Konstancija ir Jonas Jablonskiai

e. Lukėnai ė-G iciu ienė. Kons ancija i Jonas Jablonskiai 9 Jono JabLonskio Gy enimas i eikLa EGLĖ LUKĖNAITĖ-GRICIUVIENĖ Lie u os nacionalinis muziejus kons anciJa i Jonas JabLonskiai Jonas Jablonskis gimė 1860 me ų g uodžio 30 dieną (senuoju s iliumi g uo- džio 18 d.). ė as Juozapas Jablonskis, našlys su imis mažamečiais aikais, an ąka edė agniešką Šipailiū ę. be y iausiojo Jono, agnieška i Juoza- pas Jablonskiai susilaukė da ijų aikų: an ano – 1867 m., Ju gio – 1870 m. i ma y ės – 1875 m. ada Jablonskiai ūkininka o kubilliuose*, ne oli naũ mies čio, ėliau šeima su isais sep yniais aikais išsik aus ė į ỹgiškius, G š ka būdžio pa apiją. naumiesčio p adžios mokyklą Jonas Jablonskis p adėjo lanky i 1869 m., o nuo 1872 m. ma ijámpolės gimnaziją. mokslus gimnazijoje ėmė mamos dėdė kunigas Juozapas Šipaila. apie sūnų kunigą s ajojo i ė ai, ačiau p ie kunigys ės Jonas anaip ol nelinko. kuo oliau, uo labiau yškėjo jo gabumai ilologijai i ypač klasikinėms kalboms. Gimnaziją J. Jablonskis baigė 1881 m. aukso medaliu. apsisp endęs s udijuo i klasikinę ilologiją mask os uni e - si e e, sa o ge ada io dėdės Šipailos pa amos jaunuolis ne eko i iškelia o į mask ą os suk apš ęs kelionpinigių. Pi mame ku se užsidi bo duoną mo- kydamas ki us, o nuo an o ku so jau ga o s ipendiją. mask oje į yko ai, kas namie bu o pe daug sa a, įp as a i a ima – meilė, susidomėjimas sa o gim ąja lie u ių kalba, pa ies Jono Jablonskio au inis susi okimas. Didelę į aką jam pada ė uni e si e e dės ę p o eso iai ilologai: klasikinių kalbų žino as Fiodo as ko šas i bal is as bei sla is as * Lie u ių kalbos enciklopedijoje (2008) nu odoma, kad Jonas Jablonskis gimė kubliuose. apie ai, kad J. Jablonskio gim asis kaimas y a kubilėliai, ašo Šiaulių uni e si e o kalbininkai Gied ė Čepai ienė i algi das malakauskas „ku iš iesų gimė Jonas Jablonskis?“ – ž . Mokslo Lie u a, n . 3, 2011 02 03. Red. pas aba. 10 kaLbos kuL ū a | 83 Filipas Fo una o as. Lie u oje uo me u o iciali usinimo poli ika kai ku- iose mokyklose bu o a s e iama lenkybe i lenkinimu – ne a in eligen ui u ė ų bū i gėda „mužikiškai“ šnekė i. eikėjo lūžio mokslo jaunuomenės sąmonėje. s uden ai, susibū ę k ū on a p s e imųjų, ienas ki ą paakin- dami ėmė a sik a y i sa o „poniško“ lenkiškumo. 1885 m. Jonas Jablonskis baigė klasikinės ilologijos s udijas mask os uni e si e e. G įžusio į Lie u ą laukė nusi ylimai, – humani a as, ne s a- čia ikis – aigi ne inkamas. nea si ado ie os nei ilniaus, nei a šu os mokslo apyga doje, ne kazanės, cha ko o i užkaukazės gimnazijose. Diplomuo am ilologui eliko ko epe i o iaus da bas. ėmęs moky i d a i- ninko omo Zano aikus Žemojoje Panemunėje, Jonas Jablonskis sulaukė sėkmės – Zanas jį ekomenda o ma ijampolės eismo aš ininku. Pasi odęs dideliu da bš uoliu, oliau ekomenduojamas ygos mokslo apyga dos ku- a o iui, i šis jį paski ia min aujoje (dab. Jelga a) kancelia ijos „s alo i - šininko“ padėjėju, o 1889 m. lapk i į – min aujos be niukų gimnazijos senųjų kalbų moky oju. kai gimnazijos moky ojas Jonas Jablonskis užsiminė sa o d augui Gab- ieliui Landsbe giui-Žemkalniui ieškąs žmonos, ku i namie šnekė ų lie u- iškai, pas a asis p iminė jam pažįs amo iš mask os laikų adomo ske e io nuo Joniškėlio sese į. Gab ielius pasakęs, kad kons ancija ske e y ė lie u iš- kesnė už lie u ai ę i labai išsila inusi. bu o ik ienas nesklandumas – jau- nikis ka alikas, o nuo aka – e angelikė e o ma ė. ais laikais ai bu o im a kliū is no in suku i šeimą. kons ancija ske e y ė iš ekėjo už Jono Jablons- kio ą pačią asa ą, kai susipažino. Jung u ės yko žmonos pusėje – Š obiš- kio e angelikų e o ma ų bažnyčioje 1890 m. liepos 24 d., ga us isus ka- noninius i ci ilinius leidimus. kons ancijos i Jono Jablonskių bend o gy enimo kelionė p asidėjo min- aujoje, ku jauna šeima p aleido, ko ge o, g ažiausius i laimingiausius šeše ius me us. en gimė i y iausieji Jablonskių aikai: sūnus kons an i- nas – 1892 m., duk e ys: ona – 1894 m. i Julija – 1896 m. min aujoje J. Jablonskis dės ė klasikines kalbas be niukų gimnazijoje. uo me u joje bu o ečdalis, ėliau ne pusė mokinių lie u ių. „mes že- mesniųjų klasių mokiniai jau ėme, kad J. Jablonskis ski iasi nuo ki ų gim- nazijos moky ojų. Jisai k iečia y esniųjų klasių mokinius pas sa e. ie sug įžę pilni kokios ai im os paslap ies dažniau enkasi i užsida ę kažką a iasi. [...] iš olo isi Jablonskį mylėjome i didžia omės juo.“ (mi onas 1921: 536–537). e. Lukėnai ė-G iciu ienė. Kons ancija i Jonas Jablonskiai 11 iš min aujos J. Jablonskis in ensy iai ašė Va pui, ūpinosi kalbos klau- simais, aisyda o ki ų au o ių s aipsnius, nes oli g ažu ne isi sugebėjo ge ai lie u iškai ašy i. 1894 m. asa ą, p isidengus naujagimės ony ės k ikš ynomis (k ikš a ė iai incas kudi ka i Gab ielė Pe ke ičai ė-bi ė), Jablonskių bu e yko a pininkų su ažia imas. uose ienin eliuose namuose galėjo bu is i p amogau i lie u ių moks- lei iai. ka u š en ė es u es, k ikš ynas, a dadienius, pažymėda o ki us į ykius. en bu o engiami aka ai su aidinimais, dainomis, skai omi e- e a ai. an anas sme ona, J. Jablonskio mokinys min aujoje, ašė: „Š en a- dieniais aikščioda ome į Jablonskių namus [...]. k ėp e ėjo isus jau i lie u iška d asia, šeimynos šilima [...]“ (sme ona 1921: 534). Jablonskių na- muose bū ėsi ak y ūs lie u iai in eligen ai, ku iuos jungė ienas idealas – ė ynė. „min aujoj da yda o slap us susi inkimus, pa aikydami pe a laidus, kada isu daug žmonių, kad policija nepas ebė ų, dėl a sa gos alaus užkan- džių an s alo pasidėję. susi inkda o k iščiukai is, bulo a, mašio as, Liands- be gis-Žemkalnis, kun. umas, i ki i. Posėdžiauda o pe sumą, nes ki u me u būda o nea sa gu. ank aščius, laiškus, pakie us į paš ą nešda o Jono b olis Ju gis i sesuo ma ijona, ku iuodu jis mokė.“ (s imai is 1921: 522). ypač eikėjo ne ylė i spaudos d audimo me ais. Jonas Jablonskis į sa o š ie ėjiškus da bus į aukė i žmoną kons anciją. k. Jablonskienė ašė pa i, pe ašinėjo y o edaguo us eks us. Pe sekiojan lie u ių nacionali- nį judėjimą, spaudą i jos bend ada bius, aldžios dėmesį pa aukė gim- nazijos moky ojo J. Jablonskio eikla. 1896 m. Jablonskiai u ėjo palik i min aują, moky ojas bu o iškel as į ki ą ie ą, daug nuošalesnę lie u ybės a ž ilgiu – e elį (dab. alinas). J. Jablonskio nuo aikas e elyje galima ge iau sup as i iš amžininkų a siminimų. bu ęs jo mokinys min aujoje kazimie as Jokan as ašė: „P adėjus dažniau lanky is, ekda o apie šį ą išsikalbė i. iena, kas me ėsi į akis, ai nuola inis liūdėjimas. a sis os p ie k osnies, susimąs ys i yli ilgą alandą nieko nesakydamas, nieko nema- ydamas, kas dedasi aplinkui. bu o numanu, kad iskas čia jam s e ima, kad niekas nemiela, niekas ne aukia. Į iškėlimą iš min aujos žiū ėjo, kaip į iš ėmimą.“ (Jokan as 1921: 542). eikia pas ebė i, kad a nau ojo, ypač pedagogo, eikla ca o laikais bu- o i in akylai s ebima. a imiausias bičiulis e elyje Jonas bulo a ašė: „Jablonskio da buo ė e elyje g iež ai sky ėsi į d i dalis: kaipo usų aldžios moky ojo i kaipo lie u io eikėjo. [...] Jisai bu o as magne as, ku sai aukė į sa e isą uome Lie u os in eligen iją. isi šiokiu a okiu būdu nuken ėjusieji a nusk iaus ieji ieškoda o i asda o pas jį ypa ingai ši din- 12 kaLbos kuL ū a | 83 gos užuojau os i naudingų pa a imų, o labai dažnai i ma e ijalinio sušel- pimo, ypač mokslei iai pamokomis: a ažia ę dažniausiai iesiog pas jį da - gi apsis oda o.“ (bulo a 1921: 544–546). Pe as a ižonis, s udijuodamas mediciną Do pa o uni e si e e, dažnai lankė Jablonskius. „nebūda o ų š enčių, kad pas jį nea ažiuo ų iš Do pa o [ a u] po kele ą s uden ų, jo bu usių min aujos mokinių [...] mes būda om laimingi, galėdami a p s udijų pasižmonė i okioje ši dingoje a mos e oje. o Jablonskis, po kokią sa ai ę a ilgiau mus iš aišinęs, da „an kelio“ įb ukda o ankon, a sip a- šydamas daugiau ne u įs.“ (a ižonis 1921: 532–533). asa as Jablonskių šeima isada leisda o Lie u oje, dažniausiai pas gi- mines a d augus. Pa s J. Jablonskis ažiuoda o į Lie u ą a mių y inė i, šeimyną gabenda osi, „idan aikai, kaip jis sakyda o, Lie u ą pamylė ų i , užaugę, isu jaus ųsi lie u iai esą.“ (bulo a 1921: 554). 1899 m. asa io 16 d. e elyje Jablonskiams gimė da ienas sūnus – y au as. 1900 m. J. Jablonskis pa engė ieną eikšmingiausių sa o da bų – Lie u- iškos kalbos g ama iką, ku i ilžėje bu o išleis a 1901 m. Pe o k iaušaičio slapy a džiu. 1900 me ais ne oli Palangos bu o sučiup i lie u iškos spaudos gaben ojai, ėliau i pla in ojai, išaiškėjo didelė i inė į a iamųjų, da y os k a os, ku ios pasiekė i e elį, aišku, k ės as i J. Jablonskis, as a „įkalčių“. Čia bu o pilna lie u iškų knygų, žodynui su ašy ų žodžių, su ink os au o- sakos, o da susek a i kas slepiasi po Va pui ašančio obelaičio slapy a džiu. Lygiai me us J. Jablonskis išbu o be o icialaus da bo, šeima liko be jokių pajamų. o po me ų da nemalonesnė žinia – J. Jablonskis iš emiamas į Psko ą. 1902 m. šeima pi mąka bu o išski a, ka u su ė u iš yko y iau- sias sūnus, dešim me is kas ukas. Pa enkinus malonės p ašymą, J. Jablonskis g įžo iš em ies po me ų be eisės lanky is sos inėse. P asidėjo nesibaigiančios šeimos klajonės, os po kele ą me ų įsiku ian ienoje ie oje. 1903–1904 m. Jablonskiai gy eno Šiauliuose. J. Jablonskis ne u ėjo aldiško da bo, ga o ik a si ik inių da bų. 1904 m. udenį isa šeima pe sikėlė į ilnių. J. Jablonskis p adėjo di b i pi mojo lie u iško dien aščio Vilniaus žinios, aip pa Lie u os ūkininko edakcijose, knygų leidimo „auš os“ bend o ėje, aisė į ai ių leidžiamų knygelių kalbą, eda- ga o e imus. a ga us lie u išką spaudą, bu o begalinio džiaugsmo i ka u nusi ylimų, kad iskas ne aip, kaip no ė ųsi. ilniuje i ė poli inis i isuomeninis gy enimas. J. Jablonskis bu o demok a as, odė pilie inę d ąsą i p incipingumą sa o ašiniais a pasi ašydamas kolek y inius p o- es o aš us. Leidus mokyklose moky i lie u ių kalbos, G. Landsbe gio- Žemkalnio inicia y a bu o įku as Lie u ių kalbos mokymo komi e as, e. Lukėnai ė-G iciu ienė. Kons ancija i Jonas Jablonskiai 13 ku is ėmė ūpin is uo eikalu. Po didelių pas angų J. Jablonskis p adėjo dės y i lie u ių kalbą akul a y o eisėmis keliose ilniaus mokyklose, ačiau dėl pamokų apmokėjimo bū a nesklandumų. 1906 m. asa ą Jablonskiai susilaukė da ieno aiko – gimė sūnus Jonukas. nuo 1906 m. udens J. Jablonskis ga o nee a inio moky ojo ie ą Pa- ne ėžio moky ojų semina ijoje i su šeima pe sik aus ė į Pane ėžį. kalbi- ninkas i pedagogas, susi ūpinęs li e a ū a gim ąja kalba, subū ė jaunuo- menę e ėjau i. Į ą eiklą į aukė ne ik žmoną, aikus, be i sa o mo- kinius. isu , ku J. Jablonskis gy eno, jį lydėjo da bas, o žmona bu o a imiausia alkininkė. Pane ėžy šeimą iš iko nauja nelaimė – J. Jablonskis susi go inks ų liga. Liga užsi ęsė, i , ma y , klas ingos jos pasekmės nulėmė olesnę jo s eika os būklę. 1908 m. šeima ėl išsiba s ė. Didelėmis pas angomis J. Jablonskis ga o e a inio moky ojo ie ą b es e. Žmona su penkiais aikais liko Pane ėžy. aip a ski ai išgy eno d ejus me us. Pasima yda o asa omis, no s ė as sa o lais alaikį sky ė lie u ių kalbos dalykams a ba ažiuoda o gydy is. y iausias sūnus kons an inas 1909 m. pa asa į baigė Pane ėžio gim- naziją i iš ažia o s udijuo i į Pe e bu gą. 1910 m. asa os pabaigoje kons- ancija su aikais iškelia o pas y ą į b es ą. Gy enimas naujoje ie oje a nešė i naujų ūpesčių. ne i aikams s e imoje aplinkoje nebu o leng a p i ap i. iš mamos laiškų sūnui yškėja is blogėjan i J. Jablonskio s eika a: „ ė ė is aip pa daug di ba, daba engia s aipsnį iš kalbos dalykų. ko- jos ma y silpnos, šįme daug blogiau kaip pe nai šiuo me u.“ (Lukėnai ė- G iciu ienė 2009: 91). 1911 m. J. Jablonskis ygiškių Jono slapy a džiu išleido sa o an ąjį s a - bų eikalą Lie u ių kalbos sin aksė, o po me ų da ieną knygelę – Rašomo- sios kalbos dalykai. 1912 m. J. Jablonskiui ga us moky ojo ie ą Ga dino be niukų gimnazijoje, šeima pe sikėlė a čiau Lie u os. Ga dine ne sykį pas Jablonskius lankėsi Julija Žyman ienė-Žemai ė. kaip ik uo me u bu o leidžiami Žemai ės aš ai, o J. Jablonskis juos edaga o. kalbininkas y a išsi a ęs: „iš Žemai ės aš ų pa s aš mokiaus gy ų gy iausios, g ažių g ažiau- sios žmonių kalbos.“ ( iman as 1956: 127). Labiausiai ne imą kėlė pas ebimai blogėjan i J. Jablonskio s eika a: „[...] eikė ų ė ei p adė i kuo no s s ip in ies, nes ma y jau labai su a gęs, nė algis nekaip lenda i p as ai miega [...]. kai da ne ašo nė kokio s aips- nelio, ai šiaip be aip, be jeigu p adeda ką no s ašy i, ai jau i sudie i algis, i miegas.“ (Lukėnai ė-G iciu ienė 2009: 97). 14 kaLbos kuL ū a | 83 1914 m. udenį J. Jablonskis iškeliamas į eližą. Šeima k aus osi į oli- mą užkampį i ebsko gube nijoj, oli nuo geležinkelio, oli nuo sa ųjų. kad i kokie nep i ekliai slėgė Jablonskių namus, isad a si asda o pinigų labda ai a kokiam kilniam au iniam eikalui. Čia J. Jablonskis nebu o šykš us. ė o laiškuose sūnui kons an inui skai ome: „ aikeli! siunčiu 25 b. au, 5 b. alkanai dienai i 10 b. jūsų d augijos eikalams.“ (Lukė- nai ė-G iciu ienė 2009: 122). eliže išbū a ik ai me us. P asidėjus Pi majam pasauliniam ka ui i okiečiams užėmus Lie u ą, daug lie u ių pasi aukė į usijos gilumą. Lie u ių d augijos nuken ėjusiems nuo ka o šelp i komi e as išsiun ė į o onežą daug lie u ių jaunuomenės. ma yno yčo inicia y a, emian ca o nikolajaus duk e iai a janai, 1915 m. udenį o oneže a ida y os ne d i lie u ių gimnazijos: be niukų i me - gaičių, di ek o iumi paski as P anas mašio as. J. Jablonskis o icialiai pa- k iečiamas dės y i lie u ių kalbos. J. Jablonskio, no s i s ip iai pasiligoju- sio, eikla o oneže bu o labai ženkli i eikalinga. „Jo da bas a pe sa o žmonių, mokinan mokinius i moky ojus gim osios kalbos, ku iek daug jaunuomenės susispie ė, bu o iesiog neįkainuojamai aisingas. aplink jį ėmė spies is moky ojai, li e a ai, kalbininkai, mokinių bū eliai. bu o nu- s a inėjami e minai, uošiami ado ėliai mokykloms, leidžiamos knygos. kiek ienas žymesnis dalykas bu o ap a iamas Jablonskiui daly aujan , kiek- ienas didesnis aš as a knygos išėjo ik jam su edaga us. Pačioje gimna- zijoje, mokinių i moky ojų a pe, jo au o i e as, kaipo p i y usio pedago- go, labai aukš ai s o ėjo...“ (yčas 1921: 570). 1917 m. J. Jablonskis dėl s eika os u ėjo a sisaky i gimnazijos moky- ojo pa eigų, ačiau liko y ų gimnazijos globėjų a ybos na ys, edaga o ado ėlius, aisė kalbą. asa ą bu o suo ganizuo i pi mieji lie u ių moky- ojų „saulės“ ku sai, ku ių lek o iumi bu o pak ies as i J. Jablonskis. o oneže jis pa engė i išleido lie u ių kalbos skai inius Va go mokyklai (1916), ado ėlį A i me ika. Mokslo p adžia i e minai (1917), Mūsų žo- dynėlį (1918). Jablonskiai su isa lie u ių kolonija 1918 m. bi želį g įžo į Lie u ą. isa o onežo gimnazija su ilpo į p ekinius a ečios klasės kelei inius agonus (dėl y o ligos Jablonskių šeima ažia o an a klase). kelionė bu- o ilga i a ginan i. ilnių pasiekė pe d i sa ai es. J. Jablonskis jau neiš- lipo iš sa o a ukų. G įžęs į ilnių, jis išleido Lie u ių kalbos g ama iką (1919). ų pačių me ų balandį ilnių užėmus lenkams, dalis lie u ių in eligen ų pasi aukė e. Lukėnai ė-G iciu ienė. Kons ancija i Jonas Jablonskiai 15 į kauną. ik po kelių mėnesių J. Jablonskis su šeima ga o leidimą kel is į laikinąją sos inę. kaune Jablonskių gy enimas bu o kuklus, eko i oliau k aus y is iš ieno bu o į ki ą. J. Jablonskio s eika a bu o jau aip pablogėjusi, kad jis ne ik nebe aikščiojo, be ne isada galėda o pa s sa o anka ašy i. 1919 m. udenį jis bu o pak ies as „saulės“ d augijos aukš esniųjų ku sų lie u ių kalbos moky ojams edėju bei moky oju. 1922 m. įs eigus Lie u os uni- e si e ą kaune, J. Jablonskis bu o iš ink as jo ga bės na iu i p o eso iumi. Paskai as skai ė bu e (dab. Jablonskio g.), ku iame didesnis kamba ys bu o pa e s as audi o ija. aip uni e si e e jis di bo iki 1926 m. udens. oje namų audi o ijoje ykda o ne akul e o a ybos posėdžiai, pasi a imai, ašybos bei e minologijos komisijų posėdžiai. Pasku inį sa o gy enimo dešim me į J. Jablonskis di bo labai in ensy iai. 1922 m. pasi odė jo Lie u ių kalbos g ama ika (naujas papildy as leidimas), 1925 m. – Lie u ių kalbos ado ėlis, 1928 m. – Linksniai i p ielinksniai. uo me u jis pa ašė ne 234 s aipsnius kalbos klausimais. sa o s aipsnių pa s jau ne ašė, dik a o žmonai, sūnui a s uden ams. okių sa ano ių aš- ininkų bu o ne ienas. „Jablonskis pap as ai di bda o nuo y o iki pie ų. Pie auda o g e imame kamba yje, ku bu o p ie s alo žmonos a s uden o p i ežamas (s uden as aš ininkas dažnai būda o k iečiamas ka u pie au i). Pailsėjęs p o eso ius ėl in ensy iai di bda o ligi aka o, ka ais iki ėlaus.“ (masiliūnas 1974: 21–22). Pasku inis dešim me is ka u su pusiau pa alyžiuo u y u kons ancijai Jablonskienei bu o ypač sunkus. ku į laiką pagy enę a. micke ičiaus ga - ėje, 1928 m. jie pe sikėlė pas duk e į okulis ę oną Landsbe gienę į kęs- učio ga ę. no s p o as liko aiškus i d asia nepalūžus, be kūnu J. Jab- lonskis isai paliego. asa omis k. Jablonskienė y ą kasme iš ežda o į Palangą. kelionė būda o sudė inga, ažiuoda o sani a iniu aukiniu iki klaipėdos, paskui au omobiliu. eikėjo s ip ios pagalbos, būda o samdoma a nai ė, ėliau i seselė. 1930 m. asa io mėnesį Jonas Jablonskis susi go g ipu. asa io 23 die- ną ligoninėje „jis amiai i amžinai užmigo, apsup as sa o šeimos na ių“ ( aičiūnas 1930: 67). Po ejų me ų, palaidojus ieną iš Jono Jablonskio bend ažygių Juo- zą umą- aižgan ą, kompozi o ius Jonas nabažas už ašė sa o dieno aš y- je: „ isų mylimas žmogus didžiausias minias bei isas o ganizacijas su au- kė, be is dėl o Jablonskio laido u ių nep iklausomoj Lie u oj iki šiol nė 16 kaLbos kuL ū a | 83 ienas da neaplenkė, nes, be kauno, i p o incija jose daly a o“ (naba- žas 2007: 118). kons ancija Jablonskienė mi ė 1948 m. balandžio 19 d., palaido a g e a y o kauno mies o kapinėse. beje, po dešim mečio Jablonskių palaikus eko pe kel i į Pe ašiūnų kapines. Jablonskių duk ė Julija ašė laiške b oliui y au ui į kli lendą: „manau, kad u ai u ė um žino i, kad mes sa o senelius u ėjom iškel i iš mies o kapinių į Pe ašiūnus. senose kapinėse da ys pa ką.“ (Lukėnai ė-G iciu ienė 2009: 42). Li e a ū a a i ž o ni s P. 1921: Jablonskis min aujoj, e ely, Psko e. – Lie u os mokykla 12, 530–533. bulo a J. 1921: Jablonskis min aujoj, e ely, Psko e. – Lie u os mokykla 12, 544–547, 554. yčas m. 1921: ėl už Lie u os sienų: b es e, Ga dine, eliže, o oneže. – Lie u os mokykla 12, 565–573. Jokan as k. 1921: Jablonskis min aujoj, e ely, Psko e. – Lie u os mo kyk la 12, 540–543. Lukėnai ė-G iciu ienė e. 2009: Kons ancijos i Jono Jablonskių šeima, ilnius: Lie u os nacionalinis muziejus. masiliūnas k. 1974: a siminimai. – Mūsų kalba 7, 21–22. mi onas . 1921: Jablonskis min aujoj, e ely, Psko e. – Lie u os mokykla 12, 536–537. nabažas J. 2007: Dieno aščiai 1922–1945, ilnius: ypoa . iman as J. 1956: Žemai ė gy enime i kū yboje, ilnius: als . g ožinės li . l-kla. sme ona a. 1921: Jablonskis min aujoj, e ely, Psko e. – Lie u os mokykla 12, 533–536. s imai is J. 1921: iš jaunys ės laikų, mokslo i pi mųjų da bo me ų. – Lie u os mokykla 12, 516–522. aičiūnas . 1930: a. a. Jablonskį a siminus. – Kalba 1 (2), 67. Gau a 2010 11 05 e. Lukėnai ė-G iciu ienė. Kons ancija i Jonas Jablonskiai 17 He FamiLy oF kons anciJa anD Jonas JabLonskiai Summa y Jonas Jablonskis was bo n on 30 Decembe 1860 in kubilėliai nea naumies is. besides hei eldes son Jonas, agnieška and Juozapas Jablonskiai had ano he h ee child en: an anas, Ju gis and ma y ė. soon a e Jonas’ bi h, he amily mo ed o ygiškiai. Jonas Jablonskis a ended he naumies is elemen a y school, hen con inued his schooling in he ma ijampolė gymnasium which he inished in 1881 wi h dis inc ion and was awa ded a gold medal. His in e es in languages encou aged him o choose classical Philology o s udies a he uni e si y o moscow. P o es- so s Fiodo ko sh and Filip Fo una o had a majo in luence on Jablonskis’ g owing in e es in his na i e Li huanian language. in 1885, J. Jablonskis g adu- a ed om he uni e si y bu i ook him ano he ou yea s o ge a eache ’s posi ion in he min auja boys’ gymnasium whe e he s a ed eaching ancien languages. in 1890 Jonas Jablonskis, a ca holic, ma ied a e y well-educa ed kons an- cija ske e y ė who belonged o he e o med chu ch. hei i s child en we e bo n in min auja: son kons an inas (1892) and wo daugh e s, ona (1894) and Julija (1896). he o he wo sons, y au as (1899) and Jonas (1906), we e bo n in o he places o which he amily mo ed om min auja. J. Jablonskis was ex ensi ely w i ing on language. His a icles we e published in he Va pas and he libe al ussian p ess. he Jablonskis’ amily home was e- quen ed by he ac i is s o he Li huanian in elligen sia who sha ed a common u u e ision o hei mo he land. in 1896, eache J. Jablonskis was ans e ed o e el (cu en ly allinn) which was a away om Li huania and he ideas o ee- dom. he Jablonskis amily could only isi hei homeland du ing summe s. in 1900, J. Jablonskis comple ed one o his mos signi ican wo ks, Lie u iškos kalbos g ama ika (G amma o he Li huanian Language), which came ou in 1901. ye soon a e his he was ialed and cha ged in a no o ious case ela ed o he iola ion o he Li huanian p ess ban. as a consequence, in 1902 Jablonskis was depo ed o Psko in ussia. upon his e u n, Jablonskis li ed in Šiauliai (1903– 1904), ilnius (1904–1906), augh pa - ime in he Pane ėžys eache s’ semina y (1906–1908). His second majo wo k, Lie u ių kalbos sin aksė (Syn ax o he Li hua- nian Language), came ou in 1911 and a yea la e Rašomosios kalbos dalykai (On he W i en Language) appea ed. When wo Li huanian gymnasia in o onezh o wa immig an s we e opened in 1915, J. Jablonskis was o icially in i ed o each Li huanian. i was du ing his pe iod ha he p epa ed and published a eade in Li huanian i led Va go mokyklai