V. D o Vinas. D'où es
enu kbi as (kib as) 169
VINCENTAS DROTVINAS
Vilniaus pedagoginis uni e si e as
IŠ KUR KILS KÌBIRAS (KIBÌRAS) En aison du mo de langue li uanien kib as de
o igine es pa eikš a ne une opinion. Kazimie o Būgos œil ce mo a auké
p incipalemen à cause du ki čiaissemen . Dans le appo du édac eu du
dic ionnai e de la langue li u ienne il a indiqué que au o isés dic ionnai es ne
ca ac é isen pas le mo ki čio e ki čiuo ųjų balsių p iegaidės: his de els
dic ionnés e oulan nezjunosi, comme il au p ononce un ou au e mo
plus a e. Imagin, il au qui sa oi commen son di s ces mo s [...] kibi ai ied
ai e kibi ai eškos (medžio) nuobi os, cha ai (Li uania, 1921, No. 91). Fallai
es éc i qu'[g]e ame mo odyne ou umėm éponse, que eu ai di e [...]
kib ai ied ai e kibi a (Būga 1959: 379). Ki čiaissemen e di é ence de
séman ique su la base, le dic ionnai e de la langue Li uanie indique
homonismes couple: 1 kbi as (kib as) smulki sausa šakelė, žaba as, i bas
(dél'o igine oi Smoczyński 2007: 283) e 2 kib as indas andeniui sem i e neš i
du puulinium (LKŽ 1959 V: 725); en aison du ki chiamen kib as andens de
puulini i é un as plus loin oi . Vi kauskas 2006: 125. Daba ines mo s de
langue Li uaniennes (1972, 1993, 2004, 2006) son p ésen és 2 a ian es de
ki čiaissemen : kib as e kbi as. L'É a Li uaniennes langue commissions a
décidé de considé e le p incipal a ian de ki chiaimen kbi as (3b), e le
secondau […] kib as (2). S aipsnyje Sla ųbal ų e imologijos K. Būga a
expliqué e ce mo kilmę: lie u ių kib as = p asl. čbь ъ. P iesagą -i a-s g e ino
a ec des mo s inks -i as, bimb-i as p éesaga (Būga 1958: 326). Ki aip du mo
kibi as kilmę es en é d'explique Vik o as Kaman auskas, li auens lebinis e,
aduc eu (18991951). Il es p épa é T umpą lie u ių kalbos ki čio mokslą (III,
19281929), skolinių i jų lie u iškų a i ikmenų žodynėlį Kalbėkime lie u iškai
(1933). T umame Li uiniens langues ne aisyklingumų i ba ba izmų žodynėlyje
(1928) V. Kaman auskas ou ni ba ba izmų ašybos i ki čio ne aisyklingumų,
abejo inų a ba ne eisingai kalbos aisy ojų aisomų žodžių žodynėlio,
assignée ap as ajai isuomenei i mokslei iams. Taisymus g indžia K. Būgos
e Rygiškių Jono, F. Ku šaičio, P. Ska džiaus, senųjų au o ių M. Daukšos, K.
Si ydo, S. Daukan o, M. Valančiaus opiniées. À p opos du mo kibi as kilmę il
éc i : Kibi as, pa lequel les langues li u in es lieen a-
170 KALBoS KULTÜRA | 83 donne s e imybę ied ą, es aussi peue u iškas que
e ied as (a ėjęs из еврейских языков). (Kaman auskas 1928: 35).
À p opos V. Kaman ausko dicynėlį ne a da pas à éplique Jonas Jablonskis,
Rygiškių Jono slapy a džiu émis un ecueil de commen ai es dicynėlio (Mūsų
kalbos žodynėlio dalykai, 1929). Nesleidissan dans pla esnę J. Jablonskio
sépa és de no es d'apj alg, on peu di e que V. Kaman ausko co ec ions le
lebininkas sou en pasigenda plus app o ondie opinion de a gumen a ion. Il
exige bū i kalbesniam, i. i. donne plus i es langues a osenos exemples,
ilus a ions; di pas ou comp isesa a gumen s du aisy ojo; pa ois
mon e que le co ec eu n'es pas isu d oi sus, pa ce qu'il ne oi pas des
a mes ou da ybos di é ences de sexes; appelle que ce ains de S.
Daukan o, F. Ku šaičio exemples de la con enance de ai é alue
c i iquemen e pan. Cela mon e e l'opinion du pa leu su kibi s kilmę.
J. Jablonskis suje a le mo kibi as à l'explica ion d'o igine, au o iaus eignì
app écia scep iquemen : Au o ius kibi ą kildo, oi , de juių kalbos, seulemen
nepasako, de lequel ac uel juių mo il es susida ęs. Ce e nou elle de l'au eu
me es aimen une su p ise. A an d'emmene si s ic emen a i me su
ied ą (sla .) ou kibi ą, l'au eu a ai besoin ce e a i ma ion au moins aussi
clai emen de sou eni . (Rygiškių Jonas 1929: 4445). Ainsi el nea gumen ua o
du mo de l'explica ion J. Jablonskis considè e naujiena, cependan lui du mo
de l'o igine ne ne ikslina. Comme indiquen des langues li uaniennes, kbi as
(kib as) es aka ų aukš aičių mo , ou an Mažosios Lie u os žodynuose
XVII a. hand aš iniame okiečiųlie u ių kalbų žodyne Lexicon Li huanicum:
Eyme wied as, kibbi as 33a. ; Schöp eyme kibi as 76a. Le ocabule des
Li uanies son his oi e de ixa ion commence à pa i XVII a. le e dyno Cla is
Ge manico-Li h ana: Eime . Wėd as, ô. M. Kibbi as, ô. M. C I 23 (mais ici dans
ce e biblinée ilus ació se ou e seulemen wied as, comme e dans les
dic ionnai es de Kons an in Si ydo). Le mo kibi as es égalemen de Jokūbo
B odo ski, Pilypo Ruigio, K is ijono Go lybo Milkaus, Geo go Hein icho
Fe dinando Nesselmanno, F id icho Ku šaičio e plus a d dans les
dic ionnai es, An ano Juškos dain, Augus o Schleiche io, Augus o Leskien e
Ka lo B ugmanno dans les ecueils des au osakos Li uiniens. Enc yp é il e
p op e Jono Jablonskio (LKŽ V 1959: 725), aujou d'hui uni e selemen u ilisé bend inée pa lée.
Pou quoi V. Kaman auskas le mo kibi as kildino de langue jui e? Voyons
oi , ce qui pou ai ê e sa sou ce dans la langue yidiš. Pa s žydų kalbos
žodis eme kibi as (← ok. Eime ) di ec emen a ec les langues
li uaniennes kibi as n'é ai lié (Jankelo ičius, Kače gis 1940). Du langage
jui mo cebe žemas a ec ąsomis cui e en bois, qui le plus p obablemen associe osi a ec les Li uiniens kibi as,
V. D o Vinas. D'où es enu kbi as (kib as) 171 se ou e dans les dic ionnai es
jidiš de nos emps, pa exemple: Russo-e eiский (idiš) словарь [...], 1984: 60, 619;
cube = cebe = cibe цэбар (Астравух 2008: 202); plg. polkų langues cebe , ceb .
En langues Li uanies connues des a ian es de ce emp un cãba as, càbe is e
cabakas, cèbe as žemas a ec ąsomis bois in, ėčka, puskubilis, ainsi que cèbe is,
cẽbe is, cebe ỹs, cebekas, cẽb as, cèb as 1 oi cebe as, 2 bidonas (LKŽ 1969 II 8:
des langues polonais cebe , ceb la o ignée éclai cinama ne ienodai. Aleksand as
B ückne is éc i que les polkų kalbos cebe n'on ien à oi a ec les okiečių
kalbos Zube , Zobe , seulemen ompeusemen pa ešus a ec les choknimi de
Li uanies kib- kabo i, kib i, kybo i (B ückne 1989: 56, 107). Cependan le polonisme
cebe , ceb kildinamas du okiečių aukš aičių a mės mo zube , zuiba
(sudu inis mo zwei du + be an neš i) (Duden 2001: 952; Paul 2002: 1211); plg. aussi
bien Zube bigelis d iąsis écipien pou l'eau, au emen que Eime kibi as
(P ei e 1995: 1624). Selon M. Fasme , sla es o me čьbь ъ liée a ec les Li uiniens
kibi as ed o. Les plus écen s dic ionnai es d'é ymologie polkų indiquen que
cebe n'a ien à oi a ec les Li uiniens kibi as, indique qu'un kibi as es
seulemen p ie puulinio s i ies cons ammen caban is semiamasis asas
(Bańkowski 2000: 109). Donc kbi as (kib as) neabejo inai Li u iškas mo .
LITERATūRA
B a ń kow s k i A. 2000: E ymologiczny słownik języka polskiego. Tom I, A–K,
Wa szawa: Wydawnic wo naukowe.
B ü c k ne A. 1989: Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa: Wy-
dawnic wo wiedza powszechna.
B ū g a K. 1958: Славянобалтийские этимологии. – Rink iniai aš ai 1, Vil-
nius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
B ū g a K. 1959: Lie u ių kalbos žodyno edak o iaus p anešimas. – Rink iniai
aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Duden 2001: Duden das He kun swö e buch. E ymologie de Deu schen Sp a-
che, 3. öllig neu bea bei e e und e wei e e Au lage. Duden Ve lag.
F a e n ke l E. 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch, Heidelbe g–Gö -
ingen.
J a n k e lo i č i u s Ic., K a č e g is S. 1940: Kišeninis Lie u ių Kalbos Rak as.
Žydiškas–lie u iškas Žodynas. S ud. Ic. Jankelo ičiaus i S. Kače gio leidinys,
Kaunas: C. Kagano spaus u ė.
Kaman auskas V. 1928: T umpas kalbos ne aisyklingumų i ba ba izmų žo-
dynėlis, Kaunas: Vals ybės spaus u ė.
LKŽ 1969: Lie u ių kalbos žodynas 2. A sak. edak o ius J. K uopas, Vilnius.
LKŽ 1959: Lie u ių kalbos žodynas 5. A sak. edak o ius K. Ul ydas, Vilnius.
KALBoS
KULTÜRA | 83 172
Pa u l H. 2002: Deu sches Wö e buch. Bedeu ungsgeschich e und Au bau unse es
Wo scha zes. 10. übe a bei e e und e wei e e Au lage on Helmu Henne,
Heid un Kämpe und Geo g obja el, Max Niemeye Ve lag, Tübingen. P i e W.
1995: E ymologisches Wö e buch des Deu schen, Deu sche Taschenbuch Ve lag,
München.
Rygiškių Jonas 1929: Les suje s de no e langage. A ski as ema quemen
conce nan V. Kaman ausko T umpo langues ne aisyklingumų i ba ba izmų
žodynėlio, Kaunas: Tulpės B ės leidinys.
S m o c z yń s k i W. 2007: E ymologiczny słownik języka li ewskiego, Wilno. V i
k a u s k a s V. A. 2006: Les mo s his o ien nous ék eipiame. Ac a
Linguis ica Li huanica 55, 125126.
A s a ву х А. 2008: Idyš-беларуски словник, Мiнск: Медисонт. Ф а с м
е р М. 1986: É imologique dic ionnai e du usse. Tom II, Gau a 2010 10 26
Москва: Прогресс.
oN THE oRIGIN oF KÌBIRAS (KIBÌRAS)
Summa y
The a icle discusses he o igin o wo Li huanian homonyms, namely, 1. k bi as, kib as ‘a
small d y wig, a d y b anch, and 2. kbi as ‘a con aine o ca y wa e and d aw i om
a well (Lie u ių kalbos žodynas, 1959, ol. V). The Dic iona y o Con empo a y Li huanian
(Daba inės lie u ių kalbos žodynas, 2006) gi es wo s ess a ian s o he second
homonym: kbi as, kib as. The dic iona ies o Li huanian p o ide con incing e idence
es i ying o he Li huanian o igin o he wo d. This wo d o igina es in he Wes e n
Highlande s (Aukš ai ian) subdialec , i has also been aced in some dic iona ies ha
we e published in he 17 h c. in he P ussian Li huania, o Li huania Mino , is ound in
dic iona ies and olklo e collec ions. Mo eo e , he wo d belongs o he gene al lexicon
o cu en Li huanian. E ymologis s K. Būga (1958, 1959), E. F aenkel (1962), A. B ückne
(1989), M. Vasme (1986), and A. Bańkowski (2000) sugges di e en in e p e a ions o i s
o igin: oSla . cьbь ъ (< oHG zwiba ) e Li h. kib- i an. ?, kyb-o i an. ?“
VINCENTAS DRoTVINAS
Vilniaus pedagoginis uni e si e as
T. Še čenkos g. 31, LT03111 Vilnius
[email p o ec ed]
