Rašybos variantiškumo astrologijos terminijoje priežastys

Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys94 Ramunė Vaskelai ė doi.o g/10.35321/ e m29-06 Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys RAMUNĖ VASKELAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-6063-9699 ANOTACIJA No s e minų sinonimiją i a ian iškumą lie u ių e minologijos da buose įp as a ski i, pas a ąjį siejan su e minų aiškos ski umais, šiuos du eiškinius lemiančios p iežas ys dažnai apa inamos a ba jų ski umai ne yškinami. Daugiau minimos sinonimijos p iežas ys. Šiame s aipsnyje su elkiamas dėmesys į ašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas is. Da bas g indžiamas in e ne o s e ainėse skelbiamais eks ais. ESMINIAI ŽODŽIAI: a ian iškumas, ašybos a ian ai, kodi ikuo osios no mos, as ologija. ABSTRACT Te ms synonymy and e ms a ia ion a e usually dis inguished in he wo ks on Li huanian e minology, bu he causes de e mining hese he wo phenomena a e o en conside ed as common o he di e ences be ween hem a e no emphasised. S onge emphasis is placed on he easons o synonymy. This a icle ocuses on he causes o o hog aphic a ia ion in as ological e minology. The wo k is based on ex s published in as ology websi es. KEYWORDS: a ia ion, o hog aphic a ia ion, codi ica ion, as ology. ĮVADAS. SAMPRATOS ASPEKTAI Ski ingos kalbo y os mokslo šakos u i sa ą e miniją i iamiesiems eiš- kiniams į a dy i, be esama i okių e minų, ku ie ak ualūs daugumai kalbo y os mokslo šakų, ne jei jose ais e minais i žymimos ne apačios są okos. Vienas jų – a ian iškumas. Šis e minas a ojamas socioling is- ikoje, geoling is ikoje (p z.: Kup ienė i k . 2007; Aliūkai ė i k . 2020), žodžių da yboje (p z.: Vaskelienė, Kučinskienė 2012; Vaskelienė 2013), s ilis ikoje (p z., Župe ka 2012), sa i ai plė ojamas bend inės kalbos 95Te minologija | 2022 | 29 a osenos a no mų y imuose (p z.: Miliūnai ė 1995, 2003), ku , pasi- emian socioling is ine samp a a, e mino eikšmė neseniai išplės a iki apimančios ne ik bend inės kalbos a ian us (Miliūnai ė 2009). Ri os Miliūnai ės (2009) monog a ijoje, aip pa i Žane os Čėsnienės (2015) s aipsnyje apie leksinius a ian us pab ėžiama, kad a ian išku- mo y imus suak ualino i išplė ė socioling is ika: XX a. an ojoje pusė- je Ame ikoje socioling is ikai p adėjus plė o is kaip a ski ai kalbo y os k ypčiai, a ian iški kalbos eiškiniai apo isa eisiu mokslinio y imo objek u. S uk ū inės kalbo y os objek as y a kalbos sis emos idiniai y- šiai i są eikos, i ai ge okai ibojo i iamųjų kalbos eiškinių apim į, o socioling is inė pe spek y a leido ap ėp i socialinę, geog a inę a ian ų sklaidos analizę, kalbos i s iliaus no mų y imus, įskai an a ian ų unk- ciona imo a osenoje, san ykio su kodi ikuo osiomis no momis aspek us (Miliūnai ė 2009: 117–120; Čėsnienė 2015: 163–165). Socioling is ikoje a ian iškumo y imai susi o ma o į a ski ą k yp į – a ian ų sociolin- g is iką (Miliūnai ė 2009: 118), be čia išplė o a a ian iškumo samp a a, egis, ge okai palie ė i ki as kalbo y os mokslo šakas. Š ai i Ž. Čėsnie- nės nag inėjamas objek as – Eu opos Sąjungos dokumen ų e imuose besi eiškian ys a ian ai – į a dijamas kaip leksiniai a ian ai, no s šiuo da bu iš esmės o ien uojamasi į skolinių i jų lie u iškų a i ikmenų san- ykį, ku į leksikologijoje įp as a adin i sinonimijos, o ne a ian iškumo san ykiu (p z.: Palionis 1999: 188–192; Jakai ienė 2010: 127–130). Tokią plačią a ian iškumo samp a ą mėginama į auk i i į e minologiją (p z.: S unžinas 2017, 2018). Vis dėl o lie u ių e minologijos da buose jau ne umpą laiką gy uo- ja siau esnė a ian iškumo samp a a. Te minas a ian ai, p z., a ojamas 1994 m. s aipsnyje „Fizikos i echnikos e minų sinonimijos e inimas“ (Kaulakienė 1994b). Ap a ian p adiniam e minijos e apui ypač būdingą į ai a imą, čia minimi lie u iškų žodžių sinonimai (p z., gniūžumas i spūdumas), skolinių i lie u iškų žodžių sinonimai (p z., a omas i pi - mokas), o ka u i dėl žodžių da ybos išgalių besi andan ys sinonimijos a ejai, okie kaip su apimas, su ap is i san apa, ga inis ežimas, ga iškasis ežimas, ga o ežimas, ga ežimis i ga ežys, i pab ėžiama, kad ai ne si- nonimai, o a ian ai, išnašoje paaiškinan , kad ieni usų kalbininkai juos adina absoliučiaisiais sinonimais, ki i – duble ais, da ki i – a ian ais i kad s aipsnyje enkamasi a o i V. Danilenkos a o ą e miną a ian ai (Kaulakienė 1994b: 52). Tai a skleis ų, kad sinonimų i a ian ų sky imui Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 96 Ramunė Vaskelai ė lie u ių e minologijoje, ben jau e mino a si adimui, į akos galėjo u ė i usų kalbo y a, su ku ia anuome u ė a glaudžių sąsajų. Tačiau ki as ame pa leidinyje spausdinamas s aipsnis – „Auš os“ izi- kos populia inimo s aipsnių e minija“ (Kaulakienė 1994a) – kaip į akos galėjusį u ė i eiksnį a skleis ų ne ik usų kalbo y os da bus, be i kal- bo y os mokslo šakų sampynas bei sanki as. Jame ap a iami a ejai i gi ski s omi į sinonimus i a ian us, o ski s ymas aiškinamas aip: ieni są- okų pa adinimai y a susiję mo ologiškai, kaip an ai geležinkelis i geležinis kelias, gelžkelis, ilgis i ilgumas, o ki i, p z., klys ugnė i žal ykslė, – seman- iškai (Kaulakienė 1994a: 137). Apie pi muosius eigiama, kad jie suda o mo ologinius a ian us, o an ieji y a „lyg i sinonimai“. Taip yškė ų siekis e minais sinonimai i a ian ai ski i kalbos lygmenų eiškinius, gal- bū i a o i uos lygmenis i iančių mokslo šakų e minus. Vėlesniuose s aipsniuose sinonimai i a ian ai i gi a dijami a ski ai (p z.: Kaula- kienė 2002, 2003, 2006, 2007), a p pas a ųjų minin ne ik p iesaga, be i p iešdėliu a galūne besiski iančius e minus (p z.: demagne inimas i išmagne inimas; g iaus inis i g iausmas; abscisa i abscisė), aip pa i u in- čius ašybos ski umų (p z.: Džioulio dėsnis, Joulio dėsnis i Džaulio dėsnis), į a džiuo inės o mos a ojimo ne ienodumų (p z.: a šokusi banga i a - šokusioji banga) a ki okių ski umų (Kaulakienė 2003: 113). Siejan abu minė us s aipsnius, aiškė ų, kad siekis ski i mo ologinio i seman inio lygmenų eiškinius nebu o ienin elis sinonimų i a ian ų a ibojimo pag indas. A siž elg i į ai siūly a ik iename s aipsnyje, o iš ki o, ku iame nu ody a, kad usų kalbininkai okius a ejus kaip su apimas i su ap is, skys as kūnas i skys imas adina absoliučiaisiais sinonimais a duble ais, ma y i, kad y a e inamas eikšmės panašumas a ski umas – ai iš leksikologijos žinoma kaip absoliučiųjų i dalinių sinonimų p ieš- p ieša (p z.: Palionis 1999: 189; Jakai ienė 2010: 127; VLEe). Sude in i okius k i e ijus keblu, nes su ampančios eikšmės e minai gali bū i ne ik ski ingi, be i o mos bend umų u in ys e minai (p z., molekulė i mo- lekula), i a i kščiai – o mos bend umų u in iems e minams gali bū i būdingi eikšmės a jos a spal ių ski umai (p z.: apžiū ėjimo p o okolas i apžiū os p o okolas, juolab liudy ojo pa odymas i liudininko pa odymas). Tai- gi, iename 2004 m. s aipsnyje g iež os ibos a p sinonimų i a ian ų nė nesiimama b ėž i (Umb asas 2004). O ka u susida an ys p ieš a a imai ska ina g ynin i sinonimų i a- ian ų sky imo k i e ijų, i ai nulemia daba inę e minų a ian iškumo 97Te minologija | 2022 | 29 samp a ą. Š ai Al ydas Umb asas s a s o, kad eikšmės k i e ijus, numa- an is absoliučiųjų i dalinių sinonimų ibą, e minologijai nė a ak ualus, nes „ iek e mino sinonimas, iek a ian as žymi ą pačią są oką“, i p iei- na p ie iš ados, kad no in e minologijoje a ski i a ian us nuo sinonimų belieka a siž elg i į aiškos ski ybes, okias kaip ašybos, one ikos, mo - onologijos, mo ologijos, kai ybos, aplie u inimo i pan. (Umb asas 2004: 101). Ši a ian iškumo samp a a, odan i o ien a imąsi į aišką i ka u į kalbos lygmenis, lie u ių e minologijoje i p igyja: sinonimais laikomi ieną są oką į a dijan ys ski ingi pa adinimai a e minai, kaip an ai me- mua ai i a siminimai, ailas i inkmena, plokščioji a ka i lėkš asis skliau as (p z.: S unžinas 2005: 8; Mi ke ičienė 2015b: 2; Aukso iū ė 2018: 248), o a ian ais – į ai ių aiškos ski ybių, ku ios klasi ikuojamos pagal kalbos lygmenis ( one inės a ašybos, mo ologinės, sin aksinės), u in ys e mi- nai a ski ingi e mino pa idalai, p z.: humo as i jumo as, Biblija i bibli- ja, k umplys i k umplis (Mi ke ičienė 2004; Zemle ičiū ė 2012: 106). Be keblumų kelia su žodžių da yba susiję a ejai – jų isų, ki aip nei ašybos a one ikos ski umų u inčių e minų, neišeina e in i ienodai, nes, kaip odo žodžių da yboje nus a omas ski umas a p da ybinių sinonimų i da ybinių a ian ų, ieni jų gali u ė i eikšmės, ki i – aiškos ski ybių (ž . Vaskelienė 2013). Todėl a ian ai e minologijoje apib ėžiami kaip ik nedidelių aiškos ski ybių u in ys e minai, o žodžių da ybos o man ų ski iamus e minus, a siž elgus į dažnai u imus eikšmės ski umus, pa- siūloma e in i kaip sinonimus, . y. kaip bend ašaknius sinonimus (Um- b asas 2004). Vėliau jie i iš ies imami laiky i bend ašakniais sinonimais, įskai an okius e minus kaip elegiškumas i elegingumas, idealizacija i idea- liza imas, pajuoka, pajuokimas i išjuokimas i k . (Mi ke ičienė 2015b). Vis dėl o y a i okių a ejų, kai su da ybos p iemonėmis susijusios ski ybės isiškai nekeičia e mino esmės, p z., klasikinė komedija i klasinė komedija, i juos links ama į a dy i kaip a ian us (Mi ke ičienė 2004; da ž . S un- žinas 2008: 126–128). Tačiau aip adusis a ian iškumo samp a a lie u ių e minologijoje ne- bė a ienin elė. Plin an socioling is inių y imų paska in ai samp a ai, kai ku iuose e minologijos da buose, kaip jau užsimin a, i gi imama aiky i plačiai ap ėpian i e minų a ian iškumo są oka, no s lie u iškojoje a- dicijoje į pla esnę ap ėp į, kaip galima sp ęs i iš s ilis ikos k yp ies da bų, p e enda o sinonimijos, o ne a ian iškumo są oka (p z.: Župe ka 2010, 2012). Be , pasi emian į ai iais užsienio kalbo y os da bais, is ga siau Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 98 Ramunė Vaskelai ė imama eikš i min is, kad e minologijoje ibą a p sinonimų i a ian ų b ėž i sunku i jos b ėž i ne eikia, kad kaip bend a a o ina sinonimus i a ian us apiman i a ian iškumo są oka, ji i aikoma (p z.: S anke ičie- nė 2016; Didju gienė, G igonienė 2019). Plačioji a ian iškumo samp a- a, nenuma an i g iež os ibos a p sinonimų i a ian ų, e minologijoje leis ų išsp ęs i su žodžių da yba susijusių a ejų klausimą, be ji neleidžia ski i aiškos plano į ai a imo ypa umų. Užsienio e minologijos da bai, ku iuose ji aikoma, odo, kad ien jos nepakanka – a ian iškumas į ai- iai skaidomas, b ėžian ki okias nei įp as os lie u ių e minologijoje ibas, p z., ski iami ašybos, a miniai, diach oniniai, kogni y iniai a ian ai, san umpos i k . (León-A aúz i k . 2020). O kol kas, būdama į ai uojan i, a ian iškumo samp a a, kaip a k ei- piamas dėmesys Ž. Čėsnienės s aipsnyje, egis, p iklauso nuo o, koks keliamas y imo ikslas – y ėjai a ian iškumą „apib ėžia aip, kaip ai da y i pa ankiausia a liekan konk e ų y imą“ (Čėsnienė 2015: 133). Iš lie u ių e minologijos da bų bū ų galima sp ęs i, kad bene dažniausiai a ian iškumas laikomas ma u e minijos nusis o ėjimui a nenusis o ė- jimui e in i – iek iš e minų sinonimų, iek i iš jų a ian ų sp endžia- ma, a i iamosios s i ies e minija da ik besiku ian i, a jau nusis o ė- jusi (p z.: Kaulakienė 1997, 2000, 2002, 2003, 2006, 2007; Zemle ičiū ė 2003; S anke ičienė 2012). Jei iek a ian iškumas, iek sinonimija y a okie pa ys ma ai, ai juos ski i lyg i nė a ak ualu. Be a ian iškumo i sinonimijos p iežas ys kažin a y a bend os. Lie u ių e minologijos da bai aiškaus a sakymo į klausimą apie p ie- žasčių bend umą nepa eik ų. Va ian iškumo p iežasčių juose eik nenag i- nėjama. A ody ų, kad jų nag inėjimas lyg nebū ų e minologijos mokslo objek as. Vis dėl o anks esniame Te minologijos nume yje skelb as s aips- nis (Vaskelai ė 2021b: 195–201) iš yškino, kad ben jau e minų sinoni- mijos p iežasčių susida o isas inkinys: mokslo a mokslo kalbos aida, pa eikian i gausiau e minų, a i inkamai i sinonimų; kalbų kon ak ai a ba anglų kalbos į aka; e minijos a kyba a no minimas, ne ik mažinan ys sinonimų skaičių, be i lemian ys naujų e minų adimąsi; su e minų kū imu a a ojimu susiję eiksniai, okie kaip dėl nežinojimo, ne ikimo a nepa ikimo suda omi nauji e minai; ad esa o eiksnys. O iename iš naujausių s aipsnių iškeliama unkcinio s iliaus į aka (Mi ke ičienė 2021). Tos p iežas ys dažnai minimos ap ėpian iek sinonimus, iek a ian- us i nu odomos da p ieš p adedan juos nag inė i (p z., S anke ičienė 99Te minologija | 2022 | 29 2016), aigi ne isada galima pasaky i, a jos laikomos ik sinonimijos, a i a ian iškumo p iežas imis. Vis dėl o ben iš ieno s aipsnio yškė ų, kad okie eiksniai, kaip no as daug acionaliau pa adin i są oką, naujo e - mino suda ymas nepaisan jau esamų pa adinimų, į ai ių e minologijos k ypčių a mokyklų sa ų e minų siūlymas, aip pa i kalbinės in e e en- cijos eiksnys, y a laikomi iek sinonimijos, iek a ian iškumo p iežas- imis (Kaulakienė 1994b: 53). P iežas ys gali bū i a dijamos ne ik p ieš iman is a ian ų i sinonimų y imo, be i jį a likus, ačiau iš ados apie sinonimus i a ian us i gi subend inamos, p z., eigian , kad išnag inė i sinonimai i a ian ai a spindi kalbo y os e minijos aidą (And iuškai ė 2000: 74), odėl aip pa ne isada pap as a sp ęs i, ku ios p iežas ys laiko- mos a ian iškumo, ku ios – sinonimijos p iežas imis. Šiaip jau bend as a ian iškumo i sinonimijos p iežasčių minėjimas ody ų, kad a p jų ne- da oma ski umo. P iežasčių bend umą lyg i pa i in ų da bai, o ien uo i ien į a- ian iškumo y imą, – juose į a dijamos okios pačios kaip sinonimijos p iežas ys. Pa yzdžiui, iš y us p aei ies laiko a pių e miniją, gausūs mo - ologiniai a ian ai i gi aiškinami s e imų kalbų – okiečių i lenkų – į a- ka (Zemle ičiū ė 2012: 122), ji nu odoma i ap a us daba inius jū ei ys- ės e minų ašybos a ian us, ik čia minimos jau usų i anglų kalbos (D uk einis 2015). As os Mi ke ičienės minima p iežas is pa i in ų, kad a ian iškumas, kaip i sinonimija, gali as is dėl e minų a kymo i no - minimo: a ian ai odo bandymą ieško i aisyklingesnės e minų aiškos, a kingiau lie u in i skolinius (Mi ke ičienė 2004: 140). Kadangi iek iš a ian ų, iek iš sinonimų dažnai sp endžiama apie e minijos nenusis o- ėjimą, ai išei ų, kad a ian iškumo p iežas is y a i e minijos nenusis o- ėjimas. P iežasčių bend umas lyg i bū ų da ienas eiksnys, palaikan is plačiąją a ian iškumo samp a ą. Tačiau kai ku iuose da buose į a dijama i iena ki a a ski esnė a ian- iškumo p iežas is. Š ai XIX a. pabaigoje p adė ame leis i Va pe as i ašy- bos a ian ai (Zemle ičiū ė 2009), aip pa i XX a. p adžioje leis o Kelei io ašybos a ian ai (Zemle ičiū ė 2011) aiškinami ašybos nenusis o ėjimu, o ai jau kas ki a nei sinonimijos p iežas imi laikomas e minijos nenusi- s o ėjimas. Ki ame da be is o inės medicinos e minijos ema minimas dėmesio aiškai s ygius: „Te minų sinonimija i a ian iškumas byloja apie ų me ų medicinos e minijos nepas o umą, da , manding, i ai, kad pag indinis ašančiųjų ikslas bu o populia iai i pap as am skai y ojui Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 100 Ramunė Vaskelai ė sup an amai pe eik i in o maciją apie ligas, jų požymius i gydymą, o į aišką dėmesio k eip a mažiau“ (Zemle ičiū ė 2018: 194). Be o, čia ei- giama, kad dalis a ian ų gali bū i edakcinės i leidybinės klaidos. Reda- ga imo sp agos a gal ne eks o ne edaga imas minimas i išnag inėjus XX a. p adžios li e a ū os ado ėlyje as us a ian us (Mi ke ičienė 2004: 140), o ko ek ū os klaidų iksuojama į ai ių laiko a pių da buose (p z.: Zemle ičiū ė 2012; S unžinas 2017, 2018), no s jų ašybos a ian ais lyg i nelinks ama laiky i. Toks p iežasčių sa i umas jau ody ų, kad pla i, po i- pių nenuma an i a ian iškumo samp a a, apiman i i sinonimus, nebū ų pakankamas į ankis p iežasčių sa i umui a skleis i. Lie u ių e minologijoje a ian iškumo požiū iu daugiausia y a nag i- nė a anks esnių laiko a pių e minija, aigi i p iežas ys į a dijamos dau- giausia emian is ja. Šiame da be siekiama panag inė i daba gy uojančios e minijos a ian iškumo p iežas is, enkan is ieną a ian iškumo ipą – ašybos a ian us. Ty imo šal inis – 12 in e ne e skelbiamų as ologijos s e ainių (anan a.l ; an opo eoso ineas ologija.l ; as odai a.com; as ologe. weebly.com; as ologijosmokykla.l ; dha ma.l ; sadhanacen as.l ; u anija.l ; idineas ologija.l ; wolme .l ; zachh.l ; zodiakas.com), į aukian i d iejose iš jų pa eik us as ologijos e minų žodynėlius: As ologijos e minų žody- nėlį (ATŽ) i As ologijos są okas (AS). Ši s i is i šis šal inis pasi enka- mi odėl, kad ašybos a ian iškumas y a i in yški as ologijos s e ainėse a ojamos as ologijos e minijos ypa ybė. Be o, as ologijos e minija, emian is šiuo šal iniu, jau iš i a sinonimijos požiū iu (Vaskelai ė 2021b), o ai leis į e in i, kiek a ian iškumui i sinonimijai būdingas p iežasčių bend umas. Siekian palygin i, imamas i as pa laiko a pis, . y. eks ai, as ologijos s e ainėse paskelb i iki 2021 m. bi želio 20 d. Da bo ikslas – iš i i as ologijos s e ainėse a ojamos e minijos a- šybos a ian iškumo p iežas is. Tikslu laikan p iežasčių analizę, nesiekia- ma suminė i isų i iamuosiuose šal iniuose pasi aikiusių a ian ų eilučių, šiame s aipsnyje ap a iami ik būdingiausi ašybos a ian iškumo a ejai. 1. DIDŽIOSIOS IR MAŽOSIOS RAIDĖS VARTOJIMO VARIANTAI Rašybos a ian ai y a i in yški kalbamosios e minijos ypa ybė, o ypač jai būdingas su didžiosios aidės a ojimu susijęs a ian iškumas. Į šią sa i ą as ologijos e minijos ypa ybę dėmesys jau a k eip as nag inėjan didžiąja aide ašomus pa adinimus (Vaskelai ė 2021a, 2022), iename iš ų da bų 101Te minologija | 2022 | 29 (Vaskelai ė 2022) em asi bū en as ologijos s e ainėmis. Taigi, ap a ian šį ašybos a ian iškumo po ipį, belieka nag inė us a ejus į e in i e - minologijos požiū iu i p imin i iš ų da bų ėmusias yškė i a ian iško didžiosios aidės a ojimo p iežas is. Be o, anks esniam y imui pasi elk- os ik sep ynios s e ainės (Vaskelai ė 2021a), o šiam y imui naudojama d ylika, odėl eikia pa ik in i, a ėmę yškė i didžiosios aidės a ojimo polinkiai i p iežas ys būdingi i papildomiems penkiems šal iniams. Tik inių pa adinimų san ykis su e minais iš lie u ių e minologijos mokslo da bų nė a isiškai aiškus. Tiksliau, e minais lyg i links ama lai- ky i ik asmen a dinį i ie o a dinį dėmenį u inčius pa adinimus. To- kių e minų, ku ių šalu iniu dėmeniu nu odoma iš adėjo pa a dė, minėjo Kazimie as Gai enis, ap a damas d ižodžių sudė inių e minų g ama ines kon igū acijas i jų šalu inių dėmenų unkcijas, p z.: Fuko š y uoklė, Mo zės ak as, Leideno indas (Gai enis 2014 [1975]: 79). Vis dėl o, 1994 m. s aips- nyje ap a damas a p au inės nomenkla ū os sukeliamas p oblemas, okius isose mokslo s i yse galimus as i e minus kaip Dople io g ei is, Deka o koo dina ės, Adisono liga, Ebšeino sind omas au o ius bu o linkęs e in i a sa giai – jie nepakankamos mo y acijos (Gai enis 2014 [1994]: 217). Ten a k eip as dėmesys i į ne ienodą jų e inimą a p au inėje nomenkla- ū oje: a p au iniame ana omijos nomenkla ū os kodekse asmen a dinių e minų a osena d audžiama, a p au iniame zoologijos nomenkla ū os kodekse ibojama kai ku iais aksonais, o echnikos e minijoje leidžia- ma be jokių ap ibojimų. Laimu ė Ki kauskienė (2011), ap a dama eponi- minius e minus, minėjo ne ik iš asmen a džių, be i iš ie o a džių kilusius pa adinimus. Ju gi a Mikelionienė (2017) eponiminio e mino są oką lyg i pa eikė pla esnę, . y. eigė, kad ai iš ik inio žodžio pada- y i są okų pa adinimai, be nag inėjo ik bend iniais žodžiais i usius ik inius pa adinimus, o iksliau – jų i imo e minais p ocesą, . y. ape- lia y izaciją. Taigi, neasmen a dinės a ne ie o a dinės kilmės ik inių pa adinimų kaip e minų nelinks ama analizuo i. Ap a damas ik inius as onominių ž aigždynų pa adinimus, K. Gai enis e a ojo e miną pa- adinimas, jų kaip e minų neį a dijo, be i ap a ė iš esmės ik Lie u o- je a o us ž aigždynų a dus, okius kaip Šienpjo iai, Sie ynas, Pa plys Ki minėlis, ku ių ne isi be a ojami (Gai enis 1990). Vis dėl o, no s di- džiąja aide ašomų neasmen a dinės i ne ie o a dinės kilmės ik inių pa adinimų s a usas lie u ių e minologijos da buose neaiškus, e mino s a usas jiems p ipažįs amas e minog a ijoje. Pa yzdžiui, į as onomijos Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 102 Ramunė Vaskelai ė e minų žodynus į aukiama okių pa adinimų kaip Me gelės ž aigždynas, Šaulio ž aigždynas, Jupi e is, Sa u nas, Vega, Ce e a, Didieji G įžulo Ra ai i k . (p z., S aižys 2003), ik inių neasmen a dinės i ne ie o a dinės kilmės pa adinimų į aukiama i į ki us žodynus, p z., K ikščioniškosios ikonog a ijos žodyne galima as i Ap eiškimą, Nuk yžiuo ąjį, Pasku inę aka- ienę, Pasku inį eismą i k . (KIŽ 1997). As ologijoje okie pa adinamai dažni. Š ai okie y a sep ynių Zodiako sudedamųjų dalių pa adinimai: A inas, Jau is, Vėžys, Liū as, Sko pionas, Ožia agis i Žu ys. Jie zoomo inės kilmės. Šie ienažodžiai pa adini- mai ik iš pažiū os su ampa su as onominių dangaus kūnų pa adinimais, nes, kaip jau a skleis a (Vaskelai ė 2021a, b), nuo as onominių Zodiako ž aigždynų pa adinimų juos ski ia eikšmė, o d ižodžius e minus – da i pag indinis dėmuo: as ologijos e minas y a ne Zodiako ž aigždynas, o Zodiako ženklas, a i inkamai a ojami pa adinimai A ino ženklas, Jaučio ženklas i . . Tačiau isi Zodiako ženklų pa adinimai – iek zoomo i- nės kilmės, iek i ki okios kilmės (D yniai, Me gelė, S a s yklės, Šaulys, Vandenis) – y a ašomi ik didžiąja aide, aigi didžiosios aidės a ojimo požiū iu jie ne a ian iški. Nebūdingas didžiosios aidės a ojimo a ian iškumas i ho oskopo aškų pa adinimams Juodasis Mėnulis i Bal asis Mėnulis, ku ie eks uose unkcionuoja kaip ienažodžių Lili i Selenos sinonimai, aip pa i ki us du ho oskopo aškus į a dijan iems pa adinimams Rachu i Ke u, u in- iems ne kelias a i ikmenų po as. Tikslias pa adinimo a si adimo aplinky- bes, žinoma, e ina ne e minologija, o e imologija, odėl ik a k eip inas dėmesys, kad as ologijos eks uose Rachu i Ke u siejami su indų mi ologi- ja i aiškinami kaip demono dalys: Ke u esąs demono kūnas, o Rachu – jo gal a (S onku ė 2020: 168). Da iename s aipsnyje eigiama, kad Ke u, iš e us iš sansk i o, eiškia „ ėlia a“ (Če emisinas 2015). Tokie aiškinimai ody ų, kad i šie pa adinimai neasmen a dinės kilmės, ačiau lie u iš- kuose as ologijos eks uose jie ašomi ik didžiąja aide, aigi su didžiosios aidės a ojimu susijęs a ian iškumas i jiems nebūdingas, no s ki okio a ian iškumo esama: ke u iose s e ainėse ašoma Rahu As , Dh, Vi, W, ienoje – Lili h Za. Tačiau a ian iškumas būdingas e minui Zodiakas – ienose s e ainėse labiau links ama ašy i mažąja, ki ose – didžiąja aide, o kai ku iose ne i ame pačiame eks e pa ašoma Zodiakas i zodiakas. No s as ologijos eks- uose minimas i as onominis Zodiakas, as ologijoje ai iš d ylikos dalių 109Te minologija | 2022 | 29 p z.: Saulės konjunkcija su U anu U , Vene os jung is su Saule Am, Mėnulio opo- zicija su Me ku ijumi Dh, Nep ūno jung is į Saulę U . Be jie gali bū i i eks inės a osenos a ejai (plačiau apie eks inę a oseną ž . Mi ke ičienė 2015a). 3. RAŠYBOS NORMŲ NUMATOMO VARIANTIŠKUMO ATVEJAI B ūkšnio a b ūkšnelio ašymo a ian ų kodi ikuo os ašybos no mos ne- numa o, ačiau kai ku ių a ian iškumo a ejų eikian ašybos lygmens no mas numa oma. Tai ski ingi skaičiaus už ašymo būdai: skaičius gali bū i už ašomas žo- džiu i skai meniu, skai muo gali bū i iek omėniškas, iek a abiškas, p ie a abiško skai mens gali bū i p idedamos galūnės (LKRS 1992: 80). Skai- a dinį dėmenį u in ys e minai nė a pa s būdingiausias e minų ipas, aigi i as ologijos eks uose jie nedažni. Čia yškėja iena jų g upė – d y- likos as ologinio b ėžinio dalių pa adinimai. Jos adinamos būs ais a ba namais, o šis e minas, kaip jau a k eip as dėmesys, ge okai nenusis o ėjęs: a ojama iek ho oskopo būs ai, iek ho oskopo namai, aip pa i as olo- giniai namai a as ologiniai būs ai, a ojamos i umposios o mos būs ai a namai (Vaskelai ė 2020: 155). Taigi, sinonimiški i konk ečias būs o dalis į a dijan ys e minai, be jiems būdingas da i skai mens ašymo a ian iškumas, aip pa i ki i a ian iškumo požymiai. Va ian ų eilu es suda o okie na iai: pi mas(is) būs as – Pi mas(is) būs as – I būs as – 1 būs- as – 1-as(is) būs as, a i inkamai an as(is) būs as i . . O ienoje s e ainė- je aikomas da i kodi ikuo ųjų ašybos no mų nenuma omas omėniško skai mens ašymas su galūne: I-asis būs as a I-as būs as Zo i . . (plačiau apie ašybos a ian ų san ykį su ašybos klaidomis ašoma šio da bo 4 sky iuje). Rašybos no mos numa o ne ik skaičiaus už ašymą skai meniu, be i žodžių a pa adinimų umpinimą. Užsienio au o ių da buose, ku ai- koma plačioji a ian iškumo samp a a, san umpos y a minimos kaip a ski as a ian iškumo po ipis (p z., León-A aúz i k . 2020). Lie u ių e minologijos da buose oks a ian iškumo a ejis ne yškinamas, odėl bū ų keblu sp ęs i, a a ian ais, a sinonimais laiky ini a ejai, kai šalia lie u iško e mino a pa adinimo pa eikiama angliška san umpa, p z.: Bend oji mokėjimų eu ais e d ė i SEPA (iš Single Eu o Paymen A ea); pe e- damoji sąskai a i NOW (angl. nego iable o de o wi hd awal) sąskai a. Tačiau as ologijoje a ojama kele as san umpų, ku ios y a os pačios kalbos Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 110 Ramunė Vaskelai ė kaip i umpinamasis pa adinimas, o jos galė ų bū i laikomos ašybos a ian ais. Tokių san umpų šios s i ies eks uose eikiausiai andasi dėl juose eikiamų as ologinių b ėžinių – ho oskopų į akos. As ologiniame b ėžinyje s a biausi aškai žymimi specialiais simboliais, o kai ku ie – simbolinėmis san umpomis. Apsk i imo ho izon aliąją ašį jungian ys aš- kai ascenden as i descenden as žymimi a i inkamai Asc, Dsc, o e ikalę jungian ys aškai, ku ių pa adinimai lie u iškoje as ologijos e minijoje unkcionuoja kaip lo ynizmai Medium Coeli i Imum Coeli, – a i inkamai MC i IC. Tačiau šių ke u ių pa adinimų san umpos pa a ojamos i eks- uose, pas a osios d i – ne gi dažniau kaip pag indinis a ian as, p z.: „IC a i inka idu nak į, MC – idu dienį“; „Tai I būs as – Asc, IV būs as – IC, VII būs as – Dsc i X būs as – MC“ Zo; „Vene os i Jupi e io idu io aškas jungiasi su MC“ Aw. Taigi, e minas i san umpa suda o ašybos a ian us: ascenden as (Ascenden as) i Asc, descenden as (Descenden as) i Dsc; Medium Coeli i MC, Imum Coeli i IC Am, An, An , As , Za, Zo, AS, ATŽ. Šie umpinimo būdai minimi i ašybos no mas eikiančiuose leidiniuose. Naujausiame iš jų numa oma san umpų klasi ikacija pi muosius leis ų į a - dy i kaip simbolines san umpas (Asc, Dsc), o an uosius – kaip aidines san umpas (Vlada skienė, Zemle ičiū ė 2022: 208–229). Taigi, san umpų a ojimas as ologijos s e ainėse, kaip i daugumoje iš jų aikomi e mino skai a dinio dėmens už ašymo būdai, ody ų a i ik į kalbos no moms, siekį jų paisy i. Tačiau kai ku iose s e ainėse san umpos Asc i Dsc ašomos kaip ASC i DSC, p z.: „Jei Chi onas jungiasi su ASC, žmogus gali u ė i andą an eido“; „Taip pa sėkmingo žmogaus ho oskope šios ž aigždės jungiasi su jo na alinio ho oskopo ASC i MC“ Aw. Be kažin a ai bū ų galima lai- ky i ašybos klaida a neapsižiū ėjimu – oks ašymas gali bū i a gumen- uo as siekis su ienodin i ke u is s a biuosius ho oskopo aškus žyminčias san umpas, . y. ASC, DSC, MC i IC, plg.: „Bū inai a k eipki e dėmesį į ai, ku iame ho oskopo būs e yks a už emimas, a liečia s a bius ho- oskopo aškus (ASC, DSC, MC, IC) <...>“ Aw. 4. KALBOS VARTOJIMO TERPĖS ĮTAKA Be ap a ųjų ašybos a ian ų, s e ainėse pasi aiko aki aizdžių ašybos a ko ek ū os klaidų. Tiek ašybos, iek ko ek ū os klaidų san ykis su a ian- ais lie u ių e minologijoje nė a pakankamai aiškus. Pas a ųjų a ian ais lyg i nelinks ama laiky i, no s ka u pas ebima, kad jas ski i nuo a ian ų 111Te minologija | 2022 | 29 nė a pap as a (p z., Mi ke ičienė 2004: 125). Ki u , išnag inėjus a ian- us, nu odoma, kad kai ku ie iš jų gali bū i leidybinės i edakcinės klaidos (Zemle ičiū ė 2018: 194). Tačiau da kebliau b ėž i ibą a p ašybos klai- dų i ašybos a ian ų, o e minų a pa adinimų ašymas, aiky as laiko- a piais, kai ašybos no mos da ik o ma osi i nebu o nusis o ėjusios, jos i neleis ų b ėž i. Todėl y inėjan p aei ies laiko a pių e miniją kaip a ian us įp as a minė i, p z., ne ik pa a dės ašymo a ian us, okius kaip Džaulio dėsnis i Joulio dėsnis, Cla ko elemen as i Kla ko elemen as, Omo dėsnis i Ohmo dėsnis (Kaulakienė 2003: 113), be i okius a ejus kaip ka- lambū as i kalambu as, na ū alis inė d ama i na u alis inė d ama, o mos o- bulumas i o mos obūlumas, sa y ikas i sa i ikas (Mi ke ičienė 2004: 127). Vis dėl o daba iniu lie u ių bend inės kalbos aidos a psniu, kai ilgumo i umpumo žymėjimo no mos y a kodi ikuo os i pe eikiamos kiek ie- noje bend ojo la inimo mokykloje, aiškin i pas a ųjų a ejų ašybos no - mos nebu imu a nusis o ėjimu nebū ų kaip, aigi, ne jei e minologijoje okie a ejai i galimi ap a i kaip ašybos a ian ai, jų p iežas ys y a ki os nei ašybos o ma imasis, jos no mų nebu imas. Šiame da be ėmusiomis yškė i p iežas imis – kodi ikacijos neaiškumais a jos numa omais a- ian ais – ski ingo balsių ilgumo žymėjimo i gi nė a kaip aiškin i. Kaip apibend in ą nea i ik ies kodi ikuo osioms ašybos lygmens no moms, ku- ios y a nusis o ėjusios i nenuma ančios ašybos a ian ų, p iežas į bū ų galima minė i kodi ikuo ųjų bend inės kalbos no mų nesilaikymą, o kon- k e esnė p iežas is aiškės iš e minų a ojimo kon eks o ap a imo. Te pė, ku ioje as ologijos e minai a ojami, šiuo a eju y a in e ne o s e ainės. Tiek ko ek ū os klaidų, iek nea i ik ies kodi ikuo oms ašybos, sky ybos, o i ki ų kalbos lygmenų no moms pasi aiko isose s e ainėse, aip pa i d iejose iš jų pa eik uose e minų žodynėliuose – AS i ATŽ, p z.: „Kadangi Plu onas isada o ien uo as į mąsinius (= masinius), i- suomeninius eiškinius, šiuo a eju jis gali iš yškin i kolek y inės a ski - ies ligas – yšio p a adimą su Žeme (gam a), ku ią baigiame sunaikin i“ Vi; „Ne iskas aip pap as a su ho oskopo būs ais i be isa ko odel (= i , be isa ko, odėl), kad as ologinių būs ų sis emų y a ik ai nemažai (ben i š 30)“; „<...> seniau į šią plane ą bu o a siž elgiama nus a an p o esi nė (= p o esinę) o ien aciją“ Zo; „Spauda i Holi udas iki šiol ęsia išpuolius p ieš T umpą, ačiau isi jie jau senai sup a o, kad ai asmenybė su ku ia (= asmenybė, su ku ia) eikia skai y is“; „Be o Jupi e is (= Be o, Jupi e is) an ame būs e dažnai odo didelę inansinę sėkmę“ U ; Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 112 Ramunė Vaskelai ė „Tai - okie (= Tai – okie) san ykiai, ku ie iesiog nulem i, eikalau- jan ys a iduo i am ik as skolas gal bū (= galbū ) iš p aei ų gy enimų <...>“; „Būki e a idūs kažką pi kdami a pa duodami - gali e (= pa - duodami – gali e) įsigy i jums s a bių pi kinių, ačiau ėliau ko ge o jais (= ėliau, ko ge o, jais) nusi ilsi e“; „Tė ai , i šininkai (= Tė ai, i šininkai) gali eikalau i iš Jūsų pe nelyg daug“ Aw; „Me gelės –pe - ekcionis ės <...> (= Me gelės – pe ekcionis ės)“; „IX būs as– oli- mos (= IX būs as – olimos) šalys, keliones (= kelionės), kon ak ai su užsieniečiais <...>“ Zo; „Tai pa ys s a biausi būs ai ho oscope (= ho- oskope) bei p ognos ikoje“ ATŽ. Kadangi ko ek ū os klaidų i nea i ik ies ašybos no moms a ejų pasi aiko isose s e ainėse, šį ypa umą galima sie i su e minų a ojimo e pe – in e ne u, bū en in e ne o s e ainėmis. Šią p ielaidą pa i ina kai ku iose s e ainėse pa eikiami eks ai iš spaus- din ų leidinių – knygų, žu nalų, kalendo ių (An , Dh, Sa, W). Juose iek ko ek ū os, ie ašybos klaidų i iš is iš engiama. Leidiniai y a edaguoja- mi kalbos edak o ių, p ieš spausdinan skai omi ko ek o ių, o ai ko ek- ū os a ašybos klaidų i padeda iš eng i. Kad in e ne inėje (elek oninėje) e pėje a ojama kalba šiuo požiū iu y a ki okia, a skleidžia i jos y imai (p z.: Miliūnai ė 2008, 2010, 2018), ne jei šios jau ne umpą laiką gy uo- jančios e pės lie u ių au o ių da buose i nelinks ama ink is kaip ieno pi mųjų kalbos i iamųjų objek ų. Vis dėl o as ologijos s e ainės pagal ko ek ū os klaidas i ašybos, sky- ybos nea i ik į kodi ikuo oms kalbos no moms labai ne ienodos: ienose klaidų nedaug, ki ose daugiau pasi aiko ik kai ku iuose eks uose, o kai ku ias pagal a i ik į bend inės kalbos no moms bū ų galima laiky i p i- a ėjusiomis p ie bend inės kalbos už ibio. Čia nesiimama sp ęs i, kiek kodi ikuo ų bend inės kalbos no mų nepaisoma sąmoningai, kiek iš ne- žinojimo, nes am eikė ų aiky i ki us y imo me odus (p z., anke inės apklausos me odą), ačiau iena p iežas is aki aizdi – ai dėmesio nek ei- pimas į aišką. An ai ie oj b ūkšnio a ojamas b ūkšnelis, p z.: „Ugnies ženklai - A inas, Liū as i Šaulys“; „Penk as būs as - hobiai i alen ai“ Aw; „U anas-pe mainų, ekscen iškumo, naujo ių, e oliucijų, pe e s- mų plane a“; „Opozicija- aip pa neha moningas aspek as <...>“ Zo. Ki u ose pačiose s e ainėse a ojamas b ūkšnys, i ai odo, kad b ūkšnelio a ojimas nė a dėl nelie u iškos kompiu e io kla ia ū os adęsis ypa u- mas, p z.: „Šeš as būs as – s eika a, u ina, die a a kasdieninis da bas“ Aw. Tokie ski umai iš yškėja ne g e imuose sakiniuose, p z.: „Pi mo 113Te minologija | 2022 | 29 būs o (namo) i šūnė adinama ascenden u, IV namo i šūnė – IC (Imum coeli), VII būs o i šūnė- descenden u, X būs o i šūnė – MC (Medium coeli)“ Zo. P ieš sky ybos ženklus a po jų neda oma a po a ba, p iešin- gai, a pai paliekami en, ku jų ne eikia, p z.: „Mėnulio mazgai -Mėnulio o bi os ki imosi su eklip ika aškai.Judedamas Mėnulis a sidu ia ai pie- čiau, ai šiau iau eklip ikos . Taškas, kai Mėnulis pe eina iš pie inės dan- gaus skliau o pusės į šiau inę, adinamas kylančiu Mėnulio mazgu(a ba Šiau iniu, a ba D akono gal a), o a i kščiai- iš šiau inės į pie inę-Besilei- džian is ( a ba Pie inis, a ba D akono uodega)“ Zo. Sup an ama, kad okie kalbos a ojimo ypa umai u i į akos i e minų a pa adinimų a ojimui. Pa yzdžiui, su ko ek ū os a ašybos klaidomis pa ašomi i jau ap a i as ologinių būs ų pa adinimai, p z.: „O 4 būs o an as aldo as y a Jupi e is, ku is y a 2 -ame (= 2-ame) inansų būs e“ U . B ūkšnio i b ūkšnelio a ojimą ašan ap a uosius plane ų padė- čių (aspek ų) i ho oskopo ašių pa adinimus, okius kaip Saulės-Mėnulio opozicija, galima sie i su kodi ikacijos neaiškumais, ačiau jokios lie u ių kalbos ašybos aisyklės nenuma o, kad a ojan b ūkšnį a b ūkšnelį a - pas bū ų da omas ik iš ienos pusės, aigi okius pa ienėse s e ainėse pasi aikančius a ejus kaip Saulės –U ano susijungimas a Saulės –Plu ono susijungimas jau galima aiškin i ik nea idumu a dėmesio nek eipimu į aišką. Rašybos klaidomis, o ne ašybos a ian iškumu aiškin inus a ejus pap as ai iš yškina siau esnis a pla esnis kon eks as. An ai ienoje s e ai- nėje e mino Mėnulio mazgai pag indinis dėmuo pa ašomas didžiąja aide, ačiau iek čia pa , iek ki uose os s e ainės eks uose, iek i apsk i ai s e ainėse šis e minas ašomas ik pi ma didžiąja aide, p z., „Mėnulio Mazgai in e p e uojami ski ingai. Vaka ų as ologijoje Mėnulio maz- gų ašis simbolizuoja asmeninės žmogaus e oliucijos yšį su aplinkinio pa- saulio e oliucija. Žmogus daly auja e oliucijoje, a si emdamas į idinę pa i į, Mėnulio mazgai odo žmogaus, kaip isuomenės na io, užduo- is. Mėnulio mazgai siejami su ka miniais aspek ais. As ologai mano, kad Mėnulio mazgai simbolizuoja mūsų ys ymosi kelią“ Zo, aigi su- p an ama, kad šis pa ienis ašymo didžiąja aide (Mazgai) a ejis adęsis dėl neapsižiū ėjimo nea idumo aiškai. Da plg. ienin elį e mino Juodasis Mėnulis pag indinio dėmens ašymo a ejį mažąja: „Jis kalbėjo apie Juodajį Mėnulį Lili , ku is ą dieną paliko amybėje isus giliai sa yje nuoskaudas slepiančius Sko pionus i pe ėjo į Šaulio ž aigždyną. Beje skaudžiausiai (= Beje, skaudžiausiai) Lili kanda išeidama iš ženklo, odėl labai galimas Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 114 Ramunė Vaskelai ė daik as, kad kelios dienos p ieš Meilės dieną galėjo bū i i in sunkios dau- geliui Sko pionų, a ba iem (= iems), ku ių Juodasis mėnulis bu o ame ženkle jų (= ženkle jų) gimimo me u“ Zo. Tokiais ypa umais pasižymin i kalbos a ojimo e pė, žinoma, gali kel- i klausimą, kiek ji i ian ašybos a ian iškumą naudo ina kaip i iamasis šal inis. Žinoma, jei oks pa dėmesio nek eipimas į aišką bū ų būdingas isoms as ologijos s e ainėms, i i čia a ojamą e miniją ašybos a- ian iškumo požiū iu bū ų ne ikslinga, ačiau juo išsiski ia ik po a s e ai- nių i kai ku ie ki ose s e ainėse pa eikiami eks ai. Čia apž elg i as olo- ginių pa adinimų ašymo polinkiai nus a y i ne ų s e ainių i ne ų eks ų pag indu. Ki a e us, daugumą čia iš yškėjusių polinkių, bū en polinkį e mino skai a dinį dėmenį už ašy i ienokiu a ki okiu ašybos no mų numa omu būdu, polinkį isą e miną už ašy i kaip san umpą, polinkį am ik us as ologijos e minus ašy i didžiąja aide, dėl didžiosios aidės a ojimo pas y uojan , pa i ina i po a išski iniu nea idumu aiškai išsiski iančių s e ainių. O ai ody ų, kad as ologijos eks uose a ojamų e minų ašybos a ian iškumo p iežas is y a ne ik e minų unkciona i- mo e pė, be i eiksnys, yškėjęs iš pi mųjų d iejų šio da bo sky ių – su kodi ikacija susiję neaiškumai. Beje, polinkį as ologijos e minus ašy i didžiąja aide pa i ina i šio s aipsnio au o ės nag inė a spausdin u pa- idalu išėjusių as ologijos leidinių medžiaga. IŠVADOS Lie u ių e minologijos da buose a ian iškumo p iežasčių a ski ai ne- links ama nag inė i, o esami a ian iškumo aiškos y imai daugiausia o ien uo i į is o inę e miniją. Nag inėjan ją, kaip p iežas is daugiausia nu odomas ašybos nenusis o ėjimas. I iš ies lie u ių kalbos ašybos no - mos o ma osi pamažu, am ik ais is o iniais a psniais jų da nebu o. Tačiau apie ašybos nenusis o ėjimą keblu kalbė i XXI a. p adžioje, kai ašybos aisyklės y a nus a y os, jų mokoma idu inėje mokykloje i a- šybos no mos, kaip i ki os bend inės kalbos no mos, y a kodi ikuojamos ašybos lygmenį apimančiuose no minamuosiuose da buose. Taigi, i čia a lik a e minų ašymo as ologijos s e ainėse analizė a skleidžia ki okių a ian iškumo eiksnių nei ašybos nenusis o ėjimas. Kaip aiškėja, kai ku iuos ašymo ne ienodumus lemia kalbos a oji- mo e pė i joje besi eiškian is nea idumas aiškai. Spausdinami leidiniai pap as ai edaguojami kalbos edak o ių, skai omos jų ko ek ū os, i ai 115Te minologija | 2022 | 29 ašybos a ko ek ū os klaidų padeda iš eng i. In e ne inė e pė, o konk e- čiai – in e ne o s e ainės, y a kalbos a ojimo s i is, ku ioje leidybinis a edakcinis eks ų skelbimo e apas nebū inai aikomas, o ašy inės kalbos a ojimo lygis ne ienodas, i ai a spindi aip pa i e minų ašymas. Vienas ašybos a ian iškumo a ejis, bū en Rachu (Rahu) i Ke u si- noniminių e minų aiškos į ai a imas, a ian iškumą ska ina sie i su šių d iejų e minų sinonimiškumu, aigi i su anksčiau a lik o sinonimijos y imo iš yškin omis p iežas imis, pa odžiusiomis, kad šie as ologijos e minai a spindi kelių ski ingų y ie iškų adicijų sanki ą. Šiuo da bu nea me amos i okios jau s a s y os a ian iškumo (susijusio su didžio- sios aidės a ojimu) p iežas ys kaip lo ynų a ki ų, šiuo me u a ojamų, kalbų į aka, ačiau kiek jos iš ies lemia as ologijos pa adinimų ašymą didžiąja aide i jo s y a imus, leis ų nus a y i ki okio pobūdžio y imai, pa yzdžiui, g e inamasis kelių kalbų eks ų y imas. O iš čia a lik os ašymo polinkių lie u iškose as ologijos s e ainėse analizės aiškėja ų polinkių i kodi ikuo ųjų bend inės kalbos no mų są- sajos: labiausiai i iamojoje s i yje a ijuoja didžiosios aidės a ojimas, be i numa an didžiosios aidės a ojimą, bū en ik inių pa adinimų ašymą didžiąja aide, as ologinių pa adinimų g upė neski iama i okių pa adinimų neminima; ge okai į ai uoja b ūkšnelio i b ūkšnio ašymas, be neaiškumų kelia i b ūkšnelio a b ūkšnio ašymo kodi ikacija; a i- juoja skai a džio ašymas e minuose, ačiau ašybos a ian ų numa o skaičiaus ašymo kodi ikacija; san umpos as ologijos s e ainėse ašomos keliais būdais, ačiau keli būdai iksuojami i ašybos no mas eikiančiuose leidiniuose. Tokia a i ik is ody ų, kad kodi ikuo ųjų ašybos no mų s e- ainėse siekiama paisy i, o galima s y a imų p iežas is – su kodi ikacija susiję neaiškumai. Nus a an ašybos no mas, as ologiniai e minai a pa adinimai neap- a iami, aigi ašybos a ian iškumo p iežas is gali bū i ne ik ie neaišku- mai, be i as ologinių pa adinimų ašymo no mos kodi ikacijos s ygius. Va ian iškumą mažinan is eiksnys galė ų bū i specialiosios s i ies leksikai no min i ski i leidiniai – e minų žodynai, ačiau as ologijos e minų žodynų ne engiama, o a p au inių žodžių žodynuose pa eikiama ik as o- nomijos e minų. Tam į akos gali u ė i požiū is į as ologiją. Čia iš i as ik ienas e minų a ian iškumo ipas – ašybos a ian- iškumas. Vis dėl o jau jis odo, kad as ologijos e minija y a ge okai a- ian iška ašymo požiū iu. Anksčiau a lik as uose pačiuose šal iniuose Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 116 Ramunė Vaskelai ė a ojamų e minų y imas didelio šių e minų sinonimiškumo neiš yški- no, išsky us kai ku iuos e minus, o ai ska in ų kel i klausimą, a iš ies si- nonimija i a ian iškumas leidžia ienodai sp ęs i apie e minijos nusis o- ėjimą a nenusis o ėjimą. Tačiau am eikė ų i i i ki us a ian iškumo ipus. Tai, kad iek sinonimija, iek a ian iškumas i i ų pačių in e ne o s e ainių pag indu, be didelio sinonimiškumo neiš yškėjo, o ašybos a- ian iškumas gana didelis, ody ų, kad e minų a ojimo e pė didesnės į akos u i pas a ajam eiškiniui. Kad ašybos a ian iškumo i sinonimijos p iežas ys ski ingos, da labiau ody ų ki a šio y imo a skleis a p iežas- is – su e minų i pa adinimų ašymu susiję kodi ikacijos neaiškumai. ŠALTINIAI INTERNETO SVETAINĖS Am – www.as ologijosmokykla.l An – www.anan a.l An – www.an opo eoso ineas ologija.l As – www.as odai a.l Aw – h ps://as ologe.weebly.com Dh – www.dha ma.l Sa – www.sadhanacen as.l U – www.u anija.l Vi – www. idineas ologija.l W – www.wolme .l Za – www.zachh.l Zo – www.zodiakas.com INTERNETO SVETAINĖSE TEIKIAMI ŽODYNĖLIAI AS – As ologijos są okos: www.zodiakas.com ATŽ – As ologijos e minų žodynėlis: www.anan a.l LITERATŪRA Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė, Čepai ienė Agnė, B azai ienė Lau a 2020: Lie u ių kalbos a ian ai: y ėjo i pap as ojo kalbos bend uomenės na io pe spek y os, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. And iuškai ė Ramunė 2000: J. Balčikonio kalbo y os e minų sanda a i sa i umas. – Te minologija 7, 59–75. Aukso iū ė Albina 2018: In o ma ikos i kompiu e ijos e minijos aida i sinonimija. – Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai, au . A. Aukso iū ė, J. Gai eny ė-Bu le , S. Labanauskienė, A. Mi ke ičienė, R. S unžinas, A. Umb asas, P. Zemle ičiū ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 247–307. Azano as Se gejus 2005: Mėnulio paslap ys, UAB „Medicina isiems“. Če emisinas A iomas 2015: Plane os edų as ologijoje. Ke u. – Čikagos aidas. P ieiga in e ne e: h ps:// aidas.us/plane os- edu-as ologijoje-us. Čėsnienė Žane a 2015: Leksikos a ian iškumas i konku encija Eu opos Sąjungos dokumen ų e imuose. – Logos 86, sausis–ko as. 117Te minologija | 2022 | 29 Didju gienė Auš a, G igonienė Gied u ė 2019: P o esinės leksikos a ian ų konku encija s uden ų kalboje. – Šiuolaikinės isuomenės ugdymo eiksniai 4, 265–376. D uk einis Albinas 2015: O og a iniai jū ei ys ės e minų a ian ai: didžiosios aidės, b ūkšnelis, kabu ės. – Kalbos p ak ikos p oblemos 14, 6–14. Gai enis Kazimie as 1990: Ž aigždynų pa adinimai. – Kalbos kul ū a 59, 50–54. Gai enis Kazimie as 2014 [1975]: D ižodžiai sudė iniai e minai daba inėje lie u ių kalboje. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 60–97. Gai enis Kazimie as 2014 [1994]: Ta p au inių e minologijos p incipų aikymas mūsų e minijai. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 214–219. Gudzine ičiū ė Ona Laima 2012: Keli p obleminiai ašybos i sky ybos ženklų a ojimo a ejai. – Kalbos kul ū a 85, 121–135. Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija: s udijų knyga, an as paka . leid., Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Kaulakienė Angelė 1994a: „Auš os“ izikos populia inimo s aipsnių e minija. – Lie u ių kalbo y os klausimai: Kalbos no malizacijos klausimai 31, 131–140. Kaulakienė Angelė 1994b: Fizikos i echnikos e minų sinonimijos e inimas. – Lie u ių kalbo y os klausimai: Kalbos no malizacijos klausimai 31, 51–56. Kaulakienė Angelė 1997: Pi mųjų izikos ado ėlių mechanikos e minai. – Te minologija 4, 56–62. Kaulakienė Angelė 2000: Kompiu e ijos e minijos sinonimija: yda a bū inybė. – Te minologija 6, 23–28. Kaulakienė Angelė 2002: Kons an ino Šakenio „Fizikos“ ado ėlio e minija. – Te minologija 9, 66–77. Kaulakienė Angelė 2003: Lie u iškų izikos ado ėlių elek os i magne izmo e minai. – Te minologija 10, 107–111. Kaulakienė Angelė 2006: Naujosios echnologijos i kompiu e ijos e minija. – San alka: Filologija, Edukologija 14(4), 22–25. Kaulakienė Angelė 2007: P o eso iaus Po ilo B azdžiūno Bend osios izikos ado ėlio (1960–1965) e minija. – Te minologija 14, 92–109. KB – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Konsul acijų bankas. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l / konsul acijos/2523-didieji-g izulo- a ai-didziosios- aides [žiū ė a 2021-11-20]. Keinys S asys 2005: B ūkšnio i b ūkšnelio a ojimas. – Kalbos kul ū a 78, 183–190. Ki kauskienė Laimu ė 2011: Eponiminiai a chi ek ū os, meno i s a ybos e minai lie u ių kalboje. – San alka: Filologija, Edukologija 19(1), 48–58. KIŽ – K ikščioniškosios ikonog a ijos žodynas, sud. D. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997. Kup ienė Laima, Aliūkai ė Dai a, Side a ičiū ė-Mickienė Ilona 2007: Te minų e inimas i a osena: socioling is inė pe spek y a. – Žmogus i žodis 1, 75–82. León-A aúz Pila , Cabezas-Ga cía Melania, Reime ink A ianne 2020: Rep esen ing mul iwo d e m a ia ion in a e minological knowledge base: a co pus-based s udy. – P oceedings o he 12 h Language Resou ces and E alua ion Con e ence, 2358–2367. LKRS – Lie u ių kalbos ašyba i sky yba, 2-asis pa ais. o og . leid., Vilnius: Mokslas, 1992. Mikelionienė Ju gi a 2017: Ta p au inių e minų apelia y acijos aspek ai. – Te minologija 24, 127–144. Miliūnai ė Ri a 1995: Va ian iški bend inės kalbos a osenos eiškiniai ( iksa imas i e inimas). – Kalbos kul ū a 67, 39–49. Miliūnai ė Ri a 2003: Lie u ių kalbos g ama ikos no minimo pag indai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Miliūnai ė Ri a 2008: Pi mas ž ilgsnis į inkla aščių kalbą. – Kalbos kul ū a 81, 20–49. Miliūnai ė Ri a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Miliūnai ė Ri a 2010: Laik aš inė i in e ne o žiniasklaida: u inio bend umas, kalbos akosky a. – Gim oji kalba 7, 3–17. Miliūnai ė Ri a 2018: Kalbos no mos i jų sa i eguliacija in e ne o bend uomenėje, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mi ke ičienė As a 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian ai. – Te minologija 11, 119–144. Mi ke ičienė As a 2015a: Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai. – Te minologija 22, 39–60. Mi ke ičienė As a 2015b: Sinoniminiai e minai 1918–1940 me ų lie u ių li e a ū os mokslo da buose. – Lie u ių kalba 9. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/179/144. Rašybos a ian iškumo as ologijos e minijoje p iežas ys 118 Ramunė Vaskelai ė Mi ke ičienė As a 2021: Eksplici inė e minų sinonimija nemoksliniame disku se. – Te minologija 28, 100–113. Palionis Jonas 1999: Kalbos mokslo p admenys, Vilnius: Jand ija. S anke ičienė Sigi a 2012: Va ian inė i sinoniminė lie u ių i okiečių kalbų elek os a ikos e minų aiška. – Kalbų s udijos 21, 21–27. S anke ičienė Vi ginija 2016: Te minai chemikų i ekonomis ų specialybės kalboje: no ma, a osena, endencijos. – San alka: Edukologija, Filoso ija 24(1), 65–74. S onku ė Lo e a 2020: As ologijos ado ėlis, Kaunas: Mijalba. S aižys Vy au as 2003: As onomijos enciklopedinis žodynas, Vilnius: Teo inės izikos i as onomijos ins i u as. S unžinas Robe as 2005: S a ybos e minijos sinonimija. – Te minologija 12, 7–26. S unžinas Robe as 2008: Va ian iniai s a ybos liaudies e minai Lie u ių kalbos žodyne. – Te minologija 15, 111–130. S unžinas Robe as 2017: Eu opos Sąjungos kibe ne inio saugumo e minai su dėmeniu kibe ne inis, (-ė): eikšmės, kilmė, sinonimija i a ian ai. – Te minologija 24, 145–163. S unžinas Robe as 2018: K ip og a inių aliu ų s i ies e minai: eikšmės, aiška i a ian ai. – Te minologija 25, 128–145. TŽŽ – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a, 2013. Umb asas Al ydas 2004: Bend ašakniai d ižodžių eisės e minų sinonimai i a ian ai 1918–1940 m. Lie u os kodeksuose. – Te minologija 11, 100–118. Vaskelai ė Ramunė 2020: Vienažodė as ologijos e minija kilmės požiū iu. – Te minologija 27, 128–163. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2029/2120. Vaskelai ė Ramunė 2021a: As ologinių pa adinimų ašymas as ologijos s e ainėse. – Bend inė kalba 94, 1–36. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /bend inekalba/issue/ iew/132. Vaskelai ė Ramunė 2021b: Sinoniminės aiškos as ologijos e minijoje p iežas ys. – Te minologija 27, 192–222. Vaskelai ė Ramunė 2022: As ologinių pa adinimų ašymas spausdin uose leidiniuose. – Bend inė kalba 95, 1–32. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.lki.l /bend inekalba/issue/ iew/132. Vaskelienė Jolan a 2013: Da ybinių sinonimų, da ybinių a ian ų i pa onimų panašumai bei ski umai. – Žmogus i žodis 1, 206–214. Vaskelienė Jolan a, Kučinskienė Ramunė 2012: Daba inės lie u ių kalbos būd a džių da ybiniai sinonimai. – Žmogus i žodis 1, 153–161. Vlada skienė Rasuolė, Zemle ičiū ė Palmi a 2022: Lie u ių kalbos ašyba: aisyklės, komen a ai, pa a imai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, 2001–2020. P ieiga in e ne e: h p://www. le.l . Zemle ičiū ė Palmi a 2003: An ano Vileišio (1856–1919) medicinos mokslo da bai i jų e minija. – Te minologija 10, 84–106. Zemle ičiū ė Palmi a 2009: Va po medicinos s aipsnių e minai. – Te minologija 16, 92–108. Zemle ičiū ė Palmi a 2011: Kelei io s aipsnių apie s eika ą e minai. – Te minologija 18, 93–108. Zemle ičiū ė Palmi a 2012: Mo ologiniai ana omijos e minų a ian ai XVII–XVIII a. lie u ių leksikog a ijoje. – Te minologija 19, 105–124. Zemle ičiū ė Palmi a 2018: Medicinos e minija p ieš 100 me ų. – Te minologija 25, 147–200. Župe ka Kazimie as 2010: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai. – Kalbos kul ū a 83, 348–358. Župe ka Kazimie as 2012: S ilis ika, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.