Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys94 Ramunė Vaskelai ė
doi.o g/10.35321/ e m29-06
Rašybos a ian iškumo
as ologijos e minijoje p iežas ys
RAMUNĖ VASKELAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-6063-9699
ANOTACIJA
No s e minų sinonimiją i a ian iškumą lie u ių e minologijos da buose
įp as a ski i, pas a ąjį siejan su e minų aiškos ski umais, šiuos du eiškinius
lemiančios p iežas ys dažnai apa inamos a ba jų ski umai ne yškinami. Daugiau
minimos sinonimijos p iežas ys. Šiame s aipsnyje su elkiamas dėmesys į ašybos
a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas is. Da bas g indžiamas in e ne o
s e ainėse skelbiamais eks ais.
ESMINIAI ŽODŽIAI: a ian iškumas, ašybos a ian ai, kodi ikuo osios no mos, as ologija.
ABSTRACT
Te ms synonymy and e ms a ia ion a e usually dis inguished in he wo ks on
Li huanian e minology, bu he causes de e mining hese he wo phenomena a e
o en conside ed as common o he di e ences be ween hem a e no emphasised.
S onge emphasis is placed on he easons o synonymy. This a icle ocuses
on he causes o o hog aphic a ia ion in as ological e minology. The wo k is
based on ex s published in as ology websi es.
KEYWORDS: a ia ion, o hog aphic a ia ion, codi ica ion, as ology.
ĮVADAS. SAMPRATOS ASPEKTAI
Ski ingos kalbo y os mokslo šakos u i sa ą e miniją i iamiesiems eiš-
kiniams į a dy i, be esama i okių e minų, ku ie ak ualūs daugumai
kalbo y os mokslo šakų, ne jei jose ais e minais i žymimos ne apačios
są okos. Vienas jų – a ian iškumas. Šis e minas a ojamas socioling is-
ikoje, geoling is ikoje (p z.: Kup ienė i k . 2007; Aliūkai ė i k . 2020),
žodžių da yboje (p z.: Vaskelienė, Kučinskienė 2012; Vaskelienė 2013),
s ilis ikoje (p z., Župe ka 2012), sa i ai plė ojamas bend inės kalbos
95Te minologija | 2022 | 29
a osenos a no mų y imuose (p z.: Miliūnai ė 1995, 2003), ku , pasi-
emian socioling is ine samp a a, e mino eikšmė neseniai išplės a iki
apimančios ne ik bend inės kalbos a ian us (Miliūnai ė 2009).
Ri os Miliūnai ės (2009) monog a ijoje, aip pa i Žane os Čėsnienės
(2015) s aipsnyje apie leksinius a ian us pab ėžiama, kad a ian išku-
mo y imus suak ualino i išplė ė socioling is ika: XX a. an ojoje pusė-
je Ame ikoje socioling is ikai p adėjus plė o is kaip a ski ai kalbo y os
k ypčiai, a ian iški kalbos eiškiniai apo isa eisiu mokslinio y imo
objek u. S uk ū inės kalbo y os objek as y a kalbos sis emos idiniai y-
šiai i są eikos, i ai ge okai ibojo i iamųjų kalbos eiškinių apim į, o
socioling is inė pe spek y a leido ap ėp i socialinę, geog a inę a ian ų
sklaidos analizę, kalbos i s iliaus no mų y imus, įskai an a ian ų unk-
ciona imo a osenoje, san ykio su kodi ikuo osiomis no momis aspek us
(Miliūnai ė 2009: 117–120; Čėsnienė 2015: 163–165). Socioling is ikoje
a ian iškumo y imai susi o ma o į a ski ą k yp į – a ian ų sociolin-
g is iką (Miliūnai ė 2009: 118), be čia išplė o a a ian iškumo samp a a,
egis, ge okai palie ė i ki as kalbo y os mokslo šakas. Š ai i Ž. Čėsnie-
nės nag inėjamas objek as – Eu opos Sąjungos dokumen ų e imuose
besi eiškian ys a ian ai – į a dijamas kaip leksiniai a ian ai, no s šiuo
da bu iš esmės o ien uojamasi į skolinių i jų lie u iškų a i ikmenų san-
ykį, ku į leksikologijoje įp as a adin i sinonimijos, o ne a ian iškumo
san ykiu (p z.: Palionis 1999: 188–192; Jakai ienė 2010: 127–130). Tokią
plačią a ian iškumo samp a ą mėginama į auk i i į e minologiją (p z.:
S unžinas 2017, 2018).
Vis dėl o lie u ių e minologijos da buose jau ne umpą laiką gy uo-
ja siau esnė a ian iškumo samp a a. Te minas a ian ai, p z., a ojamas
1994 m. s aipsnyje „Fizikos i echnikos e minų sinonimijos e inimas“
(Kaulakienė 1994b). Ap a ian p adiniam e minijos e apui ypač būdingą
į ai a imą, čia minimi lie u iškų žodžių sinonimai (p z., gniūžumas i
spūdumas), skolinių i lie u iškų žodžių sinonimai (p z., a omas i pi -
mokas), o ka u i dėl žodžių da ybos išgalių besi andan ys sinonimijos
a ejai, okie kaip su apimas, su ap is i san apa, ga inis ežimas, ga iškasis
ežimas, ga o ežimas, ga ežimis i ga ežys, i pab ėžiama, kad ai ne si-
nonimai, o a ian ai, išnašoje paaiškinan , kad ieni usų kalbininkai juos
adina absoliučiaisiais sinonimais, ki i – duble ais, da ki i – a ian ais i
kad s aipsnyje enkamasi a o i V. Danilenkos a o ą e miną a ian ai
(Kaulakienė 1994b: 52). Tai a skleis ų, kad sinonimų i a ian ų sky imui
Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 96 Ramunė Vaskelai ė
lie u ių e minologijoje, ben jau e mino a si adimui, į akos galėjo u ė i
usų kalbo y a, su ku ia anuome u ė a glaudžių sąsajų.
Tačiau ki as ame pa leidinyje spausdinamas s aipsnis – „Auš os“ izi-
kos populia inimo s aipsnių e minija“ (Kaulakienė 1994a) – kaip į akos
galėjusį u ė i eiksnį a skleis ų ne ik usų kalbo y os da bus, be i kal-
bo y os mokslo šakų sampynas bei sanki as. Jame ap a iami a ejai i gi
ski s omi į sinonimus i a ian us, o ski s ymas aiškinamas aip: ieni są-
okų pa adinimai y a susiję mo ologiškai, kaip an ai geležinkelis i geležinis
kelias, gelžkelis, ilgis i ilgumas, o ki i, p z., klys ugnė i žal ykslė, – seman-
iškai (Kaulakienė 1994a: 137). Apie pi muosius eigiama, kad jie suda o
mo ologinius a ian us, o an ieji y a „lyg i sinonimai“. Taip yškė ų
siekis e minais sinonimai i a ian ai ski i kalbos lygmenų eiškinius, gal-
bū i a o i uos lygmenis i iančių mokslo šakų e minus. Vėlesniuose
s aipsniuose sinonimai i a ian ai i gi a dijami a ski ai (p z.: Kaula-
kienė 2002, 2003, 2006, 2007), a p pas a ųjų minin ne ik p iesaga, be
i p iešdėliu a galūne besiski iančius e minus (p z.: demagne inimas i
išmagne inimas; g iaus inis i g iausmas; abscisa i abscisė), aip pa i u in-
čius ašybos ski umų (p z.: Džioulio dėsnis, Joulio dėsnis i Džaulio dėsnis),
į a džiuo inės o mos a ojimo ne ienodumų (p z.: a šokusi banga i a -
šokusioji banga) a ki okių ski umų (Kaulakienė 2003: 113).
Siejan abu minė us s aipsnius, aiškė ų, kad siekis ski i mo ologinio
i seman inio lygmenų eiškinius nebu o ienin elis sinonimų i a ian ų
a ibojimo pag indas. A siž elg i į ai siūly a ik iename s aipsnyje, o iš
ki o, ku iame nu ody a, kad usų kalbininkai okius a ejus kaip su apimas
i su ap is, skys as kūnas i skys imas adina absoliučiaisiais sinonimais a
duble ais, ma y i, kad y a e inamas eikšmės panašumas a ski umas –
ai iš leksikologijos žinoma kaip absoliučiųjų i dalinių sinonimų p ieš-
p ieša (p z.: Palionis 1999: 189; Jakai ienė 2010: 127; VLEe). Sude in i
okius k i e ijus keblu, nes su ampančios eikšmės e minai gali bū i ne ik
ski ingi, be i o mos bend umų u in ys e minai (p z., molekulė i mo-
lekula), i a i kščiai – o mos bend umų u in iems e minams gali bū i
būdingi eikšmės a jos a spal ių ski umai (p z.: apžiū ėjimo p o okolas i
apžiū os p o okolas, juolab liudy ojo pa odymas i liudininko pa odymas). Tai-
gi, iename 2004 m. s aipsnyje g iež os ibos a p sinonimų i a ian ų
nė nesiimama b ėž i (Umb asas 2004).
O ka u susida an ys p ieš a a imai ska ina g ynin i sinonimų i a-
ian ų sky imo k i e ijų, i ai nulemia daba inę e minų a ian iškumo
97Te minologija | 2022 | 29
samp a ą. Š ai Al ydas Umb asas s a s o, kad eikšmės k i e ijus, numa-
an is absoliučiųjų i dalinių sinonimų ibą, e minologijai nė a ak ualus,
nes „ iek e mino sinonimas, iek a ian as žymi ą pačią są oką“, i p iei-
na p ie iš ados, kad no in e minologijoje a ski i a ian us nuo sinonimų
belieka a siž elg i į aiškos ski ybes, okias kaip ašybos, one ikos, mo -
onologijos, mo ologijos, kai ybos, aplie u inimo i pan. (Umb asas 2004:
101). Ši a ian iškumo samp a a, odan i o ien a imąsi į aišką i ka u į
kalbos lygmenis, lie u ių e minologijoje i p igyja: sinonimais laikomi
ieną są oką į a dijan ys ski ingi pa adinimai a e minai, kaip an ai me-
mua ai i a siminimai, ailas i inkmena, plokščioji a ka i lėkš asis skliau as
(p z.: S unžinas 2005: 8; Mi ke ičienė 2015b: 2; Aukso iū ė 2018: 248), o
a ian ais – į ai ių aiškos ski ybių, ku ios klasi ikuojamos pagal kalbos
lygmenis ( one inės a ašybos, mo ologinės, sin aksinės), u in ys e mi-
nai a ski ingi e mino pa idalai, p z.: humo as i jumo as, Biblija i bibli-
ja, k umplys i k umplis (Mi ke ičienė 2004; Zemle ičiū ė 2012: 106). Be
keblumų kelia su žodžių da yba susiję a ejai – jų isų, ki aip nei ašybos
a one ikos ski umų u inčių e minų, neišeina e in i ienodai, nes,
kaip odo žodžių da yboje nus a omas ski umas a p da ybinių sinonimų
i da ybinių a ian ų, ieni jų gali u ė i eikšmės, ki i – aiškos ski ybių
(ž . Vaskelienė 2013). Todėl a ian ai e minologijoje apib ėžiami kaip ik
nedidelių aiškos ski ybių u in ys e minai, o žodžių da ybos o man ų
ski iamus e minus, a siž elgus į dažnai u imus eikšmės ski umus, pa-
siūloma e in i kaip sinonimus, . y. kaip bend ašaknius sinonimus (Um-
b asas 2004). Vėliau jie i iš ies imami laiky i bend ašakniais sinonimais,
įskai an okius e minus kaip elegiškumas i elegingumas, idealizacija i idea-
liza imas, pajuoka, pajuokimas i išjuokimas i k . (Mi ke ičienė 2015b). Vis
dėl o y a i okių a ejų, kai su da ybos p iemonėmis susijusios ski ybės
isiškai nekeičia e mino esmės, p z., klasikinė komedija i klasinė komedija,
i juos links ama į a dy i kaip a ian us (Mi ke ičienė 2004; da ž . S un-
žinas 2008: 126–128).
Tačiau aip adusis a ian iškumo samp a a lie u ių e minologijoje ne-
bė a ienin elė. Plin an socioling is inių y imų paska in ai samp a ai, kai
ku iuose e minologijos da buose, kaip jau užsimin a, i gi imama aiky i
plačiai ap ėpian i e minų a ian iškumo są oka, no s lie u iškojoje a-
dicijoje į pla esnę ap ėp į, kaip galima sp ęs i iš s ilis ikos k yp ies da bų,
p e enda o sinonimijos, o ne a ian iškumo są oka (p z.: Župe ka 2010,
2012). Be , pasi emian į ai iais užsienio kalbo y os da bais, is ga siau
Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 98 Ramunė Vaskelai ė
imama eikš i min is, kad e minologijoje ibą a p sinonimų i a ian ų
b ėž i sunku i jos b ėž i ne eikia, kad kaip bend a a o ina sinonimus i
a ian us apiman i a ian iškumo są oka, ji i aikoma (p z.: S anke ičie-
nė 2016; Didju gienė, G igonienė 2019). Plačioji a ian iškumo samp a-
a, nenuma an i g iež os ibos a p sinonimų i a ian ų, e minologijoje
leis ų išsp ęs i su žodžių da yba susijusių a ejų klausimą, be ji neleidžia
ski i aiškos plano į ai a imo ypa umų. Užsienio e minologijos da bai,
ku iuose ji aikoma, odo, kad ien jos nepakanka – a ian iškumas į ai-
iai skaidomas, b ėžian ki okias nei įp as os lie u ių e minologijoje ibas,
p z., ski iami ašybos, a miniai, diach oniniai, kogni y iniai a ian ai,
san umpos i k . (León-A aúz i k . 2020).
O kol kas, būdama į ai uojan i, a ian iškumo samp a a, kaip a k ei-
piamas dėmesys Ž. Čėsnienės s aipsnyje, egis, p iklauso nuo o, koks
keliamas y imo ikslas – y ėjai a ian iškumą „apib ėžia aip, kaip ai
da y i pa ankiausia a liekan konk e ų y imą“ (Čėsnienė 2015: 133). Iš
lie u ių e minologijos da bų bū ų galima sp ęs i, kad bene dažniausiai
a ian iškumas laikomas ma u e minijos nusis o ėjimui a nenusis o ė-
jimui e in i – iek iš e minų sinonimų, iek i iš jų a ian ų sp endžia-
ma, a i iamosios s i ies e minija da ik besiku ian i, a jau nusis o ė-
jusi (p z.: Kaulakienė 1997, 2000, 2002, 2003, 2006, 2007; Zemle ičiū ė
2003; S anke ičienė 2012). Jei iek a ian iškumas, iek sinonimija y a
okie pa ys ma ai, ai juos ski i lyg i nė a ak ualu. Be a ian iškumo i
sinonimijos p iežas ys kažin a y a bend os.
Lie u ių e minologijos da bai aiškaus a sakymo į klausimą apie p ie-
žasčių bend umą nepa eik ų. Va ian iškumo p iežasčių juose eik nenag i-
nėjama. A ody ų, kad jų nag inėjimas lyg nebū ų e minologijos mokslo
objek as. Vis dėl o anks esniame Te minologijos nume yje skelb as s aips-
nis (Vaskelai ė 2021b: 195–201) iš yškino, kad ben jau e minų sinoni-
mijos p iežasčių susida o isas inkinys: mokslo a mokslo kalbos aida,
pa eikian i gausiau e minų, a i inkamai i sinonimų; kalbų kon ak ai a ba
anglų kalbos į aka; e minijos a kyba a no minimas, ne ik mažinan ys
sinonimų skaičių, be i lemian ys naujų e minų adimąsi; su e minų
kū imu a a ojimu susiję eiksniai, okie kaip dėl nežinojimo, ne ikimo
a nepa ikimo suda omi nauji e minai; ad esa o eiksnys. O iename iš
naujausių s aipsnių iškeliama unkcinio s iliaus į aka (Mi ke ičienė 2021).
Tos p iežas ys dažnai minimos ap ėpian iek sinonimus, iek a ian-
us i nu odomos da p ieš p adedan juos nag inė i (p z., S anke ičienė

99Te minologija | 2022 | 29
2016), aigi ne isada galima pasaky i, a jos laikomos ik sinonimijos, a i
a ian iškumo p iežas imis. Vis dėl o ben iš ieno s aipsnio yškė ų, kad
okie eiksniai, kaip no as daug acionaliau pa adin i są oką, naujo e -
mino suda ymas nepaisan jau esamų pa adinimų, į ai ių e minologijos
k ypčių a mokyklų sa ų e minų siūlymas, aip pa i kalbinės in e e en-
cijos eiksnys, y a laikomi iek sinonimijos, iek a ian iškumo p iežas-
imis (Kaulakienė 1994b: 53). P iežas ys gali bū i a dijamos ne ik p ieš
iman is a ian ų i sinonimų y imo, be i jį a likus, ačiau iš ados apie
sinonimus i a ian us i gi subend inamos, p z., eigian , kad išnag inė i
sinonimai i a ian ai a spindi kalbo y os e minijos aidą (And iuškai ė
2000: 74), odėl aip pa ne isada pap as a sp ęs i, ku ios p iežas ys laiko-
mos a ian iškumo, ku ios – sinonimijos p iežas imis. Šiaip jau bend as
a ian iškumo i sinonimijos p iežasčių minėjimas ody ų, kad a p jų ne-
da oma ski umo.
P iežasčių bend umą lyg i pa i in ų da bai, o ien uo i ien į a-
ian iškumo y imą, – juose į a dijamos okios pačios kaip sinonimijos
p iežas ys. Pa yzdžiui, iš y us p aei ies laiko a pių e miniją, gausūs mo -
ologiniai a ian ai i gi aiškinami s e imų kalbų – okiečių i lenkų – į a-
ka (Zemle ičiū ė 2012: 122), ji nu odoma i ap a us daba inius jū ei ys-
ės e minų ašybos a ian us, ik čia minimos jau usų i anglų kalbos
(D uk einis 2015). As os Mi ke ičienės minima p iežas is pa i in ų, kad
a ian iškumas, kaip i sinonimija, gali as is dėl e minų a kymo i no -
minimo: a ian ai odo bandymą ieško i aisyklingesnės e minų aiškos,
a kingiau lie u in i skolinius (Mi ke ičienė 2004: 140). Kadangi iek iš
a ian ų, iek iš sinonimų dažnai sp endžiama apie e minijos nenusis o-
ėjimą, ai išei ų, kad a ian iškumo p iežas is y a i e minijos nenusis o-
ėjimas. P iežasčių bend umas lyg i bū ų da ienas eiksnys, palaikan is
plačiąją a ian iškumo samp a ą.
Tačiau kai ku iuose da buose į a dijama i iena ki a a ski esnė a ian-
iškumo p iežas is. Š ai XIX a. pabaigoje p adė ame leis i Va pe as i ašy-
bos a ian ai (Zemle ičiū ė 2009), aip pa i XX a. p adžioje leis o Kelei io
ašybos a ian ai (Zemle ičiū ė 2011) aiškinami ašybos nenusis o ėjimu,
o ai jau kas ki a nei sinonimijos p iežas imi laikomas e minijos nenusi-
s o ėjimas. Ki ame da be is o inės medicinos e minijos ema minimas
dėmesio aiškai s ygius: „Te minų sinonimija i a ian iškumas byloja
apie ų me ų medicinos e minijos nepas o umą, da , manding, i ai, kad
pag indinis ašančiųjų ikslas bu o populia iai i pap as am skai y ojui
Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 100 Ramunė Vaskelai ė
sup an amai pe eik i in o maciją apie ligas, jų požymius i gydymą, o į
aišką dėmesio k eip a mažiau“ (Zemle ičiū ė 2018: 194). Be o, čia ei-
giama, kad dalis a ian ų gali bū i edakcinės i leidybinės klaidos. Reda-
ga imo sp agos a gal ne eks o ne edaga imas minimas i išnag inėjus
XX a. p adžios li e a ū os ado ėlyje as us a ian us (Mi ke ičienė 2004:
140), o ko ek ū os klaidų iksuojama į ai ių laiko a pių da buose (p z.:
Zemle ičiū ė 2012; S unžinas 2017, 2018), no s jų ašybos a ian ais lyg i
nelinks ama laiky i. Toks p iežasčių sa i umas jau ody ų, kad pla i, po i-
pių nenuma an i a ian iškumo samp a a, apiman i i sinonimus, nebū ų
pakankamas į ankis p iežasčių sa i umui a skleis i.
Lie u ių e minologijoje a ian iškumo požiū iu daugiausia y a nag i-
nė a anks esnių laiko a pių e minija, aigi i p iežas ys į a dijamos dau-
giausia emian is ja. Šiame da be siekiama panag inė i daba gy uojančios
e minijos a ian iškumo p iežas is, enkan is ieną a ian iškumo ipą –
ašybos a ian us. Ty imo šal inis – 12 in e ne e skelbiamų as ologijos
s e ainių (anan a.l ; an opo eoso ineas ologija.l ; as odai a.com; as ologe.
weebly.com; as ologijosmokykla.l ; dha ma.l ; sadhanacen as.l ; u anija.l ;
idineas ologija.l ; wolme .l ; zachh.l ; zodiakas.com), į aukian i d iejose
iš jų pa eik us as ologijos e minų žodynėlius: As ologijos e minų žody-
nėlį (ATŽ) i As ologijos są okas (AS). Ši s i is i šis šal inis pasi enka-
mi odėl, kad ašybos a ian iškumas y a i in yški as ologijos s e ainėse
a ojamos as ologijos e minijos ypa ybė. Be o, as ologijos e minija,
emian is šiuo šal iniu, jau iš i a sinonimijos požiū iu (Vaskelai ė 2021b),
o ai leis į e in i, kiek a ian iškumui i sinonimijai būdingas p iežasčių
bend umas. Siekian palygin i, imamas i as pa laiko a pis, . y. eks ai,
as ologijos s e ainėse paskelb i iki 2021 m. bi želio 20 d.
Da bo ikslas – iš i i as ologijos s e ainėse a ojamos e minijos a-
šybos a ian iškumo p iežas is. Tikslu laikan p iežasčių analizę, nesiekia-
ma suminė i isų i iamuosiuose šal iniuose pasi aikiusių a ian ų eilučių,
šiame s aipsnyje ap a iami ik būdingiausi ašybos a ian iškumo a ejai.
1. DIDŽIOSIOS IR MAŽOSIOS
RAIDĖS VARTOJIMO VARIANTAI
Rašybos a ian ai y a i in yški kalbamosios e minijos ypa ybė, o ypač jai
būdingas su didžiosios aidės a ojimu susijęs a ian iškumas. Į šią sa i ą
as ologijos e minijos ypa ybę dėmesys jau a k eip as nag inėjan didžiąja
aide ašomus pa adinimus (Vaskelai ė 2021a, 2022), iename iš ų da bų
101Te minologija | 2022 | 29
(Vaskelai ė 2022) em asi bū en as ologijos s e ainėmis. Taigi, ap a ian
šį ašybos a ian iškumo po ipį, belieka nag inė us a ejus į e in i e -
minologijos požiū iu i p imin i iš ų da bų ėmusias yškė i a ian iško
didžiosios aidės a ojimo p iežas is. Be o, anks esniam y imui pasi elk-
os ik sep ynios s e ainės (Vaskelai ė 2021a), o šiam y imui naudojama
d ylika, odėl eikia pa ik in i, a ėmę yškė i didžiosios aidės a ojimo
polinkiai i p iežas ys būdingi i papildomiems penkiems šal iniams.
Tik inių pa adinimų san ykis su e minais iš lie u ių e minologijos
mokslo da bų nė a isiškai aiškus. Tiksliau, e minais lyg i links ama lai-
ky i ik asmen a dinį i ie o a dinį dėmenį u inčius pa adinimus. To-
kių e minų, ku ių šalu iniu dėmeniu nu odoma iš adėjo pa a dė, minėjo
Kazimie as Gai enis, ap a damas d ižodžių sudė inių e minų g ama ines
kon igū acijas i jų šalu inių dėmenų unkcijas, p z.: Fuko š y uoklė, Mo zės
ak as, Leideno indas (Gai enis 2014 [1975]: 79). Vis dėl o, 1994 m. s aips-
nyje ap a damas a p au inės nomenkla ū os sukeliamas p oblemas, okius
isose mokslo s i yse galimus as i e minus kaip Dople io g ei is, Deka o
koo dina ės, Adisono liga, Ebšeino sind omas au o ius bu o linkęs e in i
a sa giai – jie nepakankamos mo y acijos (Gai enis 2014 [1994]: 217). Ten
a k eip as dėmesys i į ne ienodą jų e inimą a p au inėje nomenkla-
ū oje: a p au iniame ana omijos nomenkla ū os kodekse asmen a dinių
e minų a osena d audžiama, a p au iniame zoologijos nomenkla ū os
kodekse ibojama kai ku iais aksonais, o echnikos e minijoje leidžia-
ma be jokių ap ibojimų. Laimu ė Ki kauskienė (2011), ap a dama eponi-
minius e minus, minėjo ne ik iš asmen a džių, be i iš ie o a džių
kilusius pa adinimus. Ju gi a Mikelionienė (2017) eponiminio e mino
są oką lyg i pa eikė pla esnę, . y. eigė, kad ai iš ik inio žodžio pada-
y i są okų pa adinimai, be nag inėjo ik bend iniais žodžiais i usius
ik inius pa adinimus, o iksliau – jų i imo e minais p ocesą, . y. ape-
lia y izaciją. Taigi, neasmen a dinės a ne ie o a dinės kilmės ik inių
pa adinimų kaip e minų nelinks ama analizuo i. Ap a damas ik inius
as onominių ž aigždynų pa adinimus, K. Gai enis e a ojo e miną pa-
adinimas, jų kaip e minų neį a dijo, be i ap a ė iš esmės ik Lie u o-
je a o us ž aigždynų a dus, okius kaip Šienpjo iai, Sie ynas, Pa plys
Ki minėlis, ku ių ne isi be a ojami (Gai enis 1990). Vis dėl o, no s di-
džiąja aide ašomų neasmen a dinės i ne ie o a dinės kilmės ik inių
pa adinimų s a usas lie u ių e minologijos da buose neaiškus, e mino
s a usas jiems p ipažįs amas e minog a ijoje. Pa yzdžiui, į as onomijos
Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 102 Ramunė Vaskelai ė
e minų žodynus į aukiama okių pa adinimų kaip Me gelės ž aigždynas,
Šaulio ž aigždynas, Jupi e is, Sa u nas, Vega, Ce e a, Didieji G įžulo Ra ai
i k . (p z., S aižys 2003), ik inių neasmen a dinės i ne ie o a dinės
kilmės pa adinimų į aukiama i į ki us žodynus, p z., K ikščioniškosios
ikonog a ijos žodyne galima as i Ap eiškimą, Nuk yžiuo ąjį, Pasku inę aka-
ienę, Pasku inį eismą i k . (KIŽ 1997).
As ologijoje okie pa adinamai dažni. Š ai okie y a sep ynių Zodiako
sudedamųjų dalių pa adinimai: A inas, Jau is, Vėžys, Liū as, Sko pionas,
Ožia agis i Žu ys. Jie zoomo inės kilmės. Šie ienažodžiai pa adini-
mai ik iš pažiū os su ampa su as onominių dangaus kūnų pa adinimais,
nes, kaip jau a skleis a (Vaskelai ė 2021a, b), nuo as onominių Zodiako
ž aigždynų pa adinimų juos ski ia eikšmė, o d ižodžius e minus – da
i pag indinis dėmuo: as ologijos e minas y a ne Zodiako ž aigždynas, o
Zodiako ženklas, a i inkamai a ojami pa adinimai A ino ženklas, Jaučio
ženklas i . . Tačiau isi Zodiako ženklų pa adinimai – iek zoomo i-
nės kilmės, iek i ki okios kilmės (D yniai, Me gelė, S a s yklės, Šaulys,
Vandenis) – y a ašomi ik didžiąja aide, aigi didžiosios aidės a ojimo
požiū iu jie ne a ian iški.
Nebūdingas didžiosios aidės a ojimo a ian iškumas i ho oskopo
aškų pa adinimams Juodasis Mėnulis i Bal asis Mėnulis, ku ie eks uose
unkcionuoja kaip ienažodžių Lili i Selenos sinonimai, aip pa i ki us
du ho oskopo aškus į a dijan iems pa adinimams Rachu i Ke u, u in-
iems ne kelias a i ikmenų po as. Tikslias pa adinimo a si adimo aplinky-
bes, žinoma, e ina ne e minologija, o e imologija, odėl ik a k eip inas
dėmesys, kad as ologijos eks uose Rachu i Ke u siejami su indų mi ologi-
ja i aiškinami kaip demono dalys: Ke u esąs demono kūnas, o Rachu – jo
gal a (S onku ė 2020: 168). Da iename s aipsnyje eigiama, kad Ke u,
iš e us iš sansk i o, eiškia „ ėlia a“ (Če emisinas 2015). Tokie aiškinimai
ody ų, kad i šie pa adinimai neasmen a dinės kilmės, ačiau lie u iš-
kuose as ologijos eks uose jie ašomi ik didžiąja aide, aigi su didžiosios
aidės a ojimu susijęs a ian iškumas i jiems nebūdingas, no s ki okio
a ian iškumo esama: ke u iose s e ainėse ašoma Rahu As , Dh, Vi, W,
ienoje – Lili h Za.
Tačiau a ian iškumas būdingas e minui Zodiakas – ienose s e ainėse
labiau links ama ašy i mažąja, ki ose – didžiąja aide, o kai ku iose ne i
ame pačiame eks e pa ašoma Zodiakas i zodiakas. No s as ologijos eks-
uose minimas i as onominis Zodiakas, as ologijoje ai iš d ylikos dalių
109Te minologija | 2022 | 29
p z.: Saulės konjunkcija su U anu U , Vene os jung is su Saule Am, Mėnulio opo-
zicija su Me ku ijumi Dh, Nep ūno jung is į Saulę U . Be jie gali bū i i eks inės
a osenos a ejai (plačiau apie eks inę a oseną ž . Mi ke ičienė 2015a).
3. RAŠYBOS NORMŲ NUMATOMO
VARIANTIŠKUMO ATVEJAI
B ūkšnio a b ūkšnelio ašymo a ian ų kodi ikuo os ašybos no mos ne-
numa o, ačiau kai ku ių a ian iškumo a ejų eikian ašybos lygmens
no mas numa oma.
Tai ski ingi skaičiaus už ašymo būdai: skaičius gali bū i už ašomas žo-
džiu i skai meniu, skai muo gali bū i iek omėniškas, iek a abiškas, p ie
a abiško skai mens gali bū i p idedamos galūnės (LKRS 1992: 80). Skai-
a dinį dėmenį u in ys e minai nė a pa s būdingiausias e minų ipas,
aigi i as ologijos eks uose jie nedažni. Čia yškėja iena jų g upė – d y-
likos as ologinio b ėžinio dalių pa adinimai. Jos adinamos būs ais a ba
namais, o šis e minas, kaip jau a k eip as dėmesys, ge okai nenusis o ėjęs:
a ojama iek ho oskopo būs ai, iek ho oskopo namai, aip pa i as olo-
giniai namai a as ologiniai būs ai, a ojamos i umposios o mos būs ai
a namai (Vaskelai ė 2020: 155). Taigi, sinonimiški i konk ečias būs o
dalis į a dijan ys e minai, be jiems būdingas da i skai mens ašymo
a ian iškumas, aip pa i ki i a ian iškumo požymiai. Va ian ų eilu es
suda o okie na iai: pi mas(is) būs as – Pi mas(is) būs as – I būs as – 1 būs-
as – 1-as(is) būs as, a i inkamai an as(is) būs as i . . O ienoje s e ainė-
je aikomas da i kodi ikuo ųjų ašybos no mų nenuma omas omėniško
skai mens ašymas su galūne: I-asis būs as a I-as būs as Zo i . . (plačiau
apie ašybos a ian ų san ykį su ašybos klaidomis ašoma šio da bo 4
sky iuje).
Rašybos no mos numa o ne ik skaičiaus už ašymą skai meniu, be i
žodžių a pa adinimų umpinimą. Užsienio au o ių da buose, ku ai-
koma plačioji a ian iškumo samp a a, san umpos y a minimos kaip
a ski as a ian iškumo po ipis (p z., León-A aúz i k . 2020). Lie u ių
e minologijos da buose oks a ian iškumo a ejis ne yškinamas, odėl
bū ų keblu sp ęs i, a a ian ais, a sinonimais laiky ini a ejai, kai šalia
lie u iško e mino a pa adinimo pa eikiama angliška san umpa, p z.:
Bend oji mokėjimų eu ais e d ė i SEPA (iš Single Eu o Paymen A ea); pe e-
damoji sąskai a i NOW (angl. nego iable o de o wi hd awal) sąskai a. Tačiau
as ologijoje a ojama kele as san umpų, ku ios y a os pačios kalbos

Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 110 Ramunė Vaskelai ė
kaip i umpinamasis pa adinimas, o jos galė ų bū i laikomos ašybos
a ian ais. Tokių san umpų šios s i ies eks uose eikiausiai andasi dėl
juose eikiamų as ologinių b ėžinių – ho oskopų į akos. As ologiniame
b ėžinyje s a biausi aškai žymimi specialiais simboliais, o kai ku ie –
simbolinėmis san umpomis. Apsk i imo ho izon aliąją ašį jungian ys aš-
kai ascenden as i descenden as žymimi a i inkamai Asc, Dsc, o e ikalę
jungian ys aškai, ku ių pa adinimai lie u iškoje as ologijos e minijoje
unkcionuoja kaip lo ynizmai Medium Coeli i Imum Coeli, – a i inkamai
MC i IC. Tačiau šių ke u ių pa adinimų san umpos pa a ojamos i eks-
uose, pas a osios d i – ne gi dažniau kaip pag indinis a ian as, p z.: „IC
a i inka idu nak į, MC – idu dienį“; „Tai I būs as – Asc, IV būs as –
IC, VII būs as – Dsc i X būs as – MC“ Zo; „Vene os i Jupi e io idu io
aškas jungiasi su MC“ Aw. Taigi, e minas i san umpa suda o ašybos
a ian us: ascenden as (Ascenden as) i Asc, descenden as (Descenden as) i Dsc;
Medium Coeli i MC, Imum Coeli i IC Am, An, An , As , Za, Zo, AS, ATŽ.
Šie umpinimo būdai minimi i ašybos no mas eikiančiuose leidiniuose.
Naujausiame iš jų numa oma san umpų klasi ikacija pi muosius leis ų į a -
dy i kaip simbolines san umpas (Asc, Dsc), o an uosius – kaip aidines
san umpas (Vlada skienė, Zemle ičiū ė 2022: 208–229). Taigi, san umpų
a ojimas as ologijos s e ainėse, kaip i daugumoje iš jų aikomi e mino
skai a dinio dėmens už ašymo būdai, ody ų a i ik į kalbos no moms, siekį
jų paisy i.
Tačiau kai ku iose s e ainėse san umpos Asc i Dsc ašomos kaip ASC
i DSC, p z.: „Jei Chi onas jungiasi su ASC, žmogus gali u ė i andą an
eido“; „Taip pa sėkmingo žmogaus ho oskope šios ž aigždės jungiasi su
jo na alinio ho oskopo ASC i MC“ Aw. Be kažin a ai bū ų galima lai-
ky i ašybos klaida a neapsižiū ėjimu – oks ašymas gali bū i a gumen-
uo as siekis su ienodin i ke u is s a biuosius ho oskopo aškus žyminčias
san umpas, . y. ASC, DSC, MC i IC, plg.: „Bū inai a k eipki e dėmesį
į ai, ku iame ho oskopo būs e yks a už emimas, a liečia s a bius ho-
oskopo aškus (ASC, DSC, MC, IC) <...>“ Aw.
4. KALBOS VARTOJIMO TERPĖS ĮTAKA
Be ap a ųjų ašybos a ian ų, s e ainėse pasi aiko aki aizdžių ašybos a
ko ek ū os klaidų. Tiek ašybos, iek ko ek ū os klaidų san ykis su a ian-
ais lie u ių e minologijoje nė a pakankamai aiškus. Pas a ųjų a ian ais
lyg i nelinks ama laiky i, no s ka u pas ebima, kad jas ski i nuo a ian ų
111Te minologija | 2022 | 29
nė a pap as a (p z., Mi ke ičienė 2004: 125). Ki u , išnag inėjus a ian-
us, nu odoma, kad kai ku ie iš jų gali bū i leidybinės i edakcinės klaidos
(Zemle ičiū ė 2018: 194). Tačiau da kebliau b ėž i ibą a p ašybos klai-
dų i ašybos a ian ų, o e minų a pa adinimų ašymas, aiky as laiko-
a piais, kai ašybos no mos da ik o ma osi i nebu o nusis o ėjusios,
jos i neleis ų b ėž i. Todėl y inėjan p aei ies laiko a pių e miniją kaip
a ian us įp as a minė i, p z., ne ik pa a dės ašymo a ian us, okius
kaip Džaulio dėsnis i Joulio dėsnis, Cla ko elemen as i Kla ko elemen as, Omo
dėsnis i Ohmo dėsnis (Kaulakienė 2003: 113), be i okius a ejus kaip ka-
lambū as i kalambu as, na ū alis inė d ama i na u alis inė d ama, o mos o-
bulumas i o mos obūlumas, sa y ikas i sa i ikas (Mi ke ičienė 2004: 127).
Vis dėl o daba iniu lie u ių bend inės kalbos aidos a psniu, kai ilgumo
i umpumo žymėjimo no mos y a kodi ikuo os i pe eikiamos kiek ie-
noje bend ojo la inimo mokykloje, aiškin i pas a ųjų a ejų ašybos no -
mos nebu imu a nusis o ėjimu nebū ų kaip, aigi, ne jei e minologijoje
okie a ejai i galimi ap a i kaip ašybos a ian ai, jų p iežas ys y a ki os
nei ašybos o ma imasis, jos no mų nebu imas. Šiame da be ėmusiomis
yškė i p iežas imis – kodi ikacijos neaiškumais a jos numa omais a-
ian ais – ski ingo balsių ilgumo žymėjimo i gi nė a kaip aiškin i. Kaip
apibend in ą nea i ik ies kodi ikuo osioms ašybos lygmens no moms, ku-
ios y a nusis o ėjusios i nenuma ančios ašybos a ian ų, p iežas į bū ų
galima minė i kodi ikuo ųjų bend inės kalbos no mų nesilaikymą, o kon-
k e esnė p iežas is aiškės iš e minų a ojimo kon eks o ap a imo.
Te pė, ku ioje as ologijos e minai a ojami, šiuo a eju y a in e ne o
s e ainės. Tiek ko ek ū os klaidų, iek nea i ik ies kodi ikuo oms ašybos,
sky ybos, o i ki ų kalbos lygmenų no moms pasi aiko isose s e ainėse,
aip pa i d iejose iš jų pa eik uose e minų žodynėliuose – AS i ATŽ,
p z.: „Kadangi Plu onas isada o ien uo as į mąsinius (= masinius), i-
suomeninius eiškinius, šiuo a eju jis gali iš yškin i kolek y inės a ski -
ies ligas – yšio p a adimą su Žeme (gam a), ku ią baigiame sunaikin i“
Vi; „Ne iskas aip pap as a su ho oskopo būs ais i be isa ko odel
(= i , be isa ko, odėl), kad as ologinių būs ų sis emų y a ik ai nemažai
(ben i š 30)“; „<...> seniau į šią plane ą bu o a siž elgiama nus a an
p o esi nė (= p o esinę) o ien aciją“ Zo; „Spauda i Holi udas iki šiol ęsia
išpuolius p ieš T umpą, ačiau isi jie jau senai sup a o, kad ai asmenybė
su ku ia (= asmenybė, su ku ia) eikia skai y is“; „Be o Jupi e is (=
Be o, Jupi e is) an ame būs e dažnai odo didelę inansinę sėkmę“ U ;
Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 112 Ramunė Vaskelai ė
„Tai - okie (= Tai – okie) san ykiai, ku ie iesiog nulem i, eikalau-
jan ys a iduo i am ik as skolas gal bū (= galbū ) iš p aei ų gy enimų
<...>“; „Būki e a idūs kažką pi kdami a pa duodami - gali e (= pa -
duodami – gali e) įsigy i jums s a bių pi kinių, ačiau ėliau ko ge o
jais (= ėliau, ko ge o, jais) nusi ilsi e“; „Tė ai , i šininkai (= Tė ai,
i šininkai) gali eikalau i iš Jūsų pe nelyg daug“ Aw; „Me gelės –pe -
ekcionis ės <...> (= Me gelės – pe ekcionis ės)“; „IX būs as– oli-
mos (= IX būs as – olimos) šalys, keliones (= kelionės), kon ak ai
su užsieniečiais <...>“ Zo; „Tai pa ys s a biausi būs ai ho oscope (= ho-
oskope) bei p ognos ikoje“ ATŽ. Kadangi ko ek ū os klaidų i nea i ik ies
ašybos no moms a ejų pasi aiko isose s e ainėse, šį ypa umą galima
sie i su e minų a ojimo e pe – in e ne u, bū en in e ne o s e ainėmis.
Šią p ielaidą pa i ina kai ku iose s e ainėse pa eikiami eks ai iš spaus-
din ų leidinių – knygų, žu nalų, kalendo ių (An , Dh, Sa, W). Juose iek
ko ek ū os, ie ašybos klaidų i iš is iš engiama. Leidiniai y a edaguoja-
mi kalbos edak o ių, p ieš spausdinan skai omi ko ek o ių, o ai ko ek-
ū os a ašybos klaidų i padeda iš eng i. Kad in e ne inėje (elek oninėje)
e pėje a ojama kalba šiuo požiū iu y a ki okia, a skleidžia i jos y imai
(p z.: Miliūnai ė 2008, 2010, 2018), ne jei šios jau ne umpą laiką gy uo-
jančios e pės lie u ių au o ių da buose i nelinks ama ink is kaip ieno
pi mųjų kalbos i iamųjų objek ų.
Vis dėl o as ologijos s e ainės pagal ko ek ū os klaidas i ašybos, sky-
ybos nea i ik į kodi ikuo oms kalbos no moms labai ne ienodos: ienose
klaidų nedaug, ki ose daugiau pasi aiko ik kai ku iuose eks uose, o kai
ku ias pagal a i ik į bend inės kalbos no moms bū ų galima laiky i p i-
a ėjusiomis p ie bend inės kalbos už ibio. Čia nesiimama sp ęs i, kiek
kodi ikuo ų bend inės kalbos no mų nepaisoma sąmoningai, kiek iš ne-
žinojimo, nes am eikė ų aiky i ki us y imo me odus (p z., anke inės
apklausos me odą), ačiau iena p iežas is aki aizdi – ai dėmesio nek ei-
pimas į aišką. An ai ie oj b ūkšnio a ojamas b ūkšnelis, p z.: „Ugnies
ženklai - A inas, Liū as i Šaulys“; „Penk as būs as - hobiai i alen ai“
Aw; „U anas-pe mainų, ekscen iškumo, naujo ių, e oliucijų, pe e s-
mų plane a“; „Opozicija- aip pa neha moningas aspek as <...>“ Zo. Ki u
ose pačiose s e ainėse a ojamas b ūkšnys, i ai odo, kad b ūkšnelio
a ojimas nė a dėl nelie u iškos kompiu e io kla ia ū os adęsis ypa u-
mas, p z.: „Šeš as būs as – s eika a, u ina, die a a kasdieninis da bas“
Aw. Tokie ski umai iš yškėja ne g e imuose sakiniuose, p z.: „Pi mo
113Te minologija | 2022 | 29
būs o (namo) i šūnė adinama ascenden u, IV namo i šūnė – IC (Imum
coeli), VII būs o i šūnė- descenden u, X būs o i šūnė – MC (Medium
coeli)“ Zo. P ieš sky ybos ženklus a po jų neda oma a po a ba, p iešin-
gai, a pai paliekami en, ku jų ne eikia, p z.: „Mėnulio mazgai -Mėnulio
o bi os ki imosi su eklip ika aškai.Judedamas Mėnulis a sidu ia ai pie-
čiau, ai šiau iau eklip ikos . Taškas, kai Mėnulis pe eina iš pie inės dan-
gaus skliau o pusės į šiau inę, adinamas kylančiu Mėnulio mazgu(a ba
Šiau iniu, a ba D akono gal a), o a i kščiai- iš šiau inės į pie inę-Besilei-
džian is ( a ba Pie inis, a ba D akono uodega)“ Zo.
Sup an ama, kad okie kalbos a ojimo ypa umai u i į akos i e minų
a pa adinimų a ojimui. Pa yzdžiui, su ko ek ū os a ašybos klaidomis
pa ašomi i jau ap a i as ologinių būs ų pa adinimai, p z.: „O 4 būs o
an as aldo as y a Jupi e is, ku is y a 2 -ame (= 2-ame) inansų būs e“
U . B ūkšnio i b ūkšnelio a ojimą ašan ap a uosius plane ų padė-
čių (aspek ų) i ho oskopo ašių pa adinimus, okius kaip Saulės-Mėnulio
opozicija, galima sie i su kodi ikacijos neaiškumais, ačiau jokios lie u ių
kalbos ašybos aisyklės nenuma o, kad a ojan b ūkšnį a b ūkšnelį a -
pas bū ų da omas ik iš ienos pusės, aigi okius pa ienėse s e ainėse
pasi aikančius a ejus kaip Saulės –U ano susijungimas a Saulės –Plu ono
susijungimas jau galima aiškin i ik nea idumu a dėmesio nek eipimu į
aišką. Rašybos klaidomis, o ne ašybos a ian iškumu aiškin inus a ejus
pap as ai iš yškina siau esnis a pla esnis kon eks as. An ai ienoje s e ai-
nėje e mino Mėnulio mazgai pag indinis dėmuo pa ašomas didžiąja aide,
ačiau iek čia pa , iek ki uose os s e ainės eks uose, iek i apsk i ai
s e ainėse šis e minas ašomas ik pi ma didžiąja aide, p z., „Mėnulio
Mazgai in e p e uojami ski ingai. Vaka ų as ologijoje Mėnulio maz-
gų ašis simbolizuoja asmeninės žmogaus e oliucijos yšį su aplinkinio pa-
saulio e oliucija. Žmogus daly auja e oliucijoje, a si emdamas į idinę
pa i į, Mėnulio mazgai odo žmogaus, kaip isuomenės na io, užduo-
is. Mėnulio mazgai siejami su ka miniais aspek ais. As ologai mano,
kad Mėnulio mazgai simbolizuoja mūsų ys ymosi kelią“ Zo, aigi su-
p an ama, kad šis pa ienis ašymo didžiąja aide (Mazgai) a ejis adęsis
dėl neapsižiū ėjimo nea idumo aiškai. Da plg. ienin elį e mino Juodasis
Mėnulis pag indinio dėmens ašymo a ejį mažąja: „Jis kalbėjo apie Juodajį
Mėnulį Lili , ku is ą dieną paliko amybėje isus giliai sa yje nuoskaudas
slepiančius Sko pionus i pe ėjo į Šaulio ž aigždyną. Beje skaudžiausiai
(= Beje, skaudžiausiai) Lili kanda išeidama iš ženklo, odėl labai galimas
Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 114 Ramunė Vaskelai ė
daik as, kad kelios dienos p ieš Meilės dieną galėjo bū i i in sunkios dau-
geliui Sko pionų, a ba iem (= iems), ku ių Juodasis mėnulis bu o
ame ženkle jų (= ženkle jų) gimimo me u“ Zo.
Tokiais ypa umais pasižymin i kalbos a ojimo e pė, žinoma, gali kel-
i klausimą, kiek ji i ian ašybos a ian iškumą naudo ina kaip i iamasis
šal inis. Žinoma, jei oks pa dėmesio nek eipimas į aišką bū ų būdingas
isoms as ologijos s e ainėms, i i čia a ojamą e miniją ašybos a-
ian iškumo požiū iu bū ų ne ikslinga, ačiau juo išsiski ia ik po a s e ai-
nių i kai ku ie ki ose s e ainėse pa eikiami eks ai. Čia apž elg i as olo-
ginių pa adinimų ašymo polinkiai nus a y i ne ų s e ainių i ne ų eks ų
pag indu. Ki a e us, daugumą čia iš yškėjusių polinkių, bū en polinkį
e mino skai a dinį dėmenį už ašy i ienokiu a ki okiu ašybos no mų
numa omu būdu, polinkį isą e miną už ašy i kaip san umpą, polinkį
am ik us as ologijos e minus ašy i didžiąja aide, dėl didžiosios aidės
a ojimo pas y uojan , pa i ina i po a išski iniu nea idumu aiškai
išsiski iančių s e ainių. O ai ody ų, kad as ologijos eks uose a ojamų
e minų ašybos a ian iškumo p iežas is y a ne ik e minų unkciona i-
mo e pė, be i eiksnys, yškėjęs iš pi mųjų d iejų šio da bo sky ių – su
kodi ikacija susiję neaiškumai. Beje, polinkį as ologijos e minus ašy i
didžiąja aide pa i ina i šio s aipsnio au o ės nag inė a spausdin u pa-
idalu išėjusių as ologijos leidinių medžiaga.
IŠVADOS
Lie u ių e minologijos da buose a ian iškumo p iežasčių a ski ai ne-
links ama nag inė i, o esami a ian iškumo aiškos y imai daugiausia
o ien uo i į is o inę e miniją. Nag inėjan ją, kaip p iežas is daugiausia
nu odomas ašybos nenusis o ėjimas. I iš ies lie u ių kalbos ašybos no -
mos o ma osi pamažu, am ik ais is o iniais a psniais jų da nebu o.
Tačiau apie ašybos nenusis o ėjimą keblu kalbė i XXI a. p adžioje, kai
ašybos aisyklės y a nus a y os, jų mokoma idu inėje mokykloje i a-
šybos no mos, kaip i ki os bend inės kalbos no mos, y a kodi ikuojamos
ašybos lygmenį apimančiuose no minamuosiuose da buose. Taigi, i čia
a lik a e minų ašymo as ologijos s e ainėse analizė a skleidžia ki okių
a ian iškumo eiksnių nei ašybos nenusis o ėjimas.
Kaip aiškėja, kai ku iuos ašymo ne ienodumus lemia kalbos a oji-
mo e pė i joje besi eiškian is nea idumas aiškai. Spausdinami leidiniai
pap as ai edaguojami kalbos edak o ių, skai omos jų ko ek ū os, i ai

115Te minologija | 2022 | 29
ašybos a ko ek ū os klaidų padeda iš eng i. In e ne inė e pė, o konk e-
čiai – in e ne o s e ainės, y a kalbos a ojimo s i is, ku ioje leidybinis a
edakcinis eks ų skelbimo e apas nebū inai aikomas, o ašy inės kalbos
a ojimo lygis ne ienodas, i ai a spindi aip pa i e minų ašymas.
Vienas ašybos a ian iškumo a ejis, bū en Rachu (Rahu) i Ke u si-
noniminių e minų aiškos į ai a imas, a ian iškumą ska ina sie i su šių
d iejų e minų sinonimiškumu, aigi i su anksčiau a lik o sinonimijos
y imo iš yškin omis p iežas imis, pa odžiusiomis, kad šie as ologijos
e minai a spindi kelių ski ingų y ie iškų adicijų sanki ą. Šiuo da bu
nea me amos i okios jau s a s y os a ian iškumo (susijusio su didžio-
sios aidės a ojimu) p iežas ys kaip lo ynų a ki ų, šiuo me u a ojamų,
kalbų į aka, ačiau kiek jos iš ies lemia as ologijos pa adinimų ašymą
didžiąja aide i jo s y a imus, leis ų nus a y i ki okio pobūdžio y imai,
pa yzdžiui, g e inamasis kelių kalbų eks ų y imas.
O iš čia a lik os ašymo polinkių lie u iškose as ologijos s e ainėse
analizės aiškėja ų polinkių i kodi ikuo ųjų bend inės kalbos no mų są-
sajos: labiausiai i iamojoje s i yje a ijuoja didžiosios aidės a ojimas,
be i numa an didžiosios aidės a ojimą, bū en ik inių pa adinimų
ašymą didžiąja aide, as ologinių pa adinimų g upė neski iama i okių
pa adinimų neminima; ge okai į ai uoja b ūkšnelio i b ūkšnio ašymas,
be neaiškumų kelia i b ūkšnelio a b ūkšnio ašymo kodi ikacija; a i-
juoja skai a džio ašymas e minuose, ačiau ašybos a ian ų numa o
skaičiaus ašymo kodi ikacija; san umpos as ologijos s e ainėse ašomos
keliais būdais, ačiau keli būdai iksuojami i ašybos no mas eikiančiuose
leidiniuose. Tokia a i ik is ody ų, kad kodi ikuo ųjų ašybos no mų s e-
ainėse siekiama paisy i, o galima s y a imų p iežas is – su kodi ikacija
susiję neaiškumai.
Nus a an ašybos no mas, as ologiniai e minai a pa adinimai neap-
a iami, aigi ašybos a ian iškumo p iežas is gali bū i ne ik ie neaišku-
mai, be i as ologinių pa adinimų ašymo no mos kodi ikacijos s ygius.
Va ian iškumą mažinan is eiksnys galė ų bū i specialiosios s i ies leksikai
no min i ski i leidiniai – e minų žodynai, ačiau as ologijos e minų
žodynų ne engiama, o a p au inių žodžių žodynuose pa eikiama ik as o-
nomijos e minų. Tam į akos gali u ė i požiū is į as ologiją.
Čia iš i as ik ienas e minų a ian iškumo ipas – ašybos a ian-
iškumas. Vis dėl o jau jis odo, kad as ologijos e minija y a ge okai a-
ian iška ašymo požiū iu. Anksčiau a lik as uose pačiuose šal iniuose
Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 116 Ramunė Vaskelai ė
a ojamų e minų y imas didelio šių e minų sinonimiškumo neiš yški-
no, išsky us kai ku iuos e minus, o ai ska in ų kel i klausimą, a iš ies si-
nonimija i a ian iškumas leidžia ienodai sp ęs i apie e minijos nusis o-
ėjimą a nenusis o ėjimą. Tačiau am eikė ų i i i ki us a ian iškumo
ipus. Tai, kad iek sinonimija, iek a ian iškumas i i ų pačių in e ne o
s e ainių pag indu, be didelio sinonimiškumo neiš yškėjo, o ašybos a-
ian iškumas gana didelis, ody ų, kad e minų a ojimo e pė didesnės
į akos u i pas a ajam eiškiniui. Kad ašybos a ian iškumo i sinonimijos
p iežas ys ski ingos, da labiau ody ų ki a šio y imo a skleis a p iežas-
is – su e minų i pa adinimų ašymu susiję kodi ikacijos neaiškumai.
ŠALTINIAI
INTERNETO SVETAINĖS
Am – www.as ologijosmokykla.l
An – www.anan a.l
An – www.an opo eoso ineas ologija.l
As – www.as odai a.l
Aw – h ps://as ologe.weebly.com
Dh – www.dha ma.l
Sa – www.sadhanacen as.l
U – www.u anija.l
Vi – www. idineas ologija.l
W – www.wolme .l
Za – www.zachh.l
Zo – www.zodiakas.com
INTERNETO SVETAINĖSE TEIKIAMI ŽODYNĖLIAI
AS – As ologijos są okos: www.zodiakas.com
ATŽ – As ologijos e minų žodynėlis: www.anan a.l
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, B azai ienė Lau a 2020: Lie u ių kalbos
a ian ai: y ėjo i pap as ojo kalbos bend uomenės na io pe spek y os, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
And iuškai ė Ramunė 2000: J. Balčikonio kalbo y os e minų sanda a i sa i umas. – Te minologija 7,
59–75.
Aukso iū ė Albina 2018: In o ma ikos i kompiu e ijos e minijos aida i sinonimija. – Lie u iškos
in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai, au . A. Aukso iū ė, J. Gai eny ė-Bu le , S. Labanauskienė,
A. Mi ke ičienė, R. S unžinas, A. Umb asas, P. Zemle ičiū ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
247–307.
Azano as Se gejus 2005: Mėnulio paslap ys, UAB „Medicina isiems“.
Če emisinas A iomas 2015: Plane os edų as ologijoje. Ke u. – Čikagos aidas. P ieiga in e ne e: h ps://
aidas.us/plane os- edu-as ologijoje-us.
Čėsnienė Žane a 2015: Leksikos a ian iškumas i konku encija Eu opos Sąjungos dokumen ų
e imuose. – Logos 86, sausis–ko as.
117Te minologija | 2022 | 29
Didju gienė Auš a, G igonienė Gied u ė 2019: P o esinės leksikos a ian ų konku encija s uden ų
kalboje. – Šiuolaikinės isuomenės ugdymo eiksniai 4, 265–376.
D uk einis Albinas 2015: O og a iniai jū ei ys ės e minų a ian ai: didžiosios aidės, b ūkšnelis,
kabu ės. – Kalbos p ak ikos p oblemos 14, 6–14.
Gai enis Kazimie as 1990: Ž aigždynų pa adinimai. – Kalbos kul ū a 59, 50–54.
Gai enis Kazimie as 2014 [1975]: D ižodžiai sudė iniai e minai daba inėje lie u ių kalboje. – Kazimie as
Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 60–97.
Gai enis Kazimie as 2014 [1994]: Ta p au inių e minologijos p incipų aikymas mūsų e minijai. –
Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 214–219.
Gudzine ičiū ė Ona Laima 2012: Keli p obleminiai ašybos i sky ybos ženklų a ojimo a ejai. – Kalbos
kul ū a 85, 121–135.
Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija: s udijų knyga, an as paka . leid., Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla.
Kaulakienė Angelė 1994a: „Auš os“ izikos populia inimo s aipsnių e minija. – Lie u ių kalbo y os
klausimai: Kalbos no malizacijos klausimai 31, 131–140.
Kaulakienė Angelė 1994b: Fizikos i echnikos e minų sinonimijos e inimas. – Lie u ių kalbo y os
klausimai: Kalbos no malizacijos klausimai 31, 51–56.
Kaulakienė Angelė 1997: Pi mųjų izikos ado ėlių mechanikos e minai. – Te minologija 4, 56–62.
Kaulakienė Angelė 2000: Kompiu e ijos e minijos sinonimija: yda a bū inybė. – Te minologija 6, 23–28.
Kaulakienė Angelė 2002: Kons an ino Šakenio „Fizikos“ ado ėlio e minija. – Te minologija 9, 66–77.
Kaulakienė Angelė 2003: Lie u iškų izikos ado ėlių elek os i magne izmo e minai. – Te minologija 10,
107–111.
Kaulakienė Angelė 2006: Naujosios echnologijos i kompiu e ijos e minija. – San alka: Filologija,
Edukologija 14(4), 22–25.
Kaulakienė Angelė 2007: P o eso iaus Po ilo B azdžiūno Bend osios izikos ado ėlio (1960–1965)
e minija. – Te minologija 14, 92–109.
KB – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Konsul acijų bankas. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /
konsul acijos/2523-didieji-g izulo- a ai-didziosios- aides [žiū ė a 2021-11-20].
Keinys S asys 2005: B ūkšnio i b ūkšnelio a ojimas. – Kalbos kul ū a 78, 183–190.
Ki kauskienė Laimu ė 2011: Eponiminiai a chi ek ū os, meno i s a ybos e minai lie u ių kalboje. –
San alka: Filologija, Edukologija 19(1), 48–58.
KIŽ – K ikščioniškosios ikonog a ijos žodynas, sud. D. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos
leidykla, 1997.
Kup ienė Laima, Aliūkai ė Dai a, Side a ičiū ė-Mickienė Ilona 2007: Te minų e inimas i a osena:
socioling is inė pe spek y a. – Žmogus i žodis 1, 75–82.
León-A aúz Pila , Cabezas-Ga cía Melania, Reime ink A ianne 2020: Rep esen ing mul iwo d e m
a ia ion in a e minological knowledge base: a co pus-based s udy. – P oceedings o he 12 h Language
Resou ces and E alua ion Con e ence, 2358–2367.
LKRS – Lie u ių kalbos ašyba i sky yba, 2-asis pa ais. o og . leid., Vilnius: Mokslas, 1992.
Mikelionienė Ju gi a 2017: Ta p au inių e minų apelia y acijos aspek ai. – Te minologija 24, 127–144.
Miliūnai ė Ri a 1995: Va ian iški bend inės kalbos a osenos eiškiniai ( iksa imas i e inimas). –
Kalbos kul ū a 67, 39–49.
Miliūnai ė Ri a 2003: Lie u ių kalbos g ama ikos no minimo pag indai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Miliūnai ė Ri a 2008: Pi mas ž ilgsnis į inkla aščių kalbą. – Kalbos kul ū a 81, 20–49.
Miliūnai ė Ri a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Miliūnai ė Ri a 2010: Laik aš inė i in e ne o žiniasklaida: u inio bend umas, kalbos akosky a. – Gim oji
kalba 7, 3–17.
Miliūnai ė Ri a 2018: Kalbos no mos i jų sa i eguliacija in e ne o bend uomenėje, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Mi ke ičienė As a 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian ai. – Te minologija 11,
119–144.
Mi ke ičienė As a 2015a: Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai. – Te minologija 22, 39–60.
Mi ke ičienė As a 2015b: Sinoniminiai e minai 1918–1940 me ų lie u ių li e a ū os mokslo da buose. –
Lie u ių kalba 9. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/
iew/179/144.
Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 118 Ramunė Vaskelai ė
Mi ke ičienė As a 2021: Eksplici inė e minų sinonimija nemoksliniame disku se. – Te minologija 28,
100–113.
Palionis Jonas 1999: Kalbos mokslo p admenys, Vilnius: Jand ija.
S anke ičienė Sigi a 2012: Va ian inė i sinoniminė lie u ių i okiečių kalbų elek os a ikos e minų
aiška. – Kalbų s udijos 21, 21–27.
S anke ičienė Vi ginija 2016: Te minai chemikų i ekonomis ų specialybės kalboje: no ma, a osena,
endencijos. – San alka: Edukologija, Filoso ija 24(1), 65–74.
S onku ė Lo e a 2020: As ologijos ado ėlis, Kaunas: Mijalba.
S aižys Vy au as 2003: As onomijos enciklopedinis žodynas, Vilnius: Teo inės izikos i as onomijos
ins i u as.
S unžinas Robe as 2005: S a ybos e minijos sinonimija. – Te minologija 12, 7–26.
S unžinas Robe as 2008: Va ian iniai s a ybos liaudies e minai Lie u ių kalbos žodyne. – Te minologija 15,
111–130.
S unžinas Robe as 2017: Eu opos Sąjungos kibe ne inio saugumo e minai su dėmeniu kibe ne inis, (-ė):
eikšmės, kilmė, sinonimija i a ian ai. – Te minologija 24, 145–163.
S unžinas Robe as 2018: K ip og a inių aliu ų s i ies e minai: eikšmės, aiška i a ian ai. –
Te minologija 25, 128–145.
TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a, 2013.
Umb asas Al ydas 2004: Bend ašakniai d ižodžių eisės e minų sinonimai i a ian ai 1918–1940 m.
Lie u os kodeksuose. – Te minologija 11, 100–118.
Vaskelai ė Ramunė 2020: Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu. – Te minologija 27, 128–163.
P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2029/2120.
Vaskelai ė Ramunė 2021a: As ologinių pa adinimų ašymas as ologijos s e ainėse. – Bend inė kalba 94,
1–36. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /bend inekalba/issue/ iew/132.
Vaskelai ė Ramunė 2021b: Sinoniminės aiškos as ologijos e minijoje p iežas ys. – Te minologija 27,
192–222.
Vaskelai ė Ramunė 2022: As ologinių pa adinimų ašymas spausdin uose leidiniuose. – Bend inė kalba 95,
1–32. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /bend inekalba/issue/ iew/132.
Vaskelienė Jolan a 2013: Da ybinių sinonimų, da ybinių a ian ų i pa onimų panašumai bei ski umai. –
Žmogus i žodis 1, 206–214.
Vaskelienė Jolan a, Kučinskienė Ramunė 2012: Daba inės lie u ių kalbos būd a džių da ybiniai
sinonimai. – Žmogus i žodis 1, 153–161.
Vlada skienė Rasuolė, Zemle ičiū ė Palmi a 2022: Lie u ių kalbos ašyba: aisyklės, komen a ai, pa a imai,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, 2001–2020. P ieiga in e ne e: h p://www. le.l .
Zemle ičiū ė Palmi a 2003: An ano Vileišio (1856–1919) medicinos mokslo da bai i jų e minija. –
Te minologija 10, 84–106.
Zemle ičiū ė Palmi a 2009: Va po medicinos s aipsnių e minai. – Te minologija 16, 92–108.
Zemle ičiū ė Palmi a 2011: Kelei io s aipsnių apie s eika ą e minai. – Te minologija 18, 93–108.
Zemle ičiū ė Palmi a 2012: Mo ologiniai ana omijos e minų a ian ai XVII–XVIII a. lie u ių
leksikog a ijoje. – Te minologija 19, 105–124.
Zemle ičiū ė Palmi a 2018: Medicinos e minija p ieš 100 me ų. – Te minologija 25, 147–200.
Župe ka Kazimie as 2010: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai. – Kalbos kul ū a 83, 348–358.
Župe ka Kazimie as 2012: S ilis ika, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.