V. D o Vinas. da cui è
enu o kbi (kib as) 169
VINCENTAS DROTVINAS
Vilniaus pedagoginis uni e si e as
IŠ KUR KILS KÌBIRAS (KIBÌRAS) A causa della pa ola della lingua li uania kib as
o igine è pa eikš a non una opinione. Kazimie o Būgos occhì ques a pa ola
a aukè sop a u o pe il ki chiamen o. Nel appo o del diziona io della
lingua li u iens ha indica o che pe messi dicendini non segni il pa ola ki čio e
ki čiuo ųjų balsių p iegaidės: ishi ali dizionini e olendo nonzjinosi, come
bisogna p onuncia e una o al a pa ola più a a. Immagini, bisogna cui scop i e
come si p onunciano ques e pa ole [...] kibi ai ied ai e kibi ai eškos
(medgio) nuobi os, a ai (Li uania, 1921, N . 91). Folgio è sc i o che [g]e ame
dicodyne oumėm ispos a, che ne do ebbe di e [...] kib ai ied ai e kibi a
(Būga 1959: 379). Ki čia o e seman ica di e enza, in base al diziona io della
lingua Lie u ių indica a omonimų coppia: 1 kbi as (kib as) smulki sausa šakelė,
žaba as, i bas (dėl kilmės ž . Smoczyński 2007: 283) e 2 kib as indas andeniui
sem i e neš i iz šulinio (LKŽ 1959 V: 725); a causa del ki chiamen o kib as
andens da sculino i a o asas più la gamen e s . Vi kauskas 2006: 125.
Daba inės lie u ių kalbos žodyne (1972, 1993, 2004, 2006) engono p esen a i 2
a ian i di ki čia imo: kib as e kbi as. S a u ine commissioni della lingua
li uane ha deciso la p incipale a ian e di ki chiamen o conside a e kbi as (3b)
e secondu ina kib as (2). S aipsnyje Sla ųbal ų e imologijos K. Būga spiega o
e ques o pa ola kilmę: lie u ių kib as = p asl. čbь ъ. P iesagą -i a-s g e ino
con le pa ole inks -i as, bimb-i as p eesaga (Būga 1958: 326). Al ip della pa ola
kibi as kilmę è en a o aiškin i Vik o as Kaman auskas, ling inis a li uani,
adu o e (18991951). Egli è p epa a o T umpą lie u ių kalbos ki čio mokslą
(III, 19281929), skolinių i jų lie u iškų a i ikmenų žodynėlį Kalbėkime lie u iškai
(1933). T umpame li e ianschi lingua ne aisyklingumų i ba ba izmų žodynėlyje
(1928) V. Kaman auskas o nisce ba ba izmų ašybos i ki čio
ne aisyklingumų, abejo inų a ba ne eisingai kalbos aisy ojų aisomų žodžių
žodynėį, assegna a pap as ajai isuomenei e mokslei iams. Taisymus g indzia
K. Būgos e Rygiškių Jono, F. Ku šaičio, P. Ska džiaus, senųjų au o ių M.
Daukšos, K. Si ydo, S. Daukan o, M. Valančiaus opinioni. Ci ca la pa ola kibi as
kelmę egli sc isse: Kibi as, cui lingua li eu in e li dicono a-
170 KALBoS KULTÜRA | 83 duo i s e imybę ied ą, è così s esso nelie u iškas,
come e ied as (a ėjęs is žydų kalbos). (Kaman auskas 1928: 35).
Sulla V. Kaman ausko ocynėlį non o dò di isponde Jonas Jablonskis,
Rygiškių Jono slapy a džiu isc i o un es o di commen i del ocynėlio (Mūsų
kalbos žodynėlio dalykai, 1929). Non leidendo in pla esnę J. Jablonskio appa i ų
no abų apž algą, si può di e che V. Kaman ausko emendamen i linguis a non
a amen e pasigenda più app o ondi o opinės a gumen azione. Egli ichiede
bū i kalbesniam, i. i. da e più i ų kalbos a osenos pa yzdžių, ilius acijų;
dice non del u o comp esso a gomen i aisy ojo; a ol e dimos a che il
co e u o e dei emendamen i non isu e ius, pe ché non p e ede e mini o
da ybos di e enze di sessi; ico da, che di alcuni S. Daukan o, F. Ku šaičio
esempio degli idonumum do ebbe alu a si c i icamen e e pan. Ques o e
indica l'opinione del pa la o e sulla kibi s kilmę.
J. Jablonskis suobbiò del pa ola kibi as in e p e azione di o igine, au o iaus
eginì aliso sce i icamen e: Au o ius kibi ą kildo, ede e, da žydų kalbos,
solo nepasaco, da quale a uale žydų pa ola egli è susida ęs. Ques a no izia
au o iaus pe me da e o è inaspe a a. P ima di imme e e così
igo osamen e asse i e su ied ą (sla .) o kibi ą, l'au o e a e a bisogno quella
a e mazione almeno quan o chia amen e sos ene e. (Rygiškių Jonas 1929:
4445). Quindi ale nea gumen uo o spezzino di o igine della pa ola J. Jablonskis
conside a naujiena, u a ia lo s esso pa ola di o igine noni ikslina. Come
indicano i diziona i delle lingue li uanee, kbi as (kib as) è aka ų aukš aičių
pa ola, o andosi Mažosios Lie u os žodynuose XVII a. hand aš iniame
okiečiųlie u ių kalbų žodyne Lexicon Li huanicum: Eyme wied as, kibbi as
33a. ; Schöp eyme kibi as 76a. della lingua Li uania la sua s o ia di issazione
iniziaama dal XVII a. e odyno Cla is Ge manico-Li h ana: Eime . Wėd as, ô. M.
Kibbi as, ô. M. C I 23 (ma qui nella biblinessa ilus azione si o a solo wied as,
come e nei diziona i di Kons an ino Si ydo). La pa ola kibi as è anche di
Jokūbo B odo ski, Pilypo Ruigio, K is ijono Go lybo Milkaus, Geo go Hein icho
Fe dinando Nesselmanno, F id icho Ku šaičio e in successi i diziona i, An ano
Juškos dainoni, Augus o Schleiche io, Augus o Leskieno e Ka lo B ugmanno
nelle collezioni dei au osakos Li uani. Insc i o egli e s esso Jono Jablonskio
(LKŽ V 1959: 725), oggi uni e sominiamen e usa o bend inėje pa boje.
Pe ché V. Kaman auskas pa ola kibi as kildino da eb aì lingua? Vediamo
che cosa po ebbe esse e la sua on e in linguaggio jidiš. Pa s žydų
kalbos žodis eme kibi as (← ok. Eime ) di e amen e con il li e ius lingua
kibi as non e a collega o (Jankelo ičius, Kače gis 1940). Eb aì lingua
pa ola cebe žemas con ąsomi legno inas, che più p obabilmen e associa ia osi con Li uanii kibi as,
V. D o Vinas. Da do e è na o kbi as (kib as) 171 si o a nei nos i empi yidiš
diziona i, ad esempio: Russo-e eisky (idiš) словарь [...], 1984: 60, 619; cube =
cebe = cibe цэбар (Астравух 2008: 202); plg. polkų kalbos cebe , ceb . In lingua
li a ia sono conosciu e a ian i di ques o p es i o cãba as, càbe is e cabakas,
cèbe as žemas con ąsimi aso legno, ėčka, puskubilis, anche cèbe is, cẽbe is,
cebe ỹs, cebekas, cẽb as, cèb as 1 s . cebe as, 2 bidonas (LKŽ 1969 II 8: delle
lingue lenų cebe , ceb ilmė aiškinama ne ienodai. Aleksand as B ückne is sc i e
che polkų kalbos cebe non ha nulla in comune con okiečių kalbos Zube , Zobe ,
solo inganne olmen e similešus con lie u ių kalbos šaknimi kib- kabo i, kib i,
kybo i (B ückne 1989: 56, 107). Tu a ia il polonismo cebe , ceb kildinamas dal
okiečių aukš aičių a mės pa ola zube , zuiba (sudu inis pa ole zwei du +
be an neš i) (Duden 2001: 952; Paul 2002: 1211); plg. anche Zube g andelis d iąsis
aso pe l'acqua, di e samen e da Eime kibi as (P ei e 1995: 1624). Secondo M.
Fasme io, sla ų o ma čьbь ъ lega a con i li uanici kibi as ed o. Nei più ecen i
diziona i di e imologia polkų indica o che cebe non ha nulla a che a e con i
li uani kibi as, segnala o che kibi as è solo p ie sculinio s i ies cos an emen e
kaban is semiamasis asas (Bańkowski 2000: 109). Quindi kbi as (kib as)
neabejo inai lie u iškas pa ola.
LITERATūRA
B a ń kow s k i A. 2000: E ymologiczny słownik języka polskiego. Tom I, A–K,
Wa szawa: Wydawnic wo naukowe.
B ü c k ne A. 1989: Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa: Wy-
dawnic wo wiedza powszechna.
B ū g a K. 1958: Славянобалтийские этимологии. – Rink iniai aš ai 1, Vil-
nius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
B ū g a K. 1959: Lie u ių kalbos žodyno edak o iaus p anešimas. – Rink iniai
aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Duden 2001: Duden das He kun swö e buch. E ymologie de Deu schen Sp a-
che, 3. öllig neu bea bei e e und e wei e e Au lage. Duden Ve lag.
F a e n ke l E. 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch, Heidelbe g–Gö -
ingen.
J a n k e lo i č i u s Ic., K a č e g is S. 1940: Kišeninis Lie u ių Kalbos Rak as.
Žydiškas–lie u iškas Žodynas. S ud. Ic. Jankelo ičiaus i S. Kače gio leidinys,
Kaunas: C. Kagano spaus u ė.
Kaman auskas V. 1928: T umpas kalbos ne aisyklingumų i ba ba izmų žo-
dynėlis, Kaunas: Vals ybės spaus u ė.
LKŽ 1969: Lie u ių kalbos žodynas 2. A sak. edak o ius J. K uopas, Vilnius.
LKŽ 1959: Lie u ių kalbos žodynas 5. A sak. edak o ius K. Ul ydas, Vilnius.
KALBoS
KULTÜRA | 173
Pa u l H. 2002: Deu sches Wö e buch. Bedeu ungsgeschich e und Au bau unse es
Wo scha zes. 10. übe a bei e e und e wei e e Au lage on Helmu Henne,
Heid un Kämpe und Geo g obja el, Max Niemeye Ve lag, Tübingen. P i e W.
1995: E ymologisches Wö e buch des Deu schen, Deu sche Taschenbuch Ve lag,
München.
Rygiškių Jonas 1929: nos i linguaggi dicynėlio coseche. A ski as osse azione
pe V. Kaman ausko T umpo lingua ne aisyklingumų i ba ba izmų žodynėlio,
Kaunas: Tulpės B ės leidinys.
S m o c z yń s k i W. 2007: E ymologiczny słownik języka li ewskiego, Wilno. V i
k a u s k a s V. A. 2006: Ve odžių is o iją išk eipiame. Ac a Linguis ica
Li huanica 55, 125126.
A s a ву х А. 2008: Идыш-беларуски словник, Мiнск: Медисонт. Ф а с
м е р М. 1986: E imologico dic a ь del usso lingua. Tom II, Gau a 2010 10
Москва: Прогресс.
26 oN THE oRIGIN oF KÌBIRAS (KIBÌRAS)
Summa y
The a icle discusses he o igin o wo Li huanian homonyms, namely, 1. k bi as, kib as ‘a
small d y wig, a d y b anch, and 2. kbi as ‘a con aine o ca y wa e and d aw i om
a well (Lie u ių kalbos žodynas, 1959, ol. V). The Dic iona y o Con empo a y Li huanian
(Daba inės lie u ių kalbos žodynas, 2006) gi es wo s ess a ian s o he second
homonym: kbi as, kib as. The dic iona ies o Li huanian p o ide con incing e idence
es i ying o he Li huanian o igin o he wo d. This wo d o igina es in he Wes e n
Highlande s (Aukš ai ian) subdialec , i has also been aced in some dic iona ies ha
we e published in he 17 h c. in he P ussian Li huania, o Li huania Mino , is ound in
dic iona ies and olklo e collec ions. Mo eo e , he wo d belongs o he gene al lexicon
o cu en Li huanian. E ymologis s K. Būga (1958, 1959), E. F aenkel (1962), A. B ückne
(1989), M. Vasme (1986), and A. Bańkowski (2000) sugges di e en in e p e a ions o i s
o igin: oSla . cbь ъ (< oHG zwiba ) and Li h. kib- i an. ?, kyb-o i an. ?“
VINCENTAS DRoTVINAS
Vilniaus pedagoginis uni e si e as
T. Še čenkos g. 31, LT03111 Vilnius
[email p o ec ed]
