Ramunė Vaskelai ė 210 5-oji a p au inė mokslinė kon e encija „Moksliniai,
adminis aciniai i edukaciniai e minologijos lygmenys“
doi.o g/10.35321/ e m30-10
5-oji a p au inė mokslinė kon e encija
„Moksliniai, adminis aciniai i edukaciniai
e minologijos lygmenys“
5 h In e na ional Scien i ic Con e ence “Scien i ic,
Adminis a i e and Educa ional Dimensions o
Te minology”
RAMUNĖ VASKELAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-6063-9699
Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen as a p au ines kon e encijas
p adėjo eng i jau seniai. Iš p adžių jos eng os į ai iomis emomis i ik
ilgainiui įgijo ieną bend ą pa adinimą. Pi mąka enginys okiu pa a-
dinimu su eng as 2015 m., o šieme inis jau laiky inas 5-ąja a p au ine
moksline kon e encija „Moksliniai, adminis aciniai i edukaciniai e -
minologijos lygmenys“. Ji spalio 19–20 d. yko Vilniuje, Lie u ių kalbos
ins i u e, be p anešimų skai y a a jų klausy asi i nuo oliu – kompiu e iu
p isijung a iš ski ingų šalių.
Kon e encijai yks an d i dienas, pe skai y os kelios dešim ys p ane-
šimų. Šieme jų bū a be eik 40, o p anešėjų – da daugiau, nes kai ku ie
p anešimai bend i, eng i kelių mokslininkų. Jų a s o aujamos šalys odė,
kad geog a inė kon e encijos ap ėp is plečiasi – be ak y iai daly aujančių
Veng ijos, G uzijos, La ijos, Lenkijos, Ispanijos i ki ų šalių y ėjų, šieme
p anešimus skai ė i Kanados, B azilijos, Kolumbijos e minologai.
P anešėjos iš Kanados Ma ie-Claude L’Homme p anešimu duo as onas
s a s ymams, o ien uo iems į mokslinį e minologijos lygmenį. Ši Mon-
ealio uni e si e e y imus ykdan i k ies inė p anešėja k eipė dėmesį į
e minologijoje i in ak ualų i , kaip galima sp ęs i iš p anešimo, is labiau
ak ualėjan į polisemijos, a ba daugia eikšmiškumo, eiškinį – uo pačiu
žodžiu į a dijami ienas su ki u susiję dalykai, be žodis, nelygu kon eks-
as a si uacija, u i ski ingą eikšmę, kaip an ai būd a dis žaliasis (angl.
211Te minologija | 2023 | 30
g een), ku is jau ne ik anglų kalboje y a iek spal ą eiškian is būd a dis,
iek žodis, u in is am ik ą ekologiškumo žymę. Iš p anešėjos eikiamų
pa yzdžių bu o ma y i, kad anglų kalboje p ie šios p oblemos p isideda
da i ai kalbai būdinga o mali kalbos dalių su ap is. An ai iek sodinimo
(p z., augalų), iek a sodinimo (p z., miško) eiksmą galin is eikš i plan
gali bū i iek daik a a dis, iek i eiksmažodis. Pas a sčiusi ak ualėjan-
čios polisemijos p oblemos sp endimo galimybes, M.-C. L’Homme siūlė
g ęž is į seman inių aidmenų eo ijos kū ėjo Cha leso Fillmo e’o siūly ą
seman inių aidmenų eo iją i p is a ė me odologiją, išplė o ą ykdan
p ojek ą F ameNe . Polisemijos p oblema, beje, bu o palies a i Moldo os
als ybinio uni e si e o a s o ių Eugenios Mincu i Do inos Maco ei p a-
nešime.
Nė iena iš šių kon e encijų neapsieina be a idos ki iems d iem nuo
e minų unkciona imo nea siejamiems eiškiniams – a ian iškumui i
sinonimijai. Kaip žinoma, lie u ių e minologijos adicijoje jie ienas nuo
ki o ski iami, o užsienio e minologijoje, dažnai g indžiamoje eks ynų
medžiaga, šie eiškiniai pap as ai nag inėjami nepab ėžian ski umo a
aikan ki us ski s ymo k i e ijus. Taigi, nepab ėždama sinonimų i a i-
an ų ski umo, į aukdama da i su są okomis susijusius ne ienodumus,
a ian iškumo p oblemą šioje kon e encijoje s a s ė iš Ispanijos a ykusi
k ies inė p anešėja Pila León A aúz. Remdamasi d iem e minologiniais
iš ekliais, ši G anados uni e si e o mokslininkė yškino daugiakalbių duo-
menų bazių is labiau a skleidžiamą e minų į ai o ės ak ą, aip pa ak ą,
kad ski ingose kalbose i kul ū ose ik o ė koncep ualizuojama ne ie-
nodai, no s ilgą laiką e minologijoje y a o požiū is, kad są okos nuo
kalbų ski umų nep iklauso. Ta pkalbinius ski umus, susijusius iek su
e minais, iek su są okomis, a skleidė i pi mąka kon e encijoje daly-
aujančių B azilijos a s o ių Bea izės Cu i-Con esso os i Tali os Se pos
pa eng as p anešimas. Jį p is ačiusi Bea izė Cu i-Con esso a, nag inė-
dama edybų san ykius eglamen uojančius e minus, k eipė dėmesį i į
ienoje kalboje susida ančius e minų ski umus.
Sinonimijos eiškinį šįka nag inėjo As a Mi ke ičienė i Sigi a Racke-
ičienė. Abi p anešimus skai ė anglų kalba, į šį eiškinį ž elgė iš ski ingų
požiū io aškų. A. Mi ke ičienė, Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos
cen o mokslininkė, besi ūpinan i eo iniais e minų sinonimijos klausi-
mais, pasi emdama Sabelos Fe nández-Sil os y imais i d iejų lie u iš-
kųjų e minų žodynų duomenimis, kėlė sinonimijos seman inių ski umų
Ramunė Vaskelai ė 212 5-oji a p au inė mokslinė kon e encija „Moksliniai,
adminis aciniai i edukaciniai e minologijos lygmenys“
(angl. seman ic dis ance) klausimą. Susi elkusi į sudė inius sinoniminius
e minus (p z.: emocinis s abilumas i emocinis pas o umas; nuasmenin i duo-
menys i anonimizuo i duomenys), ji, emdamasi e mino sudedamųjų dalių
leksiniais ski umais, siūlė ski i maksimalaus, minimalaus i idu inio se-
man inio ski umo sinonimiją. Taigi, nag inė as e mino leksinių ypa ybių
i sinonimijos yšys. Sigi a Racke ičienė, Mykolo Rome io uni e si e o
mokslininkė, i ian i kibe ne inio saugumo e minus, ka u su Liudmila
Mockiene i And iumi U ka pa eng ame p anešime nag inėjo šios s i ies
e minų sinonimija g įs os apklausos ezul a us. Ją ykdan , ski ingų e -
minų a o ojų g upių klaus a, ku iems iš sinoniminių e minų jie bū ų
linkę eik i pi menybę. Apklausus ski ingoms g upėms a s o aujančius
588 esponden us, 10 są okų pa adinimais g indžiamas y imas iš yškino
ne ienodus polinkius. Dauguma esponden ų ge ai žinomas są okas lyg
i bū ų linkę adin i angliškos kilmės e minais (p z.: spamas, hake is a
išingas), be ki oms pa adin i e miną iš anglų kalbos, pa yzdžiui, pe im-
ų s uden ai, o s udijas baigę esponden ai pi menybę eik ų s e imžodį
a s ojančiam sudė iniam e minui. Da y a iš ada, kad isoms esponden ų
g upėms ak ualiausias e mino aiškumas bei ikslumas i nebū inai – jo
umpumas.
Anglų kalba, ku ia ku iama ypač daug me a o inių e minų, i dau-
giakalbis kon eks as yškiomis e minologijos ak ualijomis da o ne ik
sinonimiją a a ian iškumą, be i me a o izaciją, a ba me a o inius e -
minus. Pasi emian ak u, kad okių e minų pasi aiko isose kalbose, a
pasi elkian koncep ualiųjų me a o ų koncepciją, ne e ai i šiuo klausimu
e minologijoje links ama da y i požiū io slink į. Š ai i kon e encijoje
Veng ijos eisės koncep ualiąsias me a o as mėginusi išski i Réka Sólyom,
a k eipusi dėmesį į adicinėje e minologijoje pap as ai pab ėžiamą e -
mino ned ip asmiškumo p incipą, pa i bu o linkusi p i a i da bams, ku-
iuose eigiama, kad koncep ualiosios me a o os padeda sup as i echninę
kalbą. Tačiau Kä lin Jä e iš B iuselio, y usi, kaip g ynosios me a o os
pe eikiamos Eu opos Sąjungos (ES) eisės ak uose i jų e ėjų naudo-
jamoje e minų bazėje IATE, į i alų i es ų kalbas e čiamų e minų pa-
g indu pa i ino pačios kel ą hipo ezę, kad e čian eks us me a o as
links ama p a as i, odėl ben jau šiomis kalbomis pe eikiama eisės ak ų
e minija nė a okia me a o iška kaip angliška. Daugeliui šalių a kul ū ų
sup an amų me a o ų (p z., T ojos a klys), kaip ji a k eipė dėmesį, e čia-
muose eks uose nesiekiama keis i neme a o iniais pasakymais.
213Te minologija | 2023 | 30
Eu opos Sąjungos Ta ybai a s o a usi O solya Hed ig Ka dos a skleidė
i iesiogines pas angas, dedamas, kad, e čian ES eisės ak us, bū ų a si-
ž elgiama į šalių i kul ū ų ski umus. Kaip nu ody a, ski iamos ES eisei
būdingos, uni e salios i kiek ienai šaliai būdingos są okos. Beje, e imo a
inkamo a i ikmenų pe eikimo klausimai šiose kon e encijose populia ūs,
adinasi, ak ualūs nuola . Šieme jie s a s y i i ki ų p anešėjų. Ma ia C ina
He eg iš Rumunijos, emdamasi e čiamų eks ų duomenynu, kons a a o
eiksnių, ku ie galė ų už ik in i, kad e ėjai, e miniją dažnai išmanan-
ys mažiau nei a i inkamos s i ies specialis ai, ją galė ų inkamai pe eik i.
O Ma ia-Co nelia We mu h iš Belgijos, emdamasi on ologijos g indžiama
medicinos nomenkla ū os sis ema SNOMED CT (angl. Sys ema ized No-
mencla u e o Medicine – Clinical Te minology), p e enduojančia į pasaulinę,
a skleidė, kokiais p incipais ado aujan is e čiamos medicinos s i ies on o-
logijos i su kokiais susidu iama sunkumais. Kaip aiškėjo, jas e čian ado-
aujamasi į ai iomis gai ėmis, e minologijos p incipais i ISO s anda ais.
Tačiau Ba ba a Heinisch iš Aus ijos, kėlusi min į, kad e minijos bazes
eikė ų labiau o ien uo i į į ai ius a o ojus, ne ik į e minologus, pa-
s ebėjo, kad am neuž enka ado au is ien ik e minologijos p incipais
a ISO s anda ais. Ki a p anešėja, Gunnhildu S e ánsdó i iš Islandijos,
lygino d i šioje šalyje, ga sėjančioje sa os kalbos saugojimu, ku iamas e -
minų bazes, ku ių iena – islandų ilologo i is o iko a du pa adin ame
Á ni Magnússono ins i u e ku iamas Islandų e minų bankas, adęsis iš
isuomenės i o icialių ins i ucijų pas angų saugo i islandų kalbą i nea -
siejamas nuo e minologinio da bo adicijos, o ki a – Islandijos užsienio
eikalų minis e ijos Te minijos cen o e minų bazė, adusis iš eikalo į
islandų kalbą e s i ES eisės ak ų e minus. Lie u iškąją e minų bazę –
Lie u os Respublikos e minų banką p is a ė Al ydas Umb asas, Lie u-
ių kalbos ins i u o mokslininkas i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos
S e imžodžių kei imo lie u iškais a i ikmenimis sky iaus edėjas, a k eip-
damas dėmesį į ai, kad šio banko s eigimo įs a ymas p iim as p ieš pa
Lie u ai s ojan į ES. P anešėja iš ka o siaubiamos Uk ainos Ma ia Onysh-
chuk analiza o eks ynus, . y. ai, kaip eks ynas leidžia analizuo i ka o
medicinos e minus, o Veng ijos a s o ės, emdamosi eks ynu, nag inėjo
su eiškiniu, ykusiu ka o iš aka ėse, – pandemija – susijusius e minus
usų i okiečių kalbose. Į naujesnę nei e minų bazės a eks ynai ech-
nologiją, į eiklin ą ką ik, – Cha GPT, iš aiškingai pe skai y u p anešimu
a k eipė dėmesį Ma ekas Łukasikas iš Lenkijos.
Ramunė Vaskelai ė 214 5-oji a p au inė mokslinė kon e encija „Moksliniai,
adminis aciniai i edukaciniai e minologijos lygmenys“
Kiek iena kon e encija a skleidžia, kad šalyse ak y iai ieškoma būdų,
kaip obulin i adiciškus, pa ikimus e minijos duomenų i e minologi-
nio da bo į ankius – e minų žodynus. Šieme šias pas angas i in iš yškino
G uzijos y ėjų pa eng i p anešimai. Viename jų p is a y as ilius uo a-
sis a iacijos e minų žodynas (Ma ine Osadze, Na ela Muzash ili, Robe
Khachidze, Vazha Kelikhash ili), ki ame, nag inėjan sa i us, į ai ių į akų
(Bizan ijos impe ijos, Rusijos) pa y usius G uzijos bažny inius e minus,
minė as engiamas bažny inių e minų žodynas (Lia Ka osanidze, Lin-
da Gio gadze). Bū a i da ieno G uzijos e minologų p anešimo – jame
s a s y a, kad inkamo echnikos e minų žodyno neįmanoma pa eng i
p ieš ai neišsp endus susikaupusių e minijos p oblemų (Manana E ko-
maish ili, Nino Da eshidze). O Lie u ai a s o aujan i p anešėja Dalia Ge-
dze ičienė (Lie u os socialinių mokslų cen o Teisės ins i u as) g ęžėsi į
Ta p au inių žodžių žodyną – s a s ė, a galima jį laiky i eisės e minijos
šal iniu.
Į sa os šalies e minų a kybą iesiogiai o ien a osi la ių p anešėjai.
Dacės Šos akos, Ju io Bo zo o i Jānio Zu e io bend ame p anešime a -
skleis a, kaip siekiama paleng in i la iškais nela iškų e minų a i ikme-
nimis besi ūpinančios, be dėl ISO s anda ų i ki ų šal inių su nela iškų
e minų g iū imi susidu iančios La ijos e minologijos komisijos da bą.
Bend ame P ancūzijos i Lenkijos uni e si e ų a s o ų p anešime (F ançois
Be kmans, Maxence Bige elle, Michal Wieczo owski), emian is speci ine
e minų a ojimo s i imi – plė elių pa i šių e minija i jos lyginimu su
ISO s anda ais, eig a, kad ben jau šioje s i yje os klasi ikacijos sis emos
e minai maža e a ojami, jie nepa eikia ikslios in o macijos, odėl kel a
min is, kad eikia naujos klasi ikacijos sis emos. Tiesa, ienas šios kon e-
encijos p anešėjas, o bū en Axelis Eme as iš Vokie ijos, išsamiai ap a ęs
in o macijos i dokumen acijos e minus eguliuojan į ISO 5127 s anda ą,
jį e ino kaip lėmusį sude in ą šiandieninę os s i ies e miniją.
Edukacinis e minologijos lygmuo šiame enginyje i gi daug s a s y as.
Jau ne pi mą ka ą jame daly aujan is Rica do Ei o-B unas iš Ispanijos šie-
me p is a ė Mad ido Ka lo III uni e si e e s uden ams p adė ą dės y i e -
minologijos ku są. Veng ijos a s o ai (And ea Ba a, Ka alin Foga asi, É a
Ka alin Va ga) p anešime pasakojo, kaip papildy as medikams dės omas
e minologijos ku sas – s uden ams kaip pi minis šal inis pa eikiama nau-
jausia, au en iška medicinos s i ies dokumen acija. T ijų šalių p anešėjų
g upė (I ene A o Escu edo, Ma ia B uno, Ma ia Ca men S aiano) kalbėjo

215Te minologija | 2023 | 30
apie ai, kaip e minologijai moky i diegiamas Eu opos Pa lamen o ini-
cijuo as Te minologijos be sienų p ojek as, o į edukacinį lygmenį su elk as
p anešėjų iš Kolumbijos p ojek as a skleidė, kad a p au inio e slo s uden-
ai e minologijos mokomi juos į aukian į žodyno engimą (Juan Ca los
Díaz Vásquez, Se gi Casals Rispau). In o e mo a s o ų Blancos S ellos Gi-
aldo Pe ez i Ch is iano Galinskio p anešime p is a y a mik omokymosi
(angl. mic olea ning) samp a a i kalbė a apie okio mokymosi yšius su
e minologija, o Igo is Kudashe as, Tampe ės uni e si e e Suomijoje dės-
an is e minijos a kybos (angl. e minology managemen ) ku są, pasakojo,
kaip nus emba jo s uden ai, sužinoję, kad ba siu ys y a be ba ų, – e mi-
nologai ben jau Suomijoje iki šiol nė a iksliai apib ėžę e minų e minijos
a kyba, e minologinis da bas, e minog a ija.
Taigi, kon e encijoje palies i isi siūly i s a s y i e minologijos lyg-
menys, numa y i i nenuma y i aspek ai. O ienu p anešimu, pe skai y u
k ies inės p anešėjos iš I alijos Ma ios Te esos Zanolos, dės ančios Ka a-
likiškajame Š enčiausiosios Ši dies uni e si e e, lygmenų bei aspek ų iš-
kel a i da daugiau, kaip an ai ekonominis aspek as: kadangi p oduk us
eikia inkamai ap ašy i, speci ikuo i, e minologija už ik inan i p oduk ų
kokybę, o e minija – e ek y ią komunikaciją. Be ypač šios p anešėjos,
pasi emian i ga siąja Flo encijos is o ija, aukš in as kul ū inis i is o inis
aspek ai: e minologija i e minija a skleidžia žinias apie kalbą, isuome-
nę, jos sa i umą, gy a usias i gy uojančias adicijas; analizuojan e -
miniją a e minologiją galima užčiuop i min ies aidos i kalbos, žodyno
aidos sąsajas.
Is o inio aspek o s a ba yškėjo i iš jau minė o G uzijos mokslininkų
p anešimo apie bažny inius e minus, o iesiogiai e minologijos is o ija
analizuo a Ágo os Fó is p anešime. Jame apž elg a Veng ijos e minolo-
gijos aida nuo pa jos užuomazgų. Į is o iją g ęžėsi i šios a p au inės
kon e encijos o ganiza o ė, jos mokslinio komi e o na ė i Lie u ių kalbos
ins i u o di ek o ė Albina Aukso iū ė – ji ap a ė ieno iškiliausių Lie u-
os XIX a. š ie ėjų Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos, K e ingos p anciškonų
ienuolyne ašiusio mokslinį bo anikos eikalą Taislius augyminis, aiky-
ą e minų kū imo būdą – pap as ų liaudies žodžių e minologiza imą i
a skleidė, kad ame eikale pi miausia su ink i i pa eik i žmonių kalboje
a o i augalų a dai. Vos keli e minai adosi me a o izacijos būdu, daug
aiky as išski inis J. A. Pab ėžos e minų kū imo būdas – augalai pa-
adin i pagoniškų die ybių i mi ologinių bū ybių a dais (p z.: aus ėja,
Ramunė Vaskelai ė 216 5-oji a p au inė mokslinė kon e encija „Moksliniai,
adminis aciniai i edukaciniai e minologijos lygmenys“
ga dūny is, klemalis, salia as). Į p aei į dėmesį k eipė i Vilniaus uni e si e-
o Šiaulių akademijai i La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u ui a s-
o a usi Regina K ašy ė, p anešimą aip pa skaičiusi lie u iškojoje kon-
e encijos sekcijoje. Ji a skleidė ą užsidegimą, su ku iuo XX a. pi mojoje
pusėje La ijoje, ka u i La ijoje eikusioje Te minologijos komisijoje,
eng i į ai ių e minų žodynai.
Ki i lie u iškosiose sekcijose skai y i p anešimai, kaip bū ų galima juos
apibend in i, daugiausia bu o o ien uo i į e minus i jų g upes, aigi į
mokslinį e minologijos lygmenį. Ju gi a Mikelionienė (Kauno echnolo-
gijos uni e si e as) skai omu p anešimu į e minologijos disku są mėgi-
no į auk i deminu y us, ku ie, kaip ji a k eipė dėmesį, daug nag inė-
jami kaip g ožinei li e a ū ai a šnekamajai kalbai būdingas ak as, be
eik nenag inėjami kaip e minai. No a o iškas pagal emą bu o i Linos
Ru kienės, Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen o mokslininkės,
p anešimas – ji, emdamasi a chi ek ū os i s a ybos e minais, kaip e mi-
nologijos objek ą ap a ė daik a a dėjimo būdu besi andančius e minus,
a k eipė dėmesį iek į ne ienodas jų adimosi aplinkybes, iek į ne ienodą
daik a a diškumo laipsnį. To pa ies Te minologijos cen o mokslininkė
Auš a Rimku ė-Ganusauskienė, pasi inkusi ap a i palygin i mažai nag i-
nėjamą e minų g upę – eponiminius e minus, dėmesį sky ė ap angos
eponiminiams e minams, okiems kaip makin ošas, išeljė, gibsonai, Jėzaus
sandalai, B auno di žas i . . Palmi a Zemle ičiū ė a skleidė pokyčius, ku-
iuos šiandien pa i ia šiaip jau pi miausia medicinos s i ies e minu laiky-
inas e minas dep esija, o šios apž algos au o ė p is a ė y imą, o ien uo ą
į mak oekonomikos e minus.
S ečiai pažin į su Lie u a u ėjo p ogą p a ęs i Lie u os Didžiosios Ku-
nigaikš ys ės aldo ų ūmuose.
Gau a 2023-11-20
Ramunė Vaskelai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as amune. askelai [email protected]