Ideologizacijos raiška pokario lietuvių kalbotyroje

DanguoLė mikuLėnienė. ideologizacijos aiška poka io lie u ių kalbo y oje 39 DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as oRciD id: o cid.o g/0000-0001-7781-7236 moksLinių yRimų sRi ys: geoling is ika, bal ų kalbų dialek ologija, sinch oninė i diach o- ninė dialek ologija, mo onologija, lie u ių kalbos i kalbo y os is o ija. Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.02 iDeoLogizacijos Raiška PokaRio Lie u ių kaLbo yRoje ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių kalbo y a, leksikog a ija, dialek ologija, kalbos is o ija, ideologizacija, simpli ikacija. ano acija šiame s aipsnyje, emian is anks y ojo poka io publikacijomis, ku ių au o iai – žymūs Lie u ių kalbos ins i u o mokslininkai kalbininkai juozas balčikonis, jonas k uopas i kazys ul ydas, – siekiama išnag inė i kalbinėje mokslinėje li e a ū o- je aiky us ideologizacijos būdus i išsiaiškin i, kaip poka iu bu o o muojamas lie u ių kalbo y os u inys. a siž elgian į kalbo y os da bų speci iką i s uk ū ą, mėginama iden i ikuo i ideologizacijos aiškos į ai o ę. abs Rac his a icle aims o analyse he me hods o ideologiza ion applied in Li huanian linguis ic academic li e a u e du ing he pos -Wo ld Wa ii pe iod. based on a se ies o publica ions by he p ominen academic linguis s juozas balčikonis, jonas k uopas and kazys ul ydas, he s udy in es iga es he shaping o Li huanian linguis ics in he 1950s wi h a iew o iden i ying he di e si y o o ms o ide- ologiza ion e lec ed in he na u e and s uc u e o pos -wa linguis ic ac i i ies. Į aDas XX a. šeš ajame dešim me yje baigėsi anks y asis poka is, pažymė as Lie- u os gy en ojų ep esijomis i ginkluo os ezis encinės ko os pabaiga. Lie u os mokslų akademijos is o ijoje 1945–1953 m. adinami aikomųjų y imų s ip inimo laiko a piu (k ikš opai is 2013: 242). Li uanis ikai ai 40 benDRinė kaLba | 96 ne inka: 1952 m. pabaigoje nus ojo sa a ankiškumo L sR ma Lie u ių kalbos ins i u as, uome ės sudė ies jis p ijung as p ie Lie u ių li e a ū os ins i u o i apo bend u da iniu – Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u u, jo di ek o iumi – kos as ko sakas. iki šiol, ap a ian poka io li uanis iką, plačiau domė asi didžiojo Lie u ių kalbos žodyno ašymo is o ija i kalbininko juozo balčikonio mokslinės eiklos poli iniu bei ideologiniu kon eks u – kokius ikslus i užda inius jam, kaip y iausiajam didžiojo žodyno edak o iui, kėlė uome ė aldžia. mažiau gilin asi į sis eminius aspek us, ku ie a skleis ų, kaip nuo XX a. šeš ojo dešim mečio p adžios poka io li uanis ika bu o k eipiama so ie inės ideologijos aga. šio s aipsnio ikslas – emian is pi miniais šal iniais, . y. anks y uoju poka iu kalbininkų pa ašy ais s aipsniais, a lik i pasi ink ų kalbinių publi- kacijų analizę i jos pag indu suda y i algo i mą, inkamą išsamesnėms so ie inio laiko a pio kalbo y os da bų s udijoms. odėl išsikel i i a i inkami užda iniai: 1) emian is o me o publikaci- jomis, išnag inė i kalbinėje mokslinėje li e a ū oje aiky us ideologizacijos būdus i jų aišką; 2) išsiaiškin i, kaip poka iu bu o o muojamas lie u ių kalbo y os u inys; 3) apibend in i šio y imo ezul a us. bene ge iausiai ideologinio „naujo iškumo“ p adai a siskleidžia anali- zuojan eo ganizuo o Lie u ių kalbos ins i u o kalbininkų da bus. i ne- s a bu s i is – leksikog a ija, dialek ologija a lie u ių kalbos is o ija, – jie a e ia yškų, be sku dų poka inės kalbo y os aizdą. aigi, analizei pasi- ink a i iamoji medžiaga – žymiausių o me o kalbininkų – kazio ul ydo (1953), jono k uopo (1953) i juozo balčikonio (1953) – s aipsniai, iš- spausdin i ame pačiame inkinyje (Lkkk 1953)1. juos analizuojan , da be bus a ojamos san umpos – a i inkamai ku, jk i jb. šis leidinys pasi ink as kaip pi masis (a ienas pi mųjų) iki šiol žinomas bandymas s alini(s i)nės pasaulėžiū os dalykus įkel i į li uanis inės kalbo- y os disku są2. no s išleis as s alino mi ies me ais, inkinys su s alino a du siejamas ne ik sa o pa adinimu – Lie u ių kalbos i kul ū os klausimai J. V. S alino eikalų kalbos mokslo klausimais š iesoje. Pasak ilgamečio 1 Rinkinys u ėjo bū i labai a idžiai pa eng as i labai aukš ai e inamas. ai odo y iau- siojo inkinio edak o iaus j[uozo] Žiugždos i edakcinės kolegijos na ių – akademikų j[uozo] ma ulio, k[azimie o] bieliuko, l[ado] Lašo, Dz[ido] bud io – pa a dės; edkole- gijos a sakingasis sek e o ius – i[ mija] zaksas (Lkkk 1953: 2). 2 me ais anksčiau panašaus u inio publikacija, pa eng a kon e encijos joniškyje pag indu, angaža osi i uome is Lie u ių li e a ū os ins i u as (k L L 1952). DanguoLė mikuLėnienė. ideologizacijos aiška poka io lie u ių kalbo y oje 41 L sR ma p eziden o juozo ma ulio, leidinyje em asi s alino „genialiais eikalais Dėl ma ksizmo kalbos moksle, Dėl kai ku ių kalbos mokslo klausimų i A sakymas d augams, apusiais s a biausiu į ykiu a ybinio mokslo gy- enime“ (ma ulis 1953: 3). Reikė ų pab ėž i, kad, ko ojan su s alino kul o pada iniais, šio s aips- nių inkinio bu o a sisaky a: aš un ojo dešim mečio bibliog a iniuose ins- i u o są ašuose nei pa s leidinys, nei jame paskelb i s aipsniai nenu ody- i (LkLi 1973: 53–78; seselsky ė 1981: 73–91). iesa, k. ul ydo s aipsnis ėliau bu o į auk as į jo da bų bibliog a iją (ul ydas 1995: 10). Dėl s ip ios ideologizacijos į Rink inius aš us a sisaky a auk i jono k uopo publika- ciją (keinys i k . 1998: 9), o juozo balčikonio s aipsnis bu o pe spaus- din as ge okai kupiū uo as (balčikonis 1982: 193–200). aigi, šie šal iniai inkamai ilius uoja pasi ink ą objek ą – lie u ių kal- bo y os ideologizacijos aišką anks y uoju poka iniu so ie mečiu. ideolo- gizacijos aiškos o mų į ai o ę mėginama iden i ikuo i a siž elgian į kal- bo y os šal inių speci iką i s uk ū ą. 1. PokaRio s RaiPsnių makRos Ruk ūRos yPa umai no s eigiama, kad nė a ieno modelio, būdingo isiems humani a iniams s aipsniams, i isas eks as gali bū i „pa eikiamas kaip iš isinis a gumen as“, lie u ių kalba pa ašy uose i 2007–2012 m. paskelb uose kalbo y os s aips- niuose ski iamos ben penkios (a ne šešios) sudė inės mak os uk ū os dalys – Į adas, Li e a ū os apž alga, Ti iamoji medžiaga i me odai, Rezul a- ai, Iš ados (jų pa adinimų o muluo ės gali ski is) i Padėka kaip moks- linio s aipsnio dalis (plačiau ž . šinkūnienė 2014: 28–30). oks mokslinio s aipsnio mak os uk ū os skaidymas a odo inkamas ne ik šiuolaikinėms, be i anks y ojo poka inio so ie mečio publikacijoms, nes leidžia iksliau nus a y i labiausiai ideologizacijos pa eik as s aipsnio dalis i a skleis i jos po eikio mas ą. iesa, kalbamuoju a eju kiek ieno mak os uk ū os elemen o ibas enka nusis a y i pačiam (ž . len elę). Pas ebė ina, kad analizei pasi ink i šal iniai ski iasi pagal apim į (k. ul- ydo publikacija už j. balčikonio s aipsnį didesnė is, o j. k uopo – be- eik penkis ka us), ačiau jie isi y a išlaikę gana analogišką mak os uk- ū ą (ž . len elę). aigi, galima many i, kad s aipsnių au o iai g iež ai laikėsi bend ų ei- kala imų. 42 benDRinė kaLba | 96 Len eLė. šal inių mak os uk ū a s uk ū- inės dalys šal i- niai (jų apim is) Į adas (ki aip / be pa a- dinimo) Li e a ū os ap ž alga ( oninės žinios / ki aip) medžia- ga i me odai (ki aip / nė a išski a) Rezul- a ai (nė a išski a / ki aip) iš ados (ki aip / nė a išski a) Padėka (kaip s aipsnio dalis / ki aip) juozo balčikonio s . (7,25 p.) ki aip oninės žinios nė a iš- ski a, nė a nė a iš- ski a ki aip ki aip jono k uopo s . (33 p.) ki aip oninės žinios nė a išski a, nė a ki aip ki aip nė a kazio ul ydo s . (24,5 p.) ki aip ki aip nė a išski a, nė a ki aip ki aip nė a išski a Pas aba. Poka inių i šiuolaikinių publikacijų g e inimo ikslais len elėje palik i ie pa ys ski snių pa adinimai i e inimo o muluo ės (plačiau ž . šinkūnienė 2014: 27–35). Pa yzdžiui, pi mosios i pasku inės s aipsnių pas aipos pasižymi i in s ip iu idėjiniu u iniu. Pi maisiais (į adiniais) s aipsnių sakiniais skai y- ojams p is a oma s alino da bų eikšmė, plg.: D augo S alino da bai kalbos mokslo klausimais u i didelę eikšmę a ybiniam kalbos mokslui. Šie genialieji d augo S alino da bai padėjo eo inius pama us ma ksis iniam kalbos mokslui, a ė ė šioje mokslo šakoje naują e ą, iškėlė a ybiniams mokslininkams užda inius oliau plės i kalbos p oblemas. I Ta ybų Lie u os kalbininkams a si ė ė plačios pe spek y os ugdy i i kel i lie u ių kalbos mokslą jb 59. Sukako d eji me ai nuo genialaus J. V. S alino eikalo „Ma ksizmas i kalbos mokslo klausimai“ pasi odymo. Tasai epochinės eikšmės kū inys nus a ė p incipus a ybiniam kalbos mokslui i ki iems mokslams ys y is, sužadino kū ybinę min į bei inicia y ą i įk ėpė suku i eikalus, e us didžiosios s alininės epochos. Po S alino Kons i ucijos saule, s alininio kalbos mokslo š iesoje susida ė palankiau- sios sąlygos, a si ė ė plačiausios pe spek y os i lie u ių kalbos y inėjimams bei ug- dymui jk 133. Sa o eikalu „Ma ksizmas i kalbos mokslo klausimai“ d augas S alinas padėjo i - us a ybinio kalbos mokslo pama us, nub ėžė aiškų olesnio a ybinės kalbo y os ys- DanguoLė mikuLėnienė. ideologizacijos aiška poka io lie u ių kalbo y oje 43 ymo kelią, išaiškino kalbos kaip isuomeninio eiškinio esmę, jos speci inius ypa umus, isuomenines unkcijas, s uk ū ą, yšį su mąs ymu, a skleidė pag indinius kalbos ys ymosi dėsnius i kelius. Ypač didžiulę eikšmę gy enimo p ak ikai i isiems moks- lams, jų a pe i kalbo y ai, u i ai, kad d augas S alinas sa o da buose kalbos moks- lo klausimais oliau iš ys ė ieną s a biausiųjų ma ksis inės dialek ikos dėsnių – dės- nį apie pe ėjimą nuo senos kokybės į naują kokybę ku 67. idėjiškai bei s ilis iškai panašios i publikacijų pabaigos, plg.: Naudodamiesi omis puikiomis sąlygomis, ku ias su eikė a ybinė aldžia, i emda- miesi genialiais d augo S alino eikalais kalbos mokslo klausimais, Ta ybų Lie u os kalbininkai su d iguba ene gija u i oliau a y i sa o gim osios kalbos y inėjimo da bą, ugdy i a ybinį kalbos mokslą, ku iam i us pama us padėjo didysis mokslo ko i ėjus d augas S alinas jb 66. Mūsų li e a ū inė kalba da osi is u ingesnė i į ai esnė. Ji apo galingu ko os i ys ymosi į ankiu, ku į mes u ime mokamai i eiksmingai panaudo i ko oje dėl ai- kos p ieš naujo ka o ku s y ojus, k u inus ame ikinius-angliškus impe ialis us, ko o- je dėl komunizmo pas a ymo mūsų Didžiojoje Tė ynėje jk 165. Genialūs d augo S alino da bai kalbos mokslo klausimais, a skleidę naują lapą a ybi- nėje kalbo y oje, pa odę, kaip eikia naudo is ma ksizmu-leninizmu, sp endžian kalbos klausimus, mobilizuoja kalbininkus didiems da bams. Ta ybų Lie u os kalbininkai ski s isas sa o jėgas bei žinojimą suku i okiems da bams kalbos mokslo s i yje, ku ių y a eikalinga a ybinė isuomenė sa o didingame žygyje į komunizmą ku 91. šių baigiamųjų pas aipų iš adomis negalima adin i, ačiau aki aizdu, kad jos, no s iesiogiai kaip i nesusijusios su kalbo y iniu s aipsnių u i- niu, is dėl o a lieka am ik ą apibend inamąją unkciją. mak os uk ū os analizė odo, kad į adinės publikacijų dalys galėjo u- ė i daugiau okių „uni o minių“ u inio bend ybių. Pa yzdžiui, be išaukš- in ų s alino eikalų, j. balčikonis (1953: 59) i k. ul ydas (1953: 67) da y a paminėję ma o (ma o)3 da bų k i iką. okie ideologijos požiū iu be eik unisoniniai sakiniai, p i alomai pa ekę į į adą (ž . eik us pa yzdžius), aki- aizdžiai bu o ik o malusis elemen as, u ėjęs pa i in i au o ių lojalumą i a sida imą so ie inei san a kai. ai odo, pa yzdžiui, keliapakopė j. k uopo publikacijos įžangos sanda- a: au o ius, a sky ęs ž aigždu ėmis, pa eikia ne kelias įžangines dalis: pi - ma – p i alomoji apie s aliną i jo eikalus (k uopas 1953: 133), an a – 3 s aipsnyje išlaikoma nag inėjamų šal inių ašyba i sky yba, o iginali a daba inė a ojama o ma ašoma skliaus eliuose. 44 benDRinė kaLba | 96 apsk i ai apie li e a ū inės kalbos samp a ą (k uopas 1953: 133–137), o ečiąja įžanga p adedama pasako i jau lie u ių li e a ū inės kalbos is o ija (k uopas 1953: 137). no s isos ys publikacijos y a is o inio pobūdžio, iš jų ma y i, kad eo- inės, is o inės (me odologinės) a ki okios li e a ū os apž algų niekas ne a- šė. Foninėmis žiniomis galima laiky i publikacijose paminė us šal inius i (a ) kalbininkų pa a des. Pa yzdžiui, j. balčikonis kaip labiausiai nusipelniusį li uanis ikai mini Filippą Fo una o ą i jo pasekėjus – šachma o ą, uljano- ą, ščepkiną, Po zežinskį, ušako ą, Po ebnią, boduėną-de-ku enė (baudoin de cou enay), ka u su jais i būgą su jablonskiu (balčikonis 1953: 60–65). j. k uopas sumini daugybę pa a džių i šal inių iš į ai iausių lie u ių kalbos is o ijos laiko a pių: nuo maž ydo, b e kūno, Daukšos, ši ydo (si ydo) iki j. Rėzos i Donelaičio; nuo Daukan o, nezabi auskio, Poškos, u ainio, su ke ičiaus, s ane yčios (s ane ičiaus), a a ės, akelaičio, ma cinskio i ki ų iki Žemai ės, biliūno, janonio, enclo os, c i kos, salomėjos nė ies, j. šimkaus i pa ies ko sako... (k uopas 1953: 139–149). k. ul ydas dėl pasi ink o i iamojo objek o – lie u ių kalbos leksikos – į ai o ės šal inių isai nenu odė. Publikacijose šal iniai minimi be bibliog a inių nuo odų, o mokslininkų pa a dės – dažnai be a dų (kai ku ios ne i be pi mųjų aidžių p ie pa a dės). Į išnašas dažniausiai iškel os ci uojamos (ideologinio u inio) s alino, Lenino, go kio i k . publikacijos. sa o iška išski imi (s aipsnio mak os uk ū os požiū iu – galbū ne padėka) bū ų galima laiky i j. balčikonio e e ansą ik o ui inog ado ui i isam sRs ma kalbo y os ins i u ui, plg.: Po pasi odymo d augo S alino genialiųjų da bų kalbos mokslo klausimais, į kalbos mokslo ado a imą pašauk i įžymieji a ybiniai usų kalbininkai su akademiku Vino- g ado u p iešakyje. Įku as TSRS Mokslų Akademijos Kalbo y os ins i u as, ku is, apimdamas isas kalbos mokslo šakas, ado auja i koo dinuoja kalbos mokslo da bą, palaiko a imus yšius i bend ada biauja su isų espublikų kalbos mokslo įs aigomis, eikia isoke iopą pagalbą sp endžian kalbines p oblemas. Ta ybų Lie u os kalbinin- kų užda inys y a oliau s ip in i i plės i moksliniu yšius su šiuo mūsų socialis inės Tė ynės kalbos mokslo cen u i su jo pagalba sp ęs i isas lie u ių kalbos mokslo p oblemas jb 65–66. akademiko inog ado o pa a dę šalia go kio i Lenino pa a džių aip pa mini i j. k uopas (1953: 134–136). sup an ama, ideologinė publikacijų misija lėmė ne ik i iamosios me- džiagos pasi inkimą, be i nieku s aipsniuose nenu ody ą desk ip y ųjį ilologinį ap ašymo me odą. DanguoLė mikuLėnienė. ideologizacijos aiška poka io lie u ių kalbo y oje 45 2. iDeoLogizacijos Raiškos eLemen ai apie publikacijų ideologizacijos laipsnį galima sp ęs i ne ik iš mak osk- uk ū os elemen ų, be i iš speci inės minčių aiškos, būdingos poka iniam so ie mečiui. isuose o me o s aipsniuose žymus am ik ų spaudos kli- šių a ojimas, plg.: – apie s aliną: didysis mokslo ko i ėjus jb 66; didžiųjų žmonijos genijų V. I. Le- nino i J. V. S alino <...> ku 74, d augas S alinas su nuos abiu aiškumu į odė ku 68, d augas S alinas da ė nepalaužiamą į odymą ku 68; – apie s alino eikalus: genialieji d augo S alino da bai jb 59, 65; a ė ė naują e ą jb XX, genialus J. V. S alino eikalas jk 133; genialūs d augo S alino kalbiniai da bai jk 133; s alininio kalbos mokslo š iesa ku 73; d augo S alino eikalų kalbos mokslo klausimais š iesoje ku 74; genialūs d augo S alino da bai ku 85, 91; – apie usų au ą i jos žmones: įžymieji a ybiniai usų kalbininkai jb 65; didžiosios usų au os mokslininkai jb 59; – apie usų kalbą: p og esy ioji usų kalbos į aka jk 144; didžiosios usų au os kalba jk 144; usų kalbos p og esy us aidmuo ku 90; – is o inės klasių ko os a spindžiai: bažny inis- eodalinis ža gonas jk 156; eodalinis-bažny inis ža gonas nuodijo liaudies sąmonę jk 157; eakcinės ca inės aldžios p iemonės jb 64; [kalba] kaip ko os i ys ymosi į ankis, kaip galinga komunis inio auklėjimo i komunizmo s a ybos mūsų šalyje p ie- monė jk 137; [kalba] apo galingu ko os i ys ymosi į ankiu jk 165; ko- ojo p ieš bu žuazinį pu izmą jk 143; ko a dėl aikos p ieš naujo ka o ku s y ojus <...>, ko a dėl komunizmo pas a ymo jk 165; – apie so ie ų aldžios eikiamą „gė į“: didžiulė pagalba i bend ada bia imas jb 65; ge iausios sąlygos b oliškam au ų bend ada bia imui jb 65; isoke- iopa pagalba jb 65; puikios sąlygos jb 66; i as pama as jb 66; palan- kiausios sąlygos jk 133; plačiausios pe spek y os jk 133; iki ol is o ijoje ne egė as lie u ių nacionalinės kul ū os sukles ėjimas ku 71; – apie šalį, ku ioje gy enama: mūsų socialis inė Tė ynė jb 65; po S alino Kons i ucijos saule jk 133; mūsų Didžioji Tė ynė jk 165; nugalėjusios socializmo šalyje ku 70, 79, mūsų Tė ynėje, ku įgy endin as socializmas ku 75. aigi, kalbo y os publikacijose ideologizacija bu o ealizuojama am ik omis kalbinėmis klišėmis – me onimijomis, me a o omis i k ., plg.: ilologinio on o da buo ojai jk 133; [s alino da bai] mobilizuoja kalbininkus 46 benDRinė kaLba | 96 didiems da bams ku 91; Lie u ių li e a ū inė kalba žengia į da didesnius laimėjimus jk 144 i pan. (da ž . eik as ci a as). ėly uoju so ie mečiu, kai jau gy en a „b andaus socializmo“ sąlygomis, mokslinėse publikacijose šie ganė inai p imi y ūs ideologizacijos elemen ai bu o leng ai a pažįs ami, jų im a eng i. ne p ipažinus kai ku iuos senuo- sius anks y ojo poka io da bus kaip s a bius i nep a adusius mokslinės e ės, juos pe spausdinan ne eng a kupiū uo i, umpin i a ki aip pa ai- sy i. aip a si iko, pa yzdžiui, i su šiame inkinyje spausdin u j. balčikonio s aipsniu, ėly uoju so ie mečiu pa ekusiu į Rink inius aš us (ž . balči- konis 1982: 193–200). uo būdu li uanis inei mokslo iesai kaip i nenu- siženg a, be objek y iosios anks y ojo poka inio so ie mečio sąlygos, ku- iomis gy a o li uanis ika, galima saky i, bu o pag ažin os. 3. simPLiFikacija kaiP iDeoLogizacijos Raiškos FoRma Dažnai kalbama apie ne ienodą ideologizacijos laipsnį, ypač su okian , kad ji gali eikš is i o ma, i u iniu. ačiau aki aizdu, kad anks y uoju po- ka iu o mos i u inio neįmanoma a plėš i ieno nuo ki o – iek daug en bū a so ie inės aiškos. be bū a i mokslinio u inio de o macijų, lėmusių su(pa)p as in ą kal- binio eiškinio aizda imą, a ba simpli ikaciją (apie simpli ikaciją ž . mi- kulėnienė 2022: 137–139). Pi miausia ideologizuo o u inio simpli ikacija eiškiasi nu ylėjimu – jį au o iai inkosi, no ėdami paskelb i ne isą iesą, ik dalį jos. Pa yzdžiui, j. k uopo publikacijoje nu ylė a an ano ba anausko i kazimie o jauniaus p o esija (jk 150), ne iksliai į a dy a a. ba anausko da bo ie a – Kauno semina ija (jk 150). apie ling is inio u inio išk aipymus j. k uopo publi- kacijose y a ašęs i algi das sabaliauskas (1998: 16). is dėl o leng iausiai a pažįs ama simpli ikacijos o ma – susijusi su į ai iomis ma ksizmo-leninizmo dogmomis, p i aikomomis kalbo y iniam u iniui. be jau minė os ma o eo ijos k i ikos, u inį bandy a ideologi- zuo i į ai iomis s alin(is )inėmis idėjomis, pa yzdžiui, kalbos unkciona i- mo ypa umus pa ody i pe bazės i an s a o san ykį, plg.: N. J. Ma as i kai ku ie ki i kalbininkai, žiū ėdami į kalbą kaip į an s a ą, manė, kad a ybinėje epochoje, į ykus g andioziniam socialiniam pe e smui i o muojan is a- ybinei kul ū ai, u įs į yk i a ba di b inėmis p iemonėmis u įs bū i į ykdy as pag in- dinis e oliucinis pe e smas i pačioje kalboje. DanguoLė mikuLėnienė. ideologizacijos aiška poka io lie u ių kalbo y oje 47 D augas S alinas su nuos abiu aiškumu į odė, jog kalba y a pagimdy a ne os a ki os bazės, o isuomenės is o ijos i bazių is o ijos isos eigos pe amžius; ji suku a ne ienos ku ios klasės i ne ienos ka os, o isos isuomenės, isų klasių, šim ų ka - ų pas angomis. Todėl bep asmiška i ne eisinga siek i, kad po kiek ieno pe e smo esamoji kalbos s uk ū a, jos g ama inė sanda a i pag indinis žodyninis ondas bū ų naikinami i pakeičiami naujais. Taip pa absu diška ieško i kalbos ys ymesi sp ogimų, ku ių es i bazinio i an s a inio pobūdžio isuomeninių eiškinių ys ymesi ku 68. Ryškus klasių ko os, aka ų i Ry ų – kaip p iešų i d augų – į aizdis, ku iuo išk aipoma Lie u os is o ija, plg.: Rusų kalbos įsigalėjimas mūsų aš ijoje sup an amas ano me o sąlygomis, kada Lie- u os didžiosios [Didžiosios] kunigaikš ys ės sudė yje bu o usų, bal a usių i uk ai- niečių gy enamos s i ys, ku eiškėsi poli inis i kul ū inis au ų bend ada bia imas: kada iš Vaka ų k ikščionybė lie u ių au ai bu o nešama ka du i kala iju, o iš Ry ų aukš esnės kul ū os į aka ėjo kaip lais o bend ada bia imo pasi eiškimas; kada ie- ningai eiškėsi lie u ių i usų pas angos su iuškin i bend ąjį p iešą – okiškuosius g obikus; kada usų kul ū os i kalbos į aka s ip iai eiškėsi didžiojo kunigaikščio d a e i diduomenės sluoksniuose. Ši kalba su aidino didelį aidmenį Lie u os poli i- niame i kul ū iniame gy enime jk 137–138. klasių ko os eo ija bu o p i aiky a i dialek ologijai – ski ian ne ik e i o inius, be i socialinius dialek us, pas a iesiems iš ka o su eikian neigiamą a spal į i iesiai adinan bažny iniu- eodaliniu ža gonu (jk 156, 157). apsk i ai, s alini(s i)nis mokymas galėjo pa eik i (i pa eikė) sudė- ingą o laiko a pio lie u ių a mė y os i a mė y ininkų (juozo senkaus i juozo aleksand a ičiaus) lem į, plg.: Šiandien galima pasaky i, kad lie u ių kalbos dialek ai kaip a ski os kalbinės sis emos daugiau nebeegzis uoja, kad jie spa čiai įsisa ina li e a ū inės kalbos leksiką i o mas, kad seni ne eikalingi jų elemen ai y a s a būs ik kalbos is o ijai <...>. Dėl o be koks mėginimas di b iniu būdu a s a y i bei gai in i dialek us bū ų eakcingas, p iešingas nacijos i nacionalinės kalbos ys ymuisi eiškinys jk 161. a ba, p opaguojan a eizmą, nuola pab ėžiama neigiama bažnyčios į a- ka, plg.: Žymiausi senosios aš ijos paminklai, nežiū in jų eakcingo u inio i paski ies, su- aidino am ik ą eigiamą aidmenį lie u ių ašomosios kalbos o ma imesi bei ys- ymesi jk 140. Valdančiosios isuomenės sluoksnius iliojo lenkų ponų p i ilegijos, poniški pap očiai i kalba, i jie, išsižadėję sa o kalbos i nu au ę, pasida ė isiškai s e imi bei p iešiški lie u ių kul ū os i sa o k aš o eikalams. Jiems ūpėjo Lie u os liaudį laiky i su akin-