. Į ai iuose šio a p au inio s anda o kon eks uose pe pus ečio
šim o ka ų paminė i sudė iniai i ien isiniai e minai, ku ių sande y a
žodžio dalis biblio ek*. S anda o p a a mėje a k eip as dėmesys į ai, kad
daba inei dokumen a imo s ičiai būdingas glaudesnis a ps i inis bend a-
da bia imas, odėl ka ais sujungiamos a ski os p o esinės s i ys i okios
p o esijos kaip biblio ekininkys ė, a chy is ika, eks ų dokumen acija, e-
daga imas, žiniasklaidos dokumen acija, spausdinimas, leidyba, ga so i
aizdo dokumen ai, ansliacijos, muziejininkys ė, dokumen ų konse a i-
mas i k . (LST ISO 5127:2017). Ta p au inio aiškinamojo e minų žody-
no s anda o engėjai mano, kad s anda as ISO 5127 u ė ų bū i p iemo-
nė, padedan i pe eik i i adek ačiai sup as i kompleksinę dokumen a imo
s i ies e miniją, o ka u i glaudžiau a pusa yje są eikau i, ge bian į ai-
ių susijusių o ganizacijų speci inės e minijos sa a ankiškumą, adicijas i
išsaugan konk ečių da bo p ocedū ų e minus šiose s i yse.
Naujoji a p au inio e minų žodyno s anda o ISO 5127:2017 edakci-
ja y a esminis pa i in os e minijos iš eklius, ku iuo galima em is en-
gian jo e sijas nacionalinėmis kalbomis, aip jis padės iksliai sup as i
am ik us e minus i p i eikus a o i ikslius jų a i ikmenis ki omis
kalbomis. Ne mažiau s a bus e minų s anda o edukacinis aidmuo –
didelis e minijos inkinys padeda ge iau su ok i in o macijos i doku-
men a imo lauką, pasi uoš i olesnėms šios s i ies s udijoms bei moksli-
niams y inėjimams. A siž elgian į echnologijos aidą žodyno u inys i
sanda a gali bū i šal inis inkamai o malizuo i są okas aikomiesiems IT
sp endimams, aip pa su eik i eikiamą medžiagą ku i būsimas doku-
men a imo i in o macijos mokslų s i ies on ologijas, siekian obulin i
au oma izuo ų IT p ocesų eikimą.
Pe ku ian dokumen aciją i jos p ocesus ado aujan is IT pag įs omis
są okomis i modeliais nesumažėjo šiai dalykinei s ičiai ski os i joje
a ojamos e minijos bei e minologinio ikslumo s a ba. P iešingai – ai
ampa da s a biau, nes, au oma izuo ai apdo ojan duomenis, objek us
nusakan ys e minai u i bū i da ikslesni. Tokiu būdu bū ina išlaiky i
dokumen a imo i šioje dalykinėje s i yje a ojamos in o macijos ech-
213Te minologija | 2019 | 26
nologijų są okų da ną i siek i aip sude in i e minus bei są okas, kad
bū ų aiškiai ma oma in eg uo a bend oji dokumen a imo i jo aikomų
p iemonių sis ema.
Biblio ekininkys ės e minijos s anda izacija apo ak ualiausia pas a ųjų
me ų Nacionalinės biblio ekos e minog a inio da bo dalimi1, nes biblio-
ekų eiklą eglamen uojančių dokumen ų s au ai nuola augo. Naciona-
linio lygmens in o macijos i dokumen a imo s i ies s anda izacija p a-
sidėjo 1998 m., kai Nacionalinės biblio ekos inicia y a bu o įku as ech-
nikos komi e as LST TK 47. Remian is o icialių echnikos komi e o eiklos
dokumen ų analize galima eig i, kad šis komi e as bu o nuosekliai i
a sakingai ku as, numa an galimą plė os pe spek y ą.
Nuo 2004 m. į echnikos komi e o LST TK 47 In o macija i dokumen-
a imas eiklą įsi aukė pag indinių šalies a chy ų a s o ai, muziejų, moks-
lo i als ybės įs aigų bei p i ačių įs aigų ekspe ai. Daly a imas echnikos
komi e o eikloje y a neabejo ina a min ies ins i ucijų a psek o inės pa -
ne ys ės i in eg acijos o ma, o biblio ekos ne ik pi mosios įsi aukė į
pagal a p au inio i eu opinio lygmens s anda izacijos p incipus o gani-
zuojamą nacionalinę s anda izacijos eiklą, be i koo dinuodamos in o -
macijos i dokumen a imo s i ies s anda izacijos eiklą į ykdė daugiapa-
kopę echnikos komi e o LST TK 47 pe a ką (Bliūdžiu ienė 2010: 150).
2000–2015 m. echnikos komi e as LST TK 47 In o macija i dokumen-
a imas pa engė 23 šios s i ies a p au inių s anda ų lie u iškas e sijas,
į ku ias bu o į auk i 1678 e minai (Bliūdžiu ienė 2016: 203). 2016–
2019 m. Lie u os in o macijos i dokumen a imo s anda ų inkinį papil-
dė 35 s anda ai, iš ku ių ik 2 y a lie u iškos a p au inių s anda ų e -
sijos (LST 2019). 2019 m. an ojo pusmečio duomenimis, LST TK 47
In o macija i dokumen a imas p iski i 167 galiojan ys s anda ai, iš ku ių
15 y a lie u ių kalba. Deja, os 10 p oc. a p au inių s anda ų Lie u oje
pe im i e imo būdu, ki i – a gaminimo būdu, . y. ne e s i į lie u ių
kalbą, a ba iš e s i p o esinėje aplinkoje, be o icialiai neį eisin i, ačiau
pa enka į bū inąjį p o esinių e minų a uodą.
1 S aipsnyje emiamasi a p au iniame s anda e LST ISO 10871:2005. Te minologijos da bas. Aiškinama-
sis žodynas. 1 dalis. Teo ija i aikymas ( apa us ISO 10871:2000) pa eik u e minog a ijos apib ėžimu i
išsamesniu jo išaiškinimu, ku iame akcen uojama, kad „šiuolaikinė e minog a ija apima be kokį e mi-
nologinių duomenų kaupimą, a kymą i pa eikimą: žodynų engimą, e minologinių duomenų bazių
bei bankų kū imą, e minų s anda izaciją (Gai eny ėBu le 2018: 27), a k eipian dėmesį į ai, kad
e minų s anda as – s anda izuo ų e minų žodynas, engiamas emian is ais pačiais e minog a ijos
p incipais kaip i e minų žodynai“ (Gai eny ėBu le 2018: 32).

214 Nijolė Bliūdžiu ienė Te minog a ijos plė os k yp ys Lie u os nacionalinėje
Viole a Če niauskai ė Ma yno Maž ydo biblio ekoje
Todėl spa us biblio ekų eiklą eglamen uojančių no mų kū imas bei
a p au inių s anda ų i ki ų dokumen ų e imas Nacionalinėje biblio-
ekoje suda o palankias sąlygas plė o i nacionalinę biblio ekininkys ės e -
minologinių duomenų bazę i su eikia daugiau galimybių in eg uo is į
a p au inius p o esinės e minijos kon eks us. S a bu i ai, kad p o esiniai
e minų s anda ai suda omi sis eminių žodynų p incipu, ad juos len-
g iausia in eg uo i į e minų bazes a ki us duomenynus. Tad spa ūs
s anda izacijos p ocesai i mas ai labiausiai pa eikė daba inės biblio eki-
ninkys ės aidą, naujų e minų i pokyčių a si adimą. Be o, biblio eki-
ninkams nuola enka pi miesiems iden i ikuo i i iksliai ap ašy i kiek ie-
ną naują spausdin inį a skai meninės kilmės eks o, ga so, aizdo a in-
eg uo ą iš eklių, odėl suku i šios s i ies e minai u i bū i ap obuo i
kalbininkų i ge ai žinomi isai bend uomenei.
TERMINŲ ŽODYNŲ RENGIMAS
Vis dėl o biblio ekininkys ės e minija šiame sudė ingame in o macijos moks-
lų komplekse išsiski ia sa o i in senomis i u ingomis adicijomis, siekiančiomis
ne ik ašy inės, be i žodinės žmonijos komunikacijos laikus. Y a sukaup a i
be eik is šim mečius siekian i e minų žodynų engimo pa i is. Jau 1802–
1804 m. išleis as 3 omų abėcėlinis Bibliologijos aiškinamasis žodynas (Pei-
gno 1802–1804) p ancūzų kalba. O pa į biblio ekininkys ės e miną pi mą
ka ą pa a ojo okiečių biblio ekininkas Ma ynas Sch e inge is, apibūdin-
damas juo žinių apie biblio ekos o ganiza imą isumą (Sch e inge 1834).
Anks y ajai biblio ekininkys ės samp a ai i e minijos aidai didžiausią
į aką u ėjo knygo y os mokslų aida, polig a ijos i knygų leidybos p ak-
ika. Pi masis Polig a ijos žodynas, išleis as 1735 m., jau bu o d i omis
(Ba ow 1735). XIX a. pab.–XX a. p . biblio ekininkys ę i jos e miniją
labiausiai papildė dokumen alis ika, išplė usi dokumen o samp a as, žinių
i leidinių klasi ika imo, sis eminimo s uk ū ų e miniją, būdingą ne ik
biblio ekoms. O in o macijos pa adigma biblio ekininkys ėje įsigalėjo jau
po An ojo pasaulinio ka o, kai daug spa čiau p adė os dieg i echnologi-
nės in o macijos sis emos. Tad šiuolaikinė biblio ekininkys ė laikoma in-
o macijos i komunikacijos mokslų dalimi (VLE 2003: 161).
Todėl kelis šim mečius siekian i daugia eikšmė biblio ekininkys ės sam-
p a ų į ai o ė i is o iškai kin an i dalykinė ap ėp is a sispindi i šių dienų
e minų žodynų engimo p ak ikoje. Iden i ikuo i okius šal inius y a ak-
ualu, nes biblio ekininkys ės i in o macijos, o juo labiau knygo y os i
215Te minologija | 2019 | 26
leidybos s ičių žodynų, žinynų, enciklopedijų bei ki ų e minijos p iemo-
nių skaičius i oliau auga, odėl pasi ink i inkamus bei pa ikimus in o -
macijos šal inius ampa is sudė ingiau. Paspa ėjo i e minijos pa eldo
šal inių skai meninimas, ačiau i a i osios p ieigos elek oniniai e minų
žodynai dažnai nea spindi ik osios e minijos padė ies, nė a a naujinami,
pa eikiami be šal inių a ki ų bū inų paaiškinimų.
Nacionalinės biblio ekos In o macijos mokslų depa amen e a likus Lie-
u os bei užsienio specialiosios leksikog a ijos šal inių ipologinę, me o-
dikos i sanda os p incipų, u inio bei išo inių požymių analizę (Če niaus-
kai ė 2017), paaiškėjo, kad a p 110 iden i ikuo ų ak ualių biblio ekinin-
kams šal inių daugumą suda ė senas adicijas ęsian ys, kelių edakcijų
sulaukę aiškinamieji žodynai i enciklopedijos. Todėl aip s a bu oliau
y inė i i ge ai žino i šių s ičių e minų šal inių is o iją. Nacionalinės
biblio ekos onduose sukaup a apie 70 p oc. į ai ių ipų spausdin ų užsie-
nio biblio ekininkys ės e minų žodynų i enciklopedijų. Da 20 p oc. šios
s i ies šal inių y a a i osios p ieigos žodynai, o jų skaičius spa čiai auga –
ai suda o palankią e pę plė o i e minog a ijos s i į į ai iomis o momis.
Ta p pas a ųjų me ų biblio ekininkys ės i in o macijos šal inių y auja
anglakalbiai žodynai – ai susiję i su a p au ine šių p ocesų s anda iza-
cija. Tačiau knygo y os i leidybos s i yse gausu šal inių p ancūzų, usų
i okiečių kalbomis. Dalykinių e minų gausa su išsamiais paaiškinimais
i gausiomis nuo odomis į ilius acijų šal inius pasižymi ienas labiausiai
pasaulyje ci uojamų Biblio ekininkys ės i in o macijos mokslų žodynas an-
glų kalba (Online Dic iona y o Lib a y and In o ma ion Science, ODLIS).
Vis dėl o išski inis šiuolaikinės biblio ekininkys ės e minologinis as-
pek as – daugiakalbių šal inių gausa, nulem a bū inybės e s i a p au inius
p o esijos s anda us į nacionalines kalbas, pa yzdžiui, a p au inį biblio-
g a inio ap ašo s anda ą, o a p au inio daugiakalbio ka aloga imo e mi-
nų žodyno e imo bei samp a os sub ilybes galima s udijuo i 27 kalbomis,
a p jų i lie u ių (MulDiCa 2012).
In o macijos mokslų e minija susis emin a i solidžiose enciklopedijose.
Kai ku ios jų p emijuo os i ga usios ge iausių in o macinių leidinių i ulus.
Te minijos a uodai slypi 73 omų Biblio ekininkys ės i in o macijos mokslų
enciklopedijoje, ku ią engė 1300 žymiausių a ski ų s ičių specialis ų (Ken ,
Lancou 1968–2003). Be o, enciklopedijos pasižymi k uopščiai suda y o-
mis pagalbinėmis au o ių i dalykinėmis odyklėmis, pa ogiomis e minams
iden i ikuo i. Tu ime dešim , sep ynių, ke u ių, ieno omo enciklopedijas
ne ik anglų, be i okiečių, usų, lenkų kalbomis, kadangi jose ap ašomi
216 Nijolė Bliūdžiu ienė Te minog a ijos plė os k yp ys Lie u os nacionalinėje
Viole a Če niauskai ė Ma yno Maž ydo biblio ekoje
ne žodžiai, o pa ys eiškiniai, į ykiai i žmonės, – ai puikus, lyg i pa eng-
as e minų eks ynas su išsamiais i iksliais kon eks ais. No s dalykinis
biblio ekininkys ės e minų u inys daugeliu a ejų labai aiškiai apib ėž as
i a p au iniu mas u uni ikuo as, be kalbinės iš aiškos p iemonės – naci-
onalinės. I ai ne eiškia, kad ne u ime isai nacionalinio e minų dalykinio
u inio, ku io negalė ume pa eik i a p au inei bend uomenei, ypač engian
d ikalbius a daugiakalbius e minų žodynus.
In o ma ikos i kompiu e ijos e minog a ijai būdinga nuosekli aida
(Gai eny ėBu le 2018: 33). Tai suda o i in palankias p ielaidas i ki ų
susijusių s ičių e minijos a kybai. Nuo 1986 m. Nacionalinėje biblio-
ekoje a liekami e minologijos y imai leido sukaup i unikalią biblio e-
kininkys ės i jai g e imų s ičių žinių bei duomenų bazę. Te minologijos
sek o iaus įkū ėjo Vy au o Rimšos p adė i is o iog a iniai p o esinės kalbos
y imai leidžia analizuo i biblio ekininkys ės e miniją jau pi mųjų spaus-
din ų knygų kon eks e, sis emingai iksuojan jos augančius i į ai ėjančius
šal inius (Raly ė, Rimša 1989).
Pi masis biblio ekininkys ės e minų žodynas pasi odė 1956 m., kai
Lie u os TSR knygų ūmai išleido Izido iaus Kisino suda y ą Biblio ekinės
i bibliog a inės e minologijos žodyno pi mąjį sąsiu inį (BBT: 1956). Tuo-
me pa yko išleis i ik ieną suplanuo o aiškinamojo lie u ių– usų kalbų
e minų žodyno sąsiu inį, ku io inkamus a o i e minus pa i ino uo-
me inė Lie u os TSR mokslų akademijos Lie u ių kalbos i li e a ū os
ins i u o Te minologijos komisija. Tik po ke u ių dešim mečių ėl pa y-
ko su ieny i Lie u os nacionalinės biblio ekos, Lie u ių kalbos ins i u o
i Vilniaus uni e si e o specialis us bei mokslininkus, i 1990–1999 m.
bu o išleis i ke u i aiškinamojo Biblio ekininkys ės i bibliog a ijos e minų
žodyno sąsiu iniai su 2237 susis emin ais e minais (kalbos edak o ius
S . Keinys), ski ais dokumen ų i leidybos, bibliog a ijos, ka aloga imo
bei biblio ekų ondų o ma imo bei aldymo s i ims (BBTŽ: 1990–1999).
Tuo me u ak y iai bu o a koma knygo y os e minija. Vilniaus uni-
e si e o 1997 m. išleis ame enciklopediniame žodyne Knygo y a a p
ak ualių knygos is o ijos bei knygo y os e minų bu o pa eik a nemažai
bibliog a ijos i biblio ekininkys ės e minų su į ai ios apim ies paaiški-
nimais bei pa yzdžiais. Lie u oje oliau plė ojan knygo y os mokslo a-
dicijas, nuosekliai a koma i šių s ičių e minija: skelbiami a naujin i i
papildy i naujais apib ėžimais s a biausiųjų e minų są ašai į ai iose mo-
kymo p iemonėse, ki ose publikacijose. Daug dėmesio specialiosios e -
minijos da ninimui ski iama Vilniaus uni e si e o Komunikacijos akul-
217Te minologija | 2019 | 26
e o mokslininkų da buose, juose išsamiausiai nag inėjami a ski i e minai
a ba eikiami ugdymo p ocesui labai s a būs e minų žodynėliai.
Šiuo me u Nacionalinėje biblio ekoje galima išski i kelias s a biausias
biblio ekininkys ės e minijos a kybos k yp is: biblio ekininkų p o esinės
e minijos iden i ika imas; kon eks inė i lyginamoji analizė bei sis emi-
nimas; e minologinių duomenų kū imas; e minų e inimas i ap oba-
imas; e minų s anda izacija; naujos edakcijos e minų žodyno engimas;
e minų da ninimas su nacionalinio i a p au inio lygmens s i į egla-
men uojančiais dokumen ais; suno min ų e minų skelbimas, e minų
in eg a imas į ki us Lie u os bei užsienio a a p au inius e minog a ijos
šal inius i duomenų bazes, bankus, eks ynus.
Nacionalinėje biblio ekoje eikian i a psek o inė Te minologijos komisija
ekomenda o nuola kaupiamos, pildomos i ikslinamos e minų duomenų
bazės šal inius publikuo i pla esniam a o ojų a ui p ieinama i aiškia e -
minų žodyno o ma. Juk publikuo i biblio ekininkys ės e minologijos da -
bai y a ik nedidelė šiuo me u iešai p ieinamų duomenų dalis. P ielaidas
naujam d ikalbiam Biblio ekininkys ės, in o macijos i knygo y os (BIK) lie u-
ių–anglų kalbų e minų žodynui (au o iai d . Nijolė Bliūdžiu ienė i d . Jo-
nas Vy au as Valiukėnas) pa eng i 2019 m. suda ė in ensy ūs pas a ųjų me-
ų biblio ekininkų p o esinės komunikacijos e minų s anda izacijos, y imo
i no minimo p ocesai bei nuola augan ys anglakalbės dalykinės li e a ū os
i in o macijos s au ai. Pa eng ame naujame e minų žodyne bu o a lik a
išsami biblio ekininkys ės s i ies e minų in en o izacija. P aėjus 20 me ų
po pasku inio aiškinamojo Biblio ekininkys ės i biblio g a ijos e minų žodyno
(BBTŽ 1990–1999) leidybos pa yko susis emin i daugiau nei aš uonis ūks-
ančius lie u iškų e minų su a i ikmenimis anglų kalba.
Nacionalinės biblio ekos 100mečio one aki aizdu, kaip išaugo i ku-
iomis k yp imis plė ojosi biblio ekininkys ės e minija, išlaikydama glau-
džius yšius su in o macijos mokslų i knygo y os e minais. Jie ak ualūs
i ge okai pla esniam a o ojų a ui – mokslininkams, specialis ams, y-
ėjams, ki iems besidomin iems asmenims, nuola daly aujan iems moks-
linės in o macijos, dokumen inės komunikacijos, pa eldo i a min ies
ins i ucijų eikloje. Šiuo žodynu siekiama p isidė i i p ie bend inės lie-
u ių kalbos no minimo, a k eipian dėmesį į nuola besi andančius nau-
jus e minus, a spindinčius esminius echnologinius i adybinius biblio-
ekų eiklos pokyčius. Tuo ikslu J. V. Valiukėno inicia y a bu o pasi ink-
as įp as as žodynams abėcėlinis lizdinis e minų g upa imo p incipas i
suku as naujas e minų žodyno modelis, ku is biblio ekininkys ės p ak-
224 Nijolė Bliūdžiu ienė Te minog a ijos plė os k yp ys Lie u os nacionalinėje
Viole a Če niauskai ė Ma yno Maž ydo biblio ekoje
specialis ai ėl ima labiau e in i ęs inę i nuoseklią e minų žodynų
engimo kokybę.
Teks inė e minų a kyba kol kas pe menkai koo dinuojama i y a
mažiausiai išplė o a Nacionalinės biblio ekos e minog a ijos da bo dalis.
Į ai iuose p o esinės in o macijos iš ekliuose pabi ę e minai is da sun-
kiai s uk ū izuojami i pa ėluo ai ap inkami, no s skai meninė a skai-
menin a jų o ma leis ų aiky i au oma inio e minų a pažinimo echno-
logijas. Šioje eikloje e ė ų plės i i pildy i jau egzis uojančius eks ynus
i in eg uo i į juos biblio ekininkys ės i in o macijos mokslų eks us,
ku ie s a iai papildy ų i p aplės ų mokslinės komunikacijos ašy inės
kalbos analizės galimybes, padė ų gilin i naujų s ičių dalykinį sup a imą,
o ieškan ys au en iškos p o esinės kalbos pa yzdžių i šal inių galė ų juos
naudo i kaip enciklopedinius a ba kon eks inius žodynus.
Šiuo me u sukaup a biblio ekininkys ės e minologijos medžiaga ge okai
p anoks a adicines e minų žodyno, s anda o a ki okių jau u imų e mi-
nog a ijos s uk ū ų ibas, odėl, a liekan papildomus y imus, in ensy iai
ieškoma naujų būdų i p iemonių, kaip išsaugo i i panaudo i jau sukaup us
duomenis. Tuo ikslu išanalizuo os galimybės ku i į ai esnius e minog a-
ijos į ankius: e minų duomenynus, azynus, eks ynus, s udijuojamos skai 
meninių kalbos iš eklių in o macinės sis emos aidos endencijos.
Siekiama, kad šiuo me u didžiąja dalimi jau s anda izuo a biblio eki-
ninkys ės e minija bū ų nuosekliai i inkamomis o momis iešinama,
oliau nag inėjama i ku iama, andan iesiogines sąsajas su a o ojais,
ugdoma no minių e minų a ojimo kul ū a pe į ai ias edukacines p o-
g amas i p iemones.
Analizuojan plė ojamas biblio ekininkys ės e minijos a kybos k yp-
is i ieškan naujų e minog a inės eiklos s a egijų, s a bu į e in i i
ai, kad p o esinė biblio ekininkų kalba, kaip i dauguma ki ų, nebeegzis-
uoja izoliuo ai, a liepdama ik ienos bend uomenės po eikius. Tolesnė
sėkminga in eg uo ųjų kalbos e minologinių iš eklių aida Lie u oje bū-
ina siekian i a ski ų s ičių e minijos da naus ys ymosi, i a pusa io
bend ada bia imo bei plė os
ŠaLTiniai
bb 1956: Biblio ekinė i bibliog a inė e minologija, Vilnius: Lie u os TSR knygų ūmai.
BBTŽ 1990–1999: Biblio ekininkys ės i bibliog a ijos e minų žodynas. Sąs. 1–4, Vilnius: Lie u os nacionalinė
Ma yno Maž ydo biblio eka.
Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: LKI leidykla.

225Te minologija | 2019 | 26
G igas G., Pedze ičienė S. 2015: Kompiu e ijos azynas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. P ieiga pe in e ne ą:
h p://ims.mii.l / azynas/enciklo.h ml.
janonis o. 2009: Bibliog a ijos eo ija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
Keinys S . 2012: Biblio ekininkys ės e minologijos apyb aiža. – Lie u ių e minologijos aida, Vilnius: Lie u-
ių kalbos ins i u o leidykla, 89–92.
Ls iso 5127:2017: In o macija i dokumen a imas. Pag indai i aiškinamasis žodynas ( apa us iso
5127:2017 In o ma ion and documen a ion – Founda ion and ocabula y): pakeičia LST ISO 5127:2008, Vil-
nius: Lie u os s anda izacijos depa amen as, 2019.
LST ISO 10871: Te minologijos da bas. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Teo ija i aikymas ( apa us ISO 1087
1:2000 Te minology wo k. Vocabula y. Pa 1: Theo y and applica ion), Vilnius : Lie u os s anda izacijos
depa amen as
Ls 2019: Lie u os s anda ai, Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka. P ieiga pe in e -
ne ą: h ps://www.lnb.l /paslaugos/biblio ekoms/no miniaii  eisesdokumen aibiblio ekininkui.
Miliūnai ė R. 2011: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe
in e ne ą: h p://naujazodziai.lki.l /?zodis=bibliomūšis.
MulDiCa 2012: Mul ilingual Dic iona y o Ca aloguing Te ms and Concep s, IFLA Classi ica ion and In-
dexing Sec ion. P ieiga pe in e ne ą: h ps://www.i la.o g/publica ions/
mul ilingualdic iona yo ca aloguing e msandconcep smuldica .
Raly ė A., Rimša V. 1989: Lie u ių biblio ekininkys ės e minologijos aida i a kyba: nuo iš akų iki 1989 me-
ų, Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka.
VLE 2003: Visuo inė lie u ių enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 161.
LiTE aTŪ a
Bliūdžiu ienė N. 2012: Dokumen inės komunikacijos lie u iškieji e minologiniai iš ekliai. – Te minologija
19(12), 70–80.
Bliūdžiu ienė N. 2016: Ge oji e minologinė biblio ekų pa i is. – Te minologija 23, 196–206.
Bliūdžiu ienė N. 2010: S anda izacijos aidmuo a min ies ins i ucijų in eg acijos p ocese. Dak a o dise acija,
Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Bliūdžiu ienė N. 2007: Ta p au iniai s anda ai kaip e minų šal inis. – Šiandien ak ualu 2(37), 62–66.
coM 2017: 134 inal: Eu opos są eikumo sis ema. P ieiga pe in e ne ą: h p://eu lex.eu opa.eu/legal-
con en /EN/TXT/?qid=1508393747361&u i=CELEX:52017DC0134.
Če niauskai ė V. 2018: A i ieji biblio ekininkys ės e minologijos duomenys nacionalinėse biblio ekose: La-
ijos, Es ijos i Lie u os lyginamoji analizė. – Šiandien ak ualu 1(58), 106–131. P ieiga pe in e ne ą:
h ps://d i e.google.com/ ile/d/15QsXkUIWn6N1CJdJQg3HVTx5a0u wRBJ/ iew a ba h ps://www.lnb.
l /a adimai/leidiniai/ki ileidiniai/siandienak ualu.
Če niauskai ė V. 2017: Biblio ekininkys ės, knygo y os i in o macijos mokslų e minų žodynų bei enciklopedijų
ano uo as bibliog a ijos są ašas su nuo odomis į šal inius, Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo
biblio eka. P ieiga pe in e ne ą: h ps://www.lnb.l /paslaugos/biblio ekoms/no miniaii  eisesdokumen ai
biblio ekininkui/ e minologijosda bai#dd.
Če niauskai ė V. 2018: In e sec ion o La ian and Li huanian lib a ianship e minology online. – P ocee-
dings o he in e na ional con e ence „Biblio ēku noza es un saska noza u e minoloģija: ēs u iskais un mūs-
dienu aspek s“, Riga, Na ional Lib a y o La ia, 5 Oc obe 2018. P ieiga pe in e ne ą: h p://dom.lndb.
l /da a/obj/ ile/23129961.pd .
Če niauskai ė V. 2018: P o esinė e minija: plė os, bend ada bia imo i kū ybos galimybės. – Ta p knygų 2, 17.
Če niauskai ė V. 2018: Te minologijos da bai, Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka.
P ieiga pe in e ne ą: h ps://www.lnb.l /paslaugos/biblio ekoms/no miniaii  eisesdokumen aibiblio e-
kininkui/ e minologijosda bai.
Gai eny ėBu le J. 2018: Apie e minog a iją i e minų s anda izaciją. – Te minologija 25, 23–38.
Gai eny ėBu le J. 2018: In o ma ikos i kompiu e ijos lie u iškos e minog a ijos i e minijos no minimo
bei y imų apž alga. – Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Keinys S . 1994: Žodis bibliog a ijos e minų a o ojui. – Biblio ekininkys ės i bibliog a ijos e minų žodynas.
Sąs. 3. Bibliog a ija, Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka.
226 Nijolė Bliūdžiu ienė Te minog a ijos plė os k yp ys Lie u os nacionalinėje
Viole a Če niauskai ė Ma yno Maž ydo biblio ekoje
dE ELopmEnTs T Ends o ThE Lib a ianship TE minog aphy
aT ThE ma Tynas maž ydas naTionaL Lib a y o LiThuania
Summa y
A he Ma ynas Maž ydas Na ional Lib a y o Li huania, con ol o he lib a ian-
ship e minology has been aking he ollowing ends since 1986: iden i ica ion o he
p o essional lib a y e minology, i s con ex ual and compa a i e analysis and ca ego i-
za ion, c ea ion o e minology da a, e alua ion and app o al o e ms, adminis a ion
o he e minology da abase, s anda diza ion o e ms, p epa a ion o e minology dic-
iona ies, con o ma ion o e ms o special na ional and in e na ional no ma i e docu-
men s, publica ion o s anda dised e ms and in eg a ion o e ms in o o he e mino-
g aphic sou ces and da abases in Li huania and ab oad. The a icle p esen s consis en
analysis o he main esul s o he e minology wo k: apid p ocesses o e minology
s anda diza ion and p epa a ion o he Dic iona y o Lib a ianship and Bibliog aphy
Te ms (1990–1999) and he Li huanian–English Dic iona y o Lib a ianship, In o ma-
ion and Book Science Te ms (2019) as well as sou ces unde p epa a ion. A new
mul ilingual dic iona y o lib a y e ms in English, Li huanian, F ench, Russian and
Ge man is unde p epa a ion and looking possibili ies o being a subjec in p o es-
sional coope a ion. The mos e ec i e pe iod o in ensi e s anda diza ion o p o es-
sional lib a ianship e minology d awing on ich expe ience o lexicog aphic con ol
by Li huanian specialis s. The lib a ianship e minology, which has been de eloped
o se e al cen u ies, aced many encoun e s, and many mo e challenges in d a ing,
con ol, s anda diza ion and usage o e ms a e o be me du ing he con empo a y
globaliza ion and echnological leaps. One o he mos u gen issues in he ha moni-
za ion o he p o essional e minology has become expedien de elopmen o p ope
sou ces and hei choice as well as hei pe manen upda ing and echnological main-
enance. Such de elopmen o he in eg a ed e minology sou ces in Li huania is es-
sen ial also o he e olu ion and in e ac ion o e minology o a ious p o essional
domains. Taking in o accoun ha p o essional e minology is c ea ed and de eloped
in ci cums ances o uni e sal communica ion, when a language is conside ed only a
communica ion ool – he ac ha impedes he comp ehension o i s undamen al
unc ion, ha o p ese ing cul u e and iden i y. Fo his eason, unique e minologi-
cal solu ions o lib a ians a e o g ea impo ance o os e ing na ional e minological
da abases and in eg a ing hem in o global in e na ional ne wo ks.
Gau a 20190812
Nijolė Bliūdžiu ienė
Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka
Gedimino p . 51, LT01109 Vilnius
E. paš as nijole.bliudziu [email protected]
Viole a Če niauskai ė
Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka
Gedimino p . 51, LT01109 Vilnius
E. paš as iole a.ce niauskai [email protected]