„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos

D. Liu ke ičienė. Bend inės li auische Sp ache Wö e s uk u , Ziele und Pe spek i en 141 DANUT LIUTKEVIČIEN li auischen Sp achins i u BENDRINS LIETUVI KALBOS WODYNO S Ruk ŪRA, ikSLAi iR PeRSPek Y OS Leksikog a ijas Zen um des Li uäischen Ins i u s o ganisie es Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau BŽ)1 wi d de Ö en lichkei bes imm no mamasis Publikinys, dessen Ziel wide zudecken egelinge de zei ige Bend inės li auensp achs Wö ze s a oseną. S ebe sich zu hal en pünduswissen zwischen de o iziellen und schnekamosios Sp achen leksikos sowie einige ande e Sp achen besonde hei en Angaben im Wö e buch. e such : (1) möglichs g öße e Sys emmäßigkei ; 2) beim Hal en gegenwä ige li auische Sp ach wo ynische T adi ionen pe imamum, Bend ines li auische Sp achwö e he s ellung allmählich zu mode nisie en und o ien ie en sich in zei genössische ande e Sp achen leksikog aphie. so sind die Haup ziele. BŽ-En wickle , um sys ema ischen Fehle n zu e meiden, Wö scha sch ieb und edaga o lexischen seman ischen G uppen2 (ab das siehe auch Liu ke ičienė 2006: 9). Na ü lich, alle Wö e auszuweisen in einzelne G uppen wohl kaum möglich, deshalb Wö e yn wu de gesch ieben und nach abėcėlę. aigi a bei e e die a bei in meh e en phasen u sp ünglich wo e wu den g uppie nach gewissen hemas und begonnen wu de sogenann es hema isches sch i so wu de gesch ieben: 1) ana omies, bo aniks, chemies, dailės, philosophies, physikos, pho og aphies, geog aphies, his o ies, sp acho y os, ka ybos, kompu e ies, kulina ies, medizin, li e a u os, muzikos, pedagogikos, psychologies, eligions, spo , bauens, e e inä is, zoologies, landdi bys ės und k . e minen, apa o, bald, d abußen, inden, be u en, na ion und k . 2) eiksmažodžių G uppen ( eiksmažodžiai, machen mi P e sagen -au i, -in i, -y i, -o i und k ., įs angos, pa ūpinamieji, p iežas iniai, slink ies eiksmažodžiai); 3) manche G uppen Eigwa džių (būd a džiai, machen mi P e ikagen -ė as, -ykš is, -ingas, -y as, -opas, -o as, -uo as, sudu iniai būd a džiai und k .); 4) wo 1 Übe das beginn zu e s ellen BŽ Ziele und g undlegende P inzipien wu de gesch ieben Gim ojoje kalboje (GK 1999), jedoch, na ü lich, beim Sch eiben Wö ne n die Sich weise de O ganisa o en zu manchen Themen e was ande es. 2 hie BŽ Ve ans al e n ge n gehol en ha J. Paulausko Sis eminis li auische Sp ache Wo yns (Paulauskas 1987), Russky seman iický slo a ь (RSS, iii, 2002; iii, 2003). kALBOS kuL ŪRA | 83 welche Sp ache Delys būdiniai (p ie eiksmiai), dalely ės, aus ik ukai, į a džiai, jaus ukai, skai a džiai und k . 142 hema ische Sch eib ha e und Fehle n A bei ėjosi lėčiau, denn Wo e benö ig en g uppo i, e glichen ih e De ini ions und e c. jedoch o alumai wa en neabejo ini. aus yske e ähnliche Wö e n Einodumai und Un e schiedumai, in ielen Fällen wu den en wickel gewisse G uppe eigeniges de iničių schemas3 (bei einige Wö e n de iničių schemes auch siehe Mu mulai y ė 2006: 3454; nak inienė 2006: 21), leich e wa zu geben Bedeu ungen. Beispielsweise, olksennamen BŽ de inie we den so: ‘nau a, die lebend in einem gewissen O , sp ech i ein gewisses G uppen sp ich . Plg.: be bè ai4 dk . dgs. (2) G uppe Na ionen, die lebenden in No d A ika, sp achenden a azijischen U sp ungs be be ischen Sp achen: Didžióji dals be bè ů ži ẽna káimuose, dals kla jõkliai ode pusiáu klajõkliai. b e ònai dk . dgs. (2) nau a, lebend B e anes pusiasalie, sp eban i eine kel ische sp achen und ancūzische sp ache: B e ònų kalbà. bu iã ai dk . dgs. (2) nau a, lebend in Bu ia ijoje, No d Mongolijoje, No d Ry ų kinijoje, alban i eine mongolische sp achen: Bu iã ų kalbà. lã iai dk . dgs. (2) Na ion, die in Le land leb , sp echen i eine eas e n bal ische Sp achen: Lã ių kalbà. En sp echenden Eigennamen, gemach wü den aus Völke ode Be ölke ungennamen, zugewiesen zwei ode meh Bedeu ungen und de inie sich wie olg : 1. ‘bedeu end ü die Einwohne eines bes imm en Gebie s, ih e Kul u ode diesem O ; 2. ‘in diese Gegend he ges ell , ge unden und so. ; 3. (wenn es sich um eine Na ion handel , die ih e Sp ache ha ) ‘das Volkes sp achõs, die Sp ache gesch ieben, e laub und so. Plg.: kazãchiškas, kazãchiška bd . (1) cha ak e is isch kazachams, ih e kul u zu ode kazachijai: Kazãchiškas s e ingùmas. Kazãchiškas mas as mán nich ko, js laba ie bùs. 2. kazachijoje andamas, p oduzie : Kazãchiška na à. 3. kazachischen Sp achen, kazachischen Sp ache gesch ieben, e laub am und pan. : Kazãchiški lak aščiai. mozambikiẽ iškas, mozambikiẽ iška bd . (1) ypisch mozambikießen, ih e Kul u ode Mozambik: Pie ùms álgėme paga mozambikiẽ išką ecèp ą 3 Selbs e s änd, jene De ini ions schemü wu den gehal enasi nich in allen Fällen, manchmal a ode e iel logischiau und kla iau ein ande es Wo ode sein Bedeu ungs ode de inie en ganz ande s. 4 hie und wei e e wähn e Wö e De ini ys, Beispiele und k . nach de endgül igen Redagie ung noch können ände n. D. Liu ke ičienė. Bend inės li auische Sp ache Wö e no S uk u , Ziele und Pe spek i en 143 uõš den iš eną. 2. Mozambike angebau , he ges ell und so. : Mozambikiẽ iš ka mẽd ilnė. Baldų benennungen De ini ionsschema gewähl wi d so: ‘wie sieh es, wem bes imm . Plg.: ò elis dk . (1) minkš as Möbel mi a lošu und hand ü iais, pp . einem Mann si zen zu; plg. k ėslas: Susi añgė ò elyje. Ssk in ó elį, àš a sissiu au kėds. ló a dk . (1) Möbel aus hölze nem ode me allischem Räume und Čiuschinu, pp . ab auk o gewiniu, au dessen schla ama: Viengùlė [d igùlė, d iaũkš ė] ló a. Siau à [pla , um pà] ló a. Pasiklók lowawa. Guk in ló ą und schlapók. s ãlas dk . (4) baldak mi plokščiu oben und einem ode meh e en Beinen (ka eich mi s alčiais, spin elėmis), au dem gegessen, gesch ieben wi d und so. : Rãšomasis [su lañks o masis, i ù ės, èniso, kompiù e io] s ãlas. Ss is an [už] s ãlo. S ez i om Tãle. Padeñg i [nu iñk i, nušlúos y i] s ãlą. P iežas ischen eiksmažodžių De ini ions schema5 is ‘da y i, e g is so, dass yk ų g undiniu eiksmažodžiu nusaky as eiksmas. Plg.: áušin i, áušina, áušino ksm. (ką, kuo) zu un, dass auš ų, küs ų: Áušin i peną. Ó u áu diese Namas kondensã o ius ( ech.). Áušinamasis skỹs is ( ech.). | neig. (ko): Neáu shink pi iẽs, g eičiaũ schla ýk du s. | sng . : Gã indamas ándenį áugalas áušina si (bo .). ėsn i, ėsna, ėsno ksm. 1. (ką) zu machen, dass ės ų (1 .), šal ų (o as): Lie ùs ės no ó ą. J a wėsna klma ą. 2. (ką) zu machen, dass küs ų (2 .), aušin i: Vėsn i s iù bą. 3. (ką) machen, dass küs ų (pa alpos), ausaušin i: Vėsn i pi į. Vjo ėsnami kamba ia. 4. (ką) zu un, dass sušilęs küs ų, a sigai in ų wėsuma: Vasiai und da žó ės ės na o ganzmą. 5. (ką) zu machen, dass küs ų (4 .), kleinē u įka š is: Vėsn i en uziãzmą [ni diesen]. Besch eibend Wo e Themen, einodžie ausgeschieden we den ih e Bedeu ungen. ein solches Beispiel menn en Eigwa dzien (kazãchiškas, mozambikiẽ iškas und . .) Bedeu ungen. wie wi gesehen haben, da on gib es mindes ens zwei. auch auch o ges ell we den und ande e leksische seman ische G uppen: wenn o Schokiennamen ùmba, ángo, álsas angegeben Bedeu ung (a Bedeu ungs a spal is) ‘muzika, solche gleiche Bedeu ung ha und ande e Schokiennamen bezeichnende Wö e oks ò s, kad lis ode oken òlas. 5 Akmawodžius eingsp aus i in schemas ziemlich komplizie und o übe haup nich no wendig. Jün E klä ung un e lieg o mals ande en däsnien. Übe einen eiksmažodžių g upę noch plg. Jasiony ė, Zai kauskas (2006: 146169). 144 kALBOS kuL ŪRA | 83 Plg.: ùmba dk . (1) kubäischen U sp ungs lebas p amoginis painis šokis. | sein Musik. ángo dk . y . nekai . a gen inieße U sp ungs mi le en Tempo ais ige e goginische Paa is Tanzis mi s aigigen s opp elungen: Šiẽme e ájam šõkiui jiẽ pasi iñko ais ngą ángo. | sein Musik. Walsas dk . (1) mi le en Tempos g aciges e goginispa inische Tanzis, šokamas d ehend Rad. | seine Musik ode ähnliche Musik's We ynys: J. Š áuso álsai. oks ò as dk . (2) g ei o empo e goginis paa inis Tanzis, šokamas chiuožiamu Sch i niu: Foks ò as papl o po I wel nio kã o. | sein Musik. kad lis dk . (2) mi le e Tempo Tanzis mi e schiedenen Figu en, den anz ein e gleichsige Anzahl paä. | sein Musik. oken òlas dk . ns. (2) ame ikanischen U sp ungs g ei o empo p amoginis painis Tanzis. | sein Musik. Beim A bei en solchen Me hode, e b ach e auszuwählen Wo e, die soll en in BŽ gelangen (apie Wo gew ankung noch siehe Lazauskai ė, Liu ke ičienė 1998: 205 207; nak inienė 2006: 19). wenn in das Wö zyn eingeschlossen we den anes èzija, diabe ega, ka a ak à, Ve b auche wah scheinlich ikēsis inden und anes è iką, diabè iką ode glaukòmą. Wenn wö e in ge unden we den alle de zei o handenen S aa en Be ölke ungennamen, muss es sein und alle aus solchem Typ daik a a dzungen zu Eigennamen, nich nu einige on ihnen. nächs e Sch i wa zu besch eiben es liche Wö e nach abėcėlę. hemim besch iebenen Wö e wa en und hemim edague en. dann alle Wo g uppen jüngen nach abėcėlę. Bend ines li auische sp achwö e in e zich e lizdinische wö e pa eikims (übe ein paa welchen lizdinische wö e pa eikims o züge und mangel b ei e e s . Jakai ienė 2005: 50, 5556; askelienė 2006: 5571; Melnikienė 2009: 168179), cha ak e is ingu ielium aiškinamųjų wo yn: da in einzelnaisne in a ikeln besch ieben we den eigmajodžių und o namen ediniai, pan. Sumažin a e e odinio deškinimo (übe einige Re e odinio deškinimo P obleme auch siehe S e ikienė 2006: 181191). in demselben Wö e a ikel gelassen deminu y ai und neiginiai, jedoch in Zukun , anscheinend, in einzelne A ikel soll e e hoben und sie (plečiau übe solche Da s ellungs Mängel siehe Šepe y ė 2006: 209219). In e essungs willen kann man e gleichen wenige Wö e Angaben in diesem Wö e buch und Daba inės lie u ių kalbos wö e buch ( oliau DŽ6e 2006)6, de is eine de wich igs en Bend inės lie u ių kalbos wö e buchquellen. 6 BŽ suda y ojai als Quellen e wende en alle in Daba inės lie u ių kalbos wö e bohausgaben, jedoch haup sächlich, na ü lich, wa neues e sechs as e (elek onische ) ausgabe. D. Liu ke ičienė. Bend inės li auische Sp ache Wö e s uk u , Ziele und Pe spek i en 145 DŽ6e BŽ giẽd |as, ~à (4) 1. de be himmų, sch iesus, sonė as: G. himmus, ai , y as. 2. y as, kla e : G. anduo. 3. p k. lus ig: ~à lao aika. ~os S unden. ~a p . ~n p . ~ýbė (1) ~ùmas (2) gied a p . 1. → Gied as 1: Gied a sch iẽ hie sáulė. 2. → Gied as 2: Gied a čiu lẽ na upẽlis. | Ši dyjè kažkap gied a lid na. 3. → gied as 3: Und sku sda m jiẽ sùgeba lebenén i djiugia und gied a. giẽd as, gied à bd . (4) 1. ohne himmų, neapsiniaukęs; sch iesus, saulė as, aiskus: Giẽd as dangùs. Gied ojè padángėje ná dė k egždù ės. • an . apsiniaukęs, apniukęs, debesuo as. | dem, bei dem, bei dem Himmel ohne Wolken, neapsiniaukęs; sch iesus, saulė as: Giẽd ą nãk į gẽ a s e ž dès wunde i. Vãka bù o gied èsnė dienà. Mán und gied ù, und da ganó u ó u paj yje smagù. • an . apsiniaukęs, apniukęs, da gano as. giẽd a be . gied as ai : Wenn ý bùs giẽd a, a kýsime kapùs. • an . apsiniaukę, debesuo a. 2. y as, kla us, sch a us: Giẽd as anduõ. | sch iesus, kla us, y as: Me ginà be ach jo in j ã i u gied ù ž ilgsniù. | ska dus, klambus, kla us: Aus ol a áidi giẽd as a pẽ lių klambji mas. 3. lus ig, smagus: Bu aũ apdo a nó das gied ù šypsniù. Gied à ode kỹs ė. gied ýbė dk . (1) (pp . g oße ) gied u mas: O schon dangaũs aiskùmas, o schon ó o gied ýbė! gied ỹn p . 1. → Gied as 1: Keliáuda mi džiaũgėmės š iesjančiu dangum is olỹn, is gied ỹn. | Diẽnos kaska jo gied ỹn, o a asėsi. 2. → g ied as 2. 3. → gied as 3: Núo aika mi wie iel e na dai nà jo gied ỹn. gied ùmas dk . (2) 1. → g ied as 1: Ne ap sãkomas dienõs gied ùmas aus pa ý o. 2. → gied as 2: Tókį d ãsios gied ù mą bis õl bu aũ e ý usi nu bažnýčioje. 3. → gied as 3: Mažàsis a s as i sùs pa ke sein šỹpsenos gied umù. 146 kALBOS kuL ŪRA | 83 DŽ6e BŽ ùsišk|as, ~a (1) → u s a i: R. Wo . ~os Sch i . ~ p ai. : Kalbė i ~ai. ~ùmas (2) ùsiškai p . → usiškas 3: Kalb i ù siš kai. ùsiškas, ùsiška bd . (1) ypisch Russen, ih e Kul u ode Russland: Rùsiš ka pi s [k ósnis]. 2. Rusijoje p oduzie : Rù siškas i dulỹs. Rùsiška kosmè i ka. Rùsiški lėk ù ai. 3. usų kalbos, usų kalba gesch ieben: Rùsiškos adės. usiškùmas dk . (2) → usiškas 1: K i kas pab jia, dass j labiáusiai dõmi na Dosjè skio usiškùmas. wenn Wö e o ges ell we den in sepa a en A ikeln, sammasch e zeigen ih e Bedeu ungen, Bedeu ungen a spal ius, einzuse zen Beispielen. Wi hal en, dass den Ve b auche n solches Danken bequeme is . wie gesehen aus Beispielen, wodyne Kla hei ssume imais e zich e ildės, a s ojančios Wo eil. Pa yzungen ki chiuojan alle Wö e , nich nu Übe sch i nis. BŽ o allen Wö e n angegeben Teil des Sp aches, in manchen Fällen und Zahl ode giminė, und o eiksmažodžių und manche Eigwa džių ode daik a a džių (keblesniais Fällen) syn axische Ve bindung7. E gekennzeichne des F ages iche s Vo gabens was glücklichniais (ohne Zunigung ode mi Zunigung, schliaus en). Seman inische Wo junglums zeig sich ilius aciniais Beispielen. Plg.: ãc as dk . ns. (2) aus Wein und k . e zeug e schä ha kš usche Flüssigkei , die als Gewü z e wende wi d, Speisung, Speisung zu Speisen und Ma inie en: Ãc o ūgš s [eseñcija]. Ac ù pa gá di no salo às. alimeñ ai dk . dgs. (2) Mi el, die nach dem Gese z müssen bezahlen El e n Kinde n ode Kinde El e n zu un e hal en: P isi es i alimen ùs. balsúo i, balsúoja, balsã o ksm. (dėl ko, o was, ü was, was) du ch Wahlen ode ein ach was kollek i lich en scheidend abzugeben s imm, eikš i Meinungen absu (biule eniu) ode hebend Handen: Depu ã ai balsã o wegen su a iẽs a i ikãματος. Dù žmónės balsã o o jõ pasilymą. Kàs s imúoja ü a a, dass Ve dinỹs b i e e spáus din i? Heiañdien balsúosime nu a mo p ojèk ą. 7 BŽ suda y ojai e wende i sich Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo slo ynu (Sližienė 1998, 1994, 2004), Daba inės lie u ių kalbos g ama ika (DLkG), Kalbos pa a imais (kP S1, kP S2, kP S3) und k . Üb igens, einige Wö e n ode Bedeu ungen junglumą muss e bes immen selbs . D. Liu ke ičienė. Bend inės li auische Sp ache Wö e no S uk u , Ziele und Pe spek i 147 plnas, ollà bd . (3) 1. (ko) olls ändig p ip il , bese z : P i inkaũ d plnas pin i nès g ỹbų. 2. (ko) iel gehal ige , dem iel ko is : Kẽlias plnas duobi. 3. (ko) um ass , kupins (jausmo, ūpesčio, besonde hei en): Esù pilnà džiaũgsmo [méi lės, bái mės]. ep äsen ãe ung dk . (1)kam) → ep äsen ie en: A s o ãe ung klieñ ui. Junglumo Kennzeichnung neube ow inai wi d nü zlich ü Benu ze , nich nu mi eiks g amma ische In o ma ionen, abe und hil e meiden einige de Sp ach e ehle . eine on BŽ Neuo ien als i aus üh ende e helien und häu ige e wende en d ižodžiai ode keliažodžiai Te mine ode šiaip ealijų Nameninigkei en. Plg.: a gãnų kù as g oße Jagdlinis shuo smailėjančiu snukiu und langem schlanken Haa en; ame ikiẽ iisches ù bolos egbį ähnlichendes Zwei eams nach 11 Spiele n Spo spiel mi o aliu Kugoliu; juodóji mãgija magische Ak ionen zum schlech en Zweck zu e eichen, bösen Geis e n hil end; Le znis o s Ge ich in einigen Religionen Ge ich , das su engs de Menschhei Go , angekommen dem Wel un e gang. In den Übe sch i en gezogen we den nich nu allgemeinische Wo e, abe und eine Menge ik inių es ehe p eli e e Li huaniens und wel O o e suche, haup sächliche eligiöse Namen und pan. BŽ Ve ans al e n Meinung nach, Ve b auche n solche In o ma ionen seh pa anki. Gegenwä ig Wö e no-Tex schon ganz beende sch eiben und edaguie en hemen. dann wa e aus isinis, abėcėlinis des ganzen Tex es Redaga ung. Wodyno He ausgebe n dieses A bei neabejo inai paleng ins kü zlich e ig a ku i Bend inės li auische Sp ache Wodyno da binė Da enbankė, in die geladend Wodyno Tex und da in jüngamas nach abėcėlę. Basėje einzeli us Wö e schon je z können ko igie en, üllen. In Zukun , na ü lich, Base noch bedü en zu e besse n. Ji neubejo inai palleg ins A bei sowohl e s enho, sowohl und spälesnių BŽ e laubnissen O ganisa o en. ŠAL iniAi DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. y . ed. S. keinys. elek oninis leidimas, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. 148 kALBOS kuL ŪRA | 83 Li eRA ŪRA DLkG 1994: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. . Amb azas, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Gk 1999: P is a ome engiamą bend inės kalbos žodyną. – Gim oji kalba 7, 1–10. Jakai ienė e. 2005: Leksikog a ija, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Jasiony ė e., Zaikauskas e. 2006: ilokucinių eiksmažodžių eikšmės aiškinimas bend inės kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiš kinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i- u as, 149–169. kP S1 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: linksnių a ojimas, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. kP S2 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: p ielinksnių i polinksnių a ojimas, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. kP S3 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: į ai ūs dalykai, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. L a z a u s k a i ė ., L i u k e i č i e n ė D. 1998: algių i gė imų pa adinimai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Lie u ių kalbo y os klausimai 40, 205–217. L i u k e i č i e n ė D. 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i ealybė. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–18. Melnikienė D. 2009: D ikalbiai žodynai Lie u oje: megas uk ū os, mak o s uk ū os i mik os uk ū os ypa umai, ilnius: ilniaus uni e si e o lei- dykla. Mu mulai y ė D. 2006: kai ku ių daik a a džių apib ėžimas „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 34–54. n a k i n i e n ė G. 2006: S a besnieji Bend inės lie u ių kalbos žodyno seman- ikos aspek ai. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kal bos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 19–33. Pa u l a u s k a s J. 1987: Sis eminis lie u ių kalbos žodynas, ilnius: Mokslas. RSS i–ii 2002: Русский семантический словарь 1, 2. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква: Азбуковник. RSS iii 2003: Русский семантический словарь 3. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква: Азбуковник. Sližienė n. 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os 149 Sližienė n. 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), il- nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. S l i ž i e n ė n. 2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), il- nius: Lie u ių kalbos ins i u as. S e i k i e n ė D. 2006: kai ku ios iš es inių būd a džių i iš jų pada y ų p ie eiksmių pa eikimo aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose p ob- lemos. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 181–191. Š e p e y ė R. 2006: Dėl žodžių ilius a imo jų ediniais aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 209–220. as k e l i e n ė J. 2006: Dėl kai ku ių da inių pa eikimo „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 55–71. Emp ang 2010 09 14 He S RuC uRe, AiMS AnD Fu uRe P ospPeC S OF He DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN Summa y he Cen e o Lexicog aphy a he ins i u e o he Li huanian language is cu en ly compiling he Dic iona y o S anda d Li huanian. i is a p esc ip i e gene al dic iona y whose edi o s aim o egis e he co ec usage o con empo a y Li huanian. An a emp has been aken o achie e a balance be ween o mal and colloquial uses o wo ds. he compile s ha e also sough : 1) o apply a mo e sys ema ic app oach, and 2) o g adually mode nize he p ocess o compila ion by implemen ing insigh s om mode n lexicog aphic publica ions o o he languages in o he con ex o he Li huanian lexicog aphic adi ion. o achie e sys ema ici y, he Dic iona y o S anda d Li huanian is no only edi ed bu also w i en by dealing wi h sepa a e lexico-seman ic o de i a ional wo d g oups. A comple e iew o simila wo ds allows o o mula e de ini ions mo e accu a ely and, when necessa y, o c ea e de ining pa e ns as well as dis inguish he senses mo e p ecisely. Sys ema ici y also makes he p ocess o wo d selec ion easie . he compile s gi e p e e ence o sho e dic iona y en ies hence e bal, adjec i al, ad e bial e c. de i a i es o nouns a e p esen ed in sepa a e en ies a he han in one en y o he nominal headwo d. Compounds ha a e