206
Kalbos Kul ū a | 81
GIEDRIUS TAMAŠEVIČIUS
lie u ių kalbos ins i u as
SOCIOLINGVISTINIS
ŠNEKaMaJaI KalbaI būDINGos
lEKsIKos Y IMas
Į aDINės pas abos
Šnekamosios kalbos, o ypač jai būdingos leksikos y imai lie u oje iki šiol
y a naujas dalykas. anglų, okiečių, usų, skandina ų i ki ų kalbų y ėjai
šia s i imi domisi jau ne ieną dešim me į. Ma y , odėl lie u ių kalbo y oje
iki šiol nė a aiškesnio susi a imo, ką eikė ų laiky i šnekamąja kalba, slengu
i ža gonu (plg. Miliūnai ė 2005: 47).
lie u ių kalbos leksika E aldos Jakai ienės Lie u ių kalbos leksikologijoje
ski s oma į bend inės kalbos i šnekamosios kalbos leksiką. pas a ąją suda o
a minė leksika, ža goninė leksika i slengas. slengas, esan is už bend inės
kalbos ibų, ka u su pag indiniu žodyno ondu suda o bend a au ę leksiką
(Jakai ienė 1980: 67)1. Gin au as akelai is pa ikslina okį ski s ymą eigda-
mas, kad šnekamoji kalba plačiąja p asme apima isą saky inę kalbą. Ji gali
bū i: 1) iešoji, sais oma bend inės kalbos eikala imų, 2) p i ačioji ( a minė
a ba pusiau a minė), 3) ža gonas (akelai is 2002: 55).
Šiame s aipsnyje p is a omas y imas, ku iame, emian is G. akelaičio
ski s ymu, šnekamosios kalbos leksikai p iski iami s ilis inį šnekamosios
kalbos a spal į u in ys bend inės kalbos žodžiai (pa ekę į Daba inės lie-
u ių kalbos žodyną – oliau DlKŽ), didžiajai kalbinės bend uomenės da-
liai žinomi i plačiai a ojami a minės kilmės žodžiai, aip pa ža gono
leksika.
1 Dėl ža gono leksikos apib ėžimo su a ia dauguma au o ių – „ ai žodžiai a ba žodžių jungi-
niai, a ojami a ski ų socialinių a p o esinių g upių šnekamojoje kalboje“ (plg. Jakai ienė
1980: 76). sunku nub ėž i aiškią ibą a p ža gono i slengo – abu e minai ne e ai y a a o-
jami sinonimiškai (О lo a 2004), ačiau bene yškiausias ski umas y a ai, kad slengo žo-
džiai žinomi didžiajai kalbinės bend uomenės daliai i y a plačiai a ojami, o ža gono – ne,
neben jie bū ų pa ekę į slengo leksiką (plg. Jakai ienė 1980: 66; О lo a 2004).
G. aMaŠE IčIus. socioling is inis šnekamajai kalbai būdingos leksikos y imas
207
Y IMo pobūDIs
Šnekamosios kalbos y imų lie u ių kalbo y oje a lik a nedaug. apie socio-
ling is inį šnekamosios kalbos y imo aspek ą, i ian a mes i jų są eiką,
y a ašiusi laima G umadienė (1996: 190–198). Nag inė as pe a ų (akelai-
is 2002), linksnių (sa ickienė 2000), deminu y ų a ojimas šnekamojoje
kalboje (sa ickienė 2006), aikų kalbos ypa ybės (Kamanduly ė 2006). apie
šnekamosios kalbos i emocinės-eksp esinės leksikos apibūdinimą DlKŽ
y a ašiusi iole a če nė (če niu ė 2000: 160–179). No s po eikis i i šne-
kamosios kalbos leksiką bu o kel as jau p ieš ge ą dešim me į ( aicekaus-
kienė 2002), išsamesnių šios s i ies y imų ūks a iki šiol. Iš jau a lik ų
da bų galima paminė i Kauno paauglių slengo y imą, a lik ą 1999 me ais
(lėgaudai ė 2003). pos ūmį į ai iems šnekamosios kalbos y imams dažnai
duoda naujų pažangių echnologijų a si adimas i šnekamosios kalbos eks-
ynų suda ymas (plg. sa ickienė 2000).
Šnekamosios kalbos duomenų ūkumas šiandien į a dijamas kaip ne-
menka p oblema iek e ėjams (Koh s 2007: 148), iek d ikalbių žodynų
suda y ojams, ku iuose lie u ių kalba y a pag indinė, iek lie u ių kalbos
besimokan iems ki akalbiams (Melnikienė 2006: 112–113). a o ūkis a p
žodynų i ealiosios a osenos polinkių ne e ai k in a į akis i iešojoje a-
šy inėje kalboje, kai bend inės kalbos žodžiai imami a o i naujomis, šne-
kamajai kalbai būdingomis, ačiau į DlKŽ nepa ekusiomis eikšmėmis. o-
kie a ejai ne e i spaudoje (p z., „ e o ma o iai p adeda g ybau i“. algi-
man o Šindeikio s aipsnio an aš ė. Veidas, 2008 11 17), pe ele iziją o-
domų ilmų e imų i uose (p z., „ adinasi, „pakabino e“ ją a ikane?“ Iš
ilmo „ asa idžio nak ies sekso komedija“, ody o pe lie u os ele iziją
2008 10 01). Madingų ulga ybių i ža gonybių ne e ai pasi aiko ne i
iešose poli ikų kalbose (p z., „ ai žinoki e, kad jūsų pa ne iai jus „iš-
du s“. seimo na io J. eselkos kalbos seimo posėdyje ci a a. Kauno diena,
2008 11 18) (plg. Miliūnai ė 2005: 47–48). ai odo, ma y , nea si ik inį
ža gono leksikos sk e bimąsi į bend inę kalbą.
y imo ikslas – pasiaiškin i, ku iuos šnekamajai kalbai būdingus žodžius
šiandien labiau links ama a o i, nus a y i, a iš iesų ne bend inės kalbos
leksika sk e biasi į iešąją a oseną. y imo ezul a ai galė ų bū i panaudo-
i sp endžian šnekamosios kalbos duomenų a ankos į engiamus žodynus
klausimą.
Šiam y imui pasi ink as anke inės apklausos me odas. anke oje p ašy a
a saky i į ieną klausimą: A a oja e šiuos žodžius nu ody omis eikšmėmis?
208
Kalbos Kul ū a | 81
pa eikiami ke u i galimi a sakymo a ian ai: 1. aip, a oju jį šia eikšme,
be ik kalbėdamas p i ačiai. 2. aip, a oju jį šia eikšme iek iešai, iek
p i ačiai. 3. Ne, be esu gi dėjęs jį a ojan šia eikšme. 4. Ne, nesu gi dėjęs
jį a ojan okia eikšme. Klausian apie iešąjį i p i a ųjį a ojimą (plg.
pupkis 2005: 18), siekiama išsiaiškin i, ku iuos žodžius esponden ai links a
a o i bend audami iešai, o ku ių ne. be pag indinio klausimo apie šne-
kamosios kalbos leksikos a ojimą, siekiama sužino i i d iejų socialinių
kin amųjų – amžiaus i ly ies – į aką a sakymams.
Į anke ą į auk i 22 šnekamajai kalbai būdingos leksikos pa yzdžiai (da-
an p ielaidą, kad ai a osenoje papli ę žodžiai; jie pa ink i iš 2008 m.
asa ą ody ų jaunimui ski ų ele izijos laidų i iešosios ašy inės kalbos),
a spindin ys pag indinius šnekamosios kalbos leksikos sluoksnius. Šių žo-
džių a osena šnekamajai kalbai būdingomis eikšmėmis pa ik in a pasi el-
kus Google paieškos sis emą, pe ž elgus in e ne inį jaunimo kalbos žodynė-
lį www.k iu.l i Egidijaus Zaikausko knygą Kalbos pa ibiai i už ibiai: lie u ių
ža gono žodynėlis.
pi mąją anke os žodžių g upę suda o šnekamosios kalbos leksika,
pa ekusi į DLKŽ. Jai p iski i šie žodžiai: nuskil i – „pasisek i“, užkal i –
„uždi b i“, susimau i – „suklys i, susikomp omi uo i“, šako is – „ ėkau i,
pyk i, įky ė i“, s a y i – „ aišin i“2. pe ž elgus is pi muosius DlKŽ lei-
dimus paaiškėjo, kad šios g upės žodžiai žodyną pasiekė ne ienu me u:
žodį s a y i eikšme „ aišin i“ andame jau pi mame DlKŽ leidime (1954),
ma y , jau uo me u jis bu o plačiai papli ęs. engian an ą leidimą (1972)
į žodyną į auk os naujos eikšmės – žodžio šako is „ ėkau i, pyk i, įky ė-
i“ i žodžio užkal i „uždi b i kal iaujan “. Ko ge o, ne ukus užkal i im a
a o i i eikšme „uždi b i“, no s okia eikšmė bu o į auk a ik į ečią
DlKŽ leidimą (1993). Naujomis eikšmėmis į šį leidimą į auk i žodžiai
nuskil i „pasisek i“ i susimau i „suklys i, susikomp omi uo i“, no s 1980 m.
pasi odžiusioje Lie u ių kalbos leksikologijoje jie pa eik i kaip seman inių
ža gonybių pa yzdžiai (Jakai ienė 1980: 77). ai ody ų, kad iki naujo
( ečio) DlKŽ leidimo jie i in papli o a osenoje i žodyno engėjų bu o
pas ebė i.
isi šie žodžiai u i i egioninės a osenos pa yzdžių nu ody omis a
a imomis eikšmėmis i y a pa ekę į Lie u ių kalbos žodyną ( oliau – lKŽ),
2 Ši žodžio s a y i eikšmė DlKŽ, ma y , pe neapdai umą nepažymė a šnek. – kaip būdinga
šnekamajai kalbai.
G. aMaŠE IčIus. socioling is inis šnekamajai kalbai būdingos leksikos y imas
209
ačiau ski ingai nuo ki os šio y imo g upės žodžių, neį auk ų į DlKŽ, jie
y a ilgesnį laiką isuo inai papli ę.
Ki a anke os žodžių g upė į DlKŽ nepa enka. Dalis jų y a a minės
kilmės: žiau iai „labai, ypač, i in“, ėjai „nesąmonės“, laužy is „ a žy is, gė-
dy is“, įki s i „sup as i, su ok i, įsigilin i“, enk as „k ailas; k ailys“, pasikė-
lęs „pasipū ęs“, lik i an ledo „lik i be nieko, bū i palik am“. a minės šneka-
mosios kalbos leksikos pa yzdžiais jie gali bū i laikomi odėl, kad be eik isi
okiomis a a imomis eikšmėmis y a pa ekę į lKŽ ( ik idioma an ledo
sėdė i „nieko ne u ė i“ y a į auk a į F azeologijos žodyną) i jų a osenos
pa yzdžiai pa eik i iš a mių.
Da ieną dalį suda o ža gono leksika. ečiajai g upei p iski iami žo-
džiai, p adė i a o i ža gonine eikšme (naujosios sememos). okiomis
eikšmėmis šie žodžiai nė a pa ekę nei į DlKŽ, nei į lKŽ: apšal i „be galo
nus eb i“, lūž i „užmig i“, pakalęs „nieko nepaisan is“, pakabin i „susipažin-
i, susid augau i“, užknis i „įky ė i, sue zin i“, g ybau i „nesup as i esmės,
nesusigaudy i, kalbė i nesąmones“, klišas „ne aiklus“.
Nea siejama okios leksikos dalis y a e iniai iš ki ų kalbų. Jie suda o
ke i ąją i iamų žodžių g upę: išdu i „apgau i“ (plg. us. ža g. проко
лоть ся „suklys i, apsigau i“; G ače 2006: 487), įsipaišy i „p i ap i; ilp i“
(plg. us. šnek. вписаться „pa aiky i, ilp i“; Ku ilo a 2007: 72). aip pa
į auk a i iš šnekamosios anglų kalbos pe im a žodžio ne ealus „nuos abus,
labai ge as“ eikšmė (plg. angl. šnek. un eal „neį ikė inas, nuos abus“; Ox-
o d Dic iona y o English 2006: 1932)3.
y imo me u bu o apklaus as 251 ilniaus gy en ojas (159 mo e ys, 92
y ai). esponden ų amžius nuo 17 iki 80 me ų (ž . 1 pa .). a liekan y imą
bu o siekiama apklaus i kuo į ai esnių socialinių sluoksnių i p o esijų žmo-
nių. No s klausimas apie užim umą nebu o pa eik as, ačiau žinoma, kad
a p esponden ų bu o mokslei ių, s uden ų, da bininkų, aldininkų, spo -
ininkų, menininkų, a chi ek ų, medikų, d asininkų, adybininkų i k .
3 Ne ik šios g upės, be i isus į y imo anke ą a ink us žodžius (išsky us klišas – „ne ai-
klus“) galima as i Egidijaus Zaikausko knygoje Kalbos pa ibiai i už ibiai: lie u ių ža gono
žodynėlis. Žodynėlio suda y ojas kiek nemo y uo ai p aplė ė ža gono są oką – ža goniška
čia laikoma kone isa šnekamajai kalbai būdinga leksika: nuo bend inei kalbai a imų eks-
p esy ių žodžių iki ulga ios leksikos i ža gono siau ąja p asme. Knygos ecenzijoje Inga
Ma ai y ė pa eikia ne ieną nepag įs o šnekamosios bend inės kalbos žodžių p isky imo
ža gonui pa yzdį (Ma ai y ė 2007: 22–23).
210
Kalbos Kul ū a | 81
Y IMo EZul a aI
pe ž elgus y imo ezul a us aiškėja polinkiai, ku ių i ikė asi. Į anke ą į auk-
us žodžius labiausiai y a linkę a o i jauniausi esponden ai (17–25 m.), o
y iausi (61–80 m.) dažniau nu odyda o ne a ojan ys šių žodžių, be gi dėję
juos a ojan okia eikšme.
1 pa . esponden ų pasiski s ymas pagal amžiaus g upes
oliau pa odomi iš yškėję ke u ių į y imą į auk ų leksikos g upių a -
ojimo polinkiai. Susimau i i nuskil i y a dažniausi iš DlKŽ g upės žodžių
(ž . 2 pa .). Ne 83 p oc. jauniausios amžiaus g upės a s o ų eigiamai a sa-
kė į klausimą apie šių žodžių a ojimą. populia ūs šie žodžiai i a p 36–45
i 46–60 m. amžiaus esponden ų (be eik 80 p oc. eigiamų a sakymų).
Mažiausiai eigiamų a sakymų ga o žodis užkal i. Jo ne a oja ne 60 p oc.
isų esponden ų, dažniau a oja ik 17–25 i 46–60 m. amžiaus y ai.
2 pa . polinkis a o i į DlKŽ į auk us žodžius

G. aMaŠE IčIus. socioling is inis šnekamajai kalbai būdingos leksikos y imas
211
eiksmažodis šako is įp as esnis y esniems a o ojams (ž . 3 pa .). be-
eik pusė (40 p oc.) 17–35 m. amžiaus esponden ų a sakė ne a ojan ys šio
žodžio, o a p 36–80 m. amžiaus esponden ų okių bu o ik kiek daugiau
nei dešim adalis (13 p oc.). ai ienin elis iš šio y imo žodžių, ku į y esni
esponden ai y a linkę labiau a o i nei jaunesni. oks polinkis ody ų, kad
žodžio šako is a ei yje gali nebelik i šia eikšme a p labiau papli usių šneka-
mosios kalbos žodžių.
a minės kilmės žodžių g upėje išsiski ia žodžiai žiau iai i enk as (ž .
4 pa .). Juos a oja didžioji dauguma isų amžiaus g upių esponden ų (dau-
3 pa . eiksmažodžio šako is a ojimas pagal amžiaus g upes
4 pa . polinkis a o i a minės kilmės žodžius
212
Kalbos Kul ū a | 81
giau nei 80 p oc.). Keli jauniausios amžiaus g upės esponden ai ies žodžiu
enk as p idėjo pas abą, kad a oja jį eikšme „šaunus“. Mažiausiai eigiamų
a sakymų sulaukė dažnai azeologiniuose junginiuose pasi aikan is žodis ė-
jai. Ne i in populia us pasi odė i eiksmažodis įki s i. Kai ku ie esponden ai
anke ose nu odė labiau linkę a pačia eikšme a o i sang ąžinę jo o mą įsi-
ki s i. Žodžiai pasikėlęs, laužy is i azeologizmas lik i an ledo y a daugelio
a ojami (daugiau nei 60 p oc. eigiamų a sakymų), ačiau žodžio pasikėlęs i
lik i an ledo ku kas ečiau g iebiasi y esnio amžiaus žmonės (juos a oja ik
apie 50 p oc. 46–60 m. i 44 p oc. 61–80 m. amžiaus esponden ų).
Iš isų į anke ą į auk ų ža gono žodžių ečiausiai a ojamas pakalęs ( ik
28 p oc. eigiamų a sakymų). Žodžius pakabin i i klišas labiau linkę a o i
17–25 m. i 26–35 m. amžiaus esponden ai. Žodžiai g ybau i, lūž i, užknis-
i y a ieni iš daugiausia eigiamų a sakymų sulaukusių šio y imo žodžių
(ž . 5 pa .). Juos y a įp a ę a o i isų (išsky us 61–80 m.) amžiaus g upių
esponden ai.
Pakabin i y a ienas iš jaunesniems esponden ams įp as ų žodžių, ma-
žiau ak ualus y esnio amžiaus žmonėms (ž . 6 pa .). eigiamai apie jo a -
ojimą a sakė 83 p oc. 17–25 m. amžiaus, 66 p oc. 26–35 m. amžiaus i ik
39 p oc. 46–60 me ų amžiaus esponden ų.
Įsipaišy i nė a populia us nė ienoje amžiaus g upėje ( ik 39 p oc. ei-
giamų a sakymų) (ž . 7 pa .). Ne i a p jauniausios amžiaus g upės a s o-
5 pa . polinkis a o i ža gono naująsias sememas
G. aMaŠE IčIus. socioling is inis šnekamajai kalbai būdingos leksikos y imas
213
ų jį a oja ik pusė esponden ų. Dažniausi iš i iamų žodžių y a išdu i i
ne ealus. okia eikšme juos a oja i y esni esponden ai. Ne 27 p oc.
46–60 m. amžiaus i 22 p oc. 61–80 m. amžiaus esponden ų nu odė a -
ojan ys žodį ne ealus iek iešai, iek p i ačiai. Žinoma, čia galima bū ų
kalbė i apie ypa ingą šio žodžio madingumą, ačiau, ma y , bus a si ikę
aip, kad dalis esponden ų pažymėjo okį a sakymą neįsigilinę į anke oje
nu ody ą ki okią, nei bend inėje kalboje įp as ą, žodžio ne ealus „nuos a-
bus, labai ge as“ eikšmę.
Kalban apie esponden ų a sakymus į klausimą apie iešąją i p i ačiąją
a oseną, išsisky ė ik 17–25 me ų amžiaus y ai. Jie y a linkę dalį į anke ą
6 pa . eiksmažodžio pakabin i a ojimas pagal amžiaus g upes
7 pa . polinkis a o i dėl ki ų kalbų į akos a si adusius žodžius
214
Kalbos Kul ū a | 81
į auk ų žodžių a o i iek iešai, iek p i ačiai (klišas, g ybau i, ne ealus,
žiau iai, užknis i, nuskil i, enk as). os pačios amžiaus g upės me ginos aip
pa ne engia okių žodžių a o i iek iešai, iek p i ačiai (užknis i, žiau iai,
ne ealus). y imo ezul a ai odo, kad šios amžiaus g upės žmonėms, ma y ,
nuo paauglys ės y a išlikęs no as išsiski i iš kalbinės bend uomenės, iš eikš-
i sa o ka os apa ybę ki okia kalba. beje, mokslei ių i s uden ų kalbai
būdinga leksika laikoma iena iš pag indinių socialinio ža gono a mainų
(Zaikauskas 2004). K in a į akis s aigus poky is pe einan p ie 26–35 m.
amžiaus esponden ų duomenų: eigiamų a sakymų apie iešąją i p i ačiąją
a oseną p ak iškai nebelieka, daugumas nu odo a ojan ys šnekamajai
kalbai būdingus žodžius ik bend audami p i ačiai. ai galima paaiškin i
socialinėmis amžiaus aidos aplinkybėmis: pap as ai okio amžiaus žmonės
jau baigę s udijas i p adėję da binę eiklą. socioling is ikos eo ijoje ei-
giama, kad ka je os siekian ys žmonės ypač linkę a o i bend inei kalbai
būdingas o mas (Holmes 1994: 171). s engdamiesi kalbė i p es ižine kalba
( engdami ne ik ža gonybių, be i šnekamosios kalbos leksikos), jie siekia
pab ėž i sa o p o esionalumą i s a usą isuomenėje. 36–45 me ų amžiaus
g upėje ka je os klausimai ne mažiau ak ualūs, ad i polinkiai išlieka ie
pa ys. ik y esni esponden ai y a linkę i iešai daugiau pa a o i šneka-
mosios kalbos leksikos.
bene ienin elis yškesnis y ų i mo e ų kalbos ski umas šio y imo
kon eks e y a jau minė as klausimas apie iešąją i p i ačiąją a oseną. Į šį
klausimą 17–25 me ų amžiaus mo e ys pa eikė ku kas mažiau eigiamų a -
sakymų nei jų bend aamžiai y ai. socioling is ikos eo ija okius ezul a us
aiškina adicinio mo e s aidmens isuomenėje nulem a bū inybe – iešu-
moje labiau a o i bend inę kalbą, o y us – ne bend inės kalbos o mas
a o i gali ska in i no as aip iš eikš i sa o y iškumą (Holmes 1994: 171).
aiškesnių y ų i mo e ų kalbos ski umų leksikos a ž ilgiu, ma y , a -
skleis ų duomenys apie pačią bend a imo aplinką: pašneko ų ly is, amžiaus
ski umas, jų isuomeninė padė is ienas ki o a ž ilgiu4. Galima spė i, kad
ski ųsi y ų i mo e ų a sakymai į klausimą apie šnekamosios kalbos leksi-
kos a ojimo dažnumą. y ai okią leksiką u ė ų a o i dažniau bend au-
4 Danijoje a lik as keiksmažodžių a ojimo y imas pa odė, kad jaunimas a oja daugiau i
ki okių keiksmažodžių nei y esnės ka os žmonės. Keiksmažodžius i slengo leksiką iš da-
lies sieja i ai, kad jais pa eikiama in o macija apie indi idą, iš eiškiama apa ybė. y imas
pa odė, kad jauni žmonės liaujasi keikęsi, kalbėdami su y esniais, aip pa i p adėję kop i
ka je os laip ais ( a hje 2005).