DanguoLė mikuLėnienė. ideologizacijos aiška poka io lie u ių kalbo y oje
39
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
oRciD id: o cid.o g/0000-0001-7781-7236
moksLinių yRimų sRi ys: geoling is ika, bal ų kalbų dialek ologija, sinch oninė i diach o-
ninė dialek ologija, mo onologija, lie u ių kalbos i kalbo y os is o ija.
Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.02
iDeoLogizacijos Raiška
PokaRio Lie u ių kaLbo yRoje
ESMINIAI ŽODŽIAI:
lie u ių kalbo y a, leksikog a ija, dialek ologija, kalbos
is o ija, ideologizacija, simpli ikacija.
ano acija
šiame s aipsnyje, emian is anks y ojo poka io publikacijomis, ku ių au o iai –
žymūs Lie u ių kalbos ins i u o mokslininkai kalbininkai juozas balčikonis, jonas
k uopas i kazys ul ydas, – siekiama išnag inė i kalbinėje mokslinėje li e a ū o-
je aiky us ideologizacijos būdus i išsiaiškin i, kaip poka iu bu o o muojamas
lie u ių kalbo y os u inys. a siž elgian į kalbo y os da bų speci iką i s uk ū ą,
mėginama iden i ikuo i ideologizacijos aiškos į ai o ę.
abs Rac
his a icle aims o analyse he me hods o ideologiza ion applied in Li huanian
linguis ic academic li e a u e du ing he pos -Wo ld Wa ii pe iod. based on a
se ies o publica ions by he p ominen academic linguis s juozas balčikonis,
jonas k uopas and kazys ul ydas, he s udy in es iga es he shaping o Li huanian
linguis ics in he 1950s wi h a iew o iden i ying he di e si y o o ms o ide-
ologiza ion e lec ed in he na u e and s uc u e o pos -wa linguis ic ac i i ies.
Į aDas
XX a. šeš ajame dešim me yje baigėsi anks y asis poka is, pažymė as Lie-
u os gy en ojų ep esijomis i ginkluo os ezis encinės ko os pabaiga.
Lie u os mokslų akademijos is o ijoje 1945–1953 m. adinami aikomųjų
y imų s ip inimo laiko a piu (k ikš opai is 2013: 242). Li uanis ikai ai
40
benDRinė kaLba | 96
ne inka: 1952 m. pabaigoje nus ojo sa a ankiškumo L sR ma Lie u ių
kalbos ins i u as, uome ės sudė ies jis p ijung as p ie Lie u ių li e a ū os
ins i u o i apo bend u da iniu – Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u u,
jo di ek o iumi – kos as ko sakas.
iki šiol, ap a ian poka io li uanis iką, plačiau domė asi didžiojo Lie u ių
kalbos žodyno ašymo is o ija i kalbininko juozo balčikonio mokslinės
eiklos poli iniu bei ideologiniu kon eks u – kokius ikslus i užda inius
jam, kaip y iausiajam didžiojo žodyno edak o iui, kėlė uome ė aldžia.
mažiau gilin asi į sis eminius aspek us, ku ie a skleis ų, kaip nuo XX a.
šeš ojo dešim mečio p adžios poka io li uanis ika bu o k eipiama so ie inės
ideologijos aga.
šio s aipsnio ikslas – emian is pi miniais šal iniais, . y. anks y uoju
poka iu kalbininkų pa ašy ais s aipsniais, a lik i pasi ink ų kalbinių publi-
kacijų analizę i jos pag indu suda y i algo i mą, inkamą išsamesnėms
so ie inio laiko a pio kalbo y os da bų s udijoms.
odėl išsikel i i a i inkami užda iniai: 1) emian is o me o publikaci-
jomis, išnag inė i kalbinėje mokslinėje li e a ū oje aiky us ideologizacijos
būdus i jų aišką; 2) išsiaiškin i, kaip poka iu bu o o muojamas lie u ių
kalbo y os u inys; 3) apibend in i šio y imo ezul a us.
bene ge iausiai ideologinio „naujo iškumo“ p adai a siskleidžia anali-
zuojan eo ganizuo o Lie u ių kalbos ins i u o kalbininkų da bus. i ne-
s a bu s i is – leksikog a ija, dialek ologija a lie u ių kalbos is o ija, – jie
a e ia yškų, be sku dų poka inės kalbo y os aizdą. aigi, analizei pasi-
ink a i iamoji medžiaga – žymiausių o me o kalbininkų – kazio ul ydo
(1953), jono k uopo (1953) i juozo balčikonio (1953) – s aipsniai, iš-
spausdin i ame pačiame inkinyje (Lkkk 1953)1. juos analizuojan , da be
bus a ojamos san umpos – a i inkamai ku, jk i jb.
šis leidinys pasi ink as kaip pi masis (a ienas pi mųjų) iki šiol žinomas
bandymas s alini(s i)nės pasaulėžiū os dalykus įkel i į li uanis inės kalbo-
y os disku są2. no s išleis as s alino mi ies me ais, inkinys su s alino
a du siejamas ne ik sa o pa adinimu – Lie u ių kalbos i kul ū os klausimai
J. V. S alino eikalų kalbos mokslo klausimais š iesoje. Pasak ilgamečio
1 Rinkinys u ėjo bū i labai a idžiai pa eng as i labai aukš ai e inamas. ai odo y iau-
siojo inkinio edak o iaus j[uozo] Žiugždos i edakcinės kolegijos na ių – akademikų
j[uozo] ma ulio, k[azimie o] bieliuko, l[ado] Lašo, Dz[ido] bud io – pa a dės; edkole-
gijos a sakingasis sek e o ius – i[ mija] zaksas (Lkkk 1953: 2).
2 me ais anksčiau panašaus u inio publikacija, pa eng a kon e encijos joniškyje pag indu,
angaža osi i uome is Lie u ių li e a ū os ins i u as (k L L 1952).
DanguoLė mikuLėnienė. ideologizacijos aiška poka io lie u ių kalbo y oje
41
L sR ma p eziden o juozo ma ulio, leidinyje em asi s alino „genialiais
eikalais Dėl ma ksizmo kalbos moksle, Dėl kai ku ių kalbos mokslo klausimų
i A sakymas d augams, apusiais s a biausiu į ykiu a ybinio mokslo gy-
enime“ (ma ulis 1953: 3).
Reikė ų pab ėž i, kad, ko ojan su s alino kul o pada iniais, šio s aips-
nių inkinio bu o a sisaky a: aš un ojo dešim mečio bibliog a iniuose ins-
i u o są ašuose nei pa s leidinys, nei jame paskelb i s aipsniai nenu ody-
i (LkLi 1973: 53–78; seselsky ė 1981: 73–91). iesa, k. ul ydo s aipsnis
ėliau bu o į auk as į jo da bų bibliog a iją (ul ydas 1995: 10). Dėl s ip ios
ideologizacijos į Rink inius aš us a sisaky a auk i jono k uopo publika-
ciją (keinys i k . 1998: 9), o juozo balčikonio s aipsnis bu o pe spaus-
din as ge okai kupiū uo as (balčikonis 1982: 193–200).
aigi, šie šal iniai inkamai ilius uoja pasi ink ą objek ą – lie u ių kal-
bo y os ideologizacijos aišką anks y uoju poka iniu so ie mečiu. ideolo-
gizacijos aiškos o mų į ai o ę mėginama iden i ikuo i a siž elgian į kal-
bo y os šal inių speci iką i s uk ū ą.
1. PokaRio s RaiPsnių makRos Ruk ūRos yPa umai
no s eigiama, kad nė a ieno modelio, būdingo isiems humani a iniams
s aipsniams, i isas eks as gali bū i „pa eikiamas kaip iš isinis a gumen as“,
lie u ių kalba pa ašy uose i 2007–2012 m. paskelb uose kalbo y os s aips-
niuose ski iamos ben penkios (a ne šešios) sudė inės mak os uk ū os
dalys – Į adas, Li e a ū os apž alga, Ti iamoji medžiaga i me odai, Rezul a-
ai, Iš ados (jų pa adinimų o muluo ės gali ski is) i Padėka kaip moks-
linio s aipsnio dalis (plačiau ž . šinkūnienė 2014: 28–30).
oks mokslinio s aipsnio mak os uk ū os skaidymas a odo inkamas
ne ik šiuolaikinėms, be i anks y ojo poka inio so ie mečio publikacijoms,
nes leidžia iksliau nus a y i labiausiai ideologizacijos pa eik as s aipsnio
dalis i a skleis i jos po eikio mas ą. iesa, kalbamuoju a eju kiek ieno
mak os uk ū os elemen o ibas enka nusis a y i pačiam (ž . len elę).
Pas ebė ina, kad analizei pasi ink i šal iniai ski iasi pagal apim į (k. ul-
ydo publikacija už j. balčikonio s aipsnį didesnė is, o j. k uopo – be-
eik penkis ka us), ačiau jie isi y a išlaikę gana analogišką mak os uk-
ū ą (ž . len elę).
aigi, galima many i, kad s aipsnių au o iai g iež ai laikėsi bend ų ei-
kala imų.
42
benDRinė kaLba | 96
Len eLė. šal inių mak os uk ū a
s uk ū-
inės
dalys
šal i-
niai (jų
apim is)
Į adas
(ki aip /
be pa a-
dinimo)
Li e a ū os
ap ž alga
( oninės
žinios /
ki aip)
medžia-
ga i
me odai
(ki aip /
nė a
išski a)
Rezul-
a ai
(nė a
išski a /
ki aip)
iš ados
(ki aip /
nė a
išski a)
Padėka
(kaip
s aipsnio
dalis /
ki aip)
juozo
balčikonio
s . (7,25 p.)
ki aip oninės
žinios
nė a iš-
ski a,
nė a
nė a iš-
ski a
ki aip ki aip
jono
k uopo s .
(33 p.)
ki aip oninės
žinios
nė a
išski a,
nė a
ki aip ki aip nė a
kazio
ul ydo s .
(24,5 p.)
ki aip ki aip nė a
išski a,
nė a
ki aip ki aip nė a
išski a
Pas aba. Poka inių i šiuolaikinių publikacijų g e inimo ikslais len elėje palik i ie pa ys
ski snių pa adinimai i e inimo o muluo ės (plačiau ž . šinkūnienė 2014: 27–35).
Pa yzdžiui, pi mosios i pasku inės s aipsnių pas aipos pasižymi i in
s ip iu idėjiniu u iniu. Pi maisiais (į adiniais) s aipsnių sakiniais skai y-
ojams p is a oma s alino da bų eikšmė, plg.:
D augo S alino da bai kalbos mokslo klausimais u i didelę eikšmę a ybiniam kalbos
mokslui. Šie genialieji d augo S alino da bai padėjo eo inius pama us ma ksis iniam
kalbos mokslui, a ė ė šioje mokslo šakoje naują e ą, iškėlė a ybiniams mokslininkams
užda inius oliau plės i kalbos p oblemas. I Ta ybų Lie u os kalbininkams a si ė ė
plačios pe spek y os ugdy i i kel i lie u ių kalbos mokslą jb 59.
Sukako d eji me ai nuo genialaus J. V. S alino eikalo „Ma ksizmas i kalbos mokslo
klausimai“ pasi odymo. Tasai epochinės eikšmės kū inys nus a ė p incipus a ybiniam
kalbos mokslui i ki iems mokslams ys y is, sužadino kū ybinę min į bei inicia y ą i
įk ėpė suku i eikalus, e us didžiosios s alininės epochos.
Po S alino Kons i ucijos saule, s alininio kalbos mokslo š iesoje susida ė palankiau-
sios sąlygos, a si ė ė plačiausios pe spek y os i lie u ių kalbos y inėjimams bei ug-
dymui jk 133.
Sa o eikalu „Ma ksizmas i kalbos mokslo klausimai“ d augas S alinas padėjo i -
us a ybinio kalbos mokslo pama us, nub ėžė aiškų olesnio a ybinės kalbo y os ys-
DanguoLė mikuLėnienė. ideologizacijos aiška poka io lie u ių kalbo y oje
43
ymo kelią, išaiškino kalbos kaip isuomeninio eiškinio esmę, jos speci inius ypa umus,
isuomenines unkcijas, s uk ū ą, yšį su mąs ymu, a skleidė pag indinius kalbos
ys ymosi dėsnius i kelius. Ypač didžiulę eikšmę gy enimo p ak ikai i isiems moks-
lams, jų a pe i kalbo y ai, u i ai, kad d augas S alinas sa o da buose kalbos moks-
lo klausimais oliau iš ys ė ieną s a biausiųjų ma ksis inės dialek ikos dėsnių – dės-
nį apie pe ėjimą nuo senos kokybės į naują kokybę ku 67.
idėjiškai bei s ilis iškai panašios i publikacijų pabaigos, plg.:
Naudodamiesi omis puikiomis sąlygomis, ku ias su eikė a ybinė aldžia, i emda-
miesi genialiais d augo S alino eikalais kalbos mokslo klausimais, Ta ybų Lie u os
kalbininkai su d iguba ene gija u i oliau a y i sa o gim osios kalbos y inėjimo
da bą, ugdy i a ybinį kalbos mokslą, ku iam i us pama us padėjo didysis mokslo
ko i ėjus d augas S alinas jb 66.
Mūsų li e a ū inė kalba da osi is u ingesnė i į ai esnė. Ji apo galingu ko os i
ys ymosi į ankiu, ku į mes u ime mokamai i eiksmingai panaudo i ko oje dėl ai-
kos p ieš naujo ka o ku s y ojus, k u inus ame ikinius-angliškus impe ialis us, ko o-
je dėl komunizmo pas a ymo mūsų Didžiojoje Tė ynėje jk 165.
Genialūs d augo S alino da bai kalbos mokslo klausimais, a skleidę naują lapą a ybi-
nėje kalbo y oje, pa odę, kaip eikia naudo is ma ksizmu-leninizmu, sp endžian kalbos
klausimus, mobilizuoja kalbininkus didiems da bams. Ta ybų Lie u os kalbininkai ski s
isas sa o jėgas bei žinojimą suku i okiems da bams kalbos mokslo s i yje, ku ių y a
eikalinga a ybinė isuomenė sa o didingame žygyje į komunizmą ku 91.
šių baigiamųjų pas aipų iš adomis negalima adin i, ačiau aki aizdu,
kad jos, no s iesiogiai kaip i nesusijusios su kalbo y iniu s aipsnių u i-
niu, is dėl o a lieka am ik ą apibend inamąją unkciją.
mak os uk ū os analizė odo, kad į adinės publikacijų dalys galėjo u-
ė i daugiau okių „uni o minių“ u inio bend ybių. Pa yzdžiui, be išaukš-
in ų s alino eikalų, j. balčikonis (1953: 59) i k. ul ydas (1953: 67) da
y a paminėję ma o (ma o)3 da bų k i iką. okie ideologijos požiū iu be eik
unisoniniai sakiniai, p i alomai pa ekę į į adą (ž . eik us pa yzdžius), aki-
aizdžiai bu o ik o malusis elemen as, u ėjęs pa i in i au o ių lojalumą
i a sida imą so ie inei san a kai.
ai odo, pa yzdžiui, keliapakopė j. k uopo publikacijos įžangos sanda-
a: au o ius, a sky ęs ž aigždu ėmis, pa eikia ne kelias įžangines dalis: pi -
ma – p i alomoji apie s aliną i jo eikalus (k uopas 1953: 133), an a –
3 s aipsnyje išlaikoma nag inėjamų šal inių ašyba i sky yba, o iginali a daba inė a ojama
o ma ašoma skliaus eliuose.

44
benDRinė kaLba | 96
apsk i ai apie li e a ū inės kalbos samp a ą (k uopas 1953: 133–137), o
ečiąja įžanga p adedama pasako i jau lie u ių li e a ū inės kalbos is o ija
(k uopas 1953: 137).
no s isos ys publikacijos y a is o inio pobūdžio, iš jų ma y i, kad eo-
inės, is o inės (me odologinės) a ki okios li e a ū os apž algų niekas ne a-
šė. Foninėmis žiniomis galima laiky i publikacijose paminė us šal inius i (a )
kalbininkų pa a des. Pa yzdžiui, j. balčikonis kaip labiausiai nusipelniusį
li uanis ikai mini Filippą Fo una o ą i jo pasekėjus – šachma o ą, uljano-
ą, ščepkiną, Po zežinskį, ušako ą, Po ebnią, boduėną-de-ku enė (baudoin
de cou enay), ka u su jais i būgą su jablonskiu (balčikonis 1953: 60–65).
j. k uopas sumini daugybę pa a džių i šal inių iš į ai iausių lie u ių kalbos
is o ijos laiko a pių: nuo maž ydo, b e kūno, Daukšos, ši ydo (si ydo)
iki j. Rėzos i Donelaičio; nuo Daukan o, nezabi auskio, Poškos, u ainio,
su ke ičiaus, s ane yčios (s ane ičiaus), a a ės, akelaičio, ma cinskio i
ki ų iki Žemai ės, biliūno, janonio, enclo os, c i kos, salomėjos nė ies,
j. šimkaus i pa ies ko sako... (k uopas 1953: 139–149). k. ul ydas dėl
pasi ink o i iamojo objek o – lie u ių kalbos leksikos – į ai o ės šal inių
isai nenu odė. Publikacijose šal iniai minimi be bibliog a inių nuo odų, o
mokslininkų pa a dės – dažnai be a dų (kai ku ios ne i be pi mųjų aidžių
p ie pa a dės). Į išnašas dažniausiai iškel os ci uojamos (ideologinio u inio)
s alino, Lenino, go kio i k . publikacijos.
sa o iška išski imi (s aipsnio mak os uk ū os požiū iu – galbū ne
padėka) bū ų galima laiky i j. balčikonio e e ansą ik o ui inog ado ui
i isam sRs ma kalbo y os ins i u ui, plg.:
Po pasi odymo d augo S alino genialiųjų da bų kalbos mokslo klausimais, į kalbos
mokslo ado a imą pašauk i įžymieji a ybiniai usų kalbininkai su akademiku Vino-
g ado u p iešakyje. Įku as TSRS Mokslų Akademijos Kalbo y os ins i u as, ku is,
apimdamas isas kalbos mokslo šakas, ado auja i koo dinuoja kalbos mokslo da bą,
palaiko a imus yšius i bend ada biauja su isų espublikų kalbos mokslo įs aigomis,
eikia isoke iopą pagalbą sp endžian kalbines p oblemas. Ta ybų Lie u os kalbinin-
kų užda inys y a oliau s ip in i i plės i moksliniu yšius su šiuo mūsų socialis inės
Tė ynės kalbos mokslo cen u i su jo pagalba sp ęs i isas lie u ių kalbos mokslo
p oblemas jb 65–66.
akademiko inog ado o pa a dę šalia go kio i Lenino pa a džių aip
pa mini i j. k uopas (1953: 134–136).
sup an ama, ideologinė publikacijų misija lėmė ne ik i iamosios me-
džiagos pasi inkimą, be i nieku s aipsniuose nenu ody ą desk ip y ųjį
ilologinį ap ašymo me odą.
DanguoLė mikuLėnienė. ideologizacijos aiška poka io lie u ių kalbo y oje
45
2. iDeoLogizacijos Raiškos eLemen ai
apie publikacijų ideologizacijos laipsnį galima sp ęs i ne ik iš mak osk-
uk ū os elemen ų, be i iš speci inės minčių aiškos, būdingos poka iniam
so ie mečiui. isuose o me o s aipsniuose žymus am ik ų spaudos kli-
šių a ojimas, plg.:
– apie s aliną: didysis mokslo ko i ėjus jb 66; didžiųjų žmonijos genijų V. I. Le-
nino i J. V. S alino <...> ku 74, d augas S alinas su nuos abiu aiškumu
į odė ku 68, d augas S alinas da ė nepalaužiamą į odymą ku 68;
– apie s alino eikalus: genialieji d augo S alino da bai jb 59, 65; a ė ė
naują e ą jb XX, genialus J. V. S alino eikalas jk 133; genialūs d augo
S alino kalbiniai da bai jk 133; s alininio kalbos mokslo š iesa ku 73;
d augo S alino eikalų kalbos mokslo klausimais š iesoje ku 74; genialūs
d augo S alino da bai ku 85, 91;
– apie usų au ą i jos žmones: įžymieji a ybiniai usų kalbininkai jb 65;
didžiosios usų au os mokslininkai jb 59;
– apie usų kalbą: p og esy ioji usų kalbos į aka jk 144; didžiosios usų
au os kalba jk 144; usų kalbos p og esy us aidmuo ku 90;
– is o inės klasių ko os a spindžiai: bažny inis- eodalinis ža gonas jk 156;
eodalinis-bažny inis ža gonas nuodijo liaudies sąmonę jk 157; eakcinės
ca inės aldžios p iemonės jb 64; [kalba] kaip ko os i ys ymosi į ankis,
kaip galinga komunis inio auklėjimo i komunizmo s a ybos mūsų šalyje p ie-
monė jk 137; [kalba] apo galingu ko os i ys ymosi į ankiu jk 165; ko-
ojo p ieš bu žuazinį pu izmą jk 143; ko a dėl aikos p ieš naujo ka o
ku s y ojus <...>, ko a dėl komunizmo pas a ymo jk 165;
– apie so ie ų aldžios eikiamą „gė į“: didžiulė pagalba i bend ada bia imas
jb 65; ge iausios sąlygos b oliškam au ų bend ada bia imui jb 65; isoke-
iopa pagalba jb 65; puikios sąlygos jb 66; i as pama as jb 66; palan-
kiausios sąlygos jk 133; plačiausios pe spek y os jk 133; iki ol is o ijoje
ne egė as lie u ių nacionalinės kul ū os sukles ėjimas ku 71;
– apie šalį, ku ioje gy enama: mūsų socialis inė Tė ynė jb 65; po S alino
Kons i ucijos saule jk 133; mūsų Didžioji Tė ynė jk 165; nugalėjusios
socializmo šalyje ku 70, 79, mūsų Tė ynėje, ku įgy endin as socializmas
ku 75.
aigi, kalbo y os publikacijose ideologizacija bu o ealizuojama am
ik omis kalbinėmis klišėmis – me onimijomis, me a o omis i k ., plg.:
ilologinio on o da buo ojai jk 133; [s alino da bai] mobilizuoja kalbininkus
46
benDRinė kaLba | 96
didiems da bams ku 91; Lie u ių li e a ū inė kalba žengia į da didesnius
laimėjimus jk 144 i pan. (da ž . eik as ci a as).
ėly uoju so ie mečiu, kai jau gy en a „b andaus socializmo“ sąlygomis,
mokslinėse publikacijose šie ganė inai p imi y ūs ideologizacijos elemen ai
bu o leng ai a pažįs ami, jų im a eng i. ne p ipažinus kai ku iuos senuo-
sius anks y ojo poka io da bus kaip s a bius i nep a adusius mokslinės
e ės, juos pe spausdinan ne eng a kupiū uo i, umpin i a ki aip pa ai-
sy i. aip a si iko, pa yzdžiui, i su šiame inkinyje spausdin u j. balčikonio
s aipsniu, ėly uoju so ie mečiu pa ekusiu į Rink inius aš us (ž . balči-
konis 1982: 193–200). uo būdu li uanis inei mokslo iesai kaip i nenu-
siženg a, be objek y iosios anks y ojo poka inio so ie mečio sąlygos, ku-
iomis gy a o li uanis ika, galima saky i, bu o pag ažin os.
3. simPLiFikacija kaiP iDeoLogizacijos Raiškos FoRma
Dažnai kalbama apie ne ienodą ideologizacijos laipsnį, ypač su okian , kad
ji gali eikš is i o ma, i u iniu. ačiau aki aizdu, kad anks y uoju po-
ka iu o mos i u inio neįmanoma a plėš i ieno nuo ki o – iek daug en
bū a so ie inės aiškos.
be bū a i mokslinio u inio de o macijų, lėmusių su(pa)p as in ą kal-
binio eiškinio aizda imą, a ba simpli ikaciją (apie simpli ikaciją ž . mi-
kulėnienė 2022: 137–139).
Pi miausia ideologizuo o u inio simpli ikacija eiškiasi nu ylėjimu – jį
au o iai inkosi, no ėdami paskelb i ne isą iesą, ik dalį jos. Pa yzdžiui,
j. k uopo publikacijoje nu ylė a an ano ba anausko i kazimie o jauniaus
p o esija (jk 150), ne iksliai į a dy a a. ba anausko da bo ie a – Kauno
semina ija (jk 150). apie ling is inio u inio išk aipymus j. k uopo publi-
kacijose y a ašęs i algi das sabaliauskas (1998: 16).
is dėl o leng iausiai a pažįs ama simpli ikacijos o ma – susijusi su
į ai iomis ma ksizmo-leninizmo dogmomis, p i aikomomis kalbo y iniam
u iniui. be jau minė os ma o eo ijos k i ikos, u inį bandy a ideologi-
zuo i į ai iomis s alin(is )inėmis idėjomis, pa yzdžiui, kalbos unkciona i-
mo ypa umus pa ody i pe bazės i an s a o san ykį, plg.:
N. J. Ma as i kai ku ie ki i kalbininkai, žiū ėdami į kalbą kaip į an s a ą, manė, kad
a ybinėje epochoje, į ykus g andioziniam socialiniam pe e smui i o muojan is a-
ybinei kul ū ai, u įs į yk i a ba di b inėmis p iemonėmis u įs bū i į ykdy as pag in-
dinis e oliucinis pe e smas i pačioje kalboje.
DanguoLė mikuLėnienė. ideologizacijos aiška poka io lie u ių kalbo y oje
47
D augas S alinas su nuos abiu aiškumu į odė, jog kalba y a pagimdy a ne os a
ki os bazės, o isuomenės is o ijos i bazių is o ijos isos eigos pe amžius; ji suku a
ne ienos ku ios klasės i ne ienos ka os, o isos isuomenės, isų klasių, šim ų ka -
ų pas angomis. Todėl bep asmiška i ne eisinga siek i, kad po kiek ieno pe e smo
esamoji kalbos s uk ū a, jos g ama inė sanda a i pag indinis žodyninis ondas bū ų
naikinami i pakeičiami naujais. Taip pa absu diška ieško i kalbos ys ymesi sp ogimų,
ku ių es i bazinio i an s a inio pobūdžio isuomeninių eiškinių ys ymesi ku 68.
Ryškus klasių ko os, aka ų i Ry ų – kaip p iešų i d augų – į aizdis,
ku iuo išk aipoma Lie u os is o ija, plg.:
Rusų kalbos įsigalėjimas mūsų aš ijoje sup an amas ano me o sąlygomis, kada Lie-
u os didžiosios [Didžiosios] kunigaikš ys ės sudė yje bu o usų, bal a usių i uk ai-
niečių gy enamos s i ys, ku eiškėsi poli inis i kul ū inis au ų bend ada bia imas:
kada iš Vaka ų k ikščionybė lie u ių au ai bu o nešama ka du i kala iju, o iš Ry ų
aukš esnės kul ū os į aka ėjo kaip lais o bend ada bia imo pasi eiškimas; kada ie-
ningai eiškėsi lie u ių i usų pas angos su iuškin i bend ąjį p iešą – okiškuosius
g obikus; kada usų kul ū os i kalbos į aka s ip iai eiškėsi didžiojo kunigaikščio
d a e i diduomenės sluoksniuose. Ši kalba su aidino didelį aidmenį Lie u os poli i-
niame i kul ū iniame gy enime jk 137–138.
klasių ko os eo ija bu o p i aiky a i dialek ologijai – ski ian ne ik
e i o inius, be i socialinius dialek us, pas a iesiems iš ka o su eikian
neigiamą a spal į i iesiai adinan bažny iniu- eodaliniu ža gonu (jk 156,
157). apsk i ai, s alini(s i)nis mokymas galėjo pa eik i (i pa eikė) sudė-
ingą o laiko a pio lie u ių a mė y os i a mė y ininkų (juozo senkaus
i juozo aleksand a ičiaus) lem į, plg.:
Šiandien galima pasaky i, kad lie u ių kalbos dialek ai kaip a ski os kalbinės sis emos
daugiau nebeegzis uoja, kad jie spa čiai įsisa ina li e a ū inės kalbos leksiką i o mas,
kad seni ne eikalingi jų elemen ai y a s a būs ik kalbos is o ijai <...>. Dėl o be koks
mėginimas di b iniu būdu a s a y i bei gai in i dialek us bū ų eakcingas, p iešingas
nacijos i nacionalinės kalbos ys ymuisi eiškinys jk 161.
a ba, p opaguojan a eizmą, nuola pab ėžiama neigiama bažnyčios į a-
ka, plg.:
Žymiausi senosios aš ijos paminklai, nežiū in jų eakcingo u inio i paski ies, su-
aidino am ik ą eigiamą aidmenį lie u ių ašomosios kalbos o ma imesi bei ys-
ymesi jk 140.
Valdančiosios isuomenės sluoksnius iliojo lenkų ponų p i ilegijos, poniški pap očiai
i kalba, i jie, išsižadėję sa o kalbos i nu au ę, pasida ė isiškai s e imi bei p iešiški
lie u ių kul ū os i sa o k aš o eikalams. Jiems ūpėjo Lie u os liaudį laiky i su akin-