scieee Open visual document viewer

Kai kurie beasmenių sakinių tipai Malkavos tarmėje

M. Sivickienė

Full text

LDPE TEV: U KAL BOTY ROS OK LAU S EM A, I CIE Tw Vos TSR MOK SLY AKADEMIE SA KAI KURIE BEASMENIU SAKINIU TIPAI MALKAVOS TARMEJA (BTSR, Magilio o s ., Ms isla lio dis i o)! M. SIVICKIENE Beasmeniy sakiniy klausimas lie u iy kalbos a mése, wi hou abejo, очень jdomus i8 iso, a an o mais, que ais sakiniai né a pla iau nag iné i e lie u iy li e a ii inéje kalboje. Dél las a osas p Zas ies o ma-se mui o di iculdumy, ap aSan a més anasmenius sakinius, Escolas des inam u- as lie u iy língua mando élios apsi imo-se só peliais anasmeniy sakiniy, nusakan iy ei8kinius da na u eza ou izing e psichine Zmogaus bikle, zzdziais. Apeinamas s uk i inis e seman inis beasmeniy sakiniy j ai umas. Na sin axe de J. Jablonskio simplesmen- e sob e sen inhas impessoais ala-se mui o b e emen e (dada de inição i alguns pa yzdziy), mas, alando-se de p incipais e secundá i- as pa es da sen ença, dá-se mui o j ai iy pa yzdziy, ku iy a pe é e beasmeniy kons ukci- jy, embo a elas e nep asc ia- das a pas a yjy- .? Quan o em po meno aos sen enças impe sona- is da língua li eu iy pá a M. Du ys*. Ele ala sob e ais i semasmenius sen inius, ku iy a iniu ai pa icipi , pessoal eiksmaZodis, u js beasmene eikSme i . . Mas mesma M. Du io pazi i a j ques ões g ama icas daznai o malis iné. Vado élio p a e méia Du ys diz que ele simplesmen- e di igiaci M, Pe&ko ski- o,,Pycckuii cunTakcuc B Hay4HOM OcBelljeHHus. Mas se M. PeSko skio sin acéje de linguagem ak y dés ymas em mui os casosy p asilenkia o malis iniu su au o us nusse ymu, isso insigni icel Du io di igélis icou kiau ai i o malis inis. Cia beasmeniy ne sakiniy eik&mé sglygoja s uk ii a, a i ks iai o ma nulemia u ini. jy o Siame a igo oda ne su incama adicionali- su ne pazi i a algumas cia j abo déjam- as cons uçõ- es sin aksines. 1 Sis é um a igo ab e iado candida inés dise ação,,J- IuToscKHii osop B Genopycckom oKpyxennn (BCCP, ep. Manpxoska, Mo uaescxoii 06..)* ( aS ankis) di isão, Disse ação apgin a Lening ado o denino de Lenin No Es a u á io A, Zdano o a do uni e si- e e 1956 m. Joje ap aoma Malka a kaimo a més oné ica, mo ologia i alguns sin aksés ques ões. En ol eu sob e isso sob e a més i o igme Z . o do mesmo nome au o e e a e, *Rygiskiy Jonas, Li uiy linguag- em sin aksé, 10, 19-26, Seinai, 1911. * M. Du ys, Li uiy linguag- em sin aksé, Kaunas, 1927, 231 Sen inhas impessoais são conside adas ais sen inhas que não êm o a o g ama ical, iS eikS o no nominado aleg niu e nusakan io ac o eikéjqg ou de ce a peculia ybés u é oja; okiy sakiniy a inys não se elacionijes com ca ego ia de pessoa. S aipsnyje ap a oma Malka as a mei biidingesni beasmeniai sakiniai. Eles são classi icados po sudé j. [8ski iamas e algumas seman iniu a z ilgiu ySkesnés g upés. I. BEASMENIAI SAKINIAI SU BEASMENIAIS AR BEASMENISKAI PAVARTOTAIS VEIKSMAZODZI- AIS 1. Imape s- onais sakiniai, nusakan- ieji j ai ius na u eza eiSkinius P incipine pa e do sen inho ( a iniu) ai sem nome e sem nome8kai pa a o i eiksmaz- odziai. Ta inys em esamojo, bii ojo e biisimojo empo 3-o pessoa o ma. P z. : Ale eip spakainiai ( amiai)y- ja* /; On em mui o ke.pina. ; Pe niai mui o Repinda - a. ; Vél isipaga.di- .ja. (i8sigied - ino); Espe e sila; Pa.pie él si ins; Ai, mui o p isni.ga. ; já de.nos quan o p izdéja. ; De.noja; Kai iside.nos (i8sideno- s), isso é i isipaga.di- s; Un pa. aka i- us p adéja. lascio . Ta méje Salia Sig beasmen- iy sakiniy pasi aiko i asmenini- y, например- .: y as aus a, lie us lyja, aka as jau su e.ma., g auzmas (g iaus i- nis) g audiia... Tokiyéj sakiniy a si adi- ma A. Sachma - o as aiskina élesniu subjek o pe sonal addimu ao sakinio deliniy sakiniy j akos. P ieSing- os opiniés (cu iai p i a ia e M. Du ys sua sin aksé- je) é M. PeSko s- kis. Seu en endim- en o pessoalin- iai sakiniai lie us lyja, auS a auS a e . . são anks y e- sni, e só éliau, émes k i iSkai gal o i, Zmogus ejei a supos o ac oéjo in i ulini- ma, com isso pab éZd- amas ik osios p iezas i- es ( ic ojo ac oéjo) nezinoji- ma. 2. Inspmeni- ai sakiniai, iS ei§kia- n ieji psichine bei izing zmogaus bikle Ta iniu ai só ima e ni- ai eiksma- zodziai na 3o pessoa o ma. Eles ambém podem bi i bi ojo (ka inio e daZninio), esamojo e bisimojo empo, exemplo. : Kojas ge.lia; Dun i. baiid#ia (maudzia- ); Me eip meiduji. sopa; Ma ai, le.ziu. i. ela nãoS i; Vis cabe u. ne.S éda- a. ; On em cabeça. sa.péja. ; Não lei yk, galyu. sa.pés... Ta méje g e a okiy beasmen- iy kons u- kcijy daZnai u ilizada- samas, gal bi , naujesn- és asmenin- és kons u- kcijas, plg. : Oi, lipa.s sopa mui o; Galudé p adé sa.pé ; As i pa. unca; Jam unka.s knie i, kadniec (bii inai) que eip pada y ; Nosis nie& i, mo s kas; Como sopa agu.pinci- ai, isso p e.ma ( iesiog) a.du. né a... Vale a pena no a é que com açõesma- Zodziais sopa, nieS i, pe S i consumi- do e galininko, e a dinin- ko aleg nis. Mas com eiksma- zodziais uZ i ps - a, inks a, * No in mais p ecisa- men e ansmi- ik i a més one ika u ilizada one iné ansk i- pcija, só Zymiai sup as i- n a. Ga sy pusilgum- as Zymimas aku Zemai i§ deSinés som Zenklo pusés. Ki gia i longias oias Zymimi como lk. Ki is e ga sy minkS u- mas mos a- do só em isoladas ocasiões, ) Skliaus - eliues paaigkin- am alguns a més ZodZiai, ® Bend a i- es galinis a méje daZniau es i minké as. 232 knie iamas só nomeado , usadoma%odzia- is gelia, maudzia 0 su só galionis a. Toks d ejopas siy sakiniy consumoim biidingas y y auké ai iy dziky i a méms®. Li e a ii inéja em linguagem em ais ocasiões mais usam beasmenés cons uções, . y. su galininku. Sios g upés beasmeniy sakiniy a pe é ki okiy i segundo sudé j eikime i sakiniy, p z. : Ale Zina. , p is a ga. já; Tadu ela mui o pazg ais- a. (pasida é baisu); Pa u.pé (pa iipo) padabo , que i de.das; Ajagi, como ge no is... Em alguns casos jy ima e ial a ima e ialidkai pa ioo eiksmaZodis jun amen e su bend a imi o ma su es inj a inj (ge no is, pa u.pé padabo ). II. BEASMENIAI SAKINIAI SU BUJOTO LAIKO BEVARDES GIMINES DALYVIU 1 Isso mui o amplamen- e a méie usados sakiniai. Dependendo do que, como iS eikS as eikéjas, siuos sakinius ski s ome dois g upos: sakiniai i nenu ody u eikéju sakiniai, nos su quais eikéjas i i8 eikS as kilmininko linksniu. 1. Sakiniai não su denu odyi- u eikéju, p z. : A azia. a. im , isso sa.ka., bem a suk du a (apie Siena); Neg ép a u lik iem Zaliem; Cia já p a a ioni. a (p aziopso a); Vynas u.pu i. nuge a bu. a. ; Jai pal as ge. as nu.pu ch- a; Vi.sa.s ku.psna.s nukinkin a (i e s a) bu. a. ; S o i ca.gla.s (b y os) sug idu a; Zado kas (a anço) bu. a, doada... Como ma y i§ pa yzdziy, ia possí eis du casos. Alguns sakiniuose são a dininko aleg niu di o daik a a dis, nou os né a. ? jo Délé eikjo isiko não-exis ê- ncia aseinho, a dininkas do obje o a um jgauna eiksnio sen ido. Toks sakiniy semmés mudançaçã- o, quando eles sua o ma p içéja à simplesy pessoaliniy sakiniy é Zinomas i em algumas usy língua a mése®. J. Jablonskis ais sen ini do a dinho su aleg niu, embo a aquele a dinho eigkia obje o, classi ica a pe sonalin- iy sakiniy®. Iskyla ques ão, kodél uose sakiniuose a iniu ai be a dés giminés daly is kodél jis i né a ha moniza- do eiksniu. su J §j ques ão Jablonskis espos a não dá. G ei iausiai, be a dés giminés pa icipan - es cia consumidos odél, que nepasacido eikéjas. 2. Sakiniai su eikéju kilmininko linksnyje. Veikéju, i8 eiks u kilmininko aleg niu pode i j a dZiai ou e i iciai daik a a dZiai, p z. : Kindu iu. a.da.m, kai a azia. a.m, inei a naujuosna namuosna ku nica.s i§ (i$ diiminés); Já ® Algumas páginas em okiy sakiniy ö nekdzZiai conco dam I. Spech o Li auische dialek ische Tex e aus Russisch Li aues, Leipzig, 1920, 0 ambém J. O embskio Wschodnioli ewskie na zecze we eckie, cz. I. K aiéw, 1934, * Abi Siy sakiniy iSys são bidingos Siau és Tusy a méms; Z . A. B. Ilanupo, Ouepxn no cun axency pycckux HapPogubix opopos, 144—145, Mocksa, 1953. Sob e jy a ojimg usy linguagem moninklues Z . C. J. Huxu opos, Iaa oa, e o Ka e opun 4 popMbi B pyccKoil nucbMennocTu II-i non. XVI B., 321, 1952. So, I. ®uauu. 3ame ku o sanncax MaTepHa oB MO CHHTaKcHcy. — ,,BionneTeHb AWaneKTONO HYecKO O ceKTOpa HucTHTyTa pyccko o s3piKa‘', BIN. 4, 45 —47, 1948. *Rygiskiy Jono Li uiy linguag- em 30, sin aksé, Seinai, 1911. 16. Kalbo y os pe gun as II, 233 nume.go a bem miisu., p adéja. s ukse (bels i); ke Sodi.no isso bo a; Seu já a a.nei a malku. ; Ma.na. nu ei a né Zinia.s ku ; VieSnia.s a a.ja., a. ma.na. kya u.kas (Ziu s as) agu.mi s a nusim ; Le asios p ig idu a Siena. su ug enu... Kons ukc- ijas su be a dés giminés bii ojo empo não iekiamosi- os iiSies pa icipan- esiais e eikéjo kilmininku F. Spech as empo lenkigkomi- sTM, a iau jus oijiau bii y os conside a em comumis li eu iy e sla y linguas; isso indica pla us jy consumois lie u iy e usy linguagem a mése. III. BEASMENI- AI SAKINIAI SU MODALINIA- IS ZODZIAIS Su es inis a inys compede i§ bend a ie- s, que con a eiksma, e modalinio Zodzio, odan io laika e eiksla. Daz mais usados Sie modaliniai Zodziai: (ne-) eikia, (ne-)p isei- s, (ne-) eks, (ne-)muogn- a, (ne-)galima. Sisiy sakin ipas jungia d i sakiniy idis: sakinius com o obje o a dininku e sakinius com o obje o ação nou os aleg niam- en os. 1. Inspmenis sakiniai com modalinhas ZodzZiais a inho e obje o a dininku. Tokie sakiniai são usados a méje mui o dazZnai, exemplo. : Já u.gnis aikia dek ; Kiba (jeigu só) sulis, isso aiks k a y Senas; Nu ele silke. ne aikia., só nulu.p ; Runka.s niekaip nemuogna a ele ; Raiks já ago a neu. u (nekalbé ) ninguém; Man aisy aikia dunk& i.s ( ogas); Ry kaZna. a p iseis Sienas dZia in ... Li uiy língua ado éliu- es ais sen inhas acei a conside a pessoais, u inéiais ambas as p incipais pa es do sen in. Va dininko aleg nis jun o com bend a imi é conside a- do su es iniu eiksniu, 0 modalinis Zodis a iniu. Co igi bi y a ibui ais sen inhas a beasmeniy com su es ínio a iniu (modalinis Zodis + bend a is). Ve iksniu conside a ia a dininkg al ez e não in ei ame- n e co e a, po que ele eikia obje q. Cia a dinink- as em galininko necessida- deme, © comuna i- es como sum es in- io pa e do a nio p ijungim- en o ao a dininko, a ausam- en o dela do modalinio ZodZio é a i inas. Li e a i in- éj kalboj no luga do a dininko em ais sakiniuose cada ez mais usado galininkas. Isso obse a J. ZiugzdaTM. Sakiniuose, onde subs i ui a dininko pa a o - as galininkas, J. Ziugzda ma o undamen- iniy sakinio daliy ig aiskos pasikei im- g. Sakinys e ão em que da Zai ega ! seu analiséjan- do assim: da Zai lais i i su es inis eiksnys, enka a i- nys, a sakinyje asa q enka da Zus lais i i eiksniu"la- ikoma só lais i i, a a iniu en- ka, Is ik yjiy joki imy undamen- iniy sakinio daliy sudé yje nej yks a, ikSkai odos i&kéja Gia supplemen- inys gal ys linksnyje. J. Jablonskis, alandoéd- ando sob e sakinius com a dininku e su es iniu a iniu, indica que ais sakinius nag inéja- n ~ pode bi i mui o subjec i - umo. Na ase é p eciso ugiai ki s i, pe gun an- do, o que é p eciso aze , o eiksnys se á ugiai ki s i, e Klausian , o que di o é sob e ugius, esponde - emos: ugiai ki s i p ecisa. Vá-se, p ecisa a a s i conside is- sim con iniu. F, Spech , min. eik., 6970, 1 J. Ziugzda, 2% Li uiy kalbos g ama ika, 2, 8, 1955. 32Exemplos i ado i8 lá mesmo. 1% Rygiskiy Jono Lic uyiy sin aksiy языка, 25-26, Seinai, 1911, 234 Como emos, Jablonskis não J. dá algum c i é io de aco do com o qual possa bi y a ibui comp a j ao acção na a i o, indicando que isso depende de a Klausimo, loginio ki io i . . Analoginés cons uções su gal necess&més a dininku u ilizadas ¢iau és Tusy a mése", o a é 18 a. o am u ilizadas i aSomojoj usy !alboje.® 2. Beasmeniuose sakiniuose su su es iniu a iniu, susidedan iu i§ modalinio Zodzio i bend a ies, adicionalm- en e pode i kilmininko aleg nis. Kilmininko a ojimq semp e Gia sqlygoja daik a a dzio eiksmazodzio a seman iné eikSmé, p z. : Raiksmal sus ago a ado meço. (dalj jy, odos ne quan o há); man aiks Do Za.les pas au (p ieSdélis pa~ deno a a ação incomple - a); Né kadu sedi, P anokas a aziuos, aikia e.su u. a ne.§ ; jam Raikia do lhe k uopu., egu éda... Se desse salygojimo né a, usado nomeado aleg nis, plg. : Raikia sumal ugiai ( isa ese a); Muogna i au aguona.s; Nemuogna mil ai isk a y , ku. da ik que i . . 3. Ta méje dazni um i pouco di e en e Sios g upés semasmen- iai sakiniai. Tai sa- Chinhas são mesmas cons uções, só nelas né a modalinio Zodzio jis só numanomas, anzi y iniu eiksmaZodziu Su u ilizado ambém a dininlas, p z. : Onde o Za.le do gau ; Cia lies a.s (kopé ios) paduo . a po os nulipsi; a. Ku ni.s dé , o dinhei o... 4, Daznai u ilizados ima menis sakiniai su modaliniais Zodziais i non anzi y in- io eiksmazodzio bend a imi, p z. : Pasilse un ke.lia. aikia (p e 8 iagem); Siunde asiuo in posa.dzia. aícia; Maz do un bazo a. (i u gy) p iseis nu ei ; NemuoZna un jo jo (an do ca alo). 5. [domi mais uma okiy beasmeniy sakiniy iiis. P ê sum es in- io a inho (modalinio Zodzio i bend a ies) pode bi i p i apus bii ojo ka inio empo eiksmazo- dzio ,,bii i 3-jo co po o ma. P z. : Ry aike. bu. a. blynu. isike.p 3 Pi is aike. bu. a. pasku. in , né kadu; Sakau, maz (gal) pasilse já aike. bu. a. ; Raike. bu. a. lik Siol a ai , i né né ; i Raike. bu. a. já pape. au . ;, Si ie sakiniai seu eikSme panasiis a iamajq nuosaka, jais pasakomas j ealiai ne yks as, mas . y. desejouamas eiksmas. Plg. : Ry eiké y blyny issikep . ,,Bu o% nelas nepab ézia bii ojo empo. VeiksmazZodi- s,,bu o% ais em sakiniuose neabejo inai apa eceu dél sla y kalby j akos. Plg. 3as pa Hago 6bi0 Obl GAHHOB ucHe4b. Rusu, bal a usiy, lenky idiomas,, - eikia‘* Hy2xuo, Tp96a, zeba — p edika y- iniai Zodziai su modaliniu a spal iu a ibuem à ca ego ia bisenos. Su jun imi ,,6ni b eles consumid- os como a inys. Siose sla y línguas ,, eikia‘* sa~ aime não pode iS eikS i g ama ical empo, só con a o biisena modaliniu a spal iu. su Enquan opu lie u iy kalboje,, eikia- ‘*, embo a eigkia eikiamybés i sa okg como biisena, ainda é eiksmazodis pode i8 eik8 i eiksmazodizio emposus jung ies i be ,,bu i. Todél ,,bu o%, addé as à ,, eikéjo‘, signi icmés a Z ilgiu nada no o nãouoda, só pab ézia ação ne ealuma. 4 Bionne eb Ananex on. cex opa AH CCCP. ann. I, 17, 1947. ™ A. B, Wlanupo, Ouepxu no cuu axcucy PYCCKHX HaPOAHHIX opopos, M1142, Mocksa, 1953. ‘ 235 ‘Tais cons uções sakiniy pas eiko e em ou as a mése, po exemplo, T e eciaus a méje!®, ambém e Linkmeny a méje, da qual sepa ou Malka os a mé. Isso eiskia que eles su gi am cedo iau negu ap aSomoji a mé a sidii é bal a usiy linguagem ambien e. J. Spech as duoda okiy pa yzdzZiy já i8,,Summa ou umpas iszguldimas Ewangeliy szwen y. IV. BEASMENIAI SAKINIAI SU BEVARDES GIMINES BUDVARDZIAIS Siuose sakiniuose a inys i eikS as be a dés giminés biid a dziu. Veikéjo bu imo a é ilgiu Sie sakiniai ne ienodi. Uns jyuses a iniu i8 eikS a biisena nãosei a com nenhumu eikéju, nou os jis numanomas ou ig eikS as naudininko aleg niu, exemplo. : P e. saulai eip bel a; In saula.s mui o saudá el; Ai, má sem dun u. ; Ma ai, como pa nos amu (linksma); Gal ne amu (li idna) Malka a.j, quando jauniem, isso semp e mies i melho ... Daznai Gia a iniu ai sla iskas baikia|/baika eiskigs: nebloga, boa, bem (plg. bl . 6aiikxa=6acua- ), p z. : Kad e uZly upu iu.ku., isso baika; Siunde baikia, nelabai ka a; quando já ugius su e%, isso adu se á io... Baika* a méje jga o be a dés giminés biid a d- Zio sen ido. Con iniu ou con inio sudé ie ele pode i e pessoais sen inhei- os, exemplo. : Kas me ai miis bulba.s baikia; Kalniai (cailinhos) se á baika... Panagia sen ido (nebloga, boa, bem) Zodis Oaiika u ilizado, ma y , e -kai ku iy bal a us- iy a miy?. V. SUDETINI- AI BEASME- NIAI SAKINIAI Malka a a méie amplame- n e usados ais cons u- ção sem nome sakiniai: né a Be + que + somos. 3 a. eiksma- zodZio o ma é ‘Pa yzd- ziai: Né kas a.ia. (né a sob e ka aSy i); Né cas comega. (né a ko algy i, alimen o- ); Né kas duna (né a Zolés); Né kas pe.ni (né a kiaulés); Paliii e, (lie ingas pe íodo), é né que abalha (né a ko abalha- ); Há que pjauna (ge i ja ai); Y kas ma.la. (y a g idy), só né gi nu. ; Y kas siu. a (y a meziago- s), só nãou Gésa. ( empo). né 2. + onde, quando + somos. 1; 3 a. eiksma- zodzio o ma. são P z. : Tai dia né ku mauda.s (né a ku baña se); Né kadu e aps elka; Gal não. a. kadu a.sa. ; Né ku de.da la.pai; A& hei deja- u, ale nebu. a. kadu klausa.3 Y ku gama. (y a ku gany i); Y kadu Ga man ple.pa... 8 Z , J. O ebski, Wschodni- oli ewsk- ie na zecze we ecki- e, cz. I, 400. 1, Telen iu- ko nea spau- sdin oje candida i- néje dise aç- ão,,Mccu- eqosanne B o6nacTH Genopycc- koh auanex o- no un‘', [nnck, 1949, andame exemploj- ,,Tonsp saiiuxa y y Tlinck, Gai sho , a panys, mpaygza wW40 Obi10 Tquopy". 236 Tai sa o iki sudé iniai inpe soniais sakiniai inpe soniais su pag indiniais, nos quais há só a inys, iS eik8 as bii j eiSkian iais eiksmazodyiais né a, é, inpe soniais complemen a Salu iniais aseios i (cas a.3a., que comega., onde mauda.s i . .). Sie sakiniai jdomiis ick sudé ies, ick eikmés a z ilgiu. Como ma y paaiskinimy, ig sakiniuose j a dziais su a dininko eselnis ,,‘kas eiSkia obje o. Em algumas ou as mése as ,,‘kas eiSkia eikéja (né kas algo né a algy ojo- ). i Li uiy línguas ado éliuses ais sakiniai né a nag iné i. J. Jablonski, alédando sob e as p incipais pa es da sen ença, daoda mui o okiy pa yzdziy j ai iy a miy.® nea siZ elgian i8 isso, nelas a dininkas eigkia objec a I eikéja, j a dininkas a eiksmazodzio o ma conside am loginiu eiksniu. a Malka as a més i a Z ilgiu isso bii y inco eu, pois Gia a dalis a eiskia obje o. [8S eikian eikéja, é u ilizado bene iciá io: Né kam aina (né a Z, qual ci y); ajuda a Y quem (y a padéjéjas); Né quem ajuda (né a padéjéjo). Podeima daik as, que em odos siy kons ukcijy Salu iniuose sakiniuose eiksmazodz- iai aSo, algo i . , só seu o ma su ampa su 3-jo co po o ma. O segundo sua o igem cia é alguma ou a o ma. Jablonskio exempldzi- ai mos am que a mése Gia j ai uoja eiksmazodzio o ma. Cia pode bi i: somos. 1. eikiamo- sios iigies pa icipi- , liepiamoji nuosaka, a iamoji nuosaka i . . 3-jo a. o ma Si uose sakiniuose em seu sen ido emena anasmenius eiksmazodizius, pois eles ambém não denunciam eikéjo. Salia sakiniy: né kas alga., né ku mauda.s, né kam qina u ilizados sakiniai bend a imi: né algy , né ku i maudy is, su né kam ai , kam ko padé y i . . Ne e min- iy kok no s desse di e en e de consumo désniy não conseguiu. Be abejo, odos Sie sakiniai mui o jdomis sudé ies eik&més i a z ilgiu em bi i i placiau nag inéjami, com base ki y a miy dados, HEKOTOPBIE THIIbI BE3JIMYHbIX MPELJIO)KEHHM B FOBOPE : JEP. MAJIBKOBKA (BCCP Mc ucaa- pabckuii p-H Mo uaesckoi 062.) M. K, CHBHLU- KEHE Pes wme B c a be aé ea onucanue HaHGonee XaPaKTepHbIX JIN T oBopa ep. Manbkoska Oe31H4HBIX npel ioxenuii. Besaugnpie Tipeqioxkewua paccmaTpHBal- OTCA [aBHbIM OOPasoM C TOUKH 3peHHA HX COCTaBa H BbIPAaKeHHA CKasyemo o. PaccmaTpHBalo en cilexyioulue THUD npeqoxeHuii: I. BE3JIMUHbIE TIPEAJIO)KEHHA C BESJIMYHbIMH JIM BE3- JIMYHO YNOTPEBJIEHHbIMH PATOJIJIAMH; * Rygiskiy Jono Li uiy linguag- em 25, sin aksé, Seinai, 1911, 237 Il. BESJIMYH- bIE ~TIPEQJIO- XKEHHA C HEPOJIOB- bIM CTPAJIAT- EJIbHbIM TIPHYACT- HEM IIPOUIEZII- ETO BPEMEHH (B CKAS3YE- MOM). npeasio S axwkeH- ua WHpoKO pacnpoc - paHeHb! B oBope. Cpenu Hux Pasnuyalo- TcA NpeAo*Ke- HHA C HeyKa3aH- HbIM NPOHSBO- AHTeNeM JelicTBUA H NpezOKCH- HA C YKA3AHHb- IM NPOMSBO- ANTeIEM JelicTBHA (B POAHTeIb- HOM ma exe). B nepesix mpeqioke- nuax yno pe6s- eTca jonosHeH- e B HMeHHTe- bHOM majexe. 3-32 NONHO O OTCyTCIB- HA peadibHo- o cy6ek a je icTBUA HMeHUTe- AbHBIi Tlazex o6ekTa Nepeocmb- icnuBae c- a, NPpHOMM- KaeTCA NO SHaYeHHIO K HOCHTeW- IO CocTOAH- HA, BbipaxeHo- o mpnyac u- em. Hanpumep, Jai pal? as ge. as nu.pi k a (aaa He xopoulee nanbTo KynseHo). Bsoeli pamma ake VW. Sl6nouckuc OTHOCHT TakHe NpeAIOMeHHA K JHUHBIM. III. BE3JIMUHbIE MPEAJIOXKEHHA C MOJAJIBHbIMH CJIOBAMH, B ecb HaNGonee HHTEpeCHbIMH ABAAIOTCA NOKEHHA C MOMa/bHbIMH COBaMH M HMeCHHTeJIbHbIM Na exom B OOeKTHOM 3HayeHHH. Nu ele silke. ne aike (6Bayk/ibHO; NoMBITb ceyeqKa He Hago)., B pammMaTHKax auTORCKO O sA3bIKa TakHe NpeAO%KeHHA TakxKe OTHOCATCA K AMYHbIM. MudbHHuTHB Hu HMeHHTeW es abelec NajlexK CyuleCTBHTeNbHO O paCCMaTPHBAIOTCA KaK COxKHOe NosexKaulee, a MOJlaJibHOe CJIOBOKak CKa3yemoe. S o Tun Mpeqso xKe- nuli BkMOYaeT B ceOA HECKONbKO pa3sHOBUsH- OCTel H CpeqH HHX ToxpeKeHusA, B KOTOPbIX CJIO*KHOe CKasyeMOe (MOMabHOe cu10BO+HH(PHHH- THE) NOM BAWAHHeM CBAHCKHNaX S3bIKOB OCNO%KHEHO (opMoli 3 aula Npollepme o Benu apema o a ,,ITObb: Rye aike. bu. a. blynu. isikep (Byksanbxo; sapTpa Hao Op io G nHoB ucne4yb), Banaue Mapnee, T. K, N0- HOOHOe OcNO*KHeHHE CKasyemo o BCTpeyaeTcA HB JINHKMAHCKOM obope (OT koTopo o oTkodos- ca MaibKos- ckuli opop) H B Apy ux oBopax. IV. BE3JIMYHbIE MPEAJIOKKEHHA C HEPOJIOBbIM TIPHJIATA- TEJIbHbIM. B Kayec Be ckasyemo o MoxeT ynoTpeGATECA cnoBO bdika co SHaYeHHeM ,,XOpoulo,,- ,HHYe O (cp. Gesopyc, GOalika=GacHsa), KOTOpoe oc- MBICJIHBAe- €TCA KaK Hepo lopoe npHJia aTebHoe. V. CJIOKHBIE BESJIMYHDIE TIPEJWJIO)KEHHA. Kak caomuie pacCMaT- pHBaloT- caA Npeslow- KeHuA THNa: né (y ) kas comega. (GyKBas- bHO: HeT (ecb), 470 ega , né (y ) kadu aps elka (GykBadlbHO: HeT (ecTb) Co a o e- Bae cn). Tnapubie npeqnoxkeHHa COcTaBAAIOT a oJbI ObiTHA (ecTb, HeT). B TIpHAaTOUHbIX AONOMHUTEJIbHBIX C MCCTOHMCHHAMH HMCHTeVIbHbIii Mazexk MecTOu- meHHa ,,cas oGo3HayaeT oGekT. [aa on B HUX, NO-BHAUMOMY, TOMbKO cooT- HOCHTCA C (popMoli 3- o AHUa, a NO NPCXOxKAeHOMHIO MOXET ObITb HHOIi (popmoii, Tlo oBopam 3ecb BBICTyNaloT pa3Hble la ombHbe (opMnl.