scieee Open visual document viewer

Kai kurie beasmenių sakinių tipai Malkavos tarmėje

M. Sivickienė

Full text

LDPE TEV: U KAL BOTY ROS OK LAU S EM A, I CIE Tw Vos TSR MOK SLY AKADEMIE SA KAI KURIE BEASMENIU SAKINIU TIPAI MALKAVOS TARMEJA (BTSR, Magilio o s ., Ms isla lio ajonas)! M. SIVICKIENE Beasmeniy sakiniy cues ión lie u iy lengua a mése, sin abejo, muy jdomus i8 iso, a cuan o más, que ales sakiniai né a pla iau nag iné i y lie u iy li e a ii inéje kalboje. Dél las a osas p Zas ies se o ma mucho di icul umy, ap aSan a més anasmenius sakinius, Escuelas des inadus- ose lie u iy idioma mando élios apsi izába- se sólo peliais anasmeniy sakiniy, nusakan iy na u al os ei8kinius o izing bei psichine Zmogaus bikle, zdziais. Apeinamas s uk i ino bei seman inis beasmeniy sakiniy j ai umas. J. Jablonskio sin axe en simplemen- e sob e sen encias apasenius habla muy b e emen e (dada de inicion i a ios ejemzdziy), pe o, hablando de las p incipales y secundinin- kes pa es del enunciado, se da mucho j ai iy ejemzdziy, ku iy a pe es y beasmeniy kons ukci- jy, aunque ellas y nep asc ia- ban a pas a yjy- .? Qué más de alladam- en e al sen encias inpe sonal- es de Li uu iy habla M. Du ys*. Él habla sob e ales i anónimios sen inios, ku iy a iniu a pa icipi , pe sonal eiksmaZodis, u js anónmene eikSme i . . Pe o misma M. Du io pazi i a j cues iones g ama icas daznai o malis iné. Vado élio p a a mé en Du ys dice que él simplemen e di igíosi M, Pe&ko ski- o,,Pycckuii cunTakcuc B Hay4HOM OcBelljeHHus. Be jeigu M. PeSko skio sin ácéje de la lengua ak y dés ym en muchos casosy p asilenkia o malis iniu su au o us nusis aymu, es o insigni icel Du io di igélis quedó kiau ai i o malis inis. Cia beasmeniy ne sakiniy eik&mé sglygoja s uk ii a, a i ks iai o ma nulemia u ini. jy o Siame a ículo ne oda su incama su adicionali- ne pazi i a j algunas de cia examinéja- mas sin aksines cons ucciones. 1 Sis es un a ículo ab e iado candida inés dise ación,,- JIuToscKHii osop B Genopycckom oKpyxennn (en inglés) (BCCP, ep. Manpxoska, Mo uaescxoii 06..)* ( aS ankis) capí ulo, Dise ación apgin a Lening ado o denino de Lenin En el Es a ub A, Zdano o a do uni e si- dad 1956 m. Joje ap aoma Malka a caimo a més oné ica, mo ología i algunos sin aksés cues iones. En olqué sob e eso sob e a més i o igenme Z . o del mismo nomb e au o e e a e, *Rygiskiy Jonas, Li uiy lengua sin aksé, 10, 19-26, Seinai, 1911. * M. Du ys, Li uiy lengua sin aksé, Kaunas, 1927, 231 Inpe sonales ases se conside an ales ases que no ienen ac o g ama ical, iS eikS o del nominado aleg niu y nusakan io del ac o eikéjqg o cie a peculia ybés u é oja; okiy sakiniy a inys no se elacionijes con ca ego ía de pe sona. S aipsnyje ap a oma Malka as a mei biidingesni beasmeniai sakiniai. Ellos se clasi ican po sudé j. [8ski iamas y algunas seman iniu a z ilgiu ySkesnés g upés. I. BEASMENIAI SAKINIAI SU BEASMENIAIS AR BEASMENISKAI PAVARTOTAIS VEIKSMAZODZI- AIS I. BEASMENIAI SAKINIAI SU BEASMENIAIS AR BEASMENISKAI VEIKSMAZODZI- AIS I. BEASMENIAI SU BEASMENIAIS AR BEASMENISKAI PAVARTOTAIS I. BEASMENISKAI I. BEASMENISKAI I. BEASMENISKAI I. I. BEASMENISKAI I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I. I 1. Inpe son- ales sakiniai, nusakan- ieji j ai ius na u aleza eiSkinius P incipine pa e del enunciado ( a iniu) a sin nomb e y sin nomb e8- kai pa a o i eiksmaz- odziai. Ta inys iene esamojo, bii ojo y biisimojo iempo 3-jo pe sona o ma. P z. : Ale eip spakainiai ( amiai)y- ja* /; Aye muy ke.pina. ; Pe niai muy Repinda - a. ; Vél isipaga.di- .ja. (i8sigied - ino); Espe a sila; Pa.pie él si ins; Ai, mucho p isni.ga. ; Ya de.nos cuán p izdéja. ; De.noja; Kai iside.nos (i8sideno- s), es i isipaga.di- s; Un pa. aka i- us p adéja. lascio . Ta méje Salia Sig beasmen- iy sakiniy pasi aiko i pe sonali- niy, ej.: y as aus a, lie us lyja, aka as ya su e.ma., g auzmas (g iaus i- nis) g audiia... Tokiyéj sakiniy apa iadi- ma A. Sachma - o as aiskina élesniu subjek o pe sonal addim al sakinio inesmenio déliniy sakiniy j akos. P ieSing- os opiniés (cu iai p i a ia y M. Du ys su sin aksé- je) es M. PeSko s- kis. Su sup a i- mu pe sonal- es sakiniai lie us lyja, auS a auS a y . . son anks y e- sni, y sólo éliau, émes k i iSkai gal o i, Zmogus echaza supues o eikéjo i ulinima, con eso pab éZd- amas ik osios p iezas i- es ( ic ojo eikéjo) nezinoji- ma. 2. Inspmeni- ai sakiniai, iS ei§kia- n ieji psichine bei izing zmogaus bikle Ta iniu a sólo inpe son- iai eiksma- zodziai en 3-yo pe sona o ma. Ellos ambién pueden bi i bi ojo (ka inio y daZninio), esamojo y bisimojo iempo, ej. : Kojas ge.lia; Dun i. baiid#ia (maudzia- ); Me eip mi iduji. sopa; Ma ai, le.ziu. i. ella nieS i; Vis cabeza - u. no.S éda- a. ; Aye cabeza - u. sa.péja. ; No lei yk, galyu. sa.pés... Ta méje g e a okiy beasmen- iy kons u- kcijy daZnai u ilizada- s, al bi , naujesn- és asmenin- és kons u- kcijos, plg. : Oi, lipa.s sopa muy; Galudé P adé sa.pé ; As i pa. unca; Jam unka.s knie i, kadniec (bii inai) que eip pada y ; Nosis nie& i, mo s kas; Cómo sopa agu.pinci- ai, es p e.ma ( iesiog) a.du. né a... Val a no a é i, que con eiksma- Zodziais sopa, nieS i, pe S i consumi- do y galininko, y a dinin- ko aleg nis. Pe o con acciones- mazodzí- as uZ i ps - a, inks a, * No in más p ecisa- men e ansmi- ik i a més one ika u ilizada one iné ansk i- pcija, sólo Zymiai sup as i- n a. Ga sy pusilgum- as Zymimas aku Zemai i§ deSinés sonido Zenklo pusés. Ki gia i los la gos ocías Zymimi como lk. Ki is y ga sy minkS u- mas mos a- do sólo en aislados casos, ) Skliaus - eliues paaigkin- an algunos a més ZodZiai, ® Bend a i- es galinis a méje daZniau es i minké as. 232 knie iamas sólo a dininkas, consumma%odzi- ais gelia, maudzia 0 su sólo galininkas. Toks d ejopas siy sakiniy consumoim biidingas y y auké ai iy dziky i a méms®. Li e a ii iné en la lengua en ales ocasiones más se u ilizan beasmenés cons uccione- s, . y. su galininku. Sios g upés beasmeniy sakiniy a pe es ki okiy i según sudé j eikime i sakiniy, p z. : Ale Zina. , p is a ga. ya; Tadu le muy pazg ais- a. (pasida é baisu); Pa u.pé (pa iipo) padabo , qué i de.das; Ajagi, como ge no is... En algunos cuales jy inpe sonis a inpe sonidkai pa ioo o فعلmaZodis jun o su bend a imi o ma su es inj a inj (ge no is, pa u.pé padabo ). II. BEASMENIAI SAKINIAI SU BUJOTO LAIKO BEVARDES GIMINES DALYVIU 1 Es o muy ampliame- n e a méje se u ilizan sakiniai. Dependiendo de lo que, como iS eikS as eikéjas, siuos sakinius ski s ome dos g upos: i sakiniai nenu ody u eikéju su sakiniai, en los cuales i eikéjas i8 eikS as kilmininko linksniu. 1. Sakiniai no su denu odyi- u eikéju, p z. : A azia. a. im , es sa.ka., bien a suk du a (apie Siena); Neg ép a u lik iem Zaliem; Cia ya p a a ioni. a (p aziopso a); Vynas u.pu i. nuge a bu. a. ; Jai pal as ge. as nu.pu ch- a; Vi.sa.s ku.psna.s nukinkin a (i e s a) bu. a. ; S o i ca.gla.s (b y os) sug idu a; Zado kas (apun as) bu. a, duo a... Como ma y i§ examplez- dziy, ia posibles du casos. Algunos sakiniuose es a dininko aleg niu dicho daik a a dis, o os en né a. ? jo Dél eikéjo isiko ausencia en la sen encia, obje o a dininkas a um jgauna eiksnio sen ido. Toks sakiniy p asmés cambioción, cuando ellos su o ma p ia éja a simplesy pe sonainiy sakiniy es Zinomas i algunas usy lengua a mése®. J. Jablonskis ales sen ini del su nominado aleg niu, aunque ese nominado eigkia obje o a, a ibuye a pe sonalin- iy sakiniy®. Iskyla cues ión, kodél uose sakiniuose a iniu a be a dés giminés daly is kodél jis i né a coo dinado eiksniu. su J §j cues iono Jablonskis espues a no da. G ei iausiai, be a dés giminés pa ícipes cia se u ilizan odél, que nepasaki a- do eikéjas. 2. Sakiniai su eikéju kilmininko linksnyje. Veikéju, i8 eiks u kilmininko aleg niu puede i j a dZiai o e i ica iai daik a a dZiai, p z. : Kindu iu. a.da.m, kai a azia. a.m, inei a naujuosna namuosna ku nica.s i§ (i$ diiminés); Ya ® En algunas páginas en okiy sakiniy pa yzdzZiai concue dan I. Spech o Li auische dialek ische Li auische dialek ische Li auische dialek ische Li auische dialek ische Li auische dialek ische Li auische dialek ische Li auische Tex e aus Russisch Li aues, Leipzig, 1920, 0 ambién J. O embskio Wschodnioli ewskie na zecze we eckie, cz. I. K aiéw, 1934, * Abi Siy sakiniy iSys son bidingos Siau és Tusy a méms; Z . A. B. Ilanupo, Ouepxn no cun axency pycckux HapPogubix opopos, 144—145, Mocksa, 1953. Sob e jy a ojimg usy en los monumen - os de la lengua Z . C. J. Huxu opos, Iaa oa, e o Ka e opun 4 popMbi B pyccKoil nucbMennocTu II-i non. XVI B., 321, 1952. So, I. ®uauu. 3ame ku o sanncax MaTepHa oB MO CHHTaKcHcy. — ,,BionneTeHb AWaneKTONO HYecKO O ceKTOpa HucTHTyTa pyccko o s3piKa‘', BIN. 4, 45 —47, 1948. *Rygiskiy Jono Li uiy lengua sin aksé, 30, Seinai, 1911. 16. Kalbo y os p egun as II, 233 nume.go a bien miisu., p adéja. s ukse (bels i); ke Sodi.no es bo a; Su ya a a.nei a malku. ; Ma.na. nu ei a né Zinia.s ku ; VieSnia.s a a.ja., a. ma.na. kya u.kas (Ziu s as) agu.mi s a nusim ; Le asios p ig idu a Siena. su ug enu... Kons ukc- ijas con be a dés giminés bii ojo iempo noekiamos- ios iiSies pa icipan- es y eikéjo kilmininku F. Spech as iempo lenkigkomi- sTM, a iau jus oji más bii y los conside a encomis lie u iy y sla y lenguas; es o indica pla us jy consumoi- mas lie u iy y usy lengua a mése. III. La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uy- en ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. BEASMENI- AI SAKINIAI SU MODALINIA- IS ZODZIAIS Su es inis a inys componeda i§ bend a ie- s, quien cuen a eiksma, y modalinio Zodzio, odan io laika y eiksla. Daz ecuen e- men e u ilizados Sie modaliniai Zodziai: (ne-) eikia, (ne-)p isei- s, (ne-) eks, (ne-)muogn- a, (ne-)galima. Sisiy sakin ipas jungia d i sakiniy idis: sakinius con el obje o a dininku y sakinius con el obje o acción en o os aleg nios. 1. Inpe smen- íes sen iniai con modalinas ZodzZiais a inyje y obje o a dininku. Tokie sakiniai se u ilizan a méje muy dazZnai, p z. : Ya u.gnis aikia dek ; Kiba (jeigu ik) sulis, es o aiks k a y Senas; Nu ele silke. ne aikia., sólo nulu.p ; Runka.s niekaip nemuogna a ele ; Raiks ya aho a neu. u (nekalbé ) nadie; Man aisy aikia dunk& i.s ( ogas); Ry kaZna. a p iseis Sienas dZia in ... Li uiy lengua ado éliuo- se ales sen inias acep ada conside a pe sonale- s, u inéiais ambas p incipales pa es del sen inio. Va dininko aleg nis jun o con bend a imi conside a- do su es iniu eiksniu, 0 modalinis Zodis a iniu. Co igi bi y a ibui ales sen ías a beasmeniy con su es inio cuen o (modalinis Zodis + bend a is). Ve iksniu conside a ia a dininkg al ez y no del odo jus a, po que él eikia obje q. Cia a dinink- as iene galininko necesme, © bend a ies como su es inio pa e del cuen o p ijunami- en o al a dininko, a aguaci- ón su del modalinio ZodZio es a i icial. Li e a i in- éj kalboj en luga del a dininko en ales sakiniuose cada ez más se u iliza galininkas. Es o no a J. ZiugzdaTM. Sakiniuose, donde sus i uj del a dininko pa a o - as galininkas, J. Ziugzda ma o undamen- iniy sakinio daliy ig aiskos pasikei im- g. Sakinys e ano ha de da Zai ega ! su a éjase así: da Zai lais y i su es inis eiksnys, enka a i- nys, a sakinyje asa q enka da Zus lais y i eiksniu"la- ikoma sólo lais y i, a a iniu en- ka, Is ik yjiy joki imy undamen- iniy sakinio daliy sudé yje nej cambi yks- a, ikSkai odos i&kéja Gia supplemen- inys gal ysnika linksnyje. J. Jablonskis, habédando sob e sakinius con a dininku y su es iniu a iniu, indica que ales sakinius nag inéja- n ~ puede bi i mucho subjec i - um. En la sen encia hay que ugía ki s i, p egun an- do, qué hay que hace , eiksnys se á ugiai ki s i, y Klausian , lo dicho se ace ca ugius, esponde - emos: ugiai ki s i necesi a. Signi ica, hay que c us i conside y- sim a iniu. F, Spech , min. eik., 6970, 1 J. Ziugzda, Li uiy kalbos g ama ika, 2, 8, 1955. 32Ejemplo omado i8 allí mismo. 1% Rygiskiy Jono Lic uyiy sin aksiy del lenguaje, 25-26, Seinai, 1911, 234 Como emos, Jablonskis no J. da ningún c i e io de acue do al cual pueda bi y a ibui se comp a j al ac o na a i o, indicando que es o depende de a Klausimo, loginio ki io i . . Analoginés cons uccion- su es galininko eik&més a dininku u ilizadas ¢iau és Tusy a mése", o has a 18 a. ue on u ilizadas i aSomojoj usy !alboje.® 2. Beasmeniuose sakiniuose su su es iniu a iniu, susidedan iu i§ modalinio Zodzio i bend a ies, adicionalm- en e puede i kilmininko aleg nis. Kilmininko a ojimq siemp e Gia sqlygoja daik a a dzio eiksmazodzio a seman iné eikSmé, ejemplo. : Raiksmal sus aho a due go. (dalj jy, odos ne cuán hay); man aiks Do Za.les pas au (p ieSdélis pa~ deno a el ac o impe ec - o); Né kadu sedi, P anokas a aziuos, aikia e.su u. a ne.§ ; jam Raikia duo le k uopu., eagu éda... Si al salygojimo né a, se u iliza el a dininko aleg nis, plg. : Raikia sumal ugiai ( isa ese a); Muogna i au aguona.s; Nemuogna mil ai isk a y , ku. da yk quie es i . . 3. Ta méje dazni algo i di e en- e Sios g upés sinasmeni- ai sakiniai. Tai sa- Chinas simila es mismas cons uccione- s, sólo en ellas né a modalinio Zodzio jis sólo numanomas, anzi y iniu eiksmaZodziu Su se u iliza ambién a dininlas, p z. : Ku o Za.le do gau ; Cia lies a.s (kopé ios) paduo . a po os nulipsi; Ku a.ni.s dé , el dine o... 4, Daznai u ilizados inpe soní- as sakiniai su modaliniais Zodziais i no anzi y inio eiksmazodzio bend a imi, p z. : Pasilse un ke.lia. aikia (p e 8 iaje); Siunde asiuo in posa.dzia. aikia; Maz do un bazo a. (i u gy) p iseis nu ei ; NemuoZna un jo jo (an del caballo). 5. [domi o a una okiy beasmeniy sakiniy iiis. An e sum es in- io a inio (modalinio Zodzio i bend a ies) puede bi i p i apus bii ojo ka inio iempo eiksmazo- dzio ,,bii i 3-yo de pe sona o ma. P z. : Ry aike. bu. a. blynu. isike.p 3 Pi is aike. bu. a. pasku. in , né kadu; Sakau, maz (gal) pasilse ya aike. bu. a. ; Raike. bu. a. lik Siol a ai , i né né ; i Raike. bu. a. ya pape. au . ;, Si ie sakiniai su eikSme panasiis a iamajq nuosaka, jais pasakomas j ealiai ne yks as, . y. pe o deseadaujam- as eiksmas. Plg. : Ry eiké y blyny issikep . ,,Bu o% en ellas nepab ézia bii ojo iempo. VeiksmazZodi- s,,bu o% ales en sakiniuose neabejo inai su gido dél sla y kalby j akos. Plg. 3as pa Hago 6bi0 Obl GAHHOB ucHe4b. Rusu, bal a usiy, lenky idiomas,, - eikia‘* Hy2xuo, Tp96a, zeba — p edika y- iniai Zodziai su modaliniu a spal iu asignan a la bisenos ca ego ía. Su jun imi ,,6ni b ellos consumid- os como a inys. Siose sla y en lenguas ,, eikia‘* sa~ aime no puede iS eikS i del g ama ical iempo, o sólo cuen a biisena su modaliniu a spal iu. Mien aspu lie u iy kalboje,, eikia- ‘*, aunque eigkia eikiamybés i sa okg como biisena, oda ía es eiksmazodis puede i8 eik8 i eiksmazodizio iemposus jung ies i be ,,bu i. Todél ,,bu o%, addé as a ,, eikéjo‘, signi icmés a Z ilgiu nada nue o nouoda, sólo pab ézia acción i ealuma. 4 Bionne eb Ananex on. cex opa AH CCCP. ann. I, 17, 1947. ™ A. B, Wlanupo, Ouepxu no cuu axcucy PYCCKHX HaPOAHHIX opopos, M1142, Mocksa, 1953. ‘ 235 ‘Tales cons uccion- es sakiniy pasapo e y en o as a mése, ej., T e eciaus a méje!®, ambién y Linkmeny a méje, de la cual sepa ó Malka os a mé. Es o eiskia que ellos su gie on emp iau negu ap aSomoji a mé a sidii é bal a usiy lenguaje en o no. J. Spech as duoda okiy pa yzdzZiy ya i8,,Summa o umpas iszguldimas Ewangeliy szwen y. IV. BEASMENIAI SAKINIAI SU BEVARDES GIMINES BUDVARDZIAIS Siuose sakiniuose a inys i eikS as be a dés giminés biid a dziu. Veikéjo bu io a é ilgiu Sie sakiniai ne ienodi. Algunos jy a iniu i8 eikS a biisena no sue a con ningúnu eikéju, en o os jis numanomas ó ig eikS as naudininko aleg niu, ej. : P e. saulai eip blan a; In saula.s muy sana; Ai, mala sin dun u. ; Ma ai, como pa nos amu (linksma); Gal ne amu (li idna) Malka a.j, cuando jauniem, es o is mies i mejo ... Daznai Gia a iniu a sla iskas baikia|/baika eiskigs: nebloga, buena, bien (plg. bl . 6aiikxa=6acua- ), ejemplo. : Kad e uZly upu iu.ku., es inika; Siunde baikia, nelabai ka a; cuando ya ugius su e%, eso adu se á in... Baika* a méje jga o be a dés giminés biid a d- Zio sen ido. Ta iniu o a inio sudé ía él puede i y pe sonal- es en sen enci- as, ej. : Kas me ai miis bulba.s baikia; Kalniai (cailiniai) se á baika... Panagia sen ido (nebloga, buena, bien) Zodis Oaiika consumid- o, ma y , i -kai ku iy bal a us- iy a miy?. V. SUDETINI- AI BEASME- NIAI SAKINIAI Malka a a méje ampliame- n e se usan ales cons u- cciones inusmenías sakiniai: né a Be + qué + somos. 3 1. a. eiksma- zodZio o ma es ‘Pa yzd- ziai: Né kas a.ia. (né a sob e ka aSy i); Né kas comega. (né a ko algy i, alimen o- ); Né kas duna (né a Zolés); Né kas pe.ni (né a kiaulés); Paliii e, (lie ingas pe iodop- is), es né ko que abaja (né a ko abaja- ); Hay kas pjauna (ge i ja ai); Y kas ma.la. (y a g idy), sólo né gi nu. ; Y kas siu. a (y a meziago- s), sólo nou Gésa. ( iempo). né 2. + donde, cuando + somos. 1; 3 a. eiksma- zodzio o ma. es P z. : Tai dia né ku mauda.s (né a ku baña se); Né kadu i aps elka; Gal. no a. kadu a.sa. ; Né ku de.da la.pai; A& hei deja- u, ale nebu. a. kadu klausa.3 Y ku gama. (y a ku gany i); Y kadu Ga man ple.pa... 8 Z , J. O ebski, Wschodni- oli ewsk- ie na zecze we ecki- e, cz. I, 400. 1, Telen iu- ko nea spau- sdin oje candida i- néje dise aci- ón,,Mccu- eqosanne B o6nacTH Genopycc- koh auanex o- no un‘', [nnck, 1949, andame ejemploj- ,,Tonsp saiiuxa y y Tlinck, Gai sho , a panys, mpaygza wW40 Obi10 Tquopy". 236 Tai sa o iki sudé iniai inpe sonales sakiniai inpe sonais su pag indiniais, en los que hay sólo a inys, iS eik8 as bii j eiSkian iais eiksmazodyiais né a, es, en inpe sonais complemen a io Salu iniais aseios i (kas a.3a., kas comega., ku mauda.s i . .). Sie sakiniai jdomiis ick sudé ies, ick eikmés a z ilgiu. Cómo ey paaiskinimy, ig sakiniuose j a dziais su a dininko aleg nis ,,‘kas eiSkia obje o. En algunas o as mése as ,,‘kas eiSkia eikéja (né kas algo né a algy oj- o). i Li uiy lengua ado éliuose ales sakiniai né a nag iné i. J. Jablonski, habédando sob e las p incipales pa es del enunciado, da da mucho okiy pa yzdziy j ai iy a miy.® nea siZ elgian i8 es o, en ellas el a dininkas eigkia I obje o a j eikéja, el a a dininkas eiksmazodzio o ma se conside an a loginiu eiksniu. Malka as i a més a Z ilgiu es o bii y inco ec a, po que Gia a dionis a eiskia obje o. [8S eecien- do eikéja, se u iliza naudininkas: Né kam aina (né a Z, cual ci y); a quién Y ayuda (y a padéjéjas); Né kam ayuda (né a padéjéjo). Posible daik as, que en odos siy kons ukcijy Salu a o ios sakiniuose eiksmazodz- iai aSo, algo i . , sólo su o ma su ampa su 3-yo de pe sona o ma. O según su o igen cia es alguna o a o ma. Jablonskio ejempldzi- ai mues an que a mése Gia j ai uoja eiksmazodzio o ma. Cia puede bi i: somos. 1. eikiamo- sios iigies pa icipi- , liepiamoji nuosaka, supuamoji nuosaka i . . 3-yo a. o ma Si uose sakiniuose en su sen ido ecena sinasmenius eiksmazodizius, pues ellos ambién no anudan eikéjo. Salia sakiniy: né kas alga., né ku mauda.s, né kam qina consumami sakiniai bend a imi: né algy , né ku i maudy is, su né kam ai , kam ko padé y i . . Ne e min- iy kok aunque al di e en e de consumo désniy no pudo. Be abejo, odos Sie sakiniai muy jdomis sudé ies eik&més a z ilgiu i iene bi i placiau i nag inéjami, basado ki y a miy da os, HEKOTOPBIE THIIbI BE3JIMYHbIX MPELJIO)KEHHM B FOBOPE : JEP. MAJIBKOBKA (BCCP Mc ucaa- pabckuii p-H Mo uaesckoi 062.) El nomb e de la especie es Mo uaesckoi . M. K, CHBHLU- KEHE Pes wme B c a be aé ea onucanue HaHGonee XaPaKTepHbIX JIN T oBopa ep. Manbkoska Oe31H4HBIX npel ioxenuii. Besaugnpie Tipeqioxkewua paccmaTpHBal- OTCA [aBHbIM OOPasoM C TOUKH 3peHHA HX COCTaBa H BbIPAaKeHHA CKasyemo o. PaccmaTpHBalo en cilexyioulue THUD npeqoxeHuii: I. BE3JIMUHbIE TIPEAJIO)KEHHA C BESJIMYHbIMH JIM BE3- JIMYHO YNOTPEBJIEHHbIMH PATOJIIAMH; * Rygiskiy Jono Li uiy lengua sin aksé, 25, Seinai, 1911, 237 Il. BESJIMYH- bIE ~TIPEQJIO- XKEHHA C HEPOJIOB- bim CTPAJIAT- EJIbHbim TIPHYACT- HEM IIPOUIEZII- ETO BPEMEH- HH (B CKAS3YE- MOM). npeasio S axwkeH- ua WHpoKO pacnpoc - paHeHb! B oBope. Cpenu Hux Pasnuyalo- TcA NpeAo*Ke- HHA C HeyKa3aH- HbIM NPOHSBO- AHTeNeM JelicTBUA H NpezOKCH- HA C YKA3AHb- IM NPOMSBO- ANTeIeM JelicTBHA (B POAHTeIb- HOM ma exe). B nepesix mpeqioke- nuax yno pe6s- eTca jonosHeH- e B HMeHHTe- bHOM majexe. 3-32 NONHO O OTCyTCIB- HA peadibHo- o cy6ek a je icTBUA HMeHUTe- AbHBIi Tlazex o6ekTa Nepeocmb- icnuBae c- a, NPpHOMM- KaeTCA NO SHaYeHHIO K HOCHTeW- IO CocTOAH- HA, BbipaxeHo- o mpnyac u- em. Hanpumep, Jai pal? as ge. as nu.pi k a (aaa He xopoulee nanbTo KynseHo). Bsoeli pamma ake VW. Sl6nouckuc OTHOCHT TakHe NpeAIOMeHHA K JHUHBIM. III. La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. BE3JIMUHbIE MPEAJIOXKEHHA C MOJAJIBHbIMH CJIOBAMH, B ecb HaNGonee HHTEpeCHbIMH ABAAIOTCA NOKEHHA C MOMa/bHbIMH COBaMH M HMeCHHTeJIbHbIM Na exom B OOeKTHOM 3HayeHHH. Nu ele silke. ne aike (6Bayk/ibHO; NoMBITb ceyeqKa He Hago)., B pammMaTHKax auTORCKO O sA3bIKa TakHe NpeAO%KeHHA TakxKe OTHOCATCA K AMYHbIM. MudbHHuTHB Hu HMeHHTeW es able NajlexK CyuleCTBHTeNbHO O paCCMaTPHBAIOTCA KaK COxKHOe NosexKaulee, a MOJlaJibHOe CJIOBOKak CKa3yemoe. S o Tun Mpeqso xKe- nuli BkMOYaeT B ceOA HECKONbKO pa3sHOBUsH- OCTel H CpeqH HHX ToxpeKeHusA, B KOTOPbIX CJIO*KHOe CKasyeMOe (MOMabHOe cu10BO+HH(PHHH- THE) NOM BAWAHHeM CBAHCKHNaX S3bIKOB OCNO%KHEHO (opMoli 3 aula Npollepme o Benu apema o a ,,ITObb: Rye aike. bu. a. blynu. isikep (Byksanbxo; sapTpa Hao Op io G nHoB ucne4yb), Banaue Mapnee, T. K, N0- HOOHOe OcNO*KHeHHE CKasyemo o BCTpeyaeTcA HB JINHKMAHCKOM obope (OT koTopo o oTkodos- ca MaibKos- ckuli opop) H B Apy ux oBopax. IV. BE3JIMYHbIE MPEAJIOKKEHHA C HEPOJIOBbIM TIPHJIATA- TEJIbHbIM. B Kayec Be ckasyemo o MoxeT ynoTpeGATECA cnoBO bdika co SHaYeHHeM ,,XOpoulo,,- ,HHYe O (cp. Gesopyc, GOalika=GacHsa), KOTOpoe oc- MBICJIHBAe- €TCA KaK Hepo lopoe npHJia aTebHoe. V. CJIOKHBIE BESJIMYHDIE TIPEJWJIO)KEHHA. Kak caomuie pacCMaT- pHBaloT- caA Npeslow- KeHuA THNa: né (y ) kas comega. (GyKBas- bHO: HeT (ecb), 470 ega , né (y ) kadu aps elka (GykBadlbHO: HeT (ecTb) Co a o e- Bae cn). Tnapubie npeqnoxkeHHa COcTaBAAIOT a oJbI ObiTHA (ecTb, HeT) B TIpHAaTOUHbIX AONOMHUTEJIbHBIX C MCCTOHMCHHAMH HMCHTeVIbHbIii Mazexk MecTOu- meHHa ,,cas oGo3HayaeT oGekT. [aa on B HUX, NO-BHAUMOMY, TOMbKO cooT- HOCHTCA C (popMoli 3- o AHUa, a NO NPCXOxKAeHOMHIO MOXET ObITb HHOIi (popmoii, Tlo oBopam 3ecb BBICTyNaloT pa3Hble la ombHbe (opMnl.