114 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
doi.o g/10.35321/ e m28-06
Lie u iškų in elek o su ikimą
i jo lygius į a dijančių e minų kai a
i ją lemian ys eiksniai
DALIA GEDZEVIČIENĖ
Lie u os socialinių mokslų cen o Teisės ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-8285-9692
ANOTACIJA
S aipsnyje p is a omi XX a. i XXI a. pi maisiais d iem dešim mečiais in elek-
o su ikimui i jo lygiams į a dy i a o i lie u iški e minai i lygiag ečiai ap-
ž elgiami ą pa į su ikimą i jo lygius Ta p au inėje ligų klasi ikacijoje (ICD)
žymin ys e minai. Da be aiškinamasi, kokie eiksniai ska ino keis i šios s i ies
e miniją, aip pa dėl kokių p iežasčių o icialiuose Lie u os dokumen uose,
iešajame, mokslo disku suose i p ak ikoje in elek o su ikimui į a dy i šiuo
me u sinonimiškai a ojami mažiausiai ke u i e minai (in elek o su ikimas, in-
elek o negalia, p o inis a silikimas, silpnap o ys ė) i kokia galima kiek ieno iš
šių e minų į aka isuomenės nuos a oms bei požiū iui į šį su ikimą u inčią
asmenų g upę.
ESMINIAI ŽODŽIAI: in elek o su ikimas, in elek o negalia, p o inis a silikimas, silpnap o ys ė,
sinonimas, kono acija, Ta p au inė ligų klasi ikacija.
ABSTRACT
This a icle p esen s he Li huanian e minology used o name in ellec ual dis-
abili y and i s le els in he 20 h cen u y and ea ly 21s cen u y, and e iews he
e ms deno ing he same diso de and i s le els in he In e na ional Classi ica ion
o Diseases (ICD). I explains wha ac o s led o he change o he e minology
in his ield and wha causes de e mined he eme gence o a leas ou e ms,
which a e cu en ly synonymously used in o icial Li huanian documen s, public
and scien i ic discou ses and in p ac ice o name in ellec ual disabili y: in elek o
su ikimas (diso de o in ellec ), in elek o negalia (in ellec ual disabili y), p o inis
a silikimas (men al e a da ion), and silpnap o ys ė ( eeble-mindedness). Mo e-
o e , he a icle examines he possible impac o each o hese e ms on socie al
a i udes owa d he g oup o indi iduals wi h his diso de .
KEYWORDS: diso de o in ellec , in ellec ual disabili y, men al e a da ion, eeble-minded-
ness, synonym, conno a ion, In e na ional Classi ica ion o Diseases.
115Te minologija | 2021 | 28
ĮVADINĖS PASTABOS
Ta p au inių in elek o su ikimą į a dijančių e minų, ku ie daugiau-
sia o ma osi g aikų i lo ynų kalbų pag indu, nuoseklesnio a ojimo
i įsi i inimo medicinos i ki ų s ičių kalboje p adžia galima laiky i
XIX a. idu į, o a i inkamos lie u iškos e minijos iš akos siekia a pu-
ka io Lie u ą. XX a. an ojoje pusėje, šalia adicinės biomedicininės
in elek o su ikimo kaip ligos i smegenų de ek o samp a os, susi o ma-
us požiū iui į šį kogni y inį ypa umą kaip į socialinį enomeną, ku į iš
esmės i suku ia am ik o laiko a pio isuomenės no mos i ne no mos
ski iamųjų ibų su okimas, bu o a k eip as dėmesys į in elek o su iki-
mą i jo lygius į a dijančių e minų e inius aspek us. Gydy ojų, peda-
gogų, socialinių da buo ojų, ne y iausybinių o ganizacijų a s o ų, in e-
lek o negalią u inčių asmenų globėjų i a imųjų pas angos lėmė, kad
šios s i ies e minija kei ėsi, bu o i ebė a ieškoma neu alaus, ikslaus,
o s a biausia – paga baus šios būklės i asmenų, ku iems ji būdinga,
į a dijimo.
Lie u oje pasenusių, įžeidžių, papildomų kono acijų sukomp omi uo ų
e minų socialinę žalą, jų yšį su s igma i a ski imi pab ėžia eisininkai
(Benkunskas 2012), gydy ojai psichia ai (Pū as 2015: 69), komunikacijos
specialis ai (Ju čiukony ė 2007: 11–14), apsk i ai apie paga baus negalią
u inčių asmenų i ki ų pažeidžiamų g upių pa adinimo bū inybę kalba
negalios y ėjai (Ruškus 2019), Eu opos Sąjungos ins i ucijų da buo ojai
(Į aukioji komunikacija 2018). Daugeliu a ejų šias įž algas paska ino
užsienio mokslininkų a lik ų y imų ezul a ai. XX a. an ojoje pusėje,
ypač nuo aš un ojo dešim mečio, gydy ojai, negalios s udijų eo e ikai i
ki ų socialinių mokslų a s o ai p adėjo i i nee iškų, ne ikslių, šiuolaikinės
in elek o su ikimo samp a os nea i inkančių e minų a ojimą i pab ė-
žė po eikį juos keis i (Me ce 1973: 27–28; Taylo 1996: 4–13; Shalock,
Luckasson, Shog en i k . 2007: 116–124; Taylo 2008: XV; Sal ado -
Ca ulla, Be elli 2008: 10–16; Wehmeye , Bun inx, Lachapelle, Luckasson
2008: 311–318; Sal ado -Ca ulla, Reed, Vaez-Azizi i k . 2011: 175–180;
Nash, Hawkins, Kawchuk, Shea 2012: 71; Ha is 2013: 260–262; Tassé,
Mehling 2015: 2–12 i k .).
I no s iek lie u ių, iek ki ų kalbų ap a iamosios s i ies e minija,
dažniausiai isuomenės aidos endencijų paska in a, kei ėsi, a ija o, jai
bu o (i y a) būdinga sinonimija, iki šiol ji nė a sulaukusi a idesnio e -
116 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
minologų ling is ų ž ilgsnio. Šiame s aipsnyje siekiama į in elek o su i-
kimui i jo lygiams pa adin i a ojamus e minus, jų kilmę, da ybą, kai-
ą, sinonimiją paž elg i iš ling is o pe spek y os, uo pa me u nepaliekan
nuošalyje i socialinių aspek ų – šių e minų galimos į akos socia linėms
nuos a oms i , a i kščiai, isuomenės e inių nuos a ų į akos ap a iamų
e minų kai ai.
S aipsnyje daugiausia dėmesio ski iama daba iniu me u, . y. pasku-
iniais d iem šio amžiaus dešim mečiais, Lie u oje in elek o su ikimui
i jo lygiams pa adin i a ojamiems e minams, d auge, siekian su ok-
i daba inės si uacijos p ielaidas, ap a iami i XX a. Lie u oje bei Ta p-
au inėje ligų klasi ikacijoje in elek o su ikimui žymė i a o i e minai.
Taigi, šio y imo ikslas – p is a y i lie u iškos in elek o su ikimą i jo
lygius į a dijančios e minijos kai ą XX–XXI a. pi maisiais dešim mečiais
i nus a y i šią kai ą ska inusius eiksnius. Tikslui įgy endin i išsikel i šie
užda iniai: 1) apž elg i XX–XXI a. p adžioje Lie u oje ijų s ičių (me-
dicinos, š ie imo i eisės) mokslo li e a ū oje, eisės ak uose, eismų
nu a yse i o icialiose pažymose in elek o su ikimui i jo lygiams pa a-
din i a o us e minus; 2) nu ody i, kokie e minai i iamuoju laiko a -
piu ap a iamam su ikimui i jo lygiams žymė i bu o a ojami angliš-
koje Ta p au inės ligų klasi ikacijos e sijoje, i iš i i šių e minų po ei-
kį pasi enkan lie u iškus a i ikmenis; 3) nus a y i pas a aisiais d iem
dešim mečiais a ojamų lie u iškų sinoniminių in elek o su ikimą i jo
lygius į a dijančių e minų a ojimo s i is i sinonimiją lėmusias p ie-
žas is; 4) a lik i e minų seman inę analizę i ja emian is sp ęs i apie
galimą a ski ų e minų į aką socialinėms nuos a oms. Da be aikomi ap-
ašomasis, seman inės analizės i apklausos me odai. Ty imo šal inius
daugiausia suda ė lie u iški psichia ijos, eismo psichia ijos ekspe izės
i specialiosios pedagogikos ado ėliai, monog a ijos, žodynai i enciklo-
pedijos, aip pa 2005–2020 m. Lie u os eismų p iim os nu a ys, ku ių
subjek as y a in elek o su ikimą u in is asmuo, Lie u os Respub likos
kodeksų s aipsniai, ku iuose eglamen uojamas in elek o su ikimą u-
inčių asmenų eiksnumas a nepakal inamumas, į ai ios medicinos i
š ie imo įs aigų aikams, u in iems in elek o su ikimą, išduodamos o i-
cialios pažymos, ienuolika angliškos Ta p au inės ligų klasi ikacijos e-
dakcijų, šeš oji p ancūziška, dešim oji lie u iška i usiška Ta p au inės
ligų klasi ikacijos edakcija.
117Te minologija | 2021 | 28
1. SINONIMINIAI TERMINAI:
DABARTINĖS SITUACIJOS IŠTAKOS
1.1.In elek osu ikimosą okosi  e minosan ykis
Ano aikų aidos specialis ų, didelę dalį mokslo apie p o inį a silikimą
(in elek o su ikimą – au . pas .) is o ijos apima mažiausiai s igma izuojan-
čio e mino, apib ėžiančio šią būklę, paieškos (Vaikų aidos su ikimai 2003:
208). Bū en šis eiginys paliečia esminius p obleminius ap a iamosios s i-
ies aspek us, ku iuos bus bandoma a skleis i i šiame s aipsnyje: 1) e -
minas glaudžiai susijęs su juo žymima są oka: keičian is są okai ieško a i
ki o e mino jai į a dy i, i a i kščiai – dėl am ik ų p iežasčių keičiamas
e minas kei ė i juo žymimą u inį; 2) nag inėjamais e minais pa adin os
būklės asmenys isuomenėje nuola os pa i da o a ski į, s igmą, o ienas
iš a ski į lemiančių eiksnių y a i šių asmenų bei jų būklės pa adinimai.
P adedan umpą daba in elek o su ikimui i jo lygiams pa adin i a -
ojamų lie u iškų e minų is o inę apž algą, s a bu pab ėž i, kad šių e mi-
nų kai os neįmanoma paaiškin i isiškai a si ibojan nuo in elek o su ikimo
są okos aidos, požiū ių į šią būklę kai os i apsk i ai isuomenėje yks an-
čių socialinių pokyčių, ad šiuo a eju ap a ian e minų is o iją bus pami-
nė i i jai į akos u ėję iek ling is iniai, iek socialiniai eiksniai. Kadangi
išsami i iamosios s i ies e minijos diach oninė analizė nė a šio s aipsnio
ikslas, bus apsi ibo a ik šiuo me u a ojamų i ak ualių e minų iš akomis,
ikin is en nus a y i i daba inių e minų sinonimijos p ielaidas.
Šioje ie oje eikė ų umpai p is a y i, kas į a dijama s aipsnyje i iamais
e minais, . y. apibūdin i in elek o su ikimo są oką. In elek o su ikimu
laikoma įgim a a ba iki ejų me ų pasi eiškian i būklė, pap as ai unkan-
i isą žmogaus gy enimą. Ji gali bū i nus a oma kaip ienin elis pag in-
dinis asmens aidos su ikimas a ba kaip g e u inis į ai ių ki ų aidos su-
ikimų, ligų, sind omų su ikimas. Šiai būklei būdingi ibo i in elek iniai
gebėjimai (in elek o koe icien as ( oliau – IQ) lygus 70-iai a mažiau aškų1
pagal indi idualiai a lik ą s anda izuo ą in elek o y imo es ą) i adap y-
iosios eiklos ūkumai (nus a omi socialinės adap acijos y imo me u),
su ikimas pasi eiškia asmens pažin inių, kalbinių, mo o inių i socialinių
gebėjimų su ikimais. Ap a iamo su ikimo lygiai į ai uoja nuo nedidelio
iki labai didelio (Gied ienė 2015: 207; Mačiulis, Šu kus, Lapy ė 2017: 243).
1 In elek o koe icien as nė a p ocen inė in elek o iš aiška.
118 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
Apsk i ai nuos a os, kas y a in elek as, koks jis u ė ų bū i, aip pa IQ
aškų ski iamoji iba a p no mos i su ikimo, is o iškai ki o2, d auge šių
nuos a ų kai a eikė i su ikimui pa adin i a ojamus e minus.
So ie mečiu i 1990–2020 m. laiko a piu o icialiuose Lie u os doku-
men uose, į ai iuose mokslo i p ak ikos da buose, ado ėliuose in elek-
o su ikimas adin as p o iniu nepakankamumu, in elek o nepakankamumu,
p o iniu neno malumu, in elek o yda, in elek o de ek u3, oligo enija, silpna-
p o ys e, įgim a silpnap o ys e, p o iniu a silikimu, psichiniu in an ilizmu,
in elek o nepilna e iškumu, in elek o ne isa e iškumu, p o o negalia, in e-
lek o negalia, in elek o su ikimo lygiai – debilumu, imbecilumu, idio ija,
mo onu, o asmenys, ku iems būdingas in elek o su ikimas, – debilais,
imbecilais, idio ais, silpnap očiais, p o iškai a silikusiaisiais, p o iškai a sili-
kusiais indi idais, p o iškai a silikusiais aikais, psichikos in alidais, oligo
enais. Dalis šių e minų – in elek o nepakankamumas, in elek o yda, psi-
chinis in an ilizmas, in elek o nepilna e iškumas, in elek o ne isa e iškumas,
psichikos in alidas – ėliausiai pa a o i p ieš du dešim mečius išleis uose
da buose, odėl ak uojami kaip neak ualūs daba inei a osenai, šiuo
me u nelaikomi e mino in elek o su ikimas i in elek o su ikimą u inčio
asmens sinonimais i oliau s aipsnyje nenag inėjami.
Ilgą laiką in elek o su ikimas bu o laikomas liga, ienos iš medicinos
s ičių – psichia ijos – y imo objek u, ad i pi mųjų šios są okos e mi-
nų au o iai bu o psichia ai. P ancūzų gydy ojas Philippe᾽as Pinelis 1809 m.
sa o psichikos ligų klasi ikacijoje nu odė i ap ašė su ikimą, ku į pa adi-
no idio izmu (p anc. idio isme). P. Pinelio mokinys psichia as Jeanas
E ienne᾽as D. Esqui olis po kele ių me ų a sisakė e mino idio izmas i
išsky ė du a ski us iene us – idio iją (p anc. idio ie) i imbecilumą (p anc.
imbécilli é), be o, juos da suski s ė į lygius pagal sunkumo laipsnį (du
imbecilumo i is idio ijos lygius) (Bine , Simon 1904: 168–172). Da
ieną ilgam psichikos su ikimų klasi ikacijose i nomenkla ū ose įsigalė-
2 Kiek iksliai p ocen ų asmenų Lie u oje šiuo me u būdingas in elek o su ikimas, nė a žinoma. Remian is
į ai iais šal iniais, ai suda o 1–4 p oc. populiacijos. Pa yzdžiui, Higienos ins i u o duomenimis, 2019 m.
4,4 p oc. Lie u os aikų nus a y as p o inis a silikimas (in elek o su ikimas – au . pas .) i psichologinės
aidos su ikimai (Našlėnė, Pe auskai ė, Žel ienė 2020: 66). Vis dėl o nė a pa ikslin a, kokią dalį iš šios
su ikimų g upės suda o in elek o su ikimas i kokią – psichologinės aidos su ikimai (pa yzdžiui, mo-
kymosi gebėjimų aidos su ikimai, į ai iapusiai aidos su ikimai i k .). Manoma, kad in elek o su iki-
mas, . y. būklė, kai in elek o koe icien as mažesnis nei 70, būdingas kiek daugiau nei 2 p oc. pasaulio
žmonių (Valionienė 2021: 14).
3 Bū ina pa ikslin i, kad kai ku iuose da buose in elek o nepakankamumu, in elek o yda, in elek o de ek u
adinamas in elek o su ikimas, o ki uose – šio su ikimo požymis, simp omas.

119Te minologija | 2021 | 28
jusį oligo enijos (g . oligos – negausus, mažas + g . ph ēn – p o as) e -
miną, ski ą in elek o su ikimui žymė i, 1915 m. pasiūlė okiečių psichia -
as Emilis K aepelinas (K iščiūnas 2002: 138).
XX a. ienas eikšmingiausių dokumen ų, padėjęs daugelyje pasaulio
šalių į i in i ienodą ligų klasi ikaciją i e miniją, bu o maždaug kas
dešim me į a naujinama a p au inė s a is inė ligų klasi ikacija In e na ional
Classi ica ion o Diseases ( oliau – ICD). Penkiuose pi muosiuose ICD
leidimuose, a ba edakcijose, galiojusiose 1900–1947 m., bu o iš a dy os
ik mi ies p iežas imi galinčios bū i ligos. Rengian šeš ąjį ICD leidimą
(1948 m.) Ta p au inę ligų klasi ikaciją i jos edaga imą pe ėmė uo
me u įku a Pasaulio s eika os o ganizacija ( oliau – PSO), nuo ada į
a p au inį ligų ado ą į aukiamos i mi ies nesukeliančios ligos. ICD-6
apo pi mąja klasi ikacija, ku ioje bu o išski as a ski as psichikos su iki-
mų sky ius (Bune ičius 1997: 882).
No s ienas iš ICD ikslų bu o suku i galimybę palygin i į ai ių pasau-
lio šalių s eika os apsaugos in o maciją i ja daly is pasi elkus ienodą
e miniją, is dėl o ICD į aka iek nacionalinėms ligų klasi ikacijoms, iek
jose a ojamiems e minams iki XX a. 8–9 dešim mečių nebu o didelė.
Kadangi PSO engiamas ICD bu o ne p i alomo, o ekomendacinio po-
būdžio dokumen as, ne isos šalys na ės jį naudojo, pa yzdžiui, 1959 m.,
p aėjus be eik šešiems dešim mečiams nuo pi mosios ICD pasi odymo,
sa o eikmėms šią klasi ikaciją bu o adap a usios ik Suomija, Naujoji
Zelandija, Pe u, Tailandas i Didžioji B i anija. Ki os šalys ją aikė ik iš
dalies (kai ku iuos p iedus) a ba ik s a is ikos ikslais (S engel 1959: 604).
Daugelio šalių medikai p ak ikoje naudojosi sa o šalyje pa i in omis kla-
si ikacijomis, ku ių au o iai dažniausiai būda o a i inkamos s i ies au o i-
e ai – gydy ojai, pa engę i paskelbę ado ėlių, monog a ijų i pan. XX a.
pasku iniais dešim mečiais – in o macinių echnologijų, skai meniza imo
i a p au inių egis ų suda ymo laikais – is daugiau als ybių p adėjo
naudo is ICD – e s is ją į nacionalines kalbas, adap uo i a siž elgdamos į
sa o šalies po eikius, d auge naudo i i jos eikiamą koda imo sis emą.
Kadangi nacionalinių klasi ikacijų i p adė os aiky i ICD e minija ne e ai
sky ėsi, p ak ikoje dėl šios p iežas ies pagausėjo sinoniminių e minų – ai
pasaky ina i apie psichia ijos, ku ios y imo objek as ilgą laiką bu o i
in elek o su ikimas, e miniją. Tad šiame sky iuje oliau bus ap a iami
XX a. Lie u oje in elek o su ikimui i jo lygiams pa adin i a o i e mi-
nai, juos lyginan su a i inkamu laiko a piu Ta p au inės ligų klasi ikacijos
(angliškos e sijos, o ėliau – i lie u iškos) ekomenduojamais e minais.
120 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
1.2.In elek osu ikimąi jolygiusį a dijančių e minų
a osenosLie u ojei Ta p au inėjeligųklasi ikacijojeapž alga
Kalban apie in elek o su ikimo i jo lygių klasi ikaciją i e miniją
Lie u oje, ma y i, kad iki XX a. pabaigos šalies gydy ojai iek p ak ikoje,
iek mokslo da buose bu o linkę em is ne ICD ekomenduojama psichi-
kos i elgesio su ikimų, a p jų i in elek o su ikimo, klasi ikacija i
e minija, o nacionaline sis ema. XX a. pabaigoje, p adėjus naudo is adap-
uo a lie u iška ICD e sija – Ta p au ine ligų klasi ikacija ( oliau – TLK)
i jos koda imo sis ema, ne ik s eika os apsaugos, be i ki ose gy enimo
s i yse išaugo iek joje eikiamos ligų i su ikimų klasi ikacijos, iek en
a ojamos e minijos eikšmė. Bū ina pab ėž i, kad uo me u daugiausia
painia os in elek o su ikimo i jo lygių e minijoje kėlė ne ai, kad ski -
inguose šal iniuose am pačiam su ikimui į a dy i bu o a ojami ski -
ingi e minai, o ai, kad iek TLK, iek nacionalinė sis ema aikė i ski -
ingus psichikos i elgesio su ikimų klasi ikacijos pag indus, . y. sky ėsi
ne ik in elek o su ikimui i jo lygiams į a dy i a o i e minai, be i
pa i jais į a dijama są oka – su ikimas bu o p iski as ski ingoms ka e-
go ijoms. Pa yzdžiui, ilgą laiką, nuo 1938 iki 1965 m., ICD in elek o
su ikimą į a dijo men al de iciency e minu (lie u iškuose eks uose e -
ka čiais a o i šio e mino a i ikmenys in elek o nepakankamumas, in elek-
o de ici as), uo pa me u daugelyje šalių šiam su ikimui pa adin i kaip
diagnos inis e minas a o as jau minė as E. K aepelino pasiūly as oligo
enijos e minas. Negana o, ne ienoje šalyje šalia oligo enijos a o i i
jos nacionaliniai a i ikmenys, unkciona ę kaip oligo enijos sinonimai,
pa yzdžiui: usų слабоумие, okiečių Schwachsinn, lie u ių (įgim a) silp
nap o ys ė, anglų eeblemindedness i . . Šių nacionalinių a i ikmenų ne-
galė ume ak uo i kaip oligo enijos e inių, nes minė i e minai in elek-
o su ikimui į a dy i jau bu o a ojami iki 1915 m. (šiais me ais, kaip
minė a, E. K aepelinas į edė oligo enijos e miną). I no s daugelyje moks-
lo da bų iek oligo enija, iek jos nacionalinis a i ikmuo bu o pa eikiami
kaip sinonimai, ilgainiui iš yškėjo okių sinoniminių e minų ne ienoda
seman inė apim is. Taigi, ski ingai nuo a p au inio e mino oligo enija,
ku is bu o a ojamas iena – bū en šiame s aipsnyje ap a iama įgim o
a ba iki ejų me ų įgy o in elek o su ikimo, ak uojamo kaip aidos su-
ikimas, – eikšme, lie u iška silpnap o ys ė a o a mažiausiai imis eikš-
mėmis: 1) kaip in elek o su ikimo sinonimas; 2) kaip demencijos sinonimas;
3) o dažniausiai – kaip hipe onimas, a ba pla esnė ka ego ija, apiman i du
ski ingus su ikimus – in elek o su ikimą, a ba įgim ą silpnap o ys ę, i
121Te minologija | 2021 | 28
demenciją, a ba įgy ą silpnap o ys ę. Pas a oji klasi ikacija iš esmės sky ėsi
nuo ICD eikiamos klasi ikacijos: iek ICD, iek jos lie u iškoje e sijoje
TLK in elek o su ikimas (kol kas en adinamas p o iniu a silikimu) i
demencija y a a ski i sa a ankiški nozologiniai iene ai, o nacionalinėje
lie u iškoje li e a ū oje abu šie su ikimai p iklauso ai pačiai ienai ben-
d esnei ka ego ijai i ak uojami kaip silpnap o ys ės sind omai4. Tad, um-
pai a ian , iek ICD a ojamais e minais (angl. men al de iciency, men al
e a da ion), iek oligo enija bu o į a dijama a pa i są oka, is dėl o na-
cionaliniais oligo enijos sinonimais, a p jų i silpnap o ys e, į a dijamos
są okos p iklausė ki am sis emos lygmeniui i ki okiai są okų klasi ikacijai.
Toliau umpai ch onologiškai apž elgsime iek ICD, ėliau – i TLK,
iek lie u ių nacionalinės sis emos in elek o su ikimui į a dy i a o ą
e miniją.
1.2.1. 1900–1940 METAI
Pi moji TLK edakcija ILCD-15 pasi odė 1900 m., joje iš a dy a ik
191 mi ies p iežas imi galin i bū i liga, su ikimas, auma. Šioje edak-
cijoje in elek o su ikimas da nepaminė as. An ojoje klasi ikacijos e-
dakcijoje, pa i in oje 1909 m., jau į a dy i okie in elek o su ikimai:
74A Idiocy, Imbecili y; 74B C e inism (a ski ai ligų i su ikimų są ašo
pabaigoje paminė a i sena inė demencija: 154A Senile demen ia)
(ILCD-2). Čia iš yškėja i isose ėlesnėse ICD edakcijose iki šių dienų
išlaiky a klasi ikacijos k yp is: in elek o su ikimas i demencija nė a ie-
no su ikimo a šakos, jie ka ego izuojami kaip a ski i iene ai, ne u in ys
bend o klasi ikacijos pag indo. 1920 m. išleis oje ečiojoje klasi ikacijos
edakcijoje kaip in elek o su ikimas a jo lygis jau neminimas k e inizmas,
lieka ik idio ija i imbecilumas: 84(1) Idiocy, Imbecili y (ILCD-3). Dėl
nežinomų p iežasčių ke i ojoje klasi ikacijos edakcijoje, įsigaliojusioje
1929 m., nė a paminė as joks su ikimas, ku į galima bū ų ak uo i kaip
in elek o su ikimą (ILCD-4). Penk oji klasi ikacijos edakcija, galiojusi
1938–1948 m., bene ims dešim mečiams (iki 1965 m., kai baigė galio-
4 Šią klasi ikaciją galime ma y i i iename iš šiuolaikinių lie u iškų psichia ijos ado ėlių aukš osioms
mokykloms (ž . Dembinskas 2003: 223–231).
5 Nuo 1900 m. engiama Ta p au inė ligų klasi ikacija apibend in ai šiame s aipsnyje adinama In e na io-
nal Classi ica ion o Diseases i umpinama ICD, no s a ski ų jos edakcijų pa adinimai į ai uoja: pi mo-
ji–penk oji edakcijos adinasi In e na ional Lis o Causes o Dea h, šioje publikacijoje jos umpinamos
ILCD i nu odomas edakcijos nume is, o nuo šeš osios edakcijos (1948 m., kai į auk os ne ik mi į
sukėlusios, be isos uo me u žinomos ligos) – In e na ional Classi ica ion o Diseases i umpinama
ICD bei nu odomas edakcijos nume is.
122 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
i ICD-7) šiame dokumen e bend ai in elek o su ikimo ka ego ijai į a -
dy i į i ino jau minė ą men al de iciency e miną (ILCD-5).
Taigi, pi muosius penkis XX a. dešim mečius Ta p au inėje ligų klasi i-
kacijoje ICD in elek o su ikimui i jo lygiams į a dy i dažniausiai a o i
ys e minai – men al de iciency (lie . in elek o nepakankamumas), idiocy
(lie . idio ija) i imbecili y (lie . imbecilumas). Šiuo laiko a piu Lie u oje
a i inkamam su ikimui pa adin i a o a e minija ge iausiai a spindė a
pi majame lie u ių kalba išleis ame psichia ijos ado ėlyje Į adas į psi
chia iją (1935), ku io au o ius – ga sus a puka io Lie u os gydy ojas psi-
chia as, Vy au o Didžiojo uni e si e o p o eso ius Juozas Blažys. Šiame
ado ėlyje in elek o su ikimą i jo lygius au o ius į a dija d iem sinoni-
miniais e minais – a p au iniu oligo enija i lie u išku jo a i ikmeniu silp
nap o ybė, o asmenį, ku iam būdingas šis su ikimas, – silpnap očiu. Iš pa-
eik o oligo enijos, a ba silpnap o ybės, apib ėžimo ma y i, kad ši ka ego-
ija žymi bū en in elek o su ikimą kaip aidos su ikimą d auge su jo ly-
giais ( o momis): „Oligo enija y a bend as silpnap o ybės o mų pa adi-
nimas. Oligo enija y a nepakankamas, labai ski ingas nuo no mos, psi-
chikos, ypač p o o, išsiplė ojimas iš pa p igim ies a ba iš anks y os kūdi-
kys ės. Silpnap o is y a žmogus, ku io p o o išsila inimas žymiai a silieka
nuo jojo amžiaus“ (Blažys 1935: 4–5). Demencija ap ašoma a ski ame sky-
iuje, ačiau i jai, kaip oligo enijai, ano au o iaus, būdingas „p o o silp-
numas“: „Įgy asis p o o silpnumas, kaip smagenų pakenkimo i psichinės
ligos pasėka, adinama demencija (demen ia)“ (Blažys 1935: 167). Taigi,
šiame ado ėlyje iek oligo enijos, iek silpnap o ybės e minai a ojami
sinonimiškai i žymi ą pačią są oką – in elek o su ikimą. Be o, šiame
ado ėlyje J. Blažys in elek o su ikimo lygius į a dijo jau ne ieną dešim -
me į pasaulio psichia ų iki ol a o ais e minais: „Sunkiausias silp-
nap o ybės laipsnis – idio izmas, <...> kiek leng esnio laipsnio – imbecili-
as <...> i leng iausio – debili as“ (Blažys 1935: 160). I no s oligo enija
i demencija ap ašy i a ski uose sky iuose, is dėl o i čia išski as šiuos
su ikimus siejan is bend as požymis, simp omas – „p o o silpnumas“, ei-
kiausiai ėliau i apęs šias d i ski ingas ka ego ijas ienijančiu pag indu,
leidusiu du a ski us su ikimus ak uo i kaip silpnap o ys ės a mainas6.
6 Pažymė ina, kad šis s aipsnis eng as COVID-19 pandemijos me u. Dėl Lie u os biblio ekose i a chy-
uose galiojusių g iež ų ka an ino eikala imų bu o i in ap ibo a p ieiga p ie a puka io i anks esnio
me o Lie u os e minijos iš eklių, ad šio laiko a pio šal inius iš esmės suda o ik ienin elis uo me u
pasi odęs psichia ijos ado ėlis. A ei yje, a šaukus ka an ino eikala imus, s aipsnio au o ė ikisi a lik i
išsamią šiuo laiko a piu in elek o su ikimui i jo lygiams į a dy i a o ų e minų apž algą.
129Te minologija | 2021 | 28
išleis as Ame ikos psichia ijos asociacijos diagnos ikos i s a is ikos ado-
o, dažniausiai adinamo iesiog DSM, ečiasis a ian as, ku iame in e-
lek o su ikimui pa adin i aip pa bu o a ojama p o inio a silikimo i jo
lygių – leng o, idu inio, sunkaus i . . – e minija (DSM-III-R: 6), is
dėl o p ak ikoje ku į laiką pokyčių eng a. Šią si uaciją puikiai ilius uoja
Algi do Mikalke ičiaus knygoje Psichikos ligos a ojami e minai i au-
o iaus pozicija jų a ž ilgiu. Iš p adžių au o ius pa eikia p o inio a silikimo
apib ėžimą emdamasis senosiomis oligo enijos i silpnap o ys ės są okomis,
o šio su ikimo lygius į a dija okius, kokie nu ody i TLK-10: leng as
p o inis a silikimas ( oliau – PA), idu inis PA, sunkus PA, gilus PA (Mi-
kalke ičius 1999: 47–48), is dėl o ėliau kons a uoja, kad „klinikiniu
požiū iu y a pa ogiau laiky is įp as os senosios e minologijos i oligo e-
niją ski s y i į: 1) idio iją; 2) imbecili ą; 3) debili ą“, o pa ys am ik o
laipsnio su ikimą u in ys asmenys adinami idio ais, debilais i imbecilais
(Mikalke ičius 1999: 50–55). Tačiau eikšminga šiuo laiko a piu ai, kad
bend ada biaujan psichia ams, psichologams i pedagogams bu o suda-
y a i diskusijai pa eik a nauja su ikimų klasi ikacija, ku iena iš dešim-
ies su ikimų g upių į a dy a kaip in elek o su ikimai (jos pog upiai –
p o inis a silikimas, in elek o eg esija, ki i in elek o su ikimai) (Bagdonas
1995: 6). Ši pasiūly a klasi ikacija i joje a ojami e minai apo naujos
šiuolaikinės in elek o su ikimų klasi ikacijos i e minijos a spi ies ašku.
Taigi, apibend inan so ie mečiu i pi muoju Nep iklausomybės dešim -
mečiu in elek o su ikimui i jo lygiams į a dy i ski us e minus, galima
eig i, kad (1) s eika os apsaugos s i yje bu o laikomasi senosios su ikimo
klasi ikacijos (in elek o su ikimas ak uo as kaip silpnap o ys ės a maina),
o kaip diagnos ikos e minai bu o ebe a ojami oligo enijos, a ba įgim os
silpnap o ys ės, i jos lygių – idio ijos, imbecilumo i debilumo – pa adinimai;
(2) uo pa me u pedagogikos, š ie imo s i yje i ku kas ečiau psichia -
ijos, be oligo enijos, p adedamas a o i i p o inio a silikimo e minas,
ICD eikiamas jau nuo 1965 m.; (3) XX a. pasku iniu dešim mečiu pa-
siūloma nauja su ikimų klasi ikacija, ku ios ienas iš a aminių klasi ika-
cinių e minų ampa in elek o su ikimas.
Apibend inan šiame sky iuje a lik ą apž algą 1 len elėje ch onologiškai
lygiag ečiai pa eikiami ICD i Lie u oje in elek o su ikimui i jo lygiams
į a dy i XX a. a o i i šiuo me u (XXI a. pi maisiais d iem dešim me-
čiais) ebe a ojami dažniausi e minai. Pas a ieji plačiau ap a iami ki ame
s aipsnio sky iuje.

130 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
1 len elė. In elek o su ikimo i jo lygių pa adinimai Ta p au inėje ligų klasi ikacijoje (ILCD, ICD) i Lie u oje
INTELEKTO SUTRIKIMą IR JO LyGIUS ĮVARDIJANTyS TERMINAI*
Ta p au inėje ligų klasi ikacijoje anglų kalba Lie u oje
ILCD-2 (1909) Idiocy, Imbecili y, C e inism**
ILCD-3 (1920) Idiocy, Imbecili y 1935 m. – oligo enija,
silpnap o ybė:
idio izmas;
imbecili as;
debili as
ILCD-5 (1938) Men al de iciency
ICD-6 (1948) Men al de iciency:
idiocy;
imbecili y;
mo on, e sijoje p ancūzų k. –
debili e;
bo de line in elligence;
o he and unspeci ied ypes
1940–1970 m. – oligo enija,
įgim a silpnap o ys ė ( e ai –
p o inis a silikimas, psichinis
a silikimas, p o inio ys ymosi
a silikimas):
idio ija;
imbeciliškumas;
debiliškumas
ICD-7 (1955) Men al de iciency:
idiocy;
imbecili y;
mo on, e sijoje p ancūzų k. –
debili e;
bo de line in elligence;
mongolism;
o he and unspeci ied ypes
ICD-8 (1965) Men al e a da ion:
bo de line m. .;
mild m. .;
mode a e m. .;
se e e m. .;
p o ound m. .;
unspeci ied m. .
1971–1990 m. – oligo enija,
įgim a silpnap o ys ė ( ečiau –
p o inis a silikimas):
idio ija;
imbecilumas;
debilumas
ICD-9 (1976) Men al e a da ion:
mild m. .;
o he speci ied m. .;
mode a e m. .;
se e e m. .;
p o ound m. .;
unspeci ied m. .
131Te minologija | 2021 | 28
INTELEKTO SUTRIKIMą IR JO LyGIUS ĮVARDIJANTyS TERMINAI*
Ta p au inėje ligų klasi ikacijoje anglų kalba Lie u oje
ICD-10 (1989)
(galioja iki
2022-01-01)
Men al e a da ion:
mild m. .;
mode a e m. .;
se e e m. .;
p o ound m. .;
o he m. .;
unspeci ied m. .
1991–2022 m. – oligo enija,
įgim a silpnap o ys ė:
idio ija;
imbecilumas;
debilumas.
P o inis a silikimas:
leng as PA;
idu inis PA;
sunkus PA;
labai sunkus PA;
ki as PA;
nepa ikslin as PA.
In elek o su ikimas, in elek o
negalia, p o o negalia
* In elek o su ikimą žymin is e minas ašomas įp as u š i u, o jo lygių pa adinimai – pas i uoju š i u.
** Kol kas ūks a duomenų iksliai nus a y i, a ILCD-2 i ILCD-3 a o i okie e minai kaip idiocy, imbe-
cili y i c e inism į a dijo a ski us su ikimus, a o pa ies su ikimo ski ingus lygius.
2. SINONIMINIŲ TERMINŲ KORELIACIJA
DABARTINĖJE VARTOSENOJE
Iki 1997 m. į lie u ių kalbą bu o iš e s a i išleis a isa TLK-10. Nuo
ada joje a ojami e minai o icialiai u ėjo bū i p adė i a o i i me-
dicinos p ak ikoje, s a is ikoje bei mokslo da buose. Vis dėl o pas a ai-
siais d iem dešim mečiais, ku ie šiame s aipsnyje ak uojami kaip lai-
ko a pis, a spindin is daba inę in elek o su ikimą i jo lygius žyminčios
e minijos si uaciją, in elek o su ikimas į a dijamas iek pasenusiu
(įgim os) silpnap o ys ės, iek TLK-10 esančiu p o inio a silikimo, iek
in elek o su ikimo e minais. Ap a iamo su ikimo a eju medikų a -
ojami diagnos ikos e minai neapsi iboja ien medicinos s i imi, jie
d auge su žmogumi keliauja į isas socialinio gy enimo s i is – eisę,
š ie imą, socialinę globą i ūpybą bei ki u , ad a i inkamas diagnozės
į a dijimas iš esmės nulemia žmogaus gy enimo daba iniame sociume
k yp į. Toliau bus ap a a minė ų daba inių e minų a osena i jų
ko eliacija į ai iuose o icialiuose dokumen uose, mokslo da buose i
medicinos p ak ikoje.
132 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
2.1.Silpnap o ys ė
Kaip jau bu o minė a, in elek o su ikimas ilgą laiką lie u ių psichia ų,
logopedų, specialiųjų pedagogų da buose adin as oligo enija, a ba įgim-
a silpnap o ys e, i išski i ys jos lygiai – debilumas, idio ija, imbecilumas.
XX a. an ojoje pusėje daugelyje šalių pamažu a sisaky a nacionalinių
oligo enijos a i ikmenų (angl. eeblemindedness, ok. Schwachsinn, us.
слабоумие, малоумие i k .) kaip neigiamai kono uo ų e minų, is dėl-
o lie u iškas oligo enijos sinonimas (įgim a) silpnap o ys ė specialis ų da -
buose ebe a ojamas i XXI a.
XXI a. p adžioje pasi odė kele as psichia ijos e minijos y imams i in
eikšmingų da bų. 2002 m. bu o pe leis a jau ap a ian pasku inį XX a.
dešim me į p is a y a 1997 m. publikuo a A. K iščiūno monog a ija Psi-
chia ija. Po penke ių me ų pe leis oje monog a ijoje „Oligo enijos“ sky-
ius liko nepaki ęs – kaip a aminis, iso sky iaus e minas in elek o su-
ikimui į a dy i a ojamas oligo enijos e minas, o pačiame eks e pa-
kai omis sinonimiškai a ojami oligo enijos, įgim os silpnap o ys ės i
p o inio a silikimo e minai (K iščiūnas 2002: 138–143). 2003 m. publi-
kuo as au o ių kolek y o pa ašy as o iginalus lie u iškas psichia ijos a-
do ėlis Psichia ija (Dembinskas i k . 2003). Šiame ado ėlyje kaip pa-
g indinis klasi ikacinis e minas a ojamas silpnap o ys ės sind omai, oliau
jie ski s omi į įgim ą silpnap o ys ę, pab ėžian , kad anksčiau ji bu o a-
dinama oligo enija, o daba – p o iniu a silikimu, i įgy ą silpnap o ys ę,
a ba demenciją (Dembinskas i k . 2003: 223). I no s da ne ienoje ie-
oje sinonimiškai pa a ojamas įgim os silpnap o ys ės e minas, is dėl o
konk e us su ikimas ap a iamas posky yje „P o inis a silikimas“, jo lygiai
pa eikiami okie, kaip i TLK-10, – leng as PA, idu inis PA, sunkus i
labai sunkus PA, skliaus uose nu odan , kad šie lygiai anksčiau adin i
debilumu, imbecilumu i idio ija (Dembinskas i k . 2003: 223–227). Šis
ado ėlio sky ius, ku iame iš dalies da a si emiama į senuosius adicinius
i ka u jau o ien uojamasi į TLK-10 e minus, ilius uoja si uaciją, kai
pamažu keičiasi ne ik pa adinimas, be i pa i są oka, su ikimo ak a-
imas: A. K iščiūno monog a ijoje in elek o su ikimas apib ėžiamas kaip
psichikos liga (2002: 138), iš esmės jis aip bu o ak uojamas i isuose
p ieš ai ap a uose XX a. da buose, o šiame ado ėlyje – kaip sind omas.
I no s, kaip ma y i iš pa yzdžių, XXI a. p adžioje psichia ijos mokslo
da buose da a ojamas silpnap o ys ės e minas, medicinos p ak ikoje jį
galu inai pakei ė p o inis a silikimas. Veikiausiai okį poky į paska ino ai,
133Te minologija | 2021 | 28
kad medicinos p ak ikoje apo p i aloma ado au is TLK-10 koda imo
sis ema, ku ioje silpnap o ys ės e minas apsk i ai ne a ojamas, o in elek-
o su ikimas adinamas p o iniu a silikimu. Vis dėl o ose s i yse (pa yz-
džiui, eisėje), ku ios nebu o p i alomai sude in os su TLK-10 koda imo
i diagnos ikos e minų sis ema, iki šiol pasi aiko silpnap o ys ės a ojimo
a ejų. Te minas silpnap o ys ė ne iki 2016 m. o icialiai bu o a ojamas
Lie u os Respublikos ci iliniame kodekso ( oliau – LRCK) 1.84 s . 2 da-
lyje i 2.10 s . 1 dalyje, eglamen uojančiose izinio asmens p ipažinimą
ne eiksniu a ba ibo ai eiksniu, in elek o su ikimui į a dy i. Iki 2016 m.
sausio 1 d. minė ose ie ose bu o a ojamas oks žodžių junginys: „<...>
dėl psichinės ligos a ba silpnap o ys ės negali sup as i <...>.“ Teisininkas
Valdas Benkunskas, y ęs psichikos s eika os p iežiū os e minų a ojimą
Lie u os eisinio eglamen a imo dokumen uose, 2012 m., bandydamas
a k eip i įs a ymų leidėjų dėmesį į pasenusio, nee iško e mino silpnap o-
ys ė a ojimą LRCK, ašė, kad „dažnai eisėkū a e minijos kai oje a si-
lieka, dėl ko e minai eisiniame egulia ime a ojami ne ik ne iksliai,
be ka ais i izikuojan pažeis i e ikos eikala imus“ (Benkunskas 2012:
164). Pagaliau 2015 m. g uodžio 3 d. bu o p iim i šių s aipsnių pakei imai
(įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.), ku iais isai a sisaky a e minų silpnap o-
ys ė i psichikos liga, minė os są okos į a dy os ienu e minu psichikos
su ikimai. Šis e minas g eičiausiai bu o pe im as iš Lie u os Respublikos
ci ilinio p oceso kodekso, ku i bu o iki o laiko a ojamas 465, 466,
472 i 473 s aipsniuose uos pačius ci ilinius san ykius, kaip i LRCK,
apib ėžiančiose eisės no mose ( eglamen uojamos bylos dėl asmens p i-
pažinimo ne eiksniu a ba ibo ai eiksniu). 2019 m. sausio 11 d. pada ius
da ieną pakei imą minė a LRCK s aipsnių o muluo ė daba skamba aip:
„<...> dėl psichikos i elgesio su ikimo negali sup as i sa o eiksmų <...>.“
Taigi, e minus psichikos liga i silpnap o ys ė pakei ė e minas psichikos i
elgesio su ikimas. Šis eisines pasekmes galinčių u ė i su ikimų pa adini-
mas jau iesiogiai pe im as iš TLK-10. Psichikos i elgesio su ikimai – ai
iso TLK-10 penk ojo sky iaus, ku is apima i psichikos su ikimus, i
in elek o su ikimus, koduojamus pagal F00-F99 skalę, pa adinimas.
Lie u os Respublikos baudžiamajame kodekse ( oliau – LRBK), ski in-
gai nei LRCK, e mino silpnap o ys ė a sisaky a ku kas anksčiau – be eik
p ieš 20 me ų. LRBK (p iim as 2000 m. ugsėjo 26 d., įsigaliojo 2003 m.
gegužės 1 d.) 17 s aipsnyje, eglamen uojančiame asmens nepakal ina-
mumą, ie oj ijų senajame a ian e a o ų e minų silpnap o ys ė, ch o-
134 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
ninė psichinė liga, laikinas psichinės eiklos su ikimas p adė a a o i i iki
šiol a ojama iena pla esnė psichinio su ikimo są oka.
Nepaisan o, kad kodeksų s aipsniuose, eglamen uojančiuose ne eiks-
numo i nepakal inamumo nus a ymą, jau ne ienus me us ne a ojamas
e minas silpnap o ys ė, iki šiol jis is da in elek o su ikimo eikšme
a ojamas iek ci ilinių, iek baudžiamųjų bylų nu a yse. Duomenų ba-
zėje e eismai.l , ku nuo 2005 m. skelbiamos nuasmenin os isų Lie u os
eismų nu a ys i sp endimai, 2005–2020 m. laiko a piu in elek o su i-
kimas į a dijamas šiais e minais: p o inis a silikimas – 2 916 nu a čių,
silpnap o ys ė (šiuo e minu ka ais į a dijamas in elek o su ikimas, ka -
ais – demencija) – 825 nu a yse, in elek o su ikimas – 64 nu a yse. I
ne 153 nu a yse pa a o as da so ie mečio pabaigoje iš psichia ijos bei
specialiosios pedagogikos ado ėlių i monog a ijų išnykęs menkinamasis
e minas in elek o de ek as. Tiesa, iki 2016 m. sausio 1 d. nu a yse a -
ojamą silpnap o ys ės e miną galima pa eisin i uo, kad iki os dienos jis
bu o a ojamas LRCK. Tačiau, šio e mino nuo 2016 m. sausio 1 d.
nelikus i šiame eisės ak e, eismų nu a yse in elek o su ikimą į a di-
jančių e minų sinonimų nesumažėjo: nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m.
gegužės 1 d. p o inis a silikimas pa a o as 1 563 nu a yse, silpnap o ys ė –
553 nu a yse i in elek o su ikimas – 16 nu a čių. Į eismų nu a is okie
e minai dažniausiai pa enka iš eismo psichia ijos ekspe izės ak ų, ku iuos
ašo medikai psichia ai, no s, kaip jau minė a, TLK-10, ku ia ado au-
jasi medikai, silpnap o ys ės e minas ne a ojamas nei są okų apib ėži-
muose, nei jų pa adinimuose. Visgi ikė ina, kad a ei yje silpnap o ys ės
neliks iek eismo psichia ų pažymose, iek eismų nu a yse, juolab kad
naujajame eismo psichia ijos ekspe izės ado ėlyje isi nu ody i psichi-
kos su ikimai adinami i koduojami aip, kaip nu ody a TLK-10, aigi
i in elek o su ikimas į a dijamas kaip p o inis a silikimas (Daške ičius,
Daške ičienė, Adomai ienė 2018: 55–57). O uome , kai įsigalios TLK-11,
p o inis a silikimas i gi u ės bū i keičiamas į in elek o aidos su ikimą.
2.2.P o inisa silikimas,in elek osu ikimas,in elek onegalia
Men al e a da ion e minas, ku io lie u išku a i ikmeniu iš dalies lai-
ky inas p o inis a silikimas11, Ta p au inėje ligų klasi ikacijoje ICD p adė-
as a o i 1965 m. ICD-8 edakcijoje. Šalyse, u inčiose ilgesnę jo a -
ojimo adiciją, ilgainiui pas ebė a, kad su šiuo e minu susiklos ė pana-
11 Kodėl šis e minas ik iš dalies a i inka men al e a da ion e minu žymimą są oką, ž . oliau s aipsnyje.

135Te minologija | 2021 | 28
ši si uacija, kaip i su jo pi m akais eeblemindedness (lie . silpnap o ys ė),
idiocy (lie . idio ija), mo on, debili y (lie . debilumas), imbecili y (lie . imbe-
cilumas) i pan., . y. diagnos ikos e minas įga o neigiamų kono acijų,
kai kalboje jis a jam giminiški žodžiai (pa yzdžiui, angl. e a d, lie . a -
silikėlis) p adė i a o i pe kel ine menkinamąja eikšme. Tad XXI a., pi -
miausia – Ame ikoje, o ėliau – i ki ose pasaulio šalyse, da ka ą nu-
sp ęs a pakeis i ap a iamo su ikimo pa adinimą.
Šio amžiaus pi majame dešim me yje Ame ikoje in elek o negalią u in-
čių asmenų a imieji i globėjai, specialis ai i isuomeninių o ganizacijų
a s o ai p adėjo akcen uo i e mino men al e a da ion (lie . p o inis a sili-
kimas) da omą socialinę žalą. Šios kampanijos pasekmė bu o a, kad ne
ik iešajame disku se, be i o icialiuose dokumen uose is dažniau ie oj
men al e a da ion p adė as a o i in ellec ual disabili y (lie . in elek o nega-
lia) e minas (Shalock, Luckasson, Shog en i k . 2007: 117). 2007 m.
Ame ikos p o inio a silikimo asociacija (angl. he Ame ican Associa ion on
Men al Re a da ion) bu o pe adin a į Ame ikos in elek o i ys ymosi ne-
galių asociaciją (angl. he Ame ican Associa ion on In ellec ual and De elop-
men al Disabili ies), a i inkamai bu o pakeis as i jos leidžiamo žu nalo pa-
adinimas (Nash, Hawkins, Kawchuk, Shea 2012: 71). 2010 m. Ame ikos
p eziden as Ba ackas Obama pasi ašė adinamąjį Rozos įs a ymą (angl. Rosaʼs
Law, pagal ienos iš in elek o negalią u inčios me gai ės, ku ios a imie-
ji daug p isidėjo p ie e mino kei imo kampanijos, a dą) (PUBLIC LAW,
111–256–OCT. 5, 2010), ku iuo įpa eigojo isų als ijų eisės ak uose
e miną men al e a da ion pakeis i e minu in ellec ual disabili y, o p o iškai
a silikusius asmenis į a dy i kaip asmenis su in elek o negalia. 2013 m. pa-
si odė penk asis Ame ikos psichia ijos asociacijos diagnos ikos i s a is ikos
ado o leidimas (DSM-5), ku iame aip pa ie oj bu usio men al e a da ion
į i in as in ellec ual disabili y e minas.
Šioje ie oje bū ina a k eip i dėmesį, kad p o inis a silikimas nė a ikslus
a p au inio e mino e a dacija i šio žodžio pag indu suda y ų ki ų kal-
bų e minų (p anc. men al e a d, angl. men al e a da ion) a i ikmuo. Pi -
moji lo yniško žodžio e a da io eikšmė – „sulė inimas“, an oji – „a sili-
kimas“ (TŽŽ 2013: 709), anglų kalba e a d – „ką no s sulė in i“ (angl.
o make some hing slowe ), e a da ion – „lė as ys ymasis, a ba ys ymasis,
ku is y a lė esnis, nei u ė ų bū i“ (angl. slow de elopmen , o de elopmen
ha is slowe han i should be) (CD), aigi ma y i, kad lo ynų e a da io
pi miausia eiškia sulė ėjimą, ėla imą, o paskui – a silikimą, o anglų
e a d i e a da ion – ik sulė ėjimą, sulė inimą. Reikšminga šiuo a eju
136 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
ai, kad ICD-8 (1965 m.) e sijoje anglų kalba ( iena iš o icialių PSO
kalbų) pi mą ka ą pa a o as men al e a da ion e minas ak ualiza o ne
an ąją (a silikimo) eikšmę, o pi mąją – sulė ėjimo, . y. šiuo e minu
bu o kalbama apie p o inio ys ymosi sulė ėjimą. Tai į odo i uo pa me-
u medicinos p ak ikoje anglų kalba a o as ki as šiam su ikimui pa a-
din i ski as e minas men al backwa dness – jo dėmens backwa dness se-
man ika akcen a o bū en an ąją lo yniško e a da io eikšmę – a silikimą,
a žangą, likimą isų užnuga yje (CD). Men al backwa dness seniai p ipa-
žin as kaip ne a o inas diagnos ikos e minas, o backwa dness pama inis
žodis backwa d (lie . a silikėlis, a silikęs) ne a o inas jokiomis eikšmėmis
(CD). Vis dėl o, kaip jau minė a, ap a iamo su ikimo pa adinimas p o i-
nis a silikimas į lie u ių kalbą bu o iš e s as ne iš ICD-8 o iginalo – ang-
lų – kalbos i en a ojamo e mino men al e a da ion, o iš usų kalboje
žinomo e mino умственная отсталость. Pas a asis e minas a ojamas
i usiškoje ICD-10 e sijoje МКБ-10. Kai 1993–1997 m. isa ICD-10 iš
anglų kalbos bu o e čiama į lie u ių kalbą, šis e minas nebu o e čia-
mas – bu o pasinaudo a jau esamu i a ojamu jo lie u išku a i ikmeniu.
Taigi, ICD a ojamo e mino men al e a da ion a eju akcen uojamas
sulė ėjimas, ėla imas, o usų умственная отсталость, lie u ių p o inio
a silikimo i anglų men al backwa dness a ejais pab ėžiamas o ėla imo
„ ezul a as“ – a silikimas, likimas gale, ai oks pa seman inis ski umas
kaip a p ėluo i i pa ėluo i. Ma y i, kad e minas pe im as ne iš angliškos
a p ancūziškos ICD e sijos, o pasi elk as jau esamas, ku is eikiausiai
so ie mečio p adžioje iš e s as iš usų kalbos (g eičiausiai pi mą ka ą
pa a o as 1947 m. ap a ame L. Gu mano ado ėlyje), aip gau a ku kas
„ aizdingesnė“ me a o a, ku i akcen uoja ne sulė ėjimą, o a silikimą. Į šio
e mino pag indu suda y o ki o e mino, ski o su ikimą u inčiam as-
meniui pa adin i, – p o iškai a silikęs aikas – seman ikos dik uojamą ydin-
gą požiū į y a a k eipę dėmesį i aikų aidos specialis ai: „Šiandien a -
mes as eiginys, kad p o inis a silikimas ne u i endencijos nei p og esuo-
i, nei eg esuo i. Šis eiškinys y a dinamiškas i u in gal oje aikus
ikslinga kalbė i ne apie p o iškai a silikusius aikus, o apie p o iškai a si-
liekančius aikus“ (išski a s aipsnio au . D. G.) (Daulenskienė 2003: 4).
Tuo me u, kai Ame ikoje bu o ak y iai disku uojama men al e a da ion
e mino (ne) a ojimo klausimu, PSO p adėjo edaguo i ICD-10 i eng i
ICD-11. PSO ICD In elek o negalių klasi ikacijos g upė, p ieš pasiūlydama
naują men al e a da ion a i ikmenį, u ėjo nusp ęs i, kaip u i bū i ak uo-
jamas in elek o su ikimas – a kaip negalia, a kaip s eika os būklė. Pagaliau
137Te minologija | 2021 | 28
nu a a šį su ikimą, kaip i iki o laiko, laiky i s eika os būkle, nes nuogąs-
au a, kad, apib ėžus kaip negalią, ek ų jį apsk i ai išb auk i iš ICD, o ai
sujauk ų s eika os s a is iką i poli iką, šiai pažeidžiamai g upei ap ibo ų
paslaugų p ieinamumą (Sal ado -Ca ulla, Reed, Vaez-Azizi i k . 2011).
2018 m. bi želio 18 d. PSO išleido In e na ional Classi ica ion o Diseases
11 h Re ision (ICD-11). Čia, ski ingai nei ICD-10, in elek o su ikimui
į a dy i a ojamas ne men al e a da ion, o diso de o in ellec ual de elopmen
e minas. Tiksliausias lie u iškas šio e mino a i ikmuo bū ų in elek o aidos
su ikimas. Toks e minas jau a ojamas Aiškinamajame psichologijos e mi-
nų žodyne, sky iuje „Ne ų sis emos aidos su ikimai“ (Bagdonas, Bliu-
mas 2019: 204). In elek o aidos su ikimo lygiai ICD-11, išsky us ieną,
nu odomi okie pa kaip i ICD-10 p o inio a silikimo a eju: mild (lie .
leng as), mode a e (lie . idu inis), se e e (lie . sunkus), p o ound (lie . labai
sunkus), p o isional (lie . į a iamas) (ICD-10 bu o o he (lie . ki as)), un-
speci ied (lie . nepa ikslin as). ICD-11 o icialiai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.,
be nuo šios da os da už uks kele ą me ų, kol šalys na ės, a p jų i Lie u-
a, išsi e s ICD-11 į nacionalines kalbas i p adės naudo i p ak ikoje. Taigi,
i Lie u oje, įsigaliojus naujai, ienuolik ajai, TLK edakcijai, šiuo me u kaip
diagnos inis e minas a ojamas p o inis a silikimas u ės bū i pakeis as lie-
u išku diso de o in ellec ual de elopmen a i ikmeniu.
Lie u os eisėsaugos, š ie imo, socialinės ūpybos i gydymo įs aigose
ado aujamasi ski ingais eisės ak ais, ku iuose am pačiam su ikimui
į a dy i kol kas a ojami ski ingi e minai. Tai i lėmė, kad isose ugdy-
mo įs aigų i a nybų, pa aldžių Lie u os Respublikos š ie imo, mokslo i
spo o minis e ijai, dokumen uose jau dešim me į minė asis su ikimas
adinamas in elek o su ikimu, o TLK-10 į a dijamas kaip p o inis a silikimas.
Te miną in elek o su ikimas į i ino Lie u os Respublikos š ie imo i moks-
lo minis o, Lie u os Respublikos s eika os apsaugos minis o i Lie u os
Respublikos socialinės apsaugos i da bo minis o 2011 m. liepos 13 d.
įsakymas N . V-1265/V-685/A1-317 „Dėl Mokinių, u inčių specialiųjų
ugdymosi po eikių, g upių nus a ymo i jų specialiųjų ugdymosi po eikių
ski s ymo į lygius a kos ap ašo pa i inimo“. Šiame ap aše i jį į i i-
nančiame įsakyme, ski ingai nei jo pi m ake – 2002 m. liepos 12 d. įsa-
kyme N . 1329/368/98 „Dėl Specialiųjų po eikių asmenų su ikimų i jų
laipsnių nus a ymo i specialiųjų po eikių asmenų p isky imo specialiųjų
ugdymosi po eikių g upei a kos“, ku iame p amaišiui da a o i e minai
in elek o su ikimas, p o inis a silikimas i in elek o eg esija, lieka išski inai
ienas šios s i ies e minas – in elek o su ikimas. No s iš pi mo ž ilgsnio
138 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
galė ų pasi ody i, kad ski ingose s i yse am pačiam su ikimui pa adin i
galė ų bū i a ojami i ski ingi e minai, aip akcen uojan is ki us šio
su ikimo aspek us, isgi konk e aus žmogaus gy enime (ne ik jam pačiam,
be i su juo di ban iems i bend aujan iems pedagogams, globėjams, gy-
dy ojams) e minų nenuoseklumas sukelia daug painia os, juolab kad ai-
kui nus a y i in elek o su ikimą gali ne ik gydymo, be i š ie imo įs ai-
gų specialis ai. Šiuo me u Lie u oje aikui diagnozuo i in elek o su ikimą
gali psichologai, a likę in elek o es ą i iš y ę adap acijos įgūdžius. Nuo
ie os, ku di ba psichologas, . y. gydymo a š ie imo įs aigos, p iklauso
i aikui nus a omos diagnozės pa adinimas, nes gydymo įs aigoje di ban-
is psichologas ado aujasi TLK-10, ku ioje a ojamas p o inio a silikimo
e minas, o š ie imo sis emai p iklausančioje įs aigoje di ban is psichologas
ado aujasi jau minė u 2011 m. ijų minis ų pasi ašy u įsakymu, ku iame
šis su ikimas adinamas in elek o su ikimu. Taigi, okia susiklosčiusi pa-
dė is lemia, kad daliai Lie u os aikų, u inčių ą pa į su ikimą, nus a omas
p o inis a silikimas, o ki ai daliai – in elek o su ikimas. Be kadangi asmuo,
u in is minė ą su ikimą, ilgainiui ampa iek s eika os apsaugos, iek š ie-
imo, iek socialinės apsaugos, iek eisės subjek u, į ai iose jį apibūdinan-
čiose pažymose, dokumen uose jam būdingas su ikimas į a dijamas iš
esmės isais įmanomais i šiame s aipsnyje ap a ais sinoniminiais e minais.
Vienas iš okios si uacijos pa yzdžių: Lie u oje ikimokyklinė ugdymo įs-
aiga a ba mokykla, siekdama aikui ski i papildomą a ba specializuo ą
ugdymosi pagalbą, siunčia jį į Pedagoginės psichologinės a nybos ( oliau –
PPT) sky ių, ku į e inamas jo specialiųjų po eikių lygis. Ve inimo me-
u a liekami in elek o es ai, i iami adap acijos įgūdžiai i uome nus a-
omas (a ba ne) in elek o su ikimas. Tada aiką a siun usiai įs aigai iš a-
šoma Pažyma dėl specialiojo ugdymosi i (a ) š ie imo pagalbos sky imo
(8 p iedas) (pažymoje nu odomos ugdymosi ekomendacijos, kokia pagal-
ba mokiniui u ė ų bū i ski iama i pan.). Šioje pažymoje PPT specialis ai
kons a uoja (a ba ne) in elek o su ikimą, nes PPT y a pa aldi Lie u os
Respublikos š ie imo, mokslo i spo o minis e ijai bei ado aujasi 2011 m.
įsakymu. Tačiau p ieš kiek ienų mokslo me ų p adžią isi Lie u os aikai,
a p jų i mokiniai, u in ys specialiųjų ugdymosi po eikių, sa o mokyklai
u i p is a y i Vaiko s eika os pažymėjimą ( o ma N . 0271/a), ku į iš ašo
aiko pedia as a ba šeimos gydy ojas. Šiame pažymėjime gydy ojas u i
į ašy i mokinio su ikimus i diagnozes. Remdamasis PPT a lik u in elek-
o es u i pažyma, ku ioje kons a uo as in elek o su ikimas, aiko gydy o-
jas šį su ikimą p i alomai pe adina i sa o pažymėjime į ašo p o inis a -
145Te minologija | 2021 | 28
i, jų požiū iu, p iim iniausią i inkamiausią pa adinimą jų aiko a glo-
bo inio su ikimui į a dy i. Be o, da bu o galima pažymė i ies d iem
skil imis – „Visi e minai a odo inkami“ i „Jūsų siūlomas a ian as“.
Apklausos ezul a ai: p o inį a silikimą kaip inkamą i p iim iną e miną
pasi inko 0 asmenų; in elek o su ikimą – 78 asmenys; p o o negalią – 0 as-
menų; isi e minai a odo inkami – 1 asmuo; kaip sa o siūlomą a ian ą
2 asmenys pasiūlė neu odi e si e o e miną. Ši apklausa aiškiai pa odė,
ku iems e minams p io i e ą eikia a imiausi, s ip iausią emocinį yšį su
in elek o su ikimą u inčiais asmenimis palaikan ys i dažniausiai jų nuo-
monę i min is įga sinan ys žmonės.
S aipsnyje, a siž elgian iek į užsienio šalių pa i į, iek į šiame s aips-
nyje nag inė ų lie u iškų e minų (silpnap o ys ė i p o inis a silikimas)
sąsajas su neigiamomis, s igma iza imą i a ski į ska inančiomis kono aci-
jomis, iek į in elek o su ikimą u inčių asmenų a s o ų nuomonę, siūly-
ina isiškai a sisaky i e mino silpnap o ys ė i ne a o i jo nei in elek o
su ikimo, nei demencijos eikšmėmis, o p adedan ICD-11 e s i į lie u-
ių kalbą bū ina a k eip i dėmesį į pasikei usį šiame s aipsnyje ap a iamo
su ikimo į a dijimą: angliškoje klasi ikacijos e sijoje men al e a da ion
e minas pakeis as diso de o in ellec ual de elopmen , aigi i lie u iškoje
e sijoje e miną p o inis a silikimas u ės pakeis i in elek o aidos su iki-
mas. Įsigaliojus lie u iškai ienuolik ajai TLK e sijai a i inkamas e minas
u ės bū i a ojamas i medicinos p ak ikoje bei su ja susijusiose isuo-
menės gy enimo s i yse. Neo icialiuose eks uose, publicis ikoje, šneka-
mojoje kalboje gali bū i i oliau a ojama umpoji e mino in elek o
aidos su ikimas o ma, šiuo me u a ojama š ie imo s i ies dokumen-
uose, – in elek o su ikimas. Tuose da buose i eks uose, ku pab ėžiamas
ne pa s su ikimas, o in elek o su ikimą u in iems žmonėms isuome-
nėje iškylan ys sunkumai, a o inas i in elek o negalios e minas.
IŠVADOS
1. Ta p au inės ligų klasi ikacijos ICD angliškoje e sijoje 1901–1964 m.
in elek o su ikimas į a dy as men al de iciency (lie . in elek o nepakanka-
mumas) e minu, o jo lygiai – mo on (p anc. debili e, lie . debilumas), imbe-
cili y (lie . imbecilumas) i idiocy (lie . idio ija) e minais. Nuo 1965 m. iki
šiol ICD a ojami men al e a da ion (lie . p o inis a silikimas) i jo lygių –
mild (lie . leng as), mode a e (lie . idu inis), se e e (lie . sunkus), p o ound
(lie . labai sunkus), o he (lie . ki as), unspeci ied (lie . nepa ikslin as) – e -
minai.

146 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
2. Lie u oje iki An ojo pasaulinio ka o in elek o su ikimas sinonimiš-
kai į a dy as d iem e minais – a p au iniu oligo enija i lie u išku sil-
pnap o ybė – i išski i ys jo lygiai: debili as, imbecili as, idio izmas.
3. So ie mečio Lie u oje medicinos da buose in elek o su ikimas daž-
niausiai ak uo as kaip iena iš silpnap o ys ės a mainų i į a dy as kaip
įgim a silpnap o ys ė, a ba oligo enija (an oji silpnap o ys ės a maina bu-
usi įgy a silpnap o ys ė, a ba demencija). Specialiosios pedagogikos da -
buose e ka čiais in elek o su ikimas adin as i p o inio a silikimo e minu.
Ilgainiui iš yškėjo ne ienoda 1940–1999 m. laiko a piu sinonimiškai a -
o ų ijų e minų – silp nap o ys ė, oligo enija i p o inis a silikimas – se-
man inė apim is. Jie žymėjo są okas, p iklausančias ski ingoms klasi ika-
cijoms: Ta p au inėje ligų klasi ikacijoje p o inis a silikimas i demencija y a
a ski i sa a ankiški nozologiniai iene ai, o nacionalinėje lie u iškoje psi-
chia ijos li e a ū oje abu minė i su ikimai bu o p iski iami ienai ben-
d esnei ka ego ijai i ak uojami kaip silpnap o ys ės sind omai. Ap sk i ai
e minas silpnap o ys ė so ie mečiu a o as ne imis eikšmėmis: 1) kaip
in elek o su ikimo sinonimas; 2) kaip demencijos sinonimas; 3) dažniau-
siai kaip hipe onimas, apiman is iek in elek o su ikimą, iek demenciją.
4. Pab ėž ina, kad iki 1965 m. nesu apo ik ICD i lie u iškoje nacio-
nalinėje su ikimų klasi ikacijos sis emoje a o i pag indiniai šio su iki-
mo e minai, o su ikimo lygiai abiejose sis emose į a dy i ais pačiais
imbecilumo, idio ijos i debilumo e minais. Į lie u ių kalbą jie pe im i ne
iš angliškos, be iš p ancūziškos ICD e sijos.
5. XX a. pabaigoje į lie u ių kalbą iš e us ICD-10, medicinos mokslo
i p ak ikos da buose įsi i ino p o inio a silikimo e minas. Bū en šis
e minas bu o pasi ink as kaip angliško e mino men al e a da ion, a o-
jamo ICD, a i ikmuo. Vis dėl o išnag inėjus iš lo ynų kalbos kilusio an-
gliško žodžio e a da ion seman iką paaiškėjo, kad p o inis a silikimas y a
ne angliško men al e a da ion, be pažodinis usiško e mino умственная
отсталость e inys. Tikslesnis lie u iškas men al e a da ion a i ikmuo
galėjęs bū i p o inio ys ymosi sulė ėjimas, o iki šiol a ojamas p o inio
a silikimo e minas akcen uoja ne sulė ėjimą, o galimą sulė ėjimo ezul a-
ą – a silikimą.
6. Lie u oje šiuo me u in elek o su ikimui į a dy i a ojami mažiausiai
ke u i e minai: medicinos mokslo da buose i p ak ikoje – p o inio a sili-
kimo e minas; š ie imo, specialiosios pedagogikos da buose i š ie imo
sis emai p iklausančių įs aigų dokumen uose – in elek o su ikimo e minas;
iešajame disku se, socialinės globos, ūpybos dokumen uose – in elek o
147Te minologija | 2021 | 28
negalios a ba p o o negalios e minai; eisės moksle, eisės ak uose i p ak-
ikoje a ojami iek in elek o su ikimo, iek p o inio a silikimo, iek silpna-
p o ys ės e minai. Pas a uoju e minu į a dijamas i in elek o su ikimas,
i demencija.
7. Pasaulyje keičian is in elek o su ikimo samp a ai i požiū iui į in e-
lek o su ikimą u in į žmogų, o men al e a da ion e minui dėl kalboje
papli usių pejo a y ų ( e a d „a silikėlis“ i e a ded „a silikęs“) įgijus nei-
giamų kono acijų, galinčių nepag įs ai žemin i i menkin i socialiai pažei-
džiamą asmenų g upę, da ka ą p adė a ieško i neu alių i e iškų e mi-
nų. Ame ikoje men al e a da ion an ajame šio amžiaus dešim me yje
pakeis as in ellec ual disabili y, o ienuolik ojoje ICD edakcijoje – diso de
o in ellec ual de elopmen e minais.
8. Tiek p o inio a silikimo, iek silpnap o ys ės e minų a ojimas in e-
lek o su ikimui į a dy i lie u ių kalboje p oblemiškas apo, iena, dėl
e minams suda y i pasi ink ų pe kel inių me a o inių eikšmių, u inčių
neigiamą eikšmės a spal į (dėl leksemoms silp nas būdingos isuomenėje
e inamos ypa ybės a požymio mažo kiekio a p as os kokybės, a siliki-
mas – a silikimo nuo isų, ėla imo kono acijos), an a, kai pa ys e minai
a jiems giminiškos leksemos (a silikėlis, a silikęs, silpnap o is) šnekamojo-
je kalboje apo pejo a y ais, p adė i a o i siekian pažemin i asmenį.
9. S aipsnyje, a siž elgian iek į užsienio šalių pa i į, iek į nag inė ų
lie u iškų e minų (silpnap o ys ė i p o inis a silikimas) sąsajas su neigia-
momis, s igma iza imą i a ski į ska inančiomis kono acijomis, iek į in-
elek o su ikimą u inčių asmenų a s o ų nuomonę, siūly ina isiškai
a sisaky i e mino silpnap o ys ė i ne a o i jo nei in elek o su ikimo, nei
demencijos eikšmėmis. Į lie u ių kalbą e čian 2022 m. sausio 1 d. įsi-
galiosiančią ienuolik ąją ICD edakciją, bū ina a k eip i dėmesį į pasikei-
usią šiame s aipsnyje ap a iamo su ikimo e miniją: angliškoje klasi ika-
cijos e sijoje men al e a da ion e minas pakeis as diso de o in ellec ual
de elopmen , aigi i lie u iškoje e sijoje p o inio a silikimo e miną u ės
pakeis i in elek o aidos su ikimas. Rekomenduojama ne ik medicinos
p ak ikoje, be i su ja susijusiose s i yse – medicinos eo ijoje, eisės i
š ie imo sis emų dokumen uose, pažymose i pan., engian galimos e -
minų painia os, a o i e miną in elek o aidos su ikimas. Šiuo me u š ie-
imo s i yje a ojamas e minas in elek o su ikimas, e in inas kaip um-
poji e mino in elek o aidos su ikimas o ma, galė ų bū i a ojamas ne-
o icialiuose eisinės, įpa eigojančios galios ne u inčiuose dokumen uose,
148 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
publicis ikoje, šnekamojoje kalboje. Tuose da buose i eks uose, ku pa-
b ėžiamas ne pa s su ikimas, o su ikimą u in iems žmonėms socialinė-
je e d ėje iškylan ys sunkumai, a o inas i in elek o negalios e minas.
ŠALTINIAI
Bagdonas Albinas 1995: Su ikimų klasi ikacija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Blažys Juozas 1935: Į adas į psichia iją, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e o Medicinos akul e as.
CD – Camb idge dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://dic iona y.camb idge.o g/.
Danila ičius Juozas 1973: Vaikų šnekamosios i ašomosios kalbos su ikimai, Vilnius: [Respublikinis moky ojų
obulinimosi ins i u as].
Daške ičius Kons an inas, Daške ičienė Jelena, Adomai ienė Vi ginija 2018: Teismo psichia ijos ekspe izė.
Teo ija i p ak ika: ado ėlis, Kaunas: Vi ae li e a.
Daulenskienė Jū a ė 1981: Oligo enijos klinika, Vilnius: Lie u os TSR aukš ojo i specialiojo idu inio
mokslo minis e ijos Leidybinė edakcinė a yba.
Daulenskienė Jū a ė 2003: P o inio a silikimo klinika, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
Dembinskas Algi das, Egly is Iman as 1985: Bend oji psichopa ologija, Vilnius: leidykla „Mokslas“.
Dembinskas Algi das i k . 2003: Psichia ija, Vilnius: Vais ų žinios.
DLKŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys, 7-asis pa ais. i papild. leid., e. a ian as,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba inis.
DSM-5 – Diagnos ic and S a is ical Manual o Men al Diso de s (DSM5), 5 h edi ion, Washing on, DC:
Ame ican Psychia ic Associa ion, 2013.
DSM-III-R – DSMIIIR. Diagnos ikos k i e ijai. Ame ikos psichia ijos asociacijos diagnos ikos i s a is ikos
ado as, Kaunas: žu nalo „Medicina“ edakcija, 1993.
Goš au as An anas, Dembinskas Algi das, Pilkauskienė Ina 1979: In elek o y imas (In o macinis laiškas),
Kaunas.
G igas Česlo as, Joce ičienė Aldona, Lapy ė Aldona, Os auskas Vy au as 1966: Ne ų i psichinės ligos:
konspek as ank aščio eisėmis, Kaunas: Lie u os TSR Minis ų Ta ybos Vals ybinio aukš ojo i specialio-
jo idu inio mokslo komi e as, Kauno medicinos mokykla.
G igas Česlo as, Joce ičienė Aldona, Lapy ė Aldona, Os auskas Vy au as 1972: Ne ų i psichinės ligos, Vil-
nius: „Min is“.
Gu manas Laza is 1947: Ne ų ligos, Kaunas: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i mokslo li e a ū os leidykla.
ICD-6 – In e na ional Classi ica ion o Diseases, Re ision 6, 1948. P ieiga in e ne e: h p://www.wol bane.
com/icd/icd6h.h m.
ICD-7 – In e na ional Classi ica ion o Diseases, Re ision 7, 1955. P ieiga in e ne e: h p://www.wol bane.
com/icd/icd7h.h m.
ICD-8 – In e na ional Classi ica ion o Diseases, Re ision 8, 1965. P ieiga in e ne e: h p://www.wol bane.
com/icd/icd8h.h m.
ICD-9 – In e na ional Classi ica ion o Diseases, Re ision 9, 1975. P ieiga in e ne e: h p://www.wol bane.
com/icd/icd9h.h m.
ICD-10 – In e na ional S a is ical Classi ica ion o Diseases and Rela ed Heal h P oblems 10 h Re ision, 1994.
P ieiga in e ne e: h ps://icd.who.in /b owse10/2016/en#/V.
ICD-11 – In e na ional Classi ica ion o Diseases 11 h Re ision, 2018. P ieiga in e ne e: h ps://icd.who.in /en/.
ILCD-1 – In e na ional Lis o Causes o Dea h, Re ision 1, 1900. P ieiga in e ne e: h p://www.wol bane.
com/icd/icd1h.h m.
ILCD-2 – In e na ional Lis o Causes o Dea h, Re ision 2, 1909. P ieiga in e ne e: h p://www.wol bane.
com/icd/icd2h.h m.
ILCD-3 – In e na ional Lis o Causes o Dea h, Re ision 3, 1920. P ieiga in e ne e: h p://www.wol bane.
com/icd/icd3h.h m.
ILCD-4 – In e na ional Lis o Causes o Dea h, Re ision 4, 1929. P ieiga in e ne e: h p://www.wol bane.
com/icd/icd4h.h m.
ILCD-5 – In e na ional Lis o Causes o Dea h, Re ision 5, 1938. P ieiga in e ne e: h p://www.wol bane.
com/icd/icd5h.h m.
149Te minologija | 2021 | 28
Įsi eisėjusių eismų dokumen ų duomenų bazė h ps://e eismai.l /.
Į aukioji komunikacija Ta ybos Gene aliniame sek e o ia e, Eu opos Sąjungos Ta yba, Gene alinis sek e o ia-
as, 2018. P ieiga in e ne e: h ps://www.consilium.eu opa.eu/media/35432/l _b ochu e-inclusi e-com-
munica ion-in- he-gsc.pd .
Ju čiukony ė Ne inga 2007: Pa a imai su psichikos s eika os emomis susidu ian iems žu nalis ams. P ieiga in-
e ne e: h ps://gzi2. iles.wo dp ess.com/2012/06/a min ine_zu nalis ams.pd .
K iščiūnas Algi das 1993: Psichia ija: monog a ija, 1-asis leidimas, Vilnius: Lie u os Respublikos š ie imo i
mokslo minis e ijos Leidybos cen as.
K iščiūnas Algi das 2002: Psichia ija: monog a ija, 2-asis leidimas, Vilnius: UAB „Ciklonas“.
Lapy ė Aldona, Šu kus Jonas 1978: Psichikos liga se gančiojo ligos is o ija i psichia ijos e minų žodynėlis,
Vilnius: Lie u os TSR aukš ojo i specialiojo idu inio mokslo minis e ijos Leidybinė edakcinė kolegija.
Lapy ė Aldona, Šu kus Jonas 1996: T umpas psichia ijos e minų žodynas, Vilnius: Lie u os Respublikos š ie-
imo i mokslo minis e ijos Leidybos cen as.
Lie u os Respublikos ci ilinio p oceso kodeksas. – Teisės ak ų egis as, i. k. 1021010KODE00IX-743. P iei-
ga in e ne e: h ps://www.e- a .l /po al/en/legalAc /TAR.2E7C18F61454/KI WqbIBih.
Lie u os Respublikos š ie imo i mokslo minis o, Lie u os Respublikos s eika os apsaugos minis o i Lie-
u os Respublikos socialinės apsaugos i da bo minis o 2011 m. liepos 13 d. įsakymas
N . V-1265/V-685/A1-317 „Dėl mokinių, u inčių specialiųjų ugdymosi po eikių, g upių nus a ymo i
jų specialiųjų ugdymosi po eikių ski s ymo į lygius a kos ap ašo pa i inimo“. – Vals ybės žinios, 2011,
N . 93-4428, i. k. 1112070ISAK5/A1-317. P ieiga in e ne e: h ps://e-seimas.l s.l /po al/legalAc /l /
TAD/TAIS.404013/as .
Lie u os Respublikos š ie imo i mokslo minis o, Lie u os Respublikos s eika os apsaugos minis o i Lie-
u os Respublikos socialinės apsaugos i da bo minis o 2002 m. liepos 12 d. įsakymas N . 1329/368/98
„Dėl specialiųjų po eikių asmenų su ikimų i jų laipsnių nus a ymo i specialiųjų po eikių asmenų p i-
sky imo specialiųjų ugdymosi po eikių g upei a kos“. – Vals ybės žinios, 2002-08-30, N . 84-3672, i. k.
1022070ISAK9/368/98 (negalioja nuo 2011-07-22). P ieiga in e ne e: h ps://e-seimas.l s.l /po al/lega-
lAc /l /TAD/TAIS.180989?j wid=- xdp8gzi.
LRBK – Lie u os Respublikos baudžiamasis kodeksas. – Teisės ak ų egis as, i. k. 1001010ISTAIII-1968.
P ieiga in e ne e: h ps://www.e- a .l /po al/en/legalAc /TAR.2B866DFF7D43/as .
LRCK – Lie u os Respublikos ci ilinis kodeksas. – Teisės ak ų egis as, i. k. 1001010ISTAIII-1864. Iki
2016 m. sausio 1 d. galiojan i edakcija: h ps://www.e- a .l /po al/en/legalAc /TAR.8A39C83848CB/
WDOlzlKiIz. Nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojan i edakcija: h ps://www.e- a .l /po al/en/legalAc /
TAR.8A39C83848CB/EoGiPuOwAw. Nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojan i edakcija: h ps://www.e- a .l /
po al/l /legalAc /TAR.8A39C83848CB/NjQZiQVKoT.
MCS 1950 – Manuel de classemen s a is ique in e na ional des maladies, auma ismes e causes de deces 1,
Gene e, Suisse: O ganisa ion mondiale de la San e, 1950. P ieiga in e ne e: h ps://apps.who.in /i is/
bi s eam/handle/10665/42894/ICD_10_1950_ 1_ e.pd ?sequence=1&isAllowed=y.
ME 1 1991 – Medicinos enciklopedija 1 A–M, Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų leidykla, 1991.
ME 2 1993 – Medicinos enciklopedija 2 M–Ž, Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų leidykla, 1993.
Medicinos e minų žodynas, pa engė V. As auskas, S. Biziule ičius, S. Pa ilonis, A. Vai ila ičius, A. Vileišis,
Vilnius: leidykla „Mokslas“, 1980.
Micheje as Vadimas, Ne zo o a Ta jana 1959: Ne ų i psichinės ligos, Kaunas: Vals ybinė pedagoginės li e-
a ū os leidykla.
Mikalke ičius Algi das 1999: Psichikos ligos. Klinika. Gydymas. Reabili acija, Vilnius: P adai.
MIS 1957 – In e na ional Classi ica ion o Diseases. Manual o he In e na ional S a is ical Classi ica ion o
Diseases, Inju ies, and Causes o Dea h 1, Gene a: Wo ld Heal h O ganiza ion, 1957. P ieiga in e ne e:
h ps://apps.who.in /i is/bi s eam/handle/10665/42900/ICD_10_1957_eng_ 1.pd ?sequence=
25&isAllowed=y.
PUBLIC LAW 111–256–OCT. 5. 2010: 111 h Cong ess. P ieiga in e ne e: h ps://www.go in o.go /
con en /pkg/PLAW-111publ256/pd /PLAW-111publ256.pd .
Socialinės apsaugos e minų žodynas, Vilnius: S eika os ekonomikos cen as, 1999.
Ta p au inė ligų klasi ikacija TLK(ICD)10. V sky ius: Psichikos i elgesio su ikimai (F00–F99), Vilnius: Lie-
u os s eika os in o macijos cen as, 1995.
Ta p au inė s a is inė ligų i s eika os p oblemų klasi ikacija: TLK10, 10-oji ed., e imas iš anglų kalbos,
T. 1. Klasi ikacija, Vilnius: Lie u os s eika os in o macijos cen as, 1997.
150 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
TLK10 Psichikos i elgesio su ikimai: klinika i diagnos ika, Kaunas: Medicina, 1997.
TLK10: Ta p au inė s a is inė ligų i s eika os p oblemų klasi ikacija, 10-oji ed., Vilnius: Lie u os Respubli-
kos s eika os apsaugos minis e ija, Vals ybės ais ų kon olės a nyba, 1996.
TLK-10 – Ta p au inės s a is inės ligų i s eika os su ikimų klasi ikacijos dešim asis pa aisy as i papildy as lei-
dimas, Aus alijos modi ikacija. Sis eminis ligų są ašas, elek oninis ado as, Pasaulio s eika os o ganizaci-
ja, 2015. P ieiga in e ne e: h p://ebook. lk.l /e. ado as/index.jsp? opic=/l .webmedia. lk.d g.icd.ebook.
con en /h ml/icd/i adas.h ml.
TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a, 2013.
Vaikų ys ymosi su ikimai, sud. J. Laužikas, J. Unčiu ys, Kaunas: Š iesa, 1978.
МКБ-10 – Международная классификация болезней 10го пересмотра, 2019. P ieiga in e ne e:
h ps://mkb-10.com/.
LITERATŪRA
Bagdonas Albinas, Bliumas Remigijus 2019: Aiškinamasis psichologijos e minų žodynas, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos cen as.
Benkunskas Valdas 2012: Psichikos s eika os p iežiū os e minų a ojimo eisiniame eglamen a ime p ob-
leminiai aspek ai. – S eika os poli ika i aldymas 1(4), 163–184.
Bine Al ed, Simon Theodo e 1904: Su la nécessi é d’é abli un diagnos ic scien i ique des é a s in é ieu s
de l’in elligence. – L’année psychologique 11, 163–190.
Bune ičius Robe as 1991: DSM i psichia ijos demok a izacija. – Medicina 27, 62–65.
Bune ičius Robe as 1997: TLK-10 psichikos i elgesio su ikimų klasi ikacija: pe spek y os Lie u oje. –
Medicina 33, 881–888.
Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins-
i u o leidykla.
Gedze ičienė Dalia 2018: Lie u iški me a o iniai eisės e minai. – Taikomoji kalbo y a 10, 26–44. P ieiga
in e ne e: h ps:// aikomojikalbo y a.l /ojs/index.php/ aikomoji-kalbo y a/a icle/ iew/163/115.
Gied ienė Regina 2015: Raidos su ikimai i aiko socializacija, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o
leidykla.
Ha is James C. 2013: New e minology o men al e a da ion in DSM-5 and ICD-11. – Cu en opinion in
Psychia y 26(3), 260–262.
Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Kanne Leo 1967: A His o y o he Ca e and S udy o he Men ally e a ded, Sp ing ield: Cha les C Thomas.
K iščiūnas Algi das 2002: Psichia ija: monog a ija, 2-asis leidimas, Vilnius: UAB „Ciklonas“.
Lako Geo ge 1993: The con empo a y heo y o me apho . – Me apho and Though , A. O ony (ed.),
Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, 203–251.
Lee Da id 2015: Cogni i e Linguis ics: An In oduc ion, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
Mačiulis Valen inas, Šu kus Jonas, Lapy ė Aldona 2017: Enciklopedinis psichia ijos e minų žodynas, Vilnius:
P es ika.
Me ce Jane R. 1973: Labelling he Men ally Re a ded: Clinical and Social Sys em Pe spec i es on Men al
Re a da ion, Be keley, Cali .: Uni e si y o Cali o nia P ess.
Nash Ch is, Hawkins Ann, Kawchuk Jane , Shea Sa ah E. 2012: Wha ’s in a name? A i udes su ounding
he use o he e m ‘men al e a da ion’. – Paedia Child Heal h 17(2), 71–74.
Našlėnė Žil inė, Pe auskai ė Ind ė, Žel ienė Auš a 2020: Lie u os aikų s eika os būklės pokyčiai i ne oly-
gumai, Vilnius: Higienos ins i u o S eika os in o macijos cen as. P ieiga in e ne e: h p://hi.simpli .l /
uploads/pd /leidiniai/In o maciniai/Vaiku-s eika os-leidinys_2020.pd .
Pū as Dainius 2015: Apie p o o s eika ą i jos su ikimus, Vilnius: Lie u os su ikusio in elek o žmonių glo-
bos bend ija „Vil is“.
Ruškus Jonas 2019: Apie klaidingą, be al e na y os ne u in į žodį „neįgalus“. – Be na dinai.l . P ieiga in e -
ne e: h ps://www.be na dinai.l /2019-01-07-apie-klaidinga-be -al e na y os-ne u in i-zodi-neigalus/.
Ruškus Jonas 2001: Negalės psichosociologija, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
Sal ado -Ca ulla Luis, Be elli Ma co 2008: ‘Men al e a da ion’ o ‘in ellec ual disabili y’: ime o a con-
cep ual change. – Psychopa hology 41(1), 10–16.

151Te minologija | 2021 | 28
Sal ado -Ca ulla Luis, Reed Geo ey M., Vaez-Azizi Leila M. e al. 2011: In ellec ual de elopmen al
diso de s: owa ds a new name, de ini ion and amewo k o “men al e a da ion/in ellec ual disabili yˮ
in ICD-11. – Wo ld Psychia y 10(3), 175–180.
Shalock Robe L., Luckasson Ru h A., Shog en Ka ie A. e al. 2007: The enaming o men al e a da ion:
unde s anding he change o he e m in ellec ual disabili y. – In ellec ual and de elopmen al disabili ies
45(2), 116–124.
S engel E win 1959: Classi ica ion o Men al Diso de s. – Bulle in o he Wo ld Heal h O ganiza ion 21,
601–663.
Taylo S e e 1996: Disabili y S udies and Men al Re a da ion. – Disabili y S udies Qua e ly 16(3), 4–13.
Taylo S e en J. 2008: Be o e I Had a Name: Explo ing he His o ical Roo s o Disabili y S udies in Edu-
ca ion. – Vi al Ques ions Facing Disabili y S udies in Educa ion, S. Dan o h and S. L. Gabel (eds.), New
yo k: Pe e Lang In e na ional Academic Publishe s.
Tassé Ma c J., Mehling Ma ga e 2015: Men al Re a da ion [In ellec ual Disabili y]: His o ical Changes in
Te minology. – The SAGE Encyclopedia o In ellec ual and De elopmen al Diso de s, Ellen B aa en (ed.),
Thousand Oaks: Sage Publica ions. P e-p in e sion. P ieiga in e ne e: h ps://www. esea chga e.ne /
publica ion/314281801_Men al_Re a da ion_In ellec ual_Disabili y_His o ical_Changes_in_Te minology.
Thibodeau Paul H., Bo odi sky Le a 2011: Me apho s We Think Wi h: The Role o Me apho in Reason-
ing. – PLoS ONE 6(2): e16782. P ieiga in e ne e: h p://www.plosone.o g/a icle/
in o%3Adoi%2F10.1371%2Fjou nal.pone.0016782.
Thibodeau Paul H., McClelland James, Bo odi sky Le a 2009: When a bad me apho may no be a ic im-
less c ime: The ole o me apho in social policy. – P oceedings o he 31s Annual Con e ence o he Cog-
ni i e Science Socie y, 809–814.
Vaikų aidos su ikimai, sud. i mokslinė ed. A. P asauskienė, Kaunas: Kauno aiko aidos klinika „Lopše-
lis“, 2003.
Valionienė Lau a 2021: Au izmas i in elek as. – Lie aus aikai 11, 14–15.
Wehmeye Michael L., Bun inx Wil, Lachapelle y es, Luckasson Ru h A. 2008: The In ellec ual Disabili y
Cons uc and I s Rela ion o Human Func ioning. – In ellec ual and de elopmen al disabili ies 46(4),
311–318.
Гиляровский Василий А. 1954: Психиатрия: Руководство для врачей и студентов, 4-е изд., испр. и
доп., Москва: Медгиз.
Кербиков Олег В., Коркина Мария В., Наджаров Рубен А., Снежневский Андрей В. 1968: Психиа-
трия, Москва: Медицина.
ChANgE O TERMS DE ININg INTELLECTuAL DISAbILITY
AND ITS LE ELS IN LIThuANIA AND ChANgE-DETERMININg ACTORS
Summa y
An assessmen o he e ms used o desc ibe in ellec ual disabili y in he In e na-
ional Classi ica ion o Diseases (ICD) and he e ms used in Li huania du ing he
20 h cen u y and he ea ly 21s cen u y shows ha by he end o he 20 h cen u y,
he main e minology in use g ea ly di e ed be ween he ICD and he Li huanian
classi ica ion. Fo example, he ICD lis ed men al de iciency (un il 1965) and men al
e a da ion (1965 o p esen ), while in Li huania he wo ds such as silpnap o ys ė ( ee-
ble-mindedness) and oligo enija (oligoph enia) we e and a e s ill used. Fo a long
ime, only he e ms used o name he di e en le els o in ellec ual disabili y we e
he same in bo h sys ems: debilumas (debili y), imbecilumas (imbecili y), and idio ija
(idiocy). F om he la e 20 h cen u y un il now, in ellec ual disabili y has been de ined
by a leas ou e ms in Li huania: p o inis a silikimas (men al e a da ion), silpnap o-
ys ė ( eeble-mindedness), in elek o su ikimas (diso de o in ellec ), and in elek o nega-
lia (in ellec ual disabili y). In he 21s cen u y, wi h a undamen al change in a i udes
152 Dalia Gedze ičienė Lie u iškų in elek o su ikimą i jo lygius į a dijančių
e minų kai a i ją lemian ys eiksniai
owa ds people wi h in ellec ual disabili ies and he esul ing e o o educe he ex-
clusion o his social g oup, mo e a en ion was paid o he nega i e s igma izing con-
no a ions o he e m ‘men al e a da ion’, and he sea ch o a mo e neu al, e hical
e m o his diso de began. In Ame ica, he e m ‘men al e a da ion’ was eplaced
by ‘in ellec ual disabili y’ om 2007 o 2010 and, in ICD-11, which will be o icially
adop ed on 1 Janua y 2022, i has been supplan ed by ‘diso de o in ellec ual de el-
opmen ’. The use o p o inis a silikimas (men al e a da ion) and silpnap o ys ė ( eeble-
mindedness) in Li huanian has become p oblema ic, pa ly due o he nega i e conno-
a ions o he wo ds, which ha e me apho ical meanings [ he lexical i em silpnas ( ee-
ble, weak) has he conno a ions o a e y small quan i y o a poo quali y o any a -
ibu e alued in socie y, and he lexical i em a silikimas (backwa dness, lag) has he
conno a ion o lagging behind all, delayed], and pa ly because he e ms and ela ed
wo ds [a silikėlis ( e a d), a silikęs ( e a ded), silpnap o is ( eeble-minded)] ha e be-
come pejo a i e in colloquial speech, used o humilia e he pe son called in such a
way. Thus, his pape p oposes he e m in elek o aidos su ikimas (diso de o in el-
lec ual de elopmen ) o i s sho o m in elek o su ikimas (diso de o in ellec ) when
e e ing o in ellec ual disabili y in Li huanian o icial documen s. In he con ex s
whe e he disabili y o he dys unc ion caused by he diso de a e emphasised, he
e m in elek o negalia (in ellec ual disabili y) may be used. Meanwhile, me apho ical
e ms such as silpnap o ys ė ( eeble-mindedness) and p o inis a silikimas (men al
e a da ion) should be abandoned en i ely as hey a e obsole e, o ensi e and socially
ha m ul. Silpnap o ys ė ( eeble-mindedness), in pa icula , should no be used in he
sense o ei he in ellec ual disabili y o demen ia.
Gau a 2021-06-23
Dalia Gedze ičienė
Lie u os socialinių mokslų cen o
Teisės ins i u as
Ankš oji g. 1A, LT-01109 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]