scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Jonas Jablonskis ir lietuvių spaudos draudimas

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Jonas Jablonskis ir lietuvių spaudos draudimas

Author: Vitas Labutis
Year: 2010
Source: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/download/270/335
V. Labu is. Jonas Jablonskis y
la p ohibición de la p ensa li uanas 19
VITAS LABUTIS
Uni e sidad de Vilna
JONas JabLONskis
IRETUVI SPAUDOS DRAUDIMAS XIX a. segunda pa e en Li uania lengua y
lie u idad ken ėjo en e kūjo y p iekalo en e nuožmios usi ikacija y
lė os, pe o ya hace iempo comenzėjusios polonizaciones lenkinimo y
lenkėjimo. Rusi icacia especialmen e doluzmen e golpeó in odujidos
li uanos imp udas p ohibi imo la yniško pag indo ašmenimis (18641865 m.).
Jau iausiai es o sob e i ió sub endusa lie u ių š iesuomenė, pe o
ep esudas unacuno o de o a mane a esis íasi la mayo pa e lie u ių
nau os.
Jonú Jablonskiu ambién kliu o o ca inės p iespaudos kūjo smūgių, po que él
e a y sociedadininkas. En sus ecue dos es o no ó y An anas Sme ona:
Dažnas con a á que J. Jablonskis habiendo sido sólo o binis a, que le no
p eocupada ni polí ica ni ida de sociedad. Ne iesa. A él p eocupé odo, que
ocaba li oneses des ino, labes amen e, desde luego, sus lengua y esc i as.
- Sme ona 1930: 43.
Toda ía más de alladamen e Jono Jablonskio sociomeniškumą desc ibió su
esc i os edi o Juozas Balčikonis. En la biog a ía de J. Jablonski de T ump se
su cuen a: Apdo ano ado de un g an y guisa o in elec o, él pod ía llega lejos a
aspasa los mu os de la ciencia de la lengua li uana y pasiña se a la común
ciencia lingüís ica, si no hubie a a sis ojusi c uces de camino o a de su
pe sonalidad su in encible deseo de se i a su k aš ia, deseo de que sus
esul ados de ciencia ue an apasionados po la amplia sociedad. [...] Le
p eocupaba igualamen e oda los li uanos ida: egocijaba sus compa ien es
log os, paudamen e a jaus aba desas es, él po odas pa es podiendo
con ibuía su abajo y dėkle. [...] Donde y cuando sólo ė ynė llamaba a sus
hijos, él p ime o izciendía su oz y p ime o bailaba se i le. (Balčikonis 1932: XI).
Galu inai J. Jablonskis ap esu ó des ina su ida abaja lie u ybės
labui y p incipalmen e p eocupa se lie u ių kalba, cuando 1881 m., g aduęs Ma-
20 KALBOS KULTÜRA | 83 ijampolės gimnaziją1, comenzó a es udia en la
uni e sidad de Moscú2. Es eį decidimín omen ó a ias ci cuns ancias: 1)
ac i is desde el an e io men e ac uado Moscú es udian es li uanos, disy usių
sí de polkų, bú elio ac i idades; 2) la impo ancia de la ciencia de la lengua
li uanas a los es udios de o as lenguas ele ados de los p o eso es F. Ko šo
(g aikos, más a de y la ynų kalbos), F. Fo una o o (li inamoji kalbo y a3,
especialmen e su enseñado el cu so de lengua li uanas; plg. Pi očkinas his o ia
1977: 32), V. Mile io (Ry ų); 3) Al llega a Moscú aquí ya espe aba en 1883 P ūsijoje
apa eciusi ilegali Auš a4. Cabe eco da y es a ale iška J. Jablonskio kilmę de
menos a ec ada polonizació de Užnemunės pap ūsės, y lie u iškumo kibi kš is,
las cuales le įs igo ya en años de gimnasio de encuen os con Pe u
K iaučiūnu y Jonu Basana ičiumi.
m. comenzado la p ohibición de los li uanos5 ue dangs omas no u ius apa a de los polkų, pe o
los gobe nandos sa más p eocupėjo la nación li uánica asimila , es ablece esą alguna ez
expues a uni isą usų es ado, en la cual habi ada y esc i a usiškai 1864.6 Todo el p og amas de
los li uanos usinio cons i uyó 1 Ma ijampolės gimnaziją J. Jablonskis baigé medalla de o o,
adqui iendo no malus undamen os de lenguas clásicas y neišleidęs de akių no s y silpnokai
enseñs y o lie u ių kalbos ku s, su eikusio opo unidad ob ene s ipendiją de la Uni e sidad de
Moscú. 2 A la segunda mi ad del XIX es udió en la Uni e sidad de Moscú no mázs bū ys u u os de
lasjymios de Li uania sociedad y ciencia J. Basana ičius, A. Bo y ius, K. G inius, J. Jablonskis, P.
Mašio as, S. Ma ulai is, V. Pie a is y k . 3 F. Fo uno o y V. Mile io a o ecimos a J. Jablonski
p obablemen e o aleció y sus an e es a isi a y desc i a Liud ina de diez años, a ima
Jablonskis shnek ai (z . MUI, 1872, No 1). A apo, F. Fo una o incen igó J. Jablonskį doma se
au osaka y gy ąja lengua. Con Fo una o a Jablonskis nou aukė las conexiones y g adués
uni e sidad más de 20 años. 4 J. Jablonskis inmedia amen e comenzó Auš ai six inė i
ko espondencias desde Moscú y desde su k aš a žmonių gy enimo (ž . Palionis 1957).
5 Abusa li e a u a sob e p ohibición de p ensa aquí nė nebandoma ap ėp i menciona sólo
unos pocos au o esų: Ruseckas 1929; Me kys 1978, 1994; Vėb a 1992; Tyla 2004; S aliūnas (sud.)
2004 y k .
6 La p ohibición de P ensa ue y una de ep esinių medidas, de las cuales Rusia au o idad
ėmėsi con a Li uanies nación as 1863 m. ebelión. Su malšinimi di igía el conde M. Mu a jo ,
que ya había paga sėjęs en lucha con 18301831 m. pa icipan es en la ebelión, isi és ca ą
sugi iendo ce a Vilniaus uni e sidadá y aka ines gube nijas escuelas odo enseña usas
en lengua (I inskij, Masionienė y k . (sud.) 1998: 212). Tapusiam Vilniaus gene algube na o ium,
dadoos p imus ó denes p ohibi lie u ių spaudą lie u iškomis aidėmis M. Mu a jo ui
k aš as, de el cual había su gido J. Jablonskis, Augus a o (Su alkų) gube nija en ó en la
llamada eino de Polonia no ue sub aldus, pe o di ec amen e M. Mu a jo exigía que sus
po a kiai aquí podían po la p ohibición de la p ensa. Po cie o, J. Jablonskis no menciona
o os p ohibición de p ensa somany ojos y ejecu o es, sólo elionį g a ą Mu a jo ą. Y sus
bú a nemajo bu io: K. Kau manas, I. Ko nilo as, V. Kulinas, S. Mikuckis, N. Miliu inas y k .
(j . Me kys 1978).
V. Labu is. Jonas Jablonskis y le onios p ados p ohibición 21 es icciones de la
lengua li uanas en la ida o icial, p ohibición de escuelas en lengua li uanas,
p ohibición de lie u iškos p ados la ynišku y go išku aidynu y sus i uy en sus
esc i os usiškos in oducción, Ca alikų bažnyčios pe secución y
s ačia ikybės p o ega imas, p ohibición a lie u i ka alikams di b i moky ojais,
adminis acijos da buo ojais, a jų ie ojda binan į usų a siklius (pl. 8). Tyla
2004: Lie u iškos spaudos la yniško pag indo dedicada esc i osmenimis los
obje i os más impo an es ue on elemen o iai y escuelasų ado ėliai,
maldaknygės, calenda ios, o a sociomenei li e a u a, pe iodinė spauda. Más
a de exenciones limi adas comenzadas aplica sólo a abajos de ciencia.
Desde los iempos de es udios J. Jablonskis in oluc ó en lucha con la p ohibición
de p ensa idéjinas undamen os, ac i amen e pa icipó en p ohibiamojada
imp uda, ją lėpė, pla ino, ayudó knygnešiam, en epais esc ibió libe alios usos
pe iódicos y e is as y más amplios cues iones lie u ybės. Esa koba pe smelké
sus es diezim is ac i idades pedagógicas y cien í icas años. O a e us,
ca ínas p i p ados po a kiai y aldininkų ep esiones cons an emen e lamdė
p opio J. Jablonskio ida.
Todo el iempo J. Jablonskis neišleido de akios y polonizació del e ec o
li uáneos al idioma y pačiai lie u ybei. Siendo un es udian e del e ce cu so,
1884 m. usos legaliajai p ensa p esen a on 5 g andes a ículos, cuyos
di eccioní indican y í ulos: Lie u a i abėcėlė jai, Šis as o Lie u os, Li uu os
d asininkų jėga, Lie u io balsas (Da apie aid), Dėl P. P. Visip as Mu aškais
a sisky imas nuo lie u ių lenkų7. Aquí p incipalmen e g ildenados dos emas:
nesèkmingi in en os aplica ci ilicá Li u iškiem aš ams y pos e io
polonizacijos p i imas, a el cual con ibuyó y nemaja pa e ka alikų kunigų.
en el p ime a ículo, polemizuando con alguncoo seño P. B., in en anci demos ando que
ci ilica en los esc i os li u iškos de uso iejo us o a y bas an e pinkan i, J. Jabauglonskis
echaza odos supues os p. P. B. a gumen us, ecue da que los li uanos con le as usiškomis
p usdėm knygų neapkenčia, incluso las queman, y adecuadamen e su o mulaa las azones
p incipales, po qué los li uanos no usan esos lib os: 1) el li uniano se esc ibe en le a la ina
du an e ein a años y él ya en su cue po y sang e; 2) la gen e Li uania, p incipalmen e
ag icul o es, bas an e konse a y i y neno omi epudiako anųjų o mas; 3) la nue a abėcėlę
pasme kė didelę į aką u in ys ie iniai 7 Los p ime os cua o a ículos publicados en el
pe iódico Современные известия, y quincasis žu nale Русь. (Bases de A. Pi očkino a la
de e minación de esas a ículos au o ía y a las aducciones p esen adas en la colección que
suyo compuso; éase Pi očkinas 1991: 1254).
22 KALBOS KULTÜRA | 83 sace do es; 4) odo mundo li uanis ai usa la ynišką
abėcėlę imp usdindami lie u iškus ex os; 5) el mismo hecho de que o denado
imp imi dpain i i usiškai, ac úa comple amen e con a io (Pi očkinas, sud.,
1991: 15). Ponui P. B., a i mando, que odos los sonidos de la lengua li uanas
puedeí se señalimi usiškomis aidėmis, J. Jablonskis p opone pažiū ė i al
menos en F. Fo una o o y V. Mile io edleis as lie u ių liaudies dainas, en las
cuales en e usiškų as como sólo la inichas e incluso nue a sugal o as
le as y signos, no eniendo co espondimenos usos abėcėlėje. En el
Legaliame Rusijoje publicado pe iódico J. Jab lonskis un pa de eces ci a de
P usia a ėjusią Auš ą y po in di ec amen e cuen a: Rusų planai Lie u oje
bank u a o...8 Baigęs 1885 m. Moscow os uni e si e ą, J. Jab lonskis cu e ios
con medio años a duamen e buscó luga de maes o Vilnius, Va so os y o os
luga es de ciencia apa digos. En pa icula él a aía Ma ijampolés gimnazia,
donde abajó unos cuan os conocidos maes os y unciones de inspec o
ėjo des e k aš o homb e And ius Bo y ius. Desa o unadamen e, el úl imo,
susqui ado po Li uu idad con sla o ilu di ec o um, desde esos mismos años
augpjücio 1 d. ya había sido ele ado a Kališą (ž . Ci kulia 1885: 253). J.
Jablonskis du an e algún iempo u o e se con abajos casuales. Pe
p o ekción J. Jablonskiu 1889 m. inalmen e log ó ob ene el luga de maes o
de la ynas y g eikos lenguas Min aujoje. Aquí i io y mokėsi nemaja
lie u ians. Jablonskių namai pasida é e u lie u ių mokslei ių i š iesuomenės
židiniu, en cuya ac i idad incluíama oda amilia (Pi očkinas 1977: 7375;
Lukėnai ėG iciu ienė 2009: 25).
Min aujojá di e sas mane as y o mas J. Jablonskis abajó el abajo p omadin oyo de
Li uu ía: ayudó ins ala sec a Kūdikio compañía, colabo ó con V. Kudi kos sumany ąja
Li e a iškąja d augija, ayudó a o ganiza a pininkų su ažia imas, aquí él lo isi aba y
lib oñés Ju gis Biel (ž . A ižonis 1921: 532). Especialmen e p oduc i amen e di e sos
slapy a džiais pasi ašinėdamas es e pe íodo él colabo ó con V. Kudi kos edaguojamu
Va pu. A. Pi očkino cálculo, 18901894 m. J. Jablonskis Va pe publicó más que 24 a ículos
(Pi očkinas 1977: 78). En ellas conside s y i lie u ių mokyklų i elemen o ių eikalai, ūkininkams
ski ų knygelių ema ika i k . Va pininkai 8 Po a iosolicos años los le onios imp udos
p ohibimien o be il iškumą y p incipales sus nonuspechoso azones simila men e ėmė
le an a algunos apdai esni usos aldininkai: 1896 m. Va šu os gene algube na o ius A.
Ime e inskis, Kauno go e na o ius S. Suchadolskis, más a de ambién y Vilniaus
gene algube na o ius P. S ia opolkasMi skis, o eigiau, eikiamas según acumul a
in o mación, y minis e as de asun os in e nos (po cie o, des ígęsela oda los le onios
p ados) Vė ė Plėė (1904). Po supues o, hubo y a caslios adminis ado es, de ensusios la
p ohibición de la p ensa li uanas (Tyla 2004: 5, 9).
V. Labu is. Jonas Jablonskis y li uanos imp udos p ohibición 23 ya
comp endía, que luchando con p ensas p ohibición y polonización hay que
p eocupa se y li uáneas lenguas e i imi, ad imp usdino y comunesina
lenguaba unda us klojusius J. Jablonskio da bus, incluso e al didelį g ynai
kalbinį su da bu como
Medega sin aksiu.
Ampliamen e zumbando a los asun os lie u ybės, J. Jablonskis indulgíase y en discusiones po
la his o ia de Li uania. Pakanka menciona du Va pe public us a ículos de es a á ea (ž .
Jablonskio esc i os 1932: 1322, 2324). En la p ime a se en a iza, como educido el ni el
cien í ico del cong eso de a queólogos usos o ganizado en Vilniú exigiendo a los cien í icos
li uanos y polkos lee nos los in o mes sólo en usas lengua (la mayo ía de es os países
a queólogos en ame cong eso de odo no asis ib ę). J. Jablonskis, eco dando okiechos
habla leyi a a A. Bezzenbe ge io in o me, con a á li šiolei ak ualią men į: Kain smagu,
saliéndose de bjau ias polí icas landynių, e con sus oculos, que e dade a ciencia siemp e
se qui a i mokslu. (Jablonskio esc ibe 1932: 17). Desde min aujos J. Jablonskio esc i as a ias
ca as de ca as a los cien í icos usos e is a Ži á s a ina edi o a V. Lamanskiu, p o . F.
Fo una o , A. Šach ma o y k . (Pi očkinas, sud., 1985: 205206). J. Jablonskis insinúa que había
ecopilado sob e 1000 li uáneos liaudies dainos y sob e 100 pasakos (colec ada nau osaca
des ino desconocido). En o a ca a a Lamanskiu ecue da que an es de 1215 años
p o eso es de la Uni e sidad de Moscú F. Ko šas, F. Fo una o , V. Mile is in en a on c ea
Li u ias ilologų d augiją, que sus abajos e a numachiusi imp udi i la yniškomis aidėmis.
Desa o unadamen e, d augija no ecibiusi pe miso ac ua , po que esą podėjusi o in i
Li u išką sa imonę. J. Jablonskis 1896 m. eikęs E nog a ijos sky iui s eig i lie u ių i la ių
d augiją, panašią como kadaise Mosk oje neleis a lie u ių ilologų d augija. muy
es ic amen e J. Jablonskis suk i icó P. B iance o, que hacióse a sí mismo esc i o ,
his o iiku y publicis u, lib o á Oche k древней Литвы и западной России (išleis ą Vilniuje 1891
m.)9, en la cual se a i ma que la mayo pa e de los Li uanos ya desde XIII a. puikiai kalbėję
usiškai, bu ę p iėmę usų pap očius i s ačia ikių ikėjimą. P. B iance o apyb aiža u o
usada ep esa Li uia adap ada a la his o ia usa manualėlį, in en inusį e idencia Li u ians y
usų au ų bend ys9 Pa elo B iance o (su nomb e no Dimi ijus) apyb aižos exce o se
puede encon a hace unos doce años edi ado en ch es oma ijoje (ž . I inskij, Masionienė
and k . 1998: 242243). P. B iance as, seemis, p e endía gana pa a M. Mu a jo o un concu so
anunciado pa a esc ibi un lib o de guías de his o ia de Rusia dedicado a la egión del No e
Occiden al. Aunque ue p ome ida solidi 1000 ublios p emia, a ios años la uni e sidad de
Moscú conside s i u concu so nadie nesusiža ėjo (ž . MUI 1872).

24 KALBOS KULTÜRA | 83 és a desde más an iguos iempos, kas ca o polí icos
muy cuidėję. Daugiapusė J. Jab lonskio ac i idades, especialmen e su in lujo a la
ju en ud, a ajo los ojos usos ganda os y él ue ele ado más lejos de
Li uania en Taliną (Re elį). Taline J. Jablonskiu u o di ec amen e expe imen a
pe seguiojimien o de la p ensa li uanas lle ados a cabo de las ep esiones de
los aldininkų usos. Jiems sugie e galas ue, cuando, mucho ku haciendo
k a as, Palangoje con L. Vaineikį encon ado nemažai di ecciones, en e ellos y
J. Jablonskio. Tom a k ės i odos lie u ius, u ėjusius elaciones con L.
Vaineikiu. 1900 m. a inales de oc ub e k a a hecha y J. Jablonskio bu e. Ganda ai
omó oda la manusc i a ma e ialá, nemaja lib os. P asidėjo a dymai, Liepoja
genda s je e del adėjėjas A. Vonsiackis ėmė ku p i bylą10. Sob e los eigos y
me amus acusinimus J. Jablonskis bas an e de alladamen e esc ibé usos
académams F. Ko šui, F. Fo una o , A. Šachma o , e is a Ži á s a ina
edi o io a V. Lamanski. De ellos espe ábamos ayuda. En Sus ca as discuie, kokie
menki llamados los daik iniai e idencias. Es o habida juod aščiai dos dos V.
Kudi kai esc ibían ca as, del a ículo Apsid audimo d augija desde
pe secución juod aš is, zap ašų knygu ė con di e sas ilologicas ano aciones.
Más a e ado apa ecido un juodesc i , en el que habia neg aži azė: Užuos
kokį niekniekį šungal iai, y sano desapa ecido11. Be o, iz yškėjo, que Va pe
slapy a džiu Obuolai is pasi ašinėjęs pe sona es J. Jab lonskis. Pe a dymus y
esc i os en miaiškinimuose sob e odos los ca gos
J. Jablonskis a adamen e de endió, pe o ue o zado p esen a solici ud
se a leído del abajo del maes o.
Ene gicamen e J. Jablonskį ėmėsi gin i F. Ko šas, bien conocinojęs Rygoje abaja busį
ciencia dis yga dos, a la cual pe eneció J. Jablonskis, cu a o ių A. Š a cą, sin emba go
es e, alguna ez habiendo sido su la ynų kalbos dės y ojas, aho a J. Jablonskį laikė nelegalių
kū ėju y pla inoju. Desa o unadamen e, el caso alcanzó Pe e bu go p oku a u ación,
In e io asun os y Teisingumo minis e ios. Aquí J. Jablonskiui neįs engé ayuda ni
académikai. Con ca o minia él y g upo o os Li uanos adminis a i amen e ue nubaus i
públicaja polició supe isu a d ejiem años y em imi. T em i luga J. Jablonskis op ó
Psko ą. Aunque y 10 Hace unos años el mismo A. Vonsiackis daužė Ma ijampolėje Sie yno
d augiją. Toda la línea del caso alzado a J. Jablonski es á discu ida en de alle en un a ículo
especial de A. Pi očkin (Pi očkinas 1971: 113124).
11 Desde 1900 m. 7 de diciemb e ca acho F. Fo una o ui (ž . Pi očkinas, sud., 1985: 105).
Es e y o as aš iški e idencias desc ibi se y m. 1901 d. de eb e o 2 laiške V. Lamanskiu,
solo aquí aún es yškin a, que ese lech el esc i o udonu in a ( en mismo, 222224). Vaya,
genda us ese ojón pin al oda en u eció.
V. Labu is. Jonas Jablonskis y la p ensa li uanas p ohibición 25 p eslėg os, em yje kalbininkas
no baido las manos12. Desde Psko él en ió a la Academia usa de ciencias nusié A. Juškos dicodino
del p ime omo,,Baigiamąjį žodį (ce ca 50 p.). Aquí, en e o a co, se menciona que a las pe sonas,
ag adusius ocynum ma e ia, sal ykos zá ašinė ojui, ganda ai algunas eces sin ce imonialías
izk a yda o (Pi očkinas, sud., 1991: 143). Además, 1903 m. J. Jablonskis da įso en ia le Va pui
luoš ą sus a emenimien os pe o sólo sob e in ancia, mokymąsi, Auš os apa ición, Kudi kos
a si e imą, pe o sob e nada abajo Min aujoje y sob e su bylą. Tuos ecue dos i mó un
especial apodoju […] Ki elis Nusmuko (Jablonskio esc i os 1932: 6973). J. Jablonskiui ex is ue
su umpida y leis a apsigu i en Šiauliuose, po que acedió la p ohibición imp udos anulación. Ya
desde Psko a Po il Višinski en una ca a esc i a a J. Jablonskis de la p ensa usas insis ió en
ales signos13. La a adlumb e de la nación Li uania en di e sas mane as de endiendo lie u iškąją
spaudą (čia nemažas y J. Jablonskio indėlis), usų mokslo žmonių y algunos cuyo aldininkų oces,
que esa p ohibición nepasi eisinęs14, en odo impe ío uso p asidėjęs e oliucinis judėjimas y
nepasi enkinimas gue a con baigija Japon imi odo es o inalmen e pa eiké Rusia pode zá y m.
mayo 7 d. 1904 ue publicado el enca go ca o aboli esa p ohibición. Sob e la cancelación de la
p ohibición de p ensa J. Jablonskis Šiauliuose ap endió de pe iódicos. Y el dec e o za
inmedia amen e mismo Li u iškai ue publicado y Vilniaus Š . Mikalojaus iglesia. Sujaudi as
pe sonas inco i šus ag adece al gene algube na o i S ia opolkuiMi ski o incluso e e za ú. J.
Jablonskis ales padėkos no la apoyó. 12 P. Mašio as es ap amen e obse ado: [j]uo ekda o a
Jablonski skaudότερη pausmė, él pascuán sma kía omaba a in e ump o abajo (Mašio as 1930:
46). 13 En ese momen o en la e is a Новое время expe imen ado pe iodis a Se gejus
Sy omia niko as, esc ibiendo no solo en di e sos usos, sino ambién en ex anje os pe iódicos,
publicó un a ículo, indicando que el gobie no po in se p eocupó po la solución de la cues ión del
al abe o li u iško y que cuan o an es se busquiese e ocada la p ohibición de imp imi lie u y
zemaičių knygas lie u ių usla ynų š i u, an o se á más bene icioso pa a el asun o (Pi očkinas,
sud, 1985: 393). 14 Lie u ių spaudos lie u iškaislo yniškais ašmenimis eikalai a ias ins i uciones
del impe io Rusijos ue on conside ados más de 7 años: desde 1896 m. has a 1904 m. comienzos (plg.
Tyla 2004: 10). Bū a y gynusių imp udos p ohibo, y consinkancien es cambia lo en pa e pe mi i
la yniškomis aidėmis imp imdi i sólo elemen o ius, maldaknyges y calenda io, y exigusių esa
p udos p ohibo comple amen e aboli se. Encan ado que los oponen es de la de ogación
p incipalmen e hubie an es ado de Liaudies Minis e io de Educación, y shalininkų de el Minis e io
de Asun os In e nos (K. S olmanas, V. Plė ė y k .). Tsas había cons i uido un especialų komi e ą,
que e u ió odas anks esnius decisiones del gobie no uso y po a kius, ap ibojusius lie u ių y
zemaičių aš iją en sus iendas; sin usichos esc i os, pe mi i usa la yniškus y o os esc i os.
Cás ese dic amen del comi é con i mó.
26 LEBROS
CULTÚRA | 83
Él laišku Po ilą Višinskį in i ó inmedia amen e a iaja inmedia amen e a
Šiaulius, a o o día ya p ome ía conduci a Vilnių paña , qué hace ilniečiai.
La mayo ies a J. Jablonskis man u o ese día, cuando en Vilniú comenzado
publica el dia io esc i o Vilniaus žinios. Legalūs lie u iški laik aščiai,
calenda ios, esc i os a odos comp ensible buena lengua, enían le an a
lie u ių sa imonę; además, aún espe aba pesada kamba po Li u ichas
escuelas y jomas adecuados di igillas. Li uania aún e a pa e aún del impe io
uso, p ensa censu a no desapa eció, ebesiplė oyo polonización15.
Suski condición especialmen e p endió asun os de escuelas. Vilniuje ue leis a
lecciona lengua Li uania ijose escuelas, pe o el gobie no pa a eso dine o
nesky ė. La gen e mismos de la lengua li uanas asun oú dėjo dine o, de los
cuales šiokia al alga pagada y en es e abajo kibusiam J. Jablonskiui.
P o incijoje ue aún peo . Šiauliues y Pane ėžyje, como 1912 m. J. Jablonskis
esc ibé J. Basana ičiui, hay ik ai polkų kalbos maes os, y lie u ių kalbos allí
nadie nemoko. La impo ancia de la e i alización de la p ensa Li uania Jonas
Jablonskis bien pe cibió, pe o comp endió y qué di icul ades aún end á
expe imen a po el o alecimien o lie u ismo y asun os de la lengua
Li uania. Jį ap eciamos como bend inés li uáneos lengua puoselė oja,
no minamosios nues a g ama icos kū ėja, sin emba go debíamos alo a y
como isuomenės eikėją, combo oją po lie u ybės, po li uáneos lengua de echos.
LITERATūRA
A i ž on is P. 1921: Jablonskis Min aujoj, Re ely, Psko e. – Lie u ių mokykla,
N . 12.
A i ž on is P. 1930: Žodis ki as apie Joną Jablonskį. – Kalba 1 (2), 48–55.
B a l č ikon is J. 1932: T umpas [Jablonskio] gy enimo ap ašymas. – Jablons-
kio aš ai 1, XI–XXX.
B iance P. D. 1891: П. Д. Брянцев. Очерк древней Литвы и запад ной
России. – Русская литература в Литве: XIV–XX в. в., Vilnius: Lie u os
ašy ojų sąjungos leidykla, 1998, 241–243.
C yl o N. I. (sud.) 1866: Н. И. Цылов. Сборник распоряжений графа
Ми хаи ла Николаевича Муравьева. – Русская литература в Литве: XIV–
XX в. в., Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla, 1998, 213–217.
15 P ieš pa spaudos a ga imą polonizacijos mas ais Lie u oje laiške kun. J. TumuiVaižgan ui
baisėjosi i Ša ijos Ragana (ž . Žėkai ė 1986: 142).
V. Labu is. Jonas Jablonskis i lie u ių spaudos d audimas
27
Ci kulia 1885: Циркуляр по Варшавскому учебному округу, N . 9.
i inskij P., Side a ičius R., Masionienė B., Me ž inskai ė B.
1998: Русская литература в Литве: XIV–XX в. в. Хрестоматия, Vil nius:
Lie u os ašy ojų sąjungos leidykla.
Jablonskio aš ai 1932: Jablonskio aš ai 1. Visuomenės s aipsniai. Sud. J. Bal-
čikonis, Kaunas.
L i i n s k a i ė D. 2005: Ki ilikos E angelijų ašyba: Lau ynas I inskis i
Jonas K eščinskis. – A chi um Li huanicum 7, 123–138.
Lukėnai ėG iciu ienė E. 2009: Kons ancijos i Jono Jablonskių šeima,
Vilnius: Lie u os nacionalinis muziejus.
M a š i o as P. 1930: Šis as iš Rygiškių Jono sunkaus gy enimo. – Kalba 1 (2),
44–48.
M e k e l is A. 1930: Jonas Jablonskis. – Kalba 1 (2), 7–36.
M e k ys V. 1978: Nelegalioji lie u ių spauda kapi alizmo laiko a piu (ligi 1904 m.),
Vilnius: Mokslas.
Me kys V. 1994: D audžiamosios lie u iškos spaudos kelias 1864–1904 m.,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
MUI 1872: Московскиe университетскиe известия, N . 1–4.
Pa li o n i s J. (sud.) 1957: J. Jablonskis. Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Vals ybinė
poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Peckus V., Viliūnas V. 2005: Ma ijampolės moky ojai, Šiauliai: Saulės
del a.
P i oč ki n a s A. 1971: J. Jablonskio bylos medžiaga. – Kalbo y a 23 (1),
113–125.
P i oč ki na s A. 1977: P ie bend inės kalbos iš akų, Vilnius: Mokslas.
P i oč ki na s A. 1980: Jonas Jablonskis, Kaunas: Š iesa.
P i oč ki na s A. (sud.) 1985: Jono Jablonskio laiškai, Vilnius: Mokslas.
P i oč ki na s A. (sud.) 1991: J. Jablonskis. S aipsniai i laiškai, Vilnius:
Mokslas.
R u s e c k as P. 1929: Spaudos d audimo gadynė, Kaunas: Spaudos ondas.
Sabaliauskas A. 1979: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija iki 1940 m., Vilnius:
Mokslas.
S m e o n a A. 1930: A siminimų b uožai. – Kalba 1 (2), 37–44.
S a l iū na s D. (sud.) 2004: Raidžių d audimo me ai, Vilnius: Lie u os is o i-
jos ins i u as.
S u b a č i us G. 2006: Kazimie o Lelio i Ipoli o Liu os anskio lie u iškos ki-
ilikos modeliai, 1887–1891. – A chi um Li huanicum 8, 279–316.
Ty la A. 2004: Lie u ių spaudos d audimo panaikinimo byla, Vilnius: Lie u os
is o ijos ins i u as.