V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl da ienos lie u ių pa a džių a si adimo galimybės
9
KALBA
VITALIJA MACIEJAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
DĖL DAR VIENOS LIETUVIŲ PAVARDŽIŲ
ATSIRADIMO GALIMYBĖS
Ti ian XIX a. lie u ių asmen a džių sis emą1, be ki ų dalykų, no ima pagal
galimybes išsamiau a saky i į klausimą, kokios aplinkybės i p iežas ys lėmė
daba inių pa a džių isumos kokybę. Pas a ąją apibūdinan s uk ū os po-
žiū iu pi miausia a k eip inas dėmesys į pa a džių, u inčių sla iškas p iesa-
gas – į ai ias -sk- ipo i -a ičius, -e ičius, gausumą. Tai jau y a e in a
lie u ių is o inės an oponimikos y imuose kalban apie susida iusių lie u-
ių pa a džių galu inio nusis o ėjimo ypa umus, ypač apie šių asmen a džių
sla inimą (ž . Maciejauskienė 1991: 169–214; Ragauskai ė 2005: 63–74) i
jų lyčių a ija imą (Maciejauskienė 1997: 73–75, 77–80; Ragauskai ė 2005:
93–94). Be o, y a išski os i s a biausios isų okios s uk ū os pa a džių
a si adimo galimybės – asmen a džių sla inimas i skolinimasis – ka u da
p ipažįs an , kad pa a dės su p iesagomis -a ičius, -e ičius galėjo a si as i i
na ū aliai iš XVI a. (o i ėliau) dėl Lie u os als ybės kalbinės si uacijos
ypač dažnų i plačiai papli usių su šiomis p iesagomis suda y ų pa onimų
(Maciejauskienė 1993: 82–83, 84–85; 1996: 60).
Ap a ian pa a džių sla inimą, be ki ų dalykų, bu o a k eip as dėmesys i
į šių asmen a džių šaknų (kamienų) e imą į lenkų kalbą dažniausiai ka u
iš esmės pakeičian i e čiamų pa a džių s uk ū ą (Maciejauskienė 1991:
1 Tu ima omenyje šio s aipsnio au o ės ašoma monog a ija.
10
KALBOS KULTŪRA | 82
209–211; 1993: 86–88)2. Toks e imas, be abejo, u ėjo į akos ne ik galu-
iniam daba inių pa a džių kilmės kon eks ui, ku iame gene iškai lie u iš-
kų pa a džių y a palygin i nedaug3, be i bend am jų s uk ū os aizdui.
P ipažįs an , kad lie u ių pa a džių kilmės kon eks ą, be ki okių, lėmė i
isai objek y ios p iežas ys (kaip žinoma, dauguma pa a džių susida ė iš
k ikščioniškų a dų4), o sla išką šių asmen a džių s uk ū ą – jau minė os jų
a si adimo galimybės, ka u eikia p ipažin i, kad anaip ol ne į isus su šiais
dalykais susijusius klausimus jau y a a saky a.
T ūks amų a sakymų, žinoma, eikia ieško i oliau kaupian i i ian is-
o inės an oponimijos duomenis bei paisan nuos a os, kad šiuo požiū iu
ypač s a būs y a XIX a., laiko a pio, kai oliau s abiliza osi susida iusių lie-
u ių pa a džių ly ys, asmen a džiai5. Jau daba aki aizdu, kad šio šim me-
čio an oponimijos e inimas ne ik pa i ina iki šiol pada y as iš adas, be
i išplečia y imą į ai aus pobūdžio naujais duomenimis. Ta p pas a ųjų
bu o pas ebė a i okių, ku iais galbū įmanoma pag įs i spėjimą bu us i
ki okių, ligšioliniuose y imuose da neį a dy ų, sla iškos s uk ū os i s e-
imos kilmės mūsų pa a džių a si adimo galimybių.
Apie ieną iš okių galimybių bus kalbama šiame s aipsnyje. Ją pa eik i
i ben spėjamai pag įs i leido XIX a. šal iniuose už iksuo i asmenų į a diji-
mai a du i d iem pa a dėmis, sujung omis žodžiais a ba, ki aip. P iklau-
somai nuo o, kokia kalba ašy i šal iniai, šie žodžiai pa eikiami kaip lo ynų
alias, usų или, иначе, be o, a ojamas lo ynų kalbos žodis el a ik jo
su umpinimas : Maciey We socki alias Szykszna, Янъ Марцинкевичъ или
Клестонъ, Мацей Версоцкiй иначе Шикшна, Casimi us Kiʃʒkis el Mo eiko,
Gaspe Ajewski . Ma gas6. Kaip ma y i, į a dijimuose už iksuo a po d i
2 Tai da an bu o em asi asmen a džių lenkinimo XVII a. p adžios Vilniaus š . Jono bažny-
čios knygose ap a imu, ku iame, be ki ų duomenų, y a pa eik a i daug okio e imo pa yz-
džių (ž . Zinke ičius 1977: 105–111).
3 Manoma, kad okios pa a dės suda o ik apie 30 p oc. isų daba inių pa a džių (ž . Vanagas
1982: 64).
4 Tai, be ki a ko, paliudija i XVII a. (šim mečio, kada lie u ių pa a dės o ma osi in ensy-
iausiai) asmen a džių kilmės e inimas (ž . Maciejauskienė 1991: 230–243).
5 XIX a. an oponimija y imui ypač pa anki i dėl o, kad ją i daba inėmis adinamų pa a -
džių sankaupą – Lie u ių pa a džių, už ašy ų iš gy osios kalbos, ka o eką, ku ios pag indu
pa eng as LPŽ, ski ia palygin i nedidelis laiko a pas (ka o eka sukaup a XX a. ke i ajame
dešim me yje). Tai ypač padidina is o inių i daba inių pa a džių apa inimo, jų papli imo
duomenų lyginimo i , žinoma, su uo susijusių iš adų pa ikimumą.
6 Čia pa eik a ik po ieną okių už ašymų pa yzdį manan , kad šių žodžių a osenos dažnu-
mas i ai, kaip ašomas el su umpinimas, bei ki i panašūs dalykai bus ma y i iš oliau pa-
eikiamų i ap a iamų okio į a dijimo a ejų.
V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl da ienos lie u ių pa a džių a si adimo galimybės
11
pa a des, i ai isus juos išski ia iš šiam laiko a piui įp as o lie u ių į a di-
jimo a du i pa a de kon eks o7. Anks esnėse publikacijose jau bu o kons-
a uo a, kad XIX a. šal iniuose pasi aiko okių į a dijimų (ž . Maciejauskie-
nė 1993a: 104; 1997: 83–84), be išsamus jų e inimas iki šiol nebu o pa-
eik as. Kele as okių į a dijimų bu o paminė i ap a ian pa a džių sla ini-
mą (Maciejauskienė 1991: 209–210).
Pamėginus į e in i isuose sukaup uose okio pobūdžio į a dijimuose
už iksuo ų pa a džių s uk ū ą i kilmę paaiškėjo, kad galima išski i ne ie-
ną šių už ašymų ipą. Tokio išsky imo pama as bū ų ne ienodos sąsajos a p
abiejų pa a džių, g eičiausiai liudijančios i ski ingas okių į a dijimų a si-
adimo p iežas is – pakankamai aiškias i galbū ik spėjamas.
ASMENŲ ĮVARDIJIMŲ SU DVIEM PAVARDĖMIS
ATSIRADIMO PRIEŽASTYS
Kaip jau eig a, okių į a dijimų a si adimo p iežas ys gali bū i i aiškios, i
ik spėjamos.
P ie pi mųjų p iski inas jau minė as lie u iškos kilmės pa a džių šaknų
(kamienų) e imas į lenkų ( usų) kalbą ka u pakeičian i asmen a džių
s uk ū ą. Tai nesunkiai a pažįs ami d iejų pa a džių – au en iškos i susla-
in os – ašymo iename į a dijime a ejai. Š ai du okie į a dijimai su
umpais paaiškinimais:
Geo gij Awinas alias Ba anowʃki (2, 37; 1819)8 – į a dijime iš Iñ u kės
pa apijos (Mol ų .) bažny inės knygos už ašy os pa a dės *A inas i *Ba-
anauskas. Pi mąją galima apa in i su daba ine pa a de à inas, ku i kildi-
nama iš lie . ã inas i nė a žinoma ne ik apie In u kę, be i apsk i ai Mo-
lė ų . (ž . LPŽ I 142). Vadinasi, ji g eičiausiai nė a apusi o icialia šal inyje
už ašy o asmens pa a de. An oji apa in ina su pa a de Ba anáuskas, ku i
7 Dėl o, kad XIX a. šal iniuose kaip ik oks lie u ių į a dijimas bu o apęs no ma (plačiau
ž . Maciejauskienė 1993a: 100–103).
8 Skliaus uose pa eikiamas šal inio nume is gale s aipsnio p idė ame jų są aše, po kablelio –
šal inio lapo a ba puslapio nuo oda, o po kablia aškio – me ų, ku iais šal inyje aip bu o
už ašy as asmuo, nuo oda. Neno ė a labai išplės i šal inių są ašo, odėl a enkan asmenų
į a dijimus s eng asi juos im i iš ų pačių šal inių. Kaip ik dėl o a p s aipsnyje ap a iamų
į a dijimų daugiausia y a okių, ku ie už iksuo i ke u iose In u kės pa apijos (Molė ų .)
bažny inėse knygose.
12
KALBOS KULTŪRA | 82
y a a p dažniausių mūsų pa a džių9 i unkcionuoja į ai iose Lie u os ie-
ose, a p jų – i Molė ų . (Jõniškyje 14 šeimų, Molė uose ne 23 šeimos i
ki u ). Aki aizdu, kad kaip ik šis is o inis asmen a dis liko o icialia asmens
pa a de. Ve inan pas a osios kilmę ji g e inama su analogiškomis lenkų i
bal a usių pa a dėmis, iesa, da paminin i sla izmą ba õnas „a inas“ (LPŽ
I 190–191, 199). Taigi jokių sąsajų su à inas, no s pa eik as į a dijimas
odo i ki okią šios sla iškos s uk ū os i kilmės lie u ių pa a dės a si adi-
mo galimybę.
Igna ius Wisocki alias Awkʃz olis (3, 5; 1809) – į a dijime iš In u kės pa-
apijos bažny inės knygos y a pa a dės *Visockas a pan. i *Aukš uolis.
Pi moji apa in ina su daba ine pa a de Visòckas, ku i unkcionuoja i
Molė ų . (4 šeimos Joniškyje); e inan kilmę pa a dė g e inama su ana-
logiškomis sla iškomis (bal a usių, lenkų, usų) pa a dėmis (ž . LPŽ II
1234–1235). An oji apa in ina su daba ine pa a de Aukš uõlis, ku i žino-
ma i Molė ų . ( iesa, kiek oliau nuo In u kės – 40 šeimų Bálninkuose), o
y a kildinama iš lie . aukš uõlis: áukš as (ž . LPŽ I 139). Ku i pa a dė liko
o icialia už ašy o asmens pa a de, šiuo a eju nė a isai aišku, ačiau ikė i-
na, kad Visòckas.
Ki a pakankamai aiški okių į a dijimų a si adimo p iežas is aip pa sie-
ina su sla inimu, šį ka ą – ik su pa a džių s uk ū os pakei imu. Tai a e-
jai, odan ys, kad asmenų į a dijimuose už iksuo os d i os pačios kilmės,
be ski ingos s uk ū os pa a dės. I šie į a dijimai pa eikiami su umpais
komen a ais:
Францишекъ Борткусъ или Борткевичъ (8, 29; 1850) – į a dijime iš
D ùpiškės d a o (Kemės .) gy en ojų e izinio są ašo už iksuo os pa a dės
*Ba kus i *Ba ke ičius. Pi moji apa in ina su daba ine pa a de Ba kus,
o an oji – su Ba kẽ ičius, ku ios abi unkcionuoja bu usio d a o ie ose i
y a kilusios iš k ikščioniško a do Bal amiẽjus lyčių (ž . LPŽ I 203–204).
Ku is iš d iejų į a dijime už ašy ų asmen a džių liko o icialia šal inyje mi-
nimo asmens pa a de, nė a aišku. Tačiau p ie į ai iose Lie u os ie ose
unkcionuojančių pa a džių Ba kẽ ičius ašomos pas abos žmonės adina
Ba kus (ž . LPŽ I 203–204), be abejo, odo, kad pa a dė Ba kus sla inan
ik ai galėjo bū i keičiama pa a de su sla iška p iesaga -e ičius.
Josephi Ma kuniec alias Ma kiewicʒ (2, 37; 1819) – į a dijime iš In u kės
pa apijos bažny inės knygos už iksuo os pa a dės *Ma kūnas (*Mo kūnas)
9 Ją u i apie 800 lie u ių šeimų – ž . Maciejauskienė 1987: 74.
V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl da ienos lie u ių pa a džių a si adimo galimybės
13
i *Ma ke ičius (*Mo ke ičius), u inčios lie u išką pa oniminę p iesagą
-ūnas i sla išką p iesagą -e ičius. Pi moji apa in ina su daba inėmis pa a -
dėmis Ma knas, Mo knas, an oji – su Ma kẽ ičius. Visos jos, be ki ų
ie ų, unkcionuoja i Molė ų ., iesa, oliau nuo In u kės (Balninkuose i
Gied ačiuose). Čia da galima paminė i i pa a dę Mo kẽ ičius, ku i Molė-
ų . nė a žinoma. Visos pa a dės kilusios iš k ikščioniško a do Mõ kus
lyčių (ž . LPŽ II 163, 164, 271). Ku is iš į a dijime už ašy ų asmen a džių
liko o icialia asmens pa a de, nė a aišku.
Minė i dėl sla inimo a si adę į a dijimai, ku iuose už ašy a po d i pa a -
des, XIX a. šal iniuose nė a dažni. Daugiausia pasi aikė ki okių į a dijimų.
Juose už ašy ų d iejų pa a džių sąsajos nė a aiškios. Taigi ik spėjamos gali
bū i i okių į a dijimų a si adimo p iežas ys. Nesunku pas ebė i, kad pa a -
džių po ose y a a sidū ę ski ingos s uk ū os asmen a džiai.
Pas ebimai e esni iš šių į a dijimų y a okie, ku iuose už ašy os d i ski -
ingos kilmės pa a dės, ne u inčios ap a ų sla iškos s uk ū os požymių
(-sk- ipo i -a ičius, -e ičius p iesagų). Š ai po a okių minė o į a dijimo
a ejų:
Casimi us Kiʃʒkis el Mo eiko (1, 65; 1805), Je zy Kiʃʒkis alias Mo eiko (4,
5; 1814) – į a dijimuose iš In u kės pa apijos bažny inių knygų už iksuo i
asmen a džiai *Kiškis i *Mo eika (*Ma eika). Pi masis apa in inas su da-
ba ine pa a de Kškis, ku i unkcionuoja pa apijos ie ose (5 šeimos Joniš-
kyje) i y a kildinama iš lie . kškis (ž . LPŽ I 1006). An asis apa in inas su
pa a de Ma éika, Ma eikà, ku i labai dažna Molė ų . (22 šeimos Joniškyje,
14 – Molė uose i ki u ) i y a susida iusi iš k ikščioniško a do Mo iẽjus
lyčių (ž . LPŽ II 178). Daba inių pa a džių papli imo duomenys neleidžia
sp ęs i, ku is iš į a dijimuose už iksuo ų asmen a džių liko o icialia minimų
asmenų pa a de. Spė ina, kad okie į a dijimai galėjo bū i susiję su pas an-
gomis p a a dinės kilmės (šiuo a eju – aiškios lie u iškos) pa a dę pakeis i
neu alesne.
Augus yn Kłungis . Ilgu is (5, 51; 1834–1837) – į a dijime iš Pãs alio
d a o dokumen o už iksuo os pa a dės *Klungis i *Ilgu is. Pi moji apa in-
ina su daba ine pa a de Kluñgis, ku i žinoma i Pas alyje (1 šeima), o jos
kilmė, manoma, nė a aiški (ž . LPŽ I 1029). An oji apa in ina su pa a de
Ilgù is, unkcionuojančia i ne oli Pas alio (2 šeimos Salõčiuose) i kildina-
ma iš lie . lgas (ž . LPŽ I 766, 765). Ku is iš d iejų asmen a džių liko o i-
cialia asmens pa a de i kodėl jie už iksuo i iename į a dijime, lieka ne-
aišku.

14
KALBOS KULTŪRA | 82
Мацкунасъ или Калладе, Андрей Мартиновичъ (7, 201; 1882) – als ie-
čių luomui p iklausančio Bù gėnų d a o (Pas alio .) sa ininko į a dijime10
už iksuo os pa a dės *Mackūnas (*Mockūnas) i *Kaladė. Pi moji apa in i-
na su daba ine pa a de Mocknas, ku i unkcionuoja d a o ie ose (2 šei-
mos Daujnuose, 12 – K inčne, 1 – Pas alyje) i y a susida iusi iš k ikščio-
niško a do Mo iẽjus lyčių (ž . LPŽ II 263). An oji apa in ina su pa a de
Kalãdė, žinoma ik oliau nuo Pas alio a ki ų d a o ie ų i kildinama iš
sla izmo kalãdė (ž . LPŽ I 892). Galima spė i, kad į a dijime a sispindi pa-
s angos aiškios p a a dinės kilmės, lyg i pe p as ą pa a dę pakeis i p iim-
inesne, am ik u požiū iu – neu alesne.
Kaip ma y i, d iejų pa a džių už ašymo okiuose į a dijimuose p iežas ys
gali bū i neaiškios a ik spėjamos. Tą pa i ina i ki i šio ipo į a dijimai.
Š ai už ašyme Jan G ygzen is . Tomaszunas (611; 1835) už iksuo ų pa a džių
lyginimas su daba inėmis, paisan pas a ųjų papli imo duomenų, odo išli-
kus an ąją pa a dę Tamošinas, o iš mo e s į a dijimo Anna G odziowna .
Pakul iniowna (1, 85; 1810) ekons uo ų jos ė o pa a džių *G uodis i
*Pakul inis lyginimo su daba inėmis paaiškėjo, kad o icialia asmens pa a -
de g eičiausiai liko neaiškios kilmės Pakul nis. Iš už ašyme Michaelis Jlgius
alias Aszka agis (2, 46; 1821) esančių pa a džių *Ilgius i *Ožka agis a pan.
o iciali liko pi moji, g eičiausiai jos galūnės a ian as Igis. Ku is iš d iejų
asmen a džių liko o icialia asmens, į a dy o Vincen y Kie ulis alias Ma ku-
niec (1, 64; 1805), pa a de – *Ke ulis a *Ma kūnas (*Mo kūnas) – nė a isai
aišku, g eičiausiai ypač dažna pa apijos ie ose Ke ùlis, no s gali bū i i ki-
aip. Taip pa e in inas i į a dijimas Adam Szaka nis . Bedel (5, 52;
1834–1837), ku iame už iksuo os d i pa a dės, sie inos su daba inėmis
Šakanis i Bedelis a ba Bẽdalis, Bedãlis.
Galima spė i, kad okiuose į a dijimuose už ašy ų asmen a džių s a usas
y a ne ienodas – ik ienas iš jų y a o iciali pa a dė, o ki as – p a a dė. Ta-
čiau jau pakankamai ge ai iš i as XVIII–XIX a. lie u ių į a dijimo bend a-
sis kon eks as neigia okią šių asmen a džių a oseną. Taigi many ina, kad
šie į a dijimai dažniausiai galėjo bū i susiję su pas angomis dėl ienokių a
ki okių p iežasčių nep iim iną pa a dę pakeis i ki a – neu alesne kilmės
požiū iu, „g ažesne“ a šiaip iesiog ki okia. Vadinasi, galima kalbė i i apie
am ik ą jau susida iusių lie u ių pa a džių isumos nepas o umą, jos „ju-
dėjimą“, susijusį su spėjamu ienų pa a džių kei imu ki omis.
10 Jis iš abėcėlinio są ašo, aigi pi miausia ašomos abi pa a dės, o ik po jų – asmens a das i
ė a a dis.
11 Šal inio lapai nenume uo i, odėl nu ody as ik jo nume is gale s aipsnio pa eik ame są aše.
V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl da ienos lie u ių pa a džių a si adimo galimybės
15
Tokią p ielaidą pag indžia i dažniausi ap a iamo ipo į a dijimai. Juose
už ašy os d i ski ingos kilmės pa a dės, iš ku ių iena isais a ejais u i
sla iškas p iesagas (jau minė as -sk- ipo a ba -a ičius, -e ičius). P adžioje –
ys okie į a dijimai iš In u kės pa apijos bažny inių šal inių su umpais
paaiškinimais:
Gab ielis Jusiewicz alias Mizaniec (2, 26; 1817) – į a dijan asmenį už ik-
suo os pa a dės *Juse ičius i g eičiausiai *Miežonis. Pi moji apa in ina su
daba ine pa a de Jusẽ ičius, be ki ų ie ų, žinoma i Molė uose (2 šeimos)
i kildinama iš k ikščioniško a do Jus nas ly ies (ž . LPŽ I 872, 873). An-
oji apa in ina su pa a de Miežónis, ku i unkcionuoja kone ien Molė ų .
(15 šeimų Gied aičiuose, 1 šeima Molė uose); dėl jos kilmės iš lie . miežs,
miẽžis ž . LPŽ II 224. Šiuo a eju nė a isai aišku, ku is asmen a dis liko
unkcionuo i kaip o iciali minimo asmens pa a dė, ma y , įmanomos abi
galimybės.
Joannes Bu e a alias Pawłowski (4, 10; 1819) – į a dijime už ašy os pa a -
dės *Bu e a i *Paulauskas. Pi moji nea ėjusi iki mūsų dienų, o an oji a-
pa in ina su daba ine pa a de Pauláuskas, ku i, be ki ų labai ski ingų Lie-
u os ie ų, unkcionuoja i isai ne oli In u kės (5 šeimos Joniškyje, 4
šeimos Molė uose i ki u ). Tai iena iš dažniausių ( okių dešim uke ji y a
sep in oji) lie u ių pa a džių12, susida iusi iš k ikščioniško a do Paũlius (ž .
LPŽ II 408).
Jacobi Kulwinʃki alias Kulszys (1, 92; 1811) – į a dijime už ašy os pa a -
dės *Kul inskas i *Kulšys a pan. Pi moji apa in ina su daba inėmis pa-
a dėmis Kul nskas, Kul nskis, ku ių papli imo duomenys nepaliudija jų
unkciona imo ne oli Molė ų . ie ų (ž . LPŽ I 1118). An oji sie ina su
pa a dėmis Kùlšis, Kulšs, ku ios žinomos i Molė ų . (Gied aičiuose, Jo-
niškyje, Molė uose), o y a kildinamos iš lie . kùlšė, kùlšis (ž . LPŽ I 1117).
Taigi o iciali g eičiausiai likusi pa a dė Kulšs a Kùlšis.
Kaip ma y i, isais im a ejais d i okiuose į a dijimuose už ašy os pa-
a dės y a isiškai ski ingos kilmės, o iena iš jų y a su sla iška p iesaga
(-e ičius, -auskas i -inskas a ba -inskis). S a bu y a ai, kad šio ipo į a di-
jimų, kaip jau minė a, pe žiū ė uose XIX a. šal iniuose pasi aikė daugiau-
sia, i ai, kad jie pa odo kiek neįp as ą pa a džių su sla iškomis p iesago-
mis a oseną g e a ki okios s uk ū os i kilmės pa a džių. Kaip žinoma,
okios pa a dės (ypač su -sk- ipo p iesagomis) suda o gana didelę mūsų
pa a džių isumos dalį, o kai ku ios iš jų da y a i labai a ben jau gana
12 Ją u i apie 1000 lie u ių šeimų (ž . Maciejauskienė 1987: 74).
16
KALBOS KULTŪRA | 82
dažnos. Tačiau nei šių pa a džių gausos bend ame mūsų pa a džių kon-
eks e, nei dėmesį a k eipiančio kai ku ių iš jų dažnumo iš esmės negalima
susie i su sa aiminio mūsų pa a džių o ma imosi dėsningumais a ien su
jau ap a ais šių asmen a džio lyčių galu inio nusis o ėjimo ypa umais (čia
pi miausia u imas omenyje jų sla inimas), o juolab paaiškin i pa a džių
skolinimusi13. Vadinasi, ieško ina i ki okių jų a si adimo galimybių. A gali
bū i, kad kaip ik ieną iš jų liudija ką ik ap a i į a dijimai? Tik iausiai –
aip, jeigu jų a si adimo p iežas ys bū ų siejamos su pas angomis dalį jau
susida iusių lie u iškos s uk ū os (ne e ai – i kilmės) mūsų pa a džių
XIX a. di b inai pakeis i ki okiomis pa a dėmis. Pas a osios u ėjo sla iškas
p iesagas, bu o a si uni e salesnės a neu alesnės, dažniausiai būdingos i
kaimyninių sla ų kalbų a dynui. Neleng a bū ų a saky i į klausimą, kam
galėjo bū i s a bus i eikalingas oks spėjamas ienokių pa a džių kei imas
ki okiomis – į a dijamiems a šal inius ašiusiems asmenims ( isiškai įma-
noma, kad kiek ienu konk ečiu a eju bu o sa aip). Todėl oliau pa eikia-
mais į a dijimais ik s engiamasi pa ody i, kokias pa a des i kokiomis pa-
a dėmis galėjo bū i mėginama pakeis i, ši aip kuo į ikimiau pag indžian
okio kei imo galimybę.
Į a dijimai dės omi imis g upėmis, ku ios išski os pagal ai, ku is iš
d iejų juose už iksuo ų asmen a džių liko (galėjo lik i) o icialia minimų
asmenų pa a de. Pi miausia pa eikiami a ejai, ku ie odo, kad o icialios
liko pa a dės su sla iškomis p iesagomis, konk ečiais a ejais galėjusios pa-
keis i isas a ben jau dalį ki okios s uk ū os pa a džių. Po jų dės omi
į a dijimai, liudijan ys, kad okios pa a dės neliko o icialiomis minimų as-
menų pa a dėmis. T ečioje g upėje palik i į a dijimai, galin ys papildy i i
pi muosius, i an uosius už ašymo d iem pa a dėmis a ejus, ma juose
už ašy ų pa a džių palyginimo su daba inėmis pa a dėmis duomenys ne-
leidžia iksliai nus a y i, ku is iš d iejų asmen a džių liko o icialia aip už a-
šy o asmens pa a de.
Ne Janù is, be Mackẽ ičius, ne Ladùkas, be Sakaláuskas
Pi moje g upėje pa eikiami į a dijimai, odan ys, kad o icialia pa a de liko
(galėjo lik i) sla išką p iesagą u in is asmen a dis, šal iniuose pasi aikė
13 Plačiau dėl o ž . Maciejauskienė 1991: 207–208.
V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl da ienos lie u ių pa a džių a si adimo galimybės
17
dažniausiai. Posky io pa adinime y a d i pa a džių po os, už ašy os okiuo-
se asmenų į a dijimuose iš In u kės pa apijos bažny inių knygų. Š ai jie:
Jgna ij Mackiewicʒ alias Janu is (2, 14; 1814) – į a dijime y a pa a dės
*Macke ičius (*Mocke ičius) i *Janu is (*Jonu is). Pi moji apa in ina su
daba ine pa a de Mackẽ ičius, ku i unkcionuoja i Molė ų . (5 šeimos
Gied aičiuose, 3 – Joniškyje, 10 – Molė uose) i y a kilusi iš k ikščioniško
a do Mo iẽjus (ž . LPŽ II 125–126). An ąją galima sie i su iš k ikščioniško
a do Jõnas kilusiomis pa a dėmis Janù is, Jonù is, ku ios abi papli usios oli
nuo Molė ų . (ž . LPŽ I 807, 845). Pa eik i duomenys odo, kad šiuo a e-
ju pa apijoje unkciona usi pa a dė Janù is a Jonù is galėjo bū i pakeis a
pa a de Mackẽ ičius. Tai palygin i dažna lie u ių pa a dė (apie 570 šeimų),
be o, ji žinoma i kaimyninių sla ų – bal a usių, lenkų – au ų a dyne (ž .
LPŽ II 125–126).
Joannes Ładuk alias Sokołowski, Pe i Ładuk alias Sokołowski (2, 2; 1813),
Joannis Sokołowski alias Ładukas (2, 28; 1817), Pe i Sokołowski alias Ładuk
(2, 46; 1821), An onii Sokołowski alias Ładuk (2, 47; 1822), An onius Ładuk
Sokołowski, Pe us Ładuk Sokołowski, Vincen us Ładuk Sokołowski (4,
15; 1823) – į a dijimuose už iksuo os pa a dės *Ladukas i *Sakalauskas a
pan. Pi moji apa in ina su ne isai aiškios kilmės daba ine pa a de Ladùkas,
ku ios dėl papli imo ie ų ski umo (ž . LPŽ II 14) sie i su is o iniu asmen-
a džiu lyg i nebū ų pag indo. An oji sie ina su pa a de Sakaláuskas, ku i
papli usi į ai iose Lie u os ie ose, a p jų – i Molė ų . (11 šeimų Gied ai-
čiuose, 8 – Molė uose). Tai dešim oji pagal dažnumą lie u ių pa a dė14,
unkcionuojan i i sla ų au ų – bal a usių, lenkų, usų – a dynuose (dėl jos
kilmės ž . LPŽ II 659). Pa eik i duomenys leidžia eig i, kad šiuo a eju
o icialia šal iniuose į a dy ų asmenų pa a de g eičiausiai liko Sakaláuskas,
pakei usi į a dijimuose už iksuo ą an ąją pa a dę Ladùkas.
Ki i šio ipo į a dijimai dės omi pagal pi mųjų juose už ašy ų pa a džių
abėcėlę:
Geo gij Cziulis alias Czywinʃki (1, 90; 1811), Jakób Cziula alias Czywinʃki
(4, 8; 1818) – į a dijimuose iš In u kės pa apijos bažny inių knygų už ik-
suo os pa a dės *Čiulis, *Čiula i *Či inskas. Pa a džių, su ku iomis bū ų
galima apa in i pi mųjų is o inių asmen a džių ly is, šiuo me u nė a. Kil-
mės požiū iu ai bu o g eičiausiai iš p a a džių susida iusios pa a dės, ku ių
šaknis *čiul- sie ina su lie . čiulén i, čiùly i „čiulp i“, čiuliúo i „sup i, sūpuo i“
14 Ją u i apie 900 lie u ių šeimų (ž . Maciejauskienė 1987: 74).
24
KALBOS KULTŪRA | 82
Ki a e us, kaip ik p ipažinimas, kad dalis s e imos kilmės lie u ių pa a -
džių su sla iškomis p iesagomis (ypač -sk- ipo i -a ičius, -e ičius) galėjo
a si as i pakei us jomis lie u iškos s uk ū os (ne e ai – i kilmės) pa a des,
padė ų aiškiau a saky i į klausimus, kodėl okių pa a džių y a iek daug,
kodėl dauguma iš jų y a palygin i a ne labai dažnos, kodėl jos ne u i labiau
apib ėž ų papli imo plo ų i pan. Kaip minė a, o negalima paaiškin i nei
sa aiminio mūsų pa a džių susida ymo ypa umais, nei ien šių asmen a -
džių sla inimu a juolab skolinimusi.
Mėgin a pag įs i da iena s e imos kilmės i sla iškos s uk ū os pa a -
džių a si adimo galimybė, be abejo, u ė ų bū i siejama su lie u ių pa a džių
isumos susla inimu, o iksliau – su ligšioliniuose y imuose da neį a dy a
jo ap aiška.
ŠALTINIAI17
1. Me yki Ch zes ne od 1794 Feb ua ij 2 dnia do 1812 Julij 13 dnia. [In u kės
pa apijos (Molė ų .) k ikš o me ikų egis acijos knyga. 1794 m. asa io 2
d.–1812 m. liepos 13 d.]. Saugoma In u kės bažnyčios a chy e.
2. Me yki Ch zes ne od 1812 Julij 26 – do 1824 Augus a 15 dnia. [In u kės
pa apijos (Molė ų .) k ikš o me ikų egis acijos knyga. 1812 m. liepos 26
d.–1824 m. ugpjūčio 15 d.]. Saugoma In u kės bažnyčios a chy e.
3. Me yki Pog zebowe od . 1807 miesiąca Sie pnia 21 dnia do . 1812 Lipca
16 dnia. [In u kės pa apijos (Molė ų .) mi ies me ikų egis acijos knyga.
1807 m. ugpjūčio 21 d.–1812 m. liepos 16 d.]. Saugoma In u kės bažnyčios
a chy e.
4. Me yki Pog zebowe od 1812 Julij 18 do 1825 Janua ij 22. [In u kės pa apijos
(Molė ų .) mi ies me ikų egis acijos knyga. 1812 m. liepos 18 d.–1825
m. sausio 22 d.]. Saugoma In u kės bažnyčios a chy e.
5. Pas alio d a o pajamų i išlaidų už 1829–1830 i 1834–1837 me us apyskai-
os. Saugoma Mokslų akademijos biblio ekos Rank aščių sky iuje, ondas
43-15254.
6. Rachunek z Włoscianami Pocz owskiemi… [Paš u os pali a ko (Kauno .)
als iečių p ie olių, mokesčių i a odi bio sis eminis są ašas. 1835 m.]. Sau-
goma Mokslų akademijos biblio ekos Rank aščių sky iuje, ondas 38-55.
17 Tai abėcėlinis są ašas, ku iame pa eikian ank aš inius šal inius pi miausia ašomas jų o igi-
nalo pa adinimas (ka ais kiek su umpin as), o skliaus uose – pagal galimybes išsamesnis jo
a i ikmuo lie u ių kalba. Vienu a eju (ž . 5 poziciją) šal inio pa adinimas y a paim as iš
biblio ekos ka alogo, nes o iginalo nepa yko nus a y i. Po pa adinimų nu odoma, ku šal i-
niai y a saugomi.

V. MACIEJAUSKIENĖ. Dėl da ienos lie u ių pa a džių a si adimo galimybės
25
7. Алфавитный списокъ землевладельцевъ Ковенской губернiи. Ковно, 1882.
8. Ревизская сказка... именiя �руви�екъ... [D upiškės d a o (Kelmės .) e i-iя �руви�екъ... [D upiškės d a o (Kelmės .) e i-я �руви�екъ... [D upiškės d a o (Kelmės .) e i-[D upiškės d a o (Kelmės .) e i-
ziniai są ašai. 1834, 1850 m.]. Saugoma Mokslų akademijos biblio ekos
Rank aščių sky iuje, ondas 37-62.
LITERATŪRA
LKŽ II 1969 – Lie u ių kalbos žodynas 2, Vilnius: Min is.
LPŽ I 1985 – Lie u ių pa a džių žodynas 1. A s. ed. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas.
LPŽ II 1989 – Lie u ių pa a džių žodynas 2. A s. ed. A. Vanagas, Vilnius:
Mokslas.
Maciejauskienė V. 1987: Dažniausios lie u ių pa a dės. – Kalbos kul ū a
52, 70–75.
Maciejauskienė V. 1991: Lie u ių pa a džių susida ymas, Vilnius: Mokslas.
Maciejauskienė V. 1993: K iaunų pa apijos XVII–XVIII a. asmen a džiai. –
Lie u ių kalbo y os klausimai 32, 34–99.
Maciejauskienė V. 1993a: Lie u ių į a dijimas XIX a. pi mojoje pusėje. –
Lie u ių kalbo y os klausimai 32, 100–113.
Maciejauskienė V. 1996: Dėl lie u ių pa a džių su p iesagomis -a ičius,
-e ičius e inimo. – Lie u ių kalbo y os klausimai 36, 60–70.
Maciejauskienė V. 1997: Lie u ių pa a džių lyčių a ija imas XIX amžiu-
je. – Li uanis ica 2 (30), 71–88.
Rag auskai ė A. 2005: XVI–XVIII a. kauniečių asmen a džiai, Vilnius: Lie-
u ių kalbos ins i u o leidykla.
Va nagas A. 1982: Mūsų a dai i pa a dės, Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Z. 1977: Lie u ių an oponimika. Vilniaus lie u ių asmen a -
džiai XVII a. p adžioje, Vilnius: Mokslas.
Gau a 2009 04 30
26
KALBOS KULTŪRA | 82
ON ANOTHER HYPOTHETICAL ORIGIN
OF LITHUANIAN SURNAMES
Summa y
The pape a emp s o p o ide a gumen s o one mo e hypo he ical claim con-p s o p o ide a gumen s o one mo e hypo he ical claim con-
ce ning he o eign o igin and Sla ic s uc u e o some Li huanian su names. They
include su names wi h he su ixes o he -sk- ype and he su ixes -a ičius,
-e ičius. Such su names a e nume ous; some o hem a e among he mos e-
quen . They a e no limi ed o pa icula e i o ies and a e ound h oughou he
coun y. They look uni e sal and a e also equen in Sla ic languages (Byelo us-
sian, Polish and Russian) ou side Li huania.
In Li huanian an h oponymic esea ch such su names ha e been ea ed as e-
sul ing om Sla ic in luence on Li huanian names o as bo owings om Sla ic
languages. Howe e , i is also admi ed ha he su names wi h he su ixes -a ičius,
-e ičius migh ha e e ol ed a he na u ally. In he 16 h cen u y and la e due o a
speci ic linguis ic si ua ion in he Li huanian S a e pa onymics wi h such su ixes
we e qui e equen . S ill such ci cums ances o he e olu ion o he names do no
seem su icien ; hey ail o accoun o a la ge numbe o such names in he
Li huanian onomas ics and hei highly equen use.
The an h oponymic esea ch in o he 19 h cen u y names and su names iden i-
ied a peculia i y o e e ing o people by hei names and wo su names joined by
he wo ds a ba, ki aip (‘o ’, ‘o he wise’), e.g. Jacobi Wadil alias Ru kowʃki, Maciey
We socki alias Szykszna, Thomas Pie kiewicz alias Smeledis. The analysis o he
s uc u e and o igin o such pai s, hei iden i ica ion wi h he p esen su names,
especially conside ing he his o ic and p esen -day da a e e ing o he sp ead o
pe sonal names, helped es ablish which o he wo su names we e la e p ese ed
as an o icial su name.
The in es iga ion has also con ibu ed o o mula ing one mo e hypo he ical
claim conce ning su names o o eign o igin wi h Sla ic su ixes (-sk- ype and
-a ičius, -e ičius). Such su names migh ha e a i icially eplaced Li huanian su -
names which had al eady had a well-es ablished Li huanian s uc u e (o en hey
we e also o Li huanian o igin). This would be ano he , p e iously no iden i ied,
indica ion o he de elopmen o Li huanian su names unde he in luence o
Sla ic languages.
VITALIJA MACIEJAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308
[email p o ec ed]