„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos

DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO STRUKTŪRA, TIKSLAI IR PERSPEKTYVOS Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centre rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau – BŽ)1 bus visuomenei skirtas norminamasis leidinys, kurio tikslas – atspindėti taisyklingą dabartinės bendrinės lietuvių kalbos žodžių vartoseną. Stengiamasi išlaikyti pusiausvyrą tarp oficialiosios ir šnekamosios kalbos leksikos bei kai kurių kitų kalbos ypatybių pateikimo žodyne. Siekiama: 1) kuo didesnio sistemiškumo; 2) laikantis dabartinės lietuvių kalbos žodyninių tradicijų perimamumo, Bendrinės lietuvių kalbos žodyno rengimą palaipsniui modernizuoti ir orientuotis į šiuolaikinę kitų kalbų leksikografiją. Tokie yra pagrindiniai tikslai. BŽ rengėjai, siekdami išvengti sisteminių trūkumų, žodyną rašė ir redagavo leksinėmis semantinėmis grupėmis2 (apie tai dar žr. Liutkevičienė 2006: 9). Žinoma, visų žodžių išskirti į atskiras grupes turbūt neįmanoma, todėl žodynas buvo rašomas ir pagal abėcėlę. Taigi darbas vyko keliais etapais – iš pradžių žodžiai buvo sugrupuoti pagal tam tikras temas ir pradėtas vadinamasis teminis rašymas – taip buvo rašoma: 1) anatomijos, botanikos, chemijos, dailės, filosofijos, fizikos, fotografijos, geografijos, istorijos, kalbotyros, karybos, kompiuterijos, kulinarijos, literatūros, medicinos, muzikos, pedagogikos, psichologijos, religijos, sporto, statybos, veterinarijos, zoologijos, žemdirbystės ir kt. terminai, apavo, baldų, drabužių, indų, profesijų, tautų ir kt. pavadinimai; 2) veiksmažodžių grupės (veiksmažodžiai, padaryti su priesagomis -auti, -inti, -yti, -oti ir kt., įstangos, parūpinamieji, priežastiniai, slinkties veiksmažodžiai); 3) kai kurios būdvardžių grupės (būdvardžiai, padaryti su priesagomis -ėtas, -ykštis, -ingas, -ytas, -opas, -otas, -uotas, sudurtiniai būdvardžiai ir kt.); 4) kai 1 Apie pradedamo rengti BŽ tikslus ir pagrindinius principus buvo rašyta Gimtojoje kalboje (GK 1999), tačiau, žinoma, rašant žodyną rengėjų požiūris į kai kuriuos dalykus šiek tiek kito. 2 Čia BŽ rengėjas gerokai padėjo J. Paulausko Sisteminis lietuvių kalbos žodynas (Paulauskas 1987), Русский семантический словарь (RSS, I–II, 2002; III, 2003). D. LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos 141 kurios kalbos dalys – būdiniai (prieveiksmiai), dalelytės, ištiktukai, įvardžiai, jaustukai, skaitvardžiai ir kt. Teminis rašymas turėjo ir trūkumų – darbas ėjosi lėčiau, nes žodžius reikėjo grupuoti, lyginti jų apibrėžtis ir pan. Tačiau privalumai buvo neabejotini. Išryškėjo panašių žodžių vienodumai ir skirtumai, daugeliu atvejų buvo sukurtos tam tikrai grupei būdingos apibrėžčių schemos3 (apie kai kurių žodžių apibrėžčių schemas dar žr. Murmulaitytė 2006: 34–54; Naktinienė 2006: 21), lengviau buvo skirti reikšmes. Pavyzdžiui, tautų pavadinimai BŽ apibrėžiami taip: ‘tauta, gyvenanti tam tikroje vietoje, kalbanti tam tikros grupės kalba’. Plg.: berbėrai4 dkt. dgs. (2) grupė tautų, gyvenančių Šiaurės Afrikoje, kalbančių afrazi- jiečių kilmės berberų kalbomis: Didžioji dalis berberų gyvena kaimuose, dalis – klajokliai ar pusiau klajokliai. bretònai dkt. dgs. (2) tauta, gyvenanti Bretanės pusiasalyje, kalbanti viena keltų kalbų ir prancūzų kalba: Bretònų kalbà. buriãtai dkt. dgs. (2) tauta, gyvenanti Buriatijoje, Šiaurės Mongolijoje, Šiaurės Rytų Kinijoje, kalbanti viena mongolų kalbų: Buriãtų kalbà. lãtvai dkt. dgs. (2) tauta, gyvenanti Latvijoje, kalbanti viena rytų baltų kalbų: Lãtvių kalbà. Atitinkamų būdvardžių, padarytų iš tautų arba gyventojų pavadinimų, skiriamos dvi ar daugiau reikšmių ir apibrėžiama taip: 1. ‘būdingas tam tikros vietovės gyventojams, jų kultūrai ar tai vietovei’; 2. ‘toje vietovėje pagamintas, randamas ir pan.’; 3. (jei kalbama apie tautą, turinčią savo kalbą) ‘tos tautos kalbõs, ta kalba parašytas, leidžiamas ir pan.’ Plg.: kazãchiškas, kazãchiška bdv. (1) 1. būdingas kazachams, jų kultūrai ar Kazachijai: Kazãchiškas svetingùmas. Kazãchiškas maĩstas mán nepatìko, jìs labaĩ riebùs. 2. Kazachijoje randamas, pagamintas: Kazãchiška naftà. 3. kazachų kalbos, kazachų kalba parašytas, leidžiamas ir pan.: Kazãchiški laikraščiai. mozambikietiškas, mozambikietiška bdv. (1) 1. būdingas mozambikiečiams, jų kultūrai ar Mozambikui: Pietùms vãlgėme pagal mozambikietišką recèptą 3 Žinoma, tų apibrėžčių schemų buvo laikomasi ne visais atvejais, kartais atrodė daug logiškiau ir aiškiau vieną arba kitą žodį ar jo reikšmę apibrėžti visai kitaip. 4 Čia ir toliau minimų žodžių apibrėžtys, pavyzdžiai ir kt. po galutinio redagavimo dar gali pasikeisti. 142 KALBOS KULTŪRA | 83 ruoš­tą vištieną. 2. Mozambike auginamas, pagamintas ir pan.: Mozambikietiška medvilnė. Baldų pavadinimų apibrėžties schema pasirinkta tokia: ‘kaip atrodo, kam skirtas’. Plg.: fōtelis dkt. (1) minkštas baldas su atlošu ir ranktūriais, ppr. vienam žmogui sėdėti; plg. krėslas: Susirangė fotelyje. Sėsk į fotelį, aš atsisėsiu ant kėdės. lóva dkt. (1) baldas iš medinio ar metalinio rėmo ir čiužinio, ppr. aptraukto audiniu, ant kurio miegama: Viengùlė [dvígùlė, dviaũkštė] lóva. Siaurà [plati, trumpà] lóva. Pasiklók lóvą. Gùlk į lóvą ir miegók. stãlas dkt. (4) baldas su plokščiu viršumi ir viena ar keliomis kojomis (kartais su stalčiais, spintelėmis), ant kurio valgoma, rašoma ir pan.: Rãšomasis [sulaṅkstomasis, virtùvės, tèniso, kompiùterio] stãlas. Sėstis prie [už] stãlo. Pakilti nuo stãlo. Padė́gti [nurinkti, nušluostyti] stãlą. Priežastinių veiksmažodžių apibrėžties schema5 yra ‘daryti, elgtis taip, kad vyktų pamatiniu veiksmažodžiu nusakytas veiksmas’. Plg.: áušinti, áušina, áušino vksm. (ką, kuo) daryti, kad auštų, vėstų: Áušinti pieną. Óru áušinamas kondensatorius (tech.). Áušinamasis skystis (tech.). | neig. (ko): Neáušink pirties, greičiau uždaryk duris. | sngr.: Gãrindamas vándeni augalas áušinasi (bot.). vėsinti, vėsina, vėsino vksm. 1. (ką) daryti, kad vestų (1 r.), šaltų (oras): Lietùs vėsino órą. Jūra vėsina klimatą. 2. (ką) daryti, kad vestų (2 r.), aušinti: Vėsinti sriùbą. 3. (ką) daryti, kad vestų (patalpos), išaušinti: Vėsinti pirtį. Vėjo vėsinami kambariai. 4. (ką) daryti, kad sušįlęs vestų, atsigavintų vėsuma: Vaišiai ir daržovės vėsina organizmą. 5. (ką) daryti, kad vestų (4 r.), mažėtų įkarštis: Vėsinti entuziazmą [įniršį]. Aprašant žodžius temomis, vienodžiau išskiriamos jų reikšmės. Vienas toks pavyzdys – minėtų būdvardžių (kazačiškas, mozambikietiškas ir t. t.) reikšmės. Kaip matėme, jų yra mažiausiai dvi. Taip pat pateikiamos ir kitos leksinės semantinės grupės: jei prie šokių pavadinimų rùmba, tángo, vàlsas nurodoma reikšmė (ar reikšmės atspalvis) ‘muzika’, tokią pačią reikšmę turi ir kiti šokių pavadinimus žymintys žodžiai fokstròtas, kadrìlis ar rokenròlas. 5 Veiksmažodžius įsprausti į schemas gana sudėtinga ir dažnai visai nebūtina. Jų aiškinimas neretai paklūsta kitiems dėsniams. Apie vieną veiksmažodžių grupę dar plg. Įsionytė, Zaikauskas (2006: 146–169). D. LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos 143 Plg.: rùmba dkt. (1) kubiečių kilmės gyvas pramoginis porinis šokis. | jo muzika. tángo dkt. vyr. nekait. argentiniečių kilmės vidutinio tempo aistringas pramoginis porinis šokis su staigiais stabtelėjimais: Šiemet laisvàjam šòkiui jìė pasirinko aistringą tángo. | jo muzika. válsas dkt. (1) vidutinio tempo gracingas pramoginis porinis šokis, šokamas sukantis ratu. | jo muzika ar panašios muzikos kūrinys: J. Štrauso valsai. fokstròtas dkt. (2) greito tempo pramoginis porinis šokis, šokamas čiuožiamu žingsniu: Fokstròtas paplìto po I pasaulinio kàro. | jo muzika. kadrìlis dkt. (2) vidutinio tempo šokis su įvairiomis figūromis, kurį šoka lyginis porų skaičius. | jo muzika. rokenròlas dkt. vns. (2) amerikiečių kilmės greito tempo pramoginis porinis šokis. | jo muzika. Dirbant tokiu metodu, paprasčiau atrinkti žodžius, kurie turėtų patekti į BŽ (apie žodžių atranką dar žr. Lazauskaitė, Liutkevičienė 1998: 205–207; Naktinienė 2006: 19). Jei į žodyną įtraukiami anestèzija, diabètas, kataraktà, vartotojas turbūt tikėsis rasti ir anestètiką, diabètiką ar glaukomą. Jei žodyne randami visų šiuo metu esamų valstybių gyventojų pavadinimai, turi būti ir visi iš tokio tipo daiktavardžių padaryti būdvardžiai, ne tik kai kurie iš jų. Kitas etapas buvo aprašyti likusius žodžius pagal abėcėlę. Temomis aprašyti žodžiai buvo ir temomis redaguojami. Tada visos žodžių grupės jungiamos pagal abėcėlę. Bendrinės lietuvių kalbos žodyne atsisakyta lizdinio žodžių pateikimo (apie kai kuriuos lizdinio žodžių pateikimo privalumus ir trūkumus plačiau žr. Jakaitienė 2005: 50, 55–56; Vaskelienė 2006: 55–71; Melnikienė 2009: 168–179), būdingo daugeliui aiškinamųjų žodynų: jame atskirais straipsniais aprašomi veiksmažodžių ir būdvardžių vediniai, prieveiksmiai ir pan. Sumažinta nuorodinio aiškinimo (apie kai kurias nuorodinio aiškinimo problemas dar žr. Svetikienė 2006: 181–191). Tame pačiame žodyno straipsnyje palikti deminutyvai ir neiginiai, tačiau ateityje, matyt, į atskirus straipsnius reikėtų kelti ir juos (plačiau apie tokio pateikimo trūkumus žr. Šepetytė 2006: 209–219). Įdomumo dėlei galima palyginti kelių žodžių pateikimą šiame žodyne ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DŽ₆ₑ 2006)6, kuris yra vienas iš pagrindinių Bendrinės lietuvių kalbos žodyno šaltinių. 6 BŽ sudarytojai kaip šaltiniais naudojosi visais Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimais, tačiau pagrindinis, žinoma, buvo naujausias – šeštasis (elektroninis) leidimas. 144 KALBOS KULTŪRA | 83 DŽ₆ₑ BŽ giėdr| as, ~à (4) 1. kuris be debesų, šviesus, saulėtas: G. dangus, oras, rytas. 2. tyras, skaidrus: G. vanduo. 3. prk. linksmas: ~à nuotaika. ~os valandos. ~aĩ prv. ~ỹn prv. ~ýbė (1) ~ùmas (2) giedraĩ prv. 1. → g i e d r a s 1: Giedraĩ šviėčia sáulė. 2. → g i e d r a s 2: Giedraĩ čiurlėna upėlis. | Širdyje kažkaĩp giedraĩ liūdna. 3. → g i e d r a s 3: Ir skuršdami jĭė sùgeba gyvénti džiugiaĩ ir giedraĩ. giėdras, giedrà bdv. (4) 1. be debesų, neapsiniaukęs; šviesus, saulėtas, vaiskus: Giėdras dangùs. Giedroje padángėje nárdė kregždùtės. • ant. apsiniaukęs, apniukęs, debesuotas. | kuriam esant, kurio metu dangus be debesų, neapsiniaukęs; šviesus, saulėtas: Giėdrą nãktį gėra žvaigždės stebėti. Vãkar bùvo giedrèsnė dienà. Mán ir giedrù, ir darganótu óru pajūryje smagù. • ant. apsiniaukęs, apniukęs, darganotas. giėdra bev. giedras oras: Jei rýt bùs giėdra, tvarkýsime kapùs. • ant. apsiniaukę, debesuota. 2. tyras, skaidrus, švarus: Giėdras vanduõ. | šviesus, aiškus, tyras: Merginà žiūrėjo į jį ãtviru giedrù žvilgsniù. | skardus, skambus, aiškus: Iš tolì atãidi giėdras varpėlių skambėjimas. 3. linksmas, smagus: Buvau apdovanótas giedrù šypsniu. Giedrà vaikýstė. giedrýbė dkt. (1) (prp. didelis) giedrumas: O jau dangaũs vaiskùmas, o jau óro giedrýbė! giedrỹn prv. 1. → g i e d r a s 1: Keliãudami džiaũgėmės šviesėjančiù dangumi – vis tolýn, vis giedrýn. | Diėnos kaskart ẽjo giedrýn, orai taisėsi. 2. → g i e d r a s 2. 3. → g i e d r a s 3: Nuotaika su kiekviena daina ẽjo giedrýn. giedrùmas dkt. (2) 1. → g i e d r a s 1: Neapsãkomas dienõs giedrùmas iš pat rýto. 2. → g i e d r a s 2: Tókį dvãsi os giedrùmą iki tól buvau patýrusi tik bažnýčioje. 3. → g i e d r a s 3: Mažãsis artistas visùs pakėrėjo šypsenos giedrumù. D. LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos 145 DŽ6e BŽ rùsišk|as, ~a (1) →r u s a i: R. žodis. ~os raidės. ~ai prv.: Kalbėti ~ai. ~ùmas (2) rùsiškai prv. → r u s i š k a s 3: Kalbėti rūsiškai. rùsiškas, rùsiška bdv. (1) 1. būdingas rusams, jų kultūrai ar Rusijai: Rùsiška pirtìs [krósnis]. 2. Rusijoje pagamintas: Rùsiškas virdulỹs. Rùsiška kosmetika. Rùsiški lėktùvai. 3. rusų kalbos, rusų kalba parašytas: Rùsiškos raidės. rusiškùmas dkt. (2) → r u s i š k a s 1: Kritikas pabrėžia, kad jį labiausiai domina Dostojevskio rusiškumas. Kai žodžiai pateikiami atskirais straipsniais, paprasčiau parodyti jų reikšmes, reikšmių atspalvius, įdėti pavyzdžių. Manytume, kad vartotojams toks pateikimas yra patogesnis. Kaip matyti iš pavyzdžių, žodyne aiškumo sumetimais atsisakyta tildės, atstojančios žodžio dalį. Pavyzdžiuose kirčiuojami visi žodžiai, ne tik antraštinis. BŽ prie visų žodžių nurodoma kalbos dalis, kai kuriais atvejais ir skaičius ar giminė, o prie veiksmažodžių ir kai kurių būdvardžių ar daiktavardžių (keblesniais atvejais) – sintaksinis junglumas7. Jis žymimas klausiamojo įvardžio kas linksniais (be prielinksnio ar su prielinksniu, skliaustuose). Semantinis žodžių junglumas parodomas iliustraciniais pavyzdžiais. Plg.: ãctas dkt. vns. (2) iš vyno ir kt. gaunamas aštriai rūgštus skystis, vartojamas kaip prieskonis, maistui konservuoti ir marinuoti: Ãcto rūgštìs [esencija]. Actù pagàrdino salotàs. alimẽntai dkt. dgs. (2) lėšos, kurias pagal įstatymą turi mokėti tėvai išlaikyti vaikams arba vaikai tėvams: Prisitęìsti alimentùs. balsúoti, balsúoja, balsãvo vksm. (dėl ko, prieš ką, už ką, ką) per rinkimus ar šiaip ką kolektyviai sprendžiant atiduoti balsą, reikšti nuomonę balsu (biuleteniu) ar pakeliant ranką: Deputãtai balsãvo dėl sutartìs ratifikãvimo. Dù žmonės balsãvo prieš jõ pasiūlymą. Kàs balsúoja už tai, kad leidinys būtų patvirtintas spausdinti? Šiandien balsúosime nutarimo projektą. 7 BŽ sudarytojai naudojosi Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynu (Sližienė 1994, 1998, 2004), Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (DLKG), Kalbos patarimais (KP S1, KP S2, KP S3) ir kt. Beje, kai kurių žodžių ar reikšmių junglumą teko nustatyti patiems. 146 KALBOS KULTŪRA | 83 pìlnas, pilnà bdv. (3) 1. (ko) visiškai pripildytas, užimtas: Pririnkau dvì pìlnas pintinės grybų. 2. (ko) daug turintis, kuriame daug ko yra: Kėlias pìlnas duobių. 3. (ko) apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės): Esù pilnà džiaugsmo [mėilės, bãimės]. atstovāvimas dkt. (1) (kam) → atstovauti: Atstovāvimas klientui. Įjunglumo žymėjimas neabejotinai bus naudingas vartotojams, ne tik suteiks gramatinės informacijos, bet ir padės išvengti kai kurių kalbos klaidų. Viena iš BŽ naujovių – kaip antraštiniai iškeliami ir dažniau vartojami dvižodžiai ar keliažodžiai terminai arba šiaip realijų pavadinimai. Plg.: afgānų kùrtas – aukštas medžioklinis šuo smailėjančiu snukiu ir ilgais švelniais plaukais; amerikietiškasis fùtbolas – regbį primenantis dviejų komandų po 11 žaidėjų sportinis žaidimas su ovaliu kamuoliu; juodóji mãgija – maginiai veiksmai blogam tikslui pasiekti, piktosioms dvasioms padedant; Paskutinis teismas – kai kuriose religijose – teismas, kurį surengs žmonijai Dievas, atėjus pasaulio pabaigai. Į antraštyną traukiami ne tik bendriniai žodžiai, bet ir nemažai tikrinių – tai labiau paplitę Lietuvos ir pasaulio vietovardžiai, pagrindiniai religiniai vardai ir pan. BŽ rengėjų nuomone, vartotojams tokia informacija labai paranki. Šiuo metu žodyno tekstas jau visai baigiamas rašyti ir redaguoti temomis. Tada laukia ištisinis, abėcėlinis viso teksto redagavimas. Žodyno rengėjams šį darbą neabejotinai palengvins neseniai baigta kurti Bendrinės lietuvių kalbos žodyno darbinė duomenų bazė, į kurią dedamas žodyno tekstas ir joje jungiamas pagal abėcėlę. Bazėje atskirus žodžius jau dabar galima taisyti, pildyti. Ateityje, žinoma, bazę dar reikės tobulinti. Ji neabejotinai palengvins darbą tiek pirmojo, tiek ir vėlesnių BŽ leidimų rengėjams. ŠALTINIAI DŽ₆ₑ 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. Elektroninis leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. D. LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos 147 LITERATŪRA DLKG 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. GK 1999: Pristatome rengiamą bendrinės kalbos žodyną. – Gimtoji kalba 7, 1–10. Jakaitienė E. 2005: Leksikografija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Jasionytė E., Zaikauskas E. 2006: Ilokucinių veiksmažodžių reikšmės aiškinimas bendrinės kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 149–169. KP S1 2003: Kalbos patarimai. Sintaksė: linksnių vartojimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. KP S2 2003: Kalbos patarimai. Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. KP S3 2003: Kalbos patarimai. Sintaksė: įvairūs dalykai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Lazauskaitė V., Liutkevičienė D. 1998: Valgių ir gėrimų pavadinimai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Lietuvių kalbotyros klausimai 40, 205–217. Liutkevičienė D. 2006: Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Siekiamybė ir realybė. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 9–18. Melnikienė D. 2009: Dv tomar? Murmulaitytė D. 2006: Kai kurių daiktavardžių apibrėžimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 34–54. Naktinienė G. 2006: Svarbesnieji Bendrinės lietuvių kalbos žodyno semantikos aspektai. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 19–33. Paulauskas J. 1987: Sisteminis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas. RSS I–II 2002: Русский семантический словарь 1, 2. Ред. Н. Ю. Шведова, Москва: Азбуковник. RSS III 2003: Русский семантический словарь 3. Ред. Н. Ю. Шведова, Москва: Азбуковник. Sližienė N. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 148 KALBOS KULTŪRA | 83 Sližienė N. 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Sližienė N. 2004: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Svetikienė D. 2006: Kai kurios išvestinių būdvardžių ir iš jų padarytų prieveiksmių pateikimo aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose problemos. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 181–191. Šepetytė R. 2006: Dėl žodžių iliustravimo jų vediniais aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 209–220. Vaskelienė J. 2006: Dėl kai kurių darinių pateikimo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 55–71. Gauta 2010 09 14 THE STRUCTURE, AIMS AND FUTURE PROSPECTS OF THE DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN Summary The Centre of Lexicography at the Institute of the Lithuanian language is currently compiling the Dictionary of Standard Lithuanian. It is a prescriptive general dictionary whose editors aim to register the correct usage of contemporary Lithuanian. An attempt has been taken to achieve a balance between formal and colloquial uses of words. The compilers have also seeked: 1) to apply a more systematic approach, and 2) to gradually modernize the process of compilation by implementing insights from modern lexicographic publications of other languages into the context of the Lithuanian lexicographic tradition. To achieve systematicity, the Dictionary of Standard Lithuanian is not only edited but also written by dealing with separate lexico-semantic or derivational word groups. A complete view of similar words allows to formulate definitions more accurately and, when necessary, to create defining patterns as well as distinguish the senses more precisely. Systematicity also makes the process of word selection easier. The compilers give preference to shorter dictionary entries hence verbal, adjectival, adverbial etc. derivatives of nouns are presented in separate entries rather than in one entry of the nominal headword. Compounds that are D. LIUTKEVIČIENĖ. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos 149 special terms are also presented as separate headwords. Every entry contains information about word class, sometimes gender and number of the headword, verbal and some other headwords may have information about their syntactic combinability which is also illustrated in the example sentences. All the words in the examples, not just the headwords, are stressed. The headword is reproduced in full form rather than partly replaced by the tilde symbol. The list of the headwords includes both common and proper names, among which the most popular Lithuanian and foreign placenames, religious names etc. can be found. The database of the Dictionary has already been completed. It contains the alphabetically listed entries. Individual entries in the database can be further edited and supplemented. The compilers hope that the database will be particularly useful for the preparation of later editions of the Dictionary. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] 150 KALBOS KULTŪRA | 83