e. Lukėnai ė-G iciu ienė. Kons ancija i Jonas Jablonskiai
9
Jono JabLonskio Gy enimas i eikLa
EGLĖ LUKĖNAITĖ-GRICIUVIENĖ
Lie u os nacionalinis muziejus
kons anciJa i Jonas JabLonskiai
Jonas Jablonskis gimė 1860 me ų g uodžio 30 dieną (senuoju s iliumi g uo-
džio 18 d.). ė as Juozapas Jablonskis, našlys su imis mažamečiais aikais,
an ąka edė agniešką Šipailiū ę. be y iausiojo Jono, agnieška i Juoza-
pas Jablonskiai susilaukė da ijų aikų: an ano – 1867 m., Ju gio – 1870 m.
i ma y ės – 1875 m. ada Jablonskiai ūkininka o kubilliuose*, ne oli
naũ mies čio, ėliau šeima su isais sep yniais aikais išsik aus ė į ỹgiškius,
G š ka būdžio pa apiją.
naumiesčio p adžios mokyklą Jonas Jablonskis p adėjo lanky i 1869 m.,
o nuo 1872 m. ma ijámpolės gimnaziją. mokslus gimnazijoje ėmė mamos
dėdė kunigas Juozapas Šipaila. apie sūnų kunigą s ajojo i ė ai, ačiau p ie
kunigys ės Jonas anaip ol nelinko. kuo oliau, uo labiau yškėjo jo gabumai
ilologijai i ypač klasikinėms kalboms. Gimnaziją J. Jablonskis baigė 1881 m.
aukso medaliu. apsisp endęs s udijuo i klasikinę ilologiją mask os uni e -
si e e, sa o ge ada io dėdės Šipailos pa amos jaunuolis ne eko i iškelia o į
mask ą os suk apš ęs kelionpinigių. Pi mame ku se užsidi bo duoną mo-
kydamas ki us, o nuo an o ku so jau ga o s ipendiją.
mask oje į yko ai, kas namie bu o pe daug sa a, įp as a i a ima –
meilė, susidomėjimas sa o gim ąja lie u ių kalba, pa ies Jono Jablonskio
au inis susi okimas. Didelę į aką jam pada ė uni e si e e dės ę p o eso iai
ilologai: klasikinių kalbų žino as Fiodo as ko šas i bal is as bei sla is as
* Lie u ių kalbos enciklopedijoje (2008) nu odoma, kad Jonas Jablonskis gimė kubliuose. apie
ai, kad J. Jablonskio gim asis kaimas y a kubilėliai, ašo Šiaulių uni e si e o kalbininkai
Gied ė Čepai ienė i algi das malakauskas „ku iš iesų gimė Jonas Jablonskis?“ – ž .
Mokslo Lie u a, n . 3, 2011 02 03. Red. pas aba.
10
kaLbos kuL ū a | 83
Filipas Fo una o as. Lie u oje uo me u o iciali usinimo poli ika kai ku-
iose mokyklose bu o a s e iama lenkybe i lenkinimu – ne a in eligen ui
u ė ų bū i gėda „mužikiškai“ šnekė i. eikėjo lūžio mokslo jaunuomenės
sąmonėje. s uden ai, susibū ę k ū on a p s e imųjų, ienas ki ą paakin-
dami ėmė a sik a y i sa o „poniško“ lenkiškumo.
1885 m. Jonas Jablonskis baigė klasikinės ilologijos s udijas mask os
uni e si e e. G įžusio į Lie u ą laukė nusi ylimai, – humani a as, ne s a-
čia ikis – aigi ne inkamas. nea si ado ie os nei ilniaus, nei a šu os
mokslo apyga doje, ne kazanės, cha ko o i užkaukazės gimnazijose.
Diplomuo am ilologui eliko ko epe i o iaus da bas. ėmęs moky i d a i-
ninko omo Zano aikus Žemojoje Panemunėje, Jonas Jablonskis sulaukė
sėkmės – Zanas jį ekomenda o ma ijampolės eismo aš ininku. Pasi odęs
dideliu da bš uoliu, oliau ekomenduojamas ygos mokslo apyga dos ku-
a o iui, i šis jį paski ia min aujoje (dab. Jelga a) kancelia ijos „s alo i -
šininko“ padėjėju, o 1889 m. lapk i į – min aujos be niukų gimnazijos
senųjų kalbų moky oju.
kai gimnazijos moky ojas Jonas Jablonskis užsiminė sa o d augui Gab-
ieliui Landsbe giui-Žemkalniui ieškąs žmonos, ku i namie šnekė ų lie u-
iškai, pas a asis p iminė jam pažįs amo iš mask os laikų adomo ske e io
nuo Joniškėlio sese į. Gab ielius pasakęs, kad kons ancija ske e y ė lie u iš-
kesnė už lie u ai ę i labai išsila inusi. bu o ik ienas nesklandumas – jau-
nikis ka alikas, o nuo aka – e angelikė e o ma ė. ais laikais ai bu o im a
kliū is no in suku i šeimą. kons ancija ske e y ė iš ekėjo už Jono Jablons-
kio ą pačią asa ą, kai susipažino. Jung u ės yko žmonos pusėje – Š obiš-
kio e angelikų e o ma ų bažnyčioje 1890 m. liepos 24 d., ga us isus ka-
noninius i ci ilinius leidimus.
kons ancijos i Jono Jablonskių bend o gy enimo kelionė p asidėjo min-
aujoje, ku jauna šeima p aleido, ko ge o, g ažiausius i laimingiausius
šeše ius me us. en gimė i y iausieji Jablonskių aikai: sūnus kons an i-
nas – 1892 m., duk e ys: ona – 1894 m. i Julija – 1896 m.
min aujoje J. Jablonskis dės ė klasikines kalbas be niukų gimnazijoje.
uo me u joje bu o ečdalis, ėliau ne pusė mokinių lie u ių. „mes že-
mesniųjų klasių mokiniai jau ėme, kad J. Jablonskis ski iasi nuo ki ų gim-
nazijos moky ojų. Jisai k iečia y esniųjų klasių mokinius pas sa e. ie
sug įžę pilni kokios ai im os paslap ies dažniau enkasi i užsida ę kažką
a iasi. [...] iš olo isi Jablonskį mylėjome i didžia omės juo.“ (mi onas
1921: 536–537).
e. Lukėnai ė-G iciu ienė. Kons ancija i Jonas Jablonskiai
11
iš min aujos J. Jablonskis in ensy iai ašė Va pui, ūpinosi kalbos klau-
simais, aisyda o ki ų au o ių s aipsnius, nes oli g ažu ne isi sugebėjo
ge ai lie u iškai ašy i. 1894 m. asa ą, p isidengus naujagimės ony ės
k ikš ynomis (k ikš a ė iai incas kudi ka i Gab ielė Pe ke ičai ė-bi ė),
Jablonskių bu e yko a pininkų su ažia imas.
uose ienin eliuose namuose galėjo bu is i p amogau i lie u ių moks-
lei iai. ka u š en ė es u es, k ikš ynas, a dadienius, pažymėda o ki us
į ykius. en bu o engiami aka ai su aidinimais, dainomis, skai omi e-
e a ai. an anas sme ona, J. Jablonskio mokinys min aujoje, ašė: „Š en a-
dieniais aikščioda ome į Jablonskių namus [...]. k ėp e ėjo isus jau i
lie u iška d asia, šeimynos šilima [...]“ (sme ona 1921: 534). Jablonskių na-
muose bū ėsi ak y ūs lie u iai in eligen ai, ku iuos jungė ienas idealas –
ė ynė. „min aujoj da yda o slap us susi inkimus, pa aikydami pe a laidus,
kada isu daug žmonių, kad policija nepas ebė ų, dėl a sa gos alaus užkan-
džių an s alo pasidėję. susi inkda o k iščiukai is, bulo a, mašio as, Liands-
be gis-Žemkalnis, kun. umas, i ki i. Posėdžiauda o pe sumą, nes ki u
me u būda o nea sa gu. ank aščius, laiškus, pakie us į paš ą nešda o Jono
b olis Ju gis i sesuo ma ijona, ku iuodu jis mokė.“ (s imai is 1921: 522).
ypač eikėjo ne ylė i spaudos d audimo me ais. Jonas Jablonskis į sa o
š ie ėjiškus da bus į aukė i žmoną kons anciją. k. Jablonskienė ašė
pa i, pe ašinėjo y o edaguo us eks us. Pe sekiojan lie u ių nacionali-
nį judėjimą, spaudą i jos bend ada bius, aldžios dėmesį pa aukė gim-
nazijos moky ojo J. Jablonskio eikla. 1896 m. Jablonskiai u ėjo palik i
min aują, moky ojas bu o iškel as į ki ą ie ą, daug nuošalesnę lie u ybės
a ž ilgiu – e elį (dab. alinas). J. Jablonskio nuo aikas e elyje galima
ge iau sup as i iš amžininkų a siminimų. bu ęs jo mokinys min aujoje
kazimie as Jokan as ašė: „P adėjus dažniau lanky is, ekda o apie šį ą
išsikalbė i. iena, kas me ėsi į akis, ai nuola inis liūdėjimas. a sis os p ie
k osnies, susimąs ys i yli ilgą alandą nieko nesakydamas, nieko nema-
ydamas, kas dedasi aplinkui. bu o numanu, kad iskas čia jam s e ima,
kad niekas nemiela, niekas ne aukia. Į iškėlimą iš min aujos žiū ėjo, kaip
į iš ėmimą.“ (Jokan as 1921: 542).
eikia pas ebė i, kad a nau ojo, ypač pedagogo, eikla ca o laikais bu-
o i in akylai s ebima. a imiausias bičiulis e elyje Jonas bulo a ašė:
„Jablonskio da buo ė e elyje g iež ai sky ėsi į d i dalis: kaipo usų aldžios
moky ojo i kaipo lie u io eikėjo. [...] Jisai bu o as magne as, ku sai
aukė į sa e isą uome Lie u os in eligen iją. isi šiokiu a okiu būdu
nuken ėjusieji a nusk iaus ieji ieškoda o i asda o pas jį ypa ingai ši din-
12
kaLbos kuL ū a | 83
gos užuojau os i naudingų pa a imų, o labai dažnai i ma e ijalinio sušel-
pimo, ypač mokslei iai pamokomis: a ažia ę dažniausiai iesiog pas jį da -
gi apsis oda o.“ (bulo a 1921: 544–546). Pe as a ižonis, s udijuodamas
mediciną Do pa o uni e si e e, dažnai lankė Jablonskius. „nebūda o ų
š enčių, kad pas jį nea ažiuo ų iš Do pa o [ a u] po kele ą s uden ų, jo
bu usių min aujos mokinių [...] mes būda om laimingi, galėdami a p
s udijų pasižmonė i okioje ši dingoje a mos e oje. o Jablonskis, po kokią
sa ai ę a ilgiau mus iš aišinęs, da „an kelio“ įb ukda o ankon, a sip a-
šydamas daugiau ne u įs.“ (a ižonis 1921: 532–533).
asa as Jablonskių šeima isada leisda o Lie u oje, dažniausiai pas gi-
mines a d augus. Pa s J. Jablonskis ažiuoda o į Lie u ą a mių y inė i,
šeimyną gabenda osi, „idan aikai, kaip jis sakyda o, Lie u ą pamylė ų i ,
užaugę, isu jaus ųsi lie u iai esą.“ (bulo a 1921: 554). 1899 m. asa io
16 d. e elyje Jablonskiams gimė da ienas sūnus – y au as.
1900 m. J. Jablonskis pa engė ieną eikšmingiausių sa o da bų – Lie u-
iškos kalbos g ama iką, ku i ilžėje bu o išleis a 1901 m. Pe o k iaušaičio
slapy a džiu. 1900 me ais ne oli Palangos bu o sučiup i lie u iškos spaudos
gaben ojai, ėliau i pla in ojai, išaiškėjo didelė i inė į a iamųjų, da y os
k a os, ku ios pasiekė i e elį, aišku, k ės as i J. Jablonskis, as a „įkalčių“.
Čia bu o pilna lie u iškų knygų, žodynui su ašy ų žodžių, su ink os au o-
sakos, o da susek a i kas slepiasi po Va pui ašančio obelaičio slapy a džiu.
Lygiai me us J. Jablonskis išbu o be o icialaus da bo, šeima liko be jokių
pajamų. o po me ų da nemalonesnė žinia – J. Jablonskis iš emiamas į
Psko ą. 1902 m. šeima pi mąka bu o išski a, ka u su ė u iš yko y iau-
sias sūnus, dešim me is kas ukas. Pa enkinus malonės p ašymą, J. Jablonskis
g įžo iš em ies po me ų be eisės lanky is sos inėse.
P asidėjo nesibaigiančios šeimos klajonės, os po kele ą me ų įsiku ian
ienoje ie oje. 1903–1904 m. Jablonskiai gy eno Šiauliuose. J. Jablonskis
ne u ėjo aldiško da bo, ga o ik a si ik inių da bų. 1904 m. udenį isa
šeima pe sikėlė į ilnių. J. Jablonskis p adėjo di b i pi mojo lie u iško
dien aščio Vilniaus žinios, aip pa Lie u os ūkininko edakcijose, knygų
leidimo „auš os“ bend o ėje, aisė į ai ių leidžiamų knygelių kalbą, eda-
ga o e imus. a ga us lie u išką spaudą, bu o begalinio džiaugsmo i
ka u nusi ylimų, kad iskas ne aip, kaip no ė ųsi. ilniuje i ė poli inis
i isuomeninis gy enimas. J. Jablonskis bu o demok a as, odė pilie inę
d ąsą i p incipingumą sa o ašiniais a pasi ašydamas kolek y inius p o-
es o aš us. Leidus mokyklose moky i lie u ių kalbos, G. Landsbe gio-
Žemkalnio inicia y a bu o įku as Lie u ių kalbos mokymo komi e as,
e. Lukėnai ė-G iciu ienė. Kons ancija i Jonas Jablonskiai
13
ku is ėmė ūpin is uo eikalu. Po didelių pas angų J. Jablonskis p adėjo
dės y i lie u ių kalbą akul a y o eisėmis keliose ilniaus mokyklose, ačiau
dėl pamokų apmokėjimo bū a nesklandumų. 1906 m. asa ą Jablonskiai
susilaukė da ieno aiko – gimė sūnus Jonukas.
nuo 1906 m. udens J. Jablonskis ga o nee a inio moky ojo ie ą Pa-
ne ėžio moky ojų semina ijoje i su šeima pe sik aus ė į Pane ėžį. kalbi-
ninkas i pedagogas, susi ūpinęs li e a ū a gim ąja kalba, subū ė jaunuo-
menę e ėjau i. Į ą eiklą į aukė ne ik žmoną, aikus, be i sa o mo-
kinius. isu , ku J. Jablonskis gy eno, jį lydėjo da bas, o žmona bu o
a imiausia alkininkė. Pane ėžy šeimą iš iko nauja nelaimė – J. Jablonskis
susi go inks ų liga. Liga užsi ęsė, i , ma y , klas ingos jos pasekmės nulėmė
olesnę jo s eika os būklę.
1908 m. šeima ėl išsiba s ė. Didelėmis pas angomis J. Jablonskis ga o
e a inio moky ojo ie ą b es e. Žmona su penkiais aikais liko Pane ėžy.
aip a ski ai išgy eno d ejus me us. Pasima yda o asa omis, no s ė as
sa o lais alaikį sky ė lie u ių kalbos dalykams a ba ažiuoda o gydy is.
y iausias sūnus kons an inas 1909 m. pa asa į baigė Pane ėžio gim-
naziją i iš ažia o s udijuo i į Pe e bu gą. 1910 m. asa os pabaigoje kons-
ancija su aikais iškelia o pas y ą į b es ą. Gy enimas naujoje ie oje
a nešė i naujų ūpesčių. ne i aikams s e imoje aplinkoje nebu o leng a
p i ap i. iš mamos laiškų sūnui yškėja is blogėjan i J. Jablonskio s eika a:
„ ė ė is aip pa daug di ba, daba engia s aipsnį iš kalbos dalykų. ko-
jos ma y silpnos, šįme daug blogiau kaip pe nai šiuo me u.“ (Lukėnai ė-
G iciu ienė 2009: 91).
1911 m. J. Jablonskis ygiškių Jono slapy a džiu išleido sa o an ąjį s a -
bų eikalą Lie u ių kalbos sin aksė, o po me ų da ieną knygelę – Rašomo-
sios kalbos dalykai. 1912 m. J. Jablonskiui ga us moky ojo ie ą Ga dino
be niukų gimnazijoje, šeima pe sikėlė a čiau Lie u os. Ga dine ne sykį pas
Jablonskius lankėsi Julija Žyman ienė-Žemai ė. kaip ik uo me u bu o
leidžiami Žemai ės aš ai, o J. Jablonskis juos edaga o. kalbininkas y a
išsi a ęs: „iš Žemai ės aš ų pa s aš mokiaus gy ų gy iausios, g ažių g ažiau-
sios žmonių kalbos.“ ( iman as 1956: 127).
Labiausiai ne imą kėlė pas ebimai blogėjan i J. Jablonskio s eika a: „[...]
eikė ų ė ei p adė i kuo no s s ip in ies, nes ma y jau labai su a gęs, nė
algis nekaip lenda i p as ai miega [...]. kai da ne ašo nė kokio s aips-
nelio, ai šiaip be aip, be jeigu p adeda ką no s ašy i, ai jau i sudie i
algis, i miegas.“ (Lukėnai ė-G iciu ienė 2009: 97).

14
kaLbos kuL ū a | 83
1914 m. udenį J. Jablonskis iškeliamas į eližą. Šeima k aus osi į oli-
mą užkampį i ebsko gube nijoj, oli nuo geležinkelio, oli nuo sa ųjų.
kad i kokie nep i ekliai slėgė Jablonskių namus, isad a si asda o pinigų
labda ai a kokiam kilniam au iniam eikalui. Čia J. Jablonskis nebu o
šykš us. ė o laiškuose sūnui kons an inui skai ome: „ aikeli! siunčiu
25 b. au, 5 b. alkanai dienai i 10 b. jūsų d augijos eikalams.“ (Lukė-
nai ė-G iciu ienė 2009: 122). eliže išbū a ik ai me us.
P asidėjus Pi majam pasauliniam ka ui i okiečiams užėmus Lie u ą,
daug lie u ių pasi aukė į usijos gilumą. Lie u ių d augijos nuken ėjusiems
nuo ka o šelp i komi e as išsiun ė į o onežą daug lie u ių jaunuomenės.
ma yno yčo inicia y a, emian ca o nikolajaus duk e iai a janai, 1915 m.
udenį o oneže a ida y os ne d i lie u ių gimnazijos: be niukų i me -
gaičių, di ek o iumi paski as P anas mašio as. J. Jablonskis o icialiai pa-
k iečiamas dės y i lie u ių kalbos. J. Jablonskio, no s i s ip iai pasiligoju-
sio, eikla o oneže bu o labai ženkli i eikalinga. „Jo da bas a pe sa o
žmonių, mokinan mokinius i moky ojus gim osios kalbos, ku iek daug
jaunuomenės susispie ė, bu o iesiog neįkainuojamai aisingas. aplink jį
ėmė spies is moky ojai, li e a ai, kalbininkai, mokinių bū eliai. bu o nu-
s a inėjami e minai, uošiami ado ėliai mokykloms, leidžiamos knygos.
kiek ienas žymesnis dalykas bu o ap a iamas Jablonskiui daly aujan , kiek-
ienas didesnis aš as a knygos išėjo ik jam su edaga us. Pačioje gimna-
zijoje, mokinių i moky ojų a pe, jo au o i e as, kaipo p i y usio pedago-
go, labai aukš ai s o ėjo...“ (yčas 1921: 570).
1917 m. J. Jablonskis dėl s eika os u ėjo a sisaky i gimnazijos moky-
ojo pa eigų, ačiau liko y ų gimnazijos globėjų a ybos na ys, edaga o
ado ėlius, aisė kalbą. asa ą bu o suo ganizuo i pi mieji lie u ių moky-
ojų „saulės“ ku sai, ku ių lek o iumi bu o pak ies as i J. Jablonskis.
o oneže jis pa engė i išleido lie u ių kalbos skai inius Va go mokyklai
(1916), ado ėlį A i me ika. Mokslo p adžia i e minai (1917), Mūsų žo-
dynėlį (1918).
Jablonskiai su isa lie u ių kolonija 1918 m. bi želį g įžo į Lie u ą.
isa o onežo gimnazija su ilpo į p ekinius a ečios klasės kelei inius
agonus (dėl y o ligos Jablonskių šeima ažia o an a klase). kelionė bu-
o ilga i a ginan i. ilnių pasiekė pe d i sa ai es. J. Jablonskis jau neiš-
lipo iš sa o a ukų.
G įžęs į ilnių, jis išleido Lie u ių kalbos g ama iką (1919). ų pačių
me ų balandį ilnių užėmus lenkams, dalis lie u ių in eligen ų pasi aukė
e. Lukėnai ė-G iciu ienė. Kons ancija i Jonas Jablonskiai
15
į kauną. ik po kelių mėnesių J. Jablonskis su šeima ga o leidimą kel is į
laikinąją sos inę.
kaune Jablonskių gy enimas bu o kuklus, eko i oliau k aus y is iš
ieno bu o į ki ą. J. Jablonskio s eika a bu o jau aip pablogėjusi, kad jis
ne ik nebe aikščiojo, be ne isada galėda o pa s sa o anka ašy i. 1919 m.
udenį jis bu o pak ies as „saulės“ d augijos aukš esniųjų ku sų lie u ių
kalbos moky ojams edėju bei moky oju. 1922 m. įs eigus Lie u os uni-
e si e ą kaune, J. Jablonskis bu o iš ink as jo ga bės na iu i p o eso iumi.
Paskai as skai ė bu e (dab. Jablonskio g.), ku iame didesnis kamba ys bu o
pa e s as audi o ija. aip uni e si e e jis di bo iki 1926 m. udens. oje
namų audi o ijoje ykda o ne akul e o a ybos posėdžiai, pasi a imai,
ašybos bei e minologijos komisijų posėdžiai.
Pasku inį sa o gy enimo dešim me į J. Jablonskis di bo labai in ensy iai.
1922 m. pasi odė jo Lie u ių kalbos g ama ika (naujas papildy as leidimas),
1925 m. – Lie u ių kalbos ado ėlis, 1928 m. – Linksniai i p ielinksniai.
uo me u jis pa ašė ne 234 s aipsnius kalbos klausimais. sa o s aipsnių
pa s jau ne ašė, dik a o žmonai, sūnui a s uden ams. okių sa ano ių aš-
ininkų bu o ne ienas. „Jablonskis pap as ai di bda o nuo y o iki pie ų.
Pie auda o g e imame kamba yje, ku bu o p ie s alo žmonos a s uden o
p i ežamas (s uden as aš ininkas dažnai būda o k iečiamas ka u pie au i).
Pailsėjęs p o eso ius ėl in ensy iai di bda o ligi aka o, ka ais iki ėlaus.“
(masiliūnas 1974: 21–22).
Pasku inis dešim me is ka u su pusiau pa alyžiuo u y u kons ancijai
Jablonskienei bu o ypač sunkus. ku į laiką pagy enę a. micke ičiaus ga -
ėje, 1928 m. jie pe sikėlė pas duk e į okulis ę oną Landsbe gienę į kęs-
učio ga ę. no s p o as liko aiškus i d asia nepalūžus, be kūnu J. Jab-
lonskis isai paliego. asa omis k. Jablonskienė y ą kasme iš ežda o į
Palangą. kelionė būda o sudė inga, ažiuoda o sani a iniu aukiniu iki
klaipėdos, paskui au omobiliu. eikėjo s ip ios pagalbos, būda o samdoma
a nai ė, ėliau i seselė.
1930 m. asa io mėnesį Jonas Jablonskis susi go g ipu. asa io 23 die-
ną ligoninėje „jis amiai i amžinai užmigo, apsup as sa o šeimos na ių“
( aičiūnas 1930: 67).
Po ejų me ų, palaidojus ieną iš Jono Jablonskio bend ažygių Juo-
zą umą- aižgan ą, kompozi o ius Jonas nabažas už ašė sa o dieno aš y-
je: „ isų mylimas žmogus didžiausias minias bei isas o ganizacijas su au-
kė, be is dėl o Jablonskio laido u ių nep iklausomoj Lie u oj iki šiol nė
16
kaLbos kuL ū a | 83
ienas da neaplenkė, nes, be kauno, i p o incija jose daly a o“ (naba-
žas 2007: 118).
kons ancija Jablonskienė mi ė 1948 m. balandžio 19 d., palaido a g e a
y o kauno mies o kapinėse. beje, po dešim mečio Jablonskių palaikus
eko pe kel i į Pe ašiūnų kapines. Jablonskių duk ė Julija ašė laiške b oliui
y au ui į kli lendą: „manau, kad u ai u ė um žino i, kad mes sa o
senelius u ėjom iškel i iš mies o kapinių į Pe ašiūnus. senose kapinėse
da ys pa ką.“ (Lukėnai ė-G iciu ienė 2009: 42).
Li e a ū a
a i ž o ni s P. 1921: Jablonskis min aujoj, e ely, Psko e. – Lie u os mokykla
12, 530–533.
bulo a J. 1921: Jablonskis min aujoj, e ely, Psko e. – Lie u os mokykla
12, 544–547, 554.
yčas m. 1921: ėl už Lie u os sienų: b es e, Ga dine, eliže, o oneže. –
Lie u os mokykla 12, 565–573.
Jokan as k. 1921: Jablonskis min aujoj, e ely, Psko e. – Lie u os mo kyk
la 12, 540–543.
Lukėnai ė-G iciu ienė e. 2009: Kons ancijos i Jono Jablonskių šeima,
ilnius: Lie u os nacionalinis muziejus.
masiliūnas k. 1974: a siminimai. – Mūsų kalba 7, 21–22.
mi onas . 1921: Jablonskis min aujoj, e ely, Psko e. – Lie u os mokykla
12, 536–537.
nabažas J. 2007: Dieno aščiai 1922–1945, ilnius: ypoa .
iman as J. 1956: Žemai ė gy enime i kū yboje, ilnius: als . g ožinės li .
l-kla.
sme ona a. 1921: Jablonskis min aujoj, e ely, Psko e. – Lie u os mokykla
12, 533–536.
s imai is J. 1921: iš jaunys ės laikų, mokslo i pi mųjų da bo me ų. –
Lie u os mokykla 12, 516–522.
aičiūnas . 1930: a. a. Jablonskį a siminus. – Kalba 1 (2), 67.
Gau a 2010 11 05
e. Lukėnai ė-G iciu ienė. Kons ancija i Jonas Jablonskiai
17
He FamiLy oF kons anciJa anD Jonas JabLonskiai
Summa y
Jonas Jablonskis was bo n on 30 Decembe 1860 in kubilėliai nea naumies is.
besides hei eldes son Jonas, agnieška and Juozapas Jablonskiai had ano he
h ee child en: an anas, Ju gis and ma y ė. soon a e Jonas’ bi h, he amily
mo ed o ygiškiai.
Jonas Jablonskis a ended he naumies is elemen a y school, hen con inued
his schooling in he ma ijampolė gymnasium which he inished in 1881 wi h
dis inc ion and was awa ded a gold medal. His in e es in languages encou aged
him o choose classical Philology o s udies a he uni e si y o moscow. P o es-
so s Fiodo ko sh and Filip Fo una o had a majo in luence on Jablonskis’
g owing in e es in his na i e Li huanian language. in 1885, J. Jablonskis g adu-
a ed om he uni e si y bu i ook him ano he ou yea s o ge a eache ’s
posi ion in he min auja boys’ gymnasium whe e he s a ed eaching ancien
languages.
in 1890 Jonas Jablonskis, a ca holic, ma ied a e y well-educa ed kons an-
cija ske e y ė who belonged o he e o med chu ch. hei i s child en we e
bo n in min auja: son kons an inas (1892) and wo daugh e s, ona (1894) and
Julija (1896). he o he wo sons, y au as (1899) and Jonas (1906), we e bo n
in o he places o which he amily mo ed om min auja.
J. Jablonskis was ex ensi ely w i ing on language. His a icles we e published in
he Va pas and he libe al ussian p ess. he Jablonskis’ amily home was e-
quen ed by he ac i is s o he Li huanian in elligen sia who sha ed a common
u u e ision o hei mo he land. in 1896, eache J. Jablonskis was ans e ed o
e el (cu en ly allinn) which was a away om Li huania and he ideas o ee-
dom. he Jablonskis amily could only isi hei homeland du ing summe s.
in 1900, J. Jablonskis comple ed one o his mos signi ican wo ks, Lie u iškos
kalbos g ama ika (G amma o he Li huanian Language), which came ou in 1901.
ye soon a e his he was ialed and cha ged in a no o ious case ela ed o he
iola ion o he Li huanian p ess ban. as a consequence, in 1902 Jablonskis was
depo ed o Psko in ussia. upon his e u n, Jablonskis li ed in Šiauliai (1903–
1904), ilnius (1904–1906), augh pa - ime in he Pane ėžys eache s’ semina y
(1906–1908). His second majo wo k, Lie u ių kalbos sin aksė (Syn ax o he Li hua-
nian Language), came ou in 1911 and a yea la e Rašomosios kalbos dalykai (On
he W i en Language) appea ed.
When wo Li huanian gymnasia in o onezh o wa immig an s we e opened
in 1915, J. Jablonskis was o icially in i ed o each Li huanian. i was du ing his
pe iod ha he p epa ed and published a eade in Li huanian i led Va go mokyklai