D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os
141
DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO
S Ruk ŪRA, ikSLAi iR PeRSPek Y OS
Lie u ių kalbos ins i u o Leksikog a ijos cen e engiamas Bend inės lie u ių
kalbos žodynas ( oliau – BŽ)1 bus isuomenei ski as no minamasis leidinys,
ku io ikslas – a spindė i aisyklingą daba inės bend inės lie u ių kalbos
žodžių a oseną. S engiamasi išlaiky i pusiaus y ą a p o icialiosios i šne-
kamosios kalbos leksikos bei kai ku ių ki ų kalbos ypa ybių pa eikimo
žodyne. siekiama: 1) kuo didesnio sis emiškumo; 2) laikan is daba inės
lie u ių kalbos žodyninių adicijų pe imamumo, Bend inės lie u ių kalbos
žodyno engimą palaipsniui mode nizuo i i o ien uo is į šiuolaikinę ki ų
kalbų leksikog a iją. okie y a pag indiniai ikslai.
BŽ engėjai, siekdami iš eng i sis eminių ūkumų, žodyną ašė i e-
daga o leksinėmis seman inėmis g upėmis2 (apie ai da ž . Liu ke ičienė
2006: 9). Žinoma, isų žodžių išski i į a ski as g upes u bū neįmanoma,
odėl žodynas bu o ašomas i pagal abėcėlę. aigi da bas yko keliais
e apais – iš p adžių žodžiai bu o sug upuo i pagal am ik as emas i
p adė as adinamasis eminis ašymas – aip bu o ašoma: 1) ana omijos,
bo anikos, chemijos, dailės, iloso ijos, izikos, o og a ijos, geog a ijos,
is o ijos, kalbo y os, ka ybos, kompiu e ijos, kulina ijos, li e a ū os, me-
dicinos, muzikos, pedagogikos, psichologijos, eligijos, spo o, s a ybos,
e e ina ijos, zoologijos, žemdi bys ės i k . e minai, apa o, baldų, d a-
bužių, indų, p o esijų, au ų i k . pa adinimai; 2) eiksmažodžių g upės
( eiksmažodžiai, pada y i su p iesagomis -au i, -in i, -y i, -o i i k ., įs an-
gos, pa ūpinamieji, p iežas iniai, slink ies eiksmažodžiai); 3) kai ku ios
būd a džių g upės (būd a džiai, pada y i su p iesagomis -ė as, -ykš is,
-ingas, -y as, -opas, -o as, -uo as, sudu iniai būd a džiai i k .); 4) kai
1 Apie p adedamo eng i BŽ ikslus i pag indinius p incipus bu o ašy a Gim ojoje kalboje (GK
1999), ačiau, žinoma, ašan žodyną engėjų požiū is į kai ku iuos dalykus šiek iek ki o.
2 čia BŽ engėjams ge okai padėjo J. Paulausko Sis eminis lie u ių kalbos žodynas (Paulaus-
kas 1987), Русский семантический словарь (RSS, i–ii, 2002; iii, 2003).
142
kALBOS kuL ŪRA | 83
ku ios kalbos dalys – būdiniai (p ie eiksmiai), dalely ės, iš ik ukai, į a džiai,
jaus ukai, skai a džiai i k .
eminis ašymas u ėjo i ūkumų – da bas ėjosi lėčiau, nes žodžius
eikėjo g upuo i, lygin i jų apib ėž is i pan. ačiau p i alumai bu o ne-
abejo ini. iš yškėjo panašių žodžių ienodumai i ski umai, daugeliu a e-
jų bu o suku os am ik ai g upei būdingos apib ėžčių schemos3 (apie kai
ku ių žodžių apib ėžčių schemas da ž . Mu mulai y ė 2006: 34–54; nak-
inienė 2006: 21), leng iau bu o ski i eikšmes. Pa yzdžiui, au ų pa adi-
nimai BŽ apib ėžiami aip: ‘ au a, gy enan i am ik oje ie oje, kalban i
am ik os g upės kalba’.
Plg.:
be bè ai4 dk . dgs. (2) g upė au ų, gy enančių Šiau ės A ikoje, kalbančių a azi-
jiečių kilmės be be ų kalbomis: Didžióji dals be bè ų gy ẽna káimuose, dals –
kla jõkliai a pusiáu klajõkliai.
b e ònai dk . dgs. (2) au a, gy enan i B e anės pusiasalyje, kalban i iena kel ų
kalbų i p ancūzų kalba: B e ònų kalbà.
bu iã ai dk . dgs. (2) au a, gy enan i Bu ia ijoje, Šiau ės Mongolijoje, Šiau ės
Ry ų kinijoje, kalban i iena mongolų kalbų: Bu iã ų kalbà.
lã iai dk . dgs. (2) au a, gy enan i La ijoje, kalban i iena y ų bal ų kalbų:
Lã ių kalbà.
A i inkamų būd a džių, pada y ų iš au ų a ba gy en ojų pa adinimų,
ski iamos d i a daugiau eikšmių i apib ėžiama aip: 1. ‘būdingas am
ik os ie o ės gy en ojams, jų kul ū ai a ai ie o ei’; 2. ‘ oje ie o ėje
pagamin as, andamas i pan.’; 3. (jei kalbama apie au ą, u inčią sa o
kalbą) ‘ os au os kalbõs, a kalba pa ašy as, leidžiamas i pan.’
Plg.:
kazãchiškas, kazãchiška bd . (1) 1. būdingas kazachams, jų kul ū ai a kaza-
chijai: Kazãchiškas s e ingùmas. Kazãchiškas mas as mán nepa ko, js laba ie
bùs. 2. kazachijoje andamas, pagamin as: Kazãchiška na à. 3. kazachų kalbos,
kazachų kalba pa ašy as, leidžiamas i pan.: Kazãchiški lak aščiai.
mozambikiẽ iškas, mozambikiẽ iška bd . (1) 1. būdingas mozambikiečiams,
jų kul ū ai a Mozambikui: Pie ùms álgėme paga mozambikiẽ išką ecèp ą
3 Žinoma, ų apib ėžčių schemų bu o laikomasi ne isais a ejais, ka ais a odė daug logiš-
kiau i aiškiau ieną a ba ki ą žodį a jo eikšmę apib ėž i isai ki aip.
4 čia i oliau minimų žodžių apib ėž ys, pa yzdžiai i k . po galu inio edaga imo da gali
pasikeis i.
D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os
143
uõš ą iš eną. 2. Mozambike auginamas, pagamin as i pan.: Mozambikiẽ iš
ka mẽd ilnė.
Baldų pa adinimų apib ėž ies schema pasi ink a okia: ‘kaip a odo, kam
ski as’.
Plg.:
ò elis dk . (1) minkš as baldas su a lošu i ank ū iais, pp . ienam žmogui sėdė-
i; plg. k ėslas: Susi añgė ò elyje. Ssk į ò elį, àš a sissiu an kėds.
ló a dk . (1) baldas iš medinio a me alinio ėmo i čiužinio, pp . ap auk o audi-
niu, an ku io miegama: Viengùlė [d igùlė, d iaũkš ė] ló a. Siau à [pla , um pà]
ló a. Pasiklók ló ą. Guk į ló ą i miegók.
s ãlas dk . (4) baldas su plokščiu i šumi i iena a keliomis kojomis (ka ais su
s alčiais, spin elėmis), an ku io algoma, ašoma i pan.: Rãšomasis [su lañks
o masis, i ù ės, èniso, kompiù e io] s ãlas. Ss is p ie [už] s ãlo. Pakl i nuo s ãlo.
Padeñg i [nu iñk i, nušlúos y i] s ãlą.
P iežas inių eiksmažodžių apib ėž ies schema5 y a ‘da y i, elg is aip,
kad yk ų pama iniu eiksmažodžiu nusaky as eiksmas’.
Plg.:
áušin i, áušina, áušino ksm. (ką, kuo) da y i, kad auš ų, ės ų: Áušin i peną. Ó u
áu ši namas kondensã o ius ( ech.). Áušinamasis skỹs is ( ech.). | neig. (ko): Neáu
šink pi iẽs, g eičiaũ užda ýk du s. | sng .: Gã indamas ándenį áugalas áušina
si (bo .).
ėsn i, ėsna, ėsno ksm. 1. (ką) da y i, kad ės ų (1 .), šal ų (o as): Lie ùs ės
no ó ą. J a ėsna klma ą. 2. (ką) da y i, kad ės ų (2 .), aušin i: Vėsn i s iù bą.
3. (ką) da y i, kad ės ų (pa alpos), išaušin i: Vėsn i pi į. Vjo ėsnami kamba
ia. 4. (ką) da y i, kad sušilęs ės ų, a sigai in ų ėsuma: Vasiai i da žó ės
ės na o ganzmą. 5. (ką) da y i, kad ės ų (4 .), mažė ų įka š is: Vėsn i en uziãzmą
[ni šį].
Ap ašan žodžius emomis, ienodžiau išski iamos jų eikšmės. ienas
oks pa yzdys – minė ų būd a džių (kazãchiškas, mozambikiẽ iškas i . .)
eikšmės. kaip ma ėme, jų y a mažiausiai d i. aip pa pa eikiamos i ki os
leksinės seman inės g upės: jei p ie šokių pa adinimų ùmba, ángo, álsas
nu odoma eikšmė (a eikšmės a spal is) ‘muzika’, okią pačią eikšmę u i
i ki i šokių pa adinimus žymin ys žodžiai oks ò as, kad lis a oken òlas.
5 eiksmažodžius įsp aus i į schemas gana sudė inga i dažnai isai nebū ina. Jų aiškinimas
ne e ai paklūs a ki iems dėsniams. Apie ieną eiksmažodžių g upę da plg. Jasiony ė,
Zai kauskas (2006: 146–169).
144
kALBOS kuL ŪRA | 83
Plg.:
ùmba dk . (1) kubiečių kilmės gy as p amoginis po inis šokis. | jo muzika.
ángo dk . y . nekai . a gen iniečių kilmės idu inio empo ais ingas p amoginis
po inis šokis su s aigiais s ab elėjimais: Šiẽme lais ájam šõkiui jiẽ pasi iñko
ais ngą ángo. | jo muzika.
álsas dk . (1) idu inio empo g acingas p amoginis po inis šokis, šokamas su-
kan is a u. | jo muzika a panašios muzikos kū inys: J. Š áuso álsai.
oks ò as dk . (2) g ei o empo p amoginis po inis šokis, šokamas čiuožiamu
žingsniu: Foks ò as papl o po I pasaulnio kã o. | jo muzika.
kad lis dk . (2) idu inio empo šokis su į ai iomis igū omis, ku į šoka lyginis
po ų skaičius. | jo muzika.
oken òlas dk . ns. (2) ame ikiečių kilmės g ei o empo p amoginis po inis šo-
kis. | jo muzika.
Di ban okiu me odu, pap asčiau a ink i žodžius, ku ie u ė ų pa ek-
i į BŽ (apie žodžių a anką da ž . Lazauskai ė, Liu ke ičienė 1998: 205–
207; nak inienė 2006: 19). Jei į žodyną į aukiami anes èzija, diabè as,
ka a ak à, a o ojas u bū ikėsis as i i anes è iką, diabè iką a glaukòmą.
Jei žodyne andami isų šiuo me u esamų als ybių gy en ojų pa adinimai,
u i bū i i isi iš okio ipo daik a a džių pada y i būd a džiai, ne ik kai
ku ie iš jų.
ki as e apas bu o ap ašy i likusius žodžius pagal abėcėlę. emomis ap-
ašy i žodžiai bu o i emomis edaguojami. ada isos žodžių g upės jun-
giamos pagal abėcėlę.
Bend inės lie u ių kalbos žodyne a sisaky a lizdinio žodžių pa eikimo (apie
kai ku iuos lizdinio žodžių pa eikimo p i alumus i ūkumus plačiau ž .
Jakai ienė 2005: 50, 55–56; askelienė 2006: 55–71; Melnikienė 2009:
168–179), būdingo daugeliui aiškinamųjų žodynų: jame a ski ais s aipsniais
ap ašomi eiksmažodžių i būd a džių ediniai, p ie eiksmiai i pan. Suma-
žin a nuo odinio aiškinimo (apie kai ku ias nuo odinio aiškinimo p oblemas
da ž . S e ikienė 2006: 181–191). ame pačiame žodyno s aipsnyje palik-
i deminu y ai i neiginiai, ačiau a ei yje, ma y , į a ski us s aipsnius ei-
kė ų kel i i juos (plačiau apie okio pa eikimo ūkumus ž . Šepe y ė 2006:
209–219). Įdomumo dėlei galima palygin i kelių žodžių pa eikimą šiame
žodyne i Daba inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – DŽ6e 2006)6, ku is y a
ienas iš pag indinių Bend inės lie u ių kalbos žodyno šal inių.
6 BŽ suda y ojai kaip šal iniais naudojosi isais Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimais,
ačiau pag indinis, žinoma, bu o naujausias – šeš asis (elek oninis) leidimas.
D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os
145
DŽ6e BŽ
giẽd |as, ~à (4)
1. ku is be debesų, š iesus,
saulė as: G. dangus, o as, y as.
2. y as, skaid us: G. anduo.
3. p k. linksmas: ~à nuo aika.
~os alandos.
~a p .
~ỹn p .
~ýbė (1)
~ùmas (2)
gied a p . 1. → gied as 1: Gied a š iẽ
čia sáulė. 2. → gied as 2: Gied a čiu 
lẽ na upẽlis. | Ši dyjè kažkap gied a
lid na. 3. → gied as 3: I sku sda m
jiẽ sùgeba gy én i džiugia i gied a.
giẽd as, gied à bd . (4) 1. be debesų, ne-
apsiniaukęs; š iesus, saulė as, aiskus:
Giẽd as dangùs. Gied ojè padángėje ná 
dė k egždù ės. • an . apsiniaukęs, apniu-
kęs, debesuo as. | ku iam esan , ku io
me u dangus be debesų, neapsiniau-
kęs; š iesus, saulė as: Giẽd ą nãk į gẽ a
ž aigž dès s eb i. Vãka bù o gied èsnė
dienà. Mán i gied ù, i da ganó u ó u
paj yje smagù. • an . apsiniaukęs, apniu-
kęs, da gano as. giẽd a be . gied as o as:
Jei ý bùs giẽd a, a kýsime kapùs. • an .
apsiniaukę, debesuo a. 2. y as, skaid us,
š a us: Giẽd as anduõ. | š iesus, aiškus,
y as: Me ginà žiū jo į j ã i u gied ù
ž ilgsniù. | ska dus, skambus, aiškus: Iš
ol a áidi giẽd as a pẽ lių skambji mas.
3. linksmas, smagus: Bu aũ apdo a nó
as gied ù šypsniù. Gied à ai kỹs ė.
gied ýbė dk . (1) (pp . didelis) gied u mas:
O jau dangaũs aiskùmas, o jau ó o gied
ýbė!
gied ỹn p . 1. → gied as 1: Keliáuda mi
džiaũgėmės š iesjančiu dangum – is
olỹn, is gied ỹn. | Diẽnos kaska jo
gied ỹn, o a asėsi. 2. → g ied as 2.
3. → gied as 3: Núo aika su kiek e na
dai nà jo gied ỹn.
gied ùmas dk . (2) 1. → g ied as 1: Ne
ap sãkomas dienõs gied ùmas iš pa ý o.
2. → gied as 2: Tókį d ãsios gied ù mą
iki õl bu aũ pa ý usi ik bažnýčioje. 3. →
gied as 3: Mažàsis a s as i sùs pa ke
 jo šỹpsenos gied umù.

146
kALBOS kuL ŪRA | 83
DŽ6e BŽ
ùsišk|as, ~a (1)
→ u s a i: R. žodis. ~os aidės.
~ai p .: Kalbė i ~ai.
~ùmas (2)
ùsiškai p . → usiškas 3: Kalb i ù
siš kai.
ùsiškas, ùsiška bd . (1) 1. būdingas u-
sams, jų kul ū ai a Rusijai: Rùsiš ka
pi s [k ósnis]. 2. Rusijoje pagamin as:
Rù siškas i dulỹs. Rùsiška kosmè i ka.
Rùsiški lėk ù ai. 3. usų kalbos, usų kal-
ba pa ašy as: Rùsiškos adės.
usiškùmas dk . (2) → usiškas 1: K 
i kas pab žia, kad j labiáusiai dõmi na
Dos ojè skio usiškùmas.
kai žodžiai pa eikiami a ski ais s aipsniais, pap asčiau pa ody i jų eikš-
mes, eikšmių a spal ius, įdė i pa yzdžių. Many ume, kad a o ojams oks
pa eikimas y a pa ogesnis. kaip ma y i iš pa yzdžių, žodyne aiškumo su-
me imais a sisaky a ildės, a s ojančios žodžio dalį. Pa yzdžiuose ki čiuoja-
mi isi žodžiai, ne ik an aš inis.
BŽ p ie isų žodžių nu odoma kalbos dalis, kai ku iais a ejais i skai-
čius a giminė, o p ie eiksmažodžių i kai ku ių būd a džių a daik a a -
džių (keblesniais a ejais) – sin aksinis junglumas7. Jis žymimas klausiamo-
jo į a džio kas linksniais (be p ielinksnio a su p ielinksniu, skliaus uose).
Seman inis žodžių junglumas pa odomas ilius aciniais pa yzdžiais.
Plg.:
ãc as dk . ns. (2) iš yno i k . gaunamas aš iai ūgš us skys is, a ojamas kaip
p ieskonis, mais ui konse uo i i ma inuo i: Ãc o ūgš s [eseñcija]. Ac ù pa gá 
di no salo às.
alimeñ ai dk . dgs. (2) lėšos, ku ias pagal įs a ymą u i mokė i ė ai išlaiky i ai-
kams a ba aikai ė ams: P isi es i alimen ùs.
balsúo i, balsúoja, balsã o ksm. (dėl ko, p ieš ką, už ką, ką) pe inkimus a šiaip ką
kolek y iai sp endžian a iduo i balsą, eikš i nuomonę balsu (biule eniu) a
pakelian anką: Depu ã ai balsã o dėl su a iẽs a i ikã imo. Dù žmónės balsã o
p ieš jõ pasilymą. Kàs balsúoja už a, kad leidinỹs b ų pa  in as spáus din i?
Šiañdien balsúosime nu a mo p ojèk ą.
7 BŽ suda y ojai naudojosi Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynu (Sližienė 1994,
1998, 2004), Daba inės lie u ių kalbos g ama ika (DLkG), Kalbos pa a imais (kP S1, kP
S2, kP S3) i k . Beje, kai ku ių žodžių a eikšmių junglumą eko nus a y i pa iems.
D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os
147
plnas, pilnà bd . (3) 1. (ko) isiškai p ipildy as, užim as: P i inkaũ d  plnas
pin i nès g ỹbų. 2. (ko) daug u in is, ku iame daug ko y a: Kẽlias plnas duobi.
3. (ko) apim as, kupinas (jausmo, ūpesčio, ypa ybės): Esù pilnà džiaũgsmo [méi
lės, bái mės].
a s o ã imas dk . (1) (kam) → a s o au i: A s o ã imas klieñ ui.
Junglumo žymėjimas neabejo inai bus naudingas a o ojams, ne ik
su eiks g ama inės in o macijos, be i padės iš eng i kai ku ių kalbos
klaidų.
iena iš BŽ naujo ių – kaip an aš iniai iškeliami i dažniau a ojami
d ižodžiai a keliažodžiai e minai a ba šiaip ealijų pa adinimai.
Plg.:
a gãnų kù as – aukš as medžioklinis šuo smailėjančiu snukiu i ilgais š elniais
plaukais;
ame ikiẽ iškasis ù bolas – egbį p imenan is d iejų komandų po 11 žaidėjų
spo inis žaidimas su o aliu kamuoliu;
juodóji mãgija – maginiai eiksmai blogam ikslui pasiek i, pik osioms d asioms
padedan ;
Pasku nis esmas – kai ku iose eligijose – eismas, ku į su engs žmonijai
Die as, a ėjus pasaulio pabaigai.
Į an aš yną aukiami ne ik bend iniai žodžiai, be i nemažai ik i-
nių – ai labiau papli ę Lie u os i pasaulio ie o a džiai, pag indiniai
eliginiai a dai i pan. BŽ engėjų nuomone, a o ojams okia in o ma-
cija labai pa anki.
Šiuo me u žodyno eks as jau isai baigiamas ašy i i edaguo i emo-
mis. ada laukia iš isinis, abėcėlinis iso eks o edaga imas. Žodyno
engėjams šį da bą neabejo inai paleng ins neseniai baig a ku i Bend inės
lie u ių kalbos žodyno da binė duomenų bazė, į ku ią dedamas žodyno
eks as i joje jungiamas pagal abėcėlę. Bazėje a ski us žodžius jau daba
galima aisy i, pildy i. A ei yje, žinoma, bazę da eikės obulin i. Ji ne-
abejo inai paleng ins da bą iek pi mojo, iek i ėlesnių BŽ leidimų
engėjams.
ŠAL iniAi
DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. y . ed. S. keinys. elek oninis
leidimas, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
148
kALBOS kuL ŪRA | 83
Li eRA ŪRA
DLkG 1994: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. . Amb azas, ilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Gk 1999: P is a ome engiamą bend inės kalbos žodyną. – Gim oji kalba 7,
1–10.
Jakai ienė e. 2005: Leksikog a ija, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Jasiony ė e., Zaikauskas e. 2006: ilokucinių eiksmažodžių eikšmės
aiškinimas bend inės kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiš
kinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i-
u as, 149–169.
kP S1 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: linksnių a ojimas, ilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
kP S2 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: p ielinksnių i polinksnių a ojimas,
ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
kP S3 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: į ai ūs dalykai, ilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
L a z a u s k a i ė ., L i u k e i č i e n ė D. 1998: algių i gė imų pa adinimai
„Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Lie u ių kalbo y os klausimai 40,
205–217.
L i u k e i č i e n ė D. 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i
ealybė. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo
dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–18.
Melnikienė D. 2009: D ikalbiai žodynai Lie u oje: megas uk ū os, mak o
s uk ū os i mik os uk ū os ypa umai, ilnius: ilniaus uni e si e o lei-
dykla.
Mu mulai y ė D. 2006: kai ku ių daik a a džių apib ėžimas „Bend inės
lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend
inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 34–54.
n a k i n i e n ė G. 2006: S a besnieji Bend inės lie u ių kalbos žodyno seman-
ikos aspek ai. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kal
bos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 19–33.
Pa u l a u s k a s J. 1987: Sis eminis lie u ių kalbos žodynas, ilnius: Mokslas.
RSS i–ii 2002: Русский семантический словарь 1, 2. Ред. Н. Ю. Шведова,
Мо сква: Азбуковник.
RSS iii 2003: Русский семантический словарь 3. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква:
Азбуковник.
Sližienė n. 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, ilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla.
D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os
149
Sližienė n. 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), il-
nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
S l i ž i e n ė n. 2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), il-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as.
S e i k i e n ė D. 2006: kai ku ios iš es inių būd a džių i iš jų pada y ų
p ie eiksmių pa eikimo aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose p ob-
lemos. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo
dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 181–191.
Š e p e y ė R. 2006: Dėl žodžių ilius a imo jų ediniais aiškinamuosiuose
lie u ių kalbos žodynuose. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų
bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
209–220.
as k e l i e n ė J. 2006: Dėl kai ku ių da inių pa eikimo „Bend inės lie u ių
kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės
kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 55–71.
Gau a 2010 09 14
He S RuC uRe, AiMS AnD Fu uRe PROSPeC S
OF He DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN
Summa y
he Cen e o Lexicog aphy a he ins i u e o he Li huanian language is cu -
en ly compiling he Dic iona y o S anda d Li huanian. i is a p esc ip i e gen-
e al dic iona y whose edi o s aim o egis e he co ec usage o con empo a y
Li huanian. An a emp has been aken o achie e a balance be ween o mal and
colloquial uses o wo ds. he compile s ha e also seeked: 1) o apply a mo e
sys ema ic app oach, and 2) o g adually mode nize he p ocess o compila ion
by implemen ing insigh s om mode n lexicog aphic publica ions o o he lan-
guages in o he con ex o he Li huanian lexicog aphic adi ion.
o achie e sys ema ici y, he Dic iona y o S anda d Li huanian is no only
edi ed bu also w i en by dealing wi h sepa a e lexico-seman ic o de i a ional
wo d g oups. A comple e iew o simila wo ds allows o o mula e de ini ions
mo e accu a ely and, when necessa y, o c ea e de ining pa e ns as well as dis-
inguish he senses mo e p ecisely. Sys ema ici y also makes he p ocess o wo d
selec ion easie . he compile s gi e p e e ence o sho e dic iona y en ies hence
e bal, adjec i al, ad e bial e c. de i a i es o nouns a e p esen ed in sepa a e
en ies a he han in one en y o he nominal headwo d. Compounds ha a e