scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kai kurie beasmenių sakinių tipai Malkavos tarmėje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kai kurie beasmenių sakinių tipai Malkavos tarmėje

Author: M. Sivickienė
Year: 1959
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2005/2104
LDPE
TEV: U
KAL BOTY
ROS OK
LAU S EM
A, I
CIE Tw Vos
TSR MOK SLY
AKADEMIE SA
KAI KURIE
BEASMENIU
SAKINIU TIPAI
MALKAVOS
TARMEJA
(BTSR,
Magilio o s .,
Ms isla lio
ajonas)! M.
SIVICKIENE
Beasmeniy
sakiniy
cues ión
lie u iy lengua
a mése, sin
abejo, muy
jdomus i8 iso,
a cuan o más,
que ales
sakiniai né a
pla iau
nag iné i y
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje.
Dél
las a osas
p Zas ies
se o ma
mucho
di icul umy,
ap aSan
a més
anasmenius
sakinius,
Escuelas
des inadus-
ose lie u iy
idioma
mando élios
apsi izába-
se sólo
peliais
anasmeniy
sakiniy,
nusakan iy
na u al os
ei8kinius o
izing bei
psichine
Zmogaus
bikle,
zdziais.
Apeinamas
s uk i ino
bei
seman inis
beasmeniy
sakiniy
j ai umas.
J. Jablonskio
sin axe en
simplemen-
e sob e
sen encias
apasenius
habla muy
b e emen e
(dada
de inicion
i
a ios
ejemzdziy),
pe o,
hablando de
las
p incipales
y
secundinin-
kes pa es
del
enunciado,
se da
mucho
j ai iy
ejemzdziy,
ku iy a pe
es y
beasmeniy
kons ukci-
jy, aunque
ellas y
nep asc ia-
ban a
pas a yjy-
.? Qué más
de alladam-
en e al
sen encias
inpe sonal-
es de
Li uu iy
habla M.
Du ys*.
Él habla sob e
ales
i
anónimios
sen inios,
ku iy a iniu
a pa icipi ,
pe sonal
eiksmaZodis,
u js
anónmene
eikSme
i
.
.
Pe o
misma
M.
Du io
pazi i a
j
cues iones
g ama icas
daznai
o malis iné.
Vado élio
p a a mé en
Du ys dice
que él
simplemen e
di igíosi
M,
Pe&ko ski-
o,,Pycckuii
cunTakcuc
B
Hay4HOM
OcBelljeHHus.
Be jeigu
M.
PeSko skio
sin ácéje de
la lengua
ak y
dés ym en
muchos
casosy
p asilenkia
o malis iniu
su
au o us
nusis aymu,
es o
insigni icel
Du io di igélis
quedó kiau ai
i
o malis inis.
Cia beasmeniy
ne
sakiniy eik&mé
sglygoja
s uk ii a,
a i ks iai o ma
nulemia u ini.
jy
o
Siame
a ículo
ne
oda
su incama
su
adicionali-
ne pazi i a
j
algunas de
cia
examinéja-
mas
sin aksines
cons ucciones.
1
Sis es un
a ículo
ab e iado
candida inés
dise ación,,-
JIuToscKHii
osop
B
Genopycckom
oKpyxennn (en inglés)
(BCCP,
ep.
Manpxoska,
Mo uaescxoii
06..)*
( aS ankis)
capí ulo,
Dise ación
apgin a
Lening ado
o denino
de Lenin
En el Es a ub
A,
Zdano o
a do
uni e si-
dad
1956
m.
Joje
ap aoma
Malka a
caimo
a més
oné ica,
mo ología
i
algunos
sin aksés
cues iones.
En olqué
sob e eso
sob e
a més
i
o igenme
Z .
o
del mismo
nomb e
au o e e a e,
*Rygiskiy
Jonas,
Li uiy
lengua
sin aksé,
10,
19-26,
Seinai,
1911.
*
M.
Du ys,
Li uiy
lengua
sin aksé,
Kaunas,
1927,
231
Inpe sonales
ases se
conside an
ales ases
que no ienen
ac o
g ama ical,
iS eikS o del
nominado
aleg niu y
nusakan io del
ac o eikéjqg o
cie a
peculia ybés
u é oja; okiy
sakiniy a inys
no se
elacionijes con
ca ego ía de
pe sona.
S aipsnyje
ap a oma
Malka as
a mei
biidingesni
beasmeniai
sakiniai. Ellos se
clasi ican po
sudé j.
[8ski iamas y
algunas
seman iniu
a z ilgiu
ySkesnés
g upés. I.
BEASMENIAI
SAKINIAI SU
BEASMENIAIS AR
BEASMENISKAI
PAVARTOTAIS
VEIKSMAZODZI-
AIS I.
BEASMENIAI
SAKINIAI SU
BEASMENIAIS AR
BEASMENISKAI
VEIKSMAZODZI-
AIS I.
BEASMENIAI SU
BEASMENIAIS AR
BEASMENISKAI
PAVARTOTAIS I.
BEASMENISKAI I.
BEASMENISKAI I.
BEASMENISKAI I.
I. BEASMENISKAI
I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I
1.
Inpe son-
ales
sakiniai,
nusakan-
ieji
j ai ius na u aleza eiSkinius
P incipine
pa e del
enunciado
( a iniu)
a sin
nomb e y
sin
nomb e8-
kai
pa a o i
eiksmaz-
odziai.
Ta inys
iene
esamojo,
bii ojo y
biisimojo
iempo
3-jo
pe sona
o ma.
P z. : Ale
eip
spakainiai
( amiai)y-
ja* /;
Aye muy
ke.pina. ;
Pe niai
muy
Repinda -
a. ; Vél
isipaga.di-
.ja.
(i8sigied -
ino);
Espe a
sila;
Pa.pie
él
si ins;
Ai, mucho
p isni.ga. ;
Ya de.nos
cuán
p izdéja.
; De.noja;
Kai
iside.nos
(i8sideno-
s), es i
isipaga.di-
s; Un
pa. aka i-
us
p adéja.
lascio .
Ta méje
Salia Sig
beasmen-
iy sakiniy
pasi aiko
i
pe sonali-
niy, ej.:
y as
aus a,
lie us
lyja,
aka as
ya
su e.ma.,
g auzmas
(g iaus i-
nis)
g audiia...
Tokiyéj
sakiniy
apa iadi-
ma A.
Sachma -
o as
aiskina
élesniu
subjek o
pe sonal
addim al
sakinio
inesmenio
déliniy
sakiniy
j akos.
P ieSing-
os opiniés
(cu iai
p i a ia y
M. Du ys
su
sin aksé-
je) es M.
PeSko s-
kis. Su
sup a i-
mu
pe sonal-
es
sakiniai
lie us
lyja,
auS a
auS a y .
. son
anks y e-
sni, y sólo
éliau,
émes
k i iSkai
gal o i,
Zmogus
echaza
supues o
eikéjo
i ulinima,
con eso
pab éZd-
amas
ik osios
p iezas i-
es
( ic ojo
eikéjo)
nezinoji-
ma.
2.
Inspmeni-
ai
sakiniai,
iS ei§kia-
n ieji
psichine
bei izing
zmogaus bikle
Ta iniu
a sólo
inpe son-
iai
eiksma-
zodziai en
3-yo
pe sona
o ma.
Ellos
ambién
pueden
bi i
bi ojo
(ka inio
y
daZninio),
esamojo
y
bisimojo
iempo,
ej. :
Kojas
ge.lia;
Dun i.
baiid#ia
(maudzia-
); Me eip
mi iduji.
sopa;
Ma ai,
le.ziu. i.
ella
nieS i;
Vis
cabeza -
u.
no.S éda-
a. ; Aye
cabeza -
u.
sa.péja. ;
No lei yk,
galyu. sa.pés...
Ta méje
g e a
okiy
beasmen-
iy
kons u-
kcijy
daZnai
u ilizada-
s, al bi ,
naujesn-
és
asmenin-
és
kons u-
kcijos,
plg. : Oi,
lipa.s
sopa
muy;
Galudé
P adé
sa.pé ;
As i pa.
unca;
Jam
unka.s
knie i,
kadniec
(bii inai) que eip pada y ;
Nosis
nie& i,
mo s
kas;
Cómo
sopa
agu.pinci-
ai, es
p e.ma
( iesiog)
a.du.
né a...
Val a
no a é i,
que con
eiksma-
Zodziais
sopa,
nieS i,
pe S i
consumi-
do y
galininko,
y
a dinin-
ko
aleg nis.
Pe o con
acciones-
mazodzí-
as
uZ i ps -
a,
inks a,
* No in
más
p ecisa-
men e
ansmi-
ik i
a més
one ika
u ilizada
one iné
ansk i-
pcija,
sólo
Zymiai
sup as i-
n a.
Ga sy
pusilgum-
as
Zymimas
aku
Zemai i§
deSinés
sonido
Zenklo
pusés.
Ki gia i
los la gos
ocías
Zymimi
como lk.
Ki is y
ga sy
minkS u-
mas
mos a-
do sólo en
aislados
casos, )
Skliaus -
eliues
paaigkin-
an
algunos
a més
ZodZiai, ®
Bend a i-
es galinis
a méje daZniau es i minké as.
232
knie iamas sólo
a dininkas,
consumma%odzi-
ais gelia, maudzia
0
su
sólo galininkas.
Toks
d ejopas
siy sakiniy
consumoim
biidingas
y y
auké ai iy
dziky
i
a méms®.
Li e a ii iné en
la lengua en
ales
ocasiones más
se u ilizan
beasmenés
cons uccione-
s,
.
y.
su
galininku.
Sios
g upés
beasmeniy
sakiniy
a pe es
ki okiy
i
según
sudé j
eikime
i
sakiniy,
p z. :
Ale
Zina. ,
p is a ga.
ya;
Tadu le
muy
pazg ais-
a.
(pasida é
baisu);
Pa u.pé
(pa iipo)
padabo ,
qué
i
de.das;
Ajagi,
como
ge
no is...
En algunos
cuales
jy
inpe sonis
a
inpe sonidkai
pa ioo o
فعلmaZodis
jun o
su
bend a imi
o ma
su es inj
a inj
(ge
no is,
pa u.pé
padabo ).
II.
BEASMENIAI
SAKINIAI
SU
BUJOTO
LAIKO
BEVARDES
GIMINES
DALYVIU
1
Es o muy
ampliame-
n e
a méje
se u ilizan
sakiniai.
Dependiendo
de lo que,
como
iS eikS as
eikéjas,
siuos
sakinius
ski s ome
dos g upos:
i
sakiniai
nenu ody u
eikéju
su
sakiniai, en
los cuales
i
eikéjas
i8 eikS as
kilmininko
linksniu.
1.
Sakiniai no
su
denu odyi-
u eikéju,
p z. :
A azia. a.
im , es
sa.ka.,
bien
a
suk du a
(apie
Siena);
Neg ép a
u
lik iem
Zaliem;
Cia ya
p a a ioni. a
(p aziopso a);
Vynas
u.pu i.
nuge a
bu. a. ;
Jai pal as
ge. as
nu.pu ch-
a;
Vi.sa.s
ku.psna.s
nukinkin a
(i e s a)
bu. a. ;
S o i
ca.gla.s
(b y os)
sug idu a;
Zado kas
(apun as)
bu. a,
duo a...
Como
ma y
i§
examplez-
dziy, ia
posibles
du
casos.
Algunos
sakiniuose es
a dininko
aleg niu
dicho
daik a a dis,
o os en
né a. ?
jo
Dél eikéjo
isiko
ausencia en
la
sen encia,
obje o
a dininkas
a um
jgauna
eiksnio
sen ido.
Toks
sakiniy
p asmés
cambioción,
cuando
ellos su
o ma
p ia éja a
simplesy
pe sonainiy
sakiniy es
Zinomas
i
algunas
usy
lengua
a mése®.
J.
Jablonskis
ales
sen ini del
su
nominado
aleg niu,
aunque ese
nominado
eigkia
obje o a,
a ibuye a
pe sonalin-
iy sakiniy®.
Iskyla
cues ión,
kodél
uose
sakiniuose
a iniu a
be a dés
giminés
daly is
kodél jis
i
né a
coo dinado
eiksniu.
su
J
§j
cues iono
Jablonskis
espues a
no da.
G ei iausiai,
be a dés
giminés
pa ícipes
cia se
u ilizan
odél, que
nepasaki a-
do eikéjas.
2.
Sakiniai
su
eikéju
kilmininko
linksnyje.
Veikéju,
i8 eiks u
kilmininko
aleg niu puede
i j a dZiai o
e i ica iai
daik a a dZiai,
p z. :
Kindu iu.
a.da.m, kai
a azia. a.m,
inei a
naujuosna
namuosna
ku nica.s
i§
(i$
diiminés);
Ya
®
En algunas
páginas en
okiy
sakiniy
pa yzdzZiai
concue dan
I.
Spech o
Li auische
dialek ische Li auische dialek ische Li auische dialek ische Li auische dialek ische Li auische dialek ische Li auische dialek ische Li auische
Tex e
aus
Russisch
Li aues,
Leipzig,
1920,
0
ambién
J.
O embskio
Wschodnioli ewskie
na zecze
we eckie, cz.
I.
K aiéw,
1934,
*
Abi
Siy
sakiniy
iSys son
bidingos
Siau és
Tusy
a méms;
Z .
A.
B.
Ilanupo,
Ouepxn
no
cun axency
pycckux
HapPogubix
opopos,
144—145,
Mocksa,
1953.
Sob e
jy
a ojimg
usy en los
monumen -
os de la
lengua
Z .
C.
J.
Huxu
opos,
Iaa oa,
e o
Ka e opun
4
popMbi
B
pyccKoil
nucbMennocTu
II-i non.
XVI
B.,
321,
1952.
So,
I.
®uauu.
3ame ku
o
sanncax
MaTepHa oB
MO
CHHTaKcHcy.
—
,,BionneTeHb
AWaneKTONO HYecKO O
ceKTOpa
HucTHTyTa
pyccko o
s3piKa‘',
BIN.
4,
45
—47,
1948.
*Rygiskiy
Jono
Li uiy
lengua
sin aksé,
30,
Seinai,
1911.
16.
Kalbo y os
p egun as
II,
233
nume.go a
bien miisu.,
p adéja.
s ukse
(bels i); ke
Sodi.no es
bo a; Su ya
a a.nei a
malku. ;
Ma.na.
nu ei a né
Zinia.s ku ;
VieSnia.s
a a.ja., a.
ma.na.
kya u.kas
(Ziu s as)
agu.mi s a
nusim ;
Le asios
p ig idu a
Siena. su
ug enu...
Kons ukc-
ijas con
be a dés
giminés
bii ojo
iempo
noekiamos-
ios iiSies
pa icipan-
es y
eikéjo
kilmininku
F.
Spech as
iempo
lenkigkomi-
sTM, a iau
jus oji
más bii y
los
conside a
encomis
lie u iy y
sla y
lenguas;
es o indica
pla us jy
consumoi-
mas
lie u iy y
usy lengua
a mése.
III. La
Comisión
conside a
que las
medidas
adop adas
po el
Es ado
miemb o no
cons i uy-
en ayuda
es a al en
el sen ido
del
a ículo
107,
apa ado 1,
del
T a ado.
BEASMENI-
AI SAKINIAI
SU
MODALINIA-
IS ZODZIAIS
Su es inis
a inys
componeda
i§
bend a ie-
s, quien
cuen a
eiksma, y
modalinio
Zodzio,
odan io
laika y
eiksla. Daz
ecuen e-
men e
u ilizados
Sie
modaliniai
Zodziai:
(ne-) eikia,
(ne-)p isei-
s,
(ne-) eks,
(ne-)muogn-
a,
(ne-)galima.
Sisiy sakin
ipas
jungia d i
sakiniy
idis:
sakinius
con el
obje o
a dininku
y sakinius
con el
obje o
acción en
o os
aleg nios.
1.
Inpe smen-
íes
sen iniai
con
modalinas
ZodzZiais
a inyje y
obje o
a dininku.
Tokie
sakiniai se
u ilizan
a méje
muy
dazZnai,
p z. : Ya
u.gnis
aikia dek ;
Kiba (jeigu
ik) sulis,
es o aiks
k a y
Senas;
Nu ele
silke.
ne aikia.,
sólo
nulu.p ;
Runka.s
niekaip
nemuogna
a ele ;
Raiks ya
aho a
neu. u
(nekalbé )
nadie; Man
aisy
aikia
dunk& i.s
( ogas);
Ry kaZna.
a p iseis
Sienas
dZia in ...
Li uiy
lengua
ado éliuo-
se ales
sen inias
acep ada
conside a
pe sonale-
s,
u inéiais
ambas
p incipales
pa es del
sen inio.
Va dininko
aleg nis
jun o con
bend a imi
conside a-
do
su es iniu
eiksniu, 0
modalinis
Zodis
a iniu.
Co igi
bi y
a ibui
ales
sen ías a
beasmeniy
con
su es inio
cuen o
(modalinis
Zodis +
bend a is).
Ve iksniu
conside a
ia
a dininkg
al ez y no
del odo
jus a,
po que él
eikia
obje q. Cia
a dinink-
as iene
galininko
necesme, ©
bend a ies
como
su es inio
pa e del
cuen o
p ijunami-
en o al
a dininko,
a aguaci-
ón su del
modalinio
ZodZio es
a i icial.
Li e a i in-
éj kalboj
en luga del
a dininko
en ales
sakiniuose
cada ez
más se
u iliza
galininkas.
Es o no a
J.
ZiugzdaTM.
Sakiniuose,
donde
sus i uj
del
a dininko
pa a o -
as
galininkas,
J. Ziugzda
ma o
undamen-
iniy
sakinio
daliy
ig aiskos
pasikei im-
g. Sakinys
e ano ha
de da Zai
ega ! su
a éjase
así: da Zai
lais y i
su es inis
eiksnys,
enka a i-
nys, a
sakinyje
asa q
enka
da Zus
lais y i
eiksniu"la-
ikoma sólo
lais y i, a
a iniu en-
ka, Is
ik yjiy
joki imy
undamen-
iniy
sakinio
daliy
sudé yje
nej
cambi yks-
a, ikSkai
odos
i&kéja Gia
supplemen-
inys
gal ysnika
linksnyje.
J.
Jablonskis,
habédando
sob e
sakinius
con
a dininku
y
su es iniu
a iniu,
indica que
ales
sakinius
nag inéja-
n ~ puede
bi i mucho
subjec i -
um. En la
sen encia
hay que
ugía
ki s i,
p egun an-
do, qué hay
que hace ,
eiksnys
se á ugiai
ki s i, y
Klausian ,
lo dicho se
ace ca
ugius,
esponde -
emos:
ugiai
ki s i
necesi a.
Signi ica,
hay que
c us i
conside y-
sim a iniu.
F, Spech ,
min. eik.,
6970, 1 J.
Ziugzda,
Li uiy
kalbos
g ama ika,
2, 8, 1955.
32Ejemplo
omado i8
allí mismo.
1% Rygiskiy
Jono
Lic uyiy
sin aksiy
del
lenguaje,
25-26,
Seinai, 1911,
234
Como emos,
Jablonskis no
J.
da ningún
c i e io de
acue do al
cual pueda
bi y
a ibui se
comp a j al
ac o
na a i o,
indicando que
es o depende
de
a
Klausimo,
loginio
ki io
i
.
.
Analoginés
cons uccion-
su
es galininko
eik&més
a dininku
u ilizadas
¢iau és
Tusy
a mése",
o
has a
18
a.
ue on
u ilizadas
i
aSomojoj
usy
!alboje.®
2.
Beasmeniuose
sakiniuose
su
su es iniu
a iniu,
susidedan iu
i§
modalinio
Zodzio
i
bend a ies,
adicionalm-
en e puede
i kilmininko
aleg nis.
Kilmininko
a ojimq
siemp e
Gia sqlygoja
daik a a dzio
eiksmazodzio
a
seman iné
eikSmé,
ejemplo. :
Raiksmal
sus
aho a
due go.
(dalj jy,
odos
ne
cuán
hay); man
aiks
Do
Za.les
pas au
(p ieSdélis
pa~ deno a
el ac o
impe ec -
o);
Né kadu
sedi,
P anokas
a aziuos,
aikia
e.su u.
a ne.§ ;
jam
Raikia
duo le
k uopu.,
eagu
éda...
Si al
salygojimo
né a, se
u iliza el
a dininko
aleg nis, plg.
:
Raikia
sumal
ugiai
( isa
ese a);
Muogna
i au
aguona.s;
Nemuogna
mil ai
isk a y ,
ku.
da yk
quie es
i
.
.
3.
Ta méje
dazni algo
i
di e en-
e
Sios
g upés
sinasmeni-
ai sakiniai.
Tai sa-
Chinas
simila es
mismas
cons uccione-
s, sólo en ellas
né a modalinio
Zodzio
jis sólo
numanomas,
anzi y iniu
eiksmaZodziu
Su
se u iliza
ambién
a dininlas,
p z. :
Ku
o
Za.le
do
gau ;
Cia
lies a.s
(kopé ios)
paduo .
a
po os
nulipsi;
Ku a.ni.s
dé , el
dine o...
4,
Daznai
u ilizados
inpe soní-
as sakiniai
su
modaliniais
Zodziais
i
no anzi y inio
eiksmazodzio
bend a imi,
p z. :
Pasilse
un
ke.lia.
aikia
(p e 8
iaje);
Siunde
asiuo
in
posa.dzia.
aikia;
Maz
do
un
bazo a.
(i
u gy)
p iseis
nu ei ;
NemuoZna
un
jo
jo
(an del
caballo).
5.
[domi o a
una okiy
beasmeniy
sakiniy
iiis.
An e
sum es in-
io a inio
(modalinio
Zodzio
i
bend a ies)
puede bi i
p i apus
bii ojo
ka inio
iempo
eiksmazo-
dzio
,,bii i
3-yo de
pe sona
o ma.
P z. :
Ry
aike.
bu. a.
blynu.
isike.p 3
Pi is
aike.
bu. a.
pasku. in ,
né kadu;
Sakau,
maz
(gal)
pasilse
ya aike.
bu. a. ;
Raike.
bu. a.
lik
Siol a ai ,
i
né né ;
i
Raike.
bu. a.
ya pape. au . ;,
Si ie sakiniai su
eikSme
panasiis
a iamajq
nuosaka, jais
pasakomas
j
ealiai
ne yks as,
.
y.
pe o
deseadaujam-
as eiksmas.
Plg. :
Ry
eiké y
blyny
issikep .
,,Bu o% en
ellas
nepab ézia
bii ojo
iempo.
VeiksmazZodi-
s,,bu o% ales
en sakiniuose
neabejo inai
su gido dél
sla y kalby
j akos.
Plg.
3as pa
Hago
6bi0
Obl
GAHHOB
ucHe4b.
Rusu,
bal a usiy,
lenky
idiomas,, -
eikia‘*
Hy2xuo,
Tp96a,
zeba
—
p edika y-
iniai
Zodziai
su
modaliniu
a spal iu
asignan a la
bisenos
ca ego ía.
Su
jun imi
,,6ni b
ellos
consumid-
os como
a inys.
Siose
sla y en
lenguas
,, eikia‘*
sa~ aime
no puede
iS eikS i
del
g ama ical
iempo,
o
sólo
cuen a
biisena
su
modaliniu
a spal iu.
Mien aspu
lie u iy
kalboje,, eikia-
‘*, aunque
eigkia
eikiamybés
i
sa okg como
biisena,
oda ía es
eiksmazodis
puede i8 eik8 i
eiksmazodizio
iemposus
jung ies
i
be
,,bu i.
Todél
,,bu o%,
addé as
a
,, eikéjo‘,
signi icmés
a Z ilgiu
nada nue o
nouoda,
sólo
pab ézia
acción
i ealuma.
4
Bionne eb
Ananex on.
cex opa
AH
CCCP.
ann.
I,
17,
1947.
™
A. B,
Wlanupo,
Ouepxu
no
cuu axcucy
PYCCKHX
HaPOAHHIX
opopos,
M1142,
Mocksa,
1953.
‘
235

‘Tales
cons uccion-
es sakiniy
pasapo e y
en o as
a mése, ej.,
T e eciaus
a méje!®,
ambién y
Linkmeny
a méje, de la
cual sepa ó
Malka os
a mé. Es o
eiskia que
ellos
su gie on
emp iau
negu
ap aSomoji
a mé
a sidii é
bal a usiy
lenguaje
en o no. J.
Spech as
duoda okiy
pa yzdzZiy ya
i8,,Summa o
umpas
iszguldimas
Ewangeliy
szwen y. IV.
BEASMENIAI
SAKINIAI SU
BEVARDES
GIMINES
BUDVARDZIAIS
Siuose
sakiniuose
a inys
i eikS as
be a dés
giminés
biid a dziu.
Veikéjo bu io
a é ilgiu Sie
sakiniai
ne ienodi.
Algunos jy
a iniu
i8 eikS a
biisena no
sue a con
ningúnu
eikéju, en
o os jis
numanomas ó
ig eikS as
naudininko
aleg niu, ej. :
P e. saulai
eip blan a; In
saula.s muy
sana; Ai, mala
sin dun u. ;
Ma ai, como
pa nos amu
(linksma); Gal
ne amu
(li idna)
Malka a.j,
cuando
jauniem, es o
is mies i
mejo ...
Daznai Gia
a iniu a
sla iskas
baikia|/baika
eiskigs:
nebloga,
buena, bien
(plg. bl .
6aiikxa=6acua-
), ejemplo. :
Kad e uZly
upu iu.ku.,
es inika;
Siunde
baikia,
nelabai
ka a;
cuando
ya ugius
su e%,
eso adu
se á in...
Baika*
a méje
jga o
be a dés
giminés
biid a d-
Zio
sen ido.
Ta iniu o
a inio
sudé ía
él puede
i y
pe sonal-
es en
sen enci-
as, ej. :
Kas me ai
miis
bulba.s
baikia;
Kalniai
(cailiniai)
se á
baika...
Panagia
sen ido
(nebloga,
buena,
bien)
Zodis
Oaiika
consumid-
o, ma y ,
i -kai
ku iy
bal a us-
iy
a miy?.
V.
SUDETINI-
AI
BEASME-
NIAI
SAKINIAI
Malka a
a méje
ampliame-
n e se
usan
ales
cons u-
cciones
inusmenías sakiniai: né a
Be + qué
+ somos.
3 1. a.
eiksma-
zodZio
o ma es
‘Pa yzd-
ziai: Né
kas a.ia.
(né a
sob e ka
aSy i);
Né kas
comega.
(né a ko
algy i,
alimen o-
); Né kas
duna
(né a
Zolés);
Né kas
pe.ni
(né a
kiaulés);
Paliii e,
(lie ingas
pe iodop-
is), es né
ko que
abaja
(né a ko
abaja-
); Hay
kas
pjauna
(ge i
ja ai); Y
kas ma.la.
(y a
g idy),
sólo né
gi nu. ; Y
kas siu. a
(y a
meziago-
s), sólo
nou Gésa.
( iempo).
né
2. +
donde,
cuando +
somos. 1;
3 a.
eiksma-
zodzio
o ma.
es
P z. : Tai
dia né
ku
mauda.s
(né a ku
baña se);
Né kadu
i
aps elka;
Gal. no a.
kadu
a.sa. ;
Né ku
de.da
la.pai; A&
hei deja-
u, ale
nebu. a.
kadu
klausa.3
Y ku
gama.
(y a ku
gany i);
Y kadu
Ga man
ple.pa... 8
Z , J.
O ebski,
Wschodni-
oli ewsk-
ie
na zecze
we ecki-
e, cz. I,
400. 1,
Telen iu-
ko
nea spau-
sdin oje
candida i-
néje
dise aci-
ón,,Mccu-
eqosanne
B o6nacTH
Genopycc-
koh
auanex o-
no un‘',
[nnck,
1949,
andame
ejemploj-
,,Tonsp
saiiuxa y
y Tlinck,
Gai sho ,
a panys,
mpaygza
wW40
Obi10
Tquopy".
236
Tai sa o iki
sudé iniai
inpe sonales
sakiniai
inpe sonais
su
pag indiniais, en
los que hay sólo
a inys,
iS eik8 as bii j
eiSkian iais
eiksmazodyiais
né a, es, en
inpe sonais
complemen a io
Salu iniais
aseios
i
(kas
a.3a.,
kas
comega.,
ku
mauda.s
i
.
.).
Sie
sakiniai
jdomiis
ick
sudé ies,
ick
eikmés
a z ilgiu.
Cómo ey
paaiskinimy,
ig
sakiniuose
j a dziais
su
a dininko
aleg nis
,,‘kas
eiSkia
obje o.
En
algunas
o as
mése
as
,,‘kas
eiSkia
eikéja
(né kas
algo
né a
algy oj-
o).
i
Li uiy lengua
ado éliuose
ales sakiniai
né a
nag iné i.
J.
Jablonski,
habédando
sob e las
p incipales
pa es del
enunciado, da da
mucho okiy
pa yzdziy
j ai iy a miy.®
nea siZ elgian
i8
es o, en ellas el
a dininkas
eigkia
I
obje o a
j
eikéja, el
a
a dininkas
eiksmazodzio
o ma se
conside an
a
loginiu eiksniu.
Malka as
i
a més
a Z ilgiu es o
bii y
inco ec a,
po que
Gia
a dionis a
eiskia
obje o.
[8S eecien-
do eikéja,
se u iliza
naudininkas:
Né kam
aina
(né a
Z, cual
ci y); a
quién
Y
ayuda
(y a
padéjéjas);
Né kam
ayuda
(né a
padéjéjo).
Posible
daik as, que
en odos siy
kons ukcijy
Salu a o ios
sakiniuose
eiksmazodz-
iai aSo, algo
i . , sólo su
o ma
su ampa
su
3-yo de
pe sona
o ma.
O
según su
o igen cia
es alguna
o a
o ma.
Jablonskio
ejempldzi-
ai
mues an
que a mése
Gia j ai uoja
eiksmazodzio
o ma.
Cia puede
bi i:
somos.
1.
eikiamo-
sios
iigies
pa icipi-
,
liepiamoji
nuosaka,
supuamoji nuosaka
i
.
.
3-yo
a.
o ma
Si uose
sakiniuose en su
sen ido ecena
sinasmenius
eiksmazodizius,
pues ellos
ambién no
anudan eikéjo.
Salia
sakiniy: né
kas alga.,
né ku
mauda.s,
né kam
qina
consumami
sakiniai
bend a imi:
né algy ,
né ku
i
maudy is,
su
né kam
ai , kam
ko
padé
y
i
.
.
Ne e min-
iy kok
aunque al
di e en e
de
consumo
désniy no
pudo.
Be
abejo,
odos
Sie sakiniai
muy jdomis
sudé ies
eik&més
a z ilgiu
i
iene bi i
placiau
i
nag inéjami,
basado ki y
a miy
da os,
HEKOTOPBIE
THIIbI
BE3JIMYHbIX
MPELJIO)KEHHM
B
FOBOPE
:
JEP.
MAJIBKOBKA
(BCCP
Mc ucaa-
pabckuii
p-H
Mo uaesckoi 062.) El nomb e de la especie es Mo uaesckoi .
M. K,
CHBHLU-
KEHE
Pes wme
B
c a be
aé ea
onucanue
HaHGonee
XaPaKTepHbIX
JIN
T oBopa
ep.
Manbkoska
Oe31H4HBIX
npel ioxenuii.
Besaugnpie
Tipeqioxkewua
paccmaTpHBal-
OTCA [aBHbIM
OOPasoM
C
TOUKH
3peHHA
HX
COCTaBa
H
BbIPAaKeHHA
CKasyemo o.
PaccmaTpHBalo en
cilexyioulue
THUD
npeqoxeHuii:
I.
BE3JIMUHbIE
TIPEAJIO)KEHHA
C
BESJIMYHbIMH
JIM
BE3-
JIMYHO
YNOTPEBJIEHHbIMH
PATOJIIAMH;
*
Rygiskiy
Jono
Li uiy
lengua
sin aksé,
25,
Seinai,
1911,
237
Il.
BESJIMYH-
bIE
~TIPEQJIO-
XKEHHA C
HEPOJIOB-
bim
CTPAJIAT-
EJIbHbim
TIPHYACT-
HEM
IIPOUIEZII-
ETO
BPEMEH-
HH (B
CKAS3YE-
MOM).
npeasio
S axwkeH-
ua WHpoKO
pacnpoc -
paHeHb! B
oBope.
Cpenu Hux
Pasnuyalo-
TcA
NpeAo*Ke-
HHA C
HeyKa3aH-
HbIM
NPOHSBO-
AHTeNeM
JelicTBUA
H
NpezOKCH-
HA C
YKA3AHb-
IM
NPOMSBO-
ANTeIeM
JelicTBHA
(B
POAHTeIb-
HOM
ma exe). B
nepesix
mpeqioke-
nuax
yno pe6s-
eTca
jonosHeH-
e B
HMeHHTe-
bHOM
majexe.
3-32
NONHO O
OTCyTCIB-
HA
peadibHo-
o cy6ek a
je icTBUA
HMeHUTe-
AbHBIi
Tlazex
o6ekTa
Nepeocmb-
icnuBae c-
a,
NPpHOMM-
KaeTCA NO
SHaYeHHIO
K
HOCHTeW-
IO
CocTOAH-
HA,
BbipaxeHo-
o
mpnyac u-
em.
Hanpumep,
Jai pal? as
ge. as
nu.pi k a
(aaa He
xopoulee
nanbTo
KynseHo).
Bsoeli pamma ake VW. Sl6nouckuc OTHOCHT TakHe NpeAIOMeHHA K JHUHBIM. III. La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. BE3JIMUHbIE MPEAJIOXKEHHA C MOJAJIBHbIMH CJIOBAMH, B ecb
HaNGonee
HHTEpeCHbIMH
ABAAIOTCA
NOKEHHA
C
MOMa/bHbIMH
COBaMH
M
HMeCHHTeJIbHbIM
Na exom
B
OOeKTHOM
3HayeHHH.
Nu ele
silke.
ne aike
(6Bayk/ibHO;
NoMBITb
ceyeqKa
He
Hago).,
B
pammMaTHKax
auTORCKO O
sA3bIKa
TakHe
NpeAO%KeHHA
TakxKe
OTHOCATCA
K
AMYHbIM.
MudbHHuTHB
Hu
HMeHHTeW
es able
NajlexK
CyuleCTBHTeNbHO O
paCCMaTPHBAIOTCA
KaK
COxKHOe
NosexKaulee,
a
MOJlaJibHOe
CJIOBOKak
CKa3yemoe.
S o Tun
Mpeqso xKe-
nuli
BkMOYaeT B
ceOA
HECKONbKO
pa3sHOBUsH-
OCTel H
CpeqH
HHX
ToxpeKeHusA,
B
KOTOPbIX
CJIO*KHOe
CKasyeMOe
(MOMabHOe
cu10BO+HH(PHHH-
THE)
NOM
BAWAHHeM
CBAHCKHNaX
S3bIKOB
OCNO%KHEHO
(opMoli
3
aula
Npollepme o
Benu
apema o a
,,ITObb:
Rye
aike.
bu. a.
blynu.
isikep
(Byksanbxo;
sapTpa
Hao
Op io
G nHoB
ucne4yb),
Banaue
Mapnee,
T.
K,
N0-
HOOHOe
OcNO*KHeHHE
CKasyemo o
BCTpeyaeTcA
HB
JINHKMAHCKOM
obope
(OT
koTopo o
oTkodos-
ca
MaibKos-
ckuli
opop) H
B Apy ux
oBopax.
IV.
BE3JIMYHbIE
MPEAJIOKKEHHA
C
HEPOJIOBbIM
TIPHJIATA-
TEJIbHbIM.
B
Kayec Be
ckasyemo o
MoxeT
ynoTpeGATECA
cnoBO bdika
co
SHaYeHHeM
,,XOpoulo,,-
,HHYe O
(cp.
Gesopyc,
GOalika=GacHsa),
KOTOpoe oc-
MBICJIHBAe-
€TCA KaK
Hepo lopoe
npHJia aTebHoe.
V.
CJIOKHBIE
BESJIMYHDIE
TIPEJWJIO)KEHHA.
Kak
caomuie
pacCMaT-
pHBaloT-
caA
Npeslow-
KeHuA
THNa: né
(y ) kas
comega.
(GyKBas-
bHO: HeT
(ecb),
470
ega , né
(y ) kadu
aps elka
(GykBadlbHO:
HeT
(ecTb)
Co a
o e-
Bae cn).
Tnapubie
npeqnoxkeHHa
COcTaBAAIOT
a oJbI
ObiTHA
(ecTb,
HeT)
B
TIpHAaTOUHbIX
AONOMHUTEJIbHBIX
C
MCCTOHMCHHAMH
HMCHTeVIbHbIii
Mazexk
MecTOu-
meHHa
,,cas
oGo3HayaeT
oGekT.
[aa on
B
HUX,
NO-BHAUMOMY,
TOMbKO cooT-
HOCHTCA
C
(popMoli
3- o
AHUa,
a
NO
NPCXOxKAeHOMHIO
MOXET
ObITb
HHOIi
(popmoii,
Tlo
oBopam
3ecb
BBICTyNaloT
pa3Hble
la ombHbe
(opMnl.