scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos

Author: Danutė Liutkevičienė
Year: 2010
Source: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/download/280/345
D. Liu ke ičienė. Bend inės li auische
Sp ache Wö e s uk u , Ziele und Pe spek i en 141
DANUT LIUTKEVIČIEN
li auischen Sp achins i u
BENDRINS LIETUVI KALBOS WODYNO S Ruk ŪRA, ikSLAi iR PeRSPek Y OS Leksikog a ijas
Zen um des Li uäischen Ins i u s o ganisie es Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau BŽ)1
wi d de Ö en lichkei bes imm no mamasis Publikinys, dessen Ziel wide zudecken egelinge
de zei ige Bend inės li auensp achs Wö ze s a oseną. S ebe sich zu hal en pünduswissen
zwischen de o iziellen und schnekamosios Sp achen leksikos sowie einige ande e Sp achen
besonde hei en Angaben im Wö e buch. e such : (1) möglichs g öße e Sys emmäßigkei ; 2)
beim Hal en gegenwä ige li auische Sp ach wo ynische T adi ionen pe imamum, Bend ines
li auische Sp achwö e he s ellung allmählich zu mode nisie en und o ien ie en sich in
zei genössische ande e Sp achen leksikog aphie. so sind die Haup ziele. BŽ-En wickle , um
sys ema ischen Fehle n zu e meiden, Wö scha sch ieb und edaga o lexischen
seman ischen G uppen2 (ab das siehe auch Liu ke ičienė 2006: 9). Na ü lich, alle Wö e
auszuweisen in einzelne G uppen wohl kaum möglich, deshalb Wö e yn wu de gesch ieben und
nach abėcėlę. aigi a bei e e die a bei in meh e en phasen u sp ünglich wo e wu den
g uppie nach gewissen hemas und begonnen wu de sogenann es hema isches sch i so
wu de gesch ieben: 1) ana omies, bo aniks, chemies, dailės, philosophies, physikos, pho og aphies,
geog aphies, his o ies, sp acho y os, ka ybos, kompu e ies, kulina ies, medizin, li e a u os,
muzikos, pedagogikos, psychologies, eligions, spo , bauens, e e inä is, zoologies,
landdi bys ės und k . e minen, apa o, bald, d abußen, inden, be u en, na ion und k . 2)
eiksmažodžių G uppen ( eiksmažodžiai, machen mi P e sagen -au i, -in i, -y i, -o i und k .,
įs angos, pa ūpinamieji, p iežas iniai, slink ies eiksmažodžiai); 3) manche G uppen Eigwa džių
(būd a džiai, machen mi P e ikagen -ė as, -ykš is, -ingas, -y as, -opas, -o as, -uo as, sudu iniai
būd a džiai und k .); 4) wo 1 Übe das beginn zu e s ellen BŽ Ziele und g undlegende P inzipien
wu de gesch ieben Gim ojoje kalboje (GK 1999), jedoch, na ü lich, beim Sch eiben Wö ne n die
Sich weise de O ganisa o en zu manchen Themen e was ande es. 2 hie BŽ Ve ans al e n ge n
gehol en ha J. Paulausko Sis eminis li auische Sp ache Wo yns (Paulauskas 1987), Russky
seman iický slo a ь (RSS, iii, 2002; iii, 2003).
kALBOS kuL ŪRA | 83 welche Sp ache Delys būdiniai (p ie eiksmiai),
dalely ės, aus ik ukai, į a džiai, jaus ukai, skai a džiai und k . 142
hema ische Sch eib ha e und Fehle n A bei ėjosi lėčiau, denn Wo e
benö ig en g uppo i, e glichen ih e De ini ions und e c. jedoch o alumai
wa en neabejo ini. aus yske e ähnliche Wö e n Einodumai und
Un e schiedumai, in ielen Fällen wu den en wickel gewisse G uppe
eigeniges de iničių schemas3 (bei einige Wö e n de iničių schemes auch
siehe Mu mulai y ė 2006: 3454; nak inienė 2006: 21), leich e wa zu geben
Bedeu ungen. Beispielsweise, olksennamen BŽ de inie we den so: ‘nau a,
die lebend in einem gewissen O , sp ech i ein gewisses G uppen sp ich .
Plg.: be bè ai4 dk . dgs. (2) G uppe Na ionen, die lebenden in No d A ika,
sp achenden a azijischen U sp ungs be be ischen Sp achen: Didžióji dals
be bè ů ži ẽna káimuose, dals kla jõkliai ode pusiáu klajõkliai.
b e ònai dk . dgs. (2) nau a, lebend B e anes pusiasalie, sp eban i eine kel ische
sp achen und ancūzische sp ache: B e ònų kalbà. bu iã ai dk . dgs. (2) nau a,
lebend in Bu ia ijoje, No d Mongolijoje, No d Ry ų kinijoje, alban i eine
mongolische sp achen: Bu iã ų kalbà. lã iai dk . dgs. (2) Na ion, die in Le land
leb , sp echen i eine eas e n bal ische Sp achen:
Lã ių kalbà.
En sp echenden Eigennamen, gemach wü den aus Völke ode
Be ölke ungennamen, zugewiesen zwei ode meh Bedeu ungen und de inie
sich wie olg : 1. ‘bedeu end ü die Einwohne eines bes imm en Gebie s,
ih e Kul u ode diesem O ; 2. ‘in diese Gegend he ges ell , ge unden und
so. ; 3. (wenn es sich um eine Na ion handel , die ih e Sp ache ha ) ‘das Volkes sp achõs, die Sp ache gesch ieben, e laub und so.
Plg.: kazãchiškas, kazãchiška bd . (1) cha ak e is isch kazachams, ih e kul u zu ode
kazachijai: Kazãchiškas s e ingùmas. Kazãchiškas mas as mán nich ko, js laba ie bùs. 2.
kazachijoje andamas, p oduzie : Kazãchiška na à. 3. kazachischen Sp achen,
kazachischen Sp ache gesch ieben, e laub am und pan. : Kazãchiški lak aščiai.
mozambikiẽ iškas, mozambikiẽ iška bd . (1) ypisch mozambikießen, ih e Kul u ode
Mozambik: Pie ùms álgėme paga mozambikiẽ išką ecèp ą 3 Selbs e s änd, jene
De ini ions schemü wu den gehal enasi nich in allen Fällen, manchmal a ode e iel logischiau
und kla iau ein ande es Wo ode sein Bedeu ungs ode de inie en ganz ande s. 4 hie und
wei e e wähn e Wö e De ini ys, Beispiele und k . nach de endgül igen Redagie ung noch
können ände n.
D. Liu ke ičienė. Bend inės li auische Sp ache Wö e no S uk u , Ziele und
Pe spek i en 143 uõš den iš eną. 2. Mozambike angebau , he ges ell und so. :
Mozambikiẽ iš ka mẽd ilnė.
Baldų benennungen De ini ionsschema gewähl wi d so: ‘wie sieh es, wem
bes imm .
Plg.: ò elis dk . (1) minkš as Möbel mi a lošu und hand ü iais, pp . einem Mann si zen zu;
plg. k ėslas: Susi añgė ò elyje. Ssk in ó elį, àš a sissiu au kėds. ló a dk . (1) Möbel aus
hölze nem ode me allischem Räume und Čiuschinu, pp . ab auk o gewiniu, au dessen
schla ama: Viengùlė [d igùlė, d iaũkš ė] ló a. Siau à [pla , um pà] ló a. Pasiklók lowawa.
Guk in ló ą und schlapók. s ãlas dk . (4) baldak mi plokščiu oben und einem ode meh e en
Beinen (ka eich mi s alčiais, spin elėmis), au dem gegessen, gesch ieben wi d und so. :
Rãšomasis [su lañks o masis, i ù ės, èniso, kompiù e io] s ãlas. Ss is an [už] s ãlo.
S ez i om Tãle. Padeñg i [nu iñk i, nušlúos y i] s ãlą.
P iežas ischen eiksmažodžių De ini ions schema5 is ‘da y i, e g is so,
dass yk ų g undiniu eiksmažodžiu nusaky as eiksmas.
Plg.: áušin i, áušina, áušino ksm. (ką, kuo) zu un, dass auš ų, küs ų: Áušin i peną.
Ó u áu diese Namas kondensã o ius ( ech.). Áušinamasis skỹs is ( ech.). | neig. (ko):
Neáu shink pi iẽs, g eičiaũ schla ýk du s. | sng . : Gã indamas ándenį áugalas
áušina si (bo .).
ėsn i, ėsna, ėsno ksm. 1. (ką) zu machen, dass ės ų (1 .), šal ų (o as): Lie ùs ės no
ó ą. J a wėsna klma ą. 2. (ką) zu machen, dass küs ų (2 .), aušin i: Vėsn i s iù bą. 3. (ką)
machen, dass küs ų (pa alpos), ausaušin i: Vėsn i pi į. Vjo ėsnami kamba ia. 4. (ką) zu
un, dass sušilęs küs ų, a sigai in ų wėsuma: Vasiai und da žó ės ės na o ganzmą. 5.
(ką) zu machen, dass küs ų (4 .), kleinē u įka š is: Vėsn i en uziãzmą
[ni diesen].
Besch eibend Wo e Themen, einodžie ausgeschieden we den ih e Bedeu ungen. ein solches
Beispiel menn en Eigwa dzien (kazãchiškas, mozambikiẽ iškas und . .) Bedeu ungen. wie wi
gesehen haben, da on gib es mindes ens zwei. auch auch o ges ell we den und ande e
leksische seman ische G uppen: wenn o Schokiennamen ùmba, ángo, álsas angegeben
Bedeu ung (a Bedeu ungs a spal is) ‘muzika, solche gleiche Bedeu ung ha und ande e
Schokiennamen bezeichnende Wö e oks ò s, kad lis ode oken òlas. 5 Akmawodžius
eingsp aus i in schemas ziemlich komplizie und o übe haup nich no wendig. Jün
E klä ung un e lieg o mals ande en däsnien. Übe einen eiksmažodžių g upę noch plg.
Jasiony ė, Zai kauskas (2006: 146169).
144 kALBOS
kuL ŪRA | 83
Plg.: ùmba dk . (1) kubäischen U sp ungs lebas p amoginis painis šokis. | sein Musik.
ángo dk . y . nekai . a gen inieße U sp ungs mi le en Tempo ais ige
e goginische Paa is Tanzis mi s aigigen s opp elungen: Šiẽme e ájam šõkiui
jiẽ pasi iñko ais ngą ángo. | sein Musik.
Walsas dk . (1) mi le en Tempos g aciges e goginispa inische Tanzis,
šokamas d ehend Rad. | seine Musik ode ähnliche Musik's We ynys: J. Š áuso
álsai. oks ò as dk . (2) g ei o empo e goginis paa inis Tanzis, šokamas
chiuožiamu Sch i niu: Foks ò as papl o po I wel nio kã o. | sein Musik. kad lis
dk . (2) mi le e Tempo Tanzis mi e schiedenen Figu en, den anz ein
e gleichsige Anzahl paä. | sein Musik.
oken òlas dk . ns. (2) ame ikanischen U sp ungs g ei o empo p amoginis
painis Tanzis. | sein Musik.
Beim A bei en solchen Me hode, e b ach e auszuwählen Wo e, die soll en in BŽ
gelangen (apie Wo gew ankung noch siehe Lazauskai ė, Liu ke ičienė 1998: 205 207;
nak inienė 2006: 19). wenn in das Wö zyn eingeschlossen we den anes èzija,
diabe ega, ka a ak à, Ve b auche wah scheinlich ikēsis inden und anes è iką,
diabè iką ode glaukòmą. Wenn wö e in ge unden we den alle de zei
o handenen S aa en Be ölke ungennamen, muss es sein und alle aus solchem Typ
daik a a dzungen zu Eigennamen, nich nu einige on ihnen.
nächs e Sch i wa zu besch eiben es liche Wö e nach abėcėlę.
hemim besch iebenen Wö e wa en und hemim edague en. dann alle
Wo g uppen jüngen nach abėcėlę.
Bend ines li auische sp achwö e in e zich e lizdinische wö e pa eikims (übe ein
paa welchen lizdinische wö e pa eikims o züge und mangel b ei e e s . Jakai ienė 2005:
50, 5556; askelienė 2006: 5571; Melnikienė 2009: 168179), cha ak e is ingu ielium aiškinamųjų
wo yn: da in einzelnaisne in a ikeln besch ieben we den eigmajodžių und o namen
ediniai, pan. Sumažin a e e odinio deškinimo (übe einige Re e odinio deškinimo P obleme
auch siehe S e ikienė 2006: 181191). in demselben Wö e a ikel gelassen deminu y ai und
neiginiai, jedoch in Zukun , anscheinend, in einzelne A ikel soll e e hoben und sie (plečiau
übe solche Da s ellungs Mängel siehe Šepe y ė 2006: 209219). In e essungs willen kann man
e gleichen wenige Wö e Angaben in diesem Wö e buch und Daba inės lie u ių kalbos
wö e buch ( oliau DŽ6e 2006)6, de is eine de wich igs en Bend inės lie u ių kalbos
wö e buchquellen. 6 BŽ suda y ojai als Quellen e wende en alle in Daba inės lie u ių
kalbos wö e bohausgaben, jedoch haup sächlich, na ü lich, wa neues e sechs as e
(elek onische ) ausgabe.
D. Liu ke ičienė. Bend inės li auische
Sp ache Wö e s uk u , Ziele und Pe spek i en 145
DŽ6e BŽ
giẽd |as, ~à (4)
1. de be himmų, sch iesus,
sonė as: G. himmus, ai , y as.
2. y as, kla e : G. anduo.
3. p k. lus ig: ~à lao aika.
~os S unden.
~a p .
~n p .
~ýbė (1)
~ùmas (2) gied a p . 1. → Gied as 1: Gied a
sch iẽ hie sáulė. 2. → Gied as 2: Gied a čiu lẽ
na upẽlis. | Ši dyjè kažkap gied a lid na. 3. →
gied as 3: Und sku sda m jiẽ sùgeba
lebenén i djiugia und gied a. giẽd as, gied à
bd . (4) 1. ohne himmų, neapsiniaukęs;
sch iesus, saulė as, aiskus: Giẽd as
dangùs. Gied ojè padángėje ná dė
k egždù ės. • an . apsiniaukęs, apniukęs,
debesuo as. | dem, bei dem, bei dem Himmel
ohne Wolken, neapsiniaukęs; sch iesus,
saulė as: Giẽd ą nãk į gẽ a s e ž dès
wunde i. Vãka bù o gied èsnė dienà. Mán
und gied ù, und da ganó u ó u paj yje
smagù. • an . apsiniaukęs, apniukęs,
da gano as. giẽd a be . gied as ai : Wenn
ý bùs giẽd a, a kýsime kapùs. • an .
apsiniaukę, debesuo a. 2. y as, kla us,
sch a us: Giẽd as anduõ. | sch iesus,
kla us, y as: Me ginà be ach jo in j
ã i u gied ù ž ilgsniù. | ska dus, klambus,
kla us: Aus ol a áidi giẽd as a pẽ lių
klambji mas. 3. lus ig, smagus: Bu aũ apdo a
nó das gied ù šypsniù. Gied à ode kỹs ė.
gied ýbė dk . (1) (pp . g oße ) gied u mas: O
schon dangaũs aiskùmas, o schon ó o gied
ýbė!
gied ỹn p . 1. → Gied as 1: Keliáuda mi
džiaũgėmės š iesjančiu dangum is
olỹn, is gied ỹn. | Diẽnos kaska jo
gied ỹn, o a asėsi. 2. → g ied as 2. 3. →
gied as 3: Núo aika mi wie iel e na dai
nà jo gied ỹn.
gied ùmas dk . (2) 1. → g ied as 1: Ne ap
sãkomas dienõs gied ùmas aus pa ý o. 2.
→ gied as 2: Tókį d ãsios gied ù mą bis õl
bu aũ e ý usi nu bažnýčioje. 3. → gied as
3: Mažàsis a s as i sùs pa ke sein
šỹpsenos gied umù.

146 kALBOS
kuL ŪRA | 83
DŽ6e BŽ
ùsišk|as, ~a (1)
→ u s a i: R. Wo . ~os Sch i .
~ p ai. : Kalbė i ~ai.
~ùmas (2) ùsiškai p . → usiškas 3:
Kalb i ù siš kai.
ùsiškas, ùsiška bd . (1) ypisch Russen,
ih e Kul u ode Russland: Rùsiš ka
pi s [k ósnis]. 2. Rusijoje p oduzie :
Rù siškas i dulỹs. Rùsiška kosmè i ka.
Rùsiški lėk ù ai. 3. usų kalbos, usų
kalba gesch ieben: Rùsiškos adės.
usiškùmas dk . (2) → usiškas 1: K i kas
pab jia, dass j labiáusiai dõmi na
Dosjè skio usiškùmas.
wenn Wö e o ges ell we den in sepa a en A ikeln, sammasch e zeigen
ih e Bedeu ungen, Bedeu ungen a spal ius, einzuse zen Beispielen. Wi hal en,
dass den Ve b auche n solches Danken bequeme is . wie gesehen aus
Beispielen, wodyne Kla hei ssume imais e zich e ildės, a s ojančios
Wo eil. Pa yzungen ki chiuojan alle Wö e , nich nu Übe sch i nis.
BŽ o allen Wö e n angegeben Teil des Sp aches, in manchen Fällen und
Zahl ode giminė, und o eiksmažodžių und manche Eigwa džių ode
daik a a džių (keblesniais Fällen) syn axische Ve bindung7. E
gekennzeichne des F ages iche s Vo gabens was glücklichniais (ohne
Zunigung ode mi Zunigung, schliaus en). Seman inische Wo junglums zeig sich ilius aciniais Beispielen.
Plg.: ãc as dk . ns. (2) aus Wein und k . e zeug e schä ha kš usche Flüssigkei , die
als Gewü z e wende wi d, Speisung, Speisung zu Speisen und Ma inie en: Ãc o
ūgš s [eseñcija]. Ac ù pa gá di no salo às.
alimeñ ai dk . dgs. (2) Mi el, die nach dem Gese z müssen bezahlen El e n Kinde n ode
Kinde El e n zu un e hal en: P isi es i alimen ùs. balsúo i, balsúoja, balsã o ksm. (dėl
ko, o was, ü was, was) du ch Wahlen ode ein ach was kollek i lich en scheidend
abzugeben s imm, eikš i Meinungen absu (biule eniu) ode hebend Handen: Depu ã ai
balsã o wegen su a iẽs a i ikãματος. Dù žmónės balsã o o jõ pasilymą. Kàs s imúoja
ü a a, dass Ve dinỹs b i e e spáus din i? Heiañdien balsúosime nu a mo p ojèk ą. 7
BŽ suda y ojai e wende i sich Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo slo ynu (Sližienė
1998, 1994, 2004), Daba inės lie u ių kalbos g ama ika (DLkG), Kalbos pa a imais (kP S1, kP S2,
kP S3) und k . Üb igens, einige Wö e n ode Bedeu ungen junglumą muss e bes immen
selbs .
D. Liu ke ičienė. Bend inės li auische Sp ache Wö e no S uk u , Ziele und
Pe spek i 147 plnas, ollà bd . (3) 1. (ko) olls ändig p ip il , bese z : P i inkaũ d
plnas pin i nès g ỹbų. 2. (ko) iel gehal ige , dem iel ko is : Kẽlias plnas duobi. 3.
(ko) um ass , kupins (jausmo, ūpesčio, besonde hei en): Esù pilnà džiaũgsmo
[méi lės, bái mės].
ep äsen ãe ung dk . (1)kam) → ep äsen ie en: A s o ãe ung klieñ ui.
Junglumo Kennzeichnung neube ow inai wi d nü zlich ü Benu ze , nich
nu mi eiks g amma ische In o ma ionen, abe und hil e meiden
einige de Sp ach e ehle .
eine on BŽ Neuo ien als i aus üh ende e helien und häu ige
e wende en d ižodžiai ode keliažodžiai Te mine ode šiaip ealijų Nameninigkei en.
Plg.: a gãnų kù as g oße Jagdlinis shuo smailėjančiu snukiu und langem
schlanken Haa en; ame ikiẽ iisches ù bolos egbį ähnlichendes Zwei eams
nach 11 Spiele n Spo spiel mi o aliu Kugoliu; juodóji mãgija magische Ak ionen
zum schlech en Zweck zu e eichen, bösen Geis e n hil end;
Le znis o s Ge ich in einigen Religionen Ge ich , das su engs de
Menschhei Go , angekommen dem Wel un e gang.
In den Übe sch i en gezogen we den nich nu allgemeinische Wo e,
abe und eine Menge ik inių es ehe p eli e e Li huaniens und wel
O o e suche, haup sächliche eligiöse Namen und pan. BŽ Ve ans al e n
Meinung nach, Ve b auche n solche In o ma ionen seh pa anki.
Gegenwä ig Wö e no-Tex schon ganz beende sch eiben und edaguie en
hemen. dann wa e aus isinis, abėcėlinis des ganzen Tex es Redaga ung.
Wodyno He ausgebe n dieses A bei neabejo inai paleng ins kü zlich e ig a
ku i Bend inės li auische Sp ache Wodyno da binė Da enbankė, in die
geladend Wodyno Tex und da in jüngamas nach abėcėlę. Basėje einzeli us
Wö e schon je z können ko igie en, üllen. In Zukun , na ü lich, Base
noch bedü en zu e besse n. Ji neubejo inai palleg ins A bei sowohl
e s enho, sowohl und spälesnių BŽ e laubnissen O ganisa o en.
ŠAL iniAi
DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. y . ed. S. keinys. elek oninis
leidimas, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
148
kALBOS kuL ŪRA | 83
Li eRA ŪRA
DLkG 1994: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. . Amb azas, ilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Gk 1999: P is a ome engiamą bend inės kalbos žodyną. – Gim oji kalba 7,
1–10.
Jakai ienė e. 2005: Leksikog a ija, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Jasiony ė e., Zaikauskas e. 2006: ilokucinių eiksmažodžių eikšmės
aiškinimas bend inės kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiš
kinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i-
u as, 149–169.
kP S1 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: linksnių a ojimas, ilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
kP S2 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: p ielinksnių i polinksnių a ojimas,
ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
kP S3 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: į ai ūs dalykai, ilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
L a z a u s k a i ė ., L i u k e i č i e n ė D. 1998: algių i gė imų pa adinimai
„Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Lie u ių kalbo y os klausimai 40,
205–217.
L i u k e i č i e n ė D. 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i
ealybė. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo
dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–18.
Melnikienė D. 2009: D ikalbiai žodynai Lie u oje: megas uk ū os, mak o
s uk ū os i mik os uk ū os ypa umai, ilnius: ilniaus uni e si e o lei-
dykla.
Mu mulai y ė D. 2006: kai ku ių daik a a džių apib ėžimas „Bend inės
lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend
inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 34–54.
n a k i n i e n ė G. 2006: S a besnieji Bend inės lie u ių kalbos žodyno seman-
ikos aspek ai. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kal
bos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 19–33.
Pa u l a u s k a s J. 1987: Sis eminis lie u ių kalbos žodynas, ilnius: Mokslas.
RSS i–ii 2002: Русский семантический словарь 1, 2. Ред. Н. Ю. Шведова,
Мо сква: Азбуковник.
RSS iii 2003: Русский семантический словарь 3. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква:
Азбуковник.
Sližienė n. 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, ilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidykla.
D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os
149
Sližienė n. 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), il-
nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
S l i ž i e n ė n. 2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), il-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as.
S e i k i e n ė D. 2006: kai ku ios iš es inių būd a džių i iš jų pada y ų
p ie eiksmių pa eikimo aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose p ob-
lemos. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo
dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 181–191.
Š e p e y ė R. 2006: Dėl žodžių ilius a imo jų ediniais aiškinamuosiuose
lie u ių kalbos žodynuose. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų
bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
209–220.
as k e l i e n ė J. 2006: Dėl kai ku ių da inių pa eikimo „Bend inės lie u ių
kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės
kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 55–71.
Emp ang 2010 09 14 He S RuC uRe, AiMS AnD
Fu uRe P ospPeC S OF He DICTIONARY OF
STANDARD LITHUANIAN
Summa y he Cen e o Lexicog aphy a he ins i u e o he Li huanian language is
cu en ly compiling he Dic iona y o S anda d Li huanian. i is a p esc ip i e gene al
dic iona y whose edi o s aim o egis e he co ec usage o con empo a y
Li huanian. An a emp has been aken o achie e a balance be ween o mal and
colloquial uses o wo ds. he compile s ha e also sough : 1) o apply a mo e sys ema ic
app oach, and 2) o g adually mode nize he p ocess o compila ion by implemen ing
insigh s om mode n lexicog aphic publica ions o o he languages in o he con ex
o he Li huanian lexicog aphic adi ion. o achie e sys ema ici y, he Dic iona y o
S anda d Li huanian is no only edi ed bu also w i en by dealing wi h sepa a e
lexico-seman ic o de i a ional wo d g oups. A comple e iew o simila wo ds allows
o o mula e de ini ions mo e accu a ely and, when necessa y, o c ea e de ining
pa e ns as well as dis inguish he senses mo e p ecisely. Sys ema ici y also makes
he p ocess o wo d selec ion easie . he compile s gi e p e e ence o sho e
dic iona y en ies hence e bal, adjec i al, ad e bial e c. de i a i es o nouns a e
p esen ed in sepa a e en ies a he han in one en y o he nominal headwo d.
Compounds ha a e