Terminų trumpumo principas: vertinimas ir taikymas terminų tvarkyboje

Te minologija / Te minology 2025, N . 32, p. 1–39 Tu inio nuo oda / Con en s link ISSN 2669-2198 (elek oninis / online) Copy igh © 2025 Ramunė Vaskelai ė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons‚ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-09-26. Accep ed: / P iim a: 2025-11-13. 1 TERMINŲ TRUMPUMO PRINCIPAS: VERTINIMAS IR TAIKYMAS TERMINŲ TVARKYBOJE The P inciple o Te m B e i y: E alua ion and Applica ion in Te minology Managemen RAMUNĖ VASKELAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as El. paš as: amune. askelai [email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-6063-9699 Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių e minologija; lie u ių bend inės kalbos no mų i a osenos y imai. h ps://doi.o g/10.35321/ e m32-08 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjamas ienas iš e minologijos p incipų – e minų umpumo p incipas, ku is laikomas iek e minų kū imo, iek jų a kybos p incipu. Pi miausia apž elgiamas šio p incipo e inimas lie u ių e minologijos da buose, siekian užčiuop i galimus p obleminius jo aspek us i p oblemiškumą galinčius lem i eiksnius, o ada susi elkiama į e minų ilgio duomenis, odančius, kaip umpumo p incipas aikomas ski ingų k ypčių e minų a kybos da buose. ESMINIAI ŽODŽIAI: e minas, e minologijos p incipai, umpumo p incipas, kompiu e inė e minų a kyba, leksikog a inė e minų a kyba, eks inė e minų a kyba. ABSTRACT The a icle examines one o he p inciples o e minology – he p inciple o e minological b e i y, which is conside ed o be a p inciple o bo h e m c ea ion and e m managemen . Fi s , he e alua ion o his p inciple in Li huanian e minology is e iewed in o de o iden i y i s possible p oblema ic aspec s and he ac o s ha may cause p oblems, and hen he ocus shi s o e m leng h da a, which shows how he p inciple o b e i y mani es s in di e en di ec ions o e minology managemen . KEYWORDS: e m, p inciples o e minology, p inciple o b e i y, compu e ized e m managemen , lexicog aphic e m managemen , ex ual e m managemen . 2 ĮVADAS Te minų umpumo p incipas o muluojamas kaip ienas iš e minologijos p incipų, aiky inų iek e minus ku ian , iek juos a kan . Vis dėl o ealūs e minijos duomenys a skleidžia, kad ne isada i ne isų e minologijos p incipų y a laikomasi, aigi kai ku ie iš jų, aip pa i pa i adicinė e minologija, jau ku is laikas ge okai k i ikuojami (ž ., p z., Temme man 1997; 1998; Myking 2001; Cab é 2003). Fo muluojami nauji požiū iai, o ka u i nauji p incipai (ž ., p z., Temme man 2000). Kai ku ie adicinės e minologijos numa omi p incipai k es ionuojami i lie u ių e minologų, kaip an ai e minologijos mokslo p adžioje kaip ienas pag indinių o muluo as e minų iena eikšmiškumo p incipas, ku io paisan , kiek ienas e minas u i žymė i ik ieną są oką, o kiek iena są oka u ė ų bū i pa adin a ik ienu e minu (p z.: Keinys 2013; Mi ke ičienė 2020). Tačiau e minų umpumo p incipas didesnio dėmesio ben jau lie u ių e minologijoje nė a sulaukęs. Tam ik ų pas abų dėl jo pa eikiama, be a ski ame da be šis p incipas nė a nag inė as. Šiame s aipsnyje susi elkiama bū en į e minų umpumo p incipą. Tikslas – panag inė i, a jis p oblemiškas kaip e minų a kybos p incipas. Tam a liekamas d ipakopis y imas. Iš p adžių, o ien uojan is į lie u ių e minologijoje eikiamas pas abas šio p incipo a e minų umpumo klausimu, siekiama išsiaiškin i, a p oblemiškas šio p incipo eo inis e inimas, i užčiuop i galimus p oblemiškumo eiksnius. O eiksniams iš yškėjus kai ku ie iš jų pa ik inami ealių e minijos a kybos duomenų analize, aip a skleidžian , a esama umpumo p incipo aikymo ski umų e minų a kyboje. Kadangi čia pa eikiama ne mokslo s udija a monog a ija, o ik mokslo s aipsnis, eo inėje da bo dalyje su egis uo i isų lie u ių e minologijos da buose eikiamų pas abų e minų umpumo klausimu nesiekiama. Daugiausia o ien uojamasi į pag indinius lie u ių e minologijos da bus, ku iuose ūpimu klausimu pa eikiama ienokių a ki okių pas abų. Dėmesys k yps a į XX a. pabaigos i XXI a. publikacijas, ačiau ne engiama į auk i i kai ku ių kiek anksčiau išėjusių da bų, galinčių a skleis i umpumo p incipo samp a os o ma imąsi lie u ių e minologijoje. Tiek pag indinį šio da bo objek ą, iek isą e minologijos p incipų inkinį į a dijan i e minija ge okai į ai uoja, odėl kyla nag inėjamo objek o į a dijimo p oblema. Te minologijos da buose ap a iami p incipai pa adinami iek e minologijos p incipais (p z.: ISO 704-87; No eikai ė 1994; Klima ičius 2003: 12; TŽR 2007), iek i e minologijos eikala imais (p z.: Keinys 2005 [1987]: 459; Gai enis 2014 [1994]: 206), aip pa e minų eikala imais (p z., Gai enis 2014 [1994]: 206–213) a e minams keliamais eikala imais (p z.: Keinys 2005 [1994]: 262). A i inkamai į a dijami i konk e ūs p incipai, ūpimasis – kaip umpumo p incipas (p z., Gai enis 2014 [1990]: 406) a ba kaip umpumo eikala imas (p z., Gai enis 2014 [1997]: 195, 238). Pag indinis e mino dėmuo eikala imas lyg i dažnesnis mokomojo pobūdžio a į e minų kū ėjus o ien uo uose da buose (p z.: TV 2006: 2; Bielinskienė i k . 2014: 145; Mickienė, B iaukienė 2016: 47), o eo inių e minologijos klausimų s a s ymuose lyg i dažnesnis p incipo e minas. Tačiau aip y a ne isais a ejais. P z., 1979 m. paskelb as išsamus Kazimie o Gai enio s aipsnis y a pa adin as „Bend ieji 3 lie u ių e minijos kū imo i no minimo p incipai‚ (Gai enis 2014 [1979]: 107–117), o ki as į eo inius e minologijos p incipų s a s ymus o ien uo as jo s aipsnis – „Kalbiniai i loginiai e minų eikala imai‚ (Gai enis 2014 [1994]: 206–213). Sinonimų neiš engiama ne i iename da be. Vis dėl o, a siž elgus į minė ą polinkį, kaip bend ąjį čia enkamasi a o i e minų umpumo p incipo e miną ( aip pa i su umpin ą umpumo p incipas), ik ap a ian ki ų au o ių da bus bus pa a ojamas i jų a o as e minas. Šalu inis e mino dėmuo be eik neį ai uoja. Te minas ekonomijos p incipas a ekonomiškumo p incipas, a ojamas kalban apie lie u ių bend inės kalbos no minimo p incipus, lie u ių e minologijos da buose e as. Jį a ojo K. Gai enis (2002: 96–97), lygindamas e minologijos p incipus su bend inės kalbos no minimo p incipais. PRINCIPO VERTINIMAS Teo inio e inimo ski umai Apie ai, a e minų umpumo p incipas laikomas e minologijos p incipu, pi miausia galima sp ęs i iš ų p incipų a dijimo a ap a imo. Va dijan p incipus, umpumo p incipas pap as ai minimas. Š ai Mokomajame e minologijos žodynėlyje, į ku į į auk as e minas e minų eikala imai, a p jį aiškinan iš a dijamų da ybinio pa ogumo, sis emiškumo, s ilis inio neu alumo, aisyklingumo, ikslumo eikala imų paminimas i umpumas (K ašy ė 2005: 79), o ai eiškia, kad jis laikomas o pa ies ango a lygmens p incipu, kaip i ki i iš a dy ieji. S asys Keinys, e indamas biblio ekininkys ės i bibliog a ijos e miniją, p ieš ai i gi a dija e minams keliamus eikala imus, o a p jų mini i umpumą: „Te minams y a keliama nemažai į ai ių eikala imų – iena eikšmiškumas, ikslumas, sis emiškumas, aisyklingumas, objek y umas (nejausmingumas), umpumas, skaid umas (kalbinis eikšmės pag įs umas) i k .‚ (Keinys 2005 [1996]: 246) 1 . Me odinėje mokomojoje knygoje Lie u ių e minologijos aspek ai e minams keliami eikala imai ap a iami a ski ai, o kaip ienas iš jų ap a iamas i umpumas (Mickienė, B iaukienė 2016: 49–50). Knygos p adžioje, ap a ian e mino są oką, i gi pasakoma, kad „kiek ienas e minas u i bū i aisyklingas, ikslus, sis emiškas, umpas, s ilis iškai neu alus i da ybiškai pa ogus‚ (Mickienė, B iaukienė 2016: 12). Auš a Rimku ė-Ganusauskienė (2023: 19–24), mokslo s udijoje siekdama nus a y i XXI a. p adžios šal iniuose a ojamų ap angos pa adinimų e minologinę e ę, p ieš ai ap a ia k i e ijus 2 , pagal ku iuos ji bus e inama, . y. e minams keliamus eikala imus, o a p jų – i umpumo eikala imą. Kad umpumo p incipas laikomas ienu iš e minologijos p incipų, ma y i i iš į ai iuose e minologijos da buose pa eikiamų pas abų. P z., da 1969 m. s aipsnyje K. Gai enis (2014 [1969]: 521) ašė, kad sudė inis e minas gali bū i aisyklingos da ybos, logiškai p asmingas i moksliškai mo y uo as, be p ak inei a osenai ne inkan is dėl didelio 1 Visu e inama ik s aipsnio au o ės. 2 K. Gai enis (2014 [1996]: 225), ap a damas e minologijos p incipus, k eipė dėmesį į ai, kad k i e ijaus e minas a o inas, kai kalbama apie ko no s e inimą pagal p incipus; k i e ijus – ai e inimo pag indas, a ba ma as. 4 išplės umo, p z., g ei o eikimo kie iklis (= g ei asis kie iklis). T umpumo p incipą kaip s a bų minėjo i Albina Aukso iū ė, ap a dama sudė inių e minų a osenos ne ikslumus: „S a bu, kad e minas bū ų ne ik iena eikšmis, aisyklingas, ikslus, da ybiškai pa ogus, be i umpas. Ypač s a bu, kad sudė iniai e minai bū ų kuo aiškesni i umpesni‚ (Aukso iū ė 1996: 48). Ap ašomuosius žodžių junginius ji į a dijo kaip ieną iš sudė inių e minų a osenos ne ikslumų i eigė, kad juos „ eikė ų su umpin i i su e minin i‚ (Aukso iū ė 1996: 48). S. Keinys, e indamas biblio ekų sky ių pa adinimus, i gi minėjo, kad „ge iau, kai ik įmanoma, adin i pap asčiau, umpiau‚ (Keinys 2005 [1993]: 363), o ap a damas d ikalbį usiškų i es iškų p o esijų bei pa eigų pa adinimų žodyną kaip eigiamą jo b uožą nu odė ai, kad es iškų e minų a ky ojai s engėsi išlaiky i adicinį kalbos polinkį į pap as us, nepe k au us žodžiais pa adinimus, i p idū ė: „Te minų umpumas, kompak iškumas i iena eikšmiškumas y a isaip siek ini dalykai‚ (Keinys 2005 [1981]: 342). Pasak jo, nebū ina kiek ieną ka ą, ben kiek keičian is echnologijai, keis i i p o esijos pa adinimą, p z., kepėjas gali i oliau bū i adinamas kepėju, no s šiandien echnologija i leis ų jį adin i pusiau au oma inės bandelių gamybos linijos ope a o iumi, o y oj ik iausiai da kaip no s ki aip (Keinys 2005 [1981]: 341–342). Ve indamas im ą a o i g upės ku a o iaus e miną, S. Keinys (2005 [1974]: 443) eigė, kad, juo keičian iki ol plačiai a o ą e miną g upės ado as, ik pakenkiama kalbos ekonomijai – umpesnis žodis keičiamas ilgesniu. Apž elgdamas apybos e minus, minėjo, kad e minologijoje siūloma eng i ilgų žodžių i , ku ik galima, a o i umpesnius, aigi ie oj daugiasluoksninės apybos a o ina daugiasluoksnė apyba, juolab kad šiuo a eju umpesnis žodis y a i aisyklingesnis (Keinys 2005 [1972]: 389). Taigi, kaip ma y i, umpumo są oka siejama iek su e miną suda ančių žodžių skaičiumi, iek i su žodžių ilgumu. Pas a uoju aspek u kaip ypač pa ankią e minologijai S. Keinys minėjo galūnių edybą: galūnių ediniai p anašesni už p iesagų edinius uo, kad galūnės niekada neilgina žodžio (Keinys 2005 [1995]: 19), pasak jo, galūnių ediniai „ e minologijai inka, galima saky i, idealiai‚ (Keinys 2005 [1979]: 79). O dū iniai padeda iš eng i keliažodžių e minų, . y. leidžia suda y i „palygin i umpus, padedančius iš eng i pažyminių susi elkimo ūšinius pa adinimus‚ (Keinys 2005 [1983]: 130). Kad umpumo p incipas nesiejamas ien su e miną suda ančių žodžių skaičiumi, ma y i i iš pasi aikančių mėginimų paaiškin i umpumo p incipo są oką a apib ėž i e miną. P z., e minų žodynėlyje, ku e minų eikala imai aiškinami kaip požymiai, pagal ku iuos y a ku iamas e minas, e inamas jo inkamumas i su ikimas su nus a y omis no momis (K ašy ė 2005: 79), e minu umpumas žymima są oka paaiškin a kaip „siekimas umpesne e mino o ma iš eikš i isus są okai būdingus požymius‚ (K ašy ė 2005: 84). K. Gai enis (2002: 96), apibūdindamas umpumo p incipą, eigė, jog „pi menybė eik ina umpesniems kalbos iene ams‚. Tiesa, mėginimai umpumo p incipo e miną apib ėž i a paaiškin i juo žymimą są oką lie u ių e minologijoje e i. Pap as ai ši są oka laikoma sa aime sup an ama. Neaiškinamos i są okos „ umpas e minas‚, „ilgas e minas‚, aigi umpų i ilgų e minų iba aiškiai nenub ėžiama. 5 S. Keinys (2005 [1979]: 79), išsamiai ap a damas umpumo požiū iu „idealiai inkančią‚ galūninę lie u iškų e minų da ybą, minėjo e minologijos mokslo p adininką Dmi ijų Lo ę, eigusį, kad e mino umpumo eikia siek i aip pa , kaip i jo ikslumo, i šį eikala imą aikiusį ne ik pa iems e minams, be i jų da ybos a iksams, p z., p iesagoms. Rusų e minologų da bų ci uojama i ki uose anks esnio laiko a pio lie u ių e minologijos da buose, ku pa eikiama ienokių a ki okių pas abų dėl e minų umpumo p incipo. Iš o bū ų galima sp ęs i, kad jie galėjo u ė i į akos o muojan is umpumo p incipo a jo s a bos e inimui lie u ių e minologijoje. Juolab kad D. Lo ė, kaip nu odoma K. Gai enio (2002: 117), pi masis su o mula o eikala imus e minams, a p jų į aukdamas i umpumo eikala imą. K. Gai enis i iesiogiai į a dija, kad poka io me ais lie u ių e minologija daug p iklausė nuo usų e minologijos, nes „[T]eo inės li e a ū os iš užsienio be eik negauda ome‚ (Gai enis 2002: 110). Tačiau pa s K. Gai enis e minų umpumo klausimu, egis, bu o a sa gesnės nuomonės. 1979 m. paskelb ame išsamiame da be Bend ieji lie u ių e minijos kū imo i no minimo p incipai, ku jo pi mąka pamėginama susis emin i a su o muluo i „šiuolaikinius lie u ių e minologijos p incipus‚ 3 , umpumo p incipas kaip a ski as neišski iamas, no s i pas ebima, kad da Kazys Gi nius, pamėginęs o muluo i mokslinei e minijai keliamus eikala imus, a p jų minėjo i ai, „kad a das bū ų umpas, nes ilgi daugialypiniai a dai didžiai apsunkina jų a ojimą‚ (Gai enis 2014 [1979]: 108). Šiame K. Gai enio s aipsnyje iš iso su o muluo a dešim a ski ų p incipų 4 , ačiau umpumo p incipas neį auk as. Jis epaminė as su o mula us 7-ąjį p incipą, o ien uo ą į e mino aisyklingumą i da ybinį pa ogumą, ku p idu a: „Apsk i ai e minams keliami da šie papildomi eikala imai: a) umpumas, b) skambumas, c) unikalumas, d) iš e čiamumas į ki as kalbas i . .‚ (Gai enis 2014 [1979]: 115). Išei ų, kad umpumo p incipas s aipsnio au o iaus laikomas ik papildomu, o ne okio pa ies ango kaip ki i o muluojami p incipai. Kaip a ski as umpumo p incipas neap a as i ėlesniame K. Gai enio s aipsnyje e minologijos p incipų klausimu – 1994 m. išėjusiame „Kalbiniai i loginiai e minų eikala imai‚, no s s aipsnio p adžioje i paminė a, kad „s a biausi i dažniausiai minimi kalbiniai e minų eikala imai y a šie: aisyklingumas, ikslumas, sis emiškumas, umpumas, da ybinis pa ogumas, emocinis neu alumas i k .‚ (Gai enis 2014 [1994]: 206). Tiesa, po po os me ų išspausdin as K. Gai enio ka u su Angele Kaulakiene pa eng as 3 Kad ai pi masis mėginimas su o muluo i „šiuolaikinius lie u ių e minologijos p incipus‚, ma y i iš au o iaus pas abos, kad „iki šiol da niekas nemėgino susis emin i lie u iškų e minų kū imo i no minimo nei bend ųjų, nei specialiųjų p incipų‚ (Gai enis 2014 [1979]: 113). Apie anks esnius bandymus o muluo i p incipus ašoma Jono Klima ičiaus (2003), S asio Keinio (2012 [1967]: 29–56), Albinos Aukso iū ės (2024: 35–42) i k . da buose. 4 Fo muluo ės ody ų, kad ben kai ku ie ap a iami e minologijos p incipai o muluojami eikiau kaip aisyklės, p z.: „3. Te minologinio į a dijimo eikmę iškelia i nus a o a i inkamos s i ies specialis ai. Kalbininkai pa a ia, kaip ge iau ą są oką pa adin i‚ (Gai enis 2014 [1979]: 114). 6 s aipsnis „Eks aling is iniai e minų no minimo p incipai‚ 5 ody ų, kad umpumo p incipas e minijos no minimo požiū iu lyg i bū ų laikomas s a biu. Tiksliau, umpumas čia paminimas ap a ian ieną iš eks aling is iniu laikomų p incipų – s a is inį e minų e inimo p incipą, apibūdinamą kaip eiškian į, jog labiausiai papli ę kalbos ak ai laikomi ge iausiai a i inkančiais no mą (Gai enis 2014 [1996]: 233). Teigian , kad s a is inis k i e ijus padeda į e in i i e minų umpumą, šiame s aipsnyje minimas Zip o dėsnis, numa an is, kad žodžio a e mino ilgis y a a i kščiai p opo cingas jo a osenos dažniui, o ada pada oma okia iš ada: „Vadinasi, san ykinis e minų ilgis odo a ba jų naujumą, a ba nepakankamą suno minimą‚ (Gai enis 2014 [1996]: 233). Išei ų, kad san ykinai ilgi e minai laikomi nepakankamai suno min ais, o suno min i e minai u ė ų bū i umpi. Ki u ši min is išdės oma i iesiau: kuo ge iau e minija išplė o a i suno min a, uo daugiau u ė ų bū i umpesnių e minų (Kaulakienė, Maka iūnienė 2014 [1999]: 36). Vis dėl o 1991 m. ašy as K. Gai enio s aipsnis „Po a e minologijos mažmožių‚ a skleidžia, kad au o ius nebu o linkęs umpumo laiky i bū inuoju e minologijos eikala imu. Tai odo opona imas usų e minologės nuomonei: „Rusų e minologė I. Volko a e minų iena eikšmiškumą, umpumą i kalbinį aisyklingumą laiko bū inaisiais e minologijos eikala imais, o isus ki us eikala imus (sis emiškumą, mo y uo umą, da ybinį pa ogumą i k .) – akul a y iaisiais. Mūsų nuomone, ai ne isai ikslu. T umpumo eikala imą a gu a galima laiky i bū inuoju‚ (Gai enis 2014 [1991]: 195). A k eipęs dėmesį, kad ne isi mokslo kalbos eks uose a ojami ilgi e minai iš ies y a e minai i kad, ki a e us, mokslo e minai eks e gali bū i umpinami, galiausiai s aipsnio au o ius pada o gana g iež ą iš adą: „Da ybiškai i g ama iškai aisyklingas u i bū i kiek ienas e minas, o umpas – ne kiek ienas. Y a am ik os e minų g upės ( a ie e ų pa adinimai augalų sis ema ikos e minijoje, di ožemio klasi ikacijos e minai i k .), ku ie ienažodžiai i d ižodžiai iš is negali bū i. Taigi e minas u i bū i oks, kokio eikia am ik ai są okų sis emai‚ (Gai enis 2014 [1991]: 196). Ši min is K. Gai enio dės oma i 2002 m. išėjusioje jo knygoje Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys. Te minologijos p incipus ap a damas bend inės kalbos no minimo p incipų kon eks e, au o ius joje aip pa oponuoja usų e minologei I inai Volko ai, o kaip ieną iš a gumen ų pamini žodžio a žodžių junginio no minio ilgumo ibų nebu imą: „T umpumo eikala imą a gu bau galima laiky i bū inuoju. Juk nė a nus a y ų a ski o žodžio a nomina y inio žodžių junginio no minio ilgumo ibų‚ (Gai enis 2002: 43). Kaip bū ų galima sp ęs i iš šioje knygoje pa eik o umpo umpumo p incipo ap a imo, jo aikymą lyg i links ama ap ibo i gimininiais e minais: „Pa yzdžiui, gimininėms są okoms pa adin i ge iau inka ienažodžiai e minai negu sudė iniai. Rūšinėms są okoms pa adin i kai ku ių s ičių a p au iniai e minijos kodeksai ekomenduoja ik d ina ius pa adinimus. Va ie e ų pa adinimai augalų sis ema ikos e minijoje aip pa negali bū i umpesni kaip ižodžiai 5 Čia eks aling is iniai e minų no minimo p incipai apibūdinami kaip „ iesiogiai susiję ne su kalbos sis ema, be su isuomenės, a ski ų jos g upių a asmenybių nuomone, jų požiū iu į e miniją, aip pa su ki ų mokslų me odų aikymu e minams no min i‚ (Gai enis 2014 [1996]: 229–230). 7 e minai‚ (Gai enis 2002: 43). Išei ų, kad šis lie u ių e minologas umpumo p incipo nelaikė pag indiniu, uni e saliu, isai e minijai a ne kiek ienam e minui aiky inu e minologijos p incipu. Ki a e us, jo k eip as dėmesys į eks uose ma omą polinkį e minus umpin i. P z., oks polinkis pas ebė as 1980 m. s aipsnyje apie mokslinių s aipsnių kalbą – čia ašy a, kad mokslo kalboje ypač yški ekonomijos endencija, dėl o joje daug sa i ų elip inių kons ukcijų, specialių san umpų i o muojasi į ai ūs e minų bei simbolių de iniai (Gai enis 2014 [1980]: 576). O 1990 m. ašy ame K. Gai enio s aipsnyje eigiama, kad „ eks e e minus galima i eikia umpin i. Jie gali bū i umpinami d iem būdais: 1) su aukian ilgus sudė inius (daugiažodžius) e minus i p aleidžian kai ku iuos jų dėmenis i 2) ku ian aidines i skiemenines san umpas‚ (Gai enis 2014 [1990]: 406). 2002 m. da be Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys šio au o iaus i gi ašoma, kad au omobilizmo ado ėlyje ie oj sudė inio e mino idaus degimo a iklis gali bū i a ojamas ienažodis a iklis, nes umpinimas daug kuo susijęs su mokslo kalbos s ilis ika (Gai enis 2002: 43). Vis dėl o šiame da be galiausiai K. Gai enio pa eikiamas oks apibend inimas: „Apsk i ai e minų umpumas i umpinimas y a ak ualesni a osenos, o ne iksacijos s ičiai‚ (Gai enis 2002: 44). Išei ų, kad iek umpumas, iek i umpinimas labiau sie ini ik su e minų a osena, o e minų iksacijoje, ku ia, kaip ody ų K. Gai enio ki u pa eik as paaiškinimas, laikomas e minų eikimas e minų žodynuose, s anda uose, e minų bankuose a ki uose e minijos šal iniuose 6 , umpumo p incipas nebū inas (plg. au o iaus eiginį, kad e minas u i bū i oks, kokio eikia am ik ai są okų sis emai). Į polinkį eks uose e minus umpin i, aip pa juos ilgin i, k eipiamas dėmesys i ki uose da buose, e mino umpumo i e mino umpinimo są okas ski ian (ž . Mi ke ičienė 2015: 55–56). Tačiau iename naujausių sa o da bų As a Mi ke ičienė (2024: 2) a k eipia dėmesį į ai, kad e minai umpinami ne ik es uose, be i a kan e miniją (ją ku ian , e čian , no minan , s anda izuojan ) – čia i gi ieškoma są okoms umpesnės aiškos. Išei ų, kad umpumo siekis ak ualus ne ik e minų a osenai, be i jų a kybai. Taigi, ien iš o, kas ap a a, aiškėja, kad eo inis e minų umpumo p incipo e inimas lie u ių e minologijoje nė a isiškai ienodas a nep oblemiškas. Viena, umpumas laikomas okio pa ies ango p incipu kaip i ki i e minologijos p incipai a ne iš jų išski iamas kaip isaip siek inas dalykas, ki a, jis e inamas a sa giau – į a dijamas ik kaip papildomas p incipas. Viena, jį links ama laiky i ak ualesniu ik e minų a osenai, ki a, pas ebima, kad umpumo siekis ak ualus i e minų a kybai. Ne ienodumą, beje, a skleidžia i šiam p incipui ski iama ie a e minologijos p incipų klasi ikacijoje. Tuos p incipus ski s an į kalbinius i loginius, umpumo p incipas p iski iamas p ie kalbinių (Gai enis 2014 [1994]: 206). Kad jo p igim is kalbinė, ody ų i 6 „Kalbinių e minologijos p oblemų y inė ojai p ieš 15–20 me ų daugiausia domėjosi adinamaisiais iksacijos s e os e minais, . y. e minais, paim ais iš žodynų, s anda ų, e minų bankų i ki ų e minijos šal inių‚ (Gai enis 2014 [1986]: 154). Tiesa, iksacijos e minas lie u ių e minologijoje a ojamas e okai, juo žymima są oka a jos san ykis su e minų a kybos e minu žymima są oka a ski ai neaiškinamas. 8 ap a ian šį p incipą pa eikiamos pas abos, p z., jau minė as pasi ėmimas Zip o dėsniu, numa ančiu, kad kalboje dažniausiai a ojami žodžiai a jų junginiai būna umpi, a kalboje besi eiškiančios ekonomijos endencijos pas ebėjimas. Kalbos ekonomijos p incipas į aukiamas i į lie u ių bend inės kalbos no minimo p incipų bei k i e ijų inkinį (BKTP 1997), o numa an e minologijos p incipus jais y a emiamasi. An ai K. Gai enis (2002: 90) nu odo, kad isi jie daugmaž inka i e minijai no min i, ik kai ku iuos eikia da pa ikslin i, sukonk e in i, p i aiky i e minologijos eikmėms. Vis dėl o ki ame leidinyje, ku e minų eikala imai aip pa ski s omi į kalbinius i loginius, e minų umpumo eikala imas p iski iamas ne p ie kalbinių, o p ie loginių (K ašy ė 2005: 79). Tiesa, pa eikiama i okių eiginių, ku ie ody ų, kad didelės p ieš a os čia ne u ė ų bū i – umpumas ak ualus iek kalbos, iek logikos požiū iu: „Ilgi, pe daug išplės i e minai kenkia kalbėjimo (i mąs ymo) ekonomijai <...>‚ (Mickienė, B iaukienė 2016: 49). Vis dėl o iek iš šios apž algos yškėjan ys požiū io į umpumo p incipo s a bą ski umai, iek iš p incipų klasi ikacijos ma omi s y a imai ody ų, kad kalbamasis p incipas nė a nep oblemiškas. Galimi p oblemiškumo eiksniai Iš s y a imų, ma omų umpumo p incipą p iski ian p ie a i inkamos p incipų g upės, bū ų galima sp ęs i, kad požiū io į šį p incipą ski umus galė ų lem i pačios e minologijos p igim is, . y. jos sąsaja i su kalba, i su logika. Vis dėl o ki os pas abos, eikiamos ap a ian umpumo p incipą a ki us dalykus, ody ų, kad a sa gų šio p incipo e inimą gali lem i ai, kad ben am ik ais a ejais jį aiky i e minus ku ian a juos a kan y a keblu. Š ai K. Gai enis (2022: 100–108 ), be bend ųjų e minų no minimo p incipų, mini i specialių aisyklių bei p incipų, ku ie „ eglamen uoja ski ingų e minijos s ičių a jos mik osis emų a kybą‚. O okios specialios aisyklės, p z., jo minimos chemijos nomenkla ū ai aikomos IUPAC ap obuo os aisyklės, eglamen uoja i pa adinimų suda ymą. 1994 m. skelb ame K. Gai enio s aipsnyje „Ta p au inių e minologijos p incipų aikymas mūsų e minijai‚, ku iškel os a p au inės e minų a kybos suda omos p oblemos, i gi k eip as dėmesys į ai, kad kai ku ių s ičių a mik osis emų e minų a kybą eglamen uoja a i inkamą e minų sanda ą numa ančios a p au inės e minų a kybos aisyklės. P z., ji numa oma a p au iniuose bo anikos, zoologijos nomenkla ū os kodeksuose (Gai enis 2014: [1994]: 214). Tame s aipsnyje minima ne okių a p au inės e minų a kybos ekomendacijų, ku ios numa o, kad naujai a si andančioms są okoms bū ų su eik i pa adinimai, ku iuos bū ų galima pe im i į ki as kalbas be pakei imų a ba mažai ką pakei us (Gai enis 2014 [1994]: 216). Be o, kaip a k eipiamas dėmesys, Ta p au inė s anda izacijos o ganizacija (ISO) s anda izuoja ne ik a ski ų s ičių e minus, be i e minologijos p incipus bei me odus. Išei ų, kad ben am ik ų s ičių e minijoje aiky i umpumo p incipą gali bū i keblu dėl a i inkamo e minų a kybos eglamen a imo. 9 Be o, ame K. Gai enio (2014 [1994]: 215–216) s aipsnyje pas ebima, kad a p au iniuose e minų kodeksuose dažnai būna nu ody a e minus nacionalinėmis kalbomis e s i, o specialis ai e minų e imą dažnai sup an a iesiogiai, kaip g ama iškai adek a ų e imą. Į specialis ų polinkį e minus e s i, o ne juos ku i, k eipiamas dėmesys i ki u , ne jei šis polinkis su a p au inės e minų a kybos eikala imais i nesiejamas (p z.: Gai enis 2002: 85; Keinys 2004: 234–235; Zaikauskas 2014). O ai ody ų, kad umpumo p incipo aikymo ikdis galė ų bū i o iginalo kalbos e minų sanda a. An ai S. Keinys, da 2004 m. a k eipęs dėmesį į ai, kad pe pas a uosius keliolika me ų ne ienos s i ies eks ų daug daugiau e čiama nei ku iama („šiuo a ž ilgiu, galima saky i, be eik g įž a į XVI amžių, kai i gi y a o eks ų e imas, o ne kū yba‚), ka u pas ebi, kad e imo p ak ikoje yškėja endencija sa os kalbos e minus kuo labiau p ia in i p ie o iginalo kalbos e minų, bijan nuo jų nu ol i (Keinys 2004: 234–235). Be e čiamų eks ų gausos, lie u ių e minologų jau seniai pas ebimas i mokslo a echnikos aidos ska inamas e minų daugėjimas (Gai enis 2014 [1982]: 121). O daba , adinamosios globalizacijos sąlygomis, kaip ody ų kad i s anda izuojamos e minijos ap a imas (p z.: Skujiņa i k . 2006; Bliūdžu ienė, Če niauskai ė 2021), e minų gausa jų a kybos požiū iu ampa sunkiai su aldoma. Tai i gi galė ų bū i umpumo p incipo aikymo ikdis. Judi a Džežulskienė (2010: 7–8), i gi a k eipdama dėmesį į globalizacijos eiksnį, mini są okų sudė ingėjimą. Tiksliau, ji eigia, kad šiuolaikinėse e minų sis emose sudė ingesnėms są okoms eikš i nebepakanka ienažodžių e minologinių iene ų, p i eikia pag indinę są oką ikslin i, plės i, de alizuo i da keliais dėmenimis, odėl i andasi daugiažodžiai e minai. Minėdama daugiažodžius e minus kaip būdingiausią šiuolaikinės mokslo leksikos b uožą, au o ė eigia, kad jie „pap as ai a si anda jau susi o ma us pag indinėms e minų sis emoms, kai andasi naujų eiškinių, eikalaujančių esamų e minų modi ikacijos. Tokių e minų eikšmės mo y uojamos baziniais e minais, o s uk ū os išplečiamos ki ais dėmenimis. Daugiažodžiai e minai ka ais gali bū i laikomi ku io no s d ižodžio e mino dėmens de alizacijos ezul a u‚ (Džežulskienė 2010: 7). Iš ki ų pas abų e minų umpumo a umpumo p incipo klausimais kaip galimas šio p incipo aikymo ikdis aiškė ų galima jo sanki a su ki ais e minologijos p incipais, p z., aisyklingumo p incipu. Š ai no s žodžių dū yba laikoma pa ogia e minijai dėl galėjimo suda y i umpesnį e miną, iš kai ku ių anks esnio laiko a pio s aipsnių ji yškėja i kaip dažnas ne aisyklingų e minų adimosi šal inis. P z., apž elgian mokomuosius e minų žodynus 1981 m. s aipsnyje pas ebė a, kad be eik kiek iename lie u iškame mokomajame e minų žodyne galima ap ik i ne aisyklingos da ybos e minų i jų a ian ų (Gai enis 2014 [1981]: 461). 1994 m. s aipsnyje kaip ienas dažniausių ne aisyklingų e minų kū imo a ejų minimas ne ikslus da ybos ipo a ka ego ijos pasi inkimas, nulem as pseudoanalogijos p incipo aikymo, p z.: beb im ie ė, ugniaa spa umas (Gai enis 2014 [1994]: 206–207). Susida an i umpumo i aisyklingumo p incipų p ieš a a am ik ais a ejais į a dijama i iesiogiai: „Ne isada ienas žodis ge esnis už žodžių junginį. An ai no om neno om ie oj būd a džio ge akokybiškas eikia a o i pasakymą ge os 16 isų ų žodynų e minų suda o d ižodžiai e minai, mažesnę – ienažodžiai, da mažesnę – ižodžiai, o ke u žodžių i ilgesnių e minų žodynuose nedaug (Umb asas 2013: 117). Šiuo a eju jau e inami e minog a inės e minų a kybos da bai, ačiau i jų pag indu nus a omi du dėsningumai, yškėjan ys daugiausia eks uose pa eikiamos e minijos pag indu. Tai lyg i ody ų, kad a p e minog a inės i eks inės e minų a kybos (a a osenos) yškesnių umpumo p incipo aikymo ski umų nesama. Tačiau ame pačiame A. Umb aso da be, kaip jau užsimin a pi moje šio s aipsnio dalyje, pa eikiama duomenų i apie Te minų banke a komų eisės ak ų e minų ilgį. Te minų a kyba Te minų banke, kaip nu odo i s aipsnio au o ius, apima ne ik eisės ak ų e minus (Umb asas 2013: 99–100), be 2013 m. s aipsnyje jis plačiau ap a ia bū en eisės ak ų e minų a kybą, o ją ap a damas pa eikia i čia a komų eisės ak ų e minų ilgio skaičia imų, iksliau, duomenų apie Te minų banke eikiamų Te minologijos pakomisės aps a s y ų i ap obuo o e mino s a usą įgijusių eisės ak ų e minų, ku ių 2013 m. ugpjūčio mėn. bu o 9 056, ilgį (Umb asas 2013: 113). Iš pa eikiamų skaičių, aip pa i iš pa yzdžių aiškė ų, kad šie e minai ge okai ilgesni, i apie ai galima sp ęs i iš kelių odiklių. Pi ma, kaip ma y i iš čia pa eikiamos 1 len elės, gana didelę šių e minų dalį suda o ke u žodžiai e minai, . y. jų apie 15 p oc., o da didesnę – penkiažodžiai i ilgesni e minai. Jų as a ne apie 19 p oc., no s, kaip minė a, jau i ke u žodžių e minų ki uose šal iniuose minima nedaug. Lygindamas ap obuo us eisės ak ų e minus su e minų žodynų e minais, A. Umb asas (2013: 117) nu odo, kad e minų žodynuose ke u žodžių e minų ik apie 3 p oc., penkiažodžių i ilgesnių – ik apie 1 p oc. 1 len elė. Te minų banke i e minų žodynuose eikiamų e minų palyginimas pagal ilgį, 2013 m. Te minų šal inis 1 žodis 2 žodžiai 3 žodžiai 4 žodžiai 5 žodžiai i daugiau Te minų bankas (ap obuo i eisės ak ų e minai) Te minų žodynai ~ 10 p oc. ~ 32 p oc. ~ 32 p oc. ~ 52 p oc. ~ 24 p oc. ~ 12 p oc. ~ 15 p oc. ~ 3 p oc. ~ 19 p oc. ~ 1 p oc. Šal inis: A. Umb asas (2013: 113, 117); suda y a au o ės. An a, ienažodžių– ižodžių e minų g upių išsidės ymo seka šiuo a eju i gi ki okia, nei nus a oma ki uose da buose: no s i a p Te minų banke a komų eisės ak ų e minų y auja d ižodžiai e minai, ačiau ižodžių e minų y a ge okai daugiau nei ienažodžių, . y. jie suda o apie 24 p oc., ienažodžiai – apie 10 p oc. Vienažodžius e minus nus e ia ne i ke u žodžiai e minai (plg. apie 10 p oc. i apie 15 p oc.), aip pa penkiažodžiai i ilgesni e minai (plg. apie 10 p oc. i apie 19 p oc.). Au o iaus lygin i pasi ink uose e minog a inės a kybos šal iniuose ižodžiai e minai ienažodžių nenus e ia, iksliau, ižodžių e minų čia ik apie 12 p oc., o ienažodžių – ne apie 32 p oc. Juolab jų nenus e ia ke u žodžiai e minai a penkiažodžių i ilgesnių e minų g upė (ž . 1 len elę). 17 T ečia, ne ik skaičiai, be i pa yzdžiai odo, kad Te minų banke pa eikiami ap obuo i eisės ak ų e minai išski inai ilgi. Kaip ilgiausią A. Umb asas nu odo šiame s aipsnyje jau minė ą aš uoniolikažodį e miną žemdi bių, miško sa ininkų, ie os eiklos g upių na ių, ki ų kaimo gy en ojų i jų konsul an ų ne o maliojo ęs inio p o esinio mokymo p og ama, ačiau minima i ki ų iš keliolikos žodžių suda y ų e minų. Tiesa, ki aip nei įp as a lie u ių kalbos e minų ilgio duomenų pa eikiančiuose da buose, nus a an e mino ilgį jo skaičiuojami i a nybiniai žodžiai, aigi i ilgiausias e minas, šių žodžių į skaičia imus neį aukian , kiek su umpė ų – ap ų sep yniolikažodis. Pa s au o ius apie e inamus Te minų banko penkiažodžius i ilgesnius e minus pasako, kad kuo e miną suda ančių žodžių daugiau, uo ų e minų a p ap obuo ų eisės ak ų e minų mažiau. Tai odo i jo pa eik a len elė (iš jos čia a ink us ik penkiažodžių i ilgesnių e minų duomenis ž . 2 len elėje). Vis dėl o iš keliolikos žodžių suda y ų e minų ki uose šal iniuose ne iksuojama, jau i šešiažodžių e minų minima gana e ai i ik pa ienių (p z., Zemle ičiū ė 2004: 349). K. Gai enis (2002: 17) y a minėjęs, kad e minų žodynuose i s anda uose ilgiausi e minai – sep yniažodžiai, ačiau ki u , ap a damas ap obuo us s anda ų e minus, au o ius enu odė os du juose pasi aikiusius sep yniažodžius e minus (Gai enis 2014 [1995]: 221). 2 len elė. Te minų banke pa eik i penkiažodžiai i ilgesni eisės ak ų e minai pagal žodžių skaičių, 2013 m. Te miną suda an- čių žodžių skaičius 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 18 Te minų skaičius 719 385 265 142 86 53 35 12 6 6 3 2 1 Šal inis: A. Umb asas (2013: 113); suda y a au o ės. Taigi, iek A. Umb aso pa eik i duomenys apie Te minų banke a komą eisės ak ų e miniją, jo palygin i su 27 į ai ių s ičių e minų žodynuose eikiamų e minų ilgio duomenimis, iek čia pa eikiamas lyginimas iš yškina, kad Te minų banke a koma eisės ak ų e minija nuo ki uose šal iniuose eikiamos (a a ojamos) e minijos ge okai ski iasi, i ai ma y i iš kelių odiklių: ižodžių e minų pe s a os, palygin i su ienažodžiais e minais, daug didesnio ilgesnių už ižodžius e minų skaičiaus, išski inio e minų ilgumo. Sp endžian iš šių odiklių, umpumo p incipas čia aikomas ge okai ki aip nei e minog a inės a eks inės e minų a kybos šal iniuose. Pa s au o ius Te minų banke eikiamus ilgesnius, nei įp as a adicinėje e minog a ijoje, e minus aiškina eisės są okų sa i umu, ačiau jau anks esnėje šio s aipsnio dalyje kel a p ielaida, kad į akos aikan umpumo p incipą galė ų u ė i i kompiu e inės e minų a kybos ski umai, palygin i su e minog a ine e minų a kyba. Bū en e minų a kybos k yp ies eiksnį čia i nusp endžiama pa ik in i, am pasi inkus kelioms ski ingoms a kybos k yp ims a s o aujančių šal inių, o kaip ienas jų 18 pasi enkamas Te minų bankas – kompiu e inės e minų a kybos šal inis. Tiksliau, p a ęsian A. Umb aso p adė ą lyginimą, be pasi elkian i ki ų šal inių, čia bus lyginama, a umpumo p incipas šiame kompiu e inės e minų a kybos šal inyje iš ies aikomas ki aip nei ki uose e minų a kybos šal iniuose. Apie ai bus sp endžiama iš e minų ilgio odiklių, šiuo a eju o ien uojan is ik į e miną suda ančių žodžių skaičių. Ti iamieji šal iniai i duomenų a ankos ypa umai Siekian palygin i, a iš ies esama umpumo p incipo aikymo ne ienodumų ski ingų k ypčių e minų a kybos da buose, iš iso čia pasi elkiama ijų k ypčių – kompiu e inės, e minog a inės i eks inės – e minų a kybos šal inių. Ke i osios iš pap as ai minimų (ž .: Gai enis 2002: 63–87; Mickienė, B iaukienė 2016: 58–63) e minų a kybos k ypčių – s anda izacijos – da bų neį aukiama iek dėl s aipsnio apim ies ibojimų, iek i dėl o, kad ai galė ų bū i a ski o y imo objek as. Kompiu e inei e minų a kybai, kaip jau paaiškėjo, šiuo a eju a s o auja Te minų bankas, e minog a inei – po a ekonomikos e minų žodynų, eks inei – po a ado ėlių aukš osioms mokykloms (jie bus adinami ado ėliais). Taigi, lyginamų šal inių skaičius nė a didelis, ačiau didelio jų skaičiaus šiuo a eju i nesiekiama. P iešingai, siekiama apsi ibo i ik ienos s i ies – ekonomikos – e minijos duomenimis, nes jau ap a ian umpumo p incipo eo inį e inimą aiškėjo, kad ski ingų s ičių e minijai gali bū i būdingas ne ienodas e minų ilgis. Konk ečiau, iš monog a ijoje Lie u ių kalbos e minų au oma inis a pažinimas i apib ėžimas pa eik os len elės, ku ioje nu odomi ne bend i, o ien ik š ie imo i mokslo s i ies eisės ak ų ap obuo ų e minų ilgio duomenys (Bielinskienė i k . 2015: 64), ma y i, kad jie nesu ampa su A. Umb aso pa eik ais bend ais duomenimis. P z., ižodžiai ap obuo i š ie imo i mokslo s i ies eisės ak ų e minai ienažodžių nenus e ia ( ižodžių – 23 p oc., ienažodžių – 21,6 p oc.), ke u žodžių ien š ie imo i mokslo e minų i gi nedaug (4,1 p oc.). Tai i ska in ų ink is šal inius, ku iuose a komi os pačios s i ies e minai, o ien uojan is į ekonomikos e minų a kybą. Minė i po a pasi enkamų e minų žodynų – ai 2006 m. išleis as Da ido Pea ce’o suda y as Aiškinamasis ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodynas ( oliau – AEŽ), ku io p a a mėje nu odoma, jog čia pa eik a 2 800 e minų s aipsnių, i 2008 m. išleis as aiškinamasis Rū os Vainienės Ekonomikos e minų žodynas ( oliau – ETŽ), ku io i šelyje nu odoma, jog čia pa eik a apie 1 400 e minų. D. Pea ce’o suda y as žodynas aip pa pa adin as aiškinamuoju, ačiau jis y a e s inis (pagal eikiamų apib ėžčių išsamumą ne galė ų bū i p ilyginamas enciklopediniam žodynui), aigi, p i eikus šį žodyną eks e ski i nuo ki o aiškinamojo žodyno, jis bus pa adinamas e s iniu AEŽ. Iš ekonomikos ado ėlių pasi enkami mak oekonomikos ku są pe eikian ys ado ėliai: Kauno echnologijos uni e si e o Mak oekonomika (KTU 2008) i Vilniaus uni e si e o Mak oekonomika (VU 2017). Iš Te minų banko, kaip i A. Umb aso 2013 m. s aipsnyje, imami ik eisės ak ų e minai, ačiau šiuo a eju a enkami ik ie, ku ie Te minų banke nu odomi kaip ekonomikos s i ies e minai. Kaip i A. Umb aso s aipsnyje, e inami ik ap obuo o 19 e mino s a usą u in ys e minai. Žinoma, am ik ų umpumo p incipo aikymo polinkių galė ų pa ody i i ap obuo ų e minų palyginimas su ne eik inais e minais, ačiau, be Te minų banko, nuo oda n k. į e in ų e minų pa eik a ik iename iš e minų žodynų, o ki ame žodyne i abiejuose ado ėliuose apib ėžiamiems e minams oks s a usas nesu eikiamas. Taigi, lygin i duomenis šiuo požiū iu keblu. Ap obuo o e mino s a usą u in ys ekonomikos s i ies eisės ak ų e minai umpumo sume imais oliau bus pa adinami i Te minų banke a komais e minais, no s, žinoma, e minų a kyba Te minų banke apima ne ik eisės ak ų e minus. Čia lyginsimi Te minų banko duomenys y a daugiau nei dešim mečiu ėlesni nei ap a i A. Umb aso s aipsnyje – ai 2025 m. ugsėjo mėn. šiame e minų a kybos šal inyje bu ę ap obuo i ekonomikos s i ies eisės ak ų e minai. Tiesa, no s pasi ink i lygin i šal iniai a s o auja ski ingoms e minų a kybos k yp ims, gali a ody i, kad juos su ienodina VLKK aikomas e minų e inimas. I iš ik ųjų iek e minų žodynų, iek ado ėlių e minai Lie u oje s a s omi i į e inami VLKK, ki aip a ian , jie šios ins i ucijos no minami. Žodynų e minų no minimą numa o VLKK pa i in i Te minų žodynų engimo bend ieji eikala imai (TŽR 2007) i Te minų žodynų e inimo aisyklės (TŽT 2004), ado ėlių kalbos, įskai an e minus, e inimą – VLKK p o okoliniu nu a imu pa i in as Aukš ųjų mokyklų ado ėlių kalbos aisyklingumo e inimo a kos ap ašas, ku iame numa y a, kad VLKK e ina ado ėlius i e minijos a ž ilgiu (AMVA 2015). Lie u iškasis Te minų bankas aip pa y a no minamojo pobūdžio e minų a kybos šal inis: jame pa eikiamus e minus engia als ybės ins i ucijose suda y os e minijos komisijos, be s a s o i į e ina VLKK Te minologijos pakomisė (ž .: Umb asas 2013; 2023). Taigi, no s e minų a kyba apima ne ik e minų no minimą 9 , gali a ody i, kad no minimo požiū iu isi čia pasi ink i lygin i šal iniai y a ienodi. Tačiau minė i e minų žodynų engimo eikala imai p i alomi ik VLKK užsakomiems žodynams, e in i ado ėlius aukš osios mokyklos i gi eikia sa o nuožiū a, aigi VLKK e minologinės kokybės požiū iu į e ina ne isų e minų žodynų a ado ėlių e minus. Pasi ink ieji e minų žodynai i ado ėliai kaip ik i ne u i pažymos, kad jie bū ų e in i šios ins i ucijos, no s isi jie edaguo i, ecenzuo i specialis ų. Vadinasi, iš pasi ink ų šal inių VLKK į e in i ik Te minų banke eikiami e minai (šiuo a eju – u in ys ap obuo o e mino s a usą) 10 . Tačiau i dėl ki ų p iežasčių Te minų bankas y a nuo e minog a inės a eks inės e minų a kybos šal inių besiski ian is e minų a kybos šal inis. Kaip nu odo 9 Te minų žodynėlyje nu ody a, kad e minų a kyba y a e minų sis eminimas i no minimas a siž elgian į e minų eikala imus (K ašy ė 2005: 80). 10 Vieno iš šal inių – Vilniaus uni e si e o ado ėlio Mak oekonomika – e minus bū ų galima laiky i aps a s y ais i į e in ais VLKK, jei jie bū ų imami iš Te minų banko, nes Te minų banke eikiami ado ėlių e minai, a ink i i pa ikslin i ado ėlių au o ių, y a s a s omi VLKK i jos Te minologijos pakomisės (Umb asas 2023: 150). Tačiau čia šio ado ėlio e minai imami iš pa ies ado ėlio. Ki ų čia pasi ink ų šal inių e minai Te minų banke ne eikiami. 20 A. Umb asas (2013: 118), e minologinis da bas čia di bamas pasi elkian elek oninius yšius, duomenys be kada gali bū i pildomi, a naujinami, keičiami. O eks inė e minų a kyba nuo kompiu e inės a e minog a inės a kybos lyg i u ė ų ski is eks inei a kon eks inei e minų a osenai būdingais a ejais, įskai an i e minų umpinimą. Jų siekian iš eng i, . y. šiuo a eju i ian e minų umpumą, o ne umpinimą, iš ado ėlių a enkami ik juose apib ėžiami a aiškinami e minai. Vado ėlyje apib ėžiamas a aiškinamas e minas dažnai eks e da i išski iamas (ki u š i u a k .), šalia jo pa eikiamas angliškas a i ikmuo, aigi šiuo požiū iu e minų pa eikimas ado ėliuose y a panašus į jų pa eikimą ki ų k ypčių e minų a kybos da buose. Panašumą odo i ai, kad, apib ėžian e miną, kaip i Te minų banke a e minų žodynuose, gali bū i pa eikiamas i e mino sinonimas. Šal iniuose eikiami e minų sinonimai šiuo a eju ne e inami. Siekian palygin i duomenis, e minai, ku iuos eikian e minų žodynuose y a nu odomos kelios eikšmės, išskaidomi a ski ais s aipsniais, nes aip e minai eikiami Te minų banke. Taip gaunamas ki oks, nei nu ody as pačiuose e minų žodynuose, e minų skaičius. Kadangi šiuo a eju siekiama lygin i e minijos duomenis, am ik a e minų žodynuose eikiamų duomenų dalis a me ama. Kalban apie e minijos duomenų a anką, pasaky ina, kad ai nė a leng ai sp endžiamas užda inys. A enkan duomenis iš Te minų banko, susidu a su echninėmis kliū imis. Duomenų a anką iš jo apsunkina ai, kad čia pa eikiamų paieškos ezul a ų skaičius ibojamas. Taigi, pa ikslin osios paieškos langelyje kaip s i į nu odžius ekonomika, o kaip e mino s a usą – ap obuo as ( oks s a usas leidžia eisės ak ų e minus a ibo i nuo šioje bazėje eikiamų e minų žodynų i ado ėlių e minų), pa ody as ik bend as ekonomikos s i ies eisės ak ų ap obuo ų e minų s aipsnių skaičius i siūly a paiešką siau in i. Todėl pačių e minų ieško a šal inio langelyje į ašan spėjamus eisės ak ų pa adinimų žodžius: įsakymas, įs a ymas, nu a imas, p ojek as. Taip iš Te minų banko su ink a 910 ap obuo ų eisės ak ų e minų s aipsnių, i ai be eik a i inka čia pa odomą bend ą ap obuo ų ekonomikos s i ies eisės ak ų e minų s aipsnių skaičių – 935 11 . Te minijos duomenų a anką iš e minų žodynų apsunkina ai, kad čia, ki aip nei Te minų banke, links ama eik i i ne e minų, o kai ku ių iš čia eikiamų iene ų e minologinio e inimo klausimas gana neaiškus. Asmen a džiai, okie kaip F iedmanas, Mil onas; Hume’as, Da idas; Keynesas, Johnas Mayna das ETŽ; Pa e o, Wil edo; Le ne , Abba P.; Edgewo h, F ancis Ysid o AEŽ, sup an ama, e minais nelaikomi, aigi i čia į lyginamų e minų im į neį aukiami. Kas ki a su asmen a džiais suda y i e minai, adinami eponiminiais e minais, p z.: G ešamo dėsnis, Fiše io eiškinys, Filipso k ei ė ETŽ; C ame io aisyklė, Eule io eo ema, Lo enzo k ei ė ETŽ. Tačiau AEŽ pasi aiko i dokumen ų pa adinimų (p z.: Bend oji mui ų i p ekybos su a is, Vienodų užim umo galimybių įs a ymas, Fede alinės p ekybos komisijos įs a ymas), o ypač didelę AEŽ s aipsnių dalį suda o ins i ucijų ik iniai pa adinimai (p z.: Nacionalinis ekonominių i socialinių y imų ins i u as, Islamiškasis 11 Ski umas susida o dėl o, kad ap obuo o e mino s a usą y a ga ę i Lie u os banko Ekonomikos depa amen o e minai, be jie nebū inai galė ų bū i a ojami eisės ak uose, odėl čia neį aukiami. 21 plė os bankas, P amonės i p ekybos inansų ko po acija, Ta p au inių obligacinių sando ių a pininkų asociacija). Tokių ik inių pa adinimų san ykio su e minais klausimas nė a pakankamai aiškus. Lie u ių e minologai, pas ebėdami polinkį e minų žodynuose eik i i ik inių pa adinimų, jų nelinks a laiky i e minais (p z.: Gai enis 2014 [1969]: 519), be ka u pas ebi, kad ik inių pa adinimų i e minų san ykio klausimas da be eik ne y inė as (p z., Gai enis 2002: 128). Lie u ių e minologijoje e minais nelaikomi i būd a džiai, daly iai a p ie eiksmiai, nes, pasak K. Gai enio (2002: 31), jie nea lieka ienos s a biausių e mino unkcijų – nomina y inės, a ba į a dijamosios. Taigi, čia neį auk i i jie, no s pa ienių būd a džių, daly ių a jų junginių e minų žodynuose pa eik a, p z.: an iciklinis, konku uojan is, silpnai s aciona us, kapi alui imlus AEŽ; apodik inis, endogeninis, acionalus ETŽ. Ki aip e inami sudaik a a dėję būd a džiai, daly iai a jų junginiai (p z., Mi ke ičienė 2022: 7), be ki u dėl jų e miniškumo paabejojama (Zemle ičiū ė 2020: 316). Šiuo a eju į lyginamų e minų inkinį sudaik a a dėję būd a džiai i daly iai į aukiami, p z.: a leis ieji, disk e usis kin amasis, an asis ge iausiasis AEŽ; apd aus asis ETŽ. Į abu e minų žodynus į auk a i lo ynizmų bei p ancūzizmų, ik e s iniame AEŽ jie iš e s i, p z.: a p io i lo . iš anks o, ce e is pa ibus lo . ki oms sąlygoms nepaki us, laissez ai e p anc. leiski e eik i. ETŽ jie aip i pa eik i, p z.: e o, a p io i, ab in i o, ex an e, o ce majeu e, al e ego. Tokius nesulie u in us ki ų kalbų skolinius, kaip i nenomina y inius specialis ų a ojamus žodžius i kons ukcijas (p z., spo o i ka iškų komandų pa adinimus lygiuok kai ėn! po du ikiuok!), egis, siūly a laiky i p o esionalizmais (Gai enis 2014 [1985]: 141), ačiau ka u a skleis a, kad pa i p o esionalizmo samp a a nė a ienaly ė. Taigi, p o esionalizmų i e minų iba i gi nė a neaiški. Pa s K. Gai enis (2002: 24; 2014 [1985]: 136–144), ap a ęs siau ąją i plačiąją p o esionalizmų samp a as, bu o linkęs laiky is nuomonės, kad e minai y a ik dalis p o esionalizmų, o ki a dalis jų nė a e minai. Kaip pas a uosius jis minėjo nesulie u in us žodžius i žodžių junginius, a ojamus am ik ų s ičių specialis ų kalboje, aip pa i nenomina y inius specialis ų kalboje a ojamus žodžius a kons ukcijas (Gai enis 2002: 24; 2014 [1985]: 140–141). Taigi, šiuo a eju e minų žodynuose pa eik i nesulie u in i a iš e s i į lie u ių kalbą lo ynizmai i p ancūzizmai į lyginamų e minijos duomenų inkinį neį aukiami. Tačiau, b ėžian šią ibą, ka u iškyla e minų žodynuose pasi aikančių p o esinių ža gonizmų, e alų i pan. san ykio su e minija klausimas. Sp ęs i šiuos eo iniu požiū iu keblius klausimus, e in i pagal ilgio odiklius lyginamos e minijos e minologinę kokybę nė a šio s aipsnio ikslas, aigi ki i, nei čia iš a dy i, e minų žodynuose a ski ais s aipsniais pa eik i iene ai į lyginsimų duomenų im į į aukiami, ik į kai ku iuos da bus a k eip as a ski as dėmesys. A enkan e minijos duomenis iš ado ėlių, čia iš a dy i dalykai kėlė mažiau keblumų. No s e minų žodynuose eikiamų asmen a džių, ins i ucijų a ki ų objek ų ik inių pa adinimų, lo ynizmų a p ancūzizmų pa a ojama i čia, jie, išsky us pa ienius a ejus (p z., Ta p au inis aliu os ondas a Pasaulio bankas KTU 2008), nė a e minologizuojami. 22 Te minų ilgio duomenys Ką ik ap a u būdu iš pasi ink ų šal inių a inkus e minijos duomenis, oliau e minai sug upuo i pagal juos suda ančių žodžių skaičių i aip gau i ski ingų k ypčių e minų a kybos šal iniuose pa eikiamų e minų ilgio odikliai (ž . 3 len elę). Nus a an e minų ilgį, eko apsisp ęs i, a į auk i i a nybinius žodžius (kaip ai da y a A. Umb aso s aipsnyje), a jų neį auk i (kaip įp as a eikian e minų ilgio duomenis į ai iose publikacijose). Kadangi šiuo a eju siekiama palygin i ezul a us su A. Umb aso pa eik ais skaičia imais, apsisp ęs a len elėje pa eik i ezul a us, gau us į skaičia imus į aukian i a nybinius žodžius, o galinčius dėl o susida y i ski umus minė i a ski ai. 3 len elė. Te minai pagal juos suda ančių žodžių skaičių ski ingų k ypčių e minų a kybos da buose Te minų a kybos k yp is Te minų a kybos šal inis 1 žodis 2 žodžiai 3 žodžiai 4 žodžiai 5 i daugiau žodžių Iš iso KOMPIUTERINĖ TVARKYBA Lie u os Respublikos e minų bankas (Te minų bankas) 105 330 216 119 140 910 TERMINOGRAFINĖ TVARKYBA R. Vainienė. Ekonomikos e minų žodynas, 2008 (ETŽ) 418 632 138 25 9 1 222 Aiškinamasis ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodynas, sud. D. W. Pea ce, 2006 (AEŽ) 372 (361) 1 518 (1 501) 594 (603) 178 (192) 54 (59) 2 716 TEKSTINĖ TVARKYBA Mak oekonomika, 2008 (KTU 2008) 68 211 116 50 9 454 Mak oekonomika, 2017 (VU 2017) 38 170 99 51 23 381 Iš 3 len elės pi miausia ma y i ienas isus čia pasi ink us e minų a kybos šal inius siejan is panašumas – d ižodžių e minų y a imas: daugiausia bū en šios g upės e minų as a iek abiejuose ekonomikos e minų žodynuose, iek abiejuose ado ėliuose, iek i ap obuo oje Te minų banko eisės ak ų e minijoje, iš ku ios šiuo a eju a si ink i ik ekonomikos e minams ame šal inyje p iski i e minai. D ižodžių e minų y a imas pa i ina e minų ilgio duomenų pa eikiančių publikacijų, aip pa i A. Umb aso skaičia imų, ku iais apimami 27 e minų žodynų duomenys, iš yškinamą ak ą, kad daugiausia lie u ių kalboje a ojama a eikiama d ižodžių e minų. Čia pasi ink as e minų ilgio skaičia imo būdas d ižodžių e minų odikliams be eik ne u i į akos. Į skaičia imus 23 neį aukian a nybinių žodžių, d ižodžiais e minais eikė ų laiky i i okius žodynuose pa eik us e minus kaip indėlis iki pa eikala imo, įėjimas į inką, ne pelno įmonė, obligacija su a ka pa, e ė už pinigus ETŽ, indėliai iki pa eikala imo, pinigai iki pa eikala imo, skola be užs a o, inka be a pininkų, a lyginimas pagal išdi bį, da bas pagal aisykles, ne kainų konku encija, ne mui ų kliū ys, y imai i plė a, gebėjimai i užda bis, į es is i iš es is, pap očiai i p ak ika AEŽ, po a Te minų banke pa eik ų e minų (įs aiga p ie minis e ijos i a leidimas nuo baudų), VU ado ėlyje pa eik ą e miną in es icijos į a sa gas, aigi 3 len elėje nu odomi d ižodžių e minų g upių dydžio odikliai i da šiek iek padidė ų. Tačiau, sup an ama, ien iš d ižodžių e minų y a imo sp ęs i, kad e minų umpumo p incipas isuose lyginamuose e minų a kybos šal iniuose aikomas ienodai, bū ų isiškai ne ikslu. Ve in ini i ki i odikliai. T ižodžiai e minai isuose šal iniuose, išsky us R. Vainienės suda y ą ETŽ, ienažodžius ge okai nus e ia. VU ado ėlyje jų ge okai daugiau nei duka , plg. 99 i 38. Kaip ap a a lyginan e minų ilgio duomenų pa eikiančius da bus, ižodžių e minų pe s a a, palygin i su ienažodžiais e minais, iš yškėjo ik kaip Te minų banke a komai eisės ak ų e minijai būdingas odiklis. Šiuo a eju, iš Te minų banko a si inkus ik ekonomikos s i ies eisės ak ų e minus, ši pe s a a i gi ma y i, ačiau ka u aiškėja, kad ji yški i ki ų k ypčių e minų a kybos šal iniuose. A ink oje Te minų banko e minijoje ižodžių e minų ne kiek mažiau, . y. jie suda o 23,74 p oc. isų čia a ink ų o šal inio e minų, KTU ado ėlyje okių e minų 25,55 p oc., VU ado ėlyje – 25,98 p oc. Taigi, iš e minų ilgio duomenų eikiančių da bų ap a imo yškėjusią ienažodžių– ižodžių e minų g upių išsidės ymo seką šiuo a eju pa i ina ik R. Vainienės suda y as aiškinamasis ETŽ. Pasi ink as e minų ilgio skaičia imo būdas okiems odikliams i gi be eik ne u i į akos – a skleidžian d ižodžių e minų y a imą paminė us kelis e minus p isky us p ie d ižodžių, ižodžių e minų sumažė ų os keliais e minais. Ke u žodžiai e minai ienažodžius nus e ia i gi ne ik čia nag inėjamoje Te minų banko e minijoje (jų čia 119, ienažodžių – 105). Jų pe s a a, palygin i su ienažodžiais e minais, ma y i i iš eks inės e minų a kybos šal inio – VU ado ėlio Mak oekonomika (plg. 51 i 38), no s i ian e minus pagal sanda ą, kaip ap a a, pap as ai kons a uojama, kad ke u žodžiai a ilgesni e minai y a e i. Šiame ado ėlyje pa eik i ke u žodžiai e minai suda o 13,39 p oc. isų jame apib ėžiamų ekonomikos e minų. Ki ame ado ėlyje, palygin i su jame pa eik ais 68 ienažodžiais e minais, ke u žodžių e minų i gi nemažai – 50. Jie suda o 11,01 p oc. isų iš šio šal inio a ink ų ekonomikos e minijos duomenų. Tiesa, dėl pasi ink o e minų ilgio skaičia imo būdo p ie ke u žodžių e minų čia p iski iamas i KTU ado ėlyje pa eik as e minas ope acijos su e ybiniais popie iais, VU ado ėlyje pa eikiami e minai aksele a o iaus i mul iplika o iaus modelis, Baumolio i Tobino modelis, aikščiojimo į banką kaš ai i k . Į skaičia imus neį aukian a nybinių žodžių, šie e minai bū ų e inami kaip ižodžiai, i len elėje nu ody as ke u žodžių e minų skaičius keliais e minais sumažė ų. Ki a e us, padidė ų ižodžių e minų g upių odikliai. Šiaip a aip, iš ke u žodžių i ižodžių e minų odiklių ma y i, kad ižodžių e minų, ku ie čia bus 24 adinami ilgesniais e minais, i ke u žodžių e minų, ku ie čia bus adinami ilgais e minais, daug ne ik Te minų banke a komoje ekonomikos s i ies eisės ak ų e minijoje, be i eks inės e minų a kybos šal iniuose. Monog a ijoje Lie u ių kalbos e minų au oma inis a pažinimas i apib ėžimas, ku ioje e minai a ink i eks yno pag indu, nu odomas š ie imo i mokslo e minų skaičius – 22 e minai, o ai suda o ik 2,82 p oc. isų a ink ų š ie imo i mokslo e minų. Tiesa, kaip jau minė a, okiam skaičiui galėjo u ė i į akos e minų a anka: iš iso eks yne as as 77 961 galimas ke u žodis e minas, e minais laikan ik daugiau nei sep ynis ka us pa a o us žodžių junginius, ų e minų sumažėjo iki 760, o ekspe as iš jų 22 š ie imo i mokslo e minus (Bielinskienė i k . 2015: 63). Tačiau i A. Umb asas, emdamasis jau e minog a inės e minų a kybos da bais, 27 e minų žodynų pag indu ke u žodžių e minų nus a ė ik 3 p oc. Tiesa, čia pasi elk i e minog a inės a kybos šal iniai i gi ody ų, kad ke u žodžių e minų juose eikiama mažiau. Viename iš e minų žodynų – ETŽ – jų os 25, o ai suda y ų 2,05 p oc. šio žodyno e minijos duomenų. Jei okie e minai kaip lais ės nuo mokesčių diena, lais as įėjimas į inką, kainos i pelno san ykis, smulkusis i idu inis e slas bū ų laikomi ižodžiais e minais, ai šis ETŽ pa eik ų ke u žodžių e minų skaičius sumažė ų i da de yniais e minais. Ke u žodžių e minų mažiau nei ienažodžių i e s iniame AEŽ, plg. 178 i 372. Vis dėl o jų čia daugiau, nei pap as ai minima eikian e minų ilgio duomenis, . y. 6,55 p oc. isų iš šio žodyno a ink ų e minijos duomenų. O ižodžiai šiame žodyne pa eik i e minai, kaip i Te minų banke a abiejuose ado ėliuose, ienažodžius nus e ia, . y. ižodžių e minų 594, ienažodžių – 372. Iš pa eik os len elės ma y i, kad skliaus uose nu odomi i da didesni e s iniame AEŽ eikiamų ižodžių i ke u žodžių e minų skaičiai. Tai susiję su e minologinių duomenų pa eikimo ypa umais, . y. su uo ak u, kad šiame žodyne kai ku ie e minai pa eikiami am ik us jų dėmenis nu odan skliaus uose, p z.: (in es icinio) po elio di e si ika imas, ( e ybinių popie ių) inkos suda y ojas, sp endimo (p iėmimo) aisyklė, a u inis (pusiaus y os kainų) nus a ymas, g ynųjų pinigų san ykis (su indėliais). Ap a ian e minų žodynų suda ymo p ak iką, a k eipiamas dėmesys, kad e minų žodynuose links ama skliaus uose eik i į ai ią in o maciją (Umb asas 2008: 223). Šiuo a eju okio pa eikimo p iežas į nus a y i nė a pap as a. Kaip leis ų spė i angliškų i lie u iškų žodyne eikiamų e minų palyginimas, skliaus uose gali bū i siek a nu ody i ą dėmenį, ku io ne u i angliškasis e minas, plg.: ac o e e sals i (gamybos) eiksnių pakeičiamumas, po olio balance app oach i (in es icinio) po elio balanso me odas, ma ke make i ( e ybinių popie ių) inkos suda y ojas. Ki a e us, aip gali bū i siek a sude in i ikslumo i umpumo p incipus – nu ody i i ilgąją, i umpąją e mino o mas. Te mino dėmenų p idėjimo a p aleidimo a ejai pap as ai iksuojami eks uose i siejami su eks ine a kon eks ine e minų a osena (p z., Mi ke ičienė 2015), ačiau, kaip ma y i, šiuo a eju e mino ilgoji i umpoji o ma pa eikiama adinamosios iksacijos šal inyje – e minų žodyne. Beje, A. Mi ke ičienės (2024) i gi neseniai pas ebė a, kad į ai aus e minų umpinimo a ejai nes e imi i e minog a ijai, o ka u ašy a, kad nus a y i, kada e minas umpinamas, o kada ilginamas, 25 keblu. Taigi, au o ė, ski dama šešias ne ienodą dėmenų skaičių u inčių al e na y ių e minų g upes, okius a ejus, kaip čia paminė i, į a dijo kaip leksemos išleidimą s. leksemos p idėjimą (Mi ke ičienė 2024: 5). Plačiau nenag inėjan e minologinio okių a ejų eo inio e inimo klausimų i pa eikimo šiame žodyne mo y ų, čia ik a k eipiamas dėmesys, kad šiuo a eju as pa eikimas suda o e minų ilgio nus a ymo keblumų. Š ai e miną a u inis (pusiaus y os kainų) nus a ymas galima e in i i kaip d ižodį, jei jį laikysime e mino umpinimo a eju, i kaip ke u žodį, jei laikysime e mino ilginimo a eju. Todėl 3 len elėje i nu odomi d ejopi skaičiai. A siž elgian į ai, kad AEŽ e minai su skliaus uose ašomais dėmenimis eikiami ik pačiame žodyne, o p idė oje „Lie u iškų e minų odyklėje‚ ie dėmenys nenu odomi, kaip pi masis len elėje nu odomas skliaus uose ašomų dėmenų neapiman is e minų ilgio skaičia imo ezul a as, o an asis skaičius odo, kiek bū ų a i inkamos g upės e minų, jei bū ų įskaičiuojami i ie dėmenys. Kaip ma y i, ienažodžių i d ižodžių e minų skaičius sumažė ų, ačiau ižodžių i ke u žodžių e minų skaičiai padidė ų. Ke u žodžiai e minai okiu a eju suda y ų 7,07 p oc. G įž an p ie odiklių, iš ku ių čia sp endžiama apie umpumo p incipo aikymo panašumus i ski umus, . y. pe einan p ie penkiažodžių i ilgesnių e minų g upės, kons a uo ina, kad šios g upės e minų iek e minog a inės, iek eks inės e minų a kybos šal iniuose eikiama nedaug: ETŽ jų os 9 ( ai suda y ų ik 0,75 p oc. šiame aiškinamajame žodyje pa eik ų e minų), e s iniame AEŽ – 54 (1,99 p oc.), KTU ado ėlyje – 11 (2,43 p oc.). Kiek daugiau okių e minų pa eik a e s iniame AEŽ, ačiau i e minijos duomenų jame ku kas daugiau, . y. a ink a 2 716 e minų, aigi penkiažodžiai i ilgesni e minai suda o ik 1,99 p oc. isos jo e minijos. Tiesa, iename ado ėlyje šios g upės e minų kiek daugiau – 23, ai suda o 6,04 p oc. šiame ado ėlyje apib ėžiamų ekonomikos e minų. Vis dėl o iš 3 len elės ma y i, kad labiausiai pagal penkiažodžių i ilgesnių e minų odiklį išsiski ia čia lyginama Te minų banko e minija. Penkiažodžių i ilgesnių e minų joje ne daugiau negu ke u žodžių (plg. 140 i 119), jų daugiau i už ienažodžius e minus (plg. 140 i 105). Taigi, no s ižodžių i ke u žodžių e minų g upių ap a imas a skleidė, kad ilgesnių i ilgų e minų gana daug i ki uose šal iniuose, iš penkiažodžių i ilgesnių e minų g upės odiklio ma y i, kad ilgiausi e minai būdingi čia lyginamai Te minų banko e minijai. Ki a e us, a ski ų odiklių palyginimas iš yškina, kad ji ik pagal penkiažodžių i ilgesnių e minų odiklį labiausiai i ski iasi. T ižodžių e minų pe s a a, palygin i su ienažodžiais, yškėja i kaip ki iems e minų a kybos šal iniams būdinga ypa ybė, eks inės ekonomikos e minijos a kybos šal iniai a skleidžia i palygin i didelį polinkį eik i ke u žodžius ekonomikos e minus. Tiesa, smulkesnė penkiažodžių i ilgesnių e minų g upės analizė pa ody ų, kad iš 140 Te minų banke eikiamų ekonomikos s i ies e minų, ku ie čia p iski iami ilgiausių e minų g upei, daugiausia i y a suda y ų bū en iš penkių žodžių – jų čia 59. Vis dėl o čia pa eik i i 43 šešiažodžiai e minai, aip pa 27 sep yniažodžiai e minai. Tiesa, e minų, suda y ų iš keliolikos žodžių, kaip minima A. Umb aso 2013 m. s aipsnyje, a p ekonomikos s ičiai Te minų banke p iski ų ap obuo ų eisės ak ų e minų as i os keli. 32 e minų ne 17, p z.: EBIT, EBITDA, BALTIX, INCOTERMS, LIFO, VILSE, LITIN-10, P1, P2, P2, P3. Kaip a k eipia dėmesį i A. Mi ke ičienė (2024), jų e inimas keblus, da nepakankamai išnag inė as, odėl šiuo a eju į lyginamų e minų a kybos duomenų im į šie a ejai i neį auk i. Vis dėl o aki aizdu, kad žodiniai šių san umpų a i ikmenys bū ų ilgesni, dėl o kiek padidė ų i ETŽ, a skleidusiame polinkį eik i ypač umpus e minus, as ų ilgųjų e minų kiekis. IŠVADOS Te minų umpumo p incipas, ku is o muluojamas kaip ienas iš e minologijos p incipų, aiky inų iek e minus ku ian , iek juos a kan , lie u ių e minologijoje plačiau nes a s omas, ačiau, panag inėjus jo eo inį e inimą, paaiškėjo, kad jis nė a isiškai ienodas. Viena, umpumas laikomas okio pa ies ango p incipu kaip i ki i e minologijos p incipai a ne iš jų išski iamas kaip s a bus, ki a, jis laikomas ik papildomu p incipu. Viena, jis laikomas ak ualesniu ik e minų a osenai, ki a, pas ebima, kad umpumo siekis ak ualus i e minų a kybai. Susis eminus į ai iuose da buose eikiamas pas abas e minų umpumo p incipo klausimu, kaip galimi jo p oblemiškumo eiksniai paaiškėjo a i inkamas e minų a kybos eglamen a imas, e minų gausėjimas i jo galimi suda y i e minų a kybos iššūkiai, e čiamų eks ų daugėjimas i su uo susijusi ki ų kalbų e minijos į aka, są okų sudė ingėjimas, dėl ku io kyla po eikis plės i jau a ojamus umpesnius e minus, galin ys susida y i p ieš a a imai a p umpumo p incipo i ki ų e minologinių p incipų, są okų ypa umai a unkcinio s iliaus ski umai. Pamėginus pa ik in i, a umpumo p incipo aikymui gali u ė i į akos oks eiksnys kaip e minų a kybos k yp ies ski umai a konk e aus a kybos šal inio ypa umai, i apie ai sp endžian iš ski inguose e minų a kybos šal iniuose eikiamų ekonomikos e minų ilgio odiklių, paaiškėjo, kad apsk i ai šis p incipas ne i ienos s i ies e minų a kyboje aikomas ne ienodai, ačiau esama i kai ku ių panašumų. No s e minų ilgio duomenų eikiančių da bų lyginimas ody ų, kad ienažodžių e minų pap as ai iksuojama daugiau nei ižodžių, čia lygin i ekonomikos e minijos a kybos duomenys odo, kad ižodžių e minų, išsky us ieną e minų žodyną, eikiama daug daugiau nei ienažodžių. Teks inei e minų a kybai a s o aujančiuose šal iniuose gana didelė i ke u žodžių ekonomikos e minų dalis, o iename iš jų ke u žodžiai e minai ne nus e ia ienažodžius. Taigi, ki aip, nei bu o galima kel i p ielaidą iš eisės ak ų e minų a kybos Te minų banke ap a imo i ki ų e minų ilgio duomenų eikiančių da bų lyginimo, ilgesnių ( ižodžių) i ilgų (ke u žodžių) ekonomikos e minų daug eikiama ne ik Te minų banke a kan eisės ak ų e miniją, be i eks inei e minų a kybai a s o aujančiuose ekonomikos ado ėliuose aukš osioms mokykloms, ižodžiai e minai nus e ia ienažodžius i iename iš y imui pasi elk ų ekonomikos e minų žodynų. Tačiau pagal ilgiausių – penkiažodžių i ilgesnių – e minų dalį išsiski ia Te minų banke a koma ekonomikos s i ies eisės ak ų e minija, i bū en šis odiklis ody ų umpumo p incipo aikymo ski umų. 33 No s eks inės e minų a kybos šal inių – ado ėlių aukš osioms mokykloms – šiuo a eju lygin a nedaug, jų duomenys ody ų umpumo p incipo aikymo panašumų. Te minog a inės k yp ies e minų a kybos da buose, kaip galima sp ęs i iš po os šios k yp ies šal inių lyginimo, apsk i ai eikiami umpesni ekonomikos e minai. Vis dėl o i iš d iejų ieno laiko a pio šal inių lyginimo ma y i, kad e minog a inėje e minų a kyboje aip pa gali bū i umpumo p incipo aikymo ski umų. ŠALTINIAI AEŽ 2006: Aiškinamasis ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodynas [Explana o y English– Li huanian Dic iona y o Economics], sud. Da id A. Pea ce, Vilnius: TEV. ETŽ 2005: Ekonomikos e minų žodynas [Dic iona y o Economic Te ms], R. Vainienė, Vilnius: Ty o alba. KTU 2008: Mak oekonomika [Mac oeconomics]: ado ėlis ekonominių specialybių s uden ams, V. Snieška, V. Baumilienė, D. Be na ony ė, J. Čibu ienė, A. Juozapa ičienė i k ., 3-iasis pa ais. i pa iksl. leidimas. TB: Lie u os Respublikos e minų bankas [Te m Bank o he Republic o Li huania]. P ieiga in e ne e: h ps:// e minai. lkk.l . VU 2017: Mak oekonomika [Mac oeconomics], V. Ga elis, P. Gylys, V. Mačiekus, N. Minke ičienė, R. Paliuly ė, E. Ul idienė, L. U bšienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. LITERATŪRA Akelai is Gin au as 2008: Sudė inių adminis acinių e minų s uk ū iniai modeliai [S uc u al Models o Compound Adminis a i e Te ms]. – Specialybės kalba: e minija i s udijos, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e o Leidybos cen as, 5–12. P ieiga in e ne e: h ps://c is.m uni.eu/se e /api/co e/bi s eams/c8c34236-02b - 4a9d-a9c5-8075abb5e764/con en . AMVA 2015: Aukš ųjų mokyklų ado ėlių kalbos aisyklingumo e inimo a kos ap ašas [Desc ip ion o he P ocedu e o Assessing he Language Regula i y o Highe Educa ion Ins i u ions’ Handbooks]. P ieiga in e ne e: h ps://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/s ie imas/ ado eliu-ap oba imas/auks uju- mokyklu- ado eliu-kalbos- e inimo- a kos-ap asas?lang=l . And iuškai ė Ramunė 2000: J. Balčikonio kalbo y os e minų sanda a i sa i umas [The S uc u e and Dis inc i eness o J. Balčikonis’ Te ms o Linguis ics]. – Te minologija 7, 59–75. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/713/804. Apie LRTB: Apie Lie u os Respublikos e minų banką [Abou Te minology Bank o he Republic o Li huania]: P ieiga in e ne e: h ps:// e minai. lkk.l /Apie%20LRTB. 34 Aukso iū ė Albina 1996: Sudė inių e minų a osenos ne ikslumai [Inaccu acies in he Use o Compound Te ms]. – Te minologija 3, 47–49. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/754/845. Aukso iū ė Albina 2024: Lie u iški augalų i g ybų a dai XIX a.: Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos i Lau yno Roko I inskio a dynai [Li huanian Names o Plan s and Fungi in he Nine een h Cen u y: Lis s o Names by Ju gis Amb aziejus Pab ėža and Lau ynas Rokas I inskis]: monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Babickienė Zo ija 2012: Ekonomikos e minų g ama inių i leksinių a ian ų sklaida: no ma i ealybė [Occu ance o G amma ical and Lexical Va ian s o Economic Te ms: S anda d and Reali y]. – Specialybės kalba: g ama ika i logika: mokslinių s aipsnių inkinys, pa . G. Akelai is, Z. Babickienė, V. Mažeikienė, L. Pečku ienė, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 51–64. P ieiga in e ne e: h ps://c is.m uni.eu/se e /api/co e/bi s eams/938c4e5e-c097-4739-aead- 3c16414b8dea/con en . Bielinskienė Agnė, Boizou Loïc, G igony ė Gin a ė, Ko ale skai ė Jolan a, Rimku ė E ika, U ka And ius 2015: Lie u ių kalbos e minų au oma inis a pažinimas i apib ėžimas [Au oma ic Iden i ica ion and De ini ion o Li huanian Te ms], e. leidimas, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen as. P ieiga in e ne e: h ps://po alc is. du.l /se e /api/co e/bi s eams/559abb58-b5d1-4 a5-a907- 45a 03a3 eb3/con en . Bielinskienė Agnė, Kazlauskienė As a, Rimku ė E ika, Tamošiūnai ė Au elija 2014: Lie u ių bend inė kalba: no mos i a osena [S anda d Li huanian: No ms and Usage]: ado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden ams, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as, Ve sus Au eus. BKTP 1997: Lie u ių bend inės kalbos a kybos p incipai, kodi ikacijos k i e ijai i jų aikymas (VLKK 1997 01 30). P ieiga in e ne e: h ps://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/kalbos- a kybos-p incipai-kodi ikacijos-k i e ijai?lang=l . Bliūdžu ienė Nijolė, Če niauskai ė Viole a 2021: Te minologinių duomenų a kybos modelis: Biblio ekininkys ės, in o macijos i knygo y os e minų žodynas [Model o Te minological Da a Managemen : Biblio ekininkys ės, in o macijos i knygo y os e minų žodynas]. – Knygo y a 77, 306–330. B užai ė Ne inga, Rekašius Tomas 2016: Žodžių dažnių pasiski s ymo analizė ski ingų žan ų lie u ių kalbos eks uose [S a is ical Analysis o Wo d F equency Dis ibu ion in Li huanian Tex s o Di e en Gen es]. – Li huanian Jou nal o S a is ics / Lie u os s a is ikos da bai 55(1), 61–69. Cab é Cas el i Ma ia Te esa 2003: Theo ies o Te minology. Thei Desc ip ion, P esc ip ion and Explana ion. – Te minology 9(2), 163–199. 35 D uk einis Albinas 2011: Sin aksiniai sudė inių jū ei ys ės e minų modeliai [Syn ac ic Pa e ns o Compound Ma i ime Te ms]. – Res humani a iae 10, 234–255. Džežulskienė Judi a 2010: P epozicinė i pos pozicinė modi ikacija: ižodžių angliškų i lie u iškų e minų g e inamoji analizė [P e- and Pos -Nominal Modi ica ion: A Con as i e In es iga ion o English and Li huanian Th ee-Wo d Te ms]. – Kalbo y a 62, 7–21. Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos ma menys [Li huanian Te minology: Theo e ical and Managemen Dimensions], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai [Selec ed Wo ks], sud. J. Gai eny ė-Bu le , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. ISO 704-87: Te minologijos p incipai i me odai. Lie u os RST 1115-90 (ISO 704-87) [P inciples and Me hods o Te minology. Li huanian Na ional S anda d RST 1115- 90 (ISO 704-87)], Vilnius. Kaulakienė Angelė, Maka iūnienė Eglė 2014 [1999]: S a is inis e minų umpumo e inimas [S a is ical Assessmen o Te m B e i y]. – Kaulakienė Angelė. Te minologija. Te minog a ija. Te minija: s aipsnių inkinys, Vilnius: Technika, 36– 38. Keinys S asys 2002: Mai onis i mūsų li e a ū os mokslo e minologija [Mai onis and Ou Te minology o Li e a y Science]. – Te minologija 9, 26–54. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/682/773. Keinys S asys 2004: Te minologijos aida, būklė, aidmuo i užda iniai į XXI amžių įžengus [The S a e, De elopmen , Role and Tasks o Te minology a he Begining o he 21 h Cen u y]. – Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 219–245. Keinys S asys 2005: Daba inė lie u ių e minologija [Con empo a y Li huanian Te minology], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Keinys S asys 2012: Lie u ių e minologijos aida [The De elopmen o Li huanian Te minology], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 29–56. Keinys S asys 2013: Dėl mokslo e minų iena eikšmiškumo sup a imo [Abou Unde s anding he Unambigui y o he Te ms o Science]. – Te minologija 20, 47–55. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/471/560. Klima ičius Jonas 2003: Lie u ių e minog a ija: p aei ies b uožai, daba ies sunkumai i užda iniai [Li huanian Te minog aphy: Fea u es o he Pas , D icul ies o he P esen and Tasks]. – Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 259–276. K ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis [Educa ional Te minology Glossa y], Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla. 36 Li e kienė Nijolė 2013: Lie u iškų ižodžių e minų i lo yniškų a i ikmenų ski ies a ejai [Aspec s o Di e en ia ion o Li huanian Th ee-Wo d Ana omical Te ms and Thei La in Equi alen s]. – P o esinės s udijos: eo ija i p ak ika 12, 26–35. Li e kienė Nijolė 2014: Lo yniškų i lie u iškų sudė inių ana omijos e minų ski ies a ejai [Cases o Di e ence o La in and Li huanian Compound Ana omical Te ms]. – P o esinės s udijos: eo ija i p ak ika 13, 73–81. Li e kienė Nijolė 2015: T ižodžių ana omijos de inamojo pažyminio i nede inamojo pažyminio lie u iškų e minų i lo yniškų a i ikmenų p iklausomybė [Aspec s o Dependency o Th ee-Componen Te ms o A ibu e in Conco d and Te ms o A ibu e no in Conco d and Thei La in Equi alen s]. – P o esinės s udijos: eo ija i p ak ika 15, 42–46. Mickienė Ilona, B iaukienė Bi u ė 2016: Lie u ių e minologijos aspek ai [Aspec s o Li huanian Te minology]: me odinė mokomoji knyga, e. iš eklius, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. P ieiga in e ne e: h ps://www.kn . u.l /dokumen ai/ ailai/ka ed u/lie u iu/Lie y i%c5%b3_ e minol ogijos_aspek ai_2016.pd . Myking Johan 2001: Agains P esc ip i ism? The ‘Socioc i ical’ Challenge o Te minology. – IITF Jou nal 12(1–2), 49–64. Mi ke ičienė As a 2015: Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai [Some Aspec s o Synonymy o Te ms]. – Te minologija 22, 39–60. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/518/608. Mi ke ičienė As a 2019: Sujungiamasis yšys e minuose: e minai su jung ukais i (a ), i (a ba) [Coo dina ion in he S uc u e o Te ms Wi h Conjunc ions i (a ), i (a ba) ‚and (o )‛]. – Te minologija 26, 88–102. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/379/458. Mi ke ičienė As a 2020: A e minų sinonimija y a ūkumas? [Is Synonymy o Te ms an Impe ec ion?]. – Bend inė kalba 93, 1–19. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/899/1112. Mi ke ičienė As a 2022: Te mininiai būd a džiai in e ne inėje žiniasklaidoje [Te minological Adjec i es in Online Media]. – Te minologija 29, 6–22. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2178/2304. Mi ke ičienė As a 2024: Al e na y ūs ski ingo dėmenų skaičiaus e minai [Al e na i e Te ms Wi h Di e en Numbe s o Cons i uen s]. – Ve bum 15, 1–15. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / e bum/l /a icle/ iew/35331/35518. Mockienė Liudmila, Racke ičienė Sigi a 2018: Models o Fo ma ion o Mul i-Wo d Te ms in Legal Ac s o a Cons i u ional Na u e in English and Li huanian. – Te minologija 25, 55–76. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/120/108. 37 No eikai ė Adelė 1994: Lie u os Respublikos s anda as „Te minologijos p incipai i me odai‚ [S anda d o he Republic o Li huania ‘Te minology P inciples and Me hods’]. – Te minologijos agos 1, 99–100. Rimku ė E ika 2012: Au oma inis š ie imo i mokslo e minų nus a ymas ling is iniais me odais [Au oma ic Iden i ica ion o Science and Educa ion Te ms Using Linguis ic Me hods]. – Te minologija 19, 54–70. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/452/541. Rimku ė-Ganusauskienė Auš a 2023: Ap angos pa adinimai XXI a. 2-ojo dešim mečio šal inių pag indu [Clo hing Names: on he Basis o Sou ces F om he Second Decade o he 21s Cen u y], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://lki.l /aus a- imku e-ganusauskiene-ap angos-pa adinimai-mokslo-s udija- 2023. Skujiņa Valen īna, Ilziņa Ilze I ena, Vasiļje s And ejs, Bo zo s Ju is 2006: Te minology S anda ds in he Aspec o Ha moniza ion o In e na ional Te m Da abase. – Te minologija 13, 17–32. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/613/704. Smi no a Oksana, Racke ičienė Sigi a 2016: ES eisės ak ų e minai lie u ių i p ancūzų kalbomis [Te ms o he EU Legal Ac s in he Li huanian and F ench Languages]. – Kalba i kon eks as 7(1), 129–141. Šilob i ai ė Diana 2008: Pi mųjų ma ema ikos žodynėlių e minija [Te minology o Fi s Dic iona ies o Ma hema ics]. – Te minologija 15, 180–196. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/600/691. Šilob i ai ė Diana 2009: Pi mojo lie u iško a i me ikos užda inyno e minai [Te ms o he Fi s Li huanian Exe cise Book o A i hme ic]. – Te minologija 16, 186 – 197. Šilob i ai ė Diana 2011: Pe o Vileišio a i me ikos ado ėlio Ke u i s a biausiejie eikalai a i mē ikos e minai [Te ms o Pe as Vileišis Tex book o A i me ics Ke u i s a biausiejie eikalai a i mē ikos]. – Te minologija 18, 154–164. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/420/512. Temme man Ri a 1997: Ques ioning he Uni oci y Ideal. The Di e ence Be ween Sociocogni i e Te minology and T adi ional Te minology. – He mes – Jou nal o Language and Communica ion in Business 10(18), 51–90. Temme man Ri a 1998: Why T adi ional Te minology Impedes a Realis ic Desc ip ion o Ca ego ies and Te ms in he Li e Sciences. – Te minology 5(1), 77–92. Temme man Ri a 2000: Towa ds New Ways o Te minological Desc ip ion. The Sociocogni i e App oach, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins. TV 2006: Te minologijos ado ėlis Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinio di ek o a o Lie u ių kalbos gene alinio di ek o a o e ėjams [Te minology Tex book o he 38 T ansla o s o he Li huanian Language Depa men o he Eu opean Commission’s Di ec o a e-Gene al o T ansla ion], Liuksembu gas. TŽR 2007: Te minų žodynų engimo bend ieji eikala imai [Gene al Requi emen s o he P epa a ion o Te minology Dic iona ies]. P ieiga in e ne e: h ps://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ e minija/ e minu-zodynu- engimo- bend ieji- eikala imai. TŽT 2004: Te minų žodynų e inimo aisyklės [Rules o Assessing Te minology Glossa ies/Dic iona ies]. P ieiga in e ne e: h ps://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ e minija/ e minu-zodynu- e inimo- aisykles. Umb asas Al ydas 2008: A naujin i Te minų žodynų engimo bend ieji eikala imai [Upda ed Te minų žodynų engimo bend ieji eikala imai]. – Te minologija 15, 216–225. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/602/693. Umb asas Al ydas 2010: Lie u ių eisės e minija 1918–1940 me ais: pag indinių kodeksų e minai [Li huanian Legal Te minology in 1918–1940: Te ms o he Main Codes], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Umb asas Al ydas 2013: Lie u os Respublikos e minų bankas: 10 me ų po įs a ymo p iėmimo [Te m Bank o he Republic o Li huania: 10 Yea s A e Passing he Law]. – Te minologija 20, 96–122. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/475/564. Umb asas Al ydas 2022: Teisės ak ų e minų i jų apib ėžčių eikala imų klausimu [On he Requi emen s o he Te ms o Legal Ac s and Thei De ini ions]. – Te minologija 29, 120–138. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2180/2310. Umb asas Al ydas 2023: Lie u os Respublikos e minų bankas: 20 me ų po įs a ymo p iėmimo [Te m Bank o he Republic o Li huania: 20 Yea s A e Passing he Law]. – Te minologija 30, 142–167. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2271/2371. Zaikauskas Egidijus 2014: Te minų e imo būdai Eu opos Sąjungos eisės ak ų e imuose į lie u ių kalbą [P ocedu es o T ansla ing Te ms in T ansla ions o Legal Ac s o he Eu opean Union in o he Li huanian Language]. – Te minologija 21, 71–89. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/534/624. Za is ana ičienė Dai a 2019: S a is ical Analysis o S uc u al Types o Te ms o Cons uc ion. – Inžine inės i edukacinės echnologijos 1, 146–150. Zemle ičiū ė Palmi a 2003: An ano Vileišio (1856–1919) medicinos mokslo da bai i jų e minija [An anas Vileišis’ (1856–1919) Wo ks o Medical Science and Thei Te minology]. – Te minologija 10, 84–106. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/667/758. 39 Zemle ičiū ė Palmi a 2004: Naminio gydy ojo medicinos e minai [Te ms o Medicine in Naminis Gydy ojas]. – Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 330–362. Zemle ičiū ė Palmi a 2005: Gydymo p iemonių pa adinimai dak a o An ano Vileišio medicinos knygelėse [The Names o T ea men Means in Medical Books o he Doc o An anas Vileišis]. – Te minologija 12, 67–80. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/638/729. Zemle ičiū ė Palmi a 2016: XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lie u os žodynų e minologinė medicinos leksika [Te minological Medical Lexicon o 17 h–18 h Cen u y Dic iona ies o Li huania Mino ]: monog a ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Zemle ičiū ė Palmi a 2020: Medicinos asmenų pa adinimai 1920 me ų nep iklausomos Lie u os pi majame Medicinos žu nale [Names o Ac o s in he Medical Field in he 1920 Issues o Medicina, he Fi s Medical Magazine in Independen Li huania]. – Li uanis ica 66(4). P ieiga in e ne e: h ps://www.lmaleidykla.l /ojs/index.php/li uanis ica/a icle/ iew/4364/3438.