Terminografijos plėtros kryptys Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

209Te minologija | 2019 | 26 doi.o g/10.35321/ e m26-10 Te minog a ijos plė os k yp ys Lie u os nacionalinėje Ma yno Maž ydo biblio ekoje NIJOLĖ BLIŪDŽIUVIENĖ Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka VIOLETA ČERNIAUSKAITĖ Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka Ano AcijA S aipsnyje apibend in a biblio ekininkams ak ualios e minijos a kybos i no minimo p ak ika Lie u os nacionalinėje Ma yno Maž ydo biblio ekoje. Iš- ski os s a biausios e minijos y imo, eks inės e minų a kybos, e minų žo- dynų engimo i s anda iza imo k yp ys. Nacionalinės biblio ekos pa eng i Bib lio ekininkys ės, bibliog a ijos i knygo y os e minų (1990–1999) bei Biblio e- kininkys ės, in o macijos i knygo y os e minų (2019) žodynai bei i in s a bi p o esinės eiklos s anda iza imo eikla analizuo a a p au inių i užsienio e - minologijos šal inių engimo pa i ies kon eks e. Nus a y i a imiausi e mino- g a inės eiklos p io i e ai i siek ini ezul a ai, a siž elgian į Lie u os skai me- ninių kalbos iš eklių in o macinės sis emos aidos endencijas i kaimyninių ša- lių nacionalinių biblio ekų e minologinės eiklos adicijas. Esminiai žodžiai: biblio ekininkys ė, in o macijos mokslai, e minija, e minog a ija, e - minologija, s anda izacija, leksikog a ija, in o macinės echnologijos, Lie u os naciona- linė Ma yno Maž ydo biblio eka. Abs Ac The a icle summa izes he p ac ice o managing and s anda dizing lib a ian- ship and in o ma ion science (LIS) e minology a he Ma ynas Maž ydas Na ional Lib a y o Li huania. I was necessa y o highligh he mos impo - an lexicog aphy ends in p epa ing he Dic iona y o Lib a ianship and Bib- liog aphy Te ms (1990–1999) and he Li huanian–English Dic iona y o Li- b a ianship, In o ma ion and Book Science Te ms (2019) as well as sou ces ela ed o s anda iza ion o in e na ional e minology. The p io i ies o he ac i i ies and he esul s o be achie ed we e de e mined by aking in o ac- 210 Nijolė Bliūdžiu ienė Te minog a ijos plė os k yp ys Lie u os nacionalinėje Viole a Če niauskai ė Ma yno Maž ydo biblio ekoje coun he de elopmen o he Li huanian Language Digi al Resou ces In o - ma ion Sys em and he e minological ac i i y adi ions o na ional lib a ies all o e he wo ld. KEywo ds: lib a ianship, in o ma ion science, in o ma ion echnology, e minology, lexi- cog aphy, s anda diza ion, Ma ynas Maž ydas Na ional Lib a y o Li huania. Biblio ekininkys ės e minus is sudė ingiau iden i ikuo i globaliuo- se e minijos inkluose. Nauji in o macinių echnologijų bei kom- piu e inės ling is ikos į ankiai šiuo me u leidžia suku i i su aldy- i daugiakalbius didžiųjų e minologinių duomenų s au us. Tinkamai su a ky a i s anda izuo a e minija g indžiamos isos in o macijos sis- emos, o jų kokybę dažnai nulemia pasi ink i e minologijos šal iniai. Todėl specialiųjų žodynų, ezau ų, on ologijų bei ki ų e minog a ijos į ankių kū imas i da ninimas įga o ypa ingą eikšmę aukš os p idė inės e ės in elek inių žinių ekonomikoje. Naujojoje Eu opos są eikumo sis emos įgy endinimo s a egijoje, ku ią 2017 m. ko o 23 d. paskelbė Eu opos Komisijos In o ma ikos gene alinis di ek o a as, pab ėžiama, kaip s a bu su ok i, kad „duomenys i in o ma- cija y a isuomenės u as, ku is u ė ų bū i inkamai ku iamas, kaupiamas, adminis uojamas, apsaugomas i išsaugomas, i ku iuo u ė ų bū i inka- mai dalijamasi“ (COM 2017: 134 inal). Taip pa pas ebė a, kad šiuo me u bū ina eik i pi menybę nuosekliai i isuo inai aikomiems in o - macijos s anda ams bei speci ikacijoms, nes anksčiau okie p io i e ai bu o su eik i echniniams s anda ams, ku iais jau kelis dešim mečius bu o ska inamas echninis inklų są eikumas. Mode nioji biblio ekininkys ė apo iena iš labiausiai s anda izuo ų bei eglamen uo ų eiklos s ičių, ku ios leksiką iš esmės suda o nuola nau- jinamos a p au inių s anda ų, ado ų, eglamen ų i aisyklių edakcijos. Didžiausią į aką pas a ųjų me ų biblio ekininkys ės e minijos aidai u- ėjo i in išaugę šios s i ies no mų bei eisės dokumen ų s au ai: Ta p au- inės biblio ekų asociacijos i ins i ucijų ede acijos (IFLA) s anda ų i gai ių, ki ų a p au inių o ganizacijų dokumen ų e imai suda o g eičiau- siai kin ančių e minologinių duomenų aibę su naujais a p au inės in e- g acijos po eikiais bei galimybėmis. Tai ypa ingas biblio ekininkys ės e - minog a ijos sa i umas, p i e čian is ją judė i uo pačiu kompiu e inių echnologijų g ei keliu, eikalaujan is adek ačių kompe encijų, echnolo- gijų i iš eklių. Todėl biblio ekininkų p o esinės e minijos apim is i u- 211Te minologija | 2019 | 26 inys globaliuose in o macijos inkluose bei sis emose ampa ak ualesnis ne ik pačiai p o esinei bend uomenei, be i ų sis emų a o ojams. Pasi ikdami Lie u os nacionalinės Ma yno Maž ydo biblio ekos ( o- liau – Nacionalinė biblio eka) šim mečio jubiliejų, iškėlėme ikslą apiben- d in i i į e in i joje sukaup ą e minijos a kybos pa i į. Siekdami šio ikslo, su o mula ome pag indinius y imo užda inius: išanalizuo i Nacio nalinėje biblio ekoje sukaup us e minologijos iš eklius, susis emin i bi- bliog a inę in o maciją apie juos, a lik i šal inių ipologinę u inio i išo- inių požymių knygo y inę analizę, į e in i ykdomus e minijos a ky- bos da bus is o iniame kon eks e bei numa y i pe spek y iausius e mini- jos a kybos plė os būdus. Ty imas pag įs as bibliog a inės, ipologinės i s a is inės iden i ikuo ų šal inių analizės bei ap ašomuoju i ak og a i- niu iden i ikuo os medžiagos sis eminimo me odais. STANDARTIZACIJA Pasaulinėje p ak ikoje biblio ekininkys ė laikoma in o macijos mokslo šaka, odėl y a susi o ma usi bend os e minijos aldymo i ys ymo en- dencija. Ta p au inės s anda izacijos o ganizacijos pa eng oje s anda ų klasi ikacijoje e minologijos i e minog a ijos s anda ai y a p iski i pi - mojo klasi ikacijos lauko g upei (01. 020), o žodynai išski i a ski oje g upė je (01. 040), ku ioje y a a chy is ikos, biblio ekininkys ės, dokumen a imo i in o macijos s anda izuo a e minija (01. 040. 01). Taip pa šiai g upei p iklauso in o macijos echnologijų (01. 040. 35) bei popie iaus echnolo- gijų (01. 040. 85) s anda izuo a e minija. In o macijos mokslams p iklau- so a chy is ikos, biblio ekininkys ės i dokumen a imo s anda ai p iski i i in spa čiai augančiai a p au inei ISO klasi ikacijos g upei (01. 140. 20). Biblio ekininkams ak ualūs ašybos i ansli e acijos s anda ai suda o a  ski ą g upę (01. 140. 10). Gausa aip pa pasižymi leidybos s anda uose (01. 140. 40) iksuo a e minija, ačiau elek oninės leidybos e minija y a išba s y a po į ai ius šakinius s anda us. Taip a si iko daugumai ki ų in o - macijos ga ybą, sklaidą i panaudą nusakančių e minų. Ta p au iniame aiškinamojo žodyno s anda e LST ISO 5127:2017 In- o macija i dokumen a imas. Pag indai i aiškinamasis žodynas ( apa us iso 5127:2017 In o ma ion and documen a ion – Founda ion and ocabula y) daugumą suda o biblio ekininkys ės e minai. Jame susis emin os doku- men ų, duomenų laikmenų i jų dalių e minijos s i ys, aip pa dokumen- a imo ins i ucijų – a chy ų, biblio ekų i muziejų bei jų ondų – e minai; suno min a ondų plana imo, plė os, komplek a imo, saugojimo bei paieš- 212 Nijolė Bliūdžiu ienė Te minog a ijos plė os k yp ys Lie u os nacionalinėje Viole a Če niauskai ė Ma yno Maž ydo biblio ekoje kos, u inio analizės, pe eikimo i ap ašo dalykų e minija, su išsamiais apib ėžimais pa eik i in o macijos i dokumen ų naudojimą, p iežiū ą, adminis a imą bei paslaugas apibūdinan ys e minai. Šiame s anda e e- glamen uo i i in ak ualūs eisiniai in o macijos i dokumen a imo aspek ai: li e a ū inės, meninės i p amoninės nuosa ybės e minai, nu ody os au- o iaus eisių, p i a umą i in o macijos p ieigą eglamen uojančių są okų no mos. Į ai iuose šio a p au inio s anda o kon eks uose pe pus ečio šim o ka ų paminė i sudė iniai i ien isiniai e minai, ku ių sande y a žodžio dalis biblio ek*. S anda o p a a mėje a k eip as dėmesys į ai, kad daba inei dokumen a imo s ičiai būdingas glaudesnis a ps i inis bend a- da bia imas, odėl ka ais sujungiamos a ski os p o esinės s i ys i okios p o esijos kaip biblio ekininkys ė, a chy is ika, eks ų dokumen acija, e- daga imas, žiniasklaidos dokumen acija, spausdinimas, leidyba, ga so i aizdo dokumen ai, ansliacijos, muziejininkys ė, dokumen ų konse a i- mas i k . (LST ISO 5127:2017). Ta p au inio aiškinamojo e minų žody- no s anda o engėjai mano, kad s anda as ISO 5127 u ė ų bū i p iemo- nė, padedan i pe eik i i adek ačiai sup as i kompleksinę dokumen a imo s i ies e miniją, o ka u i glaudžiau a pusa yje są eikau i, ge bian į ai- ių susijusių o ganizacijų speci inės e minijos sa a ankiškumą, adicijas i išsaugan konk ečių da bo p ocedū ų e minus šiose s i yse. Naujoji a p au inio e minų žodyno s anda o ISO 5127:2017 edakci- ja y a esminis pa i in os e minijos iš eklius, ku iuo galima em is en- gian jo e sijas nacionalinėmis kalbomis, aip jis padės iksliai sup as i am ik us e minus i p i eikus a o i ikslius jų a i ikmenis ki omis kalbomis. Ne mažiau s a bus e minų s anda o edukacinis aidmuo – didelis e minijos inkinys padeda ge iau su ok i in o macijos i doku- men a imo lauką, pasi uoš i olesnėms šios s i ies s udijoms bei moksli- niams y inėjimams. A siž elgian į echnologijos aidą žodyno u inys i sanda a gali bū i šal inis inkamai o malizuo i są okas aikomiesiems IT sp endimams, aip pa su eik i eikiamą medžiagą ku i būsimas doku- men a imo i in o macijos mokslų s i ies on ologijas, siekian obulin i au oma izuo ų IT p ocesų eikimą. Pe ku ian dokumen aciją i jos p ocesus ado aujan is IT pag įs omis są okomis i modeliais nesumažėjo šiai dalykinei s ičiai ski os i joje a ojamos e minijos bei e minologinio ikslumo s a ba. P iešingai – ai ampa da s a biau, nes, au oma izuo ai apdo ojan duomenis, objek us nusakan ys e minai u i bū i da ikslesni. Tokiu būdu bū ina išlaiky i dokumen a imo i šioje dalykinėje s i yje a ojamos in o macijos ech- 213Te minologija | 2019 | 26 nologijų są okų da ną i siek i aip sude in i e minus bei są okas, kad bū ų aiškiai ma oma in eg uo a bend oji dokumen a imo i jo aikomų p iemonių sis ema. Biblio ekininkys ės e minijos s anda izacija apo ak ualiausia pas a ųjų me ų Nacionalinės biblio ekos e minog a inio da bo dalimi1, nes biblio- ekų eiklą eglamen uojančių dokumen ų s au ai nuola augo. Naciona- linio lygmens in o macijos i dokumen a imo s i ies s anda izacija p a- sidėjo 1998 m., kai Nacionalinės biblio ekos inicia y a bu o įku as ech- nikos komi e as LST TK 47. Remian is o icialių echnikos komi e o eiklos dokumen ų analize galima eig i, kad šis komi e as bu o nuosekliai i a sakingai ku as, numa an galimą plė os pe spek y ą. Nuo 2004 m. į echnikos komi e o LST TK 47 In o macija i dokumen- a imas eiklą įsi aukė pag indinių šalies a chy ų a s o ai, muziejų, moks- lo i als ybės įs aigų bei p i ačių įs aigų ekspe ai. Daly a imas echnikos komi e o eikloje y a neabejo ina a min ies ins i ucijų a psek o inės pa - ne ys ės i in eg acijos o ma, o biblio ekos ne ik pi mosios įsi aukė į pagal a p au inio i eu opinio lygmens s anda izacijos p incipus o gani- zuojamą nacionalinę s anda izacijos eiklą, be i koo dinuodamos in o - macijos i dokumen a imo s i ies s anda izacijos eiklą į ykdė daugiapa- kopę echnikos komi e o LST TK 47 pe a ką (Bliūdžiu ienė 2010: 150). 2000–2015 m. echnikos komi e as LST TK 47 In o macija i dokumen- a imas pa engė 23 šios s i ies a p au inių s anda ų lie u iškas e sijas, į ku ias bu o į auk i 1678 e minai (Bliūdžiu ienė 2016: 203). 2016– 2019 m. Lie u os in o macijos i dokumen a imo s anda ų inkinį papil- dė 35 s anda ai, iš ku ių ik 2 y a lie u iškos a p au inių s anda ų e - sijos (LST 2019). 2019 m. an ojo pusmečio duomenimis, LST TK 47 In o macija i dokumen a imas p iski i 167 galiojan ys s anda ai, iš ku ių 15 y a lie u ių kalba. Deja, os 10 p oc. a p au inių s anda ų Lie u oje pe im i e imo būdu, ki i – a gaminimo būdu, . y. ne e s i į lie u ių kalbą, a ba iš e s i p o esinėje aplinkoje, be o icialiai neį eisin i, ačiau pa enka į bū inąjį p o esinių e minų a uodą. 1 S aipsnyje emiamasi a p au iniame s anda e LST ISO 10871:2005. Te minologijos da bas. Aiškinama- sis žodynas. 1 dalis. Teo ija i aikymas ( apa us ISO 10871:2000) pa eik u e minog a ijos apib ėžimu i išsamesniu jo išaiškinimu, ku iame akcen uojama, kad „šiuolaikinė e minog a ija apima be kokį e mi- nologinių duomenų kaupimą, a kymą i pa eikimą: žodynų engimą, e minologinių duomenų bazių bei bankų kū imą, e minų s anda izaciją (Gai eny ėBu le 2018: 27), a k eipian dėmesį į ai, kad e minų s anda as – s anda izuo ų e minų žodynas, engiamas emian is ais pačiais e minog a ijos p incipais kaip i e minų žodynai“ (Gai eny ėBu le 2018: 32). 214 Nijolė Bliūdžiu ienė Te minog a ijos plė os k yp ys Lie u os nacionalinėje Viole a Če niauskai ė Ma yno Maž ydo biblio ekoje Todėl spa us biblio ekų eiklą eglamen uojančių no mų kū imas bei a p au inių s anda ų i ki ų dokumen ų e imas Nacionalinėje biblio- ekoje suda o palankias sąlygas plė o i nacionalinę biblio ekininkys ės e - minologinių duomenų bazę i su eikia daugiau galimybių in eg uo is į a p au inius p o esinės e minijos kon eks us. S a bu i ai, kad p o esiniai e minų s anda ai suda omi sis eminių žodynų p incipu, ad juos len- g iausia in eg uo i į e minų bazes a ki us duomenynus. Tad spa ūs s anda izacijos p ocesai i mas ai labiausiai pa eikė daba inės biblio eki- ninkys ės aidą, naujų e minų i pokyčių a si adimą. Be o, biblio eki- ninkams nuola enka pi miesiems iden i ikuo i i iksliai ap ašy i kiek ie- ną naują spausdin inį a skai meninės kilmės eks o, ga so, aizdo a in- eg uo ą iš eklių, odėl suku i šios s i ies e minai u i bū i ap obuo i kalbininkų i ge ai žinomi isai bend uomenei. TERMINŲ ŽODYNŲ RENGIMAS Vis dėl o biblio ekininkys ės e minija šiame sudė ingame in o macijos moks- lų komplekse išsiski ia sa o i in senomis i u ingomis adicijomis, siekiančiomis ne ik ašy inės, be i žodinės žmonijos komunikacijos laikus. Y a sukaup a i be eik is šim mečius siekian i e minų žodynų engimo pa i is. Jau 1802– 1804 m. išleis as 3 omų abėcėlinis Bibliologijos aiškinamasis žodynas (Pei- gno 1802–1804) p ancūzų kalba. O pa į biblio ekininkys ės e miną pi mą ka ą pa a ojo okiečių biblio ekininkas Ma ynas Sch e inge is, apibūdin- damas juo žinių apie biblio ekos o ganiza imą isumą (Sch e inge 1834). Anks y ajai biblio ekininkys ės samp a ai i e minijos aidai didžiausią į aką u ėjo knygo y os mokslų aida, polig a ijos i knygų leidybos p ak- ika. Pi masis Polig a ijos žodynas, išleis as 1735 m., jau bu o d i omis (Ba ow 1735). XIX a. pab.–XX a. p . biblio ekininkys ę i jos e miniją labiausiai papildė dokumen alis ika, išplė usi dokumen o samp a as, žinių i leidinių klasi ika imo, sis eminimo s uk ū ų e miniją, būdingą ne ik biblio ekoms. O in o macijos pa adigma biblio ekininkys ėje įsigalėjo jau po An ojo pasaulinio ka o, kai daug spa čiau p adė os dieg i echnologi- nės in o macijos sis emos. Tad šiuolaikinė biblio ekininkys ė laikoma in- o macijos i komunikacijos mokslų dalimi (VLE 2003: 161). Todėl kelis šim mečius siekian i daugia eikšmė biblio ekininkys ės sam- p a ų į ai o ė i is o iškai kin an i dalykinė ap ėp is a sispindi i šių dienų e minų žodynų engimo p ak ikoje. Iden i ikuo i okius šal inius y a ak- ualu, nes biblio ekininkys ės i in o macijos, o juo labiau knygo y os i 215Te minologija | 2019 | 26 leidybos s ičių žodynų, žinynų, enciklopedijų bei ki ų e minijos p iemo- nių skaičius i oliau auga, odėl pasi ink i inkamus bei pa ikimus in o - macijos šal inius ampa is sudė ingiau. Paspa ėjo i e minijos pa eldo šal inių skai meninimas, ačiau i a i osios p ieigos elek oniniai e minų žodynai dažnai nea spindi ik osios e minijos padė ies, nė a a naujinami, pa eikiami be šal inių a ki ų bū inų paaiškinimų. Nacionalinės biblio ekos In o macijos mokslų depa amen e a likus Lie- u os bei užsienio specialiosios leksikog a ijos šal inių ipologinę, me o- dikos i sanda os p incipų, u inio bei išo inių požymių analizę (Če niaus- kai ė 2017), paaiškėjo, kad a p 110 iden i ikuo ų ak ualių biblio ekinin- kams šal inių daugumą suda ė senas adicijas ęsian ys, kelių edakcijų sulaukę aiškinamieji žodynai i enciklopedijos. Todėl aip s a bu oliau y inė i i ge ai žino i šių s ičių e minų šal inių is o iją. Nacionalinės biblio ekos onduose sukaup a apie 70 p oc. į ai ių ipų spausdin ų užsie- nio biblio ekininkys ės e minų žodynų i enciklopedijų. Da 20 p oc. šios s i ies šal inių y a a i osios p ieigos žodynai, o jų skaičius spa čiai auga – ai suda o palankią e pę plė o i e minog a ijos s i į į ai iomis o momis. Ta p pas a ųjų me ų biblio ekininkys ės i in o macijos šal inių y auja anglakalbiai žodynai – ai susiję i su a p au ine šių p ocesų s anda iza- cija. Tačiau knygo y os i leidybos s i yse gausu šal inių p ancūzų, usų i okiečių kalbomis. Dalykinių e minų gausa su išsamiais paaiškinimais i gausiomis nuo odomis į ilius acijų šal inius pasižymi ienas labiausiai pasaulyje ci uojamų Biblio ekininkys ės i in o macijos mokslų žodynas an- glų kalba (Online Dic iona y o Lib a y and In o ma ion Science, ODLIS). Vis dėl o išski inis šiuolaikinės biblio ekininkys ės e minologinis as- pek as – daugiakalbių šal inių gausa, nulem a bū inybės e s i a p au inius p o esijos s anda us į nacionalines kalbas, pa yzdžiui, a p au inį biblio- g a inio ap ašo s anda ą, o a p au inio daugiakalbio ka aloga imo e mi- nų žodyno e imo bei samp a os sub ilybes galima s udijuo i 27 kalbomis, a p jų i lie u ių (MulDiCa 2012). In o macijos mokslų e minija susis emin a i solidžiose enciklopedijose. Kai ku ios jų p emijuo os i ga usios ge iausių in o macinių leidinių i ulus. Te minijos a uodai slypi 73 omų Biblio ekininkys ės i in o macijos mokslų enciklopedijoje, ku ią engė 1300 žymiausių a ski ų s ičių specialis ų (Ken , Lancou 1968–2003). Be o, enciklopedijos pasižymi k uopščiai suda y o- mis pagalbinėmis au o ių i dalykinėmis odyklėmis, pa ogiomis e minams iden i ikuo i. Tu ime dešim , sep ynių, ke u ių, ieno omo enciklopedijas ne ik anglų, be i okiečių, usų, lenkų kalbomis, kadangi jose ap ašomi 216 Nijolė Bliūdžiu ienė Te minog a ijos plė os k yp ys Lie u os nacionalinėje Viole a Če niauskai ė Ma yno Maž ydo biblio ekoje ne žodžiai, o pa ys eiškiniai, į ykiai i žmonės, – ai puikus, lyg i pa eng- as e minų eks ynas su išsamiais i iksliais kon eks ais. No s dalykinis biblio ekininkys ės e minų u inys daugeliu a ejų labai aiškiai apib ėž as i a p au iniu mas u uni ikuo as, be kalbinės iš aiškos p iemonės – naci- onalinės. I ai ne eiškia, kad ne u ime isai nacionalinio e minų dalykinio u inio, ku io negalė ume pa eik i a p au inei bend uomenei, ypač engian d ikalbius a daugiakalbius e minų žodynus. In o ma ikos i kompiu e ijos e minog a ijai būdinga nuosekli aida (Gai eny ėBu le 2018: 33). Tai suda o i in palankias p ielaidas i ki ų susijusių s ičių e minijos a kybai. Nuo 1986 m. Nacionalinėje biblio- ekoje a liekami e minologijos y imai leido sukaup i unikalią biblio e- kininkys ės i jai g e imų s ičių žinių bei duomenų bazę. Te minologijos sek o iaus įkū ėjo Vy au o Rimšos p adė i is o iog a iniai p o esinės kalbos y imai leidžia analizuo i biblio ekininkys ės e miniją jau pi mųjų spaus- din ų knygų kon eks e, sis emingai iksuojan jos augančius i į ai ėjančius šal inius (Raly ė, Rimša 1989). Pi masis biblio ekininkys ės e minų žodynas pasi odė 1956 m., kai Lie u os TSR knygų ūmai išleido Izido iaus Kisino suda y ą Biblio ekinės i bibliog a inės e minologijos žodyno pi mąjį sąsiu inį (BBT: 1956). Tuo- me pa yko išleis i ik ieną suplanuo o aiškinamojo lie u ių– usų kalbų e minų žodyno sąsiu inį, ku io inkamus a o i e minus pa i ino uo- me inė Lie u os TSR mokslų akademijos Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o Te minologijos komisija. Tik po ke u ių dešim mečių ėl pa y- ko su ieny i Lie u os nacionalinės biblio ekos, Lie u ių kalbos ins i u o i Vilniaus uni e si e o specialis us bei mokslininkus, i 1990–1999 m. bu o išleis i ke u i aiškinamojo Biblio ekininkys ės i bibliog a ijos e minų žodyno sąsiu iniai su 2237 susis emin ais e minais (kalbos edak o ius S . Keinys), ski ais dokumen ų i leidybos, bibliog a ijos, ka aloga imo bei biblio ekų ondų o ma imo bei aldymo s i ims (BBTŽ: 1990–1999). Tuo me u ak y iai bu o a koma knygo y os e minija. Vilniaus uni- e si e o 1997 m. išleis ame enciklopediniame žodyne Knygo y a a p ak ualių knygos is o ijos bei knygo y os e minų bu o pa eik a nemažai bibliog a ijos i biblio ekininkys ės e minų su į ai ios apim ies paaiški- nimais bei pa yzdžiais. Lie u oje oliau plė ojan knygo y os mokslo a- dicijas, nuosekliai a koma i šių s ičių e minija: skelbiami a naujin i i papildy i naujais apib ėžimais s a biausiųjų e minų są ašai į ai iose mo- kymo p iemonėse, ki ose publikacijose. Daug dėmesio specialiosios e - minijos da ninimui ski iama Vilniaus uni e si e o Komunikacijos akul- 217Te minologija | 2019 | 26 e o mokslininkų da buose, juose išsamiausiai nag inėjami a ski i e minai a ba eikiami ugdymo p ocesui labai s a būs e minų žodynėliai. Šiuo me u Nacionalinėje biblio ekoje galima išski i kelias s a biausias biblio ekininkys ės e minijos a kybos k yp is: biblio ekininkų p o esinės e minijos iden i ika imas; kon eks inė i lyginamoji analizė bei sis emi- nimas; e minologinių duomenų kū imas; e minų e inimas i ap oba- imas; e minų s anda izacija; naujos edakcijos e minų žodyno engimas; e minų da ninimas su nacionalinio i a p au inio lygmens s i į egla- men uojančiais dokumen ais; suno min ų e minų skelbimas, e minų in eg a imas į ki us Lie u os bei užsienio a a p au inius e minog a ijos šal inius i duomenų bazes, bankus, eks ynus. Nacionalinėje biblio ekoje eikian i a psek o inė Te minologijos komisija ekomenda o nuola kaupiamos, pildomos i ikslinamos e minų duomenų bazės šal inius publikuo i pla esniam a o ojų a ui p ieinama i aiškia e - minų žodyno o ma. Juk publikuo i biblio ekininkys ės e minologijos da - bai y a ik nedidelė šiuo me u iešai p ieinamų duomenų dalis. P ielaidas naujam d ikalbiam Biblio ekininkys ės, in o macijos i knygo y os (BIK) lie u- ių–anglų kalbų e minų žodynui (au o iai d . Nijolė Bliūdžiu ienė i d . Jo- nas Vy au as Valiukėnas) pa eng i 2019 m. suda ė in ensy ūs pas a ųjų me- ų biblio ekininkų p o esinės komunikacijos e minų s anda izacijos, y imo i no minimo p ocesai bei nuola augan ys anglakalbės dalykinės li e a ū os i in o macijos s au ai. Pa eng ame naujame e minų žodyne bu o a lik a išsami biblio ekininkys ės s i ies e minų in en o izacija. P aėjus 20 me ų po pasku inio aiškinamojo Biblio ekininkys ės i biblio g a ijos e minų žodyno (BBTŽ 1990–1999) leidybos pa yko susis emin i daugiau nei aš uonis ūks- ančius lie u iškų e minų su a i ikmenimis anglų kalba. Nacionalinės biblio ekos 100mečio one aki aizdu, kaip išaugo i ku- iomis k yp imis plė ojosi biblio ekininkys ės e minija, išlaikydama glau- džius yšius su in o macijos mokslų i knygo y os e minais. Jie ak ualūs i ge okai pla esniam a o ojų a ui – mokslininkams, specialis ams, y- ėjams, ki iems besidomin iems asmenims, nuola daly aujan iems moks- linės in o macijos, dokumen inės komunikacijos, pa eldo i a min ies ins i ucijų eikloje. Šiuo žodynu siekiama p isidė i i p ie bend inės lie- u ių kalbos no minimo, a k eipian dėmesį į nuola besi andančius nau- jus e minus, a spindinčius esminius echnologinius i adybinius biblio- ekų eiklos pokyčius. Tuo ikslu J. V. Valiukėno inicia y a bu o pasi ink- as įp as as žodynams abėcėlinis lizdinis e minų g upa imo p incipas i suku as naujas e minų žodyno modelis, ku is biblio ekininkys ės p ak- 224 Nijolė Bliūdžiu ienė Te minog a ijos plė os k yp ys Lie u os nacionalinėje Viole a Če niauskai ė Ma yno Maž ydo biblio ekoje specialis ai ėl ima labiau e in i ęs inę i nuoseklią e minų žodynų engimo kokybę. Teks inė e minų a kyba kol kas pe menkai koo dinuojama i y a mažiausiai išplė o a Nacionalinės biblio ekos e minog a ijos da bo dalis. Į ai iuose p o esinės in o macijos iš ekliuose pabi ę e minai is da sun- kiai s uk ū izuojami i pa ėluo ai ap inkami, no s skai meninė a skai- menin a jų o ma leis ų aiky i au oma inio e minų a pažinimo echno- logijas. Šioje eikloje e ė ų plės i i pildy i jau egzis uojančius eks ynus i in eg uo i į juos biblio ekininkys ės i in o macijos mokslų eks us, ku ie s a iai papildy ų i p aplės ų mokslinės komunikacijos ašy inės kalbos analizės galimybes, padė ų gilin i naujų s ičių dalykinį sup a imą, o ieškan ys au en iškos p o esinės kalbos pa yzdžių i šal inių galė ų juos naudo i kaip enciklopedinius a ba kon eks inius žodynus. Šiuo me u sukaup a biblio ekininkys ės e minologijos medžiaga ge okai p anoks a adicines e minų žodyno, s anda o a ki okių jau u imų e mi- nog a ijos s uk ū ų ibas, odėl, a liekan papildomus y imus, in ensy iai ieškoma naujų būdų i p iemonių, kaip išsaugo i i panaudo i jau sukaup us duomenis. Tuo ikslu išanalizuo os galimybės ku i į ai esnius e minog a- ijos į ankius: e minų duomenynus, azynus, eks ynus, s udijuojamos skai  meninių kalbos iš eklių in o macinės sis emos aidos endencijos. Siekiama, kad šiuo me u didžiąja dalimi jau s anda izuo a biblio eki- ninkys ės e minija bū ų nuosekliai i inkamomis o momis iešinama, oliau nag inėjama i ku iama, andan iesiogines sąsajas su a o ojais, ugdoma no minių e minų a ojimo kul ū a pe į ai ias edukacines p o- g amas i p iemones. Analizuojan plė ojamas biblio ekininkys ės e minijos a kybos k yp- is i ieškan naujų e minog a inės eiklos s a egijų, s a bu į e in i i ai, kad p o esinė biblio ekininkų kalba, kaip i dauguma ki ų, nebeegzis- uoja izoliuo ai, a liepdama ik ienos bend uomenės po eikius. Tolesnė sėkminga in eg uo ųjų kalbos e minologinių iš eklių aida Lie u oje bū- ina siekian i a ski ų s ičių e minijos da naus ys ymosi, i a pusa io bend ada bia imo bei plė os ŠaLTiniai bb 1956: Biblio ekinė i bibliog a inė e minologija, Vilnius: Lie u os TSR knygų ūmai. BBTŽ 1990–1999: Biblio ekininkys ės i bibliog a ijos e minų žodynas. Sąs. 1–4, Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka. Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: LKI leidykla. 225Te minologija | 2019 | 26 G igas G., Pedze ičienė S. 2015: Kompiu e ijos azynas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. P ieiga pe in e ne ą: h p://ims.mii.l / azynas/enciklo.h ml. janonis o. 2009: Bibliog a ijos eo ija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Keinys S . 2012: Biblio ekininkys ės e minologijos apyb aiža. – Lie u ių e minologijos aida, Vilnius: Lie u- ių kalbos ins i u o leidykla, 89–92. Ls iso 5127:2017: In o macija i dokumen a imas. Pag indai i aiškinamasis žodynas ( apa us iso 5127:2017 In o ma ion and documen a ion – Founda ion and ocabula y): pakeičia LST ISO 5127:2008, Vil- nius: Lie u os s anda izacijos depa amen as, 2019. LST ISO 10871: Te minologijos da bas. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Teo ija i aikymas ( apa us ISO 1087 1:2000 Te minology wo k. Vocabula y. Pa 1: Theo y and applica ion), Vilnius : Lie u os s anda izacijos depa amen as Ls 2019: Lie u os s anda ai, Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka. P ieiga pe in e - ne ą: h ps://www.lnb.l /paslaugos/biblio ekoms/no miniaii  eisesdokumen aibiblio ekininkui. Miliūnai ė R. 2011: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą: h p://naujazodziai.lki.l /?zodis=bibliomūšis. MulDiCa 2012: Mul ilingual Dic iona y o Ca aloguing Te ms and Concep s, IFLA Classi ica ion and In- dexing Sec ion. P ieiga pe in e ne ą: h ps://www.i la.o g/publica ions/ mul ilingualdic iona yo ca aloguing e msandconcep smuldica . Raly ė A., Rimša V. 1989: Lie u ių biblio ekininkys ės e minologijos aida i a kyba: nuo iš akų iki 1989 me- ų, Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka. VLE 2003: Visuo inė lie u ių enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 161. LiTE aTŪ a Bliūdžiu ienė N. 2012: Dokumen inės komunikacijos lie u iškieji e minologiniai iš ekliai. – Te minologija 19(12), 70–80. Bliūdžiu ienė N. 2016: Ge oji e minologinė biblio ekų pa i is. – Te minologija 23, 196–206. Bliūdžiu ienė N. 2010: S anda izacijos aidmuo a min ies ins i ucijų in eg acijos p ocese. Dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Bliūdžiu ienė N. 2007: Ta p au iniai s anda ai kaip e minų šal inis. – Šiandien ak ualu 2(37), 62–66. coM 2017: 134 inal: Eu opos są eikumo sis ema. P ieiga pe in e ne ą: h p://eu lex.eu opa.eu/legal- con en /EN/TXT/?qid=1508393747361&u i=CELEX:52017DC0134. Če niauskai ė V. 2018: A i ieji biblio ekininkys ės e minologijos duomenys nacionalinėse biblio ekose: La- ijos, Es ijos i Lie u os lyginamoji analizė. – Šiandien ak ualu 1(58), 106–131. P ieiga pe in e ne ą: h ps://d i e.google.com/ ile/d/15QsXkUIWn6N1CJdJQg3HVTx5a0u wRBJ/ iew a ba h ps://www.lnb. l /a adimai/leidiniai/ki ileidiniai/siandienak ualu. Če niauskai ė V. 2017: Biblio ekininkys ės, knygo y os i in o macijos mokslų e minų žodynų bei enciklopedijų ano uo as bibliog a ijos są ašas su nuo odomis į šal inius, Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka. P ieiga pe in e ne ą: h ps://www.lnb.l /paslaugos/biblio ekoms/no miniaii  eisesdokumen ai biblio ekininkui/ e minologijosda bai#dd. Če niauskai ė V. 2018: In e sec ion o La ian and Li huanian lib a ianship e minology online. – P ocee- dings o he in e na ional con e ence „Biblio ēku noza es un saska noza u e minoloģija: ēs u iskais un mūs- dienu aspek s“, Riga, Na ional Lib a y o La ia, 5 Oc obe 2018. P ieiga pe in e ne ą: h p://dom.lndb. l /da a/obj/ ile/23129961.pd . Če niauskai ė V. 2018: P o esinė e minija: plė os, bend ada bia imo i kū ybos galimybės. – Ta p knygų 2, 17. Če niauskai ė V. 2018: Te minologijos da bai, Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka. P ieiga pe in e ne ą: h ps://www.lnb.l /paslaugos/biblio ekoms/no miniaii  eisesdokumen aibiblio e- kininkui/ e minologijosda bai. Gai eny ėBu le J. 2018: Apie e minog a iją i e minų s anda izaciją. – Te minologija 25, 23–38. Gai eny ėBu le J. 2018: In o ma ikos i kompiu e ijos lie u iškos e minog a ijos i e minijos no minimo bei y imų apž alga. – Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Keinys S . 1994: Žodis bibliog a ijos e minų a o ojui. – Biblio ekininkys ės i bibliog a ijos e minų žodynas. Sąs. 3. Bibliog a ija, Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka. 226 Nijolė Bliūdžiu ienė Te minog a ijos plė os k yp ys Lie u os nacionalinėje Viole a Če niauskai ė Ma yno Maž ydo biblio ekoje dE ELopmEnTs T Ends o ThE Lib a ianship TE minog aphy aT ThE ma Tynas maž ydas naTionaL Lib a y o LiThuania Summa y A he Ma ynas Maž ydas Na ional Lib a y o Li huania, con ol o he lib a ian- ship e minology has been aking he ollowing ends since 1986: iden i ica ion o he p o essional lib a y e minology, i s con ex ual and compa a i e analysis and ca ego i- za ion, c ea ion o e minology da a, e alua ion and app o al o e ms, adminis a ion o he e minology da abase, s anda diza ion o e ms, p epa a ion o e minology dic- iona ies, con o ma ion o e ms o special na ional and in e na ional no ma i e docu- men s, publica ion o s anda dised e ms and in eg a ion o e ms in o o he e mino- g aphic sou ces and da abases in Li huania and ab oad. The a icle p esen s consis en analysis o he main esul s o he e minology wo k: apid p ocesses o e minology s anda diza ion and p epa a ion o he Dic iona y o Lib a ianship and Bibliog aphy Te ms (1990–1999) and he Li huanian–English Dic iona y o Lib a ianship, In o ma- ion and Book Science Te ms (2019) as well as sou ces unde p epa a ion. A new mul ilingual dic iona y o lib a y e ms in English, Li huanian, F ench, Russian and Ge man is unde p epa a ion and looking possibili ies o being a subjec in p o es- sional coope a ion. The mos e ec i e pe iod o in ensi e s anda diza ion o p o es- sional lib a ianship e minology d awing on ich expe ience o lexicog aphic con ol by Li huanian specialis s. The lib a ianship e minology, which has been de eloped o se e al cen u ies, aced many encoun e s, and many mo e challenges in d a ing, con ol, s anda diza ion and usage o e ms a e o be me du ing he con empo a y globaliza ion and echnological leaps. One o he mos u gen issues in he ha moni- za ion o he p o essional e minology has become expedien de elopmen o p ope sou ces and hei choice as well as hei pe manen upda ing and echnological main- enance. Such de elopmen o he in eg a ed e minology sou ces in Li huania is es- sen ial also o he e olu ion and in e ac ion o e minology o a ious p o essional domains. Taking in o accoun ha p o essional e minology is c ea ed and de eloped in ci cums ances o uni e sal communica ion, when a language is conside ed only a communica ion ool – he ac ha impedes he comp ehension o i s undamen al unc ion, ha o p ese ing cul u e and iden i y. Fo his eason, unique e minologi- cal solu ions o lib a ians a e o g ea impo ance o os e ing na ional e minological da abases and in eg a ing hem in o global in e na ional ne wo ks. Gau a 20190812 Nijolė Bliūdžiu ienė Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka Gedimino p . 51, LT01109 Vilnius E. paš as nijole.bliudziu [email protected] Viole a Če niauskai ė Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka Gedimino p . 51, LT01109 Vilnius E. paš as iole a.ce niauskai [email protected]