Kai kurie beasmenių sakinių tipai Malkavos tarmėje

LDPE TEV: U KAL BOTY ROS OK LAU S EM A, I CIE Tw Vos TSR MOK SLY AKADEMIE SA KAI KURIE BEASMENIU SAKINIU TIPAI MALKAVOS TARMEJE (BTSR, Magilio o s ., Ms isla lio ajonas)! M. SIVICKIENE Beasmeniy sakiniy klausimas lie u iy kalbos a mése, be abejo, labai jdo- mus i8 iso, o juo labiau, kad okie sakiniai né a pla iau nag iné i i lie u iy li e a ii inéje kalboje. Dél pas a osios p ieZas ies susida o daug sunkumy, ap- aSan a més beasmenius sakinius, Mokykloms ski uose lie u iy kalbos ado éliuose apsi ibojama ik keliais beasmeniy sakiniy, nusakan iy gam os ei8kinius a izing bei psichine Zmo- gaus bikle, pa yzdziais. Apeinamas s uk i inis bei seman inis beasmeniy sakiniy j ai umas. J. Jablonskio sin akséje iesiog apie beasmenius sakinius kalbama labai umpai (duo a de inicija i kele as pa yzdziy), be , kalban apie pag indines i an ininkes sakinio dalis, duodama daug j ai iy pa yzdziy, ku iy a pe y a i beasmeniy kons ukcijy, no s jos i nep iski iamos p ie pas a yjy.? Kiek smulkiau ies lie u iy kalbos beasmeniais sakiniais sus oja M. Du- ys*. Jis kalba i apie okius beasmenius sakinius, ku iy a iniu eina daly is, asmeninis eiksmaZodis, u js beasmene eikSme i . . Be pa i M. Du io pazi i a j g ama ikos klausimus daznai o malis iné. Vado élio p a a méje Du- ys sako, kad jis iesiog ado a osi M, Pe&ko skio ,,Pycckuii cunTakcuc B Hay4HOM OcBelljeHHus. Be jeigu M. PeSko skio sin akséje kalbos ak y dés- ymas daugeliu a ejy p asilenkia su o malis iniu au o iaus nusis a ymu, ai nedidelis Du io ado élis i liko kiau ai o malis inis. Cia ne beasmeniy sa- kiniy eik&mé sglygoja jy s uk ii a, o a i ks iai— o ma nulemia u ini. Siame s aipsnyje ne isai su inkama su adicine pazi i a j kai ku ias cia nag inéjamas sin aksines kons ukcijas. 1 Sis s aipsnis y a su umpin as kandida inés dise acijos ,,JIuToscKHii osop B Genopycckom oKpyxennn (BCCP, ep. Manpxoska, Mo uaescxoii 06..)* ( ank aS is) sky ius, Dise acija apgin a Lening ado Lenino o dino Vals ybiniame A, Zdano o a do uni e - si e e 1956 m. Joje ap a’oma Malka os kaimo a més one ika, mo ologija i kai ku ie sin aksés klausimai. Smulkiau apie ai i apie a més kilme Z . o pa ies pa adinimo au o e e a e, *Rygiskiy Jonas, Lie u iy kalbos sin aksé, 10, 19-26, Seinai, 1911. * M. Du ys, Lie u iy kalbos sin aksé, Kaunas, 1927, 231 Beasmeniais sakiniais laikomi okie sakiniai, ku ie ne u i g ama inio eiks- nio, iS eikS o a dininko linksniu i nusakan io eiksmo eikéjqg a ba am ik os ypa ybés u é oja; okiy sakiniy a inys nesusijes su asmens ka ego ija. S aipsnyje ap a oma Malka os a mei biidingesni beasmeniai sakiniai. Jie klasi ikuojami pagal sudé j. [8ski iamos i kai ku ios seman iniu a z ilgiu ySkesnés g upés. I. BEASMENIAI SAKINIAI SU BEASMENIAIS AR BEASMENISKAI PAVARTOTAIS VEIKSMAZODZIAIS 1. Beasmeniai sakiniai, nusakan ieji j ai ius gam os eiSkinius Pag indine sakinio dalimi ( a iniu) eina beasmeniai i beasmeni8kai pa a - o i eiksmazodziai. Ta inys u i esamojo, bii ojo i biisimojo laiko 3-jo asmens o ma. P z.: Ale eip spakainiai ( amiai) /yja*; Vaka labai ke.pina.; Pe niai labai Repinda a.; Vél isipaga.di.ja. (i8sigied ino); Lauki sila; Pa.pie él si ins; Ai, daug p isni.ga.; Jau de.nos kiek p izdéja.; De.noja; Kai iside.nos (i8sid’e- nos), ai i isipaga.dis; Un pa. aka ius p adéja. lascio .® Ta méje Salia Sig beasmeniy sakiniy pasi aiko i asmeniniy, p z.: y as aus a, lie us lyja, aka as jau su e.ma., g auzmas (g iaus inis) g audiia... Tokiy sakiniy a si adima A. Sachma o as aiskina élesniu subjek o p i- déjimu p ie beasmenio sakinio dél asmeniniy sakiniy j akos. P ieSingos nuo- monés (ku iai p i a ia i M. Du ys sa o sin akséje) y a M. PeSko skis. Jo sup a imu asmeniniai sakiniai lie us lyja, auS a auS a i . . y a anks y esni, i ik éliau, émes k i iSkai gal o i, Zmogus a me a a iamo eikéjo pa adini- ma, uo pab éZdamas ik osios p iezas ies ( ik ojo eikéjo) nezinojima. 2. Beasmeniai sakiniai, iS ei§kian ieji psichine bei izing zmogaus bikle Ta iniu eina ik beasmeniai eiksmazodziai 3-jo asmens o moje. Jie aip pa gali bi i bi ojo (ka inio i daZninio), esamojo i bisimojo laiko, p z.: Kojas ge.lia; Dun i. baiid#ia (maudzia); Man eip pusiduji. sopa; Ma ai, le.ziu. i. jai nieS i; Vis gal u. ne.S éda a.; Vaka gal u. sa.péja.; Neskai yk, galyu. sa.pés... Ta méje g e a okiy beasmeniy kons ukcijy daZnai a ojamos, gal bi , naujesnés asmeninés kons ukcijos, plg.: Oi, lipa.s sopa labai; Galud p adé sa.pé ; As i pa. unka; Jam unka.s knie i, kadniec (bii inai) kad eip pada y ; Nosis nie& i, mi s kas; Kaip sopa agu.pinciai, ai p e.ma ( iesiog) a.du. né a... Ve a pas ebé i, kad su eiksmaZodziais sopa, nieS i, pe S i a ojamas i galininko, i a dininko linksnis. Be su eiksmazodziais uZ i ps a, inks a, * No in iksliau pe eik i a més one ika a ojama one iné ansk ipcija, ik Zy- miai sup as in a. Ga sy pusilgumas Zymimas aku Zemai i§ deSinés ga so Zenklo pusés. Ki giuo i ilgieji balsiai Zymimi kaip lk. Ki is i ga sy minkS umas pa ody as ik a ski- ais a ejais, “) Skliaus eliuose paaigkinami kai ku ie a més ZodZiai, ® Bend a ies galinis a méje daZniau es i minké as. 232 knie i a ojamas ik a dininkas, 0 su eiksma%odziais gelia, maudzia— ik galininkas. Toks d ejopas siy sakiniy a ojimas biidingas y y auké ai iy i dziky a méms.® Li e a ii inéje kalboje okiais a ejais daugiau a ojamos beasmenés kon- s ukcijos, . y. su galininku. Sios g upés beasmeniy sakiniy a pe y a i ki okiy pagal sudé j i eikime sakiniy, p z.: Ale Zina. , p is a ga. jau; Tadu jai labai pazbaisa. (pasida é baisu); Pa u.pé (pa iipo) padabo , kas i de.das; Ajagi, kaip ge no is... Kai ku iuose jy beasmenis a beasmenidkai pa a o as eiksmaZodis ka u su bend a imi suda o su es inj a inj (ge no is, pa u.pé padabo ). II. BEASMENIAI SAKINIAI SU BUTOJO LAIKO BEVARDES GIMINES DALYVIU 1 Tai labai placiai a méje a ojami sakiniai. P iklausomai nuo o, kaip iS eikS as eikéjas, siuos sakinius ski s ome i d i g upes: sakiniai su nenu ody u eikéju i sakiniai, ku iuose eikéjas i8- eikS as kilmininko linksniu. 1. Sakiniai su nenu ody u eikéju, p z.: A azia. a. im , ai sa.ka., a ge ai suk du a (apie Siena); Neg ép a u lik iem Zaliem; Cia jau p a a ioni. a (p aziopso a); Vynas u.pu i. nuge a bu. a.; Jai pal as ge. as nu.pi k a; Vi.sa.s ku.psna.s nukinkin a (i e s a) bu. a.; S o i ca.gla.s (ply os) sug idu a; Zado kas (a ansas) bu. a, duo a... Kaip ma y i§ pa yzdziy, ia galimi du a ejai. Vienuose sakiniuose y a a dininko linksniu pasaky as daik a a dis, ki uose jo né a.? Dél eikéjo isiko nebu imo sakinyje, objek o a dininkas a um jgauna eiksnio p asme. Toks sakiniy p asmés pakei imas, kada jie sa o o ma p ia éja p ie pa- p as y asmeniniy sakiniy y a Zinomas i kai ku iose usy kalbos a mése.® J. Jablonskis okius sakinius su a dininko linksniu, no s as a dininkas eigkia objek a, p iski ia p ie asmeniniy sakiniy.® Iskyla klausimas, kodél uose sakiniuose a iniu eina be a dés giminés daly is i kodél jis né a sude in as su eiksniu. J §j klausima Jablonskis a sakymo neduoda. G ei iausiai, be a dés giminés daly iai cia a ojami odél, kad nepasaky as eikéjas. 2. Sakiniai su eikéju kilmininko linksnyje. Veikéju, i8 eiks u kilmininko linksniu gali ei i j a dZiai a ba ik iniai daik a a dZiai, p z.: Kindu iu. a.da.m, kai a azia. a.m, inei a naujuosna namuosna i§ ku nica.s (i$ diiminés); Jau ® Kai ku iuose puslapiuose okiy sakiniy pa yzdzZiai su inkami I. Spech o Li auische dialek ische Tex e aus Russisch Li aues, Leipzig, 1920, 0 aip pa J. O embskio Wschodnioli ewskie na zecze we eckie, cz. I. K aiéw, 1934, * Abi Siy sakiniy iSys y a bidingos Siau és Tusy a méms; Z . A. B. Ilanupo, Ouepxn no cun axency pycckux HapPogubix opopos, 144—145, Mocksa, 1953. Apie jy a - ojimg usy kalbos paminkluose Z . C. J. Huxu opos, Iaa oa, e o Ka e opun 4 popMbi B pyccKoil nucbMennocTu II-i non. XVI B., 321, 1952. So, I. ®uauu. 3ame ku o sanncax MaTepHa oB MO CHHTaKcHcy. — ,,BionneTeHb AWaneKTONO HYecKO O ceKTOpa HucTHTyTa pyccko o s3piKa‘', BIN. 4, 45 —47, 1948. *Rygiskiy Jono Lie u iy kalbos sin aksé, 30, Seinai, 1911. 16. Kalbo y os klausimai II, 233 nume.go a ge ai miisu., p adéja. s ukse (bels i); Sodi ke.no ai ba a; Jo jau a a.nei a malku.; Ma.na. nu ei a né Zinia.s ku ; VieSnia.s a a.ja., a. ma.na. kya u.kas (Ziu s as) agu.mi s a nusim ; Le asios p ig idu a Siena. su ug enu... Kons ukcijas su be a dés giminés bii ojo laiko ne eikiamosios iiSies da- ly iais i eikéjo kilmininku F. Spech as laiko lenkigkomis™, a iau eisingiau bii y jas laiky i bend omis lie u iy i sla y kalboms; ai odo pla us jy a - ojimas lie u iy i usy kalbos a mése. III. BEASMENIAI SAKINIAI SU MODALINIAIS ZODZIAIS Su es inis a inys susideda i§ bend a ies, ku i pasako eiksma, i moda- linio Zodzio, odan io laika i eiksla. Dazniausiai a ojami Sie modaliniai Zodziai: (ne-) eikia, (ne-)p iseis, (ne-) eks, (ne-)muogna, (ne-)galima. Sis sakiniy ipas jungia d i sakiniy idis: sakinius su objek o a dininku i sakinius su eiksmo objek u ki uose linksniuose. 1. Beasmeniai sakiniai su modaliniais ZodzZiais a inyje i objek o a di- ninku. Tokie sakiniai a ojami a méje labai dazZnai, p z.: Jau u.gnis aikia dek ; Kiba (jeigu ik) sulis, ai aiks k a y Senas; Nu ele silke. ne aikia., ik nulu.p ; Runka.s niekaip nemuogna a ele ; Raiks jau daba neu. u (nekal- bé ) niekas; Man aisy aikia dunk& i.s (s ogas); Ry kaZna. a p iseis Sienas dZia in ... Lie u iy kalbos ado éliuose okius sakinius p iim a laiky i asmeniniais, u inéiais abi pag indines sakinio dalis. Va dininko linksnis ka u su bend a- imi laikomas su es iniu eiksniu, 0 modalinis Zodis — a iniu. Teisingiau bi y p iski i okius sakinius p ie beasmeniy su su es iniu a iniu (modalinis Zodis + bend a is). Veiksniu laiky i ¢ia a dininkg gal i ne isai eisinga, nes jis ei’kia objek q. Cia a dininkas u i galininko eik’me, © bend a ies kaip su es inio a inio dalies p ijungimas p ie a dininko, a i au- kimas jos nuo modalinio ZodZio y a di b inas. Li e a i inéj kalboj a dininko ie oje okiuose sakiniuose is daugiau a ojamas galininkas. Tai pas ebi J. Ziugzda™. Sakiniuose, ku ie oj a - dininko pa a o as galininkas, J. Ziugzda ma o pag indiniy sakinio daliy ig ais- kos pasikei img. Sakinys asa a enka da Zai lais y i! jo nag inéjamas aip: da Zai lais y i su es inis eiksnys, enka— a inys, o sakinyje asa q enka da Zus lais y i eiksniu"laikoma ik lais y i, o a iniu— enka, Is ik yjy jokiy pasikei imy pag indiniy sakinio daliy sudé yje Gia nej yks a, ik isiSkai i& yskéja papildinys galininko linksnyje. J. Jablonskis, kalbédamas apie sakinius su a dininku i su es iniu a iniu’’, nu odo, kad okius sakinius nag inéjan ~ gali bi i daug subjek y umo. Sakinyje eikia ugiai ki s i, klausian , kas eikia da y i, eiksnys bus ugiai ki s i, o Klausian , kas pasakoma apie u- gius, a sakysim: ugiai ki s i eikia. Vadinasi, eikia ki s i laikysim a iniu. 2% F, Spech , min. eik., 69—70, 1 J. Ziugzda, Lie u iy kalbos g ama ika, 2, 8, 1955. 32 Pa yzdys im as i8 en pa . 1% Rygiskiy Jono Lic uyiy kalbos sin aksé, 25-26, Seinai, 1911, 234 Kaip ma ome, J. Jablonskis neduoda kokio no s k i e ijaus, pagal ku i galima bi y p iski i bend a j p ie eiksnio a a inio, nu odydamas, kad ai p iklauso nuo Klausimo, loginio ki io i . . Analoginés kons ukcijos su galininko eik&més a dininku a ojamos ¢iau- és Tusy a mése", o iki 18 a. bu o a ojamos i aSomojoj usy !alboje.® 2. Beasmeniuose sakiniuose su su es iniu a iniu, susidedan iu i§ moda- linio Zodzio i bend a ies, papildiniu gali ei i kilmininko linksnis. Kilmininko a ojimq isada Gia sqlygoja daik a a dzio a eiksmazodzio seman iné eikSmé, p z.: Raiks susmal’ daba miegiu. (dalj jy, ne isus kiek y a); Do man aiks Za.les pas au (p ieSdélis pa~ pa odo eiksmo nepilnuma); Né kadu sedi, P anokas a aziuos, aikia e.su u. jam a ne.§ ; Raikia duo jam k uopu., egu éda... Jeigu okio salygojimo né a, a ojamas a dininko linksnis, plg.: Raikia sumal ugiai ( isa a sa ga); Muogna i au aguona.s; Nemuogna mil ai isk a y , ku. no i da yk i . . 3. Ta méje dazni i kiek ki oki Sios g upés beasmeniai sakiniai. Tai sa- Kiniai okios pa kons ukcijos, ik juose né a modalinio Zodzio —jis ik numa- nomas, Su anzi y iniu eiksmaZodziu a ojamas aip pa a dininlas, p z.: Ku o Za.le do gau ; Cia lies a.s (kopé ios) paduo . a pe os nulipsi; Ku a.ni.s dé , pinigai... 4, Daznai a ojami beasmeniai sakiniai su modaliniais Zodziais i ne an- zi y inio eiksmazodzio bend a imi, p z.: Pasilse un ke.lia. aikia (p ie8 kelio- ne); Siunde asiuo in posa.dzia. aikia; Maz do un bazo a. (i u gy) p iseis nu ei ; NemuoZna un jo jo (an a klio). 5. [domi da iena okiy beasmeniy sakiniy iiis. P ie su es inio a inio (modalinio Zodzio i bend a ies) gali bi i p i apus bii ojo ka inio laiko eiks- mazodzio ,,bii i 3-jo asmens o ma. P z.: Ry aike. bu. a. blynu. isike.p 3 Pi is aike. bu. a. pasku. in , né kadu; Sakau, maz (gal) pasilse jau aike. bu. a.; Raike. bu. a. lik Siol i a ai , né i né ; Raike. bu. a. jau pape. au .;, Si ie sakiniai sa o eikSme panasiis j a iamajq nuosaka, . y. jais pasa- komas ealiai ne yks as, be pageidaujamas eiksmas. Plg.: Ry eiké y blyny issikep . ,,Bu o% juose nepab ézia bii ojo laiko. VeiksmazZodis ,,bu o% okiuose sakiniuose neabejo inai a si ado dél sla y kalby j akos. Plg. 3as pa Hago 6bi0 Obl GAHHOB ucHe4b. Rusu, bal a usiy, lenky kalbose ,, eikia‘* Hy2xuo, Tp96a, zeba — p edika y- iniai Zodziai su modaliniu a spal iu p iski iami p ie bisenos ka ego ijos. Su jung imi ,,6ni b“ jie a ojami kaip a inys. Siose sla y kalbose ,, eikia‘* sa~ aime negali iS eikS i g ama inio laiko, o ik pasako biisena su modaliniu a - spal iu. Tuo a pu lie u iy kalboje ,, eikia‘*, no s i eigkia eikiamybés sa okg kaip biisena, is da y a eiksmazodis i gali i8 eik8 i eiksmazodizio laikus be jung ies ,,bu i. Todél ,,bu o%, p idé as p ie ,, eikéjo‘, p asmés a Z ilgiu nieko naujo neduoda, ik pab ézia eiksmo ne ealuma. 4 Bionne eb Ananex on. cex opa AH CCCP. ann. I, 17, 1947. ™ A.B, Wlanupo, Ouepxu no cuu axcucy PYCCKHX HaPOAHHIX opopos, M1—142, Mocksa, 1953. ‘ 235 ‘Tokios kons ukcijos sakiniy pasi aiko i ki ose a mése, p z., T e eciaus a méje!®, aip pa i Linkmeny a méje, nuo ku ios a skilo Malka os a mé. Tai eiskia, kad jie a si ado anks iau negu ap aSomoji a mé a sidii é bal a- usiy kalbos aplinkoje. J. Spech as duoda okiy pa yzdzZiy jau i8 ,,Summa a ba umpas iszgul- dimas Ewangeliy szwen y“. IV. BEASMENIAI SAKINIAI SU BEVARDES GIMINES BUDVARDZIAIS Siuose sakiniuose a inys i eikS as be a dés giminés biid a dziu. Veikéjo bu imo a é ilgiu Sie sakiniai ne ienodi. Vienuose jy a iniu i8 eikS a biisena nesusie a su jokiu eikéju, ki uose —jis numanomas a ba ig eikS as naudininko linksniu, p z.: P e. saulai eip bal a; In saula.s labai s eika; Ai, bloga be dun u.; Ma ai, kaip pa mus amu (linksma); Gal ne amu (li idna) Malka a.j, kai jauniem, ai is mies i ge iau... Daznai Gia a iniu eina sla iskas baikia|/baika eiskigs: nebloga, ge a, ge ai (plg. bl . 6aiikxa=6acua), p z.: Kad i uZly upu iu.ku., ai baika; Siunde baikia, nelabai ka ’ a; Jau kai ugius su e%, ai adu bus baika... »»Baika* a méje jga o be a dés giminés biid a dZio p asme. Ta iniu a a inio sudé yje jis gali ei i i asmeniniuose sakiniuose, p z.: Kas me ai miis bulba.s baikia; Kalniai (kailiniai) bus baika... Panagia p asme (nebloga, ge a, ge ai) Zodis Oaiika a ojamas, ma y , i -kai ku iy bal a usiy a miy?’. V. SUDETINIAI BEASMENIAI SAKINIAI Malka os a méje pla iai a ojami okios kons ukcijos beasmeniai sakiniai: né a Be + kas + esam. 1. 3 a. eiksmazodZio o ma y a ‘Pa yzdziai: Né kas a.ia. (né a apie ka aSy i); Né kas alga. (né a ko al- gy i, mais o); Né kas duna (né a Zolés); Né kas pe.ni (né a kiaulés); Paliii e, (lie ingas laiko a pis), ai né kas di ba (né a ko di b i); Y a kas pjauna (ge i ja ai); Y kas ma.la. (y a g idy), ik né gi nu.; Y kas siu. a (y a medzia- gos), ik ne u iu Gésa. (laiko). né 2. + ku , kada + esam. 1; 3 a. eiksmazodzio o ma. y a P z.: Tai dia né ku mauda.s (né a ku maudy is); Né kadu i aps elka; Gal nebu. a. kadu a.sa.; Né ku de.da la.pai; A& gi dejau, ale nebu. a. kadu klau- sa.3 Y ku gama. (y a ku gany i); Y kadu Ga man ple.pa... 8 Z , J. O ebski, Wschodnioli ewskie na zecze we eckie, cz. I, 400. “ 1—, Telen iuko nea spausdin oje kandida inéje dise acijoje ,,Mccueqosanne B o6nacTH Genopycckoh auanex ono un‘', [nnck, 1949, andame pa yzdj ,,Tonsp saiiuxa y y Tlinck, Gaiikpi, a panys, mpaygza wW40 Obi10 Tpyquo". 236 Tai sa o i’ki sudé iniai beasmeniai sakiniai su beasmeniais pag indiniais, ku iuose y a ik a inys, iS eik8 as bii j eiSkian iais eiksmazodyiais né a, y a, i beasmeniais papildinio Salu iniais sakiniais (kas a.3a., kas alga., ku mauda.s i . .). Sie sakiniai jdomiis ick sudé ies, ick eik’més a z ilgiu. Kaip ma y ig paaiskinimy, sakiniuose su j a dziais a dininko linksnis ,,kas‘ eiSkia objek a. Kai ku iose ki ose a mése as ,,kas‘ eiSkia eikéja (né kas algo— né a al- gy ojo). i Lie u iy kalbos ado éliuose okie sakiniai né a nag iné i. J. Jablonskis, kalbédamas apie pag indines sakinio dalis, duoda daug okiy pa yzdziy i8 j ai- iy a miy.’® I nea siZ elgian j ai, a juose a dininkas eigkia objek a a eikéja, a dininkas i eiksmazodzio o ma laikomi loginiu eiksniu. Malka os a més a Z ilgiu ai bii y ne eisinga, nes Gia a dininkas eiskia objek a. [8 eiSkian eikéja, a ojamas naudininkas: Né kam aina (né a Zmo- gaus, ku is ci y); Y kam padeda (y a padéjéjas); Né kam padeda (né a padéjéjo). Galimas daik as, kad isuose siy kons ukcijy Salu iniuose sakiniuose eiks- mazodziai aSo, algo i . , ik sa o o ma su ampa su 3-jo asmens o ma. O pagal sa o kilme cia y a kokia no s ki a o ma. Jablonskio pa yzdziai odo, kad a mése Gia j ai uoja eiksmazodzio o ma. Cia gali bi i: esam. 1. eikia- mosios iigies daly is, liepiamoji nuosaka, a iamoji nuosaka i . . 3-jo a. o ma Si uose sakiniuose sa o p asme p imena beasmenius eiksmazodizius, nes jie aip pa nenu odo eikéjo. Salia sakiniy: né kas alga., né ku mauda.s, né kam qina a ojami i sakiniai su bend a imi: né ko algy , né ku maudy is, né kam ai , y kam padé i . . Nus a y i kokiy no s okio ski ingo a ojimo désniy nepa yko. Be abejo, isi Sie sakiniai labai jdomis sudé ies i eik&més a z ilgiu i u i bi i placiau nag inéjami, emian is ki y a miy duomenimis, HEKOTOPBIE THIIbI BE3JIMYHbIX MPELJIO)KEHHM B FOBOPE : JEP. MAJIBKOBKA (BCCP Mc ucaapabckuii p-H Mo uaesckoi 062.) M. K, CHBHLUKEHE Pes wme B c a be aé ea onucanue HaHGonee XaPaKTepHbIX JIN T oBopa ep. Manbkoska Oe31H4HBIX npel ioxenuii. Besaugnpie Tipeqioxkewua paccmaTpH- BalOTCA [aBHbIM OOPasoM C TOUKH 3peHHA HX COCTaBa H BbIPAaKeHHA CKasyemo o. PaccmaTpHBalo en cilexyioulue THUD npeqoxeHuii: I. BE3JIMUHbIE TIPEAJIO)KEHHA C BESJIMYHbIMH JIM BE3- JIMYHO YNOTPEBJIEHHbIMH PJIATOJIAMH; * Rygiskiy Jono Lie u iy kalbos sin aksé, 25, Seinai, 1911, 237 Il. BESJIMYHbIE ~TIPEQJIOXKEHHA C HEPOJIOBbIM CTPAJIA- TEJIbHbIM TIPHYACTHEM IIPOUIEZIIETO BPEMEHH (B CKAS3YE- MOM). S a npeasioxwkeHua WHpoKO pacnpoc paHeHb! B oBope. Cpenu Hux PasnuyaloTcA NpeAo*KeHHA C HeyKa3aHHbIM NPOHSBOAHTeNeM JelicTBUA H Npez- OKCHHA C YKA3AHHbIM NPOMSBOANTeIeM JelicTBHA (B POAHTeIbHOM ma exe). B nepesix mpeqiokenuax yno pe6seTca jonosHeH e B HMeHHTebHOM maje- xe. 3-32 NONHO O OTCyTCIBHA peadibHo o cy6’ek a je icTBUA HMeHUTeAbHBIi Tlazex o6’ekTa NepeocmbicnuBae ca, NPpHOMMKaeTCA NO SHaYeHHIO K HOCHTeWIO CocTOAHHA, BbipaxeHHo o mpnyac uem. Hanpumep, Jai pal? as ge. as nu.pi k a (aaa He xopoulee nanbTo KynseHo). B csoeli pamma ake VW. Sl6nouckuc OTHOCHT TakHe NpeAIOMeHHA K JHUHBIM. III. BE3JIMUHbIE MPEAJIOXKEHHA C MOJAJIBHbIMH CJIOBAMH, B ecb HaNGonee HHTEpeCHbIMH ABAAIOTCA NpeOKEHHA C MOMa/bHbIMH COBaMH M HMeCHHTeJIbHbIM Na exom B OO’eKTHOM 3HayeHHH. Nu ele silke. ne aike (6ykBa/ibHO; NoMBITb ceyeqKa He Hago)., B pammMaTHKax auTORCKO O sA3bIKa TakHe NpeAO%KeHHA TakxKe OTHOCATCA K AMYHbIM. MudbHHuTHB Hu HMeHHTeWb- bili NajlexK CyuleCTBHTeNbHO O paCCMaTPHBAIOTCA KaK COxKHOe NosexKaulee, a MOJlaJibHOe CJIOBO— Kak CKa3yemoe. S o Tun Mpeqso xKenuli BkMOYaeT B ceOA HECKONbKO pa3sHOBUsHOCTel H CpeqH HHX TpeoxKeHusA, B KOTOPbIX CJIO*KHOe CKasyeMOe (MOMabHOe cu10- BO+HH(PHHHTHE) NOM BAWAHHeM CNaBAHCKHX S3bIKOB OCNO%KHEHO (opMoli 3 aula Npollepme o Bpemenu aa o a ,,ObITb“: Rye aike. bu. a. blynu. isikep (Byksanbxo; sapTpa Hao Op io G nHoB ucne4yb), Banaue Mapnee, T. K, N0- HOOHOe OcNO*KHeHHE CKasyemo o BCTpeyaeTcA HB JINHKMAHCKOM obope (OT koTopo o oTkodosca MaibKosckuli opop) H B Apy ux oBopax. IV. BE3JIMYHbIE MPEAJIOKKEHHA C HEPOJIOBbIM TIPHJIATA- TEJIbHbIM. B Kayec Be ckasyemo o MoxeT ynoTpeGATECA cnoBO bdika co SHaYeHHeM ,,XOpoulo“, ,,HHYe O“ (cp. Gesopyc, GOalika=GacHsa), KOTOpoe oc- MBICJIHBAe€TCA KaK Hepo lopoe npHJia aTebHoe. V. CJIOKHBIE BESJIMYHDIE TIPEJWJIO)KEHHA. Kak caomuie pac- CMaTpHBaloTcaA NpeslowKeHuA THNa: né (y ) kas alga. (GyKBasbHO: HeT (ecb), 470 ega ), né (y ) kadu aps elka (GykBadlbHO: HeT (ecTb) Ko a o e- Bae cn). Tnapubie npeqnoxkeHHa COcTaBAAIOT a oJbI ObiTHA (ecTb, HeT). B TIpHAaTOUHbIX AONOMHUTEJIbHBIX C MCCTOHMCHHAMH HMCHHTeVIbHbIii Mazexk MecTO- umeHHa ,,kas“ oGo3HayaeT oG’ekT. [aa on B HUX, NO-BHAUMOMY, TOMbKO cooT- HOCHTCA C (popMoli 3- o AHUa, a NO NPOMCXOxKAeHHIO MOXET ObITb HHOIi (popmoii, Tlo oBopam 3ecb BBICTyNaloT pa3Hble la ombHbe (opMnl.