scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Kai kurie beasmenių sakinių tipai Malkavos tarmėje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kai kurie beasmenių sakinių tipai Malkavos tarmėje

Author: M. Sivickienė
Year: 1959
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2005/2104
LDPE
TEV: U
KAL BOTY
ROS OK
LAU S EM
A, I
CIE Tw Vos
TSR MOK SLY
AKADEMIE SA
KAI KURIE
BEASMENIU
SAKINIU TIPAI
MALKAVOS
TARMEJA
(BTSR,
Magilio o s .,
Ms isla lio
dis i o)! M.
SIVICKIENE
Beasmeniy
sakiniy
klausimas
lie u iy kalbos
a mése,
wi hou
abejo, очень
jdomus i8 iso,
a an o mais,
que ais
sakiniai né a
pla iau
nag iné i e
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje.
Dél
las a osas
p Zas ies
o ma-se
mui o
di iculdumy,
ap aSan
a més
anasmenius
sakinius,
Escolas
des inam u-
as lie u iy
língua
mando élios
apsi imo-se
só peliais
anasmeniy
sakiniy,
nusakan iy
ei8kinius da
na u eza ou
izing e
psichine
Zmogaus
bikle,
zzdziais.
Apeinamas
s uk i inis
e seman inis
beasmeniy
sakiniy
j ai umas.
Na sin axe
de J.
Jablonskio
simplesmen-
e sob e
sen inhas
impessoais
ala-se
mui o
b e emen e
(dada
de inição
i
alguns
pa yzdziy),
mas,
alando-se
de
p incipais e
secundá i-
as pa es
da
sen ença,
dá-se mui o
j ai iy
pa yzdziy,
ku iy a pe
é e
beasmeniy
kons ukci-
jy, embo a
elas e
nep asc ia-
das a
pas a yjy-
.? Quan o
em
po meno
aos
sen enças
impe sona-
is da língua
li eu iy
pá a M.
Du ys*.
Ele ala sob e
ais
i
semasmenius
sen inius,
ku iy a iniu
ai pa icipi ,
pessoal
eiksmaZodis,
u js
beasmene
eikSme
i
.
.
Mas
mesma
M.
Du io
pazi i a
j
ques ões
g ama icas
daznai
o malis iné.
Vado élio
p a e méia
Du ys diz que
ele
simplesmen-
e di igiaci
M,
Pe&ko ski-
o,,Pycckuii
cunTakcuc
B
Hay4HOM
OcBelljeHHus.
Mas se
M.
PeSko skio
sin acéje de
linguagem
ak y
dés ymas em
mui os
casosy
p asilenkia
o malis iniu
su
au o us
nusse ymu,
isso
insigni icel
Du io di igélis
icou kiau ai
i
o malis inis.
Cia beasmeniy
ne
sakiniy eik&mé
sglygoja
s uk ii a,
a i ks iai o ma
nulemia u ini.
jy
o
Siame
a igo oda
ne
su incama
adicionali-
su
ne pazi i a
algumas cia
j
abo déjam-
as
cons uçõ-
es
sin aksines.
1
Sis é um
a igo
ab e iado
candida inés
dise ação,,J-
IuToscKHii
osop
B
Genopycckom
oKpyxennn
(BCCP,
ep.
Manpxoska,
Mo uaescxoii
06..)*
( aS ankis)
di isão,
Disse ação
apgin a
Lening ado
o denino
de Lenin
No Es a u á io
A,
Zdano o
a do
uni e si-
e e
1956
m.
Joje
ap aoma
Malka a
kaimo
a més
oné ica,
mo ologia
i
alguns
sin aksés
ques ões.
En ol eu
sob e isso
sob e
a més
i
o igme
Z .
o
do mesmo
nome
au o e e a e,
*Rygiskiy
Jonas,
Li uiy
linguag-
em sin aksé,
10,
19-26,
Seinai,
1911.
*
M.
Du ys,
Li uiy
linguag-
em
sin aksé, Kaunas,
1927,
231
Sen inhas
impessoais são
conside adas
ais sen inhas
que não êm o
a o g ama ical,
iS eikS o no
nominado
aleg niu e
nusakan io ac o
eikéjqg ou de
ce a
peculia ybés
u é oja; okiy
sakiniy a inys
não se
elacionijes
com ca ego ia
de pessoa.
S aipsnyje
ap a oma
Malka as
a mei
biidingesni
beasmeniai
sakiniai. Eles
são
classi icados
po sudé j.
[8ski iamas e
algumas
seman iniu
a z ilgiu
ySkesnés
g upés. I.
BEASMENIAI
SAKINIAI SU
BEASMENIAIS AR
BEASMENISKAI
PAVARTOTAIS
VEIKSMAZODZI-
AIS
1.
Imape s-
onais
sakiniai,
nusakan-
ieji
j ai ius na u eza eiSkinius
P incipine
pa e do
sen inho
( a iniu)
ai sem
nome e
sem
nome8kai
pa a o i
eiksmaz-
odziai.
Ta inys
em
esamojo,
bii ojo e
biisimojo
empo 3-o
pessoa
o ma.
P z. : Ale
eip
spakainiai
( amiai)y-
ja* /;
On em
mui o
ke.pina. ;
Pe niai
mui o
Repinda -
a. ; Vél
isipaga.di-
.ja.
(i8sigied -
ino);
Espe e
sila;
Pa.pie
él
si ins;
Ai, mui o
p isni.ga. ;
já de.nos
quan o
p izdéja.
; De.noja;
Kai
iside.nos
(i8sideno-
s), isso é
i
isipaga.di-
s; Un
pa. aka i-
us
p adéja.
lascio .
Ta méje
Salia Sig
beasmen-
iy sakiniy
pasi aiko
i
asmenini-
y,
например-
.: y as
aus a,
lie us
lyja,
aka as
jau
su e.ma.,
g auzmas
(g iaus i-
nis)
g audiia...
Tokiyéj
sakiniy
a si adi-
ma A.
Sachma -
o as
aiskina
élesniu
subjek o
pe sonal
addimu ao
sakinio
deliniy
sakiniy
j akos.
P ieSing-
os opiniés
(cu iai
p i a ia e
M. Du ys
sua
sin aksé-
je) é M.
PeSko s-
kis. Seu
en endim-
en o
pessoalin-
iai sakiniai
lie us
lyja,
auS a
auS a e .
. são
anks y e-
sni, e só
éliau,
émes
k i iSkai
gal o i,
Zmogus
ejei a
supos o
ac oéjo
in i ulini-
ma, com
isso
pab éZd-
amas
ik osios
p iezas i-
es
( ic ojo
ac oéjo)
nezinoji-
ma.
2.
Inspmeni-
ai
sakiniai,
iS ei§kia-
n ieji
psichine
bei izing
zmogaus bikle
Ta iniu
ai só
ima e ni-
ai
eiksma-
zodziai na
3o pessoa
o ma.
Eles
ambém
podem
bi i
bi ojo
(ka inio
e
daZninio),
esamojo
e
bisimojo
empo,
exemplo. :
Kojas
ge.lia;
Dun i.
baiid#ia
(maudzia-
); Me eip
meiduji.
sopa;
Ma ai,
le.ziu. i.
ela
nãoS i;
Vis
cabe u.
ne.S éda-
a. ;
On em
cabeça.
sa.péja. ;
Não
lei yk,
galyu.
sa.pés...
Ta méje
g e a
okiy
beasmen-
iy
kons u-
kcijy
daZnai
u ilizada-
samas,
gal bi ,
naujesn-
és
asmenin-
és
kons u-
kcijas,
plg. : Oi,
lipa.s
sopa
mui o;
Galudé
p adé
sa.pé ;
As i pa.
unca;
Jam
unka.s
knie i,
kadniec (bii inai) que eip pada y ;
Nosis
nie& i,
mo s
kas;
Como
sopa
agu.pinci-
ai, isso
p e.ma
( iesiog)
a.du.
né a...
Vale a
pena
no a é
que com
açõesma-
Zodziais
sopa,
nieS i,
pe S i
consumi-
do e
galininko,
e
a dinin-
ko
aleg nis.
Mas com
eiksma-
zodziais
uZ i ps -
a,
inks a,
* No in
mais
p ecisa-
men e
ansmi-
ik i
a més
one ika
u ilizada
one iné
ansk i-
pcija, só
Zymiai
sup as i-
n a.
Ga sy
pusilgum-
as
Zymimas
aku
Zemai i§
deSinés
som
Zenklo
pusés.
Ki gia i
longias
oias
Zymimi
como lk.
Ki is e
ga sy
minkS u-
mas
mos a-
do só em
isoladas
ocasiões,
)
Skliaus -
eliues
paaigkin-
am
alguns
a més
ZodZiai, ®
Bend a i-
es galinis
a méje daZniau es i minké as.
232
knie iamas só
nomeado ,
usadoma%odzia-
is gelia, maudzia
0
su
só galionis a.
Toks
d ejopas
siy sakiniy
consumoim
biidingas
y y
auké ai iy
dziky
i
a méms®.
Li e a ii inéja
em linguagem
em ais
ocasiões mais
usam
beasmenés
cons uções,
.
y.
su
galininku.
Sios
g upés
beasmeniy
sakiniy
a pe é
ki okiy
i
segundo
sudé j
eikime
i
sakiniy,
p z. :
Ale
Zina. ,
p is a ga.
já;
Tadu ela
mui o
pazg ais-
a.
(pasida é
baisu);
Pa u.pé
(pa iipo)
padabo ,
que
i
de.das;
Ajagi,
como
ge
no is...
Em alguns
casos
jy
ima e ial
a
ima e ialidkai
pa ioo
eiksmaZodis
jun amen e
su
bend a imi
o ma
su es inj
a inj
(ge
no is,
pa u.pé
padabo ).
II.
BEASMENIAI
SAKINIAI
SU
BUJOTO
LAIKO
BEVARDES
GIMINES
DALYVIU
1
Isso mui o
amplamen-
e
a méie
usados
sakiniai.
Dependendo
do que, como
iS eikS as
eikéjas,
siuos
sakinius
ski s ome
dois g upos:
sakiniai
i
nenu ody u
eikéju
sakiniai, nos
su
quais
eikéjas
i
i8 eikS as
kilmininko
linksniu.
1.
Sakiniai não
su
denu odyi-
u eikéju,
p z. :
A azia. a.
im , isso
sa.ka.,
bem
a
suk du a
(apie
Siena);
Neg ép a
u
lik iem
Zaliem;
Cia já
p a a ioni. a
(p aziopso a);
Vynas
u.pu i.
nuge a
bu. a. ;
Jai pal as
ge. as
nu.pu ch-
a;
Vi.sa.s
ku.psna.s
nukinkin a
(i e s a)
bu. a. ;
S o i
ca.gla.s
(b y os)
sug idu a;
Zado kas
(a anço)
bu. a,
doada...
Como
ma y
i§
pa yzdziy,
ia
possí eis
du
casos.
Alguns
sakiniuose
são
a dininko
aleg niu di o
daik a a dis,
nou os
né a. ?
jo
Délé eikjo
isiko
não-exis ê-
ncia
aseinho,
a dininkas
do obje o
a um
jgauna
eiksnio
sen ido.
Toks
sakiniy
semmés
mudançaçã-
o, quando
eles sua
o ma
p içéja à
simplesy
pessoaliniy
sakiniy é
Zinomas
i
em
algumas
usy
língua
a mése®.
J.
Jablonskis
ais sen ini
do a dinho
su
aleg niu,
embo a
aquele
a dinho
eigkia
obje o,
classi ica a
pe sonalin-
iy sakiniy®.
Iskyla
ques ão,
kodél
uose
sakiniuose
a iniu ai
be a dés
giminés
daly is
kodél jis
i
né a
ha moniza-
do eiksniu.
su
J
§j
ques ão
Jablonskis
espos a
não dá.
G ei iausiai,
be a dés
giminés
pa icipan -
es cia
consumidos
odél, que
nepasacido
eikéjas.
2.
Sakiniai
su
eikéju
kilmininko
linksnyje.
Veikéju,
i8 eiks u
kilmininko
aleg niu pode i
j a dZiai ou
e i iciai
daik a a dZiai,
p z. :
Kindu iu.
a.da.m, kai
a azia. a.m,
inei a
naujuosna
namuosna
ku nica.s
i§
(i$
diiminés);
Já
®
Algumas
páginas em
okiy
sakiniy
ö nekdzZiai
conco dam
I.
Spech o
Li auische
dialek ische
Tex e
aus
Russisch
Li aues,
Leipzig,
1920,
0
ambém
J.
O embskio
Wschodnioli ewskie
na zecze
we eckie, cz.
I.
K aiéw,
1934,
*
Abi
Siy
sakiniy
iSys são
bidingos
Siau és
Tusy
a méms;
Z .
A.
B.
Ilanupo,
Ouepxn
no
cun axency
pycckux
HapPogubix
opopos,
144—145,
Mocksa,
1953.
Sob e
jy
a ojimg
usy
linguagem
moninklues
Z .
C.
J.
Huxu
opos,
Iaa oa,
e o
Ka e opun
4
popMbi
B
pyccKoil
nucbMennocTu
II-i non.
XVI
B.,
321,
1952.
So,
I.
®uauu.
3ame ku
o
sanncax
MaTepHa oB
MO
CHHTaKcHcy.
—
,,BionneTeHb
AWaneKTONO HYecKO O
ceKTOpa
HucTHTyTa
pyccko o
s3piKa‘',
BIN.
4,
45
—47,
1948.
*Rygiskiy
Jono
Li uiy
linguag-
em
30,
sin aksé, Seinai,
1911.
16.
Kalbo y os
pe gun as
II,
233
nume.go a
bem miisu.,
p adéja.
s ukse
(bels i); ke
Sodi.no isso
bo a; Seu
já
a a.nei a
malku. ;
Ma.na.
nu ei a né
Zinia.s ku ;
VieSnia.s
a a.ja., a.
ma.na.
kya u.kas
(Ziu s as)
agu.mi s a
nusim ;
Le asios
p ig idu a
Siena. su
ug enu...
Kons ukc-
ijas su
be a dés
giminés
bii ojo
empo não
iekiamosi-
os iiSies
pa icipan-
esiais e
eikéjo
kilmininku
F.
Spech as
empo
lenkigkomi-
sTM, a iau
jus oijiau
bii y os
conside a
em
comumis
li eu iy e
sla y
linguas;
isso indica
pla us jy
consumois
lie u iy e
usy
linguagem
a mése.
III.
BEASMENI-
AI SAKINIAI
SU
MODALINIA-
IS ZODZIAIS
Su es inis
a inys
compede i§
bend a ie-
s, que
con a
eiksma, e
modalinio
Zodzio,
odan io
laika e
eiksla. Daz
mais
usados Sie
modaliniai
Zodziai:
(ne-) eikia,
(ne-)p isei-
s,
(ne-) eks,
(ne-)muogn-
a,
(ne-)galima.
Sisiy sakin
ipas
jungia d i
sakiniy
idis:
sakinius
com o
obje o
a dininku
e sakinius
com o
obje o
ação
nou os
aleg niam-
en os. 1.
Inspmenis
sakiniai
com
modalinhas
ZodzZiais
a inho e
obje o
a dininku.
Tokie
sakiniai são
usados
a méje
mui o
dazZnai,
exemplo. :
Já u.gnis
aikia dek ;
Kiba (jeigu
só) sulis,
isso aiks
k a y
Senas;
Nu ele
silke.
ne aikia.,
só nulu.p ;
Runka.s
niekaip
nemuogna
a ele ;
Raiks já
ago a
neu. u
(nekalbé )
ninguém;
Man aisy
aikia
dunk& i.s
( ogas);
Ry kaZna.
a p iseis
Sienas
dZia in ...
Li uiy
língua
ado éliu-
es ais
sen inhas
acei a
conside a
pessoais,
u inéiais
ambas as
p incipais
pa es do
sen in.
Va dininko
aleg nis
jun o com
bend a imi
é
conside a-
do
su es iniu
eiksniu, 0
modalinis
Zodis
a iniu.
Co igi
bi y
a ibui
ais
sen inhas a
beasmeniy
com
su es ínio
a iniu
(modalinis
Zodis +
bend a is).
Ve iksniu
conside a
ia
a dininkg
al ez e
não
in ei ame-
n e
co e a,
po que ele
eikia
obje q. Cia
a dinink-
as em
galininko
necessida-
deme, ©
comuna i-
es como
sum es in-
io pa e do
a nio
p ijungim-
en o ao
a dininko,
a ausam-
en o dela
do
modalinio
ZodZio é
a i inas.
Li e a i in-
éj kalboj
no luga do
a dininko
em ais
sakiniuose
cada ez
mais usado
galininkas.
Isso
obse a J.
ZiugzdaTM.
Sakiniuose,
onde
subs i ui
a dininko
pa a o -
as
galininkas,
J. Ziugzda
ma o
undamen-
iniy
sakinio
daliy
ig aiskos
pasikei im-
g. Sakinys
e ão em
que da Zai
ega ! seu
analiséjan-
do assim:
da Zai
lais i i
su es inis
eiksnys,
enka a i-
nys, a
sakinyje
asa q
enka
da Zus
lais i i
eiksniu"la-
ikoma só
lais i i, a
a iniu en-
ka, Is
ik yjiy
joki imy
undamen-
iniy
sakinio
daliy
sudé yje
nej yks a,
ikSkai
odos
i&kéja Gia
supplemen-
inys
gal ys
linksnyje.
J.
Jablonskis,
alandoéd-
ando sob e
sakinius
com
a dininku
e
su es iniu
a iniu,
indica que
ais
sakinius
nag inéja-
n ~ pode
bi i mui o
subjec i -
umo. Na
ase é
p eciso
ugiai
ki s i,
pe gun an-
do, o que é
p eciso
aze , o
eiksnys
se á ugiai
ki s i, e
Klausian , o
que di o é
sob e
ugius,
esponde -
emos:
ugiai
ki s i
p ecisa.
Vá-se,
p ecisa
a a s i
conside is-
sim
con iniu. F,
Spech ,
min. eik.,
6970, 1 J.
Ziugzda, 2%
Li uiy
kalbos
g ama ika,
2, 8, 1955.
32Exemplos
i ado i8 lá
mesmo. 1%
Rygiskiy
Jono
Lic uyiy
sin aksiy
языка,
25-26,
Seinai, 1911,
234
Como emos,
Jablonskis não
J.
dá algum
c i é io de
aco do com o
qual possa
bi y a ibui
comp a j ao
acção
na a i o,
indicando que
isso depende
de
a
Klausimo,
loginio
ki io
i
.
.
Analoginés
cons uções
su
gal
necess&més
a dininku
u ilizadas
¢iau és
Tusy
a mése",
o
a é
18
a.
o am
u ilizadas
i
aSomojoj
usy
!alboje.®
2.
Beasmeniuose
sakiniuose
su
su es iniu
a iniu,
susidedan iu
i§
modalinio
Zodzio
i
bend a ies,
adicionalm-
en e pode
i kilmininko
aleg nis.
Kilmininko
a ojimq
semp e
Gia sqlygoja
daik a a dzio
eiksmazodzio
a
seman iné
eikSmé, p z. :
Raiksmal
sus
ago a
ado meço.
(dalj jy,
odos
ne
quan o
há); man
aiks
Do
Za.les
pas au
(p ieSdélis
pa~ deno a
a ação
incomple -
a);
Né kadu
sedi,
P anokas
a aziuos,
aikia
e.su u.
a ne.§ ;
jam
Raikia
do lhe
k uopu.,
egu
éda...
Se desse
salygojimo
né a, usado
nomeado
aleg nis, plg.
:
Raikia
sumal
ugiai
( isa
ese a);
Muogna
i au
aguona.s;
Nemuogna
mil ai
isk a y ,
ku.
da ik
que
i
.
.
3.
Ta méje
dazni um
i
pouco
di e en e
Sios
g upés
semasmen-
iai sakiniai.
Tai sa-
Chinhas são
mesmas
cons uções,
só nelas né a
modalinio
Zodzio
jis só
numanomas,
anzi y iniu
eiksmaZodziu
Su
u ilizado
ambém
a dininlas,
p z. :
Onde
o
Za.le
do
gau ;
Cia
lies a.s
(kopé ios)
paduo .
a
po os
nulipsi;
a. Ku ni.s
dé , o
dinhei o...
4,
Daznai
u ilizados
ima menis
sakiniai
su
modaliniais
Zodziais
i
non anzi y in-
io
eiksmazodzio
bend a imi,
p z. :
Pasilse
un
ke.lia.
aikia
(p e 8
iagem);
Siunde
asiuo
in
posa.dzia.
aícia;
Maz
do
un
bazo a.
(i
u gy)
p iseis
nu ei ;
NemuoZna
un
jo
jo
(an do
ca alo).
5.
[domi mais
uma okiy
beasmeniy
sakiniy
iiis.
P ê
sum es in-
io a inho
(modalinio
Zodzio
i
bend a ies)
pode bi i
p i apus
bii ojo
ka inio
empo
eiksmazo-
dzio
,,bii i
3-jo
co po
o ma.
P z. :
Ry
aike.
bu. a.
blynu.
isike.p 3
Pi is
aike.
bu. a.
pasku. in ,
né kadu;
Sakau,
maz
(gal)
pasilse
já aike.
bu. a. ;
Raike.
bu. a.
lik
Siol a ai ,
i
né né ;
i
Raike.
bu. a.
já pape. au . ;,
Si ie sakiniai
seu eikSme
panasiis
a iamajq
nuosaka, jais
pasakomas
j
ealiai
ne yks as, mas
.
y.
desejouamas
eiksmas.
Plg. :
Ry
eiké y
blyny
issikep .
,,Bu o%
nelas
nepab ézia
bii ojo
empo.
VeiksmazZodi-
s,,bu o% ais
em sakiniuose
neabejo inai
apa eceu dél
sla y kalby
j akos.
Plg.
3as pa
Hago
6bi0
Obl
GAHHOB
ucHe4b.
Rusu,
bal a usiy,
lenky
idiomas,, -
eikia‘*
Hy2xuo,
Tp96a,
zeba
—
p edika y-
iniai
Zodziai
su
modaliniu
a spal iu
a ibuem à
ca ego ia
bisenos.
Su
jun imi
,,6ni b eles
consumid-
os como
a inys.
Siose
sla y
línguas
,, eikia‘*
sa~ aime
não pode
iS eikS i
g ama ical
empo, só
con a
o
biisena
modaliniu
a spal iu.
su
Enquan opu
lie u iy
kalboje,, eikia-
‘*, embo a
eigkia
eikiamybés
i
sa okg como
biisena, ainda é
eiksmazodis
pode i8 eik8 i
eiksmazodizio
emposus
jung ies
i
be
,,bu i.
Todél
,,bu o%,
addé as
à
,, eikéjo‘,
signi icmés
a Z ilgiu
nada no o
nãouoda, só
pab ézia
ação
ne ealuma.
4
Bionne eb
Ananex on.
cex opa
AH
CCCP.
ann.
I,
17,
1947.
™
A. B,
Wlanupo,
Ouepxu
no
cuu axcucy
PYCCKHX
HaPOAHHIX
opopos,
M1142,
Mocksa,
1953.
‘
235

‘Tais
cons uções
sakiniy
pas eiko e em
ou as
a mése, po
exemplo,
T e eciaus
a méje!®,
ambém e
Linkmeny
a méje, da
qual sepa ou
Malka os
a mé. Isso
eiskia que
eles su gi am
cedo iau negu
ap aSomoji
a mé
a sidii é
bal a usiy
linguagem
ambien e. J.
Spech as
duoda okiy
pa yzdzZiy já
i8,,Summa ou
umpas
iszguldimas
Ewangeliy
szwen y. IV.
BEASMENIAI
SAKINIAI SU
BEVARDES
GIMINES
BUDVARDZIAIS
Siuose
sakiniuose
a inys
i eikS as
be a dés
giminés
biid a dziu.
Veikéjo
bu imo
a é ilgiu Sie
sakiniai
ne ienodi. Uns
jyuses a iniu
i8 eikS a
biisena
nãosei a com
nenhumu
eikéju,
nou os jis
numanomas ou
ig eikS as
naudininko
aleg niu,
exemplo. : P e.
saulai eip
bel a; In
saula.s mui o
saudá el; Ai,
má sem dun u.
; Ma ai, como
pa nos amu
(linksma); Gal
ne amu
(li idna)
Malka a.j,
quando
jauniem, isso
semp e mies i
melho ...
Daznai Gia
a iniu ai
sla iskas
baikia|/baika
eiskigs:
nebloga, boa,
bem (plg. bl .
6aiikxa=6acua-
), p z. : Kad e
uZly
upu iu.ku.,
isso baika;
Siunde
baikia,
nelabai
ka a;
quando
já ugius
su e%,
isso adu
se á io...
Baika*
a méje
jga o
be a dés
giminés
biid a d-
Zio
sen ido.
Con iniu
ou
con inio
sudé ie
ele pode
i e
pessoais
sen inhei-
os,
exemplo. :
Kas me ai
miis
bulba.s
baikia;
Kalniai
(cailinhos)
se á
baika...
Panagia
sen ido
(nebloga,
boa, bem)
Zodis
Oaiika
u ilizado,
ma y , e
-kai ku iy
bal a us-
iy
a miy?.
V.
SUDETINI-
AI
BEASME-
NIAI
SAKINIAI
Malka a
a méie
amplame-
n e
usados
ais
cons u-
ção sem
nome
sakiniai: né a
Be + que
+ somos.
3 a.
eiksma-
zodZio
o ma é
‘Pa yzd-
ziai: Né
kas a.ia.
(né a
sob e ka
aSy i);
Né cas
comega.
(né a ko
algy i,
alimen o-
); Né kas
duna
(né a
Zolés);
Né kas
pe.ni
(né a
kiaulés);
Paliii e,
(lie ingas
pe íodo),
é né que
abalha
(né a ko
abalha-
); Há que
pjauna
(ge i
ja ai); Y
kas ma.la.
(y a
g idy), só
né gi nu.
; Y kas
siu. a
(y a
meziago-
s), só
nãou
Gésa.
( empo).
né
2. + onde,
quando +
somos. 1;
3 a.
eiksma-
zodzio
o ma.
são
P z. : Tai
dia né
ku
mauda.s
(né a ku
baña se);
Né kadu
e
aps elka;
Gal
não. a.
kadu
a.sa. ;
Né ku
de.da
la.pai; A&
hei deja-
u, ale
nebu. a.
kadu
klausa.3
Y ku
gama.
(y a ku
gany i);
Y kadu
Ga man
ple.pa... 8
Z , J.
O ebski,
Wschodni-
oli ewsk-
ie
na zecze
we ecki-
e, cz. I,
400. 1,
Telen iu-
ko
nea spau-
sdin oje
candida i-
néje
dise aç-
ão,,Mccu-
eqosanne
B o6nacTH
Genopycc-
koh
auanex o-
no un‘',
[nnck,
1949,
andame
exemploj-
,,Tonsp
saiiuxa y
y Tlinck,
Gai sho ,
a panys,
mpaygza
wW40
Obi10
Tquopy".
236
Tai sa o iki
sudé iniai
inpe soniais
sakiniai
inpe soniais
su
pag indiniais,
nos quais há só
a inys,
iS eik8 as bii j
eiSkian iais
eiksmazodyiais
né a, é,
inpe soniais
complemen a
Salu iniais
aseios
i
(cas
a.3a.,
que
comega.,
onde
mauda.s
i
.
.).
Sie
sakiniai
jdomiis
ick
sudé ies,
ick
eikmés
a z ilgiu.
Como ma y
paaiskinimy,
ig
sakiniuose
j a dziais
su
a dininko
eselnis
,,‘kas
eiSkia
obje o.
Em
algumas
ou as
mése
as
,,‘kas
eiSkia
eikéja
(né kas
algo né a
algy ojo-
).
i
Li uiy
línguas
ado éliuses
ais sakiniai
né a
nag iné i.
J.
Jablonski,
alédando
sob e as
p incipais
pa es da
sen ença,
daoda mui o
okiy pa yzdziy
j ai iy a miy.®
nea siZ elgian
i8
isso, nelas
a dininkas
eigkia objec a
I
eikéja,
j
a dininkas
a
eiksmazodzio
o ma
conside am
loginiu eiksniu.
a
Malka as
a més
i
a Z ilgiu isso
bii y inco eu,
pois
Gia
a dalis a
eiskia
obje o.
[8S eikian
eikéja, é
u ilizado
bene iciá io:
Né kam
aina
(né a
Z, qual
ci y);
ajuda a
Y
quem
(y a
padéjéjas);
Né quem
ajuda
(né a
padéjéjo).
Podeima
daik as, que
em odos siy
kons ukcijy
Salu iniuose
sakiniuose
eiksmazodz-
iai aSo, algo
i . , só seu
o ma
su ampa
su
3-jo
co po
o ma.
O
segundo
sua
o igem
cia é
alguma
ou a
o ma.
Jablonskio
exempldzi-
ai
mos am
que a mése
Gia j ai uoja
eiksmazodzio
o ma.
Cia pode
bi i:
somos.
1.
eikiamo-
sios
iigies
pa icipi-
,
liepiamoji
nuosaka,
a iamoji nuosaka
i
.
.
3-jo
a.
o ma
Si uose
sakiniuose em
seu sen ido
emena
anasmenius
eiksmazodizius,
pois eles ambém
não denunciam
eikéjo.
Salia
sakiniy: né
kas alga.,
né ku
mauda.s,
né kam
qina
u ilizados
sakiniai
bend a imi:
né algy ,
né ku
i
maudy is,
su
né kam
ai , kam
ko
padé
y
i
.
.
Ne e min-
iy kok
no s
desse
di e en e
de
consumo
désniy não conseguiu.
Be
abejo,
odos
Sie sakiniai
mui o
jdomis
sudé ies
eik&més
i
a z ilgiu
em bi i
i
placiau
nag inéjami,
com base
ki y a miy
dados,
HEKOTOPBIE
THIIbI
BE3JIMYHbIX
MPELJIO)KEHHM
B
FOBOPE
:
JEP.
MAJIBKOBKA
(BCCP
Mc ucaa-
pabckuii
p-H
Mo uaesckoi 062.)
M. K,
CHBHLU-
KEHE
Pes wme
B
c a be
aé ea
onucanue
HaHGonee
XaPaKTepHbIX
JIN
T oBopa
ep.
Manbkoska
Oe31H4HBIX
npel ioxenuii.
Besaugnpie
Tipeqioxkewua
paccmaTpHBal-
OTCA [aBHbIM
OOPasoM
C
TOUKH
3peHHA
HX
COCTaBa
H
BbIPAaKeHHA
CKasyemo o.
PaccmaTpHBalo en
cilexyioulue
THUD
npeqoxeHuii:
I.
BE3JIMUHbIE
TIPEAJIO)KEHHA
C
BESJIMYHbIMH
JIM
BE3-
JIMYHO
YNOTPEBJIEHHbIMH
PATOJIJIAMH;
*
Rygiskiy
Jono
Li uiy
linguag-
em
25,
sin aksé, Seinai,
1911,
237
Il.
BESJIMYH-
bIE
~TIPEQJIO-
XKEHHA C
HEPOJIOB-
bIM
CTPAJIAT-
EJIbHbIM
TIPHYACT-
HEM
IIPOUIEZII-
ETO
BPEMEHH
(B
CKAS3YE-
MOM).
npeasio
S axwkeH-
ua WHpoKO
pacnpoc -
paHeHb! B
oBope.
Cpenu Hux
Pasnuyalo-
TcA
NpeAo*Ke-
HHA C
HeyKa3aH-
HbIM
NPOHSBO-
AHTeNeM
JelicTBUA
H
NpezOKCH-
HA C
YKA3AHHb-
IM
NPOMSBO-
ANTeIEM
JelicTBHA
(B
POAHTeIb-
HOM
ma exe). B
nepesix
mpeqioke-
nuax
yno pe6s-
eTca
jonosHeH-
e B
HMeHHTe-
bHOM
majexe.
3-32
NONHO O
OTCyTCIB-
HA
peadibHo-
o cy6ek a
je icTBUA
HMeHUTe-
AbHBIi
Tlazex
o6ekTa
Nepeocmb-
icnuBae c-
a,
NPpHOMM-
KaeTCA NO
SHaYeHHIO
K
HOCHTeW-
IO
CocTOAH-
HA,
BbipaxeHo-
o
mpnyac u-
em.
Hanpumep,
Jai pal? as
ge. as
nu.pi k a
(aaa He
xopoulee
nanbTo
KynseHo).
Bsoeli pamma ake VW. Sl6nouckuc OTHOCHT TakHe NpeAIOMeHHA K JHUHBIM. III. BE3JIMUHbIE MPEAJIOXKEHHA C MOJAJIBHbIMH CJIOBAMH, B ecb
HaNGonee
HHTEpeCHbIMH
ABAAIOTCA
NOKEHHA
C
MOMa/bHbIMH
COBaMH
M
HMeCHHTeJIbHbIM
Na exom
B
OOeKTHOM
3HayeHHH.
Nu ele
silke.
ne aike
(6Bayk/ibHO;
NoMBITb
ceyeqKa
He
Hago).,
B
pammMaTHKax
auTORCKO O
sA3bIKa
TakHe
NpeAO%KeHHA
TakxKe
OTHOCATCA
K
AMYHbIM.
MudbHHuTHB
Hu
HMeHHTeW
es abelec
NajlexK
CyuleCTBHTeNbHO O
paCCMaTPHBAIOTCA
KaK
COxKHOe
NosexKaulee,
a
MOJlaJibHOe
CJIOBOKak
CKa3yemoe.
S o Tun
Mpeqso xKe-
nuli
BkMOYaeT B
ceOA
HECKONbKO
pa3sHOBUsH-
OCTel H
CpeqH
HHX
ToxpeKeHusA,
B
KOTOPbIX
CJIO*KHOe
CKasyeMOe
(MOMabHOe
cu10BO+HH(PHHH-
THE)
NOM
BAWAHHeM
CBAHCKHNaX
S3bIKOB
OCNO%KHEHO
(opMoli
3
aula
Npollepme o
Benu
apema o a
,,ITObb:
Rye
aike.
bu. a.
blynu.
isikep
(Byksanbxo;
sapTpa
Hao
Op io
G nHoB
ucne4yb),
Banaue
Mapnee,
T.
K,
N0-
HOOHOe
OcNO*KHeHHE
CKasyemo o
BCTpeyaeTcA
HB
JINHKMAHCKOM
obope
(OT
koTopo o
oTkodos-
ca
MaibKos-
ckuli
opop) H
B Apy ux
oBopax.
IV.
BE3JIMYHbIE
MPEAJIOKKEHHA
C
HEPOJIOBbIM
TIPHJIATA-
TEJIbHbIM.
B
Kayec Be
ckasyemo o
MoxeT
ynoTpeGATECA
cnoBO bdika
co
SHaYeHHeM
,,XOpoulo,,-
,HHYe O
(cp.
Gesopyc,
GOalika=GacHsa),
KOTOpoe oc-
MBICJIHBAe-
€TCA KaK
Hepo lopoe
npHJia aTebHoe.
V.
CJIOKHBIE
BESJIMYHDIE
TIPEJWJIO)KEHHA.
Kak
caomuie
pacCMaT-
pHBaloT-
caA
Npeslow-
KeHuA
THNa: né
(y ) kas
comega.
(GyKBas-
bHO: HeT
(ecb),
470
ega , né
(y ) kadu
aps elka
(GykBadlbHO:
HeT
(ecTb)
Co a
o e-
Bae cn).
Tnapubie
npeqnoxkeHHa
COcTaBAAIOT
a oJbI
ObiTHA
(ecTb,
HeT).
B
TIpHAaTOUHbIX
AONOMHUTEJIbHBIX
C
MCCTOHMCHHAMH
HMCHTeVIbHbIii
Mazexk
MecTOu-
meHHa
,,cas
oGo3HayaeT
oGekT.
[aa on
B
HUX,
NO-BHAUMOMY,
TOMbKO cooT-
HOCHTCA
C
(popMoli
3- o
AHUa,
a
NO
NPCXOxKAeHOMHIO
MOXET
ObITb
HHOIi
(popmoii,
Tlo
oBopam
3ecb
BBICTyNaloT
pa3Hble
la ombHbe
(opMnl.