140 Lina Ru kienė Hib idiniai e minijos de cons uc ion dū inie a ec
p epoziciniais sie iniais kamienais
classiques doi.o g/10.35321/ e m26-07
Hyb idines e minies de cons uc ion
dū ines a ec des classiques
p époziciniais sie iniais kamiens
Lina Ru kienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as
Ano AcijA
L'une des plus b illan es endances de e minologie de cons uc ion ac uelle es
des in e na ionaux de g ecques e la ynes langues o iginai es sie ines kamien, els
que ae o-, mak o-, mic o-, nanoi e c., u ilisa ion nou eaux e mes pou ku i.
Cependan Li uiniens e minologie exis e pas d'un poin de ue à ces in e na ionaux
usą. S aipsnyje ap a iama požiū ių į ai o ė, siūloma nag inėjamų a p au inių
elemen ų nelaiky i a iksoidais (p e iksoidais i su iksoidais) – šiuo a eju inka-
élémen s mo eminium s amesnis sie inium kamien e me. S'appuyan du domaine
ū os su ink a medžiaga, s aipsnyje nag inėjama hib idinių s a ybos e minų su
du cons uc ion scien i ique li e aklasikinie sie iniees kamienais aida, é aluées les
causes, ayan eu la plus g ande in luence au pli imui de ces dū inių cons uc ion
e minijoje, examinés ces hyb idinių dū inių da ybos polinkya.
ESMINIAI VOODŽIAI: dū inys, kinininis e me, classiquinis sie inis kamienas, ne ik asis
dū inys, s a yba.
AbSTRAcT
One o he mos p ominen ends in he con empo a y e minology o
cons uc ion is he usage o in e na ional bound s ems coming om G eek and
La in languages, such as ae o-, mak o-, mik o-, nano-, ib o-, e c., o he o ma ion
o neologisms. Howe e , a single app oach owa ds he mo phemic s a us o hese
in e na ional elemen s is lacking in Li huanian e minology. The e o e, he a icle
discusses he di e si y o opinions and p oposes o dissocia e a ixoids (p e ixoids
and su ixoids) om bound s ems in his case a e m o bound s ems is mo e
applicable. based on he ma e ial collec ed om scien i ic li e a u e in he ield o
cons uc ion, he a icle add esses he de elopmen o hyb id e ms o
cons uc ion wi h classical bound s ems and e alua es he easons which had
majo in luence on he sp ead o hese compounds in he e minology o
cons uc ion. The a icle analyses he ends o o -
141Te minologija | 2019 | 26 ma ion o hese hyb id compound e ms and discusses he a emp s
o o m KEYWORDS: compound, gene ic e m, classical bound s em, imp ope compound,
compound e ms wi h classical bound s ems as p ope compounds.
cons uc ion.
INTADINS NOTABSES
Bien que la ynes langue e es pe due in e na ionales de la langue
scien i ique posi ions, son impo ance à mokslui, ainsi que e e minologijai,
émoija non seulemen de elle e pa elle de g eikos langues a ėję emp un i
mo s, apę in e na ionauxiais e minis, mais e ce ains élémen s de mo s,
don gausu e Li u iens e minijoje. Nemaja ces élémen s in e na ionaux de
pa ie son sie iniai p epoziciniai kamienai, els que audio-, mak o-, mik o-,
nano-, pseudo-, ideoi e c., cons i uan s dū inių sandus. Dans le langage
é ange l'a en ion à ces dū ins, qui son aussi appelés k azikompozi ais,
demi dū iniais, samplaikims e e c., a i ée déjà long emps, cependan des
discussions su de els dū inių e leu s sandes ebe yks a. Discu é es pou
des concep s, essen iels signes, pa lé es de le besoin de c ée hie a chique
sandes classi ica ion, explique séman iques liés a ec p emie ine mo ema,
é udie leu égula i é e p oduc i um. L'objec i de ce a icle discu us
ne iena eikšmišką kalbininkų požiū į į mo eminį klasinių (kilusių iš g aikų i
la ynų kalbų) elemen sų s a usą, išnag inė i hib idinius gimininius s a ybos
e minus dinius a ec les classiques p epozicinū iais sie iniais kamienais
( oliau KPSK) aspec s du dé eloppemen e du da ybos. Le ma é iau de
l'a icle a é é ecueilli à pa i de 207 sou ces: di ec eu s du domaine de la
cons uc ion, mokomųjų knygų, e minų žodynų, žinynų, dak a o dise acijų,
publica ions, cou an plus de 100 ans pé iode (19102018 m.). En aison nonmise
quan i é de sou ces si uée à la in de l'a icle lis e des sou ces ne son
p ésen ées que ces sou ces, dans lesquelles on é é ou és giminées
cons uc ions e mines dū inių a ec KPSK. Pa exemple, de 19181940 pé iode.
ne son ou nies que deux sou ces, ca seulemen en elles a é é u ilisé
l'a icle ac uales dū inių (48 sou ces dans la lis e des sou ces ne son pas
incluses, mais en elles u ilisées des données de ginninių cons uc ion e minų
dū inių u ilisés hyb idinių dū inių a ec KPSK e dū inių a ec lais aisiais
(sa a ankiškais) kamienais pou appo quan i a i é élé). hyb ides
géné aux de cons uc ion e minus dū inius a ec pos poziciniais classiques
sie iniais kamienais Su ce a icle ne pa lez pas, ca assemblé le ma é iau
indique que de la cons uc ion s ičiai els dū inie ne son ak ualūs ( as as
seulemen un el dū inys įlinkiog a as MTS 1981: 321). La p incipale mé hode de a ail analy ique desc ipomasis, a ec lui combinées syn éses, da ybines analyses e mo emines analyses mé hodes.
Lina Ru kienė Hib idiniai e minijos de cons uc ion dū inieux a ec classiques 142
p epoziciniais sie iniais kamienais
KLASIKINIAI SIETINIAI KAMIENAI KlasikINIAI SIETINIAI KLASIKINIAI KLASIKINIAI KLASIKINIAI KLASIKINIAI KLASIKINIAI KLASIKINIAI KLASIKINIAI KLASIKINIAI KLASIKINIAI KLASIKINIAI KLASIKINIAI
POZIŪRI ĮVAIROV Dans les a aux des kalbinis es é ange s e li uaniens, les classiques sie iniai kamienai son
appelés di e si iais e mes: pusiau a iksai (Keinys 1999: 74; Kozuulina e al. 2009: 3), sie iniai šaknys ou adikidai
(Zemská 1973: 5155; Ryženko ai 2002; Kopelio ič 2003; Lasse 2013; Inčiū ėNo eikienė 2015), neoklasikiniai elemen ai
(Ha as ani e al. 2012) e benea os specialis es dans le a ail des a ikidaiis communs (K . Tokia e minijos
į ai o ė l'a sou en l'idée con inia ą: ce ains au eu s ce ains e mes ils en 'appellés les mêmes concep s,
d'au es concep s sépa en , e ces mêmes e mes, p emie s au eu s des ex es é é synonymes, secondes
au eu s des ex es en 'appellija complè emen des suje s di é en s. De l'a is de Die e io Kas o skyi,
éno me p oblème es que même Dans le Dic ionnai e Na ional de l'anglais ces élémen s ne son pas clai emen
dé inis e il n'y a é abli de c i è es é iden s pa lesquels des élémen s un pou aien ê e dis ingués des
au es (Kas o sky 2009: 1). Une à dé ails eche ches, commen sépa e les classiques p é ixes, p é iksoidus e
sie inius kamienus, di samuosius adiksoidus1, a e ec ué Galina Ryženko a. Comme u de classi ica ion des
a oja sinonimiškai (kaip leksinius duble us), laikydamiesi požiū io, kad
élémen s classiques, au o ée pa ai adiksoido (la . adix chaknis) e me, en éinan le dans mo eminium
mo s des élémen s s a us qui in oduisen un mic osys ème de e mes in e na ionaux. Au o ée se base
p incipalemen lexique signi ica ion c i é ium, i. i. celui, combien emp un ée mo ema es main enue son lexique
signi ica ion. Selon la sa an e, pa exemple, neonegalima considé e ni p é ixsoide, ni adiksoide (sie iniu
kamienu), pa ce que la signi ica ion de l'élémen consis ammen blės , il p end à e ec ue seulemen deybine,
modi ikacinée onc ion, conc é a lexine ap ès lui allan acine signi ica ion ( . y. a lieka onc ion du p édélio). O,
pa exemple, hyd o-, n'y a ni p édélis, ni p é ixsoïde c'es adiksoïde (sie inis kamienas), un dū inio sandų, ayan
aiškią lexicine signi ica ion, en plus, ce sie inis kamienas peu se connec e non seulemen a ec d'au es
châ imen s, mais aussi a ec a iksais (plg. us. гидри- рование, lie . hid inimas) (Рыженкова 2002). 1 T anschan au
mo zji, au u ilise sie ines chaknies e mą, cependan ce e me, qui populia us usų kalbo y oje, c i iqua V.
U bu is (ž . U bu is 2009: 144). Le e me Sie inės šaknies dans ce a icle ne se a pas u ilisé e a in d'é i e
op g ande di e si é des e mes.
143Te minologie | 2019 | 26
Lie u ių kalbo y oje ilgą laiką dū inių su klasikiniais sie iniais kamienais
hème a é é considé ée pe i e ine. Klasikinie sie iniai kamienai géné alemen
é aien incluses dans des dic ionnus de mo s in e na ionaux g e a d'au es
mo s in e na ionaux, mais long emps le pougniau n'a pas é é é udiés. Teig a
que leu si ua ion isoliuo a, pe i e inė. Cependan ces de nie s emps,
padaugėjus e con inuan apčiai mul ipliėjan da inių a ec des classiques
sie iniais kamienais, ce hème eçoi nemažai e des Li uiniens kalbininkų
a en ion. Dans ce e hémas app o ondis Adèle Valeckienė (1968), Kazimie as
Gai enis (2014 [1994], [1998], [1995]), S asys Keinys (2005 [1979]), Vida Rudai ienė
(2001), Lina Inčiu ai ėNo eikienė (2015, 2017), Palmi a Zemle ičiū ė (2018), Al ydas
Umb asas (2018) e k . Pa lée Li uanien des classiques sie ines kamienų
mo eminis s a usas n'es pas unea eikšmiškas. Même e enan l'acco d, que
ces kamienus de ai a ibue aux a iksoid, éme geai d ejopa posi ion:
ce ains kalbininkai les ai e comme dū inių sandus, dau es comme edinių
mo èmes: p e iksoidus discuia a ec p édėliais, e su iksoidus a ec
p éesagmes. Pa exemple, A. Umb as, ayan é udié les e mes in o ma iques
e in o ma iques nou eauxada us, don une pa ie cons i ue des e mes a ec
KPSK, p é end que [s]eman iquemen ils [p e iksoidai au . pas nea mi
sudu inių žodžių dėmenims, a unkciškai p iešdėliams, ca à d'au es mo s on
ajou e sys éma iquemen e comme sa a ankiški lie u ių kalkšniai ne son
pas klaimi ( iens, pa ois éc i s en anglais comme des mo s sépa és ou
b ūkeliu, mais cela es considé é comme des éc i s sépa és.] <...> La
essemblance à des a ixus encou age ces élémen s in e na ionaux à discu e
ensemble a ec les p édélies (Umb asas 2018: 136). P. Zemle ičiū ė analyse les
da ions comme sudu inius e mes. Te minologée choisi u ilise non
p é ixoido, e alpesnį de l'élémen in e na ional e mą: elle a i me, [š]is
e me peu inclu e e le concep un in e na ional p édélis, e un in e na ional
dėmuo, e un in e na ional p é ixoid e k . (Zemle ičiū ė 2018: 217). L. Inčiu ai ės
disse a ion discu ablies les élémen s classiques appelés (neo)classique
dėmens e sie inium kamien e mes e da iniai a ec ces kamienais analysés
comme dū inie (Inčiu ai ė 2017). D'ailleu s, il con ien de no e que les
e minologues K. Gai enis e S . Keinys Kalbo y os, en p ésen an des
a iksoidus (p e iksoidus e su iksoidus) dans le ocabulai e des e mes, se
basen uniquemen su des exemples de la langue li uanienne (pusbe nis,
pusdaly is, pusmaišis, šunkelis, šundak a is; maišigalis, aikigalis) (Gai enis,
Keinys 1990: 13, 155), e dans leu s a icles els mo phèmes des langues
classiques, comme audio-, nano-, ideo-, mic o-, mic o-, e mic o-, appellen les pseudo- e menis (Gai enis [1994]; 2014: 409]; 2014: 39; 2014: 636),
144 Lina Ru kienė Hib idiniai cons uc ion e minijos dū inie a ec les
p epoziciniais sie iniais kamienais
classiques e minų elemen ais (Keinys 2005 [1979]: 196)2. Alo s la ques ion se
pose: peu -ê e en e a iksoïdes e classiques kamienų es i ce aines
di é ences e ne pas oujou s classiques sie ins kamienus de ai ê e
a ibués à a iksoides? Dans la langue li au e a iksoidai, selon KTŽ,
comp ennen comme dū inių sandai, ayan un déc i end in ą signi ica ion
e pou cela quelque peu similaux à a iksą (Gai enis, Keinys 1990: 13). Ainsi les
a iksoïdes leksinė signi ica ion, compa ée a ec le mo , duquel ils son
appa us, es éblée, de enue da an age apibend in a, abs ac é ieu e. O
sie iniai kamienai a assez aiškią lexine signi ica ion. Ce e signi ica ion peu
ê e ac ualisée dans la dé ini ion du e me, e.g. Mic oužpildi son des ines
poud es miné ales, ob enues de na u els miné aux oolienų e miné aux
indus iels déche s S M 2012: 135, pa ois dans con ex e ou synonyme d'un e me u ilisé, e.g., ib osija bDT
1976: 58 ib acinė sija bDT 1976: 66.
Une au e impo an e di é ence a iksoidai kalboje peu en (ou enco e peu en ) oncio nuo i e comme
sa a ankiški mo s a ec leu g ama ine ca ac é is ika. Dans cela es a en ion a i é Da ius Ja mala ičius,
y ęs okiečių kalbos a iksoidus (Ja mala ičius 2014: 31). cela éc i Gee as E e as booijus e Ma hias
Hüningas: pa exemple, okiečių kalbos būd a dis ei (lie . lais as), comme e anglų kalbos ee e olandų
kalbos ij, es un mo sa a ankiškas. Cependan dū iniens ce es déjà un a iksoïde, ayan bend esnę, plus
a iksinę, signi ica ion: ne u in is de ce, ce qui ma que le mo p incipal, exemple.: alcohol- ei, suga - ee
(booij, Hüning 2014: 78). Ceci G. E. booijaus e M. Hüningo p ésen és dū inių sando ee a iksoidiškumas selon
signi ica ion aki aizdus de aduc ion en Li uiniens langue: bealkoholis, becuk is. Que des mo s, d'où es enu
a iksoidai, pa lan son u ilisés e comme sa a ankiški, ayan une conc è e lexicine signi ica ion, oi e de
KTŽ p ésen és exemples: šunkelis, maišigalis, aikigalis e . . O sie iniai kamienai pa lan son u ilisés
seulemen du lien du pa a dalo, ils manquen des g amma icels signes. Ainsi dans ce a icle des G ecs
classiques e des langues la ines naissen des élémen s in e médiai es, els que audio-, mak o-, mic o-, nano-,
pseudo-, ideoi e c., se on considé és comme sie iniaux, e du iniaux a ec eux nonik aisiais dū iniais (apie
nonik uosius dū elius plus la ge pa le dans ce a icle de sec ion Gimininių s a ybos e minų dū e in su
klasicais sienais da ybos b uožai. Dès lo s, il se ai possible d'adhé e G. Ryženko os e d'au es au eu s
similai es 2 Cou , S . Keinys Bend inės des mo s de li uanien dans le da yboje discu ables les élémen s
classiques déjà considè e a iksoides (Keinys 1999: 111).

145Te minologija | 2019 | 26 pou iai (p e iksai) p e iksoidai (pa ie a iksoïdes)
pozicijai dėl okios mo eminį s a usą nu odančių e minų eilu ės: p ieš-
sie iniai kamienai ( adiksoidai) lib es ieji (sa a ankiški) kamienai. Des langues
g ecques e la ines classiques son o iginai es a an dėlių e sie inių
kamienų di é ences, se basan T ko P ćiću, es discu use L. Inčiu ai ė
(ž . Inčiuski ia a an dėliams, e pseudo-, mic o-, au o-, ele-, ideo-, eu o-,
ai ė 2017: 43–47). Mokslininkė sa o dise acijoje klasikinius elemen us
supe -, an i-, kon (a)-, eks-, me a-, sub-, hipe -, p o-, ul a-, ice-, in e -/
in a-, a achi-, in a-, e o-, pa a-, eks a-, pos -, di-, ans-, bi-, epi- p i-
bio-, mak o-, elec o-, hyd o-, quazi-, mo o-, ae o-, a ia-, e mo mega-, mono-,
poli -, ag o-, audio-, echno-, s e eo-, nano-, adio-, ib o-, eko-, p o o-, kibe -,
neo-, mul i-, pneumo-, seks-, na ko, kosmo-, mezo-, amino-, neu o-,-, u bo-,
ni o-, zoolaiko sie iniais geo- kamienais. Il es égalemen connu sous le nom
de Beaucoupuma L. Inčiu ai ės nu au iniais a an déliais. Les di s classiques
ody ų a p au inių p iešdėlių pa eik i i DLKG, p iešdėlių edinių sky iu-
je (DLKG 2005: 150), ačiau šią g upę mokslininkė papildė keliais a p-
sie inius kamienai DLKG Susis eman di e ses au eu sų émises penses su
(2005) neap a iami nei p ie p iešdėlių, nei p ie dū inių sandų.
classiques sie inius kamienas, il es possible dis ingue els des ai s de ces
kamienų: 1. Klasikiniai sie iniai kamienay ca ac é is iques de beaucoup de
langues. Cela con i me beaucoup kalbininkų (Gai enis 2014 [1995]: 636; Klobuko ,
Gudilo a 2001; Zemská 2011: 51), e Valen īna Skujiņa pa le de dé eloppemen
de la e minologie à l'échelle in e na ionale, g aduel modèle de s uc u a ion
des e mes, dans la mesu e où cela pe me di e s sys èmes de langues
(Skujiņa 1999 3:
2. Klasikiniai sie iniai kamienai ès p oduc ūs. Dū inių a ec ces
mêmes classiques sie iniais kamienais gausu e de di e ses
domaines Li uiniens e minijoje.
3. Les classiikiniams sie iniams kamien es ca ac é is ique assez
conc e i, leksinė, signi ica ion; on a i me qu'ils on plus des
acines que pas du con enu a ixse. E an hia Pe opoulou (2009: 41)
u ilise seman inien ankio e mà, scien i ique de l'a is, classiques
sie iniams kamienums, compa é a ec a iksais, ca ac é is ique
da an age seman inis densis. 4. Habi uellemen le mo , duquel
l'élémen classique es né, de ien plu ia eikšmis, e sie inis
kamienas hé i pas ous ses signi ica ions, mais seulemen celles qui son essen iines a osenai (Kozuulina e al. 2009: 5).
Lina Ru kienė Hib idiniai e minijos de cons uc ion dū inieux a ec classiques 146
p epoziciniais sie iniais kamienais
5. Classikinie sie iniai kamienai son dépendomieji dū inių sandai
(nesuda o sudedamųjų dū inių, mais jus e dé inéjiamuosius), ils
dé inissen l'au e sand, susiau ina son signi ica ion.
6. Klasikinie sie iniai kamienay, occupan p epozicinę padė į šaknies
ela i emen , géné alemen se e minasi balsiu (Kazio bo u os e k . Dans le
dic ionnai e in e na ional des mo s (TŽŽ 1936) les classiques sie iniai kamienai
se p ésen en enco e e sans balsio ou a ec un au e balsi: ae ..., ae o...;
hyd ..., hyd o...; ib i..., ib o...; ib ..., ib o...). Ce ains au eu s é ange s
pensen que ce e oix es jungiamasse. Vasilijus Nemčenko p é end que
yškiu o maliu signeu, les élémen s classiques app ochan inančiu aux šakninių
mo emų, eikė ų considé e jungiamuosius balsius. p écisémen selon ce
ai a iksoidai son o mellemen sépa és des a ikses, ca jungiamieux oix
son ca ac é is iques seulemen dū iniens en e chânains ou kamienes e ne
se ou en pas en e chânains e a ikses (Nemchenko 1994: 65). L'a icle a
ensui e ê e examiné d'une conc è e cons uc ion sphè e hyb idées giminines
e mes de dū inių a ec KPSK posis emis, analysés ces pa lemen s dū inių
da ybos polinkiai. GIMIN HIBRIDINI STATYbOS TERMIN DŪRINI KLASIKINI SIETINI
KAMIEN POSISTEMIS IR JOIDA RA Dans la e minologie de cons uc ion il y a
nemažai hyb idines dū ines a ec de g ecques e la yns langues o iginai es
sie in p époziciniais kamienais. Comme l'indique l'enquê e e ec uée, les
géné aux des e mes de cons uc ion KPSK sous-sys ème comp end 20
memb es: ae o-, au o-, azo-, bio, eko-, e o-, ib o-, pho o-, geo-, hyd o-, mac o-,
mezo-, mic o-, nano-, ni o-, pneumo-, enzo-, he mo-, u bo-, ib o-. Ces KPSK
son les mêmes, comme e de nomb eux au es science e echnique domaines
des e mes, de cons uc ion e minies KPSK posis emis ė a pa ie de la
commune Li uanien e minies classiques sie inių kamienų sis ema. Dū ines
a ec les discu ables kamienais son soi des cons uc ions e minijos
naujada ai, ou naujažodžiai, dans la cons uc ions e miniją a ėję du au es
domaines.
Ne ous les pé iodes de cons uc ion e minie de els dū iniens é aien
abondus. Caluan les sou ces, ou é que dans les ex es du domaine de la
cons uc ion pa en iniè es e minynes de la cons uc ion dū inie a ec KPSK
commence u ilise pi muoju pé iode de l'indépendance de Li uanie. Cependan
ce é aien seulemen deux pa en s les e mes a ec au o-: au o-pas ogė MT
1929: 11 (éc i e a ec b ūkšneliu) e au o ežimis LPMK 1931: 5, 36, a o i des
147Te minologija | 2019 | 26
di ec ions de jus ice des ou es e de cons uc ion de pon s. A no e que
au o ce e pé iode a o e comme sa a ankiškas mo . Pa exemple, Leono
Tuskenio dans le li e Li uen ai e mode niškosios kons ukcijos a dijamas
au o ypes: au obuses, oi u es de ma chandises, oi u es légè es, mo osiklai
LPMK 1931: 36. Dans ce e pé iode émisme Techniko žodynėlyje (TŽ 1920) e TŽ
1936 au o es égalemen p ésen é comme sa a ankiškas, au omobilį eiškian is
mo . d'ailleu s, comme sa a ankiškas mo TŽŽ 1936 ou ni e mik o, cependan ,
que ce p ê inys soi u ilisé comme sa a ankiškas mo ou comme sie inis
kamienas cons uc ion du domaine scien i iques ex es, n'a pas é é ema qué.
Kelias pa mie s kamienems dans les e minies de l'anglais li uanien ( aip même e
cons uc ions e miniją) pa iculiè emen la gemen a si ė ė so ie mečiu, usų
kalbai de enus non seulemen la plus impo an e sou ce de skolinių, mais e
kės, pozicijoms. S . Keinys a k eipia dėmesį į is o inį ak ą – 1957 m. š ęs-
en o ėjus elle, comme langues in e pinin ą Spalio e oliucijos ke u iasdešim į:
a p oga a é é o iciellemen publié e en é d'in ég e e ines du us des
langues li uaniennes comme impo an moyen de a ail des e mes (Ke 2005 [2003]:
239). En ai , comme on oi de ci-dessous p ésen és des exemples de sou ces,
p esque ous dū inly a ec jusqu ol ne a o es KPSK ou e cons uc ions
s i es scien i ique li é ai e, éleis uje déjà ap ès ce é énemen . Tuen
plūs elėjo ou bū ys cons uc ion s ičiai naujų sie inių kamienų: ae o-, azo-,
e o-, ib o-, o o-, hid o-, mik o-, ni o-, pneumo-, e mo-, u bo-, ib o-. A ec eux
a é é ai e un ce ain nomb e de e minologie hyb ides géné ines de la
cons uc ion sou e aine (pas a des e au es cons uc ions, cons uc ion de
ou es, cons uc ion de pon s) e sou e aine ( anden iekio, canalisa ion,
ins alla ion de onda ions) pa exemple.:uo auka ALKS: 39, 1972 azodažalai 58, 1959
RLKP: e olydinys MKG 1974: 24, 1956 23, 1981 pho oapi a S3:
hyd omagne osmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmos-
mosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmosmos
140, e moįdėklas RLKP 1959: 37. E con inue les cons uc ions hyb idées
d'u ine on é é ai es a ec le sie inu au o- (au okelias APKS 1964: 3,
au ok au u as RLKP 1959: 11, au o ežimėlis RL 1959: 11), cependan , le plus
g and umu s'es dis ingué sie inis kamienas ib o-: a ec lui, le so ie mečius
p odui un g and pluoû de cons uc ions e minus: ib o 58, 58, 58: 195,
ib omaišy u as 1966: 195, ib omalūnas MK 1956 SM 21, SM 59: ib oplimas
ib oGiek: 201, ib op iek: 197, 1976: 59, ib osija bDT: 577, 1974: 57 , ib a ions
bG: 227, 1974: 57 , ib osi ypas y elki 1974: 54
148 Lina Ru kienė Hib idiniai e minijos de cons uc ion dū inie a ec
p epoziciniais sie iniais kamienais
classiques nimas SM 1966: 198. Su 574 gimininai es cons uc ions e mines
dū inių, a o ų so ie mečio cons uc ions s i ies scien i ique li é ai e,
61 (10.63 pe cen .) es hyb idinis dū inys a ec KPSK.
D'éno me in luence à appa aî e els e mes on eu b ikalbiai usųlie u ių
langues des dic ionnai es, dans lesquels a é é copié usų kalbos e minų
da yba. la plupa so ie mečiu pada y ų e mes de a ec KPSK de ai ê e
considé é demi e i i s, eg: ae onauo auka аэроснимок RLKP 1959: 19,
e olydiniai e osplawy TRLT 1949: 117, mo o ežys mo o oz RLKP 1959: 204,
u bog ąž as u bobu RLKP 1959: 445. Comme le ema que Zigmas
Zinke ičius, so ie mečiu [l]abai padaugėjo sudu inių mo s, qui aussi on é é
ai is nusižiū in dans usiškus a i ikmenis <...>. Ypač acquisilėjo dū inie
a ec bend a (общe-, co-), beaucoupia- (много-), sa a-, sa i- (само-), smulkia-
(мелко-), isa- (все-). <...> Même la yniški (g aikiški) ê emen s é aien
géné alemen là où ils é aien usés pa les usses (Zinke ičius 1994: 210211).
Pendan la pé iode Nag inėjamuoi, KPSK n'a pas é i é de lie non seulemen
a ec des mo s monocamiens, mais aussi a ec des sa akilmia e hyb idines
dū inia (au obe onmaišė bDT 1976: au ocemen o ežis PSADKP 1978: 13,
au osa i a is bGD 1978: 23, 25, u boo apū ė RL JD 1959: 445), ainsi qu'a ec des
dū inia, con enan déjà le classique sie inu kamieną (ae oo aizdas,
ae o o onu RKP 1959: 19, au o onu RKP 1959: 197, mik o ilo 1959: 127). Taigi
so ie mečiu a o a gana g emėzdiškų ikamienių hib idinių dū inių, don
cons uc ions li é ai e, éleis uje 19902018 m., nebeliko. Reckū us
l'indépendance de Li uanie, le pe ec ionnemen e le dé eloppemen du
bâ imen imami sie i a ec Vaka ų pažangiąja pa i imi. In ég an aux
sciences, des uns domaines des éalisa ions appliquées dans dau es
domaines le sec eu de la cons uc ion ne ai pas excep ion, pa exemple,
nano e les bio echnologies commencen appliquées aux ma é iaux de
cons uc ion amélio e . La e minologie de cons uc ion de ien ac ualisée
de nou eaux concep s, sou en engloban di é en es science e echnique
b anakes suje s, e les in oduisan e mes. Tad classikiniai sie iniai
kamienai, communs di e ses domaines e minijai, e ce e pé iode son ès
ak ualūs. Jiems populia ė i nemažą in luenceą a anglais langue, lide iaujan i
an comme langue sou ce, an comme langue in e pininké. 19902018 m.
émises dans la li é a u e scien i ique du domaine de la cons uc ion, nous
e ou ons un ce ain nomb e (76 di é en s e mes) de e mes de
cons uc ion hyb ides pa en és dū inių a ec KPSK: ae o- (ae onuo auka ST
1992: 17, SKAE 2010: 24, ae osija cPK 1992: 178, ae ou RLSTŽ 1992: 292), au o- (au okelias SKPP 2008: 51, au ok au u as SbPK 1993: 83, au o ilkikas ALLA SIS: 349), bio- (biodujospas 2011: 11, SS 1994: 7,
155Te minologija | 2019 | 26
Il es é iden que KPSK dans la langue li uanienne seuls n'es pas enu
ensemble a é é s'emp un é e da ybos modèle, selon lequel sie inis
kamienas simplemen a i é à second o ou le mo , sans essaye son
mo phonomologiquemen in ég e dans la langue li uanienne sys ème.
Te ines a ec KPSK da ybą selon des langues é angè es exemple
pa iculiè emen c i iqua Vy au as P anciškus būda. Les aux hyb ides
e mes de cons uc ion dū inius, don , comme men ionné, les e minologies
li uaniennes sans saiko commencè en ou e is so ie mečiu, le kalbininkas
p oposée ai e non seulemen pa ce que ils, au eu us pense, ne on pas au
sys ème de dai s de la langue li uanienne, mais e pa ce que, adhé an à elles
dai s, passui ons aux in luences é ange s, užmi š ame ce qui a é é ai dans
le passé, a an lacquisi ion en Li uanie du g andS alin e en géné al
bolikše mečius mokslo héo ies e p a iques (būda 1994: 33). Mokslnieks
neik uous dū ins a ec KPSK p oposée keis i ou, son a is, éguliigis dū iniens:
benzódažiai (ne benzodažai), mik óplyšis (ne mik oplyšys), mik ókie is (ne
mik okie umas), mik ónuo aukė (ne mik onuo auka), ou composi i s de
mo s: p oduc ion ag icole (ne ag ogamyba), mo eu un ou il (ne mo oį ankis),
ama eu d'au omobilisme (ne au omo o ) (būda 1994: 3334).
Dans la e minologie ac uelle els V. P. būdos p opose i pa en inisés
e mesins a ec KPSK nelaikomi no miniais. Con ai emen , no meux es
considé é le mode de da ybos, quand KPSK p ijungien à Li u iques mo s,
sans nekeičian leu s g amma icales ca ac é is iques. Beaucoup de els
e mes es ou nie Banque des e mes de la République de Li uanie (LRTb),
no ammen : mic oda inys, mic odauginimas, mic oį alinimas,
mic op iežas ingumas. Cependan ne son pas dans ou es les sou ces
pa lo y es app ou ée de els dū ins. Pa exemple, dans la publica ion
Adminis acinės kalbos ak ualijos (AKA) il es a i mé que mik o du ou
é ina joind e à des mo s li ou iques, comme: mik oįmonė ( labai maža įmonė),
e dū inys mik omokėjimas, don le base du mo li ou iškas es eiksmaž
abs ak as, es considé é ne aisyklingu: mik omokėjimas (= pe i paiemen )
(AKA 2014). sans aucun dou e, codi ying des e mes, qui ai e soudue an
KSPK a ec Li u iškais mo s, es p is en comp e à di e ses exigences posées
aux e mes. Pa exemple, kažin ou codi ikuo pou ai ê e assez nou eau
e me ekonašumas SIŽ 2004: 822, ca il es a an ou es d ip asmiška:
ne'aišku, si on pa le de écologique, ou de la p oduc i i é économique. S .
Keinys a i e l'a en ion que en aisan des e mes a ec KPSK doi ê e
obse oma saiko (Keinys 2005 [1967]: 211), e K. Gai enis souligne qu'inu iles
nou eada s a ec KPSK, qui de a osenos s umia déjà acquisilés e uni e sellemen épandus mo s e 2014 mo s de combinaisons (Gai enis [1991]: 624).

156 Lina Ru kienė Hib idiniai e minijos de cons uc ion dū inieux a ec classiques
p epoziciniais sie iniais kamienais
IŠVADOS
1. Des G ecs e des la yns langues son o igines les classiques p epoziciniai
sie iniai kamienai, els que audio-, mak o-, mic o-, nano-, pseudo-, ideoi e c.,
ac i emen u ilisés nou eaux e mes ai e, il y a oujou s des kalbininkų
sijų objek as. No s kai ku ie kalbininkai juos p iski ia a iksoidams (laiko
p e iksoidais), many ina, kad ikslumo dėlei a iksoidų i sie inių kamienų
są okas bū ų galima a ski i. Sie iniai kamienai ne a ojami kaip sa a an-
diskukiški mo s, mais manque de signi ica ion g amma icale pou eux,
cependan la plupa d'en e eux on assez conc è e lexienne signi ica ion,
e a iksoidai pa lan peu en ê e u ilisés comme sa a ankiški mo s,
lexienne de ces sa a ankiških nebesu ampa a ec a iksoido, qui es dū
sandas, signi ica ion (elle es abs ai e), a iksoid empli une onc ion.
2. Ve inan hib idinių gimininių s a ybos e minų dū inių klasikinių
sie inių kamienų aidą, galima eig i, kad ji ne ik iš eiškia naujausias
des éalisa ions de science e sciences d'in ég a ion endances, mais e
u ių e minijos yšius su ki ų kalbų, su ku iomis kon ak ai nulem i is o-
e lè e lie iquemen , e minija. Klasikinių sie inių kamienų
emp unissemen n'a pas é é isoliuo , pa ienis eiškinys emp inan ces
kamienus ensemble a é é pe mis e e minų da ybos modelis.
3. La cons uc ion des e mes classiques des p epozicines sie ines kamienés sous-sys ème comp end 20
des kamienés considé és (ae o-, au o-, azo-, bio, eko-, e o-, ib o-, geo-, hyd o-, mac o-, pho o-, mezo-,
mic o-, nano-, ni o-, pneumo-, enzo-, he mo-, u bo-, ib o-, don le p odui le plus ma qué e l'ac i i é se
ca ac é ise pa mic o-i ib o-. Quan ybinai es données mon en que hyb idines pa en inines
cons uc ions e mines dū inie a ec des classiques p epozicinies sie inies kamienais nebeužima isoliuo as,
pe i e ines posi ions cons uc ions e minijoje, e es une impo an e pa ie de elle. 4.Le p emie de
l'indépendance de Li uanie pé iode du domaine de la cons uc ion dans les ex es scien i iques dé ec és
seulemen deux hyb idiniai pa en inisés e minens de la cons uc ion dū inie a ec des classiques
p epoziciniais sie iniais kamienais e cela cons i ue 0,78 p oc. de ous za ixés de ce e pé iode diminisés
e mes de la cons uc ion dū inių. Les sou ces de So ie mecius ou e hyb idines dū ines a ec
classiques p epoziciniais sie iniais kamienais cons i uen 10,63 pou cen . de ous giminines cons uc ions
e mines dū inių, e 19902018 m. dans la li é a u e scien i ique de la cons uc ion sphè e ou e els
dū inie déjà cons i uen 12,71 pou cen . de ous dū inių. L'é ude indique que hyb idinių dū inių a ec
classiques p epoziciniais sie iniais kamienais gausėjimas es gabGD 1978: Mažeika V. Be ono e gelžbe onio
da bai, Vilnius: Pe galė. cPK 1992: Nakas A., Gajauskas J., P ikšai is M. Ci ilinių pas a ų kons ukcijos.
Vado ėlis, Vilnius: Mokslas. cPŽŪ 1969: K asenskis V., Fedo o skis L. Ci iliniai, indus iels e ag icoles
bâ imen s. D. 1: Ci iliniai bâ imen s, Vilnius: Min is.
na yški XX a. an osios pusės–XXI a. s a ybos e minijos endencija.
157Te minologie | 2019 | 26
5. D'un poin de ue d'o bes dū inius a ec des classiques sie inies kamienas
de ai ê e considé és nonik aisiais dū iniais, ca ils manquen des ais aux
dū iniams ca ac é is iques des signes. Le p emie is dū inien sands basé e
pas synch oniquemen kalboje exis an mo ju, mais seulemen kamienu, qui
n'a pas g amma icales ca ac é is iques. Beaucoupuma des hyb idins giminins
de cons uc ion e mines dū inių a ec les classiques p epoziciniais sie inies
kamienais ai e sie inį kamieną jungian a ec iš isu mo sžiu (daik a a džiu),
nekeičian de ce mo galūnės, ki čio ie os e ki čiuo ės. An asis, lie u iškas,
mo , à lequel jungien classique sie inis kamienas, le plus sou en es du
p emie ou du deuxième deg é da inys. L'é ude indique que u a des
en a i es classiques sie inius kamienus plus adap és au sys ème de la langue
Li uiniens, chis i onda ion du mo daik a a džio galūnę e ki į, ainsi que
sie inius kamienus combine a ec eiksmažodžiais. Cependan pa eille aibe cons uc ions e minologie p oduc i i é ne se ca ac é ise pas.
ŠALTINIAI
AKA 2014: Adminis acinės kalbos ak ualijos. Suda ė L. Mu inienė, R. Vlada skienė. P ieiga pe in e ne ą:
h p://adminis acinekalba.lki.l /index.php?meniu=p adinis.
ALLA 1993: Anglų–lie u ių kalbų s a ybos e minų žodynas. A sak. ed. A. Kudzys, Vilnius: Technika.
ALKS 1972: Anglų–lie u ių kalbos s a ybos e minų žodynėlis. Suda ė J. S onys, Vilnius: VISI.
APKS 1964: Vilčinskas P., b užas A. As al be onis i jo panaudojimas kelių s a yboje, Kaunas: Raidė.
bDT 1976: be ona imo da bų echnologija. Pa engė V. Rim ydienė, Vilnius: „O g echs a ybos“ es o spaus u ė.
bG 2002: Be onas i gelžbe onis. Kon e encijos p anešimų medžiaga. A sak. ed. G. Sk ipkiūnas, Kaunas:
Technologija.
DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Suda ė V. Amb azas, K. Ga š a, A. Gi denis, E. Jakai ienė,
P. Kniūkš a, S. K inickai ė, V. Labu is, A. Laigonai ė, E. Oginskienė, J. Pikčilingis, A. Ružė, N. Sližienė,
K. Ul ydas, V. U bu is, A. Valeckienė, E. Valiuly ė, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
GAG 2018: Skuodis Š., Di gėlienė N. G un o, a muo o geo inklais, ke pamojo s ip io y imai. – Geologija.
Geog a ija 4(2).
GKPE 2007: Ma čiukai is G., Jonai is b., Papinigis V., Vali onis J. Gelžbe oninių kons ukcijų p ojek a imas
pagal eu ono mas. Vado ėlis, Vilnius: Technika.
GMKP 1969: Rozenbliumas A., Jokūbai is V. Gelžbe oninių i mū inių kons ukcijų pag indai, Vilnius: VISI.
JDŽ 1981: Mo čianas F. Jaunojo dažy ojo žinynas. Ve ė M. S aske ičienė, Vilnius: Mokslas.
JTŽ 1982: Go iače as V. I. Jaunojo inkuo ojo žinynas. Ve ė A. Zimanienė, Vilnius: Mokslas.
KAbK 2012: Kaklauskas G., bačinskas D., G ibniak V. Kompozi ais a muo os be oninės kons ukcijos. Vado ė-
lis, Vilnius: Technika.
KMMT 2006: Smolskas P. K. Kons ukcinių medžiagų i medžiago y os e minų žodynas, Vilnius: ciklonas.
KSŽ 1988: Jacina ičius J., Ma ke ičius V. Kaimo s a ybininko žinynas, Vilnius: Mokslas.
KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
LPMK 1931: Tuskenis L. Lie u os plen ai i mode niškosios kons ukcijos. D. 1, Kaunas: Spindulys.
LRTb – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l /.
MK 1956: Rozenbliumas A. Mū inės kons ukcijos, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
MLA 2011: 14-osios Lie u os jaunųjų mokslininkų kon e encijos „Mokslas – Lie u os a ei is“ 2011 me ų eminės
kon e encijos „S a yba“ s aipsnių inkinys, Vilnius: Technika.
Lina Ru kienė Hib idiniai e minijos de cons uc ion dū inieux a ec classiques 158
p epoziciniais sie iniais kamienais
1962 MMb: Vasauskas S. Mechaniniai medžiagų bandymai, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os
leidykla.
MPPb 2018: Ru kauskas A. E e des Mine alins addi ions au bé on ésis ammen à la cha mine co osion.
Dak a o dise acija, Vilnius: Technika.
1929 MT: G inke ičius S. Mediniai pon s, Kaunas: Spindulys. MTPM 1976: Aleksand o skis A. V. Medžiago y a
inkuo ojams ply èles e mosaïques klojėjams. Vado ėlis, Vilnius: Mokslas.
1981 MTS: Ki ilša J., Kamai is Z., S epana ičius A. Mies o anspo o s a iniai. Vado ėlis, Vilnius: Mokslas.
PIM 2012: Valiulis A. V. Pažangios inžine ines subs ances: quali és, p oduc ion e applica ion. Vado ėlis, Vilnius:
Technika.
PKSŽ 2009: Cons ua des cons uc eu e cons uc eu connaynas. Suda ė J. Gajauskas, Kaunas: Naujasis
lankas. PSAD 1978: Ki inas V. Di ec i es de l'amélio a ion de la echnologie e du mécanisa ion des a aux
d'aménagemen de cons uc ion p incipales, Vilnius: In o macinių paslaugų i mos paus u ė. RKPL 1959:
Rusųlie u ių langues de poli echninis dic ionnai e. Red. collègie p ésiden A. No odo skis, Vilnius: Vals ybinė
poli inės i mokslinės li e a ū os édi eu ykla. RLSTŽ 1992: Ki ilša J., Kudzys A., Rosinas A. Rusųlie u ių kalbų
s a ybos e minų žodynas, Vilnius: Lie u os ūkis.
RNS 2012: Rąs inio maison cons uc ionyba. Zinynas. A icles e pho og aphies au eu s R. bo kūnas, T. V.
Čeikauskas, R. Da aške ičius, T. Gecas, T. Lapinskas, E. No aišas, M. Sakai is, A. Si ydis, T. Šli inckas, G.
Unikas, V. Uosai is, Vilnius: bALTO p in .
S5 2000: S a u 6(5). Vy . ed. E. K. Za adskas, Vilnius: Technika. SbPK 1995: Kudzys A., Vai ke ičius V. Su i in ų
e besiūlių plienininių cons uc ions é alua ion de la sécu i é e du able, Vilnius: Vilniaus echnikos
uni e si e as. SGY 2012: P ušinskienė S. Smėlio g un ų pa icula i és e leu s mé hodes d'enquê e.
Docomoji li ega, Vilnius: Technika. SIS 2011: bilinskienė R., G audiny ė J. S a inių inžine inės sis emos. D 3:
Gujų ou ni u e. Le manuel d'enseignemen ,
Klaipėda: Klaipėdos banga.
SIŽ 2004: Cons uc ion ingénieu us žinynas. Suda ė J. Gajauskas, Vilnius: Technika. SK 2002: S a ybines
cons uc ions. Con é ence, des inées au p o . A. Rozenbliubo 100oses anni e sai es de naissance commémo e ,
ayan lieu à Vilnius 2002 m. juin 56 d., ma é iaux de appo s, Vilnius: Technika. SKAE 2010: Ma ina V. 2010.
Cons uc ion des cons uc ions ésis ance aux e e s ex êmes: aiškinamasis anglų lie u ių kalbų e minų
žodynas, Vilnius: Technika. SKKS 1998: S a ybines cons uc ions: c éa ion, p oje a im e ip inimas.
Kon e encies, ayan lieu à Vilniue 1998 m. no emb e 20 d., ma é iaux des appo s, Vilnius: Technika. SKPP 2008:
Pa asonis J. S a ines cons uc ions ondemen s du p oje a imo. Vado ėlis, Vilnius: Technika. SKTR 1990:
Ins alla ion des ésul a s de l'é ude des cons uc ions cons uc i es, nou elle ma é iau cons uc i e e
nou elles onda ions en Li uanie. Républicaines scien i iques echniques de con é ences S u ybos mokslo
laimėjimai i jų ezul a ų įdiepimas į gamybą, ayan lieu 1990 m. 31 jan ie d. asa io 2 d., p anešimų ezės, Vilnius:
VISI. SM 1966: Sčesnule ičius S. S a ybinės medžiagos. Vado ėlis, Vilnius: Min is. SMG 1974: G igaliūnas b. S a ybines
subs ances e p odui s. Vado ėlis, Vilnius: Min is. SMD 1992: Peliksa M., Rumše ičius A. Cons uybines ma é iaux
e ou ages, Kaunas: Technologija, 97. 2008 SP: Ramuke ičius D. Basines de S a ybos, Kaunas: A di a. SRR 2000:
Vencke ičius V., Žilinskas R. S a inių econs uc ion e emon as. Vado ėlis, Kaunas: Technologie.
SSMS 1994: Ma čiukai is G. Sluoksniuo ųjų sienų iš mažagaba ičių di binių skaičia imas, Vilnius: Technika.
S M 2012: Žu auskienė R., Naujokai is A. P., Mačiulai is R., Žu auskas R. S a ybinės medžiagos. Vado ėlis,
Vilnius: Technika.
STŽ Dic ionnai e des e mes de cons uc ion. Pa engė A. Kudzys, A. Rosenas, b. Kudzienė, Vilnius: Li uanie
science. ŠSDV 2015: Šlai inio oi u e couimas iene ine e lakš ine danga. Pa engée J. bu okienė, Vilnius: A x
Reklama. ŠVOK 2019: chau emen , en ila ion, ai condicionnemen : héo ie e p a ique. Pa engė J.
Čiup inskienė, K. Čiup inskas, V. Mo uzienė, Vilnius: Supe namai.
TRLT 1949: No od o skis A. T umpas usiquemen lie u iškas echnique le dicynas, Kaunas: Spindulys. TŽ 1920:
Techniko slo ynėlis. Suda ė A. Macijauskas, Kaunas: Vals ybės spaus u ė. TŽ 1936: Dic ionnai e des mo s
in e na ionaux. Suda ė K. bo u a, P. Čepėnas, A. Si u y ėČepėnienė, Kaunas: Sakalas. VcKUA 2016: bo is R. Des
é udes de la quan i é moyenne de cimen d'un bé on e ai e au eu a ec clinke inium empldu de s uc u es
e de quali és. Dak a o dise acija, Vilnius: Technika. VLGN 2013: Kele ičius K. Vib opolio Dé e mina ion de la
puissance enueomie selon les pa amè es mesu és lo s de l'ins alla ion. Dak a o dise acija, Vilnius:
Technika.
159Te minologie | 2019 | 26
LITERATŪRA booij G., Hüning M. 2014: A ixoids and cons uc ional idioms. Ex ending he scope o
Cons uc ion G amma , be lin: De G uy e Mou on, 77106. būda V. P. 1994: Sudu iniai e a an dėlinės
da ybos mo s a ec in e e au iniais dėmenimis, Vilnius: Technika. Gai enis K. 2014 [1991]: Technikos
e minai a ec ce ains in e nau eniais dėmenimis. Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o leidykla, 623624. c, Vilnius: Li u iens Ins i u de langue édi eu , 390396. Gai enis K. 2014 [1995]:
Te minai a ec dėmenimis au oi elek o-. Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos
Gai enis K. 2014 [1994]: Technikos e minijos no minimo mažmožiai. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš-
ins i u o leidykla, 636638. Gai enis K. 2014 [1998]: Physikos e minijos an onimai. Kazimie as Gai enis.
Rink iniai aš ai, Vilnius: Li u ių kalbos ins i u o leidykla, 401.
Jakai ienė E., Laigonai ė A., Paulauskienė A. 1976: mo ologie du Li uanien, Vilnius: Mokslas. Ha as ani R., Daille b.,
Mo in E. 2012: Neoclassical compound Alignmen s om compa able co po a. Compu a ional Linguis ics and
In elligen Tex P ocessing. (Compu a ional Linguis ics and In elligen Tex P ocessing) es un logiciel de
ai emen de ex e qui es u ilisé dans le domaine de la linguis ique. 13 h In e na ional con e ence, 7282.
Inčiu ai ė L. 2017: Daba inės lie u ių kalbos a dažodžių su (neo)klasikiniais elemen ais mo eminė sanda a i
da yba. Doc a o disse acija, Vilniaus uni e si é. Inčiu ai ėNo eikienė L. 2015: Des langues Li uanies dū ines
245–259.
a ec neoklasikines dėmenimis. Bal is ica 50(2), Ja mala ičius D. 2014: Vokiečių kalbos dū inių da yba XVXVIII a.
hand aš iniuose d ikalbiuose bal ų kalbų žodynuose. Doc a o disse acija, Vilniaus uni e si é. Kas o sky D.
2008: As onau , as ology, as ophysics: abou combining o ms, classical compounds and a ixoids. Selec ed
P oceedings o he 2008 Symposium on New App oaches in English His o ical Lexis (Selec ed P oceedings o he 2008 Symposium on New App oaches in English His o ical Lexis)
(HEL-LEX 2), 1−13.
Kaulakienė A. 2014 [1988]: Te minų da yba selon le p incipe de l'analogie. Te minologie. Te minog aphie.
Te minija, Vilnius: Technika, 164170.
Keinys S . 2005 [1967]: Pou sudu inių e minų da ybos. − Daba inė lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o leidykla, 209−211.
Keinys S . 2005 [1979]: In e p au iniai elemen ai lie u ių e minologijoje. − Daba inė lie u ių e minologija,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 193−201. Keinys S . 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba,
Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Keinys S . 2005 [2003]: Tau inis e minologijos sa i umas. − Daba inė
lie u ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 234−242.
Lasse e M. 2013: Neoclassical compounds and language egis e s. Jou nées dÉ udes Toulousaines(JéTou),
May, 98107. P ieiga pa in e ne : h ps://haluni lse2.a chi esou e es. /hal00966824/documen . Pe opoulou
E. 2009: On he pa allel be ween neoclassical compounds in English and Mode n G eek. Pa as Wo king Pape s in
Linguis cs 1, 4058.
Rudai ienė V. 2001: Ve bs a ec p epoziciniais nelie u iškos kilmės dėmenimis. Li uanis ika 2(46), 94107. Skujiņa V.
1999: La īņu un g ieķu cilmes ā ddaļu ā dnīca, Rīga: Kamene. Umb asas A. 2018: In o ma ique e
in o ma ique e mininai inno ada ai. A. Aukso iū ė, J. Gai eny ėbu le , S. Labanauskienė, A. Mi ke ičienė, R.
S unžinas, A. Umb asas, P. Zemle ičiū ė. Ce e publica ion a é é publiée pa le jou nal Le Figa o. Lie u iškos
in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai. Kolek y inė monog aphija, Vilnius: Li u iens Ins i u de
langue, 94149. Ul ydas K. 1967: Daba inės lie u ių li e a ū inės kalbos leksikos no malizacijos klausimai.
Li uiniens pa le pa ybinai es années. S aipsnių inkinys, Vilnius: Li u iens langue e li é a u e ins i u , 36101.
U bu is V. 2009: Mo žių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidybos ins i u as. Valeckienė A. 1968:
Au es langues d'o igine sudu iniai mo s. Cul u e de la langue 15, 1625. Vounche b. 2019: The a ixoids in he
G eek gay a go Kalia dà. O bis Lingua um 17(1), 5058. O bis Lingua um 17(1), 5058. O bis Lingua um 17(1), 5058.
O bis Lingua um 5058. O bis Lingua um 17(1), 5058 Zemle ičiū ė P. 2018. E e d'au es langues Li u iquemen
in o ma ique e in o ma ique e minije. A. Aukso iū ė, J. Gai eny ėbu le , S. Labanauskienė, A. Mi ke ičienė,
R. S unžinas, A. Umb asas, P. Zemle ičiū ė. Ce e publica ion a é é publiée pa le jou nal Le Figa o. Lie u iškos
in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai. Kolek y inė monog aphie, Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 150246.
Zinke ičius Z. 1994: His o i de la langue Lie u ių. Vi. Li uanien pa le nou eaux empsis, Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų édykla.
Гущина Л. Н. 2003: К вопросу об аффиксоидах. – Журнал Гродненского государственного медицинского
Uni e si é 2, 1924. Accès ia in e ne : h ps://cybe leninka. u/a icle/n/k op osuoba iksoidah.
160 Lina Ru kienė Hib idiniai e minijos de cons uc ion dū inieux a ec classiques
p epoziciniais sie iniais kamienais
Даниленко В. П. 1977: Русская терминология. Опыт лингвистического описания, Москва: Наука.
Земская Е. А. 2011: Современный русский язык. Словообразование, Москва: Флинта.
Клобуков Е. В., Гудилова С. В. 2014: Языковая специфика непроизводных сложных слов квазикомпо-
зитов. – Язык, сознание, коммуникация 20, 12–25.
Козулина Н. А., Левашов Е. А., Шагалова Е. Н. 2009: Аффиксоиды русского языка. Опыт словаря-
справочника, СанктПетербург: НесторИстория.
Копелиович А. Б. 2003: К вопросу о правомерности термина «радиксоид». – Русское слово: синхрониче-
ский и диахронический аспекты. Матер. междунар. науч. конференции, посвященной 130летию со
дня рождения Д. Н. Ушакова, 127—128.
Немченко В. Н. 1994: Современный русский язык. Морфемика и словообразование, Нижний Новгород: НГУ.
Новодранова В. Ф. 2008: Именное словообразование в латинском языке и его отражение в терминоло-
gi, La e culi ocum La ina um e e mino um. Monog aphie, Moscou: Языки славянской культуры.
Рыженкова Г. 2002: О морфемном статусе некоторых элементов греческого происхождения. Проза.ру.
Accès ia In e ne : h ps://p oza. u/2001002.0510.
Шанский Н. М. 1970: Аффиксоиды в словообразовательной системе современного русского литератур-
ного языка: Исследования по современному русскому языку, Москва: МГУ.
HYBRID COMPOuNDS WITH CLASSICAL PREPOSITI E bOuND STEMS IN THE TERMINOLOGY OF CONSTRUCTION
Summa y
The majo heo e ical p oblem add essed in he a icle is he ambiguous app oach o
Li huanian and o eign linguis s o he mo phemic s a us o classical elemen s. Though
some linguis s a ibu e hem o a ixoids, o he sake o accu acy, he p esen a icle
p oposes o dis inguis be ween he concep s o a ixoids and bound s ems. bound s ems,
as he classical elemen s unde analysis a e called, a e no used as independen wo ds;
hey do no ha e g amma ical cha ac e is ics, bu mos o hem ha e a a he speci ic
lexical meaning. by con as , a ixoids peu en ê e u ilisés as independen wo ds in he
language, bu he lexical meaning o hose independen wo ds does no ma ch he meaning
o he a ixoid comp ising he componen o he compound (i is mo e abs ac ); he
a ixoid plays a mo e modi ying unc ion. The subsys em o classical bound s ems in he
e minology o cons uc ion is made o 20 membe s: ae o-, au o-, azo-, bio, eco-, e o-,
ib o-, pho o-, geo-, hyd o-, mak o-, mezo-, mic o-, nano-, ni o-, pneumo-, enzo-, e mo-,
u bo-, ib o-. The e minology o he ield in ques ion demons a es he g adual g ow h
in hyb id compounds wi h classical p eposi i e bound s ems. Du ing he i s pe iod o
Li huanias independence e y ew compounds wi h classical bound s ems we e used in he
e minology o cons uc ion. The oad o classical bound s ems o he e minology o
cons uc ion was widely opened du ing he So ie pe iod when Russian did no only become
he majo sou ce o loanwo ds bu i s ole as he in e media y language inc eased. A e
Li huanias independence was es o ed, he imp o emen and de elopmen o
cons uc ion we e al eady associa ed wi h he p og essi e expe ience o he Wes . The
in eg a ion o sciences akes place; he inno a ions coming om o he scien i ic ields
a e applied in cons uc ion; hey de e mine he o igin o new classical bound s ems in he
e minology o cons uc ion. conce nan he o ma ion o he compounds wi h classical
bound s ems in he e minology o cons uc ion, il de ai ê e no é que a bound s em is
combined wi h a

161Te minologie | 2019 | 26 changed; he s ess and accen ual pa adigm a e also e ained by
ull wo d, i.e. a noun, and he g amma ical cha ac e is ics o his wo d a e no
he wo d which is combined wi h a classical bound s em. I is also ypical ha he
Li huanian base wo d is no a simple wo d bu a o ma ion. Mos o he compounds which
can be ound in he So ie e minology o cons uc ion we e o med by combining a bound
s em and by he compounds wi h he o ma ions o he second deg ee used as he base
he o ma ions o he i s and second deg ee; hey a e usually o med wi h su ixes.
As ime is passing by, he s uc u e o he Li huanian base wo d is becoming mo e
complex. In he pe iod o 1991–2018, he e minology o cons uc ion was domina ed
wo d. The esea ch shows ha a emp s ha e been made o make classical bound s ems
mo e adap ed o he sys em o he Li huanian language, o combine bound s ems wi h
e bs, as well as o change he ending and s ess o he noun used as he base wo d.
Reçu 20191105
Lina Ru kienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius
Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as
Saulė ekio al. 11, LT03227 Vilnius
E. paché lina. [email p o ec ed]