„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos

D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os 141 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO S Ruk ŪRA, ikSLAi iR PeRSPek Y OS Lie u ių kalbos ins i u o Leksikog a ijos cen e engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau – BŽ)1 bus isuomenei ski as no minamasis leidinys, ku io ikslas – a spindė i aisyklingą daba inės bend inės lie u ių kalbos žodžių a oseną. S engiamasi išlaiky i pusiaus y ą a p o icialiosios i šne- kamosios kalbos leksikos bei kai ku ių ki ų kalbos ypa ybių pa eikimo žodyne. siekiama: 1) kuo didesnio sis emiškumo; 2) laikan is daba inės lie u ių kalbos žodyninių adicijų pe imamumo, Bend inės lie u ių kalbos žodyno engimą palaipsniui mode nizuo i i o ien uo is į šiuolaikinę ki ų kalbų leksikog a iją. okie y a pag indiniai ikslai. BŽ engėjai, siekdami iš eng i sis eminių ūkumų, žodyną ašė i e- daga o leksinėmis seman inėmis g upėmis2 (apie ai da ž . Liu ke ičienė 2006: 9). Žinoma, isų žodžių išski i į a ski as g upes u bū neįmanoma, odėl žodynas bu o ašomas i pagal abėcėlę. aigi da bas yko keliais e apais – iš p adžių žodžiai bu o sug upuo i pagal am ik as emas i p adė as adinamasis eminis ašymas – aip bu o ašoma: 1) ana omijos, bo anikos, chemijos, dailės, iloso ijos, izikos, o og a ijos, geog a ijos, is o ijos, kalbo y os, ka ybos, kompiu e ijos, kulina ijos, li e a ū os, me- dicinos, muzikos, pedagogikos, psichologijos, eligijos, spo o, s a ybos, e e ina ijos, zoologijos, žemdi bys ės i k . e minai, apa o, baldų, d a- bužių, indų, p o esijų, au ų i k . pa adinimai; 2) eiksmažodžių g upės ( eiksmažodžiai, pada y i su p iesagomis -au i, -in i, -y i, -o i i k ., įs an- gos, pa ūpinamieji, p iežas iniai, slink ies eiksmažodžiai); 3) kai ku ios būd a džių g upės (būd a džiai, pada y i su p iesagomis -ė as, -ykš is, -ingas, -y as, -opas, -o as, -uo as, sudu iniai būd a džiai i k .); 4) kai 1 Apie p adedamo eng i BŽ ikslus i pag indinius p incipus bu o ašy a Gim ojoje kalboje (GK 1999), ačiau, žinoma, ašan žodyną engėjų požiū is į kai ku iuos dalykus šiek iek ki o. 2 čia BŽ engėjams ge okai padėjo J. Paulausko Sis eminis lie u ių kalbos žodynas (Paulaus- kas 1987), Русский семантический словарь (RSS, i–ii, 2002; iii, 2003). 142 kALBOS kuL ŪRA | 83 ku ios kalbos dalys – būdiniai (p ie eiksmiai), dalely ės, iš ik ukai, į a džiai, jaus ukai, skai a džiai i k . eminis ašymas u ėjo i ūkumų – da bas ėjosi lėčiau, nes žodžius eikėjo g upuo i, lygin i jų apib ėž is i pan. ačiau p i alumai bu o ne- abejo ini. iš yškėjo panašių žodžių ienodumai i ski umai, daugeliu a e- jų bu o suku os am ik ai g upei būdingos apib ėžčių schemos3 (apie kai ku ių žodžių apib ėžčių schemas da ž . Mu mulai y ė 2006: 34–54; nak- inienė 2006: 21), leng iau bu o ski i eikšmes. Pa yzdžiui, au ų pa adi- nimai BŽ apib ėžiami aip: ‘ au a, gy enan i am ik oje ie oje, kalban i am ik os g upės kalba’. Plg.: be bè ai4 dk . dgs. (2) g upė au ų, gy enančių Šiau ės A ikoje, kalbančių a azi- jiečių kilmės be be ų kalbomis: Didžióji dals be bè ų gy ẽna káimuose, dals – kla jõkliai a pusiáu klajõkliai. b e ònai dk . dgs. (2) au a, gy enan i B e anės pusiasalyje, kalban i iena kel ų kalbų i p ancūzų kalba: B e ònų kalbà. bu iã ai dk . dgs. (2) au a, gy enan i Bu ia ijoje, Šiau ės Mongolijoje, Šiau ės Ry ų kinijoje, kalban i iena mongolų kalbų: Bu iã ų kalbà. lã iai dk . dgs. (2) au a, gy enan i La ijoje, kalban i iena y ų bal ų kalbų: Lã ių kalbà. A i inkamų būd a džių, pada y ų iš au ų a ba gy en ojų pa adinimų, ski iamos d i a daugiau eikšmių i apib ėžiama aip: 1. ‘būdingas am ik os ie o ės gy en ojams, jų kul ū ai a ai ie o ei’; 2. ‘ oje ie o ėje pagamin as, andamas i pan.’; 3. (jei kalbama apie au ą, u inčią sa o kalbą) ‘ os au os kalbõs, a kalba pa ašy as, leidžiamas i pan.’ Plg.: kazãchiškas, kazãchiška bd . (1) 1. būdingas kazachams, jų kul ū ai a kaza- chijai: Kazãchiškas s e ingùmas. Kazãchiškas mas as mán nepa ko, js laba ie bùs. 2. kazachijoje andamas, pagamin as: Kazãchiška na à. 3. kazachų kalbos, kazachų kalba pa ašy as, leidžiamas i pan.: Kazãchiški lak aščiai. mozambikiẽ iškas, mozambikiẽ iška bd . (1) 1. būdingas mozambikiečiams, jų kul ū ai a Mozambikui: Pie ùms álgėme paga mozambikiẽ išką ecèp ą 3 Žinoma, ų apib ėžčių schemų bu o laikomasi ne isais a ejais, ka ais a odė daug logiš- kiau i aiškiau ieną a ba ki ą žodį a jo eikšmę apib ėž i isai ki aip. 4 čia i oliau minimų žodžių apib ėž ys, pa yzdžiai i k . po galu inio edaga imo da gali pasikeis i. D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os 143 uõš ą iš eną. 2. Mozambike auginamas, pagamin as i pan.: Mozambikiẽ iš ka mẽd ilnė. Baldų pa adinimų apib ėž ies schema pasi ink a okia: ‘kaip a odo, kam ski as’. Plg.: ò elis dk . (1) minkš as baldas su a lošu i ank ū iais, pp . ienam žmogui sėdė- i; plg. k ėslas: Susi añgė ò elyje. Ssk į ò elį, àš a sissiu an kėds. ló a dk . (1) baldas iš medinio a me alinio ėmo i čiužinio, pp . ap auk o audi- niu, an ku io miegama: Viengùlė [d igùlė, d iaũkš ė] ló a. Siau à [pla , um pà] ló a. Pasiklók ló ą. Guk į ló ą i miegók. s ãlas dk . (4) baldas su plokščiu i šumi i iena a keliomis kojomis (ka ais su s alčiais, spin elėmis), an ku io algoma, ašoma i pan.: Rãšomasis [su lañks o masis, i ù ės, èniso, kompiù e io] s ãlas. Ss is p ie [už] s ãlo. Pakl i nuo s ãlo. Padeñg i [nu iñk i, nušlúos y i] s ãlą. P iežas inių eiksmažodžių apib ėž ies schema5 y a ‘da y i, elg is aip, kad yk ų pama iniu eiksmažodžiu nusaky as eiksmas’. Plg.: áušin i, áušina, áušino ksm. (ką, kuo) da y i, kad auš ų, ės ų: Áušin i peną. Ó u áu ši namas kondensã o ius ( ech.). Áušinamasis skỹs is ( ech.). | neig. (ko): Neáu šink pi iẽs, g eičiaũ užda ýk du s. | sng .: Gã indamas ándenį áugalas áušina si (bo .). ėsn i, ėsna, ėsno ksm. 1. (ką) da y i, kad ės ų (1 .), šal ų (o as): Lie ùs ės no ó ą. J a ėsna klma ą. 2. (ką) da y i, kad ės ų (2 .), aušin i: Vėsn i s iù bą. 3. (ką) da y i, kad ės ų (pa alpos), išaušin i: Vėsn i pi į. Vjo ėsnami kamba ia. 4. (ką) da y i, kad sušilęs ės ų, a sigai in ų ėsuma: Vasiai i da žó ės ės na o ganzmą. 5. (ką) da y i, kad ės ų (4 .), mažė ų įka š is: Vėsn i en uziãzmą [ni šį]. Ap ašan žodžius emomis, ienodžiau išski iamos jų eikšmės. ienas oks pa yzdys – minė ų būd a džių (kazãchiškas, mozambikiẽ iškas i . .) eikšmės. kaip ma ėme, jų y a mažiausiai d i. aip pa pa eikiamos i ki os leksinės seman inės g upės: jei p ie šokių pa adinimų ùmba, ángo, álsas nu odoma eikšmė (a eikšmės a spal is) ‘muzika’, okią pačią eikšmę u i i ki i šokių pa adinimus žymin ys žodžiai oks ò as, kad lis a oken òlas. 5 eiksmažodžius įsp aus i į schemas gana sudė inga i dažnai isai nebū ina. Jų aiškinimas ne e ai paklūs a ki iems dėsniams. Apie ieną eiksmažodžių g upę da plg. Jasiony ė, Zai kauskas (2006: 146–169). 144 kALBOS kuL ŪRA | 83 Plg.: ùmba dk . (1) kubiečių kilmės gy as p amoginis po inis šokis. | jo muzika. ángo dk . y . nekai . a gen iniečių kilmės idu inio empo ais ingas p amoginis po inis šokis su s aigiais s ab elėjimais: Šiẽme lais ájam šõkiui jiẽ pasi iñko ais ngą ángo. | jo muzika. álsas dk . (1) idu inio empo g acingas p amoginis po inis šokis, šokamas su- kan is a u. | jo muzika a panašios muzikos kū inys: J. Š áuso álsai. oks ò as dk . (2) g ei o empo p amoginis po inis šokis, šokamas čiuožiamu žingsniu: Foks ò as papl o po I pasaulnio kã o. | jo muzika. kad lis dk . (2) idu inio empo šokis su į ai iomis igū omis, ku į šoka lyginis po ų skaičius. | jo muzika. oken òlas dk . ns. (2) ame ikiečių kilmės g ei o empo p amoginis po inis šo- kis. | jo muzika. Di ban okiu me odu, pap asčiau a ink i žodžius, ku ie u ė ų pa ek- i į BŽ (apie žodžių a anką da ž . Lazauskai ė, Liu ke ičienė 1998: 205– 207; nak inienė 2006: 19). Jei į žodyną į aukiami anes èzija, diabè as, ka a ak à, a o ojas u bū ikėsis as i i anes è iką, diabè iką a glaukòmą. Jei žodyne andami isų šiuo me u esamų als ybių gy en ojų pa adinimai, u i bū i i isi iš okio ipo daik a a džių pada y i būd a džiai, ne ik kai ku ie iš jų. ki as e apas bu o ap ašy i likusius žodžius pagal abėcėlę. emomis ap- ašy i žodžiai bu o i emomis edaguojami. ada isos žodžių g upės jun- giamos pagal abėcėlę. Bend inės lie u ių kalbos žodyne a sisaky a lizdinio žodžių pa eikimo (apie kai ku iuos lizdinio žodžių pa eikimo p i alumus i ūkumus plačiau ž . Jakai ienė 2005: 50, 55–56; askelienė 2006: 55–71; Melnikienė 2009: 168–179), būdingo daugeliui aiškinamųjų žodynų: jame a ski ais s aipsniais ap ašomi eiksmažodžių i būd a džių ediniai, p ie eiksmiai i pan. Suma- žin a nuo odinio aiškinimo (apie kai ku ias nuo odinio aiškinimo p oblemas da ž . S e ikienė 2006: 181–191). ame pačiame žodyno s aipsnyje palik- i deminu y ai i neiginiai, ačiau a ei yje, ma y , į a ski us s aipsnius ei- kė ų kel i i juos (plačiau apie okio pa eikimo ūkumus ž . Šepe y ė 2006: 209–219). Įdomumo dėlei galima palygin i kelių žodžių pa eikimą šiame žodyne i Daba inės lie u ių kalbos žodyne ( oliau – DŽ6e 2006)6, ku is y a ienas iš pag indinių Bend inės lie u ių kalbos žodyno šal inių. 6 BŽ suda y ojai kaip šal iniais naudojosi isais Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimais, ačiau pag indinis, žinoma, bu o naujausias – šeš asis (elek oninis) leidimas. D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os 145 DŽ6e BŽ giẽd |as, ~à (4) 1. ku is be debesų, š iesus, saulė as: G. dangus, o as, y as. 2. y as, skaid us: G. anduo. 3. p k. linksmas: ~à nuo aika. ~os alandos. ~a p . ~ỹn p . ~ýbė (1) ~ùmas (2) gied a p . 1. → gied as 1: Gied a š iẽ čia sáulė. 2. → gied as 2: Gied a čiu  lẽ na upẽlis. | Ši dyjè kažkap gied a lid na. 3. → gied as 3: I sku sda m jiẽ sùgeba gy én i džiugia i gied a. giẽd as, gied à bd . (4) 1. be debesų, ne- apsiniaukęs; š iesus, saulė as, aiskus: Giẽd as dangùs. Gied ojè padángėje ná  dė k egždù ės. • an . apsiniaukęs, apniu- kęs, debesuo as. | ku iam esan , ku io me u dangus be debesų, neapsiniau- kęs; š iesus, saulė as: Giẽd ą nãk į gẽ a ž aigž dès s eb i. Vãka bù o gied èsnė dienà. Mán i gied ù, i da ganó u ó u paj yje smagù. • an . apsiniaukęs, apniu- kęs, da gano as. giẽd a be . gied as o as: Jei ý bùs giẽd a, a kýsime kapùs. • an . apsiniaukę, debesuo a. 2. y as, skaid us, š a us: Giẽd as anduõ. | š iesus, aiškus, y as: Me ginà žiū jo į j ã i u gied ù ž ilgsniù. | ska dus, skambus, aiškus: Iš ol a áidi giẽd as a pẽ lių skambji mas. 3. linksmas, smagus: Bu aũ apdo a nó as gied ù šypsniù. Gied à ai kỹs ė. gied ýbė dk . (1) (pp . didelis) gied u mas: O jau dangaũs aiskùmas, o jau ó o gied ýbė! gied ỹn p . 1. → gied as 1: Keliáuda mi džiaũgėmės š iesjančiu dangum – is olỹn, is gied ỹn. | Diẽnos kaska jo gied ỹn, o a asėsi. 2. → g ied as 2. 3. → gied as 3: Núo aika su kiek e na dai nà jo gied ỹn. gied ùmas dk . (2) 1. → g ied as 1: Ne ap sãkomas dienõs gied ùmas iš pa ý o. 2. → gied as 2: Tókį d ãsios gied ù mą iki õl bu aũ pa ý usi ik bažnýčioje. 3. → gied as 3: Mažàsis a s as i sùs pa ke  jo šỹpsenos gied umù. 146 kALBOS kuL ŪRA | 83 DŽ6e BŽ ùsišk|as, ~a (1) → u s a i: R. žodis. ~os aidės. ~ai p .: Kalbė i ~ai. ~ùmas (2) ùsiškai p . → usiškas 3: Kalb i ù siš kai. ùsiškas, ùsiška bd . (1) 1. būdingas u- sams, jų kul ū ai a Rusijai: Rùsiš ka pi s [k ósnis]. 2. Rusijoje pagamin as: Rù siškas i dulỹs. Rùsiška kosmè i ka. Rùsiški lėk ù ai. 3. usų kalbos, usų kal- ba pa ašy as: Rùsiškos adės. usiškùmas dk . (2) → usiškas 1: K  i kas pab žia, kad j labiáusiai dõmi na Dos ojè skio usiškùmas. kai žodžiai pa eikiami a ski ais s aipsniais, pap asčiau pa ody i jų eikš- mes, eikšmių a spal ius, įdė i pa yzdžių. Many ume, kad a o ojams oks pa eikimas y a pa ogesnis. kaip ma y i iš pa yzdžių, žodyne aiškumo su- me imais a sisaky a ildės, a s ojančios žodžio dalį. Pa yzdžiuose ki čiuoja- mi isi žodžiai, ne ik an aš inis. BŽ p ie isų žodžių nu odoma kalbos dalis, kai ku iais a ejais i skai- čius a giminė, o p ie eiksmažodžių i kai ku ių būd a džių a daik a a - džių (keblesniais a ejais) – sin aksinis junglumas7. Jis žymimas klausiamo- jo į a džio kas linksniais (be p ielinksnio a su p ielinksniu, skliaus uose). Seman inis žodžių junglumas pa odomas ilius aciniais pa yzdžiais. Plg.: ãc as dk . ns. (2) iš yno i k . gaunamas aš iai ūgš us skys is, a ojamas kaip p ieskonis, mais ui konse uo i i ma inuo i: Ãc o ūgš s [eseñcija]. Ac ù pa gá  di no salo às. alimeñ ai dk . dgs. (2) lėšos, ku ias pagal įs a ymą u i mokė i ė ai išlaiky i ai- kams a ba aikai ė ams: P isi es i alimen ùs. balsúo i, balsúoja, balsã o ksm. (dėl ko, p ieš ką, už ką, ką) pe inkimus a šiaip ką kolek y iai sp endžian a iduo i balsą, eikš i nuomonę balsu (biule eniu) a pakelian anką: Depu ã ai balsã o dėl su a iẽs a i ikã imo. Dù žmónės balsã o p ieš jõ pasilymą. Kàs balsúoja už a, kad leidinỹs b ų pa  in as spáus din i? Šiañdien balsúosime nu a mo p ojèk ą. 7 BŽ suda y ojai naudojosi Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynu (Sližienė 1994, 1998, 2004), Daba inės lie u ių kalbos g ama ika (DLkG), Kalbos pa a imais (kP S1, kP S2, kP S3) i k . Beje, kai ku ių žodžių a eikšmių junglumą eko nus a y i pa iems. D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os 147 plnas, pilnà bd . (3) 1. (ko) isiškai p ipildy as, užim as: P i inkaũ d  plnas pin i nès g ỹbų. 2. (ko) daug u in is, ku iame daug ko y a: Kẽlias plnas duobi. 3. (ko) apim as, kupinas (jausmo, ūpesčio, ypa ybės): Esù pilnà džiaũgsmo [méi lės, bái mės]. a s o ã imas dk . (1) (kam) → a s o au i: A s o ã imas klieñ ui. Junglumo žymėjimas neabejo inai bus naudingas a o ojams, ne ik su eiks g ama inės in o macijos, be i padės iš eng i kai ku ių kalbos klaidų. iena iš BŽ naujo ių – kaip an aš iniai iškeliami i dažniau a ojami d ižodžiai a keliažodžiai e minai a ba šiaip ealijų pa adinimai. Plg.: a gãnų kù as – aukš as medžioklinis šuo smailėjančiu snukiu i ilgais š elniais plaukais; ame ikiẽ iškasis ù bolas – egbį p imenan is d iejų komandų po 11 žaidėjų spo inis žaidimas su o aliu kamuoliu; juodóji mãgija – maginiai eiksmai blogam ikslui pasiek i, pik osioms d asioms padedan ; Pasku nis esmas – kai ku iose eligijose – eismas, ku į su engs žmonijai Die as, a ėjus pasaulio pabaigai. Į an aš yną aukiami ne ik bend iniai žodžiai, be i nemažai ik i- nių – ai labiau papli ę Lie u os i pasaulio ie o a džiai, pag indiniai eliginiai a dai i pan. BŽ engėjų nuomone, a o ojams okia in o ma- cija labai pa anki. Šiuo me u žodyno eks as jau isai baigiamas ašy i i edaguo i emo- mis. ada laukia iš isinis, abėcėlinis iso eks o edaga imas. Žodyno engėjams šį da bą neabejo inai paleng ins neseniai baig a ku i Bend inės lie u ių kalbos žodyno da binė duomenų bazė, į ku ią dedamas žodyno eks as i joje jungiamas pagal abėcėlę. Bazėje a ski us žodžius jau daba galima aisy i, pildy i. A ei yje, žinoma, bazę da eikės obulin i. Ji ne- abejo inai paleng ins da bą iek pi mojo, iek i ėlesnių BŽ leidimų engėjams. ŠAL iniAi DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. y . ed. S. keinys. elek oninis leidimas, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. 148 kALBOS kuL ŪRA | 83 Li eRA ŪRA DLkG 1994: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. . Amb azas, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Gk 1999: P is a ome engiamą bend inės kalbos žodyną. – Gim oji kalba 7, 1–10. Jakai ienė e. 2005: Leksikog a ija, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Jasiony ė e., Zaikauskas e. 2006: ilokucinių eiksmažodžių eikšmės aiškinimas bend inės kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiš kinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i- u as, 149–169. kP S1 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: linksnių a ojimas, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. kP S2 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: p ielinksnių i polinksnių a ojimas, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. kP S3 2003: Kalbos pa a imai. Sin aksė: į ai ūs dalykai, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. L a z a u s k a i ė ., L i u k e i č i e n ė D. 1998: algių i gė imų pa adinimai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Lie u ių kalbo y os klausimai 40, 205–217. L i u k e i č i e n ė D. 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i ealybė. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–18. Melnikienė D. 2009: D ikalbiai žodynai Lie u oje: megas uk ū os, mak o s uk ū os i mik os uk ū os ypa umai, ilnius: ilniaus uni e si e o lei- dykla. Mu mulai y ė D. 2006: kai ku ių daik a a džių apib ėžimas „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 34–54. n a k i n i e n ė G. 2006: S a besnieji Bend inės lie u ių kalbos žodyno seman- ikos aspek ai. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kal bos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 19–33. Pa u l a u s k a s J. 1987: Sis eminis lie u ių kalbos žodynas, ilnius: Mokslas. RSS i–ii 2002: Русский семантический словарь 1, 2. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква: Азбуковник. RSS iii 2003: Русский семантический словарь 3. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква: Азбуковник. Sližienė n. 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. D. Liu ke ičienė. Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os 149 Sližienė n. 1998: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), il- nius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. S l i ž i e n ė n. 2004: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), il- nius: Lie u ių kalbos ins i u as. S e i k i e n ė D. 2006: kai ku ios iš es inių būd a džių i iš jų pada y ų p ie eiksmių pa eikimo aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose p ob- lemos. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žo dynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 181–191. Š e p e y ė R. 2006: Dėl žodžių ilius a imo jų ediniais aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 209–220. as k e l i e n ė J. 2006: Dėl kai ku ių da inių pa eikimo „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 55–71. Gau a 2010 09 14 He S RuC uRe, AiMS AnD Fu uRe PROSPeC S OF He DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN Summa y he Cen e o Lexicog aphy a he ins i u e o he Li huanian language is cu - en ly compiling he Dic iona y o S anda d Li huanian. i is a p esc ip i e gen- e al dic iona y whose edi o s aim o egis e he co ec usage o con empo a y Li huanian. An a emp has been aken o achie e a balance be ween o mal and colloquial uses o wo ds. he compile s ha e also seeked: 1) o apply a mo e sys ema ic app oach, and 2) o g adually mode nize he p ocess o compila ion by implemen ing insigh s om mode n lexicog aphic publica ions o o he lan- guages in o he con ex o he Li huanian lexicog aphic adi ion. o achie e sys ema ici y, he Dic iona y o S anda d Li huanian is no only edi ed bu also w i en by dealing wi h sepa a e lexico-seman ic o de i a ional wo d g oups. A comple e iew o simila wo ds allows o o mula e de ini ions mo e accu a ely and, when necessa y, o c ea e de ining pa e ns as well as dis- inguish he senses mo e p ecisely. Sys ema ici y also makes he p ocess o wo d selec ion easie . he compile s gi e p e e ence o sho e dic iona y en ies hence e bal, adjec i al, ad e bial e c. de i a i es o nouns a e p esen ed in sepa a e en ies a he han in one en y o he nominal headwo d. Compounds ha a e