BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
KAZIMIERAS GARŠVA
Lie u ių kalbos ins i u as
ASMENVARDŽIŲ RAŠYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS DOKUMENTUOSE
IR VALSTYBINĖS KALBOS FUNKCIJOS
ESMINIAI ŽODŽIAI: asmen a dis, a das, pa a dė, kul ū os pa eldas, als ybinė kalba,
Kons i ucija, kalbos poli ika, socioling is ika.
ĮVADAS
A imiausiu laiku Seimas siekia apsisp ęs i, kaip Lie u os Respublikoje bus ašomi, a iami
i unkcionuos asmen a džiai. Vals ybei, au ai i kalbai ai y a labai s a bus klausimas. Au o-
ius su šiuo klausimu, esančiu kelių mokslų sanki oje, y a susijęs jau 20 me ų, ecenza o a
engė Kons i ucijai nep ieš a aujančius įs a ymų p ojek us.
Inicia y ą dėl asmen a džių ašybos dokumen uose kei imo iškėlė ne kalbininkai, o pi -
miausia poli ikai. A gumen uodami sa o siūlymus, p ojek ų pa eikėjai nu odė kalbos mokslo
nea i inkančius i ki okius mo y us, be į juos is iek eikia a saky i.
S aipsnio ikslas – išnag inė i s a biausius Lie u os Respublikos piliečių a dų i pa a džių
ašymo dokumen uose p incipus i pasiūly i inkamiausią įs a ymo p ojek ą. S aipsnio užda-
iniai – umpai ap a i daba ines asmen a džių ašybos p oblemas, y inėjimo me odiką,
u imus s a biausius duomenis, įs a ymų p ojek us i jų yšį su als ybinės kalbos unkcijomis.
ASMENVARDŽIAI – KALBOS DALIS IR PIRMIAUSIA KALBOTYROS
TYRIMO OBJEKTAS
Asmen a džių ašybos klausimas negalėjo i negali bū i g ei ai, inkamai i galu inai išsp ęs-
as dėl o, kad siekian lie u ių kalbai p i aiky i ki ų kalbų abėcėles bei ašybos p incipus im a
klas o i mokslo duomenis: esą 1) asmen a džiai p iklausą ne kalbai, o y a p ekių ženklai; 2) ai
y a ne kalbos, o asmens apa ybės dalis i pag indinis jos žymuo; 3) dėl asmen a džių ašybos
( . y. asmens apa ybės) u i eisę sp ęs i ne isuomenė, als ybės ins i ucijos, o ik asmen a -
džio „sa ininkas“; 4) u i bū i išlaiky a bend a šeimos pa a dė (išk aipy a i okupacinių eži-
mų) – p i a aus gy enimo dalis; 5) lie u ių pa a dės esančios ien lie u iškos, o ne lie u ių –
nelie u iškos; 6) esan i i u in i bū i „o iginali“ pa a džių ašyba i a is; 7) Daba inės lie u ių
kalbos g ama ika leidžian i nesilaiky i lie u ių kalbos abėcėlės, ašybos p incipų; 8) isose
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2
KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos
unkcijos
šalyse (išsky us Lie u ą i La iją), ku ių kalbų ašmenys y a lo yniško pag indo kalbų, asmen-
a džiai dokumen uose ašomi „o iginaliai“, . y. isais lo yniško pag indo ašmenimis;
9) į lie u ių kalbą pe kėlus isų kalbų lo yniškos ašybos asmen a džius a si as ų ik 3 naujos
aidės; 10) 1938 m. Lie u oje p adė a „o iginali“ pa a džių ašyba i . . (ž . www.l s.l ŽTK
2014 12 03. Va das i pa a dė – asmens apa ybės dalis; įs a ymo p ojek as XIIP-1653 i . .).
Seniai y a žinoma, kad kiek ienos kalbos žodynui p iklauso bend iniai žodžiai (p adedami
ašy i mažąja aide) i ik iniai žodžiai (asmen a džiai, ie o a džiai i . ., p adedami ašy i
didžiąja aide, plg. LKE 305, 379, 396-402).
Visai nepag įs ai asmen a džiai laikomi p ekių ženklais. P ekių ženklas y a be koks žymuo,
ku io paski is – a ski i ieno asmens p ekes a ba paslaugas nuo ki o asmens p ekių a ba pas-
laugų i ku į galima pa aizduo i g a iškai. P ekės ženklą gali suda y i žodžių, asmenų pa a -
džių, a dų, meninių pseudonimų, ju idinių asmenų pa adinimų, šūkių žymenys, ku iems
Lie u os Respublikos p ekių ženklų įs a ymu nus a y a eisinė apsauga („Teisės ak ai, egla-
men uojan ys iš adimų, dizaino, p ekių ženklų i puslaidininkinių gaminių opog a ijų apsau-
gą Lie u os Respublikoje“ 2013: 253-255). P ekės ženklu gali bū i geog a inė nuo oda – ie-
o a dis a ki as žodis a ba žymuo, pagal ku į galima iesiogiai a ba ne iesiogiai nus a y i, kad
p ekė y a kilusi iš am ik os e i o ijos, egiono a ie o ės, i ku is sieja os p ekės kokybę,
epu aciją a ki as esmines sa ybes su jos geog a ine kilme (Lie u os Respublikos p ekių ženklų
įs a ymas. P ieiga in e ne e: www.l s.l ).
Asmen a dis y a ik inis žmogaus a das (LKE 27), su a inis žmogaus iden i ika imo žen-
klas, o ne ik oji asmens apa ybės dalis. Gy en ojai, u in ys Jono, Pe o, S epono, Tado, Ko y-
nos, Te esės i ki us a dus nė a š en ieji, apa ūs ( . y. iden iški, olygūs DLKŽ 830) sa o
š en iesiems globėjams, ku ių a dais bu o pak ikš y i. Ki kilas nė a ki klys (ku is ėkia, ki -
kia), Kubilius – dažniausiai jau ne kubilų di bėjas, Vilkas – ne ž ė is, panašus į šunį i . .
Bal akis, Bepi š is, Šaikus, Sysas gali bū i g ažesni už G ažulį, o Mažylis gali bū i didesnis už
Didžiulį a Ilgakojį. Asmen a džius p adėjus ašy i lenkiškomis aidėmis bu ę y ų aukš aičiai
Va nialo, Ž e ialo, Žu ialo, Ge ul, G ažul, Mažul i ki i neišsaugo ų i sa o bu usios apa ybės.
Bend inė kalba asmen a džio sa ininkui neda o jokių išimčių dėl jo a do a pa a dės a-
šybos, a ies, ki čia imo. Daug y a mo e ų, ku ios u i a dus As a, Auš a, Dalia, Diana,
Edi a, Elena, G ažina, I ena, Janina, Ju gi a, K is ina, Lina, Lo e a, Ma ija, Rasa, Regina, Rena-
a, Rima, Ri a, Roma, Sigi a, Vida, Viole a, Vi a i . . i y a įp a usios sa o a dą ienaskai os
a dininke bei įnagininke p i ačiuose pokalbiuose ki čiuo i an ajame nuo galo skiemenyje,
be kalbėdamos iešai p i alo ai da y i galiniame skiemenyje (plg. Mokomasis lie u ių kalbos
i ki čia imo žodynas 1989: 65).
Pa a dės nė a ien šeimos p i a aus gy enimo dalis – jos y a i kalbos, kul ū os, als ybės
is o ijos dalis. Lie u os gy en ojų asmen a džiai pe 800 me ų ašy i 6 ski ingomis kalbomis,
6 ski ingomis abėcėlėmis, labai k aipy i, be nuo o daugelio lie u ių apa ybė iš esmės nepa-
sikei ė. A chajiškos lie u ių kalbos pa a dės išlaikė ik bend ą šeimos i giminės pa a dės šaknį
a ne kamieną, be mo e ų pa a dės ski iasi nuo y iškų pa a džių: pa yzdžiui, y as y a
Daukša, žmona – Daukšienė, o duk ė – Daukšai ė. Negalime su ik i su 2008 m. Vals ybinės
lie u ių kalbos komisijos eiginiu, kad „s e imų kalbų asmen a džiai nep iklauso lie u ių kal-
bos sis emai [...]. Kiek ienoje kalboje unkcionuoja am ik as kiekis ki ų kalbų ak ų, a p jų
asmen a džių i ie o a džių“ (www. lkk.l , 2008 01 14. Išsamus a sakymas į k eipimąsi „Dau-
giau dėmesio eisinei lie u ių kalbos apsaugai“). Be ku ios kalbos asmen a džiai lie u ių
kalboje, kaip i ki ose indoeu opiečių kalbose, ben kiek adap uojami. Pagal minė ą p iešpas-
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
3
KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos
unkcijos
ku inio skiemens ki čia imo aisyklę Obamà, I inà, Jelenà, Lenà, Ma inà, Na ašà, Ta janà, Žanà
i ki i asmen a džiai lie u ių kalbos ienaskai os a dininke, įnagininke ki čiuojami ne „au-
en iškai“, o lie u iškai, . y. žodžio gale, no s ų asmen a džių u ė ojai su Lie u a gali bū i
niekaip nesusiję. Pagal lie u ių kalbos aisykles ašome i a iame ne Pūcin, Lukašėnka, o Pu-
inas, Lukašenka i . . - ai daugeliui y a sup an ama. P ie lie u ių kalbos sis emos de inamos
Lie u os piliečių pa a dės, no s ik 30 p ocen ų jų y a ien lie u iškos (kilusios iš lie u iškų a
bal iškų bend inių i ik inių žodžių) i 70 p ocen ų – iš dalies nelie u iškos (kilusios iš s e i-
mos kilmės a dų, susla in ų lie u iškų asmen a džių a skolin os) (LKE 400–402). Tokios pa
kilmės pa a des u i i lie u iai, i ie iniai lenkai.
Vadinamoji o iginali pa a džių ašyba iksliai pa aidžiui nė a a ojama nė ienoje šalyje,
nes ski iasi kalbų abėcėlės i ašyba. Lenkiškus asmen a džius Ka a zyna, Malgo za a, Tomas-
ze ski lie u iai skai y ų Ka- a -zy-na, Mal-go -za- a, To-mas-ze -ski, no s lenkai a ia Ka- a-
žy-na, Mal-go-ža- a, To-ma-še s-ki. Tai į odo, kodėl nelie u iškus asmen a džius Lie u oje i
oliau ikslinga ašy i pagal a imą, o ne pagal jų ašybą užsienio kalba.
Eu opos žmogaus eisių ondas (EFHR) paskelbė ins ukciją „Žingsnis po žingsnio“ – pa-
keisk a dą i pa a dę, jei „ a o a das a ba pa a dė sulie u in i i u no i u ė i į ašą o iginalia
ašyba“ (www.e h .eu/asmen a dziu- asyba). Tokius skundus ondas pa ašys nemokamai,
emdamasis Lie u os Respublikos gy en ojų egis o a nybos be eik 8800 ak ų, ku į egis-
uo os užsieniečių pa a dės a lie u iškos pa a dės Ba z-da, Ke -za (plg. lie . ke zukas (nedi-
delio ūgio žmogus; neūžauga). Tas pa a des minė as ondas skai o lenkiškai: Baž-da, Ke-ža.
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikos (1994, 1996, 2006) ašybos i ansk ipcijos sky iuje,
ku į pa ašė šio s aipsnio au o ius (su Aleksu Gi deniu), išnašoje paminė a, kad ašan užsie-
niečių asmen a džius šalia lie u ių abėcėlės aidžių gali bū i a ojamos da 3 aidės (o e ka -
čiais da 3) iš ki ų kalbų abėcėlių. Ši nuos a a apima ik užsienio piliečių pa a džių ašymą
mokslinėje li e a ū oje, o ne dokumen uose.
Lo yniško pag indo aidžių diak i iniai ženklai asmen a džiuose dažniausiai ne ašomi La -
ijoje, Lenkijoje, Vokie ijoje, P ancūzijoje, Belgijoje, Jung inėje Ka alys ėje, Kanadoje, Jung-
inėse Ame ikos Vals ijose i ki u . Pa yzdžiui, Rū a Meilu y ė užsienyje ašoma Ru a Meilu y-
e, dažnai nuo y ų pa a džių neski ia jų žmonų i duk e ų pa a dės. Ne minė as ondas žino,
jog lie u ai ės, iš ažia usios s udijuo i a di b i į užsienį, p ašo pakeis i sa o lie u iškus asmen-
a džius dėl „sunkumų, susijusių su ašyba ki ose šalyse. P z. asmuo a du „Ana“, siekian
iš eng i olesnių sunkumų (p z. adminis acinių), no i pakeis i jį į „Anna“, nes šioje šalyje ne
jos o iginalus a das „Ana“ y a ašomas su d iguba „nn“ (www.e h .eu/asmen a dziu- asyba).
Į lie u ių kalbą pe kėlus isų kalbų lo yniško pag indo abėcėlėmis pa ašy us asmen a džius
a si as ų ne 3 naujos aidės, o apie 150 (niekas jų iksliai nesuskaičia o, nemoka a i i ne
nežino, kiek Lie u ai kainuo ų minė ų aidžių ašymas isose s i yse).
Skelbiama, kad 1938 12 06 į Pa a džių įs a ymą į auk as 22 punk as: „Nelie u io pa a dė
ašoma pagal lie u ių kalbos i ašybos dėsnius, be ji gali bū i ašoma i aip, kaip sa o kalba
ašosi jos u ė ojas, jei o jis pageidauja i jei os kalbos aidynas y a lie u iškas“. Šiuo a eju
nu ylimi ne 6 dalykai: 1) as papildymas a si ado po Lenkijos ul ima umo Lie u ai; 2) šis
22 punk as nenu odė, ku i kaip konk ečiai os išim ys gali bū i aikomos; 3) o eikala imo
dokumen uose p ak iškai nebu o laikomasi; 4) uo me u bu o s a s omas ne pa a džių nulie-
u inimo, be a lie u inimo įs a ymas; 5) 1939 m. Lie u os Vy iausybė i lie u iškosios ins i-
ucijos ūpinosi kiek galima g eičiau Vilniaus k aš o pa a džių bei ie o a džių no minamojo
pobūdžio lie u iškas o mas a s a y i bei paskelb i (Salys 1983: 490–670); 6) minė o įs a ymo
22 punk e kalbama ne apie lo yniško pag indo aidyną, o apie lie u išką aidyną.
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
4
KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos
unkcijos
Jei bū ų į eisin a isuo inė užsienie iška asmen a džių ašyba, pagal 2009 03 24 UNESCO
Nyks ančių pasaulio kalbų a lasą Lie u oje bū ų pažeis i 3 (iš 9) kalbos gy ybingumo k i e ijų:
1) kalbos pe da imas iš ka os į ka ą, 2) Vy iausybės i ins i ucijų požiū is bei kalbos poli ika,
3) bend uomenės na ių san ykis su sa o kalba.
Vals ybinė lie u ių kalbos komisija ( oliau – VLKK) uo klausimu pa engė k ali ikuo ą a -
sakymą, be dėl užsieniečių a dų i pa a džių ašymo da o klaidų (plg. As as 2014). Jei asmen-
a dis mūsų dokumen uose ašomas ki os kalbos ašmenimis, a užsienio kalba mūsų Respub-
likoje aip pa a ojama kaip als ybinė (plg. Kniūkš a 2013: 157, 165). Lie u os als ybinei
kalbai okiu a eju gali bū i p ime ami ki os kalbos ašybos i ne a ies, linksnia imo dėsniai.
VLKK, pagal įs a us u in i saugo i i gin i lie u ių kalbą, žengė žingsnį link p ieš 110 me ų
įsigalėjusios lie u ių kalbos ašybos kei imo. VLKK nuomone, Lie u os Respublikos piliečių
a dai i pa a dės asmens dokumen uose i u i bū i ašomi lie u iškais ašmenimis, i nebe-
u i bū i ašomi lie u iškais ašmenimis „a siž elgian į daba inės isuomenės po eikius […]:
a) užsieniečių, įgijusių Lie u os Respublikos pilie ybę, a dai i pa a dės Lie u os Respub-
likos išduodamuose asmens dokumen uose į ašomi lo yniško pag indo ašmenimis pagal do-
kumen o šal inį – ki os als ybės išduo ą asmens dokumen ą ( emian is a p au ine p ak ika
diak i iniai ženklai dėl echninių galimybių gali bū i nepe eikiami);
b) su užsieniečiu san uoką suda iusio i jo pa a dę paėmusio Lie u os Respublikos piliečio,
aip pa okių su uok inių aikų pa a dės gali bū i ašomos lo yniško pag indo ašmenimis,
dokumen o šal iniu laikan užsieniečio asmens dokumen ą.
Užsienio als ybių piliečių asmen a džiai ki uose dokumen uose ašy ini emian is VLKK
60-ojo nu a imo nus a y ais p incipais“ (www.l s.l ).
Siūlome užsienie išką ašybą pagal pageida imą a o i ik specialiose asmens apa ybės
ko elėse a skliaus uose po lie u iškos asmen a džio o mos, paso an ajame puslapyje i nie-
ku daugiau: nei egis ų, bankų, anspo o, biblio ekų i ki uose dokumen uose, nei spaudo-
je i . .
PILIEČIŲ ASMENVARDŽIŲ RAŠYMAS
Visos Lie u os piliečių iki 1940 m. bu usios pa a dės p ieš 30 me ų p adė os skelb i Lie u-
ių pa a džių žodyne ( . 1 1985; . 2 1989) i dėl o nekel a jokių diskusijų. Lie u os Respubli-
kos Kons i ucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nu a ime nu odė, kad als ybinė kalba y a
kons i ucinė e ybė, ku i „saugo au os iden i e ą, in eg uoja pilie inę au ą, už ik ina au os
su e eni e o aišką, als ybės ien isumą i jos nedalomumą, no malų als ybės i sa i aldybių
įs aigų unkciona imą“ (Vals ybės žinios 1999). Į ašai Lie u os Respublikos piliečių o icialiuo-
se dokumen uose, nep iklausomai nuo asmenų au ybės i ki ų požymių, p i alo bū i ašomi
lie u iškais ašmenimis – p iešingu a eju „bū ų ne ik paneig as kons i ucinis als ybinės kal-
bos p incipas, be i su ikdy a als ybės i sa i aldybės įs aigų, ki ų įmonių, įs aigų bei o ga-
nizacijų eikla. Dėl o piliečiams bū ų sunkiau įgy endin i sa o eises bei eisė us in e esus i
bū ų pažeis as Kons i ucijoje į i in as jų lygybės įs a ymui p incipas“ (Vals ybės žinios 1999).
Šie eiginiai inka isai a dyno ašybai isuose lie u iškuose eks uose, nes i pe iodinė
spauda, knygos, eklama, a dai i pa a dės, ie o a džiai, ki i iešieji už ašai y a iešojo als-
ybės gy enimo s i ys. Lie u os lenkų pa a dės, laikan is Lie u os i Lenkijos su a ies, adi-
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
5
KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos
unkcijos
ciškai ašomos pagal skambesį i nelie u inamos – nep idedamos lie u iškos p iesagos, nekei-
čiami balsiai i . ., no s lie u ių pa a dės Lenkijoje y a lenkinamos. Be is iek dėl o
eikalaujama Lie u oje naudo i i lenkų kalbos abėcėlę su aš uoniomis papildomomis aidėmis
(o ne ieną w).
Pa a des, a dus ašan isais lo yniško pag indo aidynais, lie u ių kalbai p isidė ų apie
150 naujų aidžių (su isais diak i ikais) i ai sukel ų didžiausią als ybinės kalbos sumaiš į,
nes žinomos aidės (32) ame aidyne nesuda y ų i 20 p ocen ų. Taigi disku uojama ne apie
lenkų pa a džių ašybą, o apie als ybinės lie u ių kalbos unkciona imą i ašybą.
Ne u ime duomenų, kad Lie u os Respublikos piliečių dokumen uose iki okupacijos a -
dai i pa a dės bū ų bu ę ašomi ki ų kalbų abėcėlėmis. Eu opos saugumo i bend ada bia i-
mo o ganizacijos au inių mažumų komisa as nu odė, kad dėl lenkų pa a džių ašymo u i
apsisp ęs i pa i Lie u a. Kons i uciją gali keis i isõs au os e e endumas, o ne ku io no s
aldininko pažadai a no ai.
Eu opos Žmogaus Teisių Teismas (Men zen p ieš La iją, bylos N . 46726/99) jau a me ė
p e enzijas dėl pa a dės Men zen ašy inės o mos pakei imo į Mencena pagal La ijoje galio-
jančias Va dų i pa a džių ašymo i nus a ymo dokumen uose aisykles, ku ios eikalauja, kad
isos La ijos piliečių pa a dės i a dai bū ų pe ašomi pagal la ių kalbos ašybos aisykles,
kuo iksliau a ku ian a imą o iginalo kalba. Pab ėž a, kad žmonių a dai i pa a dės p iklau-
so isiškai ski ingai ka ego ijai negu p ekių ženklai a įmonių a dai i y a eguliuojami pagal
ki as aisykles. Pa a dę a oja ne ik ją u in is asmuo, be i isuomenė, odėl pa a dės u i
bū i eguliuojamos daugumos žmonių pa ogumui. Eu opos Žmogaus Teisių Teismas oliau
pab ėžė: La ija y a ienin elė ie a pasaulyje, ku gali bū i ga an uo as la ių kalbos, aigi i
la ių au os, egzis a imas i ys ymasis. La ių kalbos d audimas a ap ibojimas sa o als y-
bės e i o ijoje laiky inas pa ojumi demok a inei als ybės san a kai. Veiksmai, pa eiškėjos
pa adin i „kišimusi į jos asmeninį gy enimą“, u ėjo eisė ą ikslą apgin i ki ų La ijos gy en-
ojų éisę lais ai a o i sa o kalbą isoje als ybės e i o ijoje, . y. apgin i demok a inę šalies
san a ką (Men zen p ieš La iją, bylos N . 46726/99).
Eu opos Žmogaus Teisių Teismas, u in is Kons i ucinio Teismo s a usą, neabejoja, kad
ašy inė pa a dės o ma dokumen uose iesiogiai eikia ki as kalbos a ojimo s i is, nes jos
glaudžiai susijusios. Jeigu dokumen uose bū ų leidžiama ašy i ik „o iginaliąją“ ašy inę už-
sienie iškų pa a džių o mą, ji is labiau plis ų į ai iuose eks uose. Tai sukel ų im ą g ėsmę
als ybinės kalbos kokybei i jos kaip ien isos sis emos unkciona imui. Žala als ybinei kal-
bai, ku ią pada y ų pa a džių ašymas ki ų kalbų abėcėlėmis, sma kiai nus e ia įmanomus
nepa ogumus, ku iuos galė ų pa i i kasdieniame gy enime asmuo su pasu, ku iame jo pa a -
dė pe ašy a pagal als ybinės kalbos aisykles i adicijas. Pa a dės pe aša ( ansk ipcija)
nė a jos e imas į als ybinę kalbą, o ik p i aikymas p ie g ama inių als ybinės kalbos ypa-
ybių. Visos os pas abos galioja i lie u ių kalbai.
Pažeidžian Lie u os i Lenkijos su a ies 14 s aipsnį daugelio Lenkijos lie u ių a dai i
pa a dės ašomi ne pagal skambesį, o sulenkin i i sma kiai pakeis i, su lenkiškomis p iesago-
mis, be giminės ski umų i . .: Bi gelis, Bi gelienė ašomi ienodai – Bi gel, Malinauskas –
Malinowski, Vi kauskas – Wi kowski, Valinčius – Wołyniec, Zaka auskas – Zak ewski, Vaice-
kauskienė – Wojciechowska i . . Teo iškai labai sunkiomis i nepa ogiomis sąlygomis Lenkijos
pase leidžiama ašy i i au en iškai, be okie dokumen ai negalioja bankuose, egis uose i
ki u , odėl dokumen us su lie u iška pa a dės o ma u i ik 0,2 p oc. lie u iškai kalbančių
lie u ių, gy enančių sa o e ninėse žemėse. Visų jų pa a dės su ašy os i ap a os Zigmo Zin-
ke ičiaus knygoje Lie u iškas pa eldas Su alkų i Augus a o k aš o Lenkijoje pa a dėse (2010).
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
6
KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos
unkcijos
VARDYNO ĮSTATYMŲ PROJEKTAI IR VALSTYBINĖS KALBOS
FUNKCIJOS
I enos Šiaulienės i Gedimino Ki kilo pa eik as Lie u os Respublikos a dų i pa a džių
ašymo dokumen uose įs a ymo p ojek as keičia als ybinės kalbos poli iką, a dyno ašybą,
a ies dėsnius, als ybinės kalbos unkcijas. Šio p ojek o ikslas y a ne už ik in i Lie u os
Respublikos piliečių a dų i pa a džių – Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės kul ū os pa eldo
eisinę apsaugą, be ją naikin i. Bend a šeimos pa a dė iš dalies už ik in a 1991 01 31 Lie u os
Respublikos Aukščiausiosios Ta ybos nu a imo „Dėl a dų i pa a džių ašymo Lie u os Res-
publikos piliečio pase“ ečiuoju punk u, leidžiančiu asmen a džius ašy i pagal pi minius
dokumen us. Pe 1000 Lie u os piliečių, iš ekėjusių už užsieniečių, pasi ašė Reikala imą gin-
i als ybinę kalbą i e i o ijos ien isumą, a sisakydamos s e imų aidžių sa o pa a dėse.
Įs a ymo p ojek o an ojo s aipsnio ečioji dalis u ė ų bū i o muluojama aip: „Doku-
men o šal inis – Lie u os Respublikos kompe en ingos ins i ucijos išduo as“.
P ojek as pažeidžia lie u ių kalbos ašybos pag indinį p incipą – ski ingus ga sus ( one-
mas) žymė i ski ingais ašmenimis, p ie 32 lie u iškų aidžių p ideda da apie 150 naujų
aidžių, ku ių isų niekas nemoka iš a i, ašy i i ku ių isų nė a nė ienoje abėcėlėje. Įs a y-
mo p ojek as p ieš a auja Lie u os Respublikos Kons i ucijos p eambulei („Lie u ių Tau a,
išsaugojusi sa o d asią, gim ąją kalbą, aš ą i pap očius“), 3-čiam s aipsniui („Niekas negali
a žy i a ibo i Tau os su e eni e o, sa in is isai Tau ai p iklausančių su e enių galių“),
7- am s aipsniui („Negalioja joks įs a ymas a ki as ak as p iešingas Kons i ucijai“), 10- am
s aipsniui („Lie u os als ybės e i o ija y a ien isa i nedalijama į jokius als ybinius da i-
nius“), 14- am s aipsniui („Vals ybinė kalba – lie u ių kalba“).
Lie u os Respublikos Kons i ucinis Teismas ( oliau – LRKT) nag inėjo ik ai Lie u os Res-
publikos piliečių a dų i pa a džių ašybos a i ik į Kons i ucijos 14 s aipsniui. 1999-10-21
nu a ime „Dėl Lie u os Respublikos Aukščiausiosios Ta ybos 1991-01-31 nu a imo „Dėl a -
dų i pa a džių ašymo Lie u os Respublikos piliečio pase a i ikimo Lie u os Respublikos
Kons i ucijai“ Kons i ucinis Teismas į odė, kad „asmens a das i pa a dė piliečio pase u i
bū i ašomi als ybine kalba. Ki aip bū ų paneig as kons i ucinis als ybinės kalbos s a usas“.
2014 m. sp endime LRKT isų šių nuos a ų nepaneigė i nea sisakė, pas ebėdamas: „…gali
bū i nus a y os i ki okios asmens a do i pa a dės ašymo LR piliečio pase aisyklės nei nu-
s a y osios Aukščiausiosios Ta ybos 1991-01-31 nu a imo „Dėl a dų i pa a džių ašymo LR
piliečio pase“ 2 punk e, kai jas keis i siūlo pagal Lie u os Respublikos įs a ymus iš p o esiona-
lių kalbininkų-lie u ių kalbos specialis ų (o iek, kiek leidžia įs a ymai, i ki ų ling is ikos
šakų a s o ų) suda y a als ybės ins i ucija, u in i įgaliojimus ūpin is als ybinės kalbos sau-
gojimu“.
2014 m. balandžio 1-ąją egis uo o p ojek o au o iai aiškinamajame aš e be pag indo
skelbia, kad „p ojek ą pa eng i paska ino 2014-02-27 LRKT sp endimas. Šiame sp endime
nesiūloma, pa yzdžiui, „ ašy i Lie u os piliečių a dus i pa a des s e imomis aidėmis“. Pagal
Kons i uciją, įs a ymus bei LRKT sp endimą ki okios asmens a do i pa a dės ašymo Lie u-
os Respublikos piliečio pase aisyklės minė ame 2 punk e galė ų bū i ik okios, kokias siūlė
Vincas U bu is (2007: 16 i . .): „2. Ne lie u ių au ybės LR piliečių a dai i pa a dės ašo-
mos lie u ių kalbos ašmenimis paga siui i sug ama in i, išlaikan au en iškus asmen a džius
i als ybinės kalbos a ies, kai ybos, ašybos no mas.“
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
7
KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos
unkcijos
LRKT aip pa nesiūlė, kad pa ijos gali p i e s i p o esionalių kalbininkų ins i uciją yk-
dy i be ku ios pa ijos alią a ba suda y i naują kalbininkų ins i uciją, ku i iksliai, ope a y iai
ykdy ų pa ijų nu odymus. LRKT sp endime nu ody a, kad „įs a ymų leidėjui nus a an as-
mens a do i pa a dės ašymo LR piliečio pase eisinį egulia imą y a eikalingos specialios
žinios, jis u i gau i iš p o esinių žinių u inčių asmenų (ins i ucijų) o icialią iš adą, aiškiai iš-
dės y ą poziciją, aiškius siūlymus, į ku iuos įs a ymų leidėjas negali nea siž elg i“. Tokie aiškūs
siūlymai y a jau su o muluo i P ano Kniūkš os knygos Ta p g ama ikos i poli ikos sky elyje
„Koks galė ų bū i a dų i pa a džių ašymo dokumen uose įs a ymas“ (2013: 145–170). Apie
ai sa o eikaluose ašė i Z. Zinke ičius (Lie u ių asmen a džiai, 2008; Vilnijos lenkakalbių
pa a dės, 2012), Vi alija Maciejauskienė, Vincas U bu is, Vi as Labu is, A noldas Pi očkinas,
Al ydas Bu kus i ki i. I nė ienas iš jų nesiūlė pa a des ašy i s e imomis aidėmis.
LRKT sp endime, ma y , sąmoningai kalbama ne apie p o esionalių kalbininkų ieną ins-
i uciją, be ins i ucijas. Be VLKK y a da Lie u ių kalbos ins i u as, u in is Va dyno sky ių
(nuo 2014 12 05 Bal ų kalbų i a dyno y imų cen ą), ku is pagal nuos a us o muoja a dy-
no y imų i a ojimo s a egiją i ak iką Lie u os Respublikoje. 2008 m. Ins i u e yko
p o esionalių kalbininkų semina as, po diskusijų pasiūlęs Lie u os piliečių a dus i pa a des
dokumen uose ašy i als ybinės kalbos aidynu. 2014 m. Ins i u e ykęs an asis a dyno se-
mina as šias nuos a as da ka ą pa i ino.
Minė o įs a ymo p ojek e nesilaikoma i naujausio LRKT sp endimo: be jokių konsul acijų
su p o esionalių kalbininkų ins i ucijomis Vy iausybė pa engia i pa i ina Va dų i pa a džių
ašymo aisykles, pa engia i įgy endina egis ų i als ybės in o macinių sis emų pe a ką.
Tai da oma skubiai i sa a ališkai „iki šio įs a ymo įsigaliojimo“, no s am p ieš a aus ebe ei-
kian is 1991 01 31 nu a imas N . I-1031 „Dėl a dų i pa a džių ašymo Lie u os Respublikos
piliečio pase“ (Vals ybės žinios 1991, N . 5-132), nebe eksian is galios ik įsigaliojus šiam įs a-
ymui.
Analogiškas Va dų i pa a džių ašymo dokumen uose įs a ymo p ojek as bu o eik as Sei-
mui 2010 m. i bu o Seimo daugumos a mes as, o s a s ymui pasi ink as Kons i ucijai ne-
p ieš a aujan is p ojek as, pagal ku į Lie u os Respublikos piliečio pase į ašius a dą i pa a dę
als ybine kalba, o pa ies paso ki ų į ašų sky iuje galima nu ody i asmens a dą i pa a dę
ki okiais, nelie u iškais ašmenimis i nesug ama in a o ma, jeigu jis o pageidauja.
Ap a iamajame I. Šiaulienės i G. Ki kilo p ojek e Lie u os Respublikos Kons i uciją a i in-
kančios išlygos nenuma y os. Lie u os Respublikos piliečio p ašymu jo pa a dė u i bū i ašo-
ma „nelie u iškais lo yniško pag indo ašmenimis“, jeigu pa a dė šiais ašmenimis į ašy a do-
kumen o šal inyje, neda an išimčių okupacinių laiko a pių dokumen ams, kai asmen a džiai
bu o p ie a a sla in i.
Įs a ymo p ojek o aiškinamajame aš e galimų neigiamų p iim o įs a ymo pada inių nenu-
ma oma, no s, pažeidžian Kons i ucijos 28 s ., Tau inių mažumų apsaugos pag indų kon en-
cijos 4, 5, 6, 20, 21 s . uo įs a ymu bū ų a žomos au och onų i gy en ojų daugumos – lie-
u ių bei ki ų Lie u oje gy enančių au inių bend ijų i au inių mažumų eisės i lais ės.
Kons i ucijos 29 s aipsnyje d audžiama a žy i žmogaus eises i lais es, neleidžiama eik i
p i ilegijų dėl au ybės, kalbos a pažiū ų.
Įs a ymo pa eikėjai nu yli, kad isi Lenkų inkimų akcijos skundai Eu opos Sąjungoje a -
mes i, kaip i La ijos pilie ės Mencenos. Eu opos Žmogaus Teisių Teismas 2007 m. a sisakė
p iim i s a s y i Lie u os gy en ojo M. Klečko skio skundą dėl pa a dės ašybos, o 2011 m.
Eu opos Sąjungos Teisingumo Teismas M. Rune ič-Va dyn nu odė, jog Teismas nesp endžia
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
8
KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos
unkcijos
su uok inių, ku ių ienas užsienie is, pa a džių ienodumo p oblemos i su eikia als ybėms
galimybę sa o nuožiū a nus a y i nacionalinį eisinį egulia imą šiuo klausimu (plg. Kuzbo s-
ka 2012: 175).
P ojek e ne eisingai skelbiama, kad a dus i pa a des ašy i lo yniško pag indo ašmenimis
„įp as a isose (išsky us Lie u ą i La iją) šalyse, ku ių ašmenys y a lo yniško pag indo“
(p. 4). Nu ylima, kad e ninėse lie u ių žemėse Lenkijoje okios ašybos nė a, o daugelis ki ų
pasaulio als ybių (išsky us Čekiją) ne u i aidžių č, š, ž, ė, ū i k ., aip pa ne ašo iš ekėjusių
i ne ekėjusių lie u ių mo e ų pa a džių p iesagų. Dauguma als ybių pa a des i a dus ašo
pa gal skambesį i sa o ašybos aisykles. Tau inių mažumų apsaugos pag indų kon encijos
11 s aipsnis als ybėms palieka galimybę ašy i isus asmen a džius pagal a imą als ybine
kalba („pagal šalių eisinėse sis emose nus a y as sąlygas“).
Vie o a džių i ga ių pa adinimų Lie u oje i La ijoje pagal šį s aipsnį ašy i ne als ybi-
ne kalba ne eikia, nes ai nea i inka als ybių eisinių sis emų eikala imų, pažeidžia daugu-
mos gy en ojų eises (20 s .), ypač als ybių su e eni e o, lygybės, e i o inio ien isumo i
poli inės nep iklausomybės p incipus (21 s .). Šios kon encijos komen a o 68 punk as paka -
oja: „šalys gali ašy i au inei mažumai p iklausančio asmens pa a dę (pa a des) pagal a imą
o icialios kalbos ašmenimis“.
1994 m. pasi ašy os Lie u os i Lenkijos d augiško bend ada bia imo i ge os kaimynys ės
su a ies 14 s aipsnyje numa y a pa a džių ašyba pagal skambesį, i su a is Lie u oje, p ie-
šingai nei Lenkijoje, iksliai ykdoma. Pagal a lik as apklausas sa o pa a des ašy i s e imos
abėcėlės aidėmis no ė ų ik ai nuo 20 iki 40 p ocen ų Lie u os lenkų. Dalis jų aip g eičiau
p a as ų gim ąją pap as ąją kalbą.
Lie u os de ybininkai i ap a iamojo p ojek o au o iai Lenkijos a s o ams bei isuomenei
iki šiol nesugebėjo inkamai išaiškin i, kad Lie u oje g ynai lenkiškos kilmės pa a džių y a
nedaug (kaip i g ynai lie u iškos kilmės – ik apie 30 p ocen ų). Daugumą pa a džių suda o
senosios Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės kul ū os pa eldas ( adinamas li uanika), p igijęs
e ninėse lie u ių žemėse i p isi aikęs p ie ie inių gy en ojų kalbos. Į jį ci ilizuo os pa ijos
i šalys ne u ė ų kėsin is. Lenkija nep ipažino i jos į ykdy os 1920–1939 m. y inės Lie u os
dalies i ilgaamžės is o inės Lie u os sos inės Vilniaus okupacijos, Lie u os asmen a džių bei
ie o a džių p ie a inio lenkinimo, o okupacijos laiko a piu p imes i neau en iški už ašai
Lie u oje gai in ų os okupacijos pada inius.
P ojek o au o iais pasi ašę Seimo na iai I. Šiaulienė, G. Ki kilas aip i nea sako į aiškina-
mojo aš o 12 klausimą – kiek als ybės i sa i aldybių biudže ų bei ki ų als ybės įs eig ų
ondų lėšų p i eiks įs a ymui įgy endin i. Regis ų bei sis emų pe a kymo bū inybę, eika-
lingų lėšų po eikį bei e minus da ik žadama į e in i. A sakan kalbama kažkas apie „ ieno-
dą apa ybės nus a ymą“. Ne eisingai p anešama, kad šio įs a ymo p ojek o engimo me u
negau a specialis ų e inimų i iš adų. Tas p ojek as nė a naujas – eikėjo paminė i anks es-
nius p ojek us bei jų e inimus. Pe 20 me ų jų susikaupė ne ienas.
P iėmę siūlomą p ojek ą, a sisaky ume bal ų au ų kul ū os ienybės, o als ybinės kalbos
unkcijos bū ų susiau in os, adicinė sa i a kalbos sis ema – sujauk a. Seimo na iai I. Šiaulie-
nė i G. Ki kilas ka u su įs a ymo p ojek u XIIP-1653 į egis a o i Ci ilinio kodekso s aips-
nio 3.282 pakei imo įs a ymo p ojek ą XIIP-1654, pagal ku į a das, pa a dė i ie o a džiai
ašomi pagal lie u ių kalbos aisykles, jeigu ki i įs a ymai nenus a o ki aip. Vals ybinės kalbos,
š ie imo i isi ki i įs a ymai ašymo „ki aip“ iki šiol nenus a ė, be engiamuose Va dų i pa-
a džių bei Tau inių mažumų įs a ymuose kaip ik i no ima pažeis i Kons i uciją.
BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
9
KAZIMIERAS GARŠVA. Asmen a džių ašymas Lie u os Respublikos dokumen uose i als ybinės kalbos
unkcijos
Į eisinus okupacinių ežimų neau en iškus pakeis us ie o a džius Wilno, Kowno, Memel,
Szawli, Poniewiež i . . bū ų p ipažin a, kad Lie u os Respublikos e i o ijoje jos Kons i ucija
nebe eikia i nebegina au en iško a dyno aip, kaip i už ibio e ninėse lie u ių žemėse, ku
Tilžė pa adin a So ie sk, Ragainė–Nieman, Vidugi iai–Widugie y, Vilkapėdžiai–Wilkopędzie,
Ge ėčiai–Gie ia y, Ga dinas–G odno i . . Kėsinamasi i į Vals ybinės kalbos įs a ymo
14 s aipsnį („o icialios, suno min os ie o a džių ly ys Lie u os Respublikoje ašomos als y-
bine kalba“), 17 s aipsnį („Lie u oje iešieji už ašai ašomi als ybine kalba“), Vy iausiojo
adminis acinio eismo sp endimus („Lie u ių kalba, pagal Kons i uciją įgijusi als ybinės kal-
bos s a usą, p i alo bū i a ojama isose als ybės i sa i aldos ins i ucijose, isose Lie u oje
esančiose įs aigose, įmonėse i o ganizacijose“).
Siūlome a mes i Lie u os Respublikos Kons i ucijai p ieš a aujan į įs a ymo p ojek ą i o-
liau s a s y i Kons i ucijai nep ieš a aujan į, 2010 m. Seimo pasi ink ą, daba 12 Seimo na-
ių – Valen ino S undžio, Ry o Kupčinsko, Algi do Pa acko i ki ų pa eng ą Va dų i pa a -
džių ašymo dokumen uose įs a ymo p ojek ą XIP-1675. Tokiai nuos a ai p i a ė i 70 000
Lie u os Respublikos piliečių, p o esionalių kalbininkų semina ai, als ybinės i isuomeninės
o ganizacijos.
IŠVADOS
1. Senosios Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės pa a dės y a ne Lenkijos, Bal a usijos a
Rusijos, o Lie u os kul ū os pa eldas.
2. Lie u os gy en ojų asmen a džiai pe 800 me ų ašy i šešiomis kalbomis i au en iška
galima laiky i daba inę nusis o ėjusią asmen a džių ašybą. Žmonių apa ybė dėl jų asmen-
a džių ašybos kei imo nesikei ė. Asmen a džių ašyba ne isada su apo su asmens gim ąja
kalba.
3. Lie u os lenkų asmen a džių ašyba als ybine lie u ių kalba y a ne lenkų asmen a džių,
o lie u ių kalbos unkciona imo klausimas.
4. Pagal gy en ojų apklausas lenkiškai ašy i asmen a džius dokumen uose su ik ų nuo
5 iki 40 p ocen ų Vilniaus, Šalčininkų ajonų gy en ojų, o am p i a ų ik 1–10 p ocen ų
Lie u os Respublikos piliečių. 70 ūks ančių Lie u os piliečių i pe 1000 susi uokusiųjų su
užsieniečiais am nep i a ė, pasi ašydami Reikala imą gin i Lie u os Respublikos als ybinę
kalbą i e i o ijos ien isumą.
5. Ki ų abėcėlių aidės pase i nauji ašybos p incipai eikš ų Lie u os Respublikos Kons i-
ucijos, Vals ybinės kalbos įs a ymo pakei imus. P ieškons i ucinis įs a ymo p ojek as g in-
džiamas dešimčia šio s aipsnio p adžioje ap a ų ne eisingų eiginių.
6. Teisingumo minis e ijai siūloma pa eng i eisės ak ą, kad lenkai su usin as pa a des Je-
dinskij, K ie ko skij, Tomaše skij i . . pagal pageida imą leng iau galė ų pakeis i į lenkiškas
(be galinės p iebalsės j).
7. Visus ki ų abėcėlių aidėmis pa ašy us asmen a džius Lie u os Respublikos dokumen-
uose siūloma pa eik i ik kaip papildomą in o maciją. Taip bū ų a siž elg a į 2008 m. i
2014 m. Lie u ių kalbos ins i u e ykusių kalbininkų semina ų ekomendacijas.
