D. Liu ke ičienė. Cons ução do ocabulá io
das línguas li uanas, objec i os e pe spec i as 141
DANUT LIUTKEVIČIEN
Ins i u o das línguas Lie u ių
BENDRINS LIETUVI KALBOS OKODYNO S Ruk ŪRA, ikSLAi iR PeRSPek Y OS Leksikog a ijos
ins i u o Li uães cen o o ganizado Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau BŽ)1 se á uma
publicação no minamasis des inada à sociedade, cujo obje i o e linhei o egula ingė a ual
bend inės lie u ių kalbos žodžių a oseną. Es o ça-se man e pô -se em equilíb io en e a
o icial e a esnekamó ia linguagem léxica e de algumas ou as linguagens peculia idades da
ap esen ação no ocabulá io. p e ende: (1) o maio possí el sis emabilidade; 2) man endo a ual da
língua li uanas adições lexynines pe imamum, Bend inė lie u ių kalbos žodino p epa imą
g adualmen e mode niza e o ien a -se em mode naikinė ki ų kalbų leksikog a iją. ais são os
p incipais obje i os. BŽ o ganizado es, p ocu ando e i a sis emá icos de iciências, diccionei
esc e eu e edaga a lexinais seman ís icas g upėmis2 (abia isso ambém consul e Liu ke ičienė
2006: 9). Na u almen e, de odas as pala as dis ingui em g upos sepa ados su giu impossí el,
po an o dicioná io oi esc i o e segundo abėcėlę. aigi o abalho oco eu em á ias e apas
inicialmen e pala as o am ag upadas segundo ce os emas e iniciado o chamado esc i o
emá ico assim oi esc i o: 1) ana omia, bo ânica, química, dailês, iloso ia, ísica, o og a ia,
geog a ia, his ó ia, kalbo y os, ca ybos, compu ado ijas, culina ijas, medicina, li e a u a,
música, pedagogikas, psicologia, eligiões, espo es, cons uções, e e ina ia, zoologia,
e asdi bys és e k . nomes, apa o, baldes, oupas, indas, p o issões, e ce in; 2) açõesmažodžių
g upos ( eiksmažodžiai, aze com p e eições -au i, -in i, -y i, -o i e k ., įs angos, pa ūpinamieji,
p iežas iniai, slink ies eiksmažodžiai); 3) algumas g upos de būd a džių (būd a džiai, aze com
os p e ei os -ė as, -ykš is, -ingas, -y as, -opas, -o as, -uo as, sudu iniai būd a džiai e k .); 4)
quando 1 Sob e o iniciado a elabo a BŽ obje i os e p incípios básicos oi esc i o Gim ojoje
kalboje (GK 1999), po ém, na u almen e, esc e endo diccioná io a abo dagem dos o ganizado es a
alguns assun os um pouco di e en e. 2 aqui BŽ o ganizado es mui o ajuda am J. Paulausko
Sis eminis lie u ių kalbos žodynas (Paulauskas 1987), Русский семантический словарь (RSS, iii,
2002; iii, 2003).
kALBOS kuL ŪRA | 83 cuja pa e da língua būdiniai (p ie eiksmiai), dalely ės,
iš ik ukai, į a džiai, jaus ukai, skai a džiai e k . 142
emá ico esc i a inha e de iciências abalho ėjosi lėčiau, po que pala as
p ecisa am g upa , compa a suas de inições e e c. po ém an agemas
e am neabejo ini. ex yškėjo semodumai e di e umai de pala as
semelhan es, em mui os casos o am c iadas a um ce o g upo
ca ac e ís ica de inições schemos3 (apie de alguns pala as de inições
schemes ainda ê. Mu mulai y ė 2006: 3454; nak inienė 2006: 21), mais ácil oi
a ibui signi icados. Po exemplo, os nomes de nações BŽ de inêem-se
assim: ‘nação, i endo em ce o luga , alan i i ce o g upo ala.
Plg.: be bè ai4 dk . dgs. (2) g upo de nações, i en es no No e A icano, alan es de
a azijãs de o igem be be as: Didžióji dals be bè ų gy ẽna káimuose, dals kla
jõkliai ou pusiáu klajõkliai.
b e ònai dk . dgs. (2) nação, i endo B e anês pusiasalyje, alban i uma cel as
línguas e p ancūzas língua: B e ònų kalbà. bu iã ai dk . dgs. (2) nação, i endo
Bu ia ijoje, No e Mongolijoje, No e Ry ų kinijoje, alban i uma mongolų kalbų:
Bu iã ų kalbà. lã iai dk . dgs. (2) uma nação, i endo na Le ónia, alab i uma
eas e n bal ų kalbų:
Lã ių kalbà.
Co esponden es adje i os, ei osy ų de nações ou nomes de população,
a ibuem duas ou mais signi icados e de ine-se como: 1. ‘bas an e a
habi an es de uma de e minada á ea, à sua cul u a ou a essa á ea; 2. ‘nes a
localidade p oduzido, encon ando, e c. ; 3. (se se a a de uma nação que em
sua língua) ‘ as nação kalbõs, a língua esc i o, pe mi ido e e c.
Plg.: kazãchiškas, kazãchiška bd . (1) ca ac e ís ico kazachams, sua cul u aū ai ou
kazachijai: Kazãchiškas s e ingùmas. Kazãchiškas mas as mán nãoko, js laba ie bùs. 2.
kazachijoje andamas, p oduzido: Kazãchiška na à. 3. kazachų kalbos, kazachų kalba
pa ašy as, leidžiamas e pan. : Kazãchiški lak aščiai. mozambikiẽ iškas, mozambikiẽ iška bd .
(1) ca ac e ís ico mozambikieços, sua cul u a ou Mozambik: Pie ùms álgėme paga
mozambikiẽ išką ecèp ą 3 Na u almen e, daqueles schemų de ini i os o am obse ados
não em odos os casos, às ezes a odė mui o logiškiau e cla io uma ou a pala a ou seu
signi icado ou de ini comple amen e de ou a. 4 aqui e pos e io men e mencionas pala as
de inições, exemplos e e c. após a inal edagação ainda podem muda .
D. Liu ke ičienė. Bend inês da língua li uânica es u u a do ocabulá io,
obje i os e pe spec i as 143 uõš aquela iš eną. 2. Moçambique Cul i a-se,
p oduzido e e c. : Mozambikiẽ iš ka mẽd ilnė.
Baldų denominações schema de de inição escolhida assim: ‘como pa ece,
pa a quem des ina.
Plg.: ò elis dk . (1) minkš as mobilia com a lošu e hand ú iais, pp . uma pessoa se
sen a ; plg. k ėslas: Susi añgė ò elyje. Ssk em ó elį, àš a sissiu sob e kėds. ló a dk .
(1) mobiliá io de madei a ou de me al êmo e chiužinho, pp . ap auk o audiniu, sob e cujo
do migama: Viengùlė [d igùlė, d iaũkš ė] ló a. Siau à [pla , um pà] ló a. Apiklók ló ą. Guk
em ló ala e du mók. s ãlas dk . (4) balcão com plokščiu opo e uma ou á ias pe nas (às
ezes com s olčiais, spin elėmis), sob e o qual come , esc e e e e c. : Rãšomasis [su
lañks o masis, i ù ės, èniso, kompiù e io] s ãlas. Ss is ao [už] es ãlo. Le i da mesa.
Padeñg i [nu iñk i, nušlúos y i] s ãlą.
schema5 da de inição de açõesmažodžių é ‘da y i, comg is assim, que
yk ų pama iniu eiksmažodžiu nusaky as eiksmas.
Plg.: áušin i, áušina, áušino ksm. (ką, com) aze , que auš ų, en i ia: Áušin i peną.
Ó u áu es a casa condensã o ius ( ech.). Áušinamasis skỹs is ( ech.). | neig. (ko):
Neáu shink pi iẽs, g eičiaũ echa ýk du s. | sng . : Gã indamas ándenį áugalas
áušina si (bo .).
ėsn i, ėsna, ėsno ksm. 1. (ką) aze , que e s ų (1 .), šal ų (o as): Lie ùs ės no ó ą.
J a êsna klma á. 2. (ką) aze , que es i esse (2 .), aušin i: Vėsn i s iù bą. 3. (ką) aze ,
que e s ų (pa alpos), isaušin i: Vėsn i pi į. Vjo ėsnami kamba ia. 4. (ką) aze , que
sušilęs en s ų, a sigai in ų êsuma: Vasiai e da žó ės ės na o ganzmą. 5. (ką) aze ,
que es i esse (4 .), diminuė ų įka š is: Vėsn i en uziãzmą
[ni es e].
Desc e endo pala as em emas, uni o mjamen e des acados seus signi icados. um al
exemplo menė ų ca ac e a džių (kazãchiškas, mozambikiẽ iškas e . .) signi icações. como
imos, deles há pelo menos dois. ambém ambém são ap esen adas e ou as lexicá ias
seman ís icas: se pa a os nomes de danças ùmba, ángo, álsas indica -se signi icação (a
signi icado a spal is) ‘muzika, al mesma signi icação em e ou as nomes de danças
ma can es pala as oks ò as, kad lis ou oken òlas. 5 açõesmajodžius įsp aus i em
schemas bas an e complexa e mui as ezes de odo nebū ina. A sua explicação mui as ezes
subjuga a ou os dêsnias. Sob e um eiksmažodžių g upę mais plg. Jasiony ė, Zai kauskas
(2006: 146169).
144 kALBOR
kuL ŪRA | 83
Plg.: ùmba dk . (1) de o igem cubanos i as p amoginis po inis šokis. | seu música.
ángo dk . y . nekai . a gen inieços de o igem de i mo médio ais ingo di e oginis
pa inis dançais com aigiais s opp elėjimais: Šiẽme li e ájam šõkiui jiẽ pasi iñko
ais ngą ángo. | seu música.
álsas dk . (1) de médio empo g acingas di e oginis po inis dançais, šokamas
gi ando oda. | sua música ou semelhan e de músicas ob ais: J. Š áuso álsai.
oks ò as dk . (2) g ei o empo di e oginis pa inis dançais, šokamos
chiuožiamu passo: Foks ò as papl o po I mundialnio kã o. | seu música.
pessoallis dk . (2) um i mo médio dança com á ias igu as, que dança o
pa ên ese núme o de pa es. | seu música.
oken òlas dk . ns. (2) ame icanos de o igem g ei o empo p amoginis pa inis
dançais. | seu música.
T abalhando desse mé odo, sim ačiau seleciona pala as, que de e iam en a em
BŽ (apie pala as a anca ambém consul e Lazauskai ė, Liu ke ičienė 1998: 205 207;
nak inienė 2006: 19). se ao ocabulá io incluíam anes èzia, diabe ies, ka a ak à, o
consumido u bū ikėsis encon a e anes è iką, diabè iką ou glaukòmą. Se no
ocodyne encon am odos os nomes de habi an es dos es ados a ualmen e
exis en es, de e se e odos do al ipo de daik a a dzes aze ad e bí, não só
alguns deles.
ou a e apa oi desc e e as es an es pala as segundo abėcėlė. emas
desc i os pala as o am e emas edaguados. en ão odas g upos de
pala as jun a-se de aco do abėcėlė.
Bend inė li uânicos do ocabulá io abandonado lizdinio pala as de ap esen ação (sob e
alguns alguns lizdinio pala as de ap esen ação an agens e des an agens mais amplamen e
s . Jakai ienė 2005: 50, 5556; askelienė 2006: 5571; Melnikienė 2009: 168179), ca ac e ís ico plu al
de pala as de explicação: nele sepa ados a igos são desc i os ca ac e maojodžių e
p onomijos ediniai, eiks eiksmiai e pan. Sumažin a e e odínio de in e p e ação (abia
algumas e e odínio de in e p e ação p oblemas ambém ê. S e ikienė 2006: 181191). no
mesmo a igo do dicioná io deixados deminu y ai e neiginhos, po ém no u u o,
apa en emen e, em sepa ados a igos de e ia le an a e eles (mais sob e al ap esen ação
de ei os e . Šepe y ė 2006: 209219). Po cu iosidade, pode compa a á ios pala as
ap esen adas nes e dicioná io e Daba inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau DŽ6e 2006)6, que é
um dos p incipais on es de dicioná io da Bend inės lie u ių kalbos. 6 BŽ suda y ojai como
on es u iliza am odos os Daba inė lie u ių kalbos žodino leidimais, po ém p incipal, cla o,
oi a mais ecen e sés as (elek oninis) edição.
D. Liu ke ičienė. Cons ução do ocabulá io
das línguas li uanas, objec i os e pe spec i as 145
DŽ6e BŽ
giẽd |as, ~à (4)
1. o qual be debesos, sh iesus,
solė as: G. céus, a , min as.
2. y as, cla o: G. água.
3. p k. di e ido: ~à humo ika.
~os ho as.
~a p .
~n p ỹ.
~ýbė (1)
~ùmas (2) gied a p . 1. → gied a 1: Gied a š iẽ
aqui sáulė. 2. → gied as 2: Gied a čiu lẽ na
upẽlis. | Ši dyjè kažkap gied a lid na. 3. →
gied a 3: E sku sda m jiẽ sùgeba i e én i
djiugia e gied a. giẽd as, gied à bd . (4) 1.
sem debesos, neapsiniaukęs; sh iesus,
solė as, aiskus: Giẽd as dangùs. Gied ojè
padángėje ná dė k egždù ês. • an .
apsiniaukęs, apniukęs, debesuo as. _ cujo,
cuja condição em que céus sem ne oas,
neapsiniaukęs; sh iesus, saulė as: Giẽd ą
nãk į gẽ a es elaž dès s eb i. Vãka bù o
gied èsnė dienà. Mán e gied ù, e da ganó u
ó u paj yje smagù. • an . apsiniaukęs,
apniukęs, da gano as. giẽd a be . gied as
a : Se ý bùs giẽd a, a kýsime kapùs. •
an . apsiniaukę, debesuo a. 2. y as, cla o,
ch a us: Giẽd as anduõ. | sh iesus, cla ous,
y as: Me ginà olha jo em j ã i u gied ù
ž ilgsniù. | ska dus, sonambus, cla ous:
Desde ol a áidi giẽd as a pẽ lių skambji
mas. 3. di e ido, smagus: Bu aũ apdo a nó
as gied ù šypsniù. Gied à ou kỹs ė.
gied ýbė dk . (1) (pp . g ande) gied u mas: O
já dangaũs aiskùmas, o já ó o gied ýbė!
gied ỹn p . 1. → gied as 1: Keliáuda mi
džiaũgėmės š iesjančiu dangum is
olỹn, is gied ỹn. | Diẽnos kaska jo
gied ỹn, o a asėsi. 2. → g ied as 2. 3. →
gied as 3: Núo aika com quan o e na
dai nà jo gied ỹn.
gied ùmas dk . (2) 1. → g ied as 1: Ne ap
sãkomas dienõs gied ùmas iš pa ý o. 2. →
gied as 2: Tókį d ãsios gied ù mą a é õl
bu aũ expe imen ý usi só bažnýčioje. 3. →
gied as 3: Mažàsis a s as i sùs pa ke
seu šỹpsenos gied umù.
146 KALBOS
kuL ŪRA | 83
DŽ6e BŽ
ùsišk|as, ~a (1)
→ u s a i: R. pala a. ~os le as.
~ p ai. : Falbė i ~ai.
~mas (2) ùsiškai p ù. → usiškas 3:
Falb i ù siš kai.
ùsiškas, ùsiška bd . (1) ca ac e ís ico
dos ussos, sua cul u a ou Rússia: Rùsiš
ka pi s [k ósnis]. 2. Rusijoje ei o: Rù
siškas i dulỹs. Rùsiška kosmè i ka.
Rùsiški lėk ù ai. 3. usų kalbos, usų
kalba esc i o: Rùsiškos adės.
usiškùmas dk . (2) → usiškas 1: K i kas
pab žia, que j labiáusiai dõmi na
Dos ojè skio usiškùmas.
quando as pala as são ap esen adas po a igos sepa ados, simpla mais
mos a seus signi icados, signi ica i os a spal ius, inse i exemplos.
Pensa íamos que aos consumido es esse ag adecimen o é mais con o á el.
como is o de exemplos, dicodyne cla idade sume imais abandonada ildės,
a s ojanças pa e da pala a. Pa yzdžios ki chiuojam odas as pala as, não só i ula es.
BŽ pa a odas as pala as indica-se pa e da linguagem, em alguns casos e
núme o ou giminė, e pa a eiksmažodžių e alguns būd a džių ou
daik a a džių (keblesniais casos) conjunção sin ác ica7. Ele é ma cado do
in e ogan e su name que mais aleg is (sem adlinhsio ou com adlinhnio,
skliaus os). Seman inis junglumas de pala as mos amos ilius acinais exemplos.
Plg.: ãc as dk . ns. (2) a pa i de inho e e c. ob ida uma líquidíssima ácida, usada
como condimen a , pa a alimen os conse a e ma ina : Ãc o ūgš s [eseñcija].
Ac ù pa gá di no salo às.
alimeñ ai dk . dgs. (2) despesas que, segundo a lei, de em paga os pais aos ilhos ou os
ilhos aos pais: P isi es i alimen ùs. balsúo i, balsúoja, balsã o ksm. (dėl co, con a o que,
po o que, o que) du an e as eleições ou sejaip o cole i amen e decidindo a uda a o ação,
eikš i opinię balsu (biule eniu) ou le an ando a mão: Depu ã ai balsã o po aco do iẽs
a i ikãmen o. Dù esposaes balsã o con a jõ pasilimen o. Kás o úoja po aque a
publinỹs bab i ado spáus din i? Hoje em dia balsúosemos nu a mo p ojèk á. 7 BŽ
suda y ojai u iliza a Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynu (Sližienė 1998, 1994,
2004), Daba inės lie u ių kalbos g ama ika (DLkG), Kalbos pa a imais (kP S1, kP S2, kP S3) e
k . Inciden emen e, de algumas pala as ou signi ica i os junglumam e e de e mina
p óp ios.
D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodino es u u a, obje i os e
pe spec i as 147 plnas, pilnà bd . (3) 1. (ko) comple amen e p eenchido, ocupado:
P i inkaũ d plnas pin i nès g ỹbų. 2. (ko) mui o con endo, no qual mui o o é: Kẽlias
plnas duobi. 3. (ko) ab angido, kupinas (jausmo, p eocupacio, peculia idades): Esù
pilnà džiaũgsmo [méi lės, bái mės].
ep esen an eãção dk . (1)am) → ep esen a : A s o ãção klieñ ui. A
ma cação junglumo neblejo inai se á bené ica aos consumido es, não só
com eiks in o mação g ama ís ica, mas e ajuda á e i a alguns de
e os de linguagem.
uma de BŽ no o ias como i ula es le an ados e mais
eqüen emen e usados d ižodžiai ou keliažodžiai e mininai ou šiaip ealijų denominais.
Plg.: a gãnų kù as al o caçado is shuo smailėjančiu snukiu e longos es elhos
cabelos; ame ikiẽ iškasis ù bolas egbį assemelhan e de duas equipas po 11
jogado es despo i o jogo com o aliu bolaoliu; juodóji mãgija maginiai a os
pa a mau p opósi o alcança , com a ajuda de maus espí i os;
O Úl imo jusmo em algumas eligiões juízo, que su engs à humanidade Deus,
indo o mundo ao im.
Na i ulação azem-se não só pala as gené icas, mas e não poucas
ik inių isso mais paula em Li uânia e mundo localo a dzii, p incipais
nomes eligiosos e pan. BŽ o ganizado es opinam, aos consumido es al
in o mação mui o pa anki.
Nes e momen o o ex o do dicioná io já oda inalizado esc e e e edagua
emas. en ão agua da í isinho, abėcėlinis odo ex o edagação. Redu o es
de e odyno es e abalho neabejo inai paleng ins ecen emen e e minada
c ia Bend inés li uãos língua de e odyno da biné base de dados, na qual
colocando o ex o do e odyno e nela jun a-se de aco do abėcėlę. Base em
isoli as pala as já ago a pode co igi , enche . No u u o, cla o, a base ainda
p ecisa á melho a . Ji neabejo inai paleg ins abalho an o p imei oho,
an o e pos e io es BŽ pe mi imen os o ganizado es.
ŠAL iniAi
DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. y . ed. S. keinys. elek oninis
leidimas, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
148
kALBOS kuL ŪRA | 83
Li eRA ŪRA
DLkG 1994: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. . Amb azas, ilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Gk 1999: P is a ome engiamą bend inės kalbos žodyną. – Gim oji kalba 7,
1–10.
Jakai ienė e. 2005: Leksikog a ija, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Jasiony ė e., Zaikauskas e. 2006: ilokucinių eiksmažodžių eikšmės
aiškinimas bend inės kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiš
kinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i-
u as, 149–169.
kP S1 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: linksnių a ojimas, ilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
kP S2 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: p ielinksnių i polinksnių a ojimas,
ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
kP S3 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: į ai ūs dalykai, ilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
L a z a u s k a i ė ., L i u k e i č i e n ė D. 1998: algių i gė imų pa adinimai
„Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Lie u ių kalbo y os klausimai 40,
205–217.
L i u k e i č i e n ė D. 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i
ealybė. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo
dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–18.
Melnikienė D. 2009: D ikalbiai žodynai Lie u oje: megas uk ū os, mak o
s uk ū os i mik os uk ū os ypa umai, ilnius: ilniaus uni e si e o lei-
dykla.
Mu mulai y ė D. 2006: kai ku ių daik a a džių apib ėžimas „Bend inės
lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend
inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 34–54.
n a k i n i e n ė G. 2006: S a besnieji Bend inės lie u ių kalbos žodyno seman-
ikos aspek ai. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kal
bos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 19–33.
Pa u l a u s k a s J. 1987: Sis eminis lie u ių kalbos žodynas, ilnius: Mokslas.
RSS i–ii 2002: Русский семантический словарь 1, 2. Ред. Н. Ю. Шведова,
Мо сква: Азбуковник.
RSS iii 2003: Русский семантический словарь 3. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква:
Азбуковник.
Sližienė n. 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, ilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla.
D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os
149
Sližienė n. 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), il-
nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
S l i ž i e n ė n. 2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), il-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as.
S e i k i e n ė D. 2006: kai ku ios iš es inių būd a džių i iš jų pada y ų
p ie eiksmių pa eikimo aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose p ob-
lemos. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo
dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 181–191.
Š e p e y ė R. 2006: Dėl žodžių ilius a imo jų ediniais aiškinamuosiuose
lie u ių kalbos žodynuose. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų
bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
209–220.
as k e l i e n ė J. 2006: Dėl kai ku ių da inių pa eikimo „Bend inės lie u ių
kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės
kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 55–71.
Recebido 2010 09 14 The S RuC uRe, AiMS AnD
Fu uRe P ospPeC S OF The DICTIONARY OF
STANDARD LITHUANIAN
Summa y he Cen e o Lexicog aphy a he ins i u e o he Li huanian language is
cu en ly compiling he Dic iona y o S anda d Li huanian. i is a p esc ip i e gene al
dic iona y whose edi o s aim o egis e he co ec usage o con empo a y
Li huanian. An a emp has been aken o achie e a balance be ween o mal and
colloquial uses o wo ds. he compile s ha e also sough : 1) o apply a mo e sys ema ic
app oach, and 2) o g adually mode nize he p ocess o compila ion by implemen ing
insigh s om mode n lexicog aphic publica ions o o he languages in o he con ex
o he Li huanian lexicog aphic adi ion. o achie e sys ema ici y, he Dic iona y o
S anda d Li huanian is no only edi ed bu also w i en by dealing wi h sepa a e
lexico-seman ic o de i a ional wo d g oups. A comple e iew o simila wo ds allows
o o mula e de ini ions mo e accu a ely and, when necessa y, o c ea e de ining
pa e ns as well as dis inguish he senses mo e p ecisely. Sys ema ici y also makes
he p ocess o wo d selec ion easie . he compile s gi e p e e ence o sho e
dic iona y en ies hence e bal, adjec i al, ad e bial e c. de i a i es o nouns a e
p esen ed in sepa a e en ies a he han in one en y o he nominal headwo d.
Compounds ha a e