scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Bendrinės kalbos normų pateikimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Bendrinės kalbos normų pateikimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

Author: Danutė Liutkevičienė
Year: 2015
Source: https://journals.lki.lt/bendrinekalba/article/download/182/209
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DANUT LIUTKEVIČIEN
Ins i u o das línguas Lie u ių
BENDRINS LABOROS NORM SUBMIKAÇÃO
BENDRINS LITUVI LEGABOR DE SALVADO
ESMINIAI VOODŽIAI: dicynas, bend inė kalba, no minimas.
ĮVADAS
Ins i u o de línguas Lie u ių leksikog a ų p epa ado e na in e ne já começado publb i
Bend inės lie u ių kalbos žodyno1 ( oliau BŽ) as a e as são á ias. O p óp io p incipal, como e
mui os diccioná ios, é a explicação de pala as. No en an o, como indica o p óp io nome, isso é
um diccioná io da língua bend inês, aí nele não enha se neno minių dalykų.
Decęsdami, quais pala as inclui em diccioná io, quiais ases ou conjun os eles ilus a ,
o odyno o ganizado es encon am com odas as ní eis da linguagem a osena a ian es.
Ac ualmen e habi ualmen e dis inguem-se qua o g aus de a aliação de enómenos a ian iços
de linguagem: p incipal a ian e da no ma, secundá io a ian e da no ma, eng ino a ian e e
ne eik ino a ian e. Em BŽ são incluídas apenas aquelas pala as ou seus signi icados, que são
a aliados como p incipal ou secundá io a ian e da no ma. Ne eik inos ou eng inas linguagem dos
enômenos no ocabulá io não há mais p ecisamen e alando, p e ende, que deles não.
sob e isso ala-se e BŽ p a a mês: Tai no minamasis leidinys, e licin is ealmen e uncionajançada linguagem
leksiką, eg asingą bend inės kalbos žodžių a oseną. Neno minių, ne eik inų ou eng inas pala as nele não.
Woodyne je a p incipais no ma leksikos, pala as de da ybos, ki čiação ou k . a ian es ap esen ada e secundá ias
no ma a ian es. Pombėž ina, que o uso da no ma secundá ia não é conside ado e o da linguagem.2 Es a úl ima ase
edu o es do ocódino é mui o signi ica i o. A ody ų, queis oka sob e isso esc e e , pois no ma p incipal ou
šalu inė e é no ma. No en an o, desg aça, mui as ezes demasiadog s opūs manejado es da língua conside am
secundá io a ian e da no ma ne a o inu e au oma icamen e, não endo em con a os es ilos ou con ex oá, ele keičia
em p incipal. Segundo en endimen o dos o ganizado es do dicino, isso é pob ezação da linguagem. Juk iné língua
ab ange mul idão de á eas da ida da sociedade, po an o ela dicionne en endida não só só como o iciais, su edaguo a
aš o língua isso e šnekamoji kalba, igu dingoji leksika, sinonimai. Beijo abejo, su ge p oblemas, quando é p eciso
decidi , se a pala a conside a -se ac o da linguagem šnekamosios, ou ja gonbe. Em ge al aquela ques ão, se qual
enômeno da linguagem é no minis ou neno minis, eme ge começando pala as de a anka, es a ques ão
cons an emen e su ge a ibuindo pala as signi icados, ki chiuojan , pa enkan 1 Pa a a in e ne a ualmen e é
in oduzi comple amen e acaba i onze le as de ex ai. Es as le as ma cados azuis. Da qua o das le as ex ai
começa a le an a , es as le as são e melonas. Zodyno acesso na in e ne : h p://bkz.lki.l /. Além disso, pa a a
in e ne in oduzida sepa ada BŽ pa e An aš ynas. Accesso na in e ne : h p://bkz.lki.l /an as ynas/. 2 P iega à
in e ne : h p://bkz.lki.l /?pg=bend os_zinios.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DANUT LIUTKEVIČIEN. Bend inė kalbos no mų pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne | 2
ilius acinius pa yzdžius and e en dėl ašybos. Os o ganizado es do diódino nem semp e podem
sozinhos oma decisões sob e es es emas, po isso baseia-se em á ios abalhos de cul u a
k .), konsul acijų i ki okiomis bazėmis (LV GDB, ND, NSDB, VLKK KB), lie u ių kalbos
da língua (KKP, KP e diódinos (LKŽe, DŽ, LNKŽ, MLKŽ, LKVJŽ, PVE, PVA, PVAAAO, PVAz e e c.),
g amá icos e ou os abalhos (DLKG, DLKSS, FLKG, LKE, LKG), e minos do Banco da República da
Li uânia (TB)3. Já esc i os e su edaguu os BŽ ex os a aliam Es a ubinas li uãs da língua
comissão ( VLKK) designados ecenzen ai (p o . d . Albinas D uk einis, doc. d . Lina Mu inienė,
Gim osios kalbos žu nalo y . ed. Ri a U nėžiū ė). Eles o necem obse ações, pos e io men e
elas e BŽ ex ai conside am VLKK Žodyno pakomisėje. Isso é ei o po que que BŽ in enciona
ap o a como no minamen o de diccioná io.
1. RAŠYBA
1.1. No as Ge ais No início da elabo ação do Zodyno alguns de pala as o am o necidas á ias
a ian es de o og a ia, po ém mais a de oi ap esen ada o nece apenas uma, conside ada
p incipal. Assim, pala a ne a ian as de o og a ia não. Tokia si uação, quando possí eis duas
a ian es de o og a ia ( alamos sob e abaixo mencionados pala as), é conside ada como
своетичный переходящий период, po que ao longo do empo ainda assim codi ica-se uma a ian e
( e eikia lemb a biau us bjau us, spiau i spjau i e e c. / casos). Po exemplo, BŽ é o necido:
Dnip as dk . ns. (2) io na Rússia, Bal a usiação, Uc ânia, en e o i em Juodąją jū ą:
Aš uoniólik ame ámžiuje Dniep ù bù o plùkdoma medena i ki Lie u õs be Uk anos k o inia.
Hi ošimà dk . ns. (2) cidade Japões no sul: Añ Hi ošmos bù o numes à p imei oóji pasáulyje
a òminė bòmba. Hi ošimà senia bù o adinama Hi osimà. jò das dk . (1) es eu a gili ilga do
ma įlanka alš ais ska dingais k an ais: No ègijos k aš ó aizdis из áižy as jò dų. Plamas
iò dais palẽka ddelį spūdį. o s ija dk . (1) cedo na p ima e a ama onais žiedais žydin is
deco a i inis a bamas (Fo sy hia): Ja gel onúoja o s ijos.
Kol que cos uma es as pala as esc e e em um pouco di e en e: Dnep as, Hi osima, io das,
o zi ija. Necessi a en a iza que o necendo a no ma de o og a ia baseiam se
ecomendações VLKK endo di ei o de ap obação, assun os de o og a ia conside am-se VLKK
G ama ikos, esc i a e sky ybos subcomissão. Também o dicioná io o ganizado es baseiam e
ou os no esneis dicioná ios, zinynas e enciclopedijas. e, po an o, oi esol ido menciona
qua o pala as esc e e exa amen e assim4. Ao BŽ ambém incluídos alguns de manei a
di e en e, do que em ou as on es esc e em pala as: bačia à dk . (2) omán ico dominikães o igem po inis dançais: Šók i bačiã ą. | seu música:
Ska ba bačiã os melòdija.
aqui aquià dk . mo . nekai . g ei o empo en e enoginis painis dançais, o iginá io de Amé ica do Sul: 3
Jiẽ mókosi šók i čia čia čià. | jo muzika: Skaba čia čia čià.
Na u almen e, aqui lis ados anaip ol não odas as lojas ou on es, aos quais baseia BŽ o ganizado es. 4 De ido
Dniep as, como da a ian e p incipal, plg. VLKK KB e PVE: 105; de ido a Hi ošima PVAz: 156 (VLE VII, 586 a p incipal
a ian e é Hi ošima, po ém PVAz é um on e mais ecen e); de ido jo das plg. VLKK KB; po o si ia TB.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DANUT LIUTKEVIČIEN. Bend inês das no mas da língua ag adamen o Bend inês dos li uanos da
linguagem do diá io | 3 čiak à dk . (2) de aco do ibe o e da medicina da Índia qualque um dos co po
humano exis en es (pp . sep ynių) cen os de ene gia: Čiãk os y à s ùbu o pabaigojè, ly ních
ò ganos s i yjè, bámboje, ši dyjè, gé klose, ap añ akių, iš gal õs. A emp eãnoma a é i
čiak às? čianãchas dk . (2) caucazie iškas meias e da žo ių oškinys, p oduzido čianachinėje:
Tik čianãchai k š a enos. Válgysi čianãchą sù e šiena a sù kiaulena? Essas pala as o am
esc i as sem sinkš umo: bača a, ča ča ča, čak a, čanachas e pan. No en an o, VLKK S e imžodžių
a i ikmenų są aše5 são o necidas duas a ian es com o sinal de su š umo e sem ele (bača a,
bačia a; ča ča ča, aqui aqui aqui). VLKK Žodyno pakomisei p i a us, oi dec ês a em BŽ auk i
essas pala as, esc i os assim, como elas supos os. Assim sua no ma de esc i a já
g adualmen e es á mudando.
1.2. Esc i a das maiúsculas e minúsculas
BŽ, há e ik inių daik a a džių, eles esc e em-se g andiąja aide. No en an o, oco em ais
pala as, cujo um signi icado pode se eiškiama e dadei a pala a ( ašoma didžiąja aide), ou a
bend iniu pala a ( ašoma mažąja aide). No en an o há e ais casos, quando a capi al le a é
esc i a po espei o, po causa de ce os aco dos ou pan. Talhe casos diccioná io mos am. 1.2.1.
Quando a pala a em um ce o signi icado é esc i a de ou a aide negu le an ado an aš ino (pp .
didžiąja), a aquela signi icação p i ašoma no a e dáodama ilius acinių pa yzdžių: bakchanãlija dk .
(1) 1. (Esc oma didžiąja aide) dgs. omėnų es ae inho e inicul u e deus de Bakcho honbei:
Senã as ùžd audė Bakchanãlijų š en mą. 2. besaikis laid spawning; sin. o gija: Põ oki bakchanãlijų
ais gal õs nuõ bčių spiẽčiaus não a sk da au. Kõl nep asidėjo j iẽšos bakchanãlijos, dá
ole án iškai juõs žiū ėjau. b ahmãnas, b ahmãnė dk . (2) 1. a mais al a cas a Indijoje homem,
mui as ezes espi i ualis a: B ahmãnas iesiógiai gáuna slãp ąjį žinójimą, a a ena pe jõ š dį. Js
gmė b ahmãnų paimojè. 2. (escoma didžiąja aide) y . ns. ima é menis espi i ual p adas, mais al a
obje i i eal o ê, exis indo independen emen e do espaço e empo: B ahmãnas exis ã o ge ókai
anksčia, ne gmė p õ as i in elèk as, odêl B ahmãno neįmãnoma sup às i p o ù i in elek ù. cè be is
dk . (1) 1. (escoma didžiąja aide) ns. mi ológica dos an igos g egos essência igal is shuo,
saugojęs en ada em submio eino Hadą: Pap as i mi ingieji suakmenėda o iz ýdę Cè be į. 2.
comum. mui o bud us e pik as sa gas: bend ãbu į aka è ù neįesi sededi eñ óks [ okià] cè be is i
isùs ã o lak.
dalià dk . (4) 1. des ino (2 .), lem is (2 .): Tokià ja à màno dalià: klausý is is d agios izpažinči.
Ka as nó isi kéik i sà o dãlią. • plg. nedalia. 2. (esc i a g andiąja aide) ns. ano is das
Li u ias mi inė bū ybė, įasmeninan i humano sėkmę: Kai ku iẽ mi ològai sejo Dãlią sù dei è
Láime.
1.2.2. Quando a pala a c ia embo a signi icado pode se esc i a e g andiąja, e mažąja aide (isso depende do con ex o),
isso apa ece só ilius aciniais exemplos: ãk as dk . (2) […]...> 2. documen o o icial, aš as, p o ocolo: Nò minis ãk as.
Pa k imen o ãk as. Li uõs Nep iklausomýbės k as ki ap nama Vasã io 16osios ak ù. 5 P íiga in e ne :
h pwww. lkk.l /ak ualiausios- emos://s e imzodziu-a i ikmenys/s e imzodziu-a i ikmenu-sa asas-su-paaiskinimais.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DANUT LIUTKEVIČIEN. Bend inês das no mas da língua ag adamen o Bend inês dos li uanos da
linguagem do dicioná io | 4 bánkas dk . (1) Ins i uição, a leican i á ias monigines ope ações
(p iman i man e , emp inan i, cambian i dinhei o): Eu òpos Cen nis Bánkas. Bánkų pãslaugos.
Kàs suklė bánkų k zę? Dl emp ésõs k epki ês bánką. Laiký i pinigus bánke. Pàėmiau penig š bánko <...>
2. KIRČIAVIMAS
BŽ ki chi p o egido não só i i i ula ó io pala a, mas e odo ilius acinis aseys ou
compoinys de pala as. Se possí el, es o ça-se mos a mais di ícil caso de ki chiação, i. e.,
escolhe a o ma da pala a de i ulação, onde eqüen íssimaida oma e os (pgs., umaaskai os
įnagininką, ie ininką, mui osiskai os galininką): babiloniẽčiai dk . dgs. (2) nação, que i ia
Babilonijoje, alando uma semi as línguas: […]...> As ų ka ãliai s éngėsi mėgdžio i babiloniečiùs,
ku i kul ū à bù o dag senèsnė. bab as dk . ns. (2) diminuinan e in į ala o ou ino lydinys com
ou os me alais: <...> Sk s ymo ẽlenas sùkasi o ėse, ku i idnis pa išius изle as babi ù.
Badmakia dk . dgs. (3b) aldeia Telšių ajone: Pakeliu засùksime em Bãdmakius. Badmakiuo sè
i én ojos nedag.
dugnnė dk . (2) 1. meške ė apanha aos peixes ao undo: <...> Meške ió ojas pescjójo dug
ni nè.
hipod ómas dk . (2) jojimo e condução de compe ições, ca i gų es amen o luga g ande,
pp . o ali aikš ė: Hipod omè eni úojami a klia, eñgiamos a žýbos. Se a i ulação pala a
em duas a ian es de ki čiação, elas são indicadas, mas na sen ença é o necida apenas a
p imei a (paginal) a ian e6: cùk inis, cùk inė bd . (1), cuk nis, cuk nė (2) con endo em si
açúca , de sabo doce:
Cùk iniai obuolia.
óda dk . (1), odà (4) 1. supe io i á io co po humano ou animal camoksnis: Ódos š ei mas. Va ko
óda (y à) š eln, lýgi. O ganizmui séns an , óda aukšlėjasi. Nusipi ka sausõs ódos c èmo.
<...>
Sem nenhuma dú ida, e o segundo (chalu ino) a ian e de ki čiação nelaiky inas alida. As
a ian es de Ci čiação são de e minadas de aco do com as mais ecen es nu a imas VLKK.
Po an o quando o BŽ ki chializada não da o ma como e a DŽ: dá gana (1), da ganà (3a) (DŽ oi
dá gana);
Jninės (1), Jonnės (2) (DŽ oi Jonnės (2), Jninės (1)); Vėlinės
(1), Vėlnės (2) (DŽ oi Vėlnės (2),Vėlinės (1)); Žlinė (1), Žolnė
(2) (DŽ oi Žolnė (2), Žlinė (1)); baũdžia a (1), baudžia à (3b)
(DŽ oi baũdžia a (1)).
De e dize -se que VLKK no mas de ki čiação conside a cons an emen e e BŽ o ganizado es não semp e spėja
apidamen e le a em con a as al e ações. No en an o a si uação obse ada e as a ian es de ki chiação p ecisadas.
Isso aze é possí el, po que o dicioná io é on-line. 6 BŽ o ganizado es p opos a oi e ilus aciniame exemplojie
skliaus os indica segundo o a ian e de ki čiação. No en an o nes e diccioná io á ios ipos skliaus ai às ezes são
usados pa a ou os p opósi os, e skliaus ų gausa apsunkin ų ilius acinį sakinį, além disso, isso se ia in o mação
excessklinė.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DANUT LIUTKEVIČIEN. P esen ação das no mas da língua Bend inesa Bend inesa dicioná io das línguas li uanas | 5
3. ORGÊNIAS E IS DEVICHS
3.1. Já mencionado, que nãoik inos e eng inas pala as BŽ não. O ganizado es do e dyno já são
ga ę pe gun as, po quê no diccioná io incluídas pala as balius, bin as, čia e is, domk a as,
kaladė, kaladėlė, samo a as. Eles de a o em algumas on es linguís icas po algum empo
o am conside ados eng inos ou de odo não-des in os. Ago a sua no minis a aliação mudou,
po an o como no minia pala as eles e en a am em BŽ. KP42 como p incipal a ian e da no ma
ap esen a a pala a bin as, e como secundá ias a ian es da no ma balius, domk a as, kaladė,
kaladėlė. A pala a samo a a é conside ada e nog a ismo e pode se consumido. E po causa da
pala a čia e is a p óp ia pala a não é não-di á el, seu só um signi icado não-di á el7.
čiá e is dk . (1) con a o de alugue de anspo e ma í imo ou aé eo: Te minúo asis
[keliõnės] čiá e is. bn as dk . (1) mui o a o ecido de algodão a s is žaizdoms ap iš i:
S e ilùs bn as. Ap šk bn u kóją. A kipk bn o.
bãlius dk . (2) šnek. pokylis, poo a: Venècijos káukių bãlius. Pon iẽs i bãlius. Reñg i [o ga ni zúo i] baliùs. |
es aėlis: S udeñ ų kamba ỹs põ bãliaus a ódė klakiai. domk ã as dk . (2) [ ech.] kėliklis 1: Au omoblį paklė
domk a ù. Sumaji as le as maiúsculas designa-se p incipal a ian e da no ma, em ou a pala a, assim
secundá io a ian e da no ma enc epiam-se em p incipal. Pa a dize inesnę pode se enc epiada e uma ou
ou a pala a signi icado: ãk o ius dk . (1) 1. ac o n 1: Rzikos ãk o ius. Sociãlines ãk o ios anãlizê.
Fãk o ias s eika. 2. ma emá ica mul iplicá el, plu aliklis: Dỹdis, š ku iõ dáuginamas k as dỹdis, adinamas
ãk o iumi, a bà plu ikliù. • plg. ezus ak o ius. Ano e-se que em eduzidas maiúsculas ambém ma ca-se
menos usado de pala a, secundá io a ian e e minija do pon o de is a, es ilis iicamen e cono uo o ou
a mino pala a mais eqüen e sinónimo ou p incipal a ian e8: diplòminis2 dk . (1) šnek. diplomainis
abalho: Kadà pa ašýsi diplòminį? begemò as dk . (2) hipopo amas: Mã ėme gi a às, begemo ùs, zeb ùs i
mui osýbę ki sa ãnos animaisūnų. Mókslinis begemò o pa adnimas y à didỹsis hipopo ãmas. balso s ygà
o o klos ė: Ilga kaban baso s ỹgos pé a gs a. Nepé empk baso s ỹgų. 3.2. Ao BŽ incluída po 9000 no as
pala as9 e conside á eis no os signi ica i os, dos quais não ha ia DŽ an o an igamen e conhecidos, em
comun inha ala, an o em e mos já espoli izados, quan o em dicioná ios an e io men e ne iksuadas
no asjodzes, ex.: bo anika ak indija, a ãchis, a aukã ija, cuknija, nikas, o s ija, èzia, ga dènija,
ka damònas e k . ; medicina analgè icos, a òzê, a e oskle òzê, celiul as, ence a l as, eu ò ija, glaukomà,
ka è e is, la ing as, miomà; zoologija bãse as, bòkse is, 7 Plg. KP42, 21: ča e is s e . n k. = zásãkomasis
esas. 8 Pa a mais de alhes sob e isso, eja. Liu ke ičienė D. 2014: Nuo odinis pala as de in e p e ação
Bend inės lie u ių kalbos žodyne. –
Lexikog a ia e leksikologija 4, Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs, 219229. 9 Po causa de algumas das pala as aqui
mencionadas (memninukas, ileas, lasanija, compmena, imp in ado , e c.) ao lei o não compe en e podem su gi
ques ões pois elas já são ap esen adas na DŽ sé ima edição (2012). No en an o, aquelas pala as em DŽ i adas
p ecisamen e do p epa ado BŽ, e não ice- e sa. Quando oi p epa ada a sé ima edição de DŽ, BŽ os o ganizado es
o am con idados a a ualiza um pouco DŽ leksiką. Assim e oi ei a, mas essas pala as não es ão incluídas na ge al
DŽ ex o, elas são ap esen adas em um anexo sepa ado, depois do qual esc i o Suda y a de p epa ado Bend inės
lie u ių kalbos žodino. Além disso, DŽ p a a mėje (p. VIII) é al ase: <...> inse ido p epa ado de ou a o ma nedidelis
(be eik pus ečio šim o) DŽ nesamų pala as apêndice do p epa ado Bend inės lie u ių kalbos žodyno.

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DANUT LIUTKEVIČIEN. Bend inė kalbos no mų pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne | 6
dygliã iušis, echidnà, èmu, koalà, kòlis, opòsumas, o ele is, sè e is; eligião abã as, egzo czmas,
mandalà, mišiõlas, mán a, monsinjò as, e o mã as, einca nãção; culina ija adžikà, b , cha čiò,
edãmas, kapučnas, kã is, lazãnija, ekilà, ònikas, ùž epas; eija memin ùkas, áilas, esbukas,
hipe èks as, modlulu, compu ado inkmenà, skáipas, spausdin ù as, inklãlapis, e is, usas,
žiniã inklis. Assim, em alguns casos já se á codi icada a pala a ou sua no ma de signi icado.
4.NORMINIMAS ILUSTRACINIAIS PAVYZDŽIAIS
B Ž ilius acinių pa yzdžių são bem mais do que D Ž. Jais p e ende não só p apolhosa a de inição
de í ulo de pala a, o nece mais in o mações sob e aquela pala a, mos a uma ou ou a
pala a seman ina ambien e, mas e chama a enção em isso, qual a osena é egulamen iga.
Po an o, es o ça-se inse i ais cons uções, onde pode se ei o e os de linguagem. Esses
exemplos de busca em ex os (DLKT, LMKT), em lojas de cul u a da língua, bases de consul as e
pan. Ka ais lauž iniuose skliaus os indicado mais um, suplemen a a osena a ian e ou ooks
aleg nis, p ielinksnis ou pan. Toks ag adimen o signi ica que ambas (o keli) ap esen adas
a ian es são liqua e čiai e galimi a o i: ba siu ỹs, ba siu ė dk . (3b) ba ões ou aisy ojas:
[…]...> Jaunỹs ėje màno ė as y à bù ęs i kál iu, i bã siu iu [i kál is, i ba siu ỹs]. <...> se i, y à
(būna, bū a, ẽs i), bù o ksm. […]...> 8. junção do con o compos o: […] Táu p ecisêjo se o
móky oju [móky ojui]. Neg ažù se i ókia melagè [ ókiai melãgei]. Bú i iš ikimám nelág a. <...>
d as, do à bd . (4) obse ando no mas de mo alidade, não men indo, não audinėjando; sin.
mo alus: <...> Užaugina aikùs do as žmonėms [dõ us žmónes]. Snų js zaaugno dõ ą.<...> d ebê i,
d ẽba, d ebêjo ksm. 1. (ish ko, desde ko, kuo) se c eciado, imbado, sob a ação de o ças
in e nas ou ex e nas; sin. i pė i, i ė i: <...> Ela emeu de shačio [nuõ shačio]. Jõ lpos emejo
š pỹkčio [pykčiù].
5. SINTAKSINIO JUNGLUMO FYMJIMAS
BŽ à eiksmažodžių, keblesniais casos e à būd a džių ou daik a a džių, ma cado conjunlumas sin ác ico
( alen ingumas). Junglumas BŽ ma cação do in e ogan e emjuiz as mais aleg is (sem p incio ou com p incio)10.
Shi aip o lei o do dicionio ganha in o mação adicional, se com i aš inho pala a é possí el usa umaokį ou
ou ookį aleg niji ou p ielinksninę конструкцию. By he way, sin ác ico junglumas é mos ado e ilius aciniais
exemplos. Po exemplo: ep esen a áu i, ep esen an eáuja, ep esen an eã o ksm. (kam) se
ep esen an e: Depu ã ai ep esen áuja elecjams, j in e essesams. Kon e eñação js ep esen as msų
šãliai. balsúo i, balsúoja, balsã o ksm. (dėl co, an es do que, po o que, o que) a a és de eleições ou sóip o
cole yskambinan ele one ou de ou a o ma: Depu ã ai balsã o dl su a iẽs a i ikãmen o. Dù esposaónês 10
iai sp endžian a iduo i balsą, eikš i nuomonę biule eniu (balsu), pakelian anką,
Sob e isso mais de alhe eja Liu ke ičienė D., Nak inienė G., Vosyly ė K. 2010: Veiksmažodžiai and hei
abs ac s Bend inės lie u ių kalbos žodyne. Lexicog a ia e leksikologia 2, Vilnius: Ins i u o Li uânico da Língua,
235251.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DANUT LIUTKEVIČIEN. Bend inês das no mas da língua ag adamen o Bend inês dos li uanos da
língua dicodyne | 7 balsã o p iẽš jõ pasilymą. Kàs balsúoja ùž a, cád publinỹs bd pa in o
spáusdin i? Tiañdia o úosemos deca imo p ojèk á. bodė is, bõdisi, bodėjosi ksm. sng . (ko, com)
sen i inimishiškumą, nãoėg i, nekęs i, e i a i: Ne e a šál ą udeñs diẽną bodė is dulksnà i
ūkanomis. Vaikas bõdisi mókslu. Manês is bõdisi. Nesbodėk con idčių.
co esponik s, co espon iẽs dk . mo . (3b) (o, a quem) pa a o p odu o, p odu o, p ocesso ou
se iço es abelecido ou le an ado: Con o midade dos equisi os da Di ec i a. Nag incia-se
es a u o da cons i uição con o mes à Cons i ùção. nẽshinas, nešinà bd . (3b) (kuo)
nešdamasis (ką): Vý ai, nešin gėli púokš ėmis. Mó e ys, nêšinos kdikiais. ja namõ baskšiù
nẽshinas. Bū ẽlis lia omis nešin peñsininkų.
APENIBDRINAMOSIOS NOTABOS
Bend inés diccioná io das línguas li uãs, sem ou os seus zadados, execu a e
no minamen o abalho. As no mas de língua BŽ são o necidas po alguns pjū iais. 1.
Rašyba. Suda y oi de pala as cons an emen e seka al e ações de no mas de o og a ia e
à dicção inclui apenas uma, mais ecen e a ian e, embo a al ez nes e momen o
a osenoje mais di undído e segundo. Além disso, nos ex os do dicioná io
sis ema icamen e ce as e e ências e exemplos apa ecem casos, quando as pala as
gené icas são esc i as em maiúsculas ou, ao con á io, e i icadas pala as o nam-se
gené icas e são esc i as em minúsculas. 2. Ci chiação. Em pala a ki chiuojam não só i i
i ula ó io pala a, mas e odas ilus acinio exemplo pala as. Se a pala a pode se
ki chiagemado d ejopai, como i ula es le an am ambas as a ian es de ki chiaamen o.
3. Pala as e seus signi icados. Ne eik inos e eng inas pala as de BŽ não há, odas nes e
ocodyne es an es pala as ou seus signi ica i os são a o ini. Ao BŽ incluída po 9000
no as pala as e conside á eis no os signi ica i os, dos quais não ha ia DŽ.
4. No minimas ilius acinais exemplos. BŽ exemplos isa não só p aplêzia a de inição de
i ulação pala a, o nece mais in o mações sob e aquela pala a, mos a uma ou ou a
pala a seman ina ambien e, mas e chama a enção em que, qual a osena é
egulamen iga. 5. Ma cação da conjunção sin ác ica. BŽ à eiksmažodžių, keblesniais casos
e a būd a džių ou daik a a džių, ma cado sin aksinis junglumas. Assim dá-se in o mação
adicional, se com i ulação de pala a é possí el usa umaokį ou ou ookį aleg niji ou
p ielinksninę cons ução.
6. Espe a-se que no u u o es e glossá io se o ne uma das on es de no mas codi icadas.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DANUT LIUTKEVIČIEN. Bend inês ap esen ação das no mas da língua Bend inês di ado da língua
li uanas | 8 SHALTINIAI
BŽ Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( en ido). P iega na in e ne : h p://bkz.lki.l . BŽ An aš ynas
Bend inės lie u ių kalbos žodyno An aš ynas. acesso na in e ne : h p://bkz.lki.l /
an as ynas/.
DLKT Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga na in e ne : h p:// eks ynas. du.l / eks ynas. DŽ
2011 Daba inės lie u ių kalbos žodynas, 6o pa aisy y as i papildy y as leidis, in e ne inė e sija,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. acesso na in e ne : h p://dz.lki.l . DŽ 2012 Daba inės lie u ių kalbos
žodynas, 7o pa aisy y as i papildy y as leidis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
LMKT Texynas da língua da ciência Lie u ių. Accesso na in e ne : h p://co ali .l /.
In e ne de ex os de ecu sos na egados paeseškos sis ema Google (h ps://www.google.l ).
LITERATŪRA
DLKG 1996 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas. 2 leidimas, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
DLKSS 1998 – E. Valiuly ė. Daba inės lie u ių kalbos sin aksiniai sinonimai, Vilnius: Mokslo i enci-
klopedijų leidybos ins i u as.
FLKG 1998 – A. Valeckienė. Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius, Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as.
KB – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos konsul acijų bankas.
KKP – Kancelia inės kalbos pa a imai. Sud. P. Kniūkš a. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, in e ne inis
leidimas. P ieiga in e ne e: h p://kancelia iniaipa a imai.lki.l /.
KP – Kalbos pa a imai.1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2004; 2, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2003; 3, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
2003; 4 (pi mas leidimas), Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2005; 4 (an as leidi-
mas), Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as, 2013.
Liu ke ičienė D. 2014: Nuo odinis žodžių aiškinimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Leksiko-
g a ija i leksikologija 4, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 219–229.
Liu ke ičienė D., Nak inienė G., Vosyly ė K. 2010: Veiksmažodžiai i jų abs ak ai Bend inės
lie u ių kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 235–251.
LKE 1999 – V. Amb azas, A. Gi denis, K. Mo kūnas, A. Sabaliauskas, V. U bu is, A. Valeckienė,
A. Vanagas. Lie u ių kalbos enciklopedija. Pa engė K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius: Min is, 1965; 2, Vilnius: Min is, 1971; 3, Vilnius: Mokslas,
1976.
LKVJŽ – N. Sližienė. Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas. 1, Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų lei dykla, 1994; 2(1), Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei dykla, 1998; 3, Vilnius, Lie u ių
kalbos ins i u as, 2004.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, elek oninis a ian as. Red. kolegija: G. Nak inienė ( y . ed.), J. Pau-
lauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. – A -
naujin a e sija 2008. P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
LNKŽ 2001 – E. Jakai ienė E., S. Be g-Olsen. Lie u iųno egų kalbų žodynas = Li auiskno sk o dbok,
Vilnius: Bal os lankos.
LV GDB – Lie u os ie o a džių geoin o macinė duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h p://l gdb.lki.l .
MLKŽ 2000 – M. No kai ienė, R. Šepe y ė, Z. Šimėnai ė. Mokomasis lie u ių kalbos žodynas, Vilnius:
Bal os lankos.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Bend inės kalbos no mų pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne | 9
ND – Naujažodžių duomenynas. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l .
NSDB – Naujųjų skolinių duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h p://nsdb.socioling is ika.l .
PVA 2008 – Pasaulio ie o a džiai. Ame ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
PVAAAO 2010 – Pasaulio ie o a džiai. A ika. An a k ida. Aus alija. Okeanija, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
PVAz – Pasaulio ie o a džiai. Azija. 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2012; 2,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2014.
PVE 2006 – Pasaulio ie o a džiai. Eu opa, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
TB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p://www.l s.l /pls/ b/ b.sea ch.
VLE VII – Visuo inė lie u ių enciklopedija 7, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
VLKK konsul acijų bankas. P ieiga in e ne e: h p://www3.l s.l /pls/in e 3/dokpaieska.showdoc_l?p_
id=385140&p_que y=&p_ 2=.
Recebido 2015 11 02
Adop ado 2015 12 28