Te minologija / Te minology
2025, N . 32, p. 1–39
Tu inio nuo oda / Con en s link
ISSN 2669-2198 (elek oninis / online)
Copy igh © 2025 Ramunė Vaskelai ė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons‚ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: / Gau a: 2025-09-26. Accep ed: / P iim a: 2025-11-13. 1
TERMINŲ TRUMPUMO PRINCIPAS: VERTINIMAS IR TAIKYMAS
TERMINŲ TVARKYBOJE
The P inciple o Te m B e i y: E alua ion and Applica ion in Te minology
Managemen
RAMUNĖ VASKELAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
El. paš as: amune. askelai [email p o ec ed]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-6063-9699
Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių e minologija; lie u ių bend inės kalbos no mų i a osenos
y imai.
h ps://doi.o g/10.35321/ e m32-08
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjamas ienas iš e minologijos p incipų – e minų umpumo p incipas, ku is
laikomas iek e minų kū imo, iek jų a kybos p incipu. Pi miausia apž elgiamas šio p incipo e inimas
lie u ių e minologijos da buose, siekian užčiuop i galimus p obleminius jo aspek us i p oblemiškumą
galinčius lem i eiksnius, o ada susi elkiama į e minų ilgio duomenis, odančius, kaip umpumo p incipas
aikomas ski ingų k ypčių e minų a kybos da buose.
ESMINIAI ŽODŽIAI: e minas, e minologijos p incipai, umpumo p incipas, kompiu e inė e minų
a kyba, leksikog a inė e minų a kyba, eks inė e minų a kyba.
ABSTRACT
The a icle examines one o he p inciples o e minology – he p inciple o e minological b e i y,
which is conside ed o be a p inciple o bo h e m c ea ion and e m managemen . Fi s , he e alua ion o his
p inciple in Li huanian e minology is e iewed in o de o iden i y i s possible p oblema ic aspec s and he
ac o s ha may cause p oblems, and hen he ocus shi s o e m leng h da a, which shows how he p inciple
o b e i y mani es s in di e en di ec ions o e minology managemen .
KEYWORDS: e m, p inciples o e minology, p inciple o b e i y, compu e ized e m managemen ,
lexicog aphic e m managemen , ex ual e m managemen .
2
ĮVADAS
Te minų umpumo p incipas o muluojamas kaip ienas iš e minologijos p incipų,
aiky inų iek e minus ku ian , iek juos a kan . Vis dėl o ealūs e minijos duomenys
a skleidžia, kad ne isada i ne isų e minologijos p incipų y a laikomasi, aigi kai ku ie iš
jų, aip pa i pa i adicinė e minologija, jau ku is laikas ge okai k i ikuojami (ž ., p z.,
Temme man 1997; 1998; Myking 2001; Cab é 2003). Fo muluojami nauji požiū iai, o ka u
i nauji p incipai (ž ., p z., Temme man 2000). Kai ku ie adicinės e minologijos
numa omi p incipai k es ionuojami i lie u ių e minologų, kaip an ai e minologijos
mokslo p adžioje kaip ienas pag indinių o muluo as e minų iena eikšmiškumo p incipas,
ku io paisan , kiek ienas e minas u i žymė i ik ieną są oką, o kiek iena są oka u ė ų
bū i pa adin a ik ienu e minu (p z.: Keinys 2013; Mi ke ičienė 2020). Tačiau e minų
umpumo p incipas didesnio dėmesio ben jau lie u ių e minologijoje nė a sulaukęs. Tam
ik ų pas abų dėl jo pa eikiama, be a ski ame da be šis p incipas nė a nag inė as.
Šiame s aipsnyje susi elkiama bū en į e minų umpumo p incipą. Tikslas –
panag inė i, a jis p oblemiškas kaip e minų a kybos p incipas. Tam a liekamas d ipakopis
y imas. Iš p adžių, o ien uojan is į lie u ių e minologijoje eikiamas pas abas šio p incipo
a e minų umpumo klausimu, siekiama išsiaiškin i, a p oblemiškas šio p incipo eo inis
e inimas, i užčiuop i galimus p oblemiškumo eiksnius. O eiksniams iš yškėjus kai ku ie
iš jų pa ik inami ealių e minijos a kybos duomenų analize, aip a skleidžian , a esama
umpumo p incipo aikymo ski umų e minų a kyboje.
Kadangi čia pa eikiama ne mokslo s udija a monog a ija, o ik mokslo s aipsnis,
eo inėje da bo dalyje su egis uo i isų lie u ių e minologijos da buose eikiamų pas abų
e minų umpumo klausimu nesiekiama. Daugiausia o ien uojamasi į pag indinius lie u ių
e minologijos da bus, ku iuose ūpimu klausimu pa eikiama ienokių a ki okių pas abų.
Dėmesys k yps a į XX a. pabaigos i XXI a. publikacijas, ačiau ne engiama į auk i i kai
ku ių kiek anksčiau išėjusių da bų, galinčių a skleis i umpumo p incipo samp a os
o ma imąsi lie u ių e minologijoje.
Tiek pag indinį šio da bo objek ą, iek isą e minologijos p incipų inkinį į a dijan i
e minija ge okai į ai uoja, odėl kyla nag inėjamo objek o į a dijimo p oblema.
Te minologijos da buose ap a iami p incipai pa adinami iek e minologijos p incipais (p z.:
ISO 704-87; No eikai ė 1994; Klima ičius 2003: 12; TŽR 2007), iek i e minologijos
eikala imais (p z.: Keinys 2005 [1987]: 459; Gai enis 2014 [1994]: 206), aip pa e minų
eikala imais (p z., Gai enis 2014 [1994]: 206–213) a e minams keliamais eikala imais
(p z.: Keinys 2005 [1994]: 262). A i inkamai į a dijami i konk e ūs p incipai, ūpimasis –
kaip umpumo p incipas (p z., Gai enis 2014 [1990]: 406) a ba kaip umpumo eikala imas
(p z., Gai enis 2014 [1997]: 195, 238). Pag indinis e mino dėmuo eikala imas lyg i
dažnesnis mokomojo pobūdžio a į e minų kū ėjus o ien uo uose da buose (p z.: TV 2006:
2; Bielinskienė i k . 2014: 145; Mickienė, B iaukienė 2016: 47), o eo inių e minologijos
klausimų s a s ymuose lyg i dažnesnis p incipo e minas. Tačiau aip y a ne isais a ejais.
P z., 1979 m. paskelb as išsamus Kazimie o Gai enio s aipsnis y a pa adin as „Bend ieji
3
lie u ių e minijos kū imo i no minimo p incipai‚ (Gai enis 2014 [1979]: 107–117), o ki as
į eo inius e minologijos p incipų s a s ymus o ien uo as jo s aipsnis – „Kalbiniai i
loginiai e minų eikala imai‚ (Gai enis 2014 [1994]: 206–213). Sinonimų neiš engiama
ne i iename da be. Vis dėl o, a siž elgus į minė ą polinkį, kaip bend ąjį čia enkamasi
a o i e minų umpumo p incipo e miną ( aip pa i su umpin ą umpumo p incipas), ik
ap a ian ki ų au o ių da bus bus pa a ojamas i jų a o as e minas. Šalu inis e mino
dėmuo be eik neį ai uoja. Te minas ekonomijos p incipas a ekonomiškumo p incipas,
a ojamas kalban apie lie u ių bend inės kalbos no minimo p incipus, lie u ių
e minologijos da buose e as. Jį a ojo K. Gai enis (2002: 96–97), lygindamas
e minologijos p incipus su bend inės kalbos no minimo p incipais.
PRINCIPO VERTINIMAS
Teo inio e inimo ski umai
Apie ai, a e minų umpumo p incipas laikomas e minologijos p incipu,
pi miausia galima sp ęs i iš ų p incipų a dijimo a ap a imo. Va dijan p incipus,
umpumo p incipas pap as ai minimas. Š ai Mokomajame e minologijos žodynėlyje, į ku į
į auk as e minas e minų eikala imai, a p jį aiškinan iš a dijamų da ybinio pa ogumo,
sis emiškumo, s ilis inio neu alumo, aisyklingumo, ikslumo eikala imų paminimas i
umpumas (K ašy ė 2005: 79), o ai eiškia, kad jis laikomas o pa ies ango a lygmens
p incipu, kaip i ki i iš a dy ieji. S asys Keinys, e indamas biblio ekininkys ės i
bibliog a ijos e miniją, p ieš ai i gi a dija e minams keliamus eikala imus, o a p jų mini
i umpumą: „Te minams y a keliama nemažai į ai ių eikala imų – iena eikšmiškumas,
ikslumas, sis emiškumas, aisyklingumas, objek y umas (nejausmingumas), umpumas,
skaid umas (kalbinis eikšmės pag įs umas) i k .‚ (Keinys 2005 [1996]: 246)
1
. Me odinėje
mokomojoje knygoje Lie u ių e minologijos aspek ai e minams keliami eikala imai
ap a iami a ski ai, o kaip ienas iš jų ap a iamas i umpumas (Mickienė, B iaukienė 2016:
49–50). Knygos p adžioje, ap a ian e mino są oką, i gi pasakoma, kad „kiek ienas
e minas u i bū i aisyklingas, ikslus, sis emiškas, umpas, s ilis iškai neu alus i
da ybiškai pa ogus‚ (Mickienė, B iaukienė 2016: 12). Auš a Rimku ė-Ganusauskienė (2023:
19–24), mokslo s udijoje siekdama nus a y i XXI a. p adžios šal iniuose a ojamų ap angos
pa adinimų e minologinę e ę, p ieš ai ap a ia k i e ijus
2
, pagal ku iuos ji bus e inama,
. y. e minams keliamus eikala imus, o a p jų – i umpumo eikala imą.
Kad umpumo p incipas laikomas ienu iš e minologijos p incipų, ma y i i iš
į ai iuose e minologijos da buose pa eikiamų pas abų. P z., da 1969 m. s aipsnyje
K. Gai enis (2014 [1969]: 521) ašė, kad sudė inis e minas gali bū i aisyklingos da ybos,
logiškai p asmingas i moksliškai mo y uo as, be p ak inei a osenai ne inkan is dėl didelio
1
Visu e inama ik s aipsnio au o ės.
2
K. Gai enis (2014 [1996]: 225), ap a damas e minologijos p incipus, k eipė dėmesį į ai, kad k i e ijaus
e minas a o inas, kai kalbama apie ko no s e inimą pagal p incipus; k i e ijus – ai e inimo pag indas,
a ba ma as.
4
išplės umo, p z., g ei o eikimo kie iklis (= g ei asis kie iklis). T umpumo p incipą kaip
s a bų minėjo i Albina Aukso iū ė, ap a dama sudė inių e minų a osenos ne ikslumus:
„S a bu, kad e minas bū ų ne ik iena eikšmis, aisyklingas, ikslus, da ybiškai pa ogus,
be i umpas. Ypač s a bu, kad sudė iniai e minai bū ų kuo aiškesni i
umpesni‚ (Aukso iū ė 1996: 48). Ap ašomuosius žodžių junginius ji į a dijo kaip ieną
iš sudė inių e minų a osenos ne ikslumų i eigė, kad juos „ eikė ų su umpin i i
su e minin i‚ (Aukso iū ė 1996: 48). S. Keinys, e indamas biblio ekų sky ių pa adinimus,
i gi minėjo, kad „ge iau, kai ik įmanoma, adin i pap asčiau, umpiau‚ (Keinys
2005 [1993]: 363), o ap a damas d ikalbį usiškų i es iškų p o esijų bei pa eigų pa adinimų
žodyną kaip eigiamą jo b uožą nu odė ai, kad es iškų e minų a ky ojai s engėsi išlaiky i
adicinį kalbos polinkį į pap as us, nepe k au us žodžiais pa adinimus, i p idū ė: „Te minų
umpumas, kompak iškumas i iena eikšmiškumas y a isaip siek ini dalykai‚ (Keinys
2005 [1981]: 342). Pasak jo, nebū ina kiek ieną ka ą, ben kiek keičian is echnologijai,
keis i i p o esijos pa adinimą, p z., kepėjas gali i oliau bū i adinamas kepėju, no s
šiandien echnologija i leis ų jį adin i pusiau au oma inės bandelių gamybos linijos
ope a o iumi, o y oj ik iausiai da kaip no s ki aip (Keinys 2005 [1981]: 341–342).
Ve indamas im ą a o i g upės ku a o iaus e miną, S. Keinys (2005 [1974]: 443) eigė, kad,
juo keičian iki ol plačiai a o ą e miną g upės ado as, ik pakenkiama kalbos
ekonomijai – umpesnis žodis keičiamas ilgesniu. Apž elgdamas apybos e minus, minėjo,
kad e minologijoje siūloma eng i ilgų žodžių i , ku ik galima, a o i umpesnius, aigi
ie oj daugiasluoksninės apybos a o ina daugiasluoksnė apyba, juolab kad šiuo a eju
umpesnis žodis y a i aisyklingesnis (Keinys 2005 [1972]: 389).
Taigi, kaip ma y i, umpumo są oka siejama iek su e miną suda ančių žodžių
skaičiumi, iek i su žodžių ilgumu. Pas a uoju aspek u kaip ypač pa ankią e minologijai
S. Keinys minėjo galūnių edybą: galūnių ediniai p anašesni už p iesagų edinius uo, kad
galūnės niekada neilgina žodžio (Keinys 2005 [1995]: 19), pasak jo, galūnių ediniai
„ e minologijai inka, galima saky i, idealiai‚ (Keinys 2005 [1979]: 79). O dū iniai padeda
iš eng i keliažodžių e minų, . y. leidžia suda y i „palygin i umpus, padedančius iš eng i
pažyminių susi elkimo ūšinius pa adinimus‚ (Keinys 2005 [1983]: 130). Kad umpumo
p incipas nesiejamas ien su e miną suda ančių žodžių skaičiumi, ma y i i iš pasi aikančių
mėginimų paaiškin i umpumo p incipo są oką a apib ėž i e miną. P z., e minų
žodynėlyje, ku e minų eikala imai aiškinami kaip požymiai, pagal ku iuos y a ku iamas
e minas, e inamas jo inkamumas i su ikimas su nus a y omis no momis (K ašy ė 2005:
79), e minu umpumas žymima są oka paaiškin a kaip „siekimas umpesne e mino
o ma iš eikš i isus są okai būdingus požymius‚ (K ašy ė 2005: 84). K. Gai enis (2002:
96), apibūdindamas umpumo p incipą, eigė, jog „pi menybė eik ina umpesniems
kalbos iene ams‚. Tiesa, mėginimai umpumo p incipo e miną apib ėž i a paaiškin i
juo žymimą są oką lie u ių e minologijoje e i. Pap as ai ši są oka laikoma sa aime
sup an ama. Neaiškinamos i są okos „ umpas e minas‚, „ilgas e minas‚, aigi umpų i
ilgų e minų iba aiškiai nenub ėžiama.
5
S. Keinys (2005 [1979]: 79), išsamiai ap a damas umpumo požiū iu „idealiai
inkančią‚ galūninę lie u iškų e minų da ybą, minėjo e minologijos mokslo p adininką
Dmi ijų Lo ę, eigusį, kad e mino umpumo eikia siek i aip pa , kaip i jo ikslumo, i šį
eikala imą aikiusį ne ik pa iems e minams, be i jų da ybos a iksams, p z., p iesagoms.
Rusų e minologų da bų ci uojama i ki uose anks esnio laiko a pio lie u ių e minologijos
da buose, ku pa eikiama ienokių a ki okių pas abų dėl e minų umpumo p incipo. Iš o
bū ų galima sp ęs i, kad jie galėjo u ė i į akos o muojan is umpumo p incipo a jo
s a bos e inimui lie u ių e minologijoje. Juolab kad D. Lo ė, kaip nu odoma K. Gai enio
(2002: 117), pi masis su o mula o eikala imus e minams, a p jų į aukdamas i
umpumo eikala imą. K. Gai enis i iesiogiai į a dija, kad poka io me ais lie u ių
e minologija daug p iklausė nuo usų e minologijos, nes „[T]eo inės li e a ū os iš užsienio
be eik negauda ome‚ (Gai enis 2002: 110).
Tačiau pa s K. Gai enis e minų umpumo klausimu, egis, bu o a sa gesnės
nuomonės. 1979 m. paskelb ame išsamiame da be Bend ieji lie u ių e minijos kū imo i
no minimo p incipai, ku jo pi mąka pamėginama susis emin i a su o muluo i
„šiuolaikinius lie u ių e minologijos p incipus‚
3
, umpumo p incipas kaip a ski as
neišski iamas, no s i pas ebima, kad da Kazys Gi nius, pamėginęs o muluo i mokslinei
e minijai keliamus eikala imus, a p jų minėjo i ai, „kad a das bū ų umpas, nes ilgi
daugialypiniai a dai didžiai apsunkina jų a ojimą‚ (Gai enis 2014 [1979]: 108). Šiame
K. Gai enio s aipsnyje iš iso su o muluo a dešim a ski ų p incipų
4
, ačiau umpumo
p incipas neį auk as. Jis epaminė as su o mula us 7-ąjį p incipą, o ien uo ą į e mino
aisyklingumą i da ybinį pa ogumą, ku p idu a: „Apsk i ai e minams keliami da šie
papildomi eikala imai: a) umpumas, b) skambumas, c) unikalumas, d) iš e čiamumas į
ki as kalbas i . .‚ (Gai enis 2014 [1979]: 115). Išei ų, kad umpumo p incipas s aipsnio
au o iaus laikomas ik papildomu, o ne okio pa ies ango kaip ki i o muluojami p incipai.
Kaip a ski as umpumo p incipas neap a as i ėlesniame K. Gai enio s aipsnyje
e minologijos p incipų klausimu – 1994 m. išėjusiame „Kalbiniai i loginiai e minų
eikala imai‚, no s s aipsnio p adžioje i paminė a, kad „s a biausi i dažniausiai minimi
kalbiniai e minų eikala imai y a šie: aisyklingumas, ikslumas, sis emiškumas,
umpumas, da ybinis pa ogumas, emocinis neu alumas i k .‚ (Gai enis 2014 [1994]:
206). Tiesa, po po os me ų išspausdin as K. Gai enio ka u su Angele Kaulakiene pa eng as
3
Kad ai pi masis mėginimas su o muluo i „šiuolaikinius lie u ių e minologijos p incipus‚, ma y i iš
au o iaus pas abos, kad „iki šiol da niekas nemėgino susis emin i lie u iškų e minų kū imo i no minimo nei
bend ųjų, nei specialiųjų p incipų‚ (Gai enis 2014 [1979]: 113). Apie anks esnius bandymus o muluo i
p incipus ašoma Jono Klima ičiaus (2003), S asio Keinio (2012 [1967]: 29–56), Albinos Aukso iū ės (2024:
35–42) i k . da buose.
4
Fo muluo ės ody ų, kad ben kai ku ie ap a iami e minologijos p incipai o muluojami eikiau kaip
aisyklės, p z.: „3. Te minologinio į a dijimo eikmę iškelia i nus a o a i inkamos s i ies specialis ai.
Kalbininkai pa a ia, kaip ge iau ą są oką pa adin i‚ (Gai enis 2014 [1979]: 114).

6
s aipsnis „Eks aling is iniai e minų no minimo p incipai‚
5
ody ų, kad umpumo
p incipas e minijos no minimo požiū iu lyg i bū ų laikomas s a biu. Tiksliau, umpumas
čia paminimas ap a ian ieną iš eks aling is iniu laikomų p incipų – s a is inį e minų
e inimo p incipą, apibūdinamą kaip eiškian į, jog labiausiai papli ę kalbos ak ai laikomi
ge iausiai a i inkančiais no mą (Gai enis 2014 [1996]: 233). Teigian , kad s a is inis
k i e ijus padeda į e in i i e minų umpumą, šiame s aipsnyje minimas Zip o dėsnis,
numa an is, kad žodžio a e mino ilgis y a a i kščiai p opo cingas jo a osenos dažniui, o
ada pada oma okia iš ada: „Vadinasi, san ykinis e minų ilgis odo a ba jų naujumą, a ba
nepakankamą suno minimą‚ (Gai enis 2014 [1996]: 233). Išei ų, kad san ykinai ilgi e minai
laikomi nepakankamai suno min ais, o suno min i e minai u ė ų bū i umpi. Ki u ši
min is išdės oma i iesiau: kuo ge iau e minija išplė o a i suno min a, uo daugiau u ė ų
bū i umpesnių e minų (Kaulakienė, Maka iūnienė 2014 [1999]: 36).
Vis dėl o 1991 m. ašy as K. Gai enio s aipsnis „Po a e minologijos
mažmožių‚ a skleidžia, kad au o ius nebu o linkęs umpumo laiky i bū inuoju
e minologijos eikala imu. Tai odo opona imas usų e minologės nuomonei: „Rusų
e minologė I. Volko a e minų iena eikšmiškumą, umpumą i kalbinį aisyklingumą
laiko bū inaisiais e minologijos eikala imais, o isus ki us eikala imus (sis emiškumą,
mo y uo umą, da ybinį pa ogumą i k .) – akul a y iaisiais. Mūsų nuomone, ai ne isai
ikslu. T umpumo eikala imą a gu a galima laiky i bū inuoju‚ (Gai enis 2014 [1991]:
195). A k eipęs dėmesį, kad ne isi mokslo kalbos eks uose a ojami ilgi e minai iš ies y a
e minai i kad, ki a e us, mokslo e minai eks e gali bū i umpinami, galiausiai s aipsnio
au o ius pada o gana g iež ą iš adą: „Da ybiškai i g ama iškai aisyklingas u i bū i
kiek ienas e minas, o umpas – ne kiek ienas. Y a am ik os e minų g upės ( a ie e ų
pa adinimai augalų sis ema ikos e minijoje, di ožemio klasi ikacijos e minai i k .), ku ie
ienažodžiai i d ižodžiai iš is negali bū i. Taigi e minas u i bū i oks, kokio eikia am
ik ai są okų sis emai‚ (Gai enis 2014 [1991]: 196). Ši min is K. Gai enio dės oma i
2002 m. išėjusioje jo knygoje Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys.
Te minologijos p incipus ap a damas bend inės kalbos no minimo p incipų kon eks e,
au o ius joje aip pa oponuoja usų e minologei I inai Volko ai, o kaip ieną iš a gumen ų
pamini žodžio a žodžių junginio no minio ilgumo ibų nebu imą: „T umpumo eikala imą
a gu bau galima laiky i bū inuoju. Juk nė a nus a y ų a ski o žodžio a nomina y inio
žodžių junginio no minio ilgumo ibų‚ (Gai enis 2002: 43). Kaip bū ų galima sp ęs i iš šioje
knygoje pa eik o umpo umpumo p incipo ap a imo, jo aikymą lyg i links ama ap ibo i
gimininiais e minais: „Pa yzdžiui, gimininėms są okoms pa adin i ge iau inka
ienažodžiai e minai negu sudė iniai. Rūšinėms są okoms pa adin i kai ku ių s ičių
a p au iniai e minijos kodeksai ekomenduoja ik d ina ius pa adinimus. Va ie e ų
pa adinimai augalų sis ema ikos e minijoje aip pa negali bū i umpesni kaip ižodžiai
5
Čia eks aling is iniai e minų no minimo p incipai apibūdinami kaip „ iesiogiai susiję ne su kalbos sis ema,
be su isuomenės, a ski ų jos g upių a asmenybių nuomone, jų požiū iu į e miniją, aip pa su ki ų mokslų
me odų aikymu e minams no min i‚ (Gai enis 2014 [1996]: 229–230).
7
e minai‚ (Gai enis 2002: 43). Išei ų, kad šis lie u ių e minologas umpumo p incipo
nelaikė pag indiniu, uni e saliu, isai e minijai a ne kiek ienam e minui aiky inu
e minologijos p incipu.
Ki a e us, jo k eip as dėmesys į eks uose ma omą polinkį e minus umpin i. P z.,
oks polinkis pas ebė as 1980 m. s aipsnyje apie mokslinių s aipsnių kalbą – čia ašy a, kad
mokslo kalboje ypač yški ekonomijos endencija, dėl o joje daug sa i ų elip inių
kons ukcijų, specialių san umpų i o muojasi į ai ūs e minų bei simbolių de iniai
(Gai enis 2014 [1980]: 576). O 1990 m. ašy ame K. Gai enio s aipsnyje eigiama, kad
„ eks e e minus galima i eikia umpin i. Jie gali bū i umpinami d iem būdais:
1) su aukian ilgus sudė inius (daugiažodžius) e minus i p aleidžian kai ku iuos jų
dėmenis i 2) ku ian aidines i skiemenines san umpas‚ (Gai enis 2014 [1990]: 406).
2002 m. da be Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys šio au o iaus i gi ašoma,
kad au omobilizmo ado ėlyje ie oj sudė inio e mino idaus degimo a iklis gali bū i
a ojamas ienažodis a iklis, nes umpinimas daug kuo susijęs su mokslo kalbos s ilis ika
(Gai enis 2002: 43). Vis dėl o šiame da be galiausiai K. Gai enio pa eikiamas oks
apibend inimas: „Apsk i ai e minų umpumas i umpinimas y a ak ualesni a osenos, o
ne iksacijos s ičiai‚ (Gai enis 2002: 44). Išei ų, kad iek umpumas, iek i umpinimas
labiau sie ini ik su e minų a osena, o e minų iksacijoje, ku ia, kaip ody ų K. Gai enio
ki u pa eik as paaiškinimas, laikomas e minų eikimas e minų žodynuose, s anda uose,
e minų bankuose a ki uose e minijos šal iniuose
6
, umpumo p incipas nebū inas
(plg. au o iaus eiginį, kad e minas u i bū i oks, kokio eikia am ik ai są okų sis emai).
Į polinkį eks uose e minus umpin i, aip pa juos ilgin i, k eipiamas dėmesys i ki uose
da buose, e mino umpumo i e mino umpinimo są okas ski ian (ž . Mi ke ičienė
2015: 55–56). Tačiau iename naujausių sa o da bų As a Mi ke ičienė (2024: 2) a k eipia
dėmesį į ai, kad e minai umpinami ne ik es uose, be i a kan e miniją (ją ku ian ,
e čian , no minan , s anda izuojan ) – čia i gi ieškoma są okoms umpesnės aiškos.
Išei ų, kad umpumo siekis ak ualus ne ik e minų a osenai, be i jų a kybai.
Taigi, ien iš o, kas ap a a, aiškėja, kad eo inis e minų umpumo p incipo
e inimas lie u ių e minologijoje nė a isiškai ienodas a nep oblemiškas. Viena,
umpumas laikomas okio pa ies ango p incipu kaip i ki i e minologijos p incipai a ne iš
jų išski iamas kaip isaip siek inas dalykas, ki a, jis e inamas a sa giau – į a dijamas ik
kaip papildomas p incipas. Viena, jį links ama laiky i ak ualesniu ik e minų a osenai, ki a,
pas ebima, kad umpumo siekis ak ualus i e minų a kybai.
Ne ienodumą, beje, a skleidžia i šiam p incipui ski iama ie a e minologijos
p incipų klasi ikacijoje. Tuos p incipus ski s an į kalbinius i loginius, umpumo p incipas
p iski iamas p ie kalbinių (Gai enis 2014 [1994]: 206). Kad jo p igim is kalbinė, ody ų i
6
„Kalbinių e minologijos p oblemų y inė ojai p ieš 15–20 me ų daugiausia domėjosi adinamaisiais iksacijos
s e os e minais, . y. e minais, paim ais iš žodynų, s anda ų, e minų bankų i ki ų e minijos šal inių‚
(Gai enis 2014 [1986]: 154). Tiesa, iksacijos e minas lie u ių e minologijoje a ojamas e okai, juo žymima
są oka a jos san ykis su e minų a kybos e minu žymima są oka a ski ai neaiškinamas.
8
ap a ian šį p incipą pa eikiamos pas abos, p z., jau minė as pasi ėmimas Zip o dėsniu,
numa ančiu, kad kalboje dažniausiai a ojami žodžiai a jų junginiai būna umpi, a
kalboje besi eiškiančios ekonomijos endencijos pas ebėjimas. Kalbos ekonomijos p incipas
į aukiamas i į lie u ių bend inės kalbos no minimo p incipų bei k i e ijų inkinį (BKTP
1997), o numa an e minologijos p incipus jais y a emiamasi. An ai K. Gai enis (2002: 90)
nu odo, kad isi jie daugmaž inka i e minijai no min i, ik kai ku iuos eikia da
pa ikslin i, sukonk e in i, p i aiky i e minologijos eikmėms. Vis dėl o ki ame leidinyje, ku
e minų eikala imai aip pa ski s omi į kalbinius i loginius, e minų umpumo
eikala imas p iski iamas ne p ie kalbinių, o p ie loginių (K ašy ė 2005: 79). Tiesa,
pa eikiama i okių eiginių, ku ie ody ų, kad didelės p ieš a os čia ne u ė ų bū i –
umpumas ak ualus iek kalbos, iek logikos požiū iu: „Ilgi, pe daug išplės i e minai
kenkia kalbėjimo (i mąs ymo) ekonomijai <...>‚ (Mickienė, B iaukienė 2016: 49).
Vis dėl o iek iš šios apž algos yškėjan ys požiū io į umpumo p incipo s a bą
ski umai, iek iš p incipų klasi ikacijos ma omi s y a imai ody ų, kad kalbamasis p incipas
nė a nep oblemiškas.
Galimi p oblemiškumo eiksniai
Iš s y a imų, ma omų umpumo p incipą p iski ian p ie a i inkamos p incipų
g upės, bū ų galima sp ęs i, kad požiū io į šį p incipą ski umus galė ų lem i pačios
e minologijos p igim is, . y. jos sąsaja i su kalba, i su logika. Vis dėl o ki os pas abos,
eikiamos ap a ian umpumo p incipą a ki us dalykus, ody ų, kad a sa gų šio p incipo
e inimą gali lem i ai, kad ben am ik ais a ejais jį aiky i e minus ku ian a juos
a kan y a keblu.
Š ai K. Gai enis (2022: 100–108 ), be bend ųjų e minų no minimo p incipų, mini i
specialių aisyklių bei p incipų, ku ie „ eglamen uoja ski ingų e minijos s ičių a jos
mik osis emų a kybą‚. O okios specialios aisyklės, p z., jo minimos chemijos
nomenkla ū ai aikomos IUPAC ap obuo os aisyklės, eglamen uoja i pa adinimų
suda ymą. 1994 m. skelb ame K. Gai enio s aipsnyje „Ta p au inių e minologijos p incipų
aikymas mūsų e minijai‚, ku iškel os a p au inės e minų a kybos suda omos
p oblemos, i gi k eip as dėmesys į ai, kad kai ku ių s ičių a mik osis emų e minų a kybą
eglamen uoja a i inkamą e minų sanda ą numa ančios a p au inės e minų a kybos
aisyklės. P z., ji numa oma a p au iniuose bo anikos, zoologijos nomenkla ū os
kodeksuose (Gai enis 2014: [1994]: 214). Tame s aipsnyje minima ne okių a p au inės
e minų a kybos ekomendacijų, ku ios numa o, kad naujai a si andančioms są okoms
bū ų su eik i pa adinimai, ku iuos bū ų galima pe im i į ki as kalbas be pakei imų a ba
mažai ką pakei us (Gai enis 2014 [1994]: 216). Be o, kaip a k eipiamas dėmesys,
Ta p au inė s anda izacijos o ganizacija (ISO) s anda izuoja ne ik a ski ų s ičių e minus,
be i e minologijos p incipus bei me odus. Išei ų, kad ben am ik ų s ičių e minijoje
aiky i umpumo p incipą gali bū i keblu dėl a i inkamo e minų a kybos eglamen a imo.
9
Be o, ame K. Gai enio (2014 [1994]: 215–216) s aipsnyje pas ebima, kad
a p au iniuose e minų kodeksuose dažnai būna nu ody a e minus nacionalinėmis
kalbomis e s i, o specialis ai e minų e imą dažnai sup an a iesiogiai, kaip g ama iškai
adek a ų e imą. Į specialis ų polinkį e minus e s i, o ne juos ku i, k eipiamas dėmesys
i ki u , ne jei šis polinkis su a p au inės e minų a kybos eikala imais i nesiejamas
(p z.: Gai enis 2002: 85; Keinys 2004: 234–235; Zaikauskas 2014). O ai ody ų, kad
umpumo p incipo aikymo ikdis galė ų bū i o iginalo kalbos e minų sanda a. An ai
S. Keinys, da 2004 m. a k eipęs dėmesį į ai, kad pe pas a uosius keliolika me ų ne ienos
s i ies eks ų daug daugiau e čiama nei ku iama („šiuo a ž ilgiu, galima saky i, be eik
g įž a į XVI amžių, kai i gi y a o eks ų e imas, o ne kū yba‚), ka u pas ebi, kad e imo
p ak ikoje yškėja endencija sa os kalbos e minus kuo labiau p ia in i p ie o iginalo kalbos
e minų, bijan nuo jų nu ol i (Keinys 2004: 234–235). Be e čiamų eks ų gausos, lie u ių
e minologų jau seniai pas ebimas i mokslo a echnikos aidos ska inamas e minų
daugėjimas (Gai enis 2014 [1982]: 121). O daba , adinamosios globalizacijos sąlygomis,
kaip ody ų kad i s anda izuojamos e minijos ap a imas (p z.: Skujiņa i k . 2006;
Bliūdžu ienė, Če niauskai ė 2021), e minų gausa jų a kybos požiū iu ampa sunkiai
su aldoma. Tai i gi galė ų bū i umpumo p incipo aikymo ikdis.
Judi a Džežulskienė (2010: 7–8), i gi a k eipdama dėmesį į globalizacijos eiksnį,
mini są okų sudė ingėjimą. Tiksliau, ji eigia, kad šiuolaikinėse e minų sis emose
sudė ingesnėms są okoms eikš i nebepakanka ienažodžių e minologinių iene ų, p i eikia
pag indinę są oką ikslin i, plės i, de alizuo i da keliais dėmenimis, odėl i andasi
daugiažodžiai e minai. Minėdama daugiažodžius e minus kaip būdingiausią šiuolaikinės
mokslo leksikos b uožą, au o ė eigia, kad jie „pap as ai a si anda jau susi o ma us
pag indinėms e minų sis emoms, kai andasi naujų eiškinių, eikalaujančių esamų e minų
modi ikacijos. Tokių e minų eikšmės mo y uojamos baziniais e minais, o s uk ū os
išplečiamos ki ais dėmenimis. Daugiažodžiai e minai ka ais gali bū i laikomi ku io no s
d ižodžio e mino dėmens de alizacijos ezul a u‚ (Džežulskienė 2010: 7).
Iš ki ų pas abų e minų umpumo a umpumo p incipo klausimais kaip galimas šio
p incipo aikymo ikdis aiškė ų galima jo sanki a su ki ais e minologijos p incipais, p z.,
aisyklingumo p incipu. Š ai no s žodžių dū yba laikoma pa ogia e minijai dėl galėjimo
suda y i umpesnį e miną, iš kai ku ių anks esnio laiko a pio s aipsnių ji yškėja i kaip
dažnas ne aisyklingų e minų adimosi šal inis. P z., apž elgian mokomuosius e minų
žodynus 1981 m. s aipsnyje pas ebė a, kad be eik kiek iename lie u iškame mokomajame
e minų žodyne galima ap ik i ne aisyklingos da ybos e minų i jų a ian ų (Gai enis
2014 [1981]: 461). 1994 m. s aipsnyje kaip ienas dažniausių ne aisyklingų e minų kū imo
a ejų minimas ne ikslus da ybos ipo a ka ego ijos pasi inkimas, nulem as
pseudoanalogijos p incipo aikymo, p z.: beb im ie ė, ugniaa spa umas (Gai enis
2014 [1994]: 206–207). Susida an i umpumo i aisyklingumo p incipų p ieš a a am
ik ais a ejais į a dijama i iesiogiai: „Ne isada ienas žodis ge esnis už žodžių junginį.
An ai no om neno om ie oj būd a džio ge akokybiškas eikia a o i pasakymą ge os
16
isų ų žodynų e minų suda o d ižodžiai e minai, mažesnę – ienažodžiai, da mažesnę –
ižodžiai, o ke u žodžių i ilgesnių e minų žodynuose nedaug (Umb asas 2013: 117). Šiuo
a eju jau e inami e minog a inės e minų a kybos da bai, ačiau i jų pag indu
nus a omi du dėsningumai, yškėjan ys daugiausia eks uose pa eikiamos e minijos
pag indu. Tai lyg i ody ų, kad a p e minog a inės i eks inės e minų a kybos (a
a osenos) yškesnių umpumo p incipo aikymo ski umų nesama.
Tačiau ame pačiame A. Umb aso da be, kaip jau užsimin a pi moje šio s aipsnio
dalyje, pa eikiama duomenų i apie Te minų banke a komų eisės ak ų e minų ilgį.
Te minų a kyba Te minų banke, kaip nu odo i s aipsnio au o ius, apima ne ik eisės
ak ų e minus (Umb asas 2013: 99–100), be 2013 m. s aipsnyje jis plačiau ap a ia bū en
eisės ak ų e minų a kybą, o ją ap a damas pa eikia i čia a komų eisės ak ų e minų
ilgio skaičia imų, iksliau, duomenų apie Te minų banke eikiamų Te minologijos
pakomisės aps a s y ų i ap obuo o e mino s a usą įgijusių eisės ak ų e minų, ku ių
2013 m. ugpjūčio mėn. bu o 9 056, ilgį (Umb asas 2013: 113). Iš pa eikiamų skaičių, aip
pa i iš pa yzdžių aiškė ų, kad šie e minai ge okai ilgesni, i apie ai galima sp ęs i iš kelių
odiklių.
Pi ma, kaip ma y i iš čia pa eikiamos 1 len elės, gana didelę šių e minų dalį suda o
ke u žodžiai e minai, . y. jų apie 15 p oc., o da didesnę – penkiažodžiai i ilgesni e minai.
Jų as a ne apie 19 p oc., no s, kaip minė a, jau i ke u žodžių e minų ki uose šal iniuose
minima nedaug. Lygindamas ap obuo us eisės ak ų e minus su e minų žodynų e minais,
A. Umb asas (2013: 117) nu odo, kad e minų žodynuose ke u žodžių e minų ik apie
3 p oc., penkiažodžių i ilgesnių – ik apie 1 p oc.
1 len elė. Te minų banke i e minų žodynuose eikiamų e minų palyginimas pagal ilgį, 2013 m.
Te minų šal inis
1 žodis
2 žodžiai
3 žodžiai
4 žodžiai
5 žodžiai i
daugiau
Te minų bankas (ap obuo i eisės
ak ų e minai)
Te minų žodynai
~ 10 p oc.
~ 32 p oc.
~ 32 p oc.
~ 52 p oc.
~ 24 p oc.
~ 12 p oc.
~ 15 p oc.
~ 3 p oc.
~ 19 p oc.
~ 1 p oc.
Šal inis: A. Umb asas (2013: 113, 117); suda y a au o ės.
An a, ienažodžių– ižodžių e minų g upių išsidės ymo seka šiuo a eju i gi ki okia,
nei nus a oma ki uose da buose: no s i a p Te minų banke a komų eisės ak ų e minų
y auja d ižodžiai e minai, ačiau ižodžių e minų y a ge okai daugiau nei ienažodžių,
. y. jie suda o apie 24 p oc., ienažodžiai – apie 10 p oc. Vienažodžius e minus nus e ia
ne i ke u žodžiai e minai (plg. apie 10 p oc. i apie 15 p oc.), aip pa penkiažodžiai i
ilgesni e minai (plg. apie 10 p oc. i apie 19 p oc.). Au o iaus lygin i pasi ink uose
e minog a inės a kybos šal iniuose ižodžiai e minai ienažodžių nenus e ia, iksliau,
ižodžių e minų čia ik apie 12 p oc., o ienažodžių – ne apie 32 p oc. Juolab jų
nenus e ia ke u žodžiai e minai a penkiažodžių i ilgesnių e minų g upė (ž . 1 len elę).

17
T ečia, ne ik skaičiai, be i pa yzdžiai odo, kad Te minų banke pa eikiami
ap obuo i eisės ak ų e minai išski inai ilgi. Kaip ilgiausią A. Umb asas nu odo šiame
s aipsnyje jau minė ą aš uoniolikažodį e miną žemdi bių, miško sa ininkų, ie os eiklos
g upių na ių, ki ų kaimo gy en ojų i jų konsul an ų ne o maliojo ęs inio p o esinio mokymo
p og ama, ačiau minima i ki ų iš keliolikos žodžių suda y ų e minų. Tiesa, ki aip nei
įp as a lie u ių kalbos e minų ilgio duomenų pa eikiančiuose da buose, nus a an e mino
ilgį jo skaičiuojami i a nybiniai žodžiai, aigi i ilgiausias e minas, šių žodžių į
skaičia imus neį aukian , kiek su umpė ų – ap ų sep yniolikažodis. Pa s au o ius apie
e inamus Te minų banko penkiažodžius i ilgesnius e minus pasako, kad kuo e miną
suda ančių žodžių daugiau, uo ų e minų a p ap obuo ų eisės ak ų e minų mažiau. Tai
odo i jo pa eik a len elė (iš jos čia a ink us ik penkiažodžių i ilgesnių e minų duomenis
ž . 2 len elėje). Vis dėl o iš keliolikos žodžių suda y ų e minų ki uose šal iniuose
ne iksuojama, jau i šešiažodžių e minų minima gana e ai i ik pa ienių (p z.,
Zemle ičiū ė 2004: 349). K. Gai enis (2002: 17) y a minėjęs, kad e minų žodynuose i
s anda uose ilgiausi e minai – sep yniažodžiai, ačiau ki u , ap a damas ap obuo us
s anda ų e minus, au o ius enu odė os du juose pasi aikiusius sep yniažodžius e minus
(Gai enis 2014 [1995]: 221).
2 len elė. Te minų banke pa eik i penkiažodžiai i ilgesni eisės ak ų e minai pagal žodžių skaičių, 2013 m.
Te miną
suda an-
čių žodžių
skaičius
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
18
Te minų
skaičius
719
385
265
142
86
53
35
12
6
6
3
2
1
Šal inis: A. Umb asas (2013: 113); suda y a au o ės.
Taigi, iek A. Umb aso pa eik i duomenys apie Te minų banke a komą eisės ak ų
e miniją, jo palygin i su 27 į ai ių s ičių e minų žodynuose eikiamų e minų ilgio
duomenimis, iek čia pa eikiamas lyginimas iš yškina, kad Te minų banke a koma eisės
ak ų e minija nuo ki uose šal iniuose eikiamos (a a ojamos) e minijos ge okai ski iasi, i
ai ma y i iš kelių odiklių: ižodžių e minų pe s a os, palygin i su ienažodžiais e minais,
daug didesnio ilgesnių už ižodžius e minų skaičiaus, išski inio e minų ilgumo.
Sp endžian iš šių odiklių, umpumo p incipas čia aikomas ge okai ki aip nei
e minog a inės a eks inės e minų a kybos šal iniuose.
Pa s au o ius Te minų banke eikiamus ilgesnius, nei įp as a adicinėje
e minog a ijoje, e minus aiškina eisės są okų sa i umu, ačiau jau anks esnėje šio
s aipsnio dalyje kel a p ielaida, kad į akos aikan umpumo p incipą galė ų u ė i i
kompiu e inės e minų a kybos ski umai, palygin i su e minog a ine e minų a kyba.
Bū en e minų a kybos k yp ies eiksnį čia i nusp endžiama pa ik in i, am pasi inkus
kelioms ski ingoms a kybos k yp ims a s o aujančių šal inių, o kaip ienas jų
18
pasi enkamas Te minų bankas – kompiu e inės e minų a kybos šal inis. Tiksliau,
p a ęsian A. Umb aso p adė ą lyginimą, be pasi elkian i ki ų šal inių, čia bus lyginama, a
umpumo p incipas šiame kompiu e inės e minų a kybos šal inyje iš ies aikomas ki aip
nei ki uose e minų a kybos šal iniuose. Apie ai bus sp endžiama iš e minų ilgio odiklių,
šiuo a eju o ien uojan is ik į e miną suda ančių žodžių skaičių.
Ti iamieji šal iniai i duomenų a ankos ypa umai
Siekian palygin i, a iš ies esama umpumo p incipo aikymo ne ienodumų
ski ingų k ypčių e minų a kybos da buose, iš iso čia pasi elkiama ijų k ypčių –
kompiu e inės, e minog a inės i eks inės – e minų a kybos šal inių. Ke i osios iš
pap as ai minimų (ž .: Gai enis 2002: 63–87; Mickienė, B iaukienė 2016: 58–63) e minų
a kybos k ypčių – s anda izacijos – da bų neį aukiama iek dėl s aipsnio apim ies
ibojimų, iek i dėl o, kad ai galė ų bū i a ski o y imo objek as.
Kompiu e inei e minų a kybai, kaip jau paaiškėjo, šiuo a eju a s o auja Te minų
bankas, e minog a inei – po a ekonomikos e minų žodynų, eks inei – po a ado ėlių
aukš osioms mokykloms (jie bus adinami ado ėliais). Taigi, lyginamų šal inių skaičius
nė a didelis, ačiau didelio jų skaičiaus šiuo a eju i nesiekiama. P iešingai, siekiama
apsi ibo i ik ienos s i ies – ekonomikos – e minijos duomenimis, nes jau ap a ian
umpumo p incipo eo inį e inimą aiškėjo, kad ski ingų s ičių e minijai gali bū i
būdingas ne ienodas e minų ilgis. Konk ečiau, iš monog a ijoje Lie u ių kalbos e minų
au oma inis a pažinimas i apib ėžimas pa eik os len elės, ku ioje nu odomi ne bend i, o ien
ik š ie imo i mokslo s i ies eisės ak ų ap obuo ų e minų ilgio duomenys (Bielinskienė i
k . 2015: 64), ma y i, kad jie nesu ampa su A. Umb aso pa eik ais bend ais duomenimis.
P z., ižodžiai ap obuo i š ie imo i mokslo s i ies eisės ak ų e minai ienažodžių
nenus e ia ( ižodžių – 23 p oc., ienažodžių – 21,6 p oc.), ke u žodžių ien š ie imo i
mokslo e minų i gi nedaug (4,1 p oc.). Tai i ska in ų ink is šal inius, ku iuose a komi
os pačios s i ies e minai, o ien uojan is į ekonomikos e minų a kybą.
Minė i po a pasi enkamų e minų žodynų – ai 2006 m. išleis as Da ido Pea ce’o
suda y as Aiškinamasis ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodynas ( oliau – AEŽ), ku io
p a a mėje nu odoma, jog čia pa eik a 2 800 e minų s aipsnių, i 2008 m. išleis as
aiškinamasis Rū os Vainienės Ekonomikos e minų žodynas ( oliau – ETŽ), ku io i šelyje
nu odoma, jog čia pa eik a apie 1 400 e minų. D. Pea ce’o suda y as žodynas aip pa
pa adin as aiškinamuoju, ačiau jis y a e s inis (pagal eikiamų apib ėžčių išsamumą ne
galė ų bū i p ilyginamas enciklopediniam žodynui), aigi, p i eikus šį žodyną eks e ski i
nuo ki o aiškinamojo žodyno, jis bus pa adinamas e s iniu AEŽ. Iš ekonomikos ado ėlių
pasi enkami mak oekonomikos ku są pe eikian ys ado ėliai: Kauno echnologijos
uni e si e o Mak oekonomika (KTU 2008) i Vilniaus uni e si e o Mak oekonomika (VU
2017). Iš Te minų banko, kaip i A. Umb aso 2013 m. s aipsnyje, imami ik eisės ak ų
e minai, ačiau šiuo a eju a enkami ik ie, ku ie Te minų banke nu odomi kaip
ekonomikos s i ies e minai. Kaip i A. Umb aso s aipsnyje, e inami ik ap obuo o
19
e mino s a usą u in ys e minai. Žinoma, am ik ų umpumo p incipo aikymo polinkių
galė ų pa ody i i ap obuo ų e minų palyginimas su ne eik inais e minais, ačiau, be
Te minų banko, nuo oda n k. į e in ų e minų pa eik a ik iename iš e minų žodynų, o
ki ame žodyne i abiejuose ado ėliuose apib ėžiamiems e minams oks s a usas
nesu eikiamas. Taigi, lygin i duomenis šiuo požiū iu keblu. Ap obuo o e mino s a usą
u in ys ekonomikos s i ies eisės ak ų e minai umpumo sume imais oliau bus
pa adinami i Te minų banke a komais e minais, no s, žinoma, e minų a kyba
Te minų banke apima ne ik eisės ak ų e minus. Čia lyginsimi Te minų banko duomenys
y a daugiau nei dešim mečiu ėlesni nei ap a i A. Umb aso s aipsnyje – ai 2025 m.
ugsėjo mėn. šiame e minų a kybos šal inyje bu ę ap obuo i ekonomikos s i ies eisės
ak ų e minai.
Tiesa, no s pasi ink i lygin i šal iniai a s o auja ski ingoms e minų a kybos
k yp ims, gali a ody i, kad juos su ienodina VLKK aikomas e minų e inimas. I iš
ik ųjų iek e minų žodynų, iek ado ėlių e minai Lie u oje s a s omi i į e inami
VLKK, ki aip a ian , jie šios ins i ucijos no minami. Žodynų e minų no minimą numa o
VLKK pa i in i Te minų žodynų engimo bend ieji eikala imai (TŽR 2007) i Te minų
žodynų e inimo aisyklės (TŽT 2004), ado ėlių kalbos, įskai an e minus, e inimą –
VLKK p o okoliniu nu a imu pa i in as Aukš ųjų mokyklų ado ėlių kalbos aisyklingumo
e inimo a kos ap ašas, ku iame numa y a, kad VLKK e ina ado ėlius i e minijos
a ž ilgiu (AMVA 2015). Lie u iškasis Te minų bankas aip pa y a no minamojo pobūdžio
e minų a kybos šal inis: jame pa eikiamus e minus engia als ybės ins i ucijose
suda y os e minijos komisijos, be s a s o i į e ina VLKK Te minologijos pakomisė (ž .:
Umb asas 2013; 2023). Taigi, no s e minų a kyba apima ne ik e minų no minimą
9
, gali
a ody i, kad no minimo požiū iu isi čia pasi ink i lygin i šal iniai y a ienodi. Tačiau
minė i e minų žodynų engimo eikala imai p i alomi ik VLKK užsakomiems žodynams,
e in i ado ėlius aukš osios mokyklos i gi eikia sa o nuožiū a, aigi VLKK e minologinės
kokybės požiū iu į e ina ne isų e minų žodynų a ado ėlių e minus. Pasi ink ieji
e minų žodynai i ado ėliai kaip ik i ne u i pažymos, kad jie bū ų e in i šios
ins i ucijos, no s isi jie edaguo i, ecenzuo i specialis ų. Vadinasi, iš pasi ink ų šal inių
VLKK į e in i ik Te minų banke eikiami e minai (šiuo a eju – u in ys ap obuo o
e mino s a usą)
10
.
Tačiau i dėl ki ų p iežasčių Te minų bankas y a nuo e minog a inės a eks inės
e minų a kybos šal inių besiski ian is e minų a kybos šal inis. Kaip nu odo
9
Te minų žodynėlyje nu ody a, kad e minų a kyba y a e minų sis eminimas i no minimas a siž elgian į
e minų eikala imus (K ašy ė 2005: 80).
10
Vieno iš šal inių – Vilniaus uni e si e o ado ėlio Mak oekonomika – e minus bū ų galima laiky i
aps a s y ais i į e in ais VLKK, jei jie bū ų imami iš Te minų banko, nes Te minų banke eikiami ado ėlių
e minai, a ink i i pa ikslin i ado ėlių au o ių, y a s a s omi VLKK i jos Te minologijos pakomisės
(Umb asas 2023: 150). Tačiau čia šio ado ėlio e minai imami iš pa ies ado ėlio. Ki ų čia pasi ink ų šal inių
e minai Te minų banke ne eikiami.
20
A. Umb asas (2013: 118), e minologinis da bas čia di bamas pasi elkian elek oninius
yšius, duomenys be kada gali bū i pildomi, a naujinami, keičiami. O eks inė e minų
a kyba nuo kompiu e inės a e minog a inės a kybos lyg i u ė ų ski is eks inei a
kon eks inei e minų a osenai būdingais a ejais, įskai an i e minų umpinimą. Jų
siekian iš eng i, . y. šiuo a eju i ian e minų umpumą, o ne umpinimą, iš ado ėlių
a enkami ik juose apib ėžiami a aiškinami e minai. Vado ėlyje apib ėžiamas a
aiškinamas e minas dažnai eks e da i išski iamas (ki u š i u a k .), šalia jo pa eikiamas
angliškas a i ikmuo, aigi šiuo požiū iu e minų pa eikimas ado ėliuose y a panašus į jų
pa eikimą ki ų k ypčių e minų a kybos da buose. Panašumą odo i ai, kad, apib ėžian
e miną, kaip i Te minų banke a e minų žodynuose, gali bū i pa eikiamas i e mino
sinonimas. Šal iniuose eikiami e minų sinonimai šiuo a eju ne e inami.
Siekian palygin i duomenis, e minai, ku iuos eikian e minų žodynuose y a
nu odomos kelios eikšmės, išskaidomi a ski ais s aipsniais, nes aip e minai eikiami
Te minų banke. Taip gaunamas ki oks, nei nu ody as pačiuose e minų žodynuose, e minų
skaičius. Kadangi šiuo a eju siekiama lygin i e minijos duomenis, am ik a e minų
žodynuose eikiamų duomenų dalis a me ama.
Kalban apie e minijos duomenų a anką, pasaky ina, kad ai nė a leng ai
sp endžiamas užda inys. A enkan duomenis iš Te minų banko, susidu a su echninėmis
kliū imis. Duomenų a anką iš jo apsunkina ai, kad čia pa eikiamų paieškos ezul a ų
skaičius ibojamas. Taigi, pa ikslin osios paieškos langelyje kaip s i į nu odžius ekonomika, o
kaip e mino s a usą – ap obuo as ( oks s a usas leidžia eisės ak ų e minus a ibo i nuo šioje
bazėje eikiamų e minų žodynų i ado ėlių e minų), pa ody as ik bend as ekonomikos
s i ies eisės ak ų ap obuo ų e minų s aipsnių skaičius i siūly a paiešką siau in i. Todėl
pačių e minų ieško a šal inio langelyje į ašan spėjamus eisės ak ų pa adinimų žodžius:
įsakymas, įs a ymas, nu a imas, p ojek as. Taip iš Te minų banko su ink a 910 ap obuo ų
eisės ak ų e minų s aipsnių, i ai be eik a i inka čia pa odomą bend ą ap obuo ų
ekonomikos s i ies eisės ak ų e minų s aipsnių skaičių – 935
11
.
Te minijos duomenų a anką iš e minų žodynų apsunkina ai, kad čia, ki aip nei
Te minų banke, links ama eik i i ne e minų, o kai ku ių iš čia eikiamų iene ų
e minologinio e inimo klausimas gana neaiškus. Asmen a džiai, okie kaip F iedmanas,
Mil onas; Hume’as, Da idas; Keynesas, Johnas Mayna das ETŽ; Pa e o, Wil edo; Le ne ,
Abba P.; Edgewo h, F ancis Ysid o AEŽ, sup an ama, e minais nelaikomi, aigi i čia į
lyginamų e minų im į neį aukiami. Kas ki a su asmen a džiais suda y i e minai, adinami
eponiminiais e minais, p z.: G ešamo dėsnis, Fiše io eiškinys, Filipso k ei ė ETŽ; C ame io
aisyklė, Eule io eo ema, Lo enzo k ei ė ETŽ. Tačiau AEŽ pasi aiko i dokumen ų
pa adinimų (p z.: Bend oji mui ų i p ekybos su a is, Vienodų užim umo galimybių įs a ymas,
Fede alinės p ekybos komisijos įs a ymas), o ypač didelę AEŽ s aipsnių dalį suda o ins i ucijų
ik iniai pa adinimai (p z.: Nacionalinis ekonominių i socialinių y imų ins i u as, Islamiškasis
11
Ski umas susida o dėl o, kad ap obuo o e mino s a usą y a ga ę i Lie u os banko Ekonomikos
depa amen o e minai, be jie nebū inai galė ų bū i a ojami eisės ak uose, odėl čia neį aukiami.
21
plė os bankas, P amonės i p ekybos inansų ko po acija, Ta p au inių obligacinių sando ių
a pininkų asociacija). Tokių ik inių pa adinimų san ykio su e minais klausimas nė a
pakankamai aiškus. Lie u ių e minologai, pas ebėdami polinkį e minų žodynuose eik i i
ik inių pa adinimų, jų nelinks a laiky i e minais (p z.: Gai enis 2014 [1969]: 519), be
ka u pas ebi, kad ik inių pa adinimų i e minų san ykio klausimas da be eik ne y inė as
(p z., Gai enis 2002: 128).
Lie u ių e minologijoje e minais nelaikomi i būd a džiai, daly iai a p ie eiksmiai,
nes, pasak K. Gai enio (2002: 31), jie nea lieka ienos s a biausių e mino unkcijų –
nomina y inės, a ba į a dijamosios. Taigi, čia neį auk i i jie, no s pa ienių būd a džių,
daly ių a jų junginių e minų žodynuose pa eik a, p z.: an iciklinis, konku uojan is, silpnai
s aciona us, kapi alui imlus AEŽ; apodik inis, endogeninis, acionalus ETŽ. Ki aip e inami
sudaik a a dėję būd a džiai, daly iai a jų junginiai (p z., Mi ke ičienė 2022: 7), be ki u
dėl jų e miniškumo paabejojama (Zemle ičiū ė 2020: 316). Šiuo a eju į lyginamų e minų
inkinį sudaik a a dėję būd a džiai i daly iai į aukiami, p z.: a leis ieji, disk e usis
kin amasis, an asis ge iausiasis AEŽ; apd aus asis ETŽ.
Į abu e minų žodynus į auk a i lo ynizmų bei p ancūzizmų, ik e s iniame AEŽ
jie iš e s i, p z.: a p io i lo . iš anks o, ce e is pa ibus lo . ki oms sąlygoms nepaki us, laissez
ai e p anc. leiski e eik i. ETŽ jie aip i pa eik i, p z.: e o, a p io i, ab in i o, ex an e, o ce
majeu e, al e ego. Tokius nesulie u in us ki ų kalbų skolinius, kaip i nenomina y inius
specialis ų a ojamus žodžius i kons ukcijas (p z., spo o i ka iškų komandų pa adinimus
lygiuok kai ėn! po du ikiuok!), egis, siūly a laiky i p o esionalizmais (Gai enis 2014 [1985]:
141), ačiau ka u a skleis a, kad pa i p o esionalizmo samp a a nė a ienaly ė. Taigi,
p o esionalizmų i e minų iba i gi nė a neaiški. Pa s K. Gai enis (2002: 24; 2014 [1985]:
136–144), ap a ęs siau ąją i plačiąją p o esionalizmų samp a as, bu o linkęs laiky is
nuomonės, kad e minai y a ik dalis p o esionalizmų, o ki a dalis jų nė a e minai. Kaip
pas a uosius jis minėjo nesulie u in us žodžius i žodžių junginius, a ojamus am ik ų
s ičių specialis ų kalboje, aip pa i nenomina y inius specialis ų kalboje a ojamus žodžius
a kons ukcijas (Gai enis 2002: 24; 2014 [1985]: 140–141). Taigi, šiuo a eju e minų
žodynuose pa eik i nesulie u in i a iš e s i į lie u ių kalbą lo ynizmai i p ancūzizmai į
lyginamų e minijos duomenų inkinį neį aukiami. Tačiau, b ėžian šią ibą, ka u iškyla
e minų žodynuose pasi aikančių p o esinių ža gonizmų, e alų i pan. san ykio su e minija
klausimas. Sp ęs i šiuos eo iniu požiū iu keblius klausimus, e in i pagal ilgio odiklius
lyginamos e minijos e minologinę kokybę nė a šio s aipsnio ikslas, aigi ki i, nei čia
iš a dy i, e minų žodynuose a ski ais s aipsniais pa eik i iene ai į lyginsimų duomenų im į
į aukiami, ik į kai ku iuos da bus a k eip as a ski as dėmesys. A enkan e minijos
duomenis iš ado ėlių, čia iš a dy i dalykai kėlė mažiau keblumų. No s e minų žodynuose
eikiamų asmen a džių, ins i ucijų a ki ų objek ų ik inių pa adinimų, lo ynizmų a
p ancūzizmų pa a ojama i čia, jie, išsky us pa ienius a ejus (p z., Ta p au inis aliu os
ondas a Pasaulio bankas KTU 2008), nė a e minologizuojami.

22
Te minų ilgio duomenys
Ką ik ap a u būdu iš pasi ink ų šal inių a inkus e minijos duomenis, oliau
e minai sug upuo i pagal juos suda ančių žodžių skaičių i aip gau i ski ingų k ypčių
e minų a kybos šal iniuose pa eikiamų e minų ilgio odikliai (ž . 3 len elę). Nus a an
e minų ilgį, eko apsisp ęs i, a į auk i i a nybinius žodžius (kaip ai da y a A. Umb aso
s aipsnyje), a jų neį auk i (kaip įp as a eikian e minų ilgio duomenis į ai iose
publikacijose). Kadangi šiuo a eju siekiama palygin i ezul a us su A. Umb aso pa eik ais
skaičia imais, apsisp ęs a len elėje pa eik i ezul a us, gau us į skaičia imus į aukian i
a nybinius žodžius, o galinčius dėl o susida y i ski umus minė i a ski ai.
3 len elė. Te minai pagal juos suda ančių žodžių skaičių ski ingų k ypčių e minų a kybos da buose
Te minų
a kybos
k yp is
Te minų a kybos
šal inis
1 žodis
2 žodžiai
3 žodžiai
4 žodžiai
5 i
daugiau
žodžių
Iš iso
KOMPIUTERINĖ
TVARKYBA
Lie u os Respublikos
e minų bankas (Te minų
bankas)
105
330
216
119
140
910
TERMINOGRAFINĖ TVARKYBA
R. Vainienė. Ekonomikos
e minų žodynas, 2008
(ETŽ)
418
632
138
25
9
1 222
Aiškinamasis ekonomikos
anglų–lie u ių kalbų
žodynas, sud.
D. W. Pea ce, 2006
(AEŽ)
372
(361)
1 518
(1 501)
594
(603)
178
(192)
54
(59)
2 716
TEKSTINĖ
TVARKYBA
Mak oekonomika, 2008
(KTU 2008)
68
211
116
50
9
454
Mak oekonomika, 2017
(VU 2017)
38
170
99
51
23
381
Iš 3 len elės pi miausia ma y i ienas isus čia pasi ink us e minų a kybos šal inius
siejan is panašumas – d ižodžių e minų y a imas: daugiausia bū en šios g upės e minų
as a iek abiejuose ekonomikos e minų žodynuose, iek abiejuose ado ėliuose, iek i
ap obuo oje Te minų banko eisės ak ų e minijoje, iš ku ios šiuo a eju a si ink i ik
ekonomikos e minams ame šal inyje p iski i e minai. D ižodžių e minų y a imas
pa i ina e minų ilgio duomenų pa eikiančių publikacijų, aip pa i A. Umb aso
skaičia imų, ku iais apimami 27 e minų žodynų duomenys, iš yškinamą ak ą, kad
daugiausia lie u ių kalboje a ojama a eikiama d ižodžių e minų. Čia pasi ink as e minų
ilgio skaičia imo būdas d ižodžių e minų odikliams be eik ne u i į akos. Į skaičia imus
23
neį aukian a nybinių žodžių, d ižodžiais e minais eikė ų laiky i i okius žodynuose
pa eik us e minus kaip indėlis iki pa eikala imo, įėjimas į inką, ne pelno įmonė, obligacija su
a ka pa, e ė už pinigus ETŽ, indėliai iki pa eikala imo, pinigai iki pa eikala imo, skola be
užs a o, inka be a pininkų, a lyginimas pagal išdi bį, da bas pagal aisykles, ne kainų
konku encija, ne mui ų kliū ys, y imai i plė a, gebėjimai i užda bis, į es is i iš es is,
pap očiai i p ak ika AEŽ, po a Te minų banke pa eik ų e minų (įs aiga p ie minis e ijos i
a leidimas nuo baudų), VU ado ėlyje pa eik ą e miną in es icijos į a sa gas, aigi 3 len elėje
nu odomi d ižodžių e minų g upių dydžio odikliai i da šiek iek padidė ų. Tačiau,
sup an ama, ien iš d ižodžių e minų y a imo sp ęs i, kad e minų umpumo p incipas
isuose lyginamuose e minų a kybos šal iniuose aikomas ienodai, bū ų isiškai ne ikslu.
Ve in ini i ki i odikliai.
T ižodžiai e minai isuose šal iniuose, išsky us R. Vainienės suda y ą ETŽ,
ienažodžius ge okai nus e ia. VU ado ėlyje jų ge okai daugiau nei duka , plg. 99 i 38.
Kaip ap a a lyginan e minų ilgio duomenų pa eikiančius da bus, ižodžių e minų
pe s a a, palygin i su ienažodžiais e minais, iš yškėjo ik kaip Te minų banke a komai
eisės ak ų e minijai būdingas odiklis. Šiuo a eju, iš Te minų banko a si inkus ik
ekonomikos s i ies eisės ak ų e minus, ši pe s a a i gi ma y i, ačiau ka u aiškėja, kad ji
yški i ki ų k ypčių e minų a kybos šal iniuose. A ink oje Te minų banko e minijoje
ižodžių e minų ne kiek mažiau, . y. jie suda o 23,74 p oc. isų čia a ink ų o šal inio
e minų, KTU ado ėlyje okių e minų 25,55 p oc., VU ado ėlyje – 25,98 p oc. Taigi, iš
e minų ilgio duomenų eikiančių da bų ap a imo yškėjusią ienažodžių– ižodžių e minų
g upių išsidės ymo seką šiuo a eju pa i ina ik R. Vainienės suda y as aiškinamasis ETŽ.
Pasi ink as e minų ilgio skaičia imo būdas okiems odikliams i gi be eik ne u i į akos –
a skleidžian d ižodžių e minų y a imą paminė us kelis e minus p isky us p ie d ižodžių,
ižodžių e minų sumažė ų os keliais e minais.
Ke u žodžiai e minai ienažodžius nus e ia i gi ne ik čia nag inėjamoje Te minų
banko e minijoje (jų čia 119, ienažodžių – 105). Jų pe s a a, palygin i su ienažodžiais
e minais, ma y i i iš eks inės e minų a kybos šal inio – VU ado ėlio Mak oekonomika
(plg. 51 i 38), no s i ian e minus pagal sanda ą, kaip ap a a, pap as ai kons a uojama, kad
ke u žodžiai a ilgesni e minai y a e i. Šiame ado ėlyje pa eik i ke u žodžiai e minai
suda o 13,39 p oc. isų jame apib ėžiamų ekonomikos e minų. Ki ame ado ėlyje,
palygin i su jame pa eik ais 68 ienažodžiais e minais, ke u žodžių e minų i gi nemažai –
50. Jie suda o 11,01 p oc. isų iš šio šal inio a ink ų ekonomikos e minijos duomenų.
Tiesa, dėl pasi ink o e minų ilgio skaičia imo būdo p ie ke u žodžių e minų čia
p iski iamas i KTU ado ėlyje pa eik as e minas ope acijos su e ybiniais popie iais, VU
ado ėlyje pa eikiami e minai aksele a o iaus i mul iplika o iaus modelis, Baumolio i Tobino
modelis, aikščiojimo į banką kaš ai i k . Į skaičia imus neį aukian a nybinių žodžių, šie
e minai bū ų e inami kaip ižodžiai, i len elėje nu ody as ke u žodžių e minų skaičius
keliais e minais sumažė ų. Ki a e us, padidė ų ižodžių e minų g upių odikliai. Šiaip a
aip, iš ke u žodžių i ižodžių e minų odiklių ma y i, kad ižodžių e minų, ku ie čia bus
24
adinami ilgesniais e minais, i ke u žodžių e minų, ku ie čia bus adinami ilgais e minais,
daug ne ik Te minų banke a komoje ekonomikos s i ies eisės ak ų e minijoje, be i
eks inės e minų a kybos šal iniuose. Monog a ijoje Lie u ių kalbos e minų au oma inis
a pažinimas i apib ėžimas, ku ioje e minai a ink i eks yno pag indu, nu odomas š ie imo
i mokslo e minų skaičius – 22 e minai, o ai suda o ik 2,82 p oc. isų a ink ų š ie imo i
mokslo e minų. Tiesa, kaip jau minė a, okiam skaičiui galėjo u ė i į akos e minų a anka:
iš iso eks yne as as 77 961 galimas ke u žodis e minas, e minais laikan ik daugiau nei
sep ynis ka us pa a o us žodžių junginius, ų e minų sumažėjo iki 760, o ekspe as iš jų
22 š ie imo i mokslo e minus (Bielinskienė i k . 2015: 63). Tačiau i A. Umb asas,
emdamasis jau e minog a inės e minų a kybos da bais, 27 e minų žodynų pag indu
ke u žodžių e minų nus a ė ik 3 p oc.
Tiesa, čia pasi elk i e minog a inės a kybos šal iniai i gi ody ų, kad ke u žodžių
e minų juose eikiama mažiau. Viename iš e minų žodynų – ETŽ – jų os 25, o ai
suda y ų 2,05 p oc. šio žodyno e minijos duomenų. Jei okie e minai kaip lais ės nuo
mokesčių diena, lais as įėjimas į inką, kainos i pelno san ykis, smulkusis i idu inis e slas
bū ų laikomi ižodžiais e minais, ai šis ETŽ pa eik ų ke u žodžių e minų skaičius
sumažė ų i da de yniais e minais. Ke u žodžių e minų mažiau nei ienažodžių i
e s iniame AEŽ, plg. 178 i 372. Vis dėl o jų čia daugiau, nei pap as ai minima eikian
e minų ilgio duomenis, . y. 6,55 p oc. isų iš šio žodyno a ink ų e minijos duomenų.
O ižodžiai šiame žodyne pa eik i e minai, kaip i Te minų banke a abiejuose
ado ėliuose, ienažodžius nus e ia, . y. ižodžių e minų 594, ienažodžių – 372. Iš
pa eik os len elės ma y i, kad skliaus uose nu odomi i da didesni e s iniame AEŽ
eikiamų ižodžių i ke u žodžių e minų skaičiai. Tai susiję su e minologinių duomenų
pa eikimo ypa umais, . y. su uo ak u, kad šiame žodyne kai ku ie e minai pa eikiami am
ik us jų dėmenis nu odan skliaus uose, p z.: (in es icinio) po elio di e si ika imas,
( e ybinių popie ių) inkos suda y ojas, sp endimo (p iėmimo) aisyklė, a u inis (pusiaus y os
kainų) nus a ymas, g ynųjų pinigų san ykis (su indėliais). Ap a ian e minų žodynų suda ymo
p ak iką, a k eipiamas dėmesys, kad e minų žodynuose links ama skliaus uose eik i į ai ią
in o maciją (Umb asas 2008: 223). Šiuo a eju okio pa eikimo p iežas į nus a y i nė a
pap as a. Kaip leis ų spė i angliškų i lie u iškų žodyne eikiamų e minų palyginimas,
skliaus uose gali bū i siek a nu ody i ą dėmenį, ku io ne u i angliškasis e minas, plg.: ac o
e e sals i (gamybos) eiksnių pakeičiamumas, po olio balance app oach i (in es icinio)
po elio balanso me odas, ma ke make i ( e ybinių popie ių) inkos suda y ojas. Ki a e us,
aip gali bū i siek a sude in i ikslumo i umpumo p incipus – nu ody i i ilgąją, i
umpąją e mino o mas. Te mino dėmenų p idėjimo a p aleidimo a ejai pap as ai
iksuojami eks uose i siejami su eks ine a kon eks ine e minų a osena (p z.,
Mi ke ičienė 2015), ačiau, kaip ma y i, šiuo a eju e mino ilgoji i umpoji o ma
pa eikiama adinamosios iksacijos šal inyje – e minų žodyne. Beje, A. Mi ke ičienės
(2024) i gi neseniai pas ebė a, kad į ai aus e minų umpinimo a ejai nes e imi i
e minog a ijai, o ka u ašy a, kad nus a y i, kada e minas umpinamas, o kada ilginamas,
25
keblu. Taigi, au o ė, ski dama šešias ne ienodą dėmenų skaičių u inčių al e na y ių
e minų g upes, okius a ejus, kaip čia paminė i, į a dijo kaip leksemos išleidimą s.
leksemos p idėjimą (Mi ke ičienė 2024: 5). Plačiau nenag inėjan e minologinio okių
a ejų eo inio e inimo klausimų i pa eikimo šiame žodyne mo y ų, čia ik a k eipiamas
dėmesys, kad šiuo a eju as pa eikimas suda o e minų ilgio nus a ymo keblumų. Š ai
e miną a u inis (pusiaus y os kainų) nus a ymas galima e in i i kaip d ižodį, jei jį
laikysime e mino umpinimo a eju, i kaip ke u žodį, jei laikysime e mino ilginimo
a eju. Todėl 3 len elėje i nu odomi d ejopi skaičiai. A siž elgian į ai, kad AEŽ e minai
su skliaus uose ašomais dėmenimis eikiami ik pačiame žodyne, o p idė oje „Lie u iškų
e minų odyklėje‚ ie dėmenys nenu odomi, kaip pi masis len elėje nu odomas skliaus uose
ašomų dėmenų neapiman is e minų ilgio skaičia imo ezul a as, o an asis skaičius odo,
kiek bū ų a i inkamos g upės e minų, jei bū ų įskaičiuojami i ie dėmenys. Kaip ma y i,
ienažodžių i d ižodžių e minų skaičius sumažė ų, ačiau ižodžių i ke u žodžių e minų
skaičiai padidė ų. Ke u žodžiai e minai okiu a eju suda y ų 7,07 p oc.
G įž an p ie odiklių, iš ku ių čia sp endžiama apie umpumo p incipo aikymo
panašumus i ski umus, . y. pe einan p ie penkiažodžių i ilgesnių e minų g upės,
kons a uo ina, kad šios g upės e minų iek e minog a inės, iek eks inės e minų
a kybos šal iniuose eikiama nedaug: ETŽ jų os 9 ( ai suda y ų ik 0,75 p oc. šiame
aiškinamajame žodyje pa eik ų e minų), e s iniame AEŽ – 54 (1,99 p oc.), KTU
ado ėlyje – 11 (2,43 p oc.). Kiek daugiau okių e minų pa eik a e s iniame AEŽ, ačiau
i e minijos duomenų jame ku kas daugiau, . y. a ink a 2 716 e minų, aigi penkiažodžiai
i ilgesni e minai suda o ik 1,99 p oc. isos jo e minijos. Tiesa, iename ado ėlyje šios
g upės e minų kiek daugiau – 23, ai suda o 6,04 p oc. šiame ado ėlyje apib ėžiamų
ekonomikos e minų. Vis dėl o iš 3 len elės ma y i, kad labiausiai pagal penkiažodžių i
ilgesnių e minų odiklį išsiski ia čia lyginama Te minų banko e minija. Penkiažodžių i
ilgesnių e minų joje ne daugiau negu ke u žodžių (plg. 140 i 119), jų daugiau i už
ienažodžius e minus (plg. 140 i 105). Taigi, no s ižodžių i ke u žodžių e minų g upių
ap a imas a skleidė, kad ilgesnių i ilgų e minų gana daug i ki uose šal iniuose, iš
penkiažodžių i ilgesnių e minų g upės odiklio ma y i, kad ilgiausi e minai būdingi čia
lyginamai Te minų banko e minijai. Ki a e us, a ski ų odiklių palyginimas iš yškina, kad
ji ik pagal penkiažodžių i ilgesnių e minų odiklį labiausiai i ski iasi. T ižodžių e minų
pe s a a, palygin i su ienažodžiais, yškėja i kaip ki iems e minų a kybos šal iniams
būdinga ypa ybė, eks inės ekonomikos e minijos a kybos šal iniai a skleidžia i palygin i
didelį polinkį eik i ke u žodžius ekonomikos e minus.
Tiesa, smulkesnė penkiažodžių i ilgesnių e minų g upės analizė pa ody ų, kad iš
140 Te minų banke eikiamų ekonomikos s i ies e minų, ku ie čia p iski iami ilgiausių
e minų g upei, daugiausia i y a suda y ų bū en iš penkių žodžių – jų čia 59. Vis dėl o čia
pa eik i i 43 šešiažodžiai e minai, aip pa 27 sep yniažodžiai e minai. Tiesa, e minų,
suda y ų iš keliolikos žodžių, kaip minima A. Umb aso 2013 m. s aipsnyje, a p
ekonomikos s ičiai Te minų banke p iski ų ap obuo ų eisės ak ų e minų as i os keli.
32
e minų ne 17, p z.: EBIT, EBITDA, BALTIX, INCOTERMS, LIFO, VILSE, LITIN-10, P1,
P2, P2, P3. Kaip a k eipia dėmesį i A. Mi ke ičienė (2024), jų e inimas keblus, da
nepakankamai išnag inė as, odėl šiuo a eju į lyginamų e minų a kybos duomenų im į
šie a ejai i neį auk i. Vis dėl o aki aizdu, kad žodiniai šių san umpų a i ikmenys bū ų
ilgesni, dėl o kiek padidė ų i ETŽ, a skleidusiame polinkį eik i ypač umpus e minus,
as ų ilgųjų e minų kiekis.
IŠVADOS
Te minų umpumo p incipas, ku is o muluojamas kaip ienas iš e minologijos
p incipų, aiky inų iek e minus ku ian , iek juos a kan , lie u ių e minologijoje plačiau
nes a s omas, ačiau, panag inėjus jo eo inį e inimą, paaiškėjo, kad jis nė a isiškai
ienodas. Viena, umpumas laikomas okio pa ies ango p incipu kaip i ki i e minologijos
p incipai a ne iš jų išski iamas kaip s a bus, ki a, jis laikomas ik papildomu p incipu.
Viena, jis laikomas ak ualesniu ik e minų a osenai, ki a, pas ebima, kad umpumo siekis
ak ualus i e minų a kybai.
Susis eminus į ai iuose da buose eikiamas pas abas e minų umpumo p incipo
klausimu, kaip galimi jo p oblemiškumo eiksniai paaiškėjo a i inkamas e minų a kybos
eglamen a imas, e minų gausėjimas i jo galimi suda y i e minų a kybos iššūkiai,
e čiamų eks ų daugėjimas i su uo susijusi ki ų kalbų e minijos į aka, są okų
sudė ingėjimas, dėl ku io kyla po eikis plės i jau a ojamus umpesnius e minus, galin ys
susida y i p ieš a a imai a p umpumo p incipo i ki ų e minologinių p incipų, są okų
ypa umai a unkcinio s iliaus ski umai.
Pamėginus pa ik in i, a umpumo p incipo aikymui gali u ė i į akos oks eiksnys
kaip e minų a kybos k yp ies ski umai a konk e aus a kybos šal inio ypa umai, i apie
ai sp endžian iš ski inguose e minų a kybos šal iniuose eikiamų ekonomikos e minų
ilgio odiklių, paaiškėjo, kad apsk i ai šis p incipas ne i ienos s i ies e minų a kyboje
aikomas ne ienodai, ačiau esama i kai ku ių panašumų. No s e minų ilgio duomenų
eikiančių da bų lyginimas ody ų, kad ienažodžių e minų pap as ai iksuojama daugiau
nei ižodžių, čia lygin i ekonomikos e minijos a kybos duomenys odo, kad ižodžių
e minų, išsky us ieną e minų žodyną, eikiama daug daugiau nei ienažodžių. Teks inei
e minų a kybai a s o aujančiuose šal iniuose gana didelė i ke u žodžių ekonomikos
e minų dalis, o iename iš jų ke u žodžiai e minai ne nus e ia ienažodžius. Taigi, ki aip,
nei bu o galima kel i p ielaidą iš eisės ak ų e minų a kybos Te minų banke ap a imo i
ki ų e minų ilgio duomenų eikiančių da bų lyginimo, ilgesnių ( ižodžių) i ilgų
(ke u žodžių) ekonomikos e minų daug eikiama ne ik Te minų banke a kan eisės ak ų
e miniją, be i eks inei e minų a kybai a s o aujančiuose ekonomikos ado ėliuose
aukš osioms mokykloms, ižodžiai e minai nus e ia ienažodžius i iename iš y imui
pasi elk ų ekonomikos e minų žodynų. Tačiau pagal ilgiausių – penkiažodžių i ilgesnių –
e minų dalį išsiski ia Te minų banke a koma ekonomikos s i ies eisės ak ų e minija, i
bū en šis odiklis ody ų umpumo p incipo aikymo ski umų.

33
No s eks inės e minų a kybos šal inių – ado ėlių aukš osioms mokykloms – šiuo
a eju lygin a nedaug, jų duomenys ody ų umpumo p incipo aikymo panašumų.
Te minog a inės k yp ies e minų a kybos da buose, kaip galima sp ęs i iš po os šios
k yp ies šal inių lyginimo, apsk i ai eikiami umpesni ekonomikos e minai. Vis dėl o i iš
d iejų ieno laiko a pio šal inių lyginimo ma y i, kad e minog a inėje e minų a kyboje
aip pa gali bū i umpumo p incipo aikymo ski umų.
ŠALTINIAI
AEŽ 2006: Aiškinamasis ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodynas [Explana o y English–
Li huanian Dic iona y o Economics], sud. Da id A. Pea ce, Vilnius: TEV.
ETŽ 2005: Ekonomikos e minų žodynas [Dic iona y o Economic Te ms], R. Vainienė,
Vilnius: Ty o alba.
KTU 2008: Mak oekonomika [Mac oeconomics]: ado ėlis ekonominių specialybių
s uden ams, V. Snieška, V. Baumilienė, D. Be na ony ė, J. Čibu ienė,
A. Juozapa ičienė i k ., 3-iasis pa ais. i pa iksl. leidimas.
TB: Lie u os Respublikos e minų bankas [Te m Bank o he Republic o Li huania]. P ieiga
in e ne e: h ps:// e minai. lkk.l .
VU 2017: Mak oekonomika [Mac oeconomics], V. Ga elis, P. Gylys, V. Mačiekus,
N. Minke ičienė, R. Paliuly ė, E. Ul idienė, L. U bšienė, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
LITERATŪRA
Akelai is Gin au as 2008: Sudė inių adminis acinių e minų s uk ū iniai modeliai
[S uc u al Models o Compound Adminis a i e Te ms]. – Specialybės kalba:
e minija i s udijos, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e o Leidybos cen as, 5–12.
P ieiga in e ne e: h ps://c is.m uni.eu/se e /api/co e/bi s eams/c8c34236-02b -
4a9d-a9c5-8075abb5e764/con en .
AMVA 2015: Aukš ųjų mokyklų ado ėlių kalbos aisyklingumo e inimo a kos ap ašas
[Desc ip ion o he P ocedu e o Assessing he Language Regula i y o Highe
Educa ion Ins i u ions’ Handbooks]. P ieiga in e ne e:
h ps://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/s ie imas/ ado eliu-ap oba imas/auks uju-
mokyklu- ado eliu-kalbos- e inimo- a kos-ap asas?lang=l .
And iuškai ė Ramunė 2000: J. Balčikonio kalbo y os e minų sanda a i sa i umas [The
S uc u e and Dis inc i eness o J. Balčikonis’ Te ms o Linguis ics]. – Te minologija
7, 59–75. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/713/804.
Apie LRTB: Apie Lie u os Respublikos e minų banką [Abou Te minology Bank o he
Republic o Li huania]: P ieiga in e ne e: h ps:// e minai. lkk.l /Apie%20LRTB.
34
Aukso iū ė Albina 1996: Sudė inių e minų a osenos ne ikslumai [Inaccu acies in he Use
o Compound Te ms]. – Te minologija 3, 47–49. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/754/845.
Aukso iū ė Albina 2024: Lie u iški augalų i g ybų a dai XIX a.: Ju gio Amb aziejaus
Pab ėžos i Lau yno Roko I inskio a dynai [Li huanian Names o Plan s and Fungi in
he Nine een h Cen u y: Lis s o Names by Ju gis Amb aziejus Pab ėža and Lau ynas
Rokas I inskis]: monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Babickienė Zo ija 2012: Ekonomikos e minų g ama inių i leksinių a ian ų sklaida: no ma
i ealybė [Occu ance o G amma ical and Lexical Va ian s o Economic Te ms:
S anda d and Reali y]. – Specialybės kalba: g ama ika i logika: mokslinių s aipsnių
inkinys, pa . G. Akelai is, Z. Babickienė, V. Mažeikienė, L. Pečku ienė, Vilnius:
Mykolo Rome io uni e si e as, 51–64. P ieiga in e ne e:
h ps://c is.m uni.eu/se e /api/co e/bi s eams/938c4e5e-c097-4739-aead-
3c16414b8dea/con en .
Bielinskienė Agnė, Boizou Loïc, G igony ė Gin a ė, Ko ale skai ė Jolan a, Rimku ė E ika,
U ka And ius 2015: Lie u ių kalbos e minų au oma inis a pažinimas i apib ėžimas
[Au oma ic Iden i ica ion and De ini ion o Li huanian Te ms], e. leidimas, Kaunas:
Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen as. P ieiga in e ne e:
h ps://po alc is. du.l /se e /api/co e/bi s eams/559abb58-b5d1-4 a5-a907-
45a 03a3 eb3/con en .
Bielinskienė Agnė, Kazlauskienė As a, Rimku ė E ika, Tamošiūnai ė Au elija 2014: Lie u ių
bend inė kalba: no mos i a osena [S anda d Li huanian: No ms and Usage]:
ado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden ams, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as,
Ve sus Au eus.
BKTP 1997: Lie u ių bend inės kalbos a kybos p incipai, kodi ikacijos k i e ijai i jų aikymas
(VLKK 1997 01 30). P ieiga in e ne e: h ps://www. lkk.l /ak ualiausios-
emos/kalbos- a kybos-p incipai-kodi ikacijos-k i e ijai?lang=l .
Bliūdžu ienė Nijolė, Če niauskai ė Viole a 2021: Te minologinių duomenų a kybos
modelis: Biblio ekininkys ės, in o macijos i knygo y os e minų žodynas [Model o
Te minological Da a Managemen : Biblio ekininkys ės, in o macijos i knygo y os
e minų žodynas]. – Knygo y a 77, 306–330.
B užai ė Ne inga, Rekašius Tomas 2016: Žodžių dažnių pasiski s ymo analizė ski ingų
žan ų lie u ių kalbos eks uose [S a is ical Analysis o Wo d F equency Dis ibu ion
in Li huanian Tex s o Di e en Gen es]. – Li huanian Jou nal o S a is ics / Lie u os
s a is ikos da bai 55(1), 61–69.
Cab é Cas el i Ma ia Te esa 2003: Theo ies o Te minology. Thei Desc ip ion,
P esc ip ion and Explana ion. – Te minology 9(2), 163–199.
35
D uk einis Albinas 2011: Sin aksiniai sudė inių jū ei ys ės e minų modeliai [Syn ac ic
Pa e ns o Compound Ma i ime Te ms]. – Res humani a iae 10, 234–255.
Džežulskienė Judi a 2010: P epozicinė i pos pozicinė modi ikacija: ižodžių angliškų i
lie u iškų e minų g e inamoji analizė [P e- and Pos -Nominal Modi ica ion: A
Con as i e In es iga ion o English and Li huanian Th ee-Wo d Te ms]. –
Kalbo y a 62, 7–21.
Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos ma menys [Li huanian
Te minology: Theo e ical and Managemen Dimensions], Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o leidykla.
Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai [Selec ed Wo ks], sud. J. Gai eny ė-Bu le ,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
ISO 704-87: Te minologijos p incipai i me odai. Lie u os RST 1115-90 (ISO 704-87)
[P inciples and Me hods o Te minology. Li huanian Na ional S anda d RST 1115-
90 (ISO 704-87)], Vilnius.
Kaulakienė Angelė, Maka iūnienė Eglė 2014 [1999]: S a is inis e minų umpumo
e inimas [S a is ical Assessmen o Te m B e i y]. – Kaulakienė Angelė.
Te minologija. Te minog a ija. Te minija: s aipsnių inkinys, Vilnius: Technika, 36–
38.
Keinys S asys 2002: Mai onis i mūsų li e a ū os mokslo e minologija [Mai onis and Ou
Te minology o Li e a y Science]. – Te minologija 9, 26–54. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/682/773.
Keinys S asys 2004: Te minologijos aida, būklė, aidmuo i užda iniai į XXI amžių įžengus
[The S a e, De elopmen , Role and Tasks o Te minology a he Begining o he
21 h Cen u y]. – Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o leidykla, 219–245.
Keinys S asys 2005: Daba inė lie u ių e minologija [Con empo a y Li huanian Te minology],
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Keinys S asys 2012: Lie u ių e minologijos aida [The De elopmen o Li huanian
Te minology], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 29–56.
Keinys S asys 2013: Dėl mokslo e minų iena eikšmiškumo sup a imo [Abou
Unde s anding he Unambigui y o he Te ms o Science]. – Te minologija 20, 47–55.
P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/471/560.
Klima ičius Jonas 2003: Lie u ių e minog a ija: p aei ies b uožai, daba ies sunkumai i
užda iniai [Li huanian Te minog aphy: Fea u es o he Pas , D icul ies o he
P esen and Tasks]. – Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 259–276.
K ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis [Educa ional Te minology
Glossa y], Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
36
Li e kienė Nijolė 2013: Lie u iškų ižodžių e minų i lo yniškų a i ikmenų ski ies a ejai
[Aspec s o Di e en ia ion o Li huanian Th ee-Wo d Ana omical Te ms and Thei
La in Equi alen s]. – P o esinės s udijos: eo ija i p ak ika 12, 26–35.
Li e kienė Nijolė 2014: Lo yniškų i lie u iškų sudė inių ana omijos e minų ski ies a ejai
[Cases o Di e ence o La in and Li huanian Compound Ana omical Te ms]. –
P o esinės s udijos: eo ija i p ak ika 13, 73–81.
Li e kienė Nijolė 2015: T ižodžių ana omijos de inamojo pažyminio i nede inamojo
pažyminio lie u iškų e minų i lo yniškų a i ikmenų p iklausomybė [Aspec s o
Dependency o Th ee-Componen Te ms o A ibu e in Conco d and Te ms o
A ibu e no in Conco d and Thei La in Equi alen s]. – P o esinės s udijos: eo ija i
p ak ika 15, 42–46.
Mickienė Ilona, B iaukienė Bi u ė 2016: Lie u ių e minologijos aspek ai [Aspec s o
Li huanian Te minology]: me odinė mokomoji knyga, e. iš eklius, Vilnius: Vilniaus
uni e si e as. P ieiga in e ne e:
h ps://www.kn . u.l /dokumen ai/ ailai/ka ed u/lie u iu/Lie y i%c5%b3_ e minol
ogijos_aspek ai_2016.pd .
Myking Johan 2001: Agains P esc ip i ism? The ‘Socioc i ical’ Challenge o
Te minology. – IITF Jou nal 12(1–2), 49–64.
Mi ke ičienė As a 2015: Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai [Some Aspec s o
Synonymy o Te ms]. – Te minologija 22, 39–60. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/518/608.
Mi ke ičienė As a 2019: Sujungiamasis yšys e minuose: e minai su jung ukais i (a ), i
(a ba) [Coo dina ion in he S uc u e o Te ms Wi h Conjunc ions i (a ), i (a ba)
‚and (o )‛]. – Te minologija 26, 88–102. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/379/458.
Mi ke ičienė As a 2020: A e minų sinonimija y a ūkumas? [Is Synonymy o Te ms an
Impe ec ion?]. – Bend inė kalba 93, 1–19. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/899/1112.
Mi ke ičienė As a 2022: Te mininiai būd a džiai in e ne inėje žiniasklaidoje
[Te minological Adjec i es in Online Media]. – Te minologija 29, 6–22. P ieiga
in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2178/2304.
Mi ke ičienė As a 2024: Al e na y ūs ski ingo dėmenų skaičiaus e minai [Al e na i e
Te ms Wi h Di e en Numbe s o Cons i uen s]. – Ve bum 15, 1–15. P ieiga
in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / e bum/l /a icle/ iew/35331/35518.
Mockienė Liudmila, Racke ičienė Sigi a 2018: Models o Fo ma ion o Mul i-Wo d Te ms
in Legal Ac s o a Cons i u ional Na u e in English and Li huanian. – Te minologija
25, 55–76. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/120/108.
37
No eikai ė Adelė 1994: Lie u os Respublikos s anda as „Te minologijos p incipai i
me odai‚ [S anda d o he Republic o Li huania ‘Te minology P inciples and
Me hods’]. – Te minologijos agos 1, 99–100.
Rimku ė E ika 2012: Au oma inis š ie imo i mokslo e minų nus a ymas ling is iniais
me odais [Au oma ic Iden i ica ion o Science and Educa ion Te ms Using Linguis ic
Me hods]. – Te minologija 19, 54–70. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/452/541.
Rimku ė-Ganusauskienė Auš a 2023: Ap angos pa adinimai XXI a. 2-ojo dešim mečio šal inių
pag indu [Clo hing Names: on he Basis o Sou ces F om he Second Decade o he
21s Cen u y], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e:
h ps://lki.l /aus a- imku e-ganusauskiene-ap angos-pa adinimai-mokslo-s udija-
2023.
Skujiņa Valen īna, Ilziņa Ilze I ena, Vasiļje s And ejs, Bo zo s Ju is 2006: Te minology
S anda ds in he Aspec o Ha moniza ion o In e na ional Te m Da abase. –
Te minologija 13, 17–32. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/613/704.
Smi no a Oksana, Racke ičienė Sigi a 2016: ES eisės ak ų e minai lie u ių i p ancūzų
kalbomis [Te ms o he EU Legal Ac s in he Li huanian and F ench Languages]. –
Kalba i kon eks as 7(1), 129–141.
Šilob i ai ė Diana 2008: Pi mųjų ma ema ikos žodynėlių e minija [Te minology o Fi s
Dic iona ies o Ma hema ics]. – Te minologija 15, 180–196. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/600/691.
Šilob i ai ė Diana 2009: Pi mojo lie u iško a i me ikos užda inyno e minai [Te ms o he
Fi s Li huanian Exe cise Book o A i hme ic]. – Te minologija 16, 186 – 197.
Šilob i ai ė Diana 2011: Pe o Vileišio a i me ikos ado ėlio Ke u i s a biausiejie eikalai
a i mē ikos e minai [Te ms o Pe as Vileišis Tex book o A i me ics Ke u i
s a biausiejie eikalai a i mē ikos]. – Te minologija 18, 154–164. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/420/512.
Temme man Ri a 1997: Ques ioning he Uni oci y Ideal. The Di e ence Be ween
Sociocogni i e Te minology and T adi ional Te minology. – He mes – Jou nal o
Language and Communica ion in Business 10(18), 51–90.
Temme man Ri a 1998: Why T adi ional Te minology Impedes a Realis ic Desc ip ion o
Ca ego ies and Te ms in he Li e Sciences. – Te minology 5(1), 77–92.
Temme man Ri a 2000: Towa ds New Ways o Te minological Desc ip ion. The Sociocogni i e
App oach, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins.
TV 2006: Te minologijos ado ėlis Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinio di ek o a o
Lie u ių kalbos gene alinio di ek o a o e ėjams [Te minology Tex book o he

38
T ansla o s o he Li huanian Language Depa men o he Eu opean Commission’s
Di ec o a e-Gene al o T ansla ion], Liuksembu gas.
TŽR 2007: Te minų žodynų engimo bend ieji eikala imai [Gene al Requi emen s o he
P epa a ion o Te minology Dic iona ies]. P ieiga in e ne e:
h ps://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ e minija/ e minu-zodynu- engimo-
bend ieji- eikala imai.
TŽT 2004: Te minų žodynų e inimo aisyklės [Rules o Assessing Te minology
Glossa ies/Dic iona ies]. P ieiga in e ne e: h ps://www. lkk.l /ak ualiausios-
emos/ e minija/ e minu-zodynu- e inimo- aisykles.
Umb asas Al ydas 2008: A naujin i Te minų žodynų engimo bend ieji eikala imai [Upda ed
Te minų žodynų engimo bend ieji eikala imai]. – Te minologija 15, 216–225. P ieiga
in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/602/693.
Umb asas Al ydas 2010: Lie u ių eisės e minija 1918–1940 me ais: pag indinių kodeksų
e minai [Li huanian Legal Te minology in 1918–1940: Te ms o he Main Codes],
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Umb asas Al ydas 2013: Lie u os Respublikos e minų bankas: 10 me ų po įs a ymo
p iėmimo [Te m Bank o he Republic o Li huania: 10 Yea s A e Passing he
Law]. – Te minologija 20, 96–122. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/475/564.
Umb asas Al ydas 2022: Teisės ak ų e minų i jų apib ėžčių eikala imų klausimu [On he
Requi emen s o he Te ms o Legal Ac s and Thei De ini ions]. – Te minologija
29, 120–138. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2180/2310.
Umb asas Al ydas 2023: Lie u os Respublikos e minų bankas: 20 me ų po įs a ymo
p iėmimo [Te m Bank o he Republic o Li huania: 20 Yea s A e Passing he
Law]. – Te minologija 30, 142–167. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2271/2371.
Zaikauskas Egidijus 2014: Te minų e imo būdai Eu opos Sąjungos eisės ak ų e imuose
į lie u ių kalbą [P ocedu es o T ansla ing Te ms in T ansla ions o Legal Ac s o
he Eu opean Union in o he Li huanian Language]. – Te minologija 21, 71–89.
P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/534/624.
Za is ana ičienė Dai a 2019: S a is ical Analysis o S uc u al Types o Te ms o
Cons uc ion. – Inžine inės i edukacinės echnologijos 1, 146–150.
Zemle ičiū ė Palmi a 2003: An ano Vileišio (1856–1919) medicinos mokslo da bai i jų
e minija [An anas Vileišis’ (1856–1919) Wo ks o Medical Science and Thei
Te minology]. – Te minologija 10, 84–106. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/667/758.
39
Zemle ičiū ė Palmi a 2004: Naminio gydy ojo medicinos e minai [Te ms o Medicine in
Naminis Gydy ojas]. – Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u o leidykla, 330–362.
Zemle ičiū ė Palmi a 2005: Gydymo p iemonių pa adinimai dak a o An ano Vileišio
medicinos knygelėse [The Names o T ea men Means in Medical Books o he
Doc o An anas Vileišis]. – Te minologija 12, 67–80. P ieiga in e ne e:
h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/638/729.
Zemle ičiū ė Palmi a 2016: XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lie u os žodynų e minologinė
medicinos leksika [Te minological Medical Lexicon o 17 h–18 h Cen u y
Dic iona ies o Li huania Mino ]: monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Zemle ičiū ė Palmi a 2020: Medicinos asmenų pa adinimai 1920 me ų nep iklausomos
Lie u os pi majame Medicinos žu nale [Names o Ac o s in he Medical Field in he
1920 Issues o Medicina, he Fi s Medical Magazine in Independen Li huania]. –
Li uanis ica 66(4). P ieiga in e ne e:
h ps://www.lmaleidykla.l /ojs/index.php/li uanis ica/a icle/ iew/4364/3438.