Teisės ak ų e minų i jų apib ėžčių eikala imų klausimu120 Al ydas Umb asas
doi.o g/10.35321/ e m29-07
Teisės ak ų e minų i jų
apib ėžčių eikala imų klausimu
ALVYDAS UMBRASAS
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-5184-0056
ANOTACIJA
Teisės ak ų e minų a kyba Lie u oje jau y a įga usi adiciją, be eikala imai,
keliami eisės ak ų e minams i jų apib ėž ims, gali bū i diskusijų objek as. Ka-
dangi eisės ak ų engimas eglamen uojamas pačių eisės ak ų, e a pasiaiškin i,
kokie e minologiniai eikala imai juose keliami. Tam i ski iamas šis s aipsnis.
Ge esnis eisės ak ų e minų i jų apib ėžčių eikala imų eglamen a imas gali
p isidė i p ie eisėkū os kokybės ge inimo.
ESMINIAI ŽODŽIAI: eisės ak ų e minai, kalbiniai eikala imai, loginiai eikala imai,
e minų a kyba, apib ėž is.
ABSTRACT
The managemen o he e ms o legal ac s has al eady acqui ed a adi ion in
Li huania, bu he equi emen s o hese e ms and hei de ini ions may be
he subjec o a deba e. Since he d a ing o legal ac s is egula ed by he legal
ac s hemsel es, i is wo h cla i ying he e minological equi emen s ha a e
imposed on hem. Tha is he ocus o his a icle. Be e egula ion o he e-
qui emen s o e ms and de ini ions in legal ac s can con ibu e o imp o ing he
quali y o legisla ion.
KEYWORDS: e ms o legal ac s, linguis ic equi emen s, logical equi emen s,
e minology o de ing, de ini ion.
ĮVADINĖS PASTABOS
Teisės ak ai als ybėje y a iena iš s a biausių kalbos a ojimo e pių,
o jų kalba da o po eikį ki ose e pėse a ojamai kalbai. Te minologi-
niu a ž ilgiu eisės ak ai aip pa y a s a būs, nes e minai juose ne ik
a ojami, be i apib ėžiami. Teisės ak ų e minologiniai aspek ai y a šio
s aipsnio y imo objek as. S aipsnyje ap ašomuoju anali iniu me odu
121Te minologija | 2022 | 29
nag inėjami eisės ak ų e minams keliami eikala imai – jie e inami
ne ik e minologiniu, be i eisinio eglamen a imo aspek u. Siekiama
išsiaiškin i, kokie eikala imai keliami eisės ak ų e minams i jų api-
b ėž ims eisės ak ų engimą eglamen uojančiuose šal iniuose, į e in i ų
eikala imų pakankamumą i emian is p ak ika pa eik i am ik ų įž al-
gų i ekomendacijų. Pag indinis dėmesys s aipsnyje ski iamas Lie u oje
p iimamų, . y. nacionalinių, eisės ak ų e minologiniams aspek ams, be
p i eikus žiū ima i į lie u ių kalbą e čiamų Eu opos Sąjungos eisės ak ų
kon eks ą, nes e minologiniu pobūdžiu jie panašūs, be o, da o po eikį
nacionaliniams eisės ak ams.
A siž elgian į i iamų klausimų pobūdį i ap a iamų eiškinių būklę
oliau s aipsnyje išski os d i dalys, ku iose duomenys analizuojami ski -
ingai: pi mojoje dalyje nenag inėjan konk ečių pa yzdžių apibend in ai
ap ašomi eisės ak ų e minams keliami eikala imai, o an ojoje daly-
je – p iešingai – daugiau dėmesio ski iama eisės ak ų e minų apib ėžčių
pa yzdžiams, jų sa i umui pa ody i. Kaip bus ma y i, šioms apib ėž ims
kel ini eikala imai y a a ei ies užda inys.
Be eisinio pobūdžio šal inių, s aipsnyje daugiausia emiamasi Kazi-
mie o Gai enio y imais, jis mūsų e minologijoje e minų i jų apib ėž-
čių eikala imams, bend iesiems e minologijos dalykams dėmesio sky ė
daugiausia (ž . Gai enis 2002: 14–49). Anksčiau apie y imui ak ualius
eikala imus y a ašęs i S asys Keinys (1980: 27–58). Daba apie e minų
eikala imus dažniau kalbama didak iniame kon eks e (p z., Akelai is i
k . 2009: 36–44).
DĖL TEISĖS AKTŲ TERMINŲ REIKALAVIMŲ
Lie u ių kalbos, kaip als ybinės kalbos, s a usas į i in as Lie u os Res-
publikos Kons i ucijoje, aip pa i Lie u os Respublikos als ybinės kal-
bos įs a yme. Pas a ajame iksliai nu ody as kalbos a ojimas eisėkū os
s i yje – „Lie u os Respublikos įs a ymai i ki i eisės ak ai p iimami i
skelbiami als ybine kalba“ (VKĮ 1995: 31). Teisės ak ų engimą eglamen-
uojančiuose eisės ak uose nus a omi i kokybiniai kalbos k i e ijai. Da
1995 m. bu o p iim as Lie u os Respublikos įs a ymų i ki ų eisės no mi-
nių ak ų engimo a kos įs a ymas, ku iame nu ody a, kad „[T]eisės ak ai
1 Čia i oliau p ie eisės ak ų i ekomendacinių leidinių nu odomi ne puslapiai, o s aipsnių a punk ų
nume iai.
Teisės ak ų e minų i jų apib ėžčių eikala imų klausimu122 Al ydas Umb asas
ašomi laikan is bend inės lie u ių kalbos no mų i eisinės e minijos“
(ĮTNARTĮ 1995: 12). Šis eiginys bu o pe ašy as į Įs a ymų i ki ų eisės
ak ų engimo ekomendacijas (ĮTARR 1998: 1.8). Vėliau o muluo ė kiek
kei ėsi2, be nuos a a, kad eisės ak uose u i bū i laikomasi bend inės kal-
bos no mų i eisės e minijos eikala imų, išlaiky a 2012 m. p iim ame
Lie u os Respublikos eisėkū os pag indų įs a yme (TPĮ 2012: 14), aip
pa 2013 m. pa i in ose Teisės ak ų p ojek ų engimo ekomendacijose
(TAPRR 2013: 5) i ėlesnėse jų edakcijose. Beje, engian daugiakal-
bius Eu opos Sąjungos eisės ak us į kalbos no mų laikymąsi žiū ima isai
p ak iniu aspek u – Eu opos Pa lamen o, Ta ybos i Komisijos bend asis
p ak inis ado as asmenims, engian iems Eu opos Sąjungos eisės ak us,
sako, kad „[A]k us, pa eng us laikan is g ama ikos i sky ybos aisyklių,
leng iau eisingai sup as i bei iš e s i į ki as kalbas“ (BPV 2015: 1.4.2;
ši nuos a a bu o i pi majame Bend ojo p ak inio ado o leidime (BPV
2008: 1.4.2)). Taigi, aisyklingumas šiuo a ž ilgiu y a s a bus unkciškai,
padeda ne ik in akalbiniu, be i a pkalbiniu lygmeniu.
Nu odymas eisės ak uose laiky is eisės e minų eikala imų eisiškai
į i in as be eik nuo nep iklausomybės a kū imo p adžios, ačiau eikia
u ė i omenyje, kad a kū us nep iklausomybę Lie u a eisės e minų žo-
dynų be eik ne u ėjo3. Taigi, many ina, kad eisiškai g įs as ne ado a i-
masis kokiais no s eisės e minų žodynais, o nusis o ėjusia eisės e minų
a ojimo p ak ika, pagal įp as us modelius plė ojamais e minais.
Te minams keliami kalbiniai i loginiai eikala imai, jie pap as ai apima
aisyklingumą, ikslumą, sis emiškumą, umpumą, da ybinį pa ogumą,
emocinį neu alumą i k .4 (Gai enis 2014 [1994]: 206, 211). Šie eikala i-
mai iš esmės inka be ku iai s ičiai, ačiau eisės ak ų kalba ski iasi nuo
mokslo kalbos, eisėje s a bu o malusis aiškos eglamen a imas, aiškos
nu odymų i ekomendacijų laikymasis. No s eisės e minų eikala imai
nė a kaip no s susis emin i i ne isada aiškiai, eksplici iškai iš eiškiami,
2 Be ki a ko, im as akcen uo i ne eisės ak ų, o jų p ojek ų engimas, ie oj eisinės e minijos adosi eisės
e minija.
3 Pi mosios nep iklausomybės laiko a piu eisės e minų žodynų išleis a nebu o (no s e minų są ašų, žo-
dynų p ojek ų bū a). So ie mečio p adžioje pasi odęs Al onso Žiu lio suda y as Teisinių e minų žodynas
(Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1954, 240 p.) išliko ienin elis pe isą
so ie me į. Nuo 1995 m. išleis a nemažai e čiamųjų ne ik e minų, be i apsk i ai eisės kalbos žodynų
(plačiau ž . Umb asas 2008), be kokybiškos eisės e minog a ijos i daba ebes okojama.
4 Senesnėse publikacijose p ie e minų eikala imų K. Gai enis y a minėjęs iš e čiamumą į ki as kalbas i
ne skambumą, unikalumą (Gai enis 2014 [1979]: 115).
123Te minologija | 2022 | 29
apie juos kalbama iek nacionalinių, iek Eu opos Sąjungos eisės ak ų
engimo ekomendacijose.
Pi mieji a ku osios nep iklausomybės eisės ak ai, eglamen uojan ys
eisės kalbą, apsk i ai apelia o į bend inės kalbos no mų laikymąsi i ga-
liausiai a si ado iksli nuos a a – „[T]eisės ak ų e minai u i bū i <...> ai-
syklingi“ (TAPRR 2013: 6.5). Taisyklingumo eikala imas eisės ak uo-
se iš esmės y a bend asis – apima kalbą apsk i ai i e miniją kaip jos dalį.
Te minų aisyklingumas aip pa siejasi su isais kalbos lygmenimis, apima
ne ik žodžių da ybą, mo ologiją, sin aksę, be i a į, ki čia imą, ašybą,
sky ybą. P ie aisyklingumo šliejasi i ki ų kalbų po eikio, kalbos g ynu-
mo5 klausimai. Teisės kalbą eglamen uojančiuose eisės ak uose anksčiau
bu o aiškiai pasaky a: „Ta p au iniai žodžiai a ojami ik ada, kai lie-
u ių kalboje nė a šių žodžių a i ikmenų“ (ĮTNARTĮ 1995: 12; ĮTARR
1998: 1.8). Vėliau nuos a a de alizuo a: „Pi menybė eik ina lie u iškiems
e minams. P i eikus a p au inis e minas gali bū i nu ody as pag ečiui
su lie u iškuoju ( ienas iš jų – skliaus eliuose)“ (ĮTARR 2002: 6). Vis
dėl o įgy endin i a p au inių e minų engimo eisės ak uose nuos a ą,
ikė ina, bu o gana keblu, s oko a objek y ių e inimo k i e ijų – ne i-
sada sa as i a p au inis e minai y a unkciškai lygia e čiai, ienodai
papli ę i ienodai įsigalėję, o di b inis ieno iš jų p o ega imas gali nea-
i ik i a osenos polinkių a bū i iesiog subjek y us. Taigi, no s e minų
a kybos p ak ikoje į g ynumo k i e ijų de ac o a siž elgiama, su a p-
au iniais žodžiais susijusių nuos a ų eisės ak ų engimo ekomendacijose
palaipsniui nebeliko, im asi daugiau o ien uo is į pe e imą a einančius
skolinius, ka u numa an galimybę pap as ai p ie nepakankamai įsigalė-
jusių lie u iškų e minų nu ody i ki ų kalbų a i ikmenis: „Teisės ak e isi
bend iniai ki ų kalbų žodžiai u i bū i iš e s i į lie u ių kalbą“ (ĮTARR
2002: 6); „Teisės ak e ne a o ini bend iniai ki ų kalbų žodžiai, išsky us
kai ku iose s i yse iš adicijos a ojamus nelie u iškus žodžius a jų jun-
ginius (dažniausiai lo yniškus). P i eikus ki os kalbos žodis (dažniausiai
e minas) gali bū i nu odomas skliaus uose g e a lie u iškojo“ (TAPRR
2013: 6.2). P ie a i ikmens u i bū i nu odoma kalbos san umpa (TAPRR
2021: 134). Te minai į nacionalinius eisės ak us daba dažnai a eina iš
Eu opos Sąjungos eisės ak ų, o juos e čian enka sp ęs i skolinimosi i
5 Kalbos i e minijos g ynumas apsk i ai nė a su okiamas kaip eikala imas, ai y a eks aling is inis, ne su
pačios kalbos sis ema susijęs, kalbos no minimo p incipas, pasi eiškian is uo, kad sa os kalbos žodžiams
eikiama pi menybė (Gai enis, Kaulakienė 2014 [1996]: 229–230).
Teisės ak ų e minų i jų apib ėžčių eikala imų klausimu124 Al ydas Umb asas
ki as p oblemas, lemiančias neigiamą požiū į į dokumen ų kalbą: „Teks-
ai, ku iuose pilna skolinių, pažodinio e imo a ža gonybių, y a sunkiai
sup an ami i ampa Sąjungos eisės ak ų, okiais a ejais laikomų „s e-
imais“, k i ikos šal iniu“ (BPV 2015: 5.4). Iš o kyla siekis, kad eks as
a ody ų na ū alus, nebū ų jun amas e s inis pobūdis.
Teisės kalbai keliamas aiškumo eikala imas aiky inas i eisės e mi-
nijai ( eisėkū a apsk i ai g indžiama aiškumo p incipu (TPĮ 2012: 3)). Į šį
eikala imą galima žiū ė i kaip į sudė ingumo, painumo i įman a imo
opoziciją, iš o kyla pap as ų e minų siekis. Eu opos Sąjungos eisės ak ų
engėjams ekomenduojama „s eng is iš eikš i eisės no mos ikslą pap as-
ais e minais, kad jį bū ų galima pap as ai pa eik i. Kiek įmanoma eikia
a o i kasdienę kalbą. P i eikus pi menybė eikiama azių aiškumui, o
ne s iliaus įman umui“ (BPV 2015: 1.4.1). Aiškumo s oka gali bū i kliū is
iek eisės ak ų e ėjams, iek aiky ojams, odėl „p adinis eks as p i alo
bū i isai nesudė ingas, aiškus i sup an amas, nes jei jis bus pe sudė in-
gas a d ip asmiškas, ai iš e s as į ieną a daugiau ki ų Sąjungos kalbų
jis gali ap i ne ikslus, apy ik is a ba isiškai klaidingas“ (BPV 2015: 5.2).
Daba is dažniau kalbama apie sklandžią, pap as ą, supap as in ą kalbą
(angl. plain language), analizuojamos eisės kalbos supap as inimo, e mi-
nų kei imo pap as esniais galimybės, kad eisės kalba bū ų sup an ama be
specialis ų pagalbos (Čėsnienė 2014b). Šiame kon eks e jau adosi eisės
kalbos in aling is inio e imo koncepcija, . y. plečiama e imo sam-
p a a, kalbama apie e imą os pačios kalbos ibose, siekian eisės eks-
ą pada y i p ieinamesnį ikslinei audi o ijai, paleng in i specialis ams a
supap as in i nespecialis ams (Čėsnienė 2014a). Vis dėl o iš p ak ikos kol
kas nea odo, kad eisės kalbos supap as inimo siekis jau bū ų da ęs kokių
no s apčiuopiamesnių ezul a ų.
Lie u os eisės ak ų engimo ekomendacijose e minų umpumo
eikala imas nė a išski as6 (jis i negalė ų bū i g iež as eikala imas, ne-
ben ekomendacija), ačiau pa ogumo dėlei numa y a galimybė eisės ak e
pasida y i e minų umpinius, ku ie galioja ik ame eisės ak e, o susi-
jusiuose a įgy endinamuosiuose eisės ak uose u ė ų bū i įsi edami iš
6 Teisės ak ų engimo p ak ikoje ka ais ne pe dė ai siekiama e minų umpumo, aukojan ikslumą. ES
eisės ak ų e ėjams umpumas nu odomas p ie e minų eikala imų, siekian , kad e minas bū ų pa ogus
a o i (TV 2006: 1.1). Y a nuomonių, kad e mino ilgumas gali ody i a ba e mino naujumą, a ba ne-
pakankamą suno minimą. Da oma p ielaida, kai kuo ge iau e minija išplė o a i suno min a, uo daugiau
u ė ų bū i umpesnių e minų (Kaulakienė, Maka iūnienė 2014 [1999]: 36). Vis dėl o no minimo p ak i-
koje umpumo k i e ijus nė a pi menybinis.
125Te minologija | 2022 | 29
naujo (TAPRR 2013: 6.5; TAPRR 2021: 116). Rekomendacijose aiškiai
pasaky a, kad eisės ak ų e minai u i bū i ikslūs (TAPRR 2013: 6.5;
TAPRR 2021: 11). Čia eikia u ė i omenyje, kad ikslumo eikala imas
gali p ieš a au i umpumo eikala imui. Ki a e us, e mino ikslumo
samp a a gali bū i diskusijų objek as. K. Gai enis ikslumą pi miausia sieja
su iena eikšmiškumu i eikšmės apib ėž umu, ačiau p ipažįs a, kad šie
dalykai sunkiai pasiekiami (Gai enis 2014 [1994]: 207). Aki aizdu, kad
apsk i ai kalboje e minų iena eikšmiškumas y a u opija, apie jį galima
kalbė i neben ik ienos konk ečios e minų sis emos ibose (Keinys 2003:
50). Te minų d ip asmiškumo engimas eisės ak e (BPV 2015: 6.2) isiš-
kai sup an amas, ačiau ienos eikšmės u ėjimas sa aime nega an uoja
e mino ikslumo. Rengian iems eisės ak us sakoma, kad „[S]iekian iks-
lumo i no in iš eng i aiškinimo p oblemų gali ek i apib ėž i e miną“
(BPV 2015: 6.2.3). Lyginan e miną su apib ėž imi jau galima kalbė i apie
jo ikslumą. Te mino ikslumas, be abejo, susijęs su jo seman ika, siejasi i
su mo y acija, ačiau, kaip eisingai pas ebi K. Gai enis, negalima saky i,
kad mo y uo i e minai y a ikslūs, o nemo y uo i – ne ikslūs (Gai enis
2014 [1994]: 208). Te mino mo y acija gali bū i i neaiški (s a bu, kad ne-
bū ų klaidinan i), be eikia p ipažin i, kad mo y uo ų e minų aiškumas
didesnis7. Vien ik aiškumo sa aime neišeina apa in i su ikslumu, be
pap as ai laikoma p i alumu, jei e minas gali bū i aiškus i be apib ėž ies.
Tikslumo ma a imas gali bū i g indžiamas apib ėž yje nu ody ų požymių
a i ikimu i bū ų s a besnis e inan ne gimininius, o ūšinius e minus.
Pas a ųjų e minų ūšinių požymių į a dijimas dis ink y umo a ž ilgiu
ypač s a bus, o ai lemia i ikslumą.
Rengian eisines iš adas dėl nacionalinių eisės ak ų p ojek ų y a
e inama, a p ojek e a ojami eisės e minai „de a su galiojančiame
eisiniame egulia ime, pi miausia – panašius eisinius san ykius egu-
liuojančiuose eisės ak uose, į i in ais e minais“ (TINTARR 2010:
15.3.3). Tai, kad e minija u ė ų bū i a ojama nuosekliai, emian is jau
galiojančiais eisės ak ais, akcen uojama i Eu opos Sąjungos eisės ak ų
engimo ekomendacijose (BPV 2015: 6.2.1). Ka u siekiama e minijos
nuoseklumo ame pačiame eisės ak e, jo p ieduose i įgy endinamuo-
siuose eisės ak uose (BPV 2015: 6; 6.2.1). Nuoseklumą s a bu sužiū ė-
i engian eisės ak o pakei imo p ojek us, kad su es inėje edakcijoje
7 Tikė ina, kad, pa yzdžiui, ge ai mo y uo i naujada ai u i daugiau galimybių p igy i.
Teisės ak ų e minų i jų apib ėžčių eikala imų klausimu126 Al ydas Umb asas
nea si as ų e minologinių ski ybių (TAPRR 2021: 111). Taikymo pa o-
gumo a ž ilgiu ge ai, kai su ampa nacionalinių i Eu opos Sąjungos eisės
ak ų e minai, ačiau dėl susiklosčiusių adicijų ai ne isada pasiekiama
i nebū inai isada siek ina. Te minų nuoseklumo eikala imas apsk i ai
a siskleidžia pe ienodumo siekį. Eu opos Sąjungos eisės ak ų engėjams
paaiškinama: „Te minijos nuoseklumas eiškia, kad ienodoms są okoms
eikš i u i bū i a ojami ie pa ys e minai, o as pa s e minas ne u i
bū i a ojamas ski ingoms są okoms eikš i“ (BPV 2015: 6.2). An oji
eiginio dalis o ien uoja į daugia eikšmiškumą, o jis, kaip odo p ak ika,
apsk i ai y a neiš engiamas, ačiau iena eikšmiškumas siek inas ben jau
susijusių eisės ak ų ibose. P ak ikoje dėl daugia eikšmiškumo didelių
p oblemų pap as ai nekyla (p i eikus padeda apib ėž is) a ba jos y a e os,
daugiau p oblemų kelia sinonimija, ypač kol e minai y a nauji, nes ski -
ingos aiškos p iemonės ka ais gali klaidin i, ku i są okų ski ingumo
iliuziją. Susijusiuose eu opiniuose eisės ak uose ski ingai iš e s i apa ūs
e minai gali kel i aikymo p oblemų i kel i sumaiš į uos eisės ak us
įgy endinančiuose nacionaliniuose eisės ak uose, odėl sinonimų en-
gimo siekis (BPV 2015: 1.4.1) na ū aliai kyla no in už ik in i e minijos
nuoseklumą. Jis pasiekiamas i pe sude inamumą – ES eisės ak ų engė-
jams pasi enkan a o i eisės e minus siūloma a siž elg i į šių ak ų dau-
giakalbį pobūdį, odėl nu odoma eng i są okų i e minų, būdingų ik
am ik oms nacionalinėms eisės sis emoms, juos a o i a sa giai (BPV
2015: 5; 5.3.2). Ka u, kiek įmanoma, siekiama eisės ak ų e minų, jų
samp a ų de ėjimo su e minais mokslo, echnikos i apsk i ai bend inėje
kalboje (BPV 2015: 6).
Te minų sis emiškumo eikala imas eisės ak ų engimo ekomen-
dacijose iesiogiai neminimas, ačiau p ak ikoje y a s a bus i aikomas
a kan be ku ios s i ies e minus8. Galima eig i, kad e minai pa ieniui
ne unkcionuoja – jie y a am ik os e minų sis emos dalis. ES eisės ak ų
e ėjams nu odoma siek i e minų sis emiškumo: „Va ojan esamus a
ku ian naujus e minus p i alu žiū ė i, kad jie de ė ų su sis ema“ (TV
2006: 1.1). Sis emiškumo eikala imas gali bū i ak uojamas i kaip lo-
ginis, i kaip kalbinis eikala imas. K. Gai enis e minų sis emiškumo
eikala imą laiko loginiu i sieja su są okų klasi ikacija, loginiu ski s ymo
8 Tu ė ina omenyje, kad sis emiškumo p incipas y a ienas iš apsk i ai eisėkū oje aikomų p incipų, pagal
ku į, be ki a ko, siekiama, kad eisės no mos de ė ų a pusa yje (TPĮ 2012: 3).
127Te minologija | 2022 | 29
pag indu. Te minologijai ak uali hie a chinė klasi ikacija, kai a p ski s o-
mų g upių nus a omi pa aldumo san ykiai, i ase inė klasi ikacija, kai aibė
ski s oma į ai iais a ž ilgiais (Gai enis 2014 [1994]: 211–213). Taigi, šiuo
aspek u eisės ak o e minas ne u i a sidu i ne inkamame klasi ikacinia-
me lygmenyje (p z., gimininis a p ūšinių), ne inkamoje klasi ikacinėje
g upėje ( a kime, klasi ikuojan eiksmus p ie jų ne u i a sidu i eiksmo
ezul a as). Vis dėl o p ak ikoje sis emiškumas dažnai e inamas e mi-
no aiškos aspek u, ka u a siž elgian i į u inį, klasi ika imo pag indą,
. y. kalbiniai i loginiai eikala imai čia eikia ka u, siekiama, kad am
ik os klasi ikacinės g upės e minų aiška de ė ų a pusa yje. I ai nė a
ik e minų da ybos ipiškumo (jį mini K. Gai enis (2014 [1994]: 213))
klausimas, pa yzdžiui, os pačiõs da ybos ka ego ijos a o pa ies da ybos
o man o pasi inkimas, be i e minais einančių sin aksinių kons ukcijų
ienodinimas, žodžių skaičiaus de inimas i pan.
Užsiminus apie da ybą minė inas i e minų da ybinio pa ogumo ei-
kala imas. Da ybinis pa ogumas9 sup an amas kaip e mino inkamumas
naujiems, seman iškai i o maliai nuo jo p iklausomiems žodžiams, . y.
ki iems e minams, ku i (Gai enis 2014 [1994]: 210). Teisės ak ų engimo
ekomendacijose apie ai nekalbama i iš iesų eisės ak ų e minų a ky-
bos p ak ikoje šis eikala imas nep iski iamas p ie s a biausių, no s i nė a
igno uojamas. ES eisės ak ų e ėjams nu odoma, kad e minas u i bū i
pa ogus naujiems e minams da y i, ai pa adinama da umo eikala imu
(TV 2006: 1.1). Tiesa, da umas kalbo y oje pap as ai su okiamas kaip da-
ybos o man o a am ik o da ybos ipo ypa ybė, be ją galima p iski i
i pama iniam žodžiui.
P ie e minų eikala imų ka ais p iski iamas pas o umas, aip da o-
ma, pa yzdžiui, ekomendacijose ES eisės ak ų e ėjams. Jiems eigiama,
kad „ e minai u i bū i pas o ūs, nekeičiami kas kele ius a keliolika me ų.
Ka ais ne ne isiškai ikslūs įsigalėję i plačiai a ojami e minai y a ge-
iau nei ikslūs nauji, nes a o ojų sąmonėje e miną pakeis i nė a pap as-
a“ (TV 2006: 1.1). Vis dėl o pas o umas y a ne iek eikala imas, kiek e -
minų no minimo p incipas, ku io p ak ikoje iš iesų s engiamasi laiky is.
Pasak K. Gai enio, „[T]e minijos no minimo ikslas – neg ei in i e minų
kai os, palaiky i e minijos mik osis emų nekin amumą“ (Gai enis 2014
9 Da ybinis pa ogumas da y a adin as da ybiniu po encialumu, da ybiniu pe spek y umu (Keinys 1980: 45–
46).
Teisės ak ų e minų i jų apib ėžčių eikala imų klausimu128 Al ydas Umb asas
[1996]: 227). Pap as ai keičiami da nenusis o ėję, a ijuojan ys e minai,
o adicinių links ama nelies i10.
DĖL TEISĖS AKTŲ TERMINŲ APIBRĖŽČIŲ REIKALAVIMŲ
P ie e minų loginių eikala imų K. Gai enis p iski ia apib ėžčių11 ikslu-
mo eikala imą (Gai enis 2014 [1994]: 211). Vis dėl o nė a ikslu ai laiky i
pačių e minų eikala imu. Apib ėžčių eikala imus pag įs ai galima lai-
ky i sa a ankiškais. Mokslininkai ado audamiesi logikos i ki ais k i e i-
jais ski ia nuo d iejų a kelių iki ne keliasdešim apib ėžčių ipų (plačiau
ž . Rimku ė 2021: 180–184). Apib ėž ims keliamų eikala imų, žinoma,
nė a iek daug, jie p iklausy ų nuo o, koks y a apib ėž ies ad esa as i
skelbimo e pė (p z.: ado ėlis, mokslo monog a ija, e minų žodynas,
e minų s anda as i pan.). Kaip i e minų eikala imai, apib ėžčių eika-
la imai aip pa gali bū i kalbiniai i loginiai. Iš lie u ių kalbininkų e mi-
nų apib ėž ims bene daugiausia dėmesio y a sky ęs K. Gai enis, be sa o
da buose apib ėžčių eikala imų jis nė a susis eminęs. Šis mokslininkas
a k eipė dėmesį, kad e minų apib ėž ys gali ski is nuo įp as ų leksikog a-
inių apib ėžčių, kad ku ian apib ėž is aiky inas a imiausios gimininės
są okos i ūšinių ski umų nu odymo modelis, laikan is šių s a biausių
aisyklių: „a) apib ėžimas u i bū i adek a us, . y. apib ėžiamosios są okos
apim is u i bū i lygi apib ėžiančiosios są okos apimčiai; b) jame ne u i
bū i ydingojo a o; c) u i bū i ikslus, aiškus, ned ip asmiškas; d) ne-
u i bū i neigiamas“ (Gai enis 2014 [1979]: 116). Ki uose šal iniuose da
nu odomi apib ėžčių de inimo a pusa yje, esminių požymių nu odymo,
umpumo siekimo, engimo aiškin i e minui apačiais žodžiais i pan.
eikala imai (plačiau ž . Rimku ė 2021: 184–185).
Moksle įp as us e minų apib ėžčių eikala imus ben iš dalies galima
aiky i o muluojan i eisės ak ų e minų apib ėž is, ačiau nacionalinių
10 T adicijos i naujo ių sanki ą e minijoje K. Gai enis y a apibūdinęs, a siž elgdamas į pažangos siekį i
unkcinį ikslingumą: „Kai ku ie e minų s anda ų engėjai g iež ai eikalauja, kad e minų s anda ai bū ų
p i alomi, kad juose pa eikiama e minija bū ų užkonse uojama dešim mečiams. Te minijos sis emos
a ž ilgiu šis eikala imas ne ealus, nes sis emos sudedamosios dalys u i isą laiką kis i, a sinaujin i. Tik
okiu a eju sis ema olydžio obulės. P iešingu a eju sis ema deg aduos. Taigi e minijos pas o umo p in-
cipas neužke a kelio sis emos ki imui, be ik s abdo jos ne ikslingą a dymą. Ve inan įsigalėjusį e miną
pi miausia s a s y ina ne kuo naujas e minas y a ge esnis, be kodėl blogasis senas e minas“ (Gai enis
2014 [1996]: 228–229).
11 K. Gai enis mini apib ėžimų ikslumą, be daba pap as ai a ojamas apib ėž ies e minas. Teisės ak ų e -
minų a kyba kaip ik i p isidėjo p ie šio e mino sklaidos, nes bū en apib ėž is a ojama Te minų ban-
ko įs a yme (LRTBĮ 2003) i jo įgy endinamuosiuose eisės ak uose.
135Te minologija | 2022 | 29
APIBENDRINAMOSIOS IŠVADOS
Lie u os Respublikos e minų banko įs a ymu i jo įgy endinamaisiais
eisės ak ais eisiškai eglamen uo a eisės ak ų e minų a kyba ska ina
į e in i eisės ak ų e minams keliamus eikala imus. Teisės ak ų p o-
jek ų engimo ekomendacijos įpa eigoja laiky is eisės e minijos eika-
la imų, bend inės lie u ių kalbos no mų i aiškiai pasako, kad eisės ak ų
e minai u i bū i ikslūs i aisyklingi, de ė i su jau galiojančių eisės ak ų
e minais. Taigi, kalbinio aisyklingumo, loginio ikslumo i nuoseklu-
mo eikala imai laikomi, galima saky i, s a biausiais, nes jie nu odomi
iesiogiai. Te minų de ėjimo su ki ų eisės ak ų e minais eikala imas
iš dalies suponuoja i sis emiškumo eikala imą. Pas a asis eikala imas,
kaip i galimas kel i e minų aiškumo eikala imas, sie ini su eisėkū oje
apsk i ai aikomais aiškumo i sis emiškumo p incipais. Ki i, moksle ži-
nomi, e minų eikala imai, okie kaip umpumo, da ybinio pa ogumo,
emocinio neu alumo eikala imai, eisės ak ų engimo ekomendacijose
eksplici iškai nė a iš eikš i. Te minų umpumo eisės ak uose ak iškai
y a siekiama, ik umpumas nė a su okiamas kaip eikala imas, jį labiau
lemia p ak inės p iežas ys, no as už ik in i a ojimo pa ogumą. Tikslumo
i umpumo kolizija ka ais nė a leng ai sp endžiama, odėl eisės ak ų
engimo ekomendacijos numa o e minų umpųjų a ian ų galimybę,
aip už ik indamos leng esnį su a inių e minų unkciona imą eks e.
Teisės ak uose y a įp as a apsib ėž i a ojamus e minus, ačiau eisės
ak ų engimo ekomendacijos iš esmės nenu odo, kaip ai eikia da y i,
ik a iboja eisės ak ų no mines nuos a as nuo e minų apib ėžčių, . y.
neleidžia apib ėž yse kel i eikala imų, sąlygų i pan. ( ai u ė ų bū i da o-
ma eisės ak o eks e). Apib ėž yse eisės ak ų engėjai ka ais bando nu-
ody i eisės ak o egulia imo dalyką, subjek ams p iski iamas unkcijas
i pan., ačiau ai y a ne są okų apib ėžčių, o eisės ak o eks e eikš inų
nuos a ų dalykas. Iš p ak ikos ma y i, kad e minai eisės ak uose pap as-
ai apib ėžiami aiškinamuoju (požymių nu odomuoju), iš a dijamuoju i
nuo odiniu būdu. Nuo odinių apib ėžčių adimąsi lėmė eisės ak ų yšiais
i subo dinacija g indžiama nuos a a neapib ėž i aukš esnio lygmens eisės
ak ų e minų, aip pa e minų, apib ėž ų ki uose susijusiuose eisės ak-
uose. Nuo odinių apib ėžčių o muluo ės modelis nė a s anda izuo as,
nea mes ina, kad dėl iesioginio kai ku ių Eu opos Sąjungos eisės ak ų
aikymo okių apib ėžčių gali gausė i. Iš a dijamosios apib ėž ys eisės ak-
uose ka ais y a pa ogios, be ben kiek pla esnį jų aikymą iš esmės iboja
Teisės ak ų e minų i jų apib ėžčių eikala imų klausimu136 Al ydas Umb asas
pačių są okų pobūdis – nedažnai są oka apima iš anks o žinomą, baig inę
elemen ų aibę. Pap as ai pa ogiau būna nu ody i požymius, kad są oka
galė ų apim i žinomus i po encialius elemen us. Apib ėžčių o muluo ėms
galima aiky i moksle žinomus loginius e minų apib ėžčių eikala imus,
ačiau eisės ak ų speci ika odo, kad į eisės ak ų engimo ekomendacijas
e a bū ų į auk i i ekomendacijų dėl e minų apib ėžčių. Daba inis
eisės ak ų e minų apib ėžčių eglamen a imas y a ūk inas. Apsk i ai
eikia su ok i, kad apib ėž is y a e minų a kybos pama as – ji y a pa-
g indas e mino ikslumui i aiškumui į e in i, odėl nuo apib ėž ies p i-
klauso i pa ies e mino eikala imų įgy endinimas.
LITERATŪRA
Akelai is Gin au as, Pečku ienė Laima, Žilinskienė Vida 2009: Specialybės kalba: adminis acinės kalbos
ado ėlis, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e o Leidybos cen as.
BPV 2008: Eu opos Pa lamen o, Ta ybos i Komisijos bend asis p ak inis ado as asmenims, engian iems
Bend ijos eisės ak us, Liuksembu gas: Eu opos Bend ijų o icialiųjų leidinių biu as.
BPV 2015: Eu opos Pa lamen o, Ta ybos i Komisijos bend asis p ak inis ado as asmenims, engian iems
Eu opos Sąjungos eisės ak us, Liuksembu gas: Eu opos Sąjungos leidinių biu as.
Čėsnienė Žane a 2014a: In aling is inio e imo samp a a i jos e oliucija eisiniame disku se. – Logos 78,
194–202. P ieiga in e ne e: h p://www.li logos.eu/L78/Logos_78_194_202_Cesniene.pd .
Čėsnienė Žane a 2014b: Lexical Uni s Impeding he Pe cep ion o Legalese in he Con ex o Plain
Language. – Res Humani a iae 16, 37–53. P ieiga in e ne e: h ps://e-jou nals.ku.l /jou nal/RH/
a icle/1874/in o.
Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: LKI leidykla.
Gai enis Kazimie as 2014 [1979]: Bend ieji lie u ių e minijos kū imo i no minimo p incipai. –
Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 107–117.
Gai enis Kazimie as 2014 [1994]: Kalbiniai i loginiai e minų eikala imai. – Kazimie as Gai enis.
Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 204–213.
Gai enis Kazimie as 2014 [1996]: Apie du e minų no minimo p incipus. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai
aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 224–229.
Gai enis Kazimie as, Kaulakienė Angelė 2014 [1996]: Eks aling is iniai e minų no minimo p incipai. –
Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 229–235.
ĮTARR 1998: Įs a ymų i ki ų eisės ak ų engimo ekomendacijos (pa i in os Lie u os Respublikos
eisingumo minis o 1998 m. ugpjūčio 17 d. įsakymu N . 104). P ieiga in e ne e: h ps://www.e- a .l /
po al/l /legalAc /TAR.84BA09B7F50B.
ĮTARR 2002: Įs a ymų i ki ų eisės ak ų engimo ekomendacijos (pa i in os Lie u os Respublikos
eisingumo minis o 1998 m. ugpjūčio 17 d. įsakymu N . 104 (Lie u os Respublikos eisingumo
minis o 2002 m. ko o 21 d. įsakymo N . 75 edakcija)). P ieiga in e ne e: h ps://www.e- a .l /po al/
l /legalAc /TAR.6E8262E60853.
ĮTNARTĮ 1995: Lie u os Respublikos įs a ymų i ki ų eisės no minių ak ų engimo a kos įs a ymas N . I-872.
P ieiga in e ne e: h ps://www.e- a .l /po al/l /legalAc /TAR.502CB1B9F3DB.
Kaulakienė Angelė, Maka iūnienė Eglė 2014 [1999]: S a is inis e minų umpumo e inimas. – Angelė
Kaulakienė. Te minologija. Te minog a ija. Te minija: s aipsnių inkinys, Vilnius: Technika, 36–38.
Keinys S asys 1980: Te minologijos abėcėlė, Vilnius: Mokslas.
Keinys S asys 2003: Dėl mokslo e minų iena eikšmiškumo sup a imo. – Te minologija 20, 47–55. P ieiga
in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/471.
LRTBĮ 2003: Lie u os Respublikos e minų banko įs a ymas N . IX-1950. P ieiga in e ne e: h ps://www.e- a .
l /po al/l /legalAc /TAR.D1F51C2190D5/as .
137Te minologija | 2022 | 29
Rimku ė Auš a 2021: Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies subo dinacija: ieno a ejo analizė. –
Te minologija 28, 175–191. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2095.
TAPRR 2013: Teisės ak ų p ojek ų engimo ekomendacijos (pa i in os Lie u os Respublikos eisingumo
minis o 2013 m. g uodžio 23 d. įsakymu N . 1R-298). P ieiga in e ne e: h ps://www.e- a .l /po al/l /
legalAc /9 8e8430723411e3a1 1b21417c4c75e.
TAPRR 2021: Teisės ak ų p ojek ų engimo ekomendacijos (pa i in os Lie u os Respublikos eisingumo
minis o 2013 m. g uodžio 23 d. įsakymu N . 1R-298 (Lie u os Respublikos eisingumo minis o
2021 m. lapk ičio 18 d. įsakymo N . 1R-388 edakcija)). P ieiga in e ne e: h ps://www.e- a .l /po al/
l /legalAc /12575 60488c11ec992 e4cd ceb5666.
TINTARR 2010: Teisinių iš adų dėl no minių eisės ak ų p ojek ų engimo ekomendacijos (pa i in os
Lie u os Respublikos eisingumo minis o 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu N . 1R-168 (Lie u os
Respublikos eisingumo minis o 2010 m. ugsėjo 8 d. įsakymo N . 1R-190 edakcija)). P ieiga
in e ne e: h ps://www.e- a .l /po al/l /legalAc /TAR.78663FCA5223.
TPĮ 2012: Lie u os Respublikos eisėkū os pag indų įs a ymas N . XI-2220. P ieiga in e ne e: h ps://www.e-
a .l /po al/l /legalAc /TAR.B4FA4C56B8D5.
TV 2006: Te minologijos ado ėlis: Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinio di ek o a o Lie u ių kalbos
depa amen o e ėjams, Liuksembu gas. P ieiga in e ne e: h ps://ec.eu opa.eu/in o/si es/in o/ iles/
e minology_guidelines_l .pd .
Umb asas Al ydas 2008: Lie u ių eisės e minog a ija: nuo ank aščių iki duomenų bazių. – Specialybės
kalba: e minija i s udijos: mokslinių s aipsnių inkinys, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e o Leidybos
cen as, 100–109.
Umb asas Al ydas 2013: Lie u os Respublikos e minų bankas: 10 me ų po įs a ymo p iėmimo. –
Te minologija 20, 96–122. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/475.
VKĮ 1995: Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a ymas N . I-779. P ieiga in e ne e: h ps://www.e- a .l /
po al/l /legalAc /TAR.0B0253BB424C.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as.
P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l .
ON THE REQUIREMENTS FOR THE TERMS OF LEGAL ACTS AND THEIR DEFINITIONS
Summa y
The a icle analyses he equi emen s o legal e ms no only om a e minological
poin o iew, bu also om he poin o iew o legal egula ion. The aim is o ind ou
wha equi emen s a e placed on legal e ms and hei de ini ions in he sou ces go -
e ning he d a ing o legisla ion, o assess he su iciency o hese equi emen s, and
o p o ide some p ac ice-based insigh s and ecommenda ions. The ocus o he pape
is on he e minological aspec s o he legisla ion adop ed in Li huania, i.e., na ional
legisla ion, bu he con ex o Eu opean Union legisla ion is also conside ed whe e ap-
p op ia e, as he e minological na u e o hese pieces o legisla ion is simila .
The guidelines o d a ing legal ac s oblige compliance wi h he equi emen s o
legal e minology and he no ms o he s anda d Li huanian language; hey make i
clea ha he e minology o legal ac s mus be p ecise, co ec , and consis en wi h
he e minology o he exis ing legal ac s. The equi emen s o linguis ic co ec ness,
logical p ecision, and consis ency a e hus conside ed o be o pa amoun impo ance,
as hey a e explici ly s a ed. The equi emen ha e ms be consis en wi h he e ms
in o he legal ac s implies, o some ex en , he equi emen o sys ema ici y. The la -
e equi emen , as well as he equi emen o he cla i y o e ms, is linked o he
Teisės ak ų e minų i jų apib ėžčių eikala imų klausimu138 Al ydas Umb asas
p inciples o cla i y and sys ema ici y applied o legisla ion in gene al. O he equi e-
men s o e ms known in e minology heo y, such as conciseness and de i abili y, a e
no explici ly exp essed in he d a ing guidelines.
I is common p ac ice o legisla ion o de ine he e ms o be used, bu he d a ing
guidelines do no , in p inciple, speci y how his should be done. The guidelines only
dis inguish egula o y p o isions in legisla ion om de ini ions o e ms, i.e., hey do
no allow equi emen s, condi ions, e c. o be imposed in he de ini ions. In p ac ice,
i appea s ha e ms a e usually de ined in legisla ion by e e ence o he a ibu es
o he concep , by lis ing he elemen s included in he concep o by e e ence. The
pa e n o he o mula ion o de ini ions is no s anda dised. While he o mula ion o
de ini ions may be subjec o he logical equi emen s o de ini ions known in e mi-
nology heo y, he speci ic na u e o legisla ion sugges s ha i would be wo hwhile
o include guidance on he de ini ion o e ms in he d a ing guidelines. The cu en
egula ion o de ini ions o e ms in legisla ion is insu icien .
Gau a 2022-11-03
Al ydas Umb asas
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as al ydas.umb [email protected]
