V. D o Vinas. Iš ku kilęs kbi as (kib as)
169
VINCENTAS DROTVINAS
Vilniaus pedagoginis uni e si e as
IŠ KUR KILĘS KÌBIRAS (KIBÌRAS)
Dėl lie u ių kalbos žodžio kib as kilmės y a pa eikš a ne iena nuomonė.
Kazimie o Būgos akis šis žodis pa aukė pi miausia dėl ki čia imo. „Lie u-
ių kalbos žodyno edak o iaus p anešime“ jis nu odė, kad leidžiami žo-
dynai nepažymi žodžio ki čio i ki čiuo ųjų balsių p iegaidės: „iš okių
žodynų i no ėdamas nesužinosi, kaip eikia iš a i ienas a ki as e esnis
žodis. Imkim, eikia kam sužino i, kaip a iami šie žodžiai [...] kibi ai „ ied
ai“ i kibi ai „ eškos“ (medžio) nuobi os, ša ai“ (Lie u a, 1921, N . 91).
Toliau y a ašęs, kad „[g]e ame žodyne as umėm a sakymą, kad eik ų
a i [...] kib ai „ ied ai“ i kibi a (Būga 1959: 379). Ki čia imo i seman-
ikos ski umu emian is, Lie u ių kalbos žodyne nu odoma homonimų
po a: 1 kbi as (kib as) „smulki sausa šakelė, žaba as, i bas“ (dėl kilmės
ž . Smoczyński 2007: 283) i 2 kib as „indas andeniui sem i i neš i iš
šulinio“ (LKŽ V 1959: 725); dėl ki čia imo kib as „ andens iš šulinio
aukiamas indas“ plačiau ž . Vi kauskas 2006: 125. Daba inės lie u ių kal-
bos žodyne (1972, 1993, 2004, 2006) pa eikiami 2 ki čia imo a ian ai:
kib as i kbi as. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a a pag indiniu
ki čia imo a ian u laiky i kbi as (3b), o šalu iniu – kib as (2).
S aipsnyje „Sla ų–bal ų e imologijos“ K. Būga aiškino i šio žodžio
kilmę: lie u ių kib as = p asl. čьbь ъ. P iesagą -i a-s g e ino su žodžių
inks -i as, bimb-i as p iesaga (Būga 1958: 326). Ki aip žodžio kibi as kilmę
y a bandęs aiškin i Vik o as Kaman auskas, lie u ių kalbininkas, e ėjas
(1899–1951). Jis y a pa engęs T umpą lie u ių kalbos ki čio mokslą (I–II,
1928–1929), skolinių i jų lie u iškų a i ikmenų žodynėlį Kalbėkime lie u-
iškai (1933). T umpame lie u ių kalbos ne aisyklingumų i ba ba izmų žo-
dynėlyje (1928) V. Kaman auskas pa eikia ba ba izmų ašybos i ki čio ne-
aisyklingumų, abejo inų a ba ne eisingai kalbos aisy ojų aisomų žodžių
žodynėlį, ski iamą „pap as ajai isuomenei i mokslei iams“. Taisymus g in-
džia K. Būgos i Rygiškių Jono, F. Ku šaičio, P. Ska džiaus, senųjų au o ių
M. Daukšos, K. Si ydo, S. Daukan o, M. Valančiaus nuomonėmis. Apie
žodžio kibi as kilmę jis ašo: „Kibi as, ku iuo kalbos lie u in ojai liepia a-
170
KALBoS KULTūRA | 83
duo i „s e imybę“ ied ą, y a oks pa nelie u iškas, kaip i ied as (a ėjęs
iš žydų kalbos).“ (Kaman auskas 1928: 35).
Apie V. Kaman ausko žodynėlį ne uko a siliep i Jonas Jablonskis, Ry-
giškių Jono slapy a džiu išleidęs žodynėlio komen a ų inkinį (Mūsų kalbos
žodynėlio dalykai, 1929). Nesileidžian į pla esnę J. Jablonskio a ski ų pas-
abų apž algą, galima pasaky i, kad V. Kaman ausko aisymuose kalbininkas
ne e ai pasigenda išsamesnio nuomonės a gumen a imo. Jis eikalauja „bū-
i kalbesniam“, . y. duo i daugiau gy ų kalbos a osenos pa yzdžių, ilius-
acijų; sako ne isai sup a ęs aisy ojo a gumen us; ka ais pa odo, kad
aisymų au o ius ne isu eisus, nes neįž elgia a mių a da ybos lyčių
ski ybių; p imena, kad kai ku ių S. Daukan o, F. Ku šaičio pa yzdžių in-
kamumą eikė ų e in i k i iškai i pan. Tai odo i kalbininko nuomonė
apie kibi as kilmę.
J. Jablonskis suabejojo žodžio kibi as kilmės aiškinimu, au o iaus eiginį
e ino skep iškai: „Au o ius kibi ą kildo, ma y i, iš žydų kalbos, ik nepasa-
ko, iš ku io daba inio žydų žodžio jis y a susida ęs. Ši a au o iaus naujiena
man ik ai y a ne ikė a. P ieš iman aip g iež ai i in i apie ied ą (sla .)
a kibi ą, au o iui eikėjo as i inimas ben kuo aiškiai pa em i.“ (Rygiš-
kių Jonas 1929: 44–45). Taigi okį nea gumen uo ą žodžio kilmės aiškinimą
J. Jablonskis laiko „naujiena“, ačiau pa s žodžio kilmės ne ikslina.
Kaip odo lie u ių kalbos žodynai, kbi as (kib as) y a aka ų aukš aičių
žodis, andamas Mažosios Lie u os žodynuose – XVII a. ank aš iniame
okiečių–lie u ių kalbų žodyne Lexicon Li huanicum: Eyme wied as, kib-
bi as 33a.; Schöp eyme kibi as 76a. Lie u ių kalbos žodyne jo iksa imo
is o ija p adedama nuo XVII a. žodyno Cla is Ge manico-Li h ana: Eime .
Wėd as, ô. M. Kibbi as, ô. M. C I 23 (be čia esančioje biblinėje ilius a-
cijoje andamas ik wied as, kaip i Kons an ino Si ydo žodynuose). Žodis
kibi as aip pa y a Jokūbo B odo skio, Pilypo Ruigio, K is ijono Go lybo
Milkaus, Geo go Hein icho Fe dinando Nesselmanno, F id icho Ku šaičio
i ėlesniuose žodynuose, An ano Juškos dainose, Augus o Schleiche io,
Augus o Leskieno i Ka lo B ugmanno lie u ių au osakos inkiniuose.
Už ašy as jis i pa ies Jono Jablonskio (LKŽ V 1959: 725), šiandien isuo-
inai a ojamas bend inėje kalboje.
Kodėl V. Kaman auskas žodį kibi as kildino iš žydų kalbos? Pažiū ėki-
me, kas galėjo bū i jo šal inis jidiš kalboje. Pa s žydų kalbos žodis eme
„kibi as“ (← ok. Eime ) iesiogiai su lie u ių kalbos kibi as nebu o sie-
jamas (Jankelo ičius, Kače gis 1940). Žydų kalbos žodis cebe „žemas su
ąsomis medinis indas“, ku is g eičiausiai asocija osi su lie u ių kibi as,
V. D o Vinas. Iš ku kilęs kbi as (kib as)
171
andamas mūsų laikų jidiš žodynuose, pa yzdžiui: Русско-еврейский (idiš)
словарь [...], 1984: 60, 619; cube = cebe = cibe „цэбар“ (Астравух 2008:
202); plg. lenkų kalbos cebe , ceb . Lie u ių kalboje žinomi šio skolinio
a ian ai cãba as, càbe is i cabakas, cèbe as „žemas su ąsomis medinis
indas, ėčka, puskubilis“, aip pa cèbe is, cẽbe is, cebe ỹs, cebekas, cẽb as,
cèb as 1 ž . cebe as, 2 bidonas (LKŽ II 1969: 8). Lenkų kalbos cebe , ceb
kilmė aiškinama ne ienodai. Aleksand as B ückne is ašo, kad lenkų kalbos
cebe ne u i nieko bend a su okiečių kalbos Zube , Zobe , ik apgaulingai
panašus su lie u ių kalbos šaknimi kib- „kabo i, kib i, kybo i“ (B ückne
1989: 56, 107). Tačiau polonizmas cebe , ceb kildinamas iš okiečių aukš-
aičių a mės žodžio zube , zuiba (sudu inis žodis zwei „du“ + be an
„neš i“) (Duden 2001: 952; Paul 2002: 1211); plg. aip pa Zube „dide-
lis d iąsis indas andeniui“, ki aip nei Eime „kibi as“ (P ei e 1995: 1624).
Pasak M. Fasme io, sla ų o ma čьbь ъ susijusi su lie u ių kibi as „ведро“.
Naujausiuose lenkų e imologijos žodynuose nu odoma, kad cebe ne u i
nieko bend a su lie u ių kibi as, pažymima, kad kibi as y a ik „p ie šulinio
s i ies nuola kaban is semiamasis indas“ (Bańkowski 2000: 109).
Taigi kbi as (kib as) – neabejo inai lie u iškas žodis.
LITERATūRA
B a ń kow s k i A. 2000: E ymologiczny słownik języka polskiego. Tom I, A–K,
Wa szawa: Wydawnic wo naukowe.
B ü c k ne A. 1989: Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa: Wy-
dawnic wo wiedza powszechna.
B ū g a K. 1958: Славянобалтийские этимологии. – Rink iniai aš ai 1, Vil-
nius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
B ū g a K. 1959: Lie u ių kalbos žodyno edak o iaus p anešimas. – Rink iniai
aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Duden 2001: Duden das He kun swö e buch. E ymologie de Deu schen Sp a-
che, 3. öllig neu bea bei e e und e wei e e Au lage. Duden Ve lag.
F a e n ke l E. 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch, Heidelbe g–Gö -
ingen.
J a n k e lo i č i u s Ic., K a č e g is S. 1940: Kišeninis Lie u ių Kalbos Rak as.
Žydiškas–lie u iškas Žodynas. S ud. Ic. Jankelo ičiaus i S. Kače gio leidinys,
Kaunas: C. Kagano spaus u ė.
Kaman auskas V. 1928: T umpas kalbos ne aisyklingumų i ba ba izmų žo-
dynėlis, Kaunas: Vals ybės spaus u ė.
LKŽ 1969: Lie u ių kalbos žodynas 2. A sak. edak o ius J. K uopas, Vilnius.
LKŽ 1959: Lie u ių kalbos žodynas 5. A sak. edak o ius K. Ul ydas, Vilnius.
172
KALBoS KULTūRA | 83
Pa u l H. 2002: Deu sches Wö e buch. Bedeu ungsgeschich e und Au bau unse es
Wo scha zes. 10. übe a bei e e und e wei e e Au lage on Helmu Henne,
Heid un Kämpe und Geo g obja el, Max Niemeye Ve lag, Tübingen.
P e i e W. 1995: E ymologisches Wö e buch des Deu schen, Deu sche Ta-
schenbuch Ve lag, München.
Rygiškių Jonas 1929: Mūsų kalbos žodynėlio dalykai. A ski as pas ebėjimas
dėl V. Kaman ausko „T umpo kalbos ne aisyklingumų i ba ba izmų žodynėlio“,
Kaunas: Tulpės B ės leidinys.
S m o c z yń s k i W. 2007: E ymologiczny słownik języka li ewskiego, Wilno.
V i k a u s k a s V. A. 2006: Žodžių is o iją išk eipiame. – Ac a Linguis ica Li-
huanica 55, 125–126.
А с т р а ву х А. 2008: Идыш-беларуски слоўник, Мiнск: Медисонт.
Ф а с м е р М. 1986: Этимологический словарь русского языка. Том II,
Москва: Прогресс.
Gau a 2010 10 26
oN THE oRIGIN oF KÌBIRAS (KIBÌRAS)
Summa y
The a icle discusses he o igin o wo Li huanian homonyms, namely, 1. k bi as,
kib as ‘a small d y wig, a d y b anch’, and 2. kbi as ‘a con aine o ca y wa e
and d aw i om a well’ (Lie u ių kalbos žodynas, 1959, ol. V). The Dic iona y
o Con empo a y Li huanian (Daba inės lie u ių kalbos žodynas, 2006) gi es wo
s ess a ian s o he second homonym: kbi as, kib as. The dic iona ies o Li hua-
nian p o ide con incing e idence es i ying o he Li huanian o igin o he wo d.
This wo d o igina es in he Wes e n Highlande s (Aukš ai ian) subdialec , i has
also been aced in some dic iona ies ha we e published in he 17 h c. in he
P ussian Li huania, o Li huania Mino , is ound in dic iona ies and olklo e
collec ions. Mo eo e , he wo d belongs o he gene al lexicon o cu en Li hua-
nian. E ymologis s K. Būga (1958, 1959), E. F aenkel (1962), A. B ückne (1989),
M. Vasme (1986), and A. Bańkowski (2000) sugges di e en in e p e a ions o
i s o igin: oSla . cьbь ъ (< oHG zwiba ) and Li h. kib- i „an.?“, kyb-o i „an.?“
VINCENTAS DRoTVINAS
Vilniaus pedagoginis uni e si e as
T. Še čenkos g. 31, LT03111 Vilnius
[email p o ec ed]