Kai kurie beasmenių sakinių tipai Malkavos tarmėje
Full text
LDPE
TEV: U
KAL BOTY
ROS OK
LAU S EM
A, I
CIE Tw Vos
TSR MOK SLY
AKADEMIE SA
KAI KURIE
BEASMENIU
SAKINIU TIPAI
MALKAVOS
TARMEJA
(BTSR,
Magilio o s .,
Ms isla lio
dis i o)! M.
SIVICKIENE
Beasmeniy
sakiniy
klausimas
lie u iy kalbos
a mése,
wi hou
abejo, очень
jdomus i8 iso,
a an o mais,
que ais
sakiniai né a
pla iau
nag iné i e
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje.
Dél
las a osas
p Zas ies
o ma-se
mui o
di iculdumy,
ap aSan
a més
anasmenius
sakinius,
Escolas
des inam u-
as lie u iy
língua
mando élios
apsi imo-se
só peliais
anasmeniy
sakiniy,
nusakan iy
ei8kinius da
na u eza ou
izing e
psichine
Zmogaus
bikle,
zzdziais.
Apeinamas
s uk i inis
e seman inis
beasmeniy
sakiniy
j ai umas.
Na sin axe
de J.
Jablonskio
simplesmen-
e sob e
sen inhas
impessoais
ala-se
mui o
b e emen e
(dada
de inição
i
alguns
pa yzdziy),
mas,
alando-se
de
p incipais e
secundá i-
as pa es
da
sen ença,
dá-se mui o
j ai iy
pa yzdziy,
ku iy a pe
é e
beasmeniy
kons ukci-
jy, embo a
elas e
nep asc ia-
das a
pas a yjy-
.? Quan o
em
po meno
aos
sen enças
impe sona-
is da língua
li eu iy
pá a M.
Du ys*.
Ele ala sob e
ais
i
semasmenius
sen inius,
ku iy a iniu
ai pa icipi ,
pessoal
eiksmaZodis,
u js
beasmene
eikSme
i
.
.
Mas
mesma
M.
Du io
pazi i a
j
ques ões
g ama icas
daznai
o malis iné.
Vado élio
p a e méia
Du ys diz que
ele
simplesmen-
e di igiaci
M,
Pe&ko ski-
o,,Pycckuii
cunTakcuc
B
Hay4HOM
OcBelljeHHus.
Mas se
M.
PeSko skio
sin acéje de
linguagem
ak y
dés ymas em
mui os
casosy
p asilenkia
o malis iniu
su
au o us
nusse ymu,
isso
insigni icel
Du io di igélis
icou kiau ai
i
o malis inis.
Cia beasmeniy
ne
sakiniy eik&mé
sglygoja
s uk ii a,
a i ks iai o ma
nulemia u ini.
jy
o
Siame
a igo oda
ne
su incama
adicionali-
su
ne pazi i a
algumas cia
j
abo déjam-
as
cons uçõ-
es
sin aksines.
1
Sis é um
a igo
ab e iado
candida inés
dise ação,,J-
IuToscKHii
osop
B
Genopycckom
oKpyxennn
(BCCP,
ep.
Manpxoska,
Mo uaescxoii
06..)*
( aS ankis)
di isão,
Disse ação
apgin a
Lening ado
o denino
de Lenin
No Es a u á io
A,
Zdano o
a do
uni e si-
e e
1956
m.
Joje
ap aoma
Malka a
kaimo
a més
oné ica,
mo ologia
i
alguns
sin aksés
ques ões.
En ol eu
sob e isso
sob e
a més
i
o igme
Z .
o
do mesmo
nome
au o e e a e,
*Rygiskiy
Jonas,
Li uiy
linguag-
em sin aksé,
10,
19-26,
Seinai,
1911.
*
M.
Du ys,
Li uiy
linguag-
em
sin aksé, Kaunas,
1927,
231
Sen inhas
impessoais são
conside adas
ais sen inhas
que não êm o
a o g ama ical,
iS eikS o no
nominado
aleg niu e
nusakan io ac o
eikéjqg ou de
ce a
peculia ybés
u é oja; okiy
sakiniy a inys
não se
elacionijes
com ca ego ia
de pessoa.
S aipsnyje
ap a oma
Malka as
a mei
biidingesni
beasmeniai
sakiniai. Eles
são
classi icados
po sudé j.
[8ski iamas e
algumas
seman iniu
a z ilgiu
ySkesnés
g upés. I.
BEASMENIAI
SAKINIAI SU
BEASMENIAIS AR
BEASMENISKAI
PAVARTOTAIS
VEIKSMAZODZI-
AIS
1.
Imape s-
onais
sakiniai,
nusakan-
ieji
j ai ius na u eza eiSkinius
P incipine
pa e do
sen inho
( a iniu)
ai sem
nome e
sem
nome8kai
pa a o i
eiksmaz-
odziai.
Ta inys
em
esamojo,
bii ojo e
biisimojo
empo 3-o
pessoa
o ma.
P z. : Ale
eip
spakainiai
( amiai)y-
ja* /;
On em
mui o
ke.pina. ;
Pe niai
mui o
Repinda -
a. ; Vél
isipaga.di-
.ja.
(i8sigied -
ino);
Espe e
sila;
Pa.pie
él
si ins;
Ai, mui o
p isni.ga. ;
já de.nos
quan o
p izdéja.
; De.noja;
Kai
iside.nos
(i8sideno-
s), isso é
i
isipaga.di-
s; Un
pa. aka i-
us
p adéja.
lascio .
Ta méje
Salia Sig
beasmen-
iy sakiniy
pasi aiko
i
asmenini-
y,
например-
.: y as
aus a,
lie us
lyja,
aka as
jau
su e.ma.,
g auzmas
(g iaus i-
nis)
g audiia...
Tokiyéj
sakiniy
a si adi-
ma A.
Sachma -
o as
aiskina
élesniu
subjek o
pe sonal
addimu ao
sakinio
deliniy
sakiniy
j akos.
P ieSing-
os opiniés
(cu iai
p i a ia e
M. Du ys
sua
sin aksé-
je) é M.
PeSko s-
kis. Seu
en endim-
en o
pessoalin-
iai sakiniai
lie us
lyja,
auS a
auS a e .
. são
anks y e-
sni, e só
éliau,
émes
k i iSkai
gal o i,
Zmogus
ejei a
supos o
ac oéjo
in i ulini-
ma, com
isso
pab éZd-
amas
ik osios
p iezas i-
es
( ic ojo
ac oéjo)
nezinoji-
ma.
2.
Inspmeni-
ai
sakiniai,
iS ei§kia-
n ieji
psichine
bei izing
zmogaus bikle
Ta iniu
ai só
ima e ni-
ai
eiksma-
zodziai na
3o pessoa
o ma.
Eles
ambém
podem
bi i
bi ojo
(ka inio
e
daZninio),
esamojo
e
bisimojo
empo,
exemplo. :
Kojas
ge.lia;
Dun i.
baiid#ia
(maudzia-
); Me eip
meiduji.
sopa;
Ma ai,
le.ziu. i.
ela
nãoS i;
Vis
cabe u.
ne.S éda-
a. ;
On em
cabeça.
sa.péja. ;
Não
lei yk,
galyu.
sa.pés...
Ta méje
g e a
okiy
beasmen-
iy
kons u-
kcijy
daZnai
u ilizada-
samas,
gal bi ,
naujesn-
és
asmenin-
és
kons u-
kcijas,
plg. : Oi,
lipa.s
sopa
mui o;
Galudé
p adé
sa.pé ;
As i pa.
unca;
Jam
unka.s
knie i,
kadniec (bii inai) que eip pada y ;
Nosis
nie& i,
mo s
kas;
Como
sopa
agu.pinci-
ai, isso
p e.ma
( iesiog)
a.du.
né a...
Vale a
pena
no a é
que com
açõesma-
Zodziais
sopa,
nieS i,
pe S i
consumi-
do e
galininko,
e
a dinin-
ko
aleg nis.
Mas com
eiksma-
zodziais
uZ i ps -
a,
inks a,
* No in
mais
p ecisa-
men e
ansmi-
ik i
a més
one ika
u ilizada
one iné
ansk i-
pcija, só
Zymiai
sup as i-
n a.
Ga sy
pusilgum-
as
Zymimas
aku
Zemai i§
deSinés
som
Zenklo
pusés.
Ki gia i
longias
oias
Zymimi
como lk.
Ki is e
ga sy
minkS u-
mas
mos a-
do só em
isoladas
ocasiões,
)
Skliaus -
eliues
paaigkin-
am
alguns
a més
ZodZiai, ®
Bend a i-
es galinis
a méje daZniau es i minké as.
232
knie iamas só
nomeado ,
usadoma%odzia-
is gelia, maudzia
0
su
só galionis a.
Toks
d ejopas
siy sakiniy
consumoim
biidingas
y y
auké ai iy
dziky
i
a méms®.
Li e a ii inéja
em linguagem
em ais
ocasiões mais
usam
beasmenés
cons uções,
.
y.
su
galininku.
Sios
g upés
beasmeniy
sakiniy
a pe é
ki okiy
i
segundo
sudé j
eikime
i
sakiniy,
p z. :
Ale
Zina. ,
p is a ga.
já;
Tadu ela
mui o
pazg ais-
a.
(pasida é
baisu);
Pa u.pé
(pa iipo)
padabo ,
que
i
de.das;
Ajagi,
como
ge
no is...
Em alguns
casos
jy
ima e ial
a
ima e ialidkai
pa ioo
eiksmaZodis
jun amen e
su
bend a imi
o ma
su es inj
a inj
(ge
no is,
pa u.pé
padabo ).
II.
BEASMENIAI
SAKINIAI
SU
BUJOTO
LAIKO
BEVARDES
GIMINES
DALYVIU
1
Isso mui o
amplamen-
e
a méie
usados
sakiniai.
Dependendo
do que, como
iS eikS as
eikéjas,
siuos
sakinius
ski s ome
dois g upos:
sakiniai
i
nenu ody u
eikéju
sakiniai, nos
su
quais
eikéjas
i
i8 eikS as
kilmininko
linksniu.
1.
Sakiniai não
su
denu odyi-
u eikéju,
p z. :
A azia. a.
im , isso
sa.ka.,
bem
a
suk du a
(apie
Siena);
Neg ép a
u
lik iem
Zaliem;
Cia já
p a a ioni. a
(p aziopso a);
Vynas
u.pu i.
nuge a
bu. a. ;
Jai pal as
ge. as
nu.pu ch-
a;
Vi.sa.s
ku.psna.s
nukinkin a
(i e s a)
bu. a. ;
S o i
ca.gla.s
(b y os)
sug idu a;
Zado kas
(a anço)
bu. a,
doada...
Como
ma y
i§
pa yzdziy,
ia
possí eis
du
casos.
Alguns
sakiniuose
são
a dininko
aleg niu di o
daik a a dis,
nou os
né a. ?
jo
Délé eikjo
isiko
não-exis ê-
ncia
aseinho,
a dininkas
do obje o
a um
jgauna
eiksnio
sen ido.
Toks
sakiniy
semmés
mudançaçã-
o, quando
eles sua
o ma
p içéja à
simplesy
pessoaliniy
sakiniy é
Zinomas
i
em
algumas
usy
língua
a mése®.
J.
Jablonskis
ais sen ini
do a dinho
su
aleg niu,
embo a
aquele
a dinho
eigkia
obje o,
classi ica a
pe sonalin-
iy sakiniy®.
Iskyla
ques ão,
kodél
uose
sakiniuose
a iniu ai
be a dés
giminés
daly is
kodél jis
i
né a
ha moniza-
do eiksniu.
su
J
§j
ques ão
Jablonskis
espos a
não dá.
G ei iausiai,
be a dés
giminés
pa icipan -
es cia
consumidos
odél, que
nepasacido
eikéjas.
2.
Sakiniai
su
eikéju
kilmininko
linksnyje.
Veikéju,
i8 eiks u
kilmininko
aleg niu pode i
j a dZiai ou
e i iciai
daik a a dZiai,
p z. :
Kindu iu.
a.da.m, kai
a azia. a.m,
inei a
naujuosna
namuosna
ku nica.s
i§
(i$
diiminés);
Já
®
Algumas
páginas em
okiy
sakiniy
ö nekdzZiai
conco dam
I.
Spech o
Li auische
dialek ische
Tex e
aus
Russisch
Li aues,
Leipzig,
1920,
0
ambém
J.
O embskio
Wschodnioli ewskie
na zecze
we eckie, cz.
I.
K aiéw,
1934,
*
Abi
Siy
sakiniy
iSys são
bidingos
Siau és
Tusy
a méms;
Z .
A.
B.
Ilanupo,
Ouepxn
no
cun axency
pycckux
HapPogubix
opopos,
144—145,
Mocksa,
1953.
Sob e
jy
a ojimg
usy
linguagem
moninklues
Z .
C.
J.
Huxu
opos,
Iaa oa,
e o
Ka e opun
4
popMbi
B
pyccKoil
nucbMennocTu
II-i non.
XVI
B.,
321,
1952.
So,
I.
®uauu.
3ame ku
o
sanncax
MaTepHa oB
MO
CHHTaKcHcy.
—
,,BionneTeHb
AWaneKTONO HYecKO O
ceKTOpa
HucTHTyTa
pyccko o
s3piKa‘',
BIN.
4,
45
—47,
1948.
*Rygiskiy
Jono
Li uiy
linguag-
em
30,
sin aksé, Seinai,
1911.
16.
Kalbo y os
pe gun as
II,
233
nume.go a
bem miisu.,
p adéja.
s ukse
(bels i); ke
Sodi.no isso
bo a; Seu
já
a a.nei a
malku. ;
Ma.na.
nu ei a né
Zinia.s ku ;
VieSnia.s
a a.ja., a.
ma.na.
kya u.kas
(Ziu s as)
agu.mi s a
nusim ;
Le asios
p ig idu a
Siena. su
ug enu...
Kons ukc-
ijas su
be a dés
giminés
bii ojo
empo não
iekiamosi-
os iiSies
pa icipan-
esiais e
eikéjo
kilmininku
F.
Spech as
empo
lenkigkomi-
sTM, a iau
jus oijiau
bii y os
conside a
em
comumis
li eu iy e
sla y
linguas;
isso indica
pla us jy
consumois
lie u iy e
usy
linguagem
a mése.
III.
BEASMENI-
AI SAKINIAI
SU
MODALINIA-
IS ZODZIAIS
Su es inis
a inys
compede i§
bend a ie-
s, que
con a
eiksma, e
modalinio
Zodzio,
odan io
laika e
eiksla. Daz
mais
usados Sie
modaliniai
Zodziai:
(ne-) eikia,
(ne-)p isei-
s,
(ne-) eks,
(ne-)muogn-
a,
(ne-)galima.
Sisiy sakin
ipas
jungia d i
sakiniy
idis:
sakinius
com o
obje o
a dininku
e sakinius
com o
obje o
ação
nou os
aleg niam-
en os. 1.
Inspmenis
sakiniai
com
modalinhas
ZodzZiais
a inho e
obje o
a dininku.
Tokie
sakiniai são
usados
a méje
mui o
dazZnai,
exemplo. :
Já u.gnis
aikia dek ;
Kiba (jeigu
só) sulis,
isso aiks
k a y
Senas;
Nu ele
silke.
ne aikia.,
só nulu.p ;
Runka.s
niekaip
nemuogna
a ele ;
Raiks já
ago a
neu. u
(nekalbé )
ninguém;
Man aisy
aikia
dunk& i.s
( ogas);
Ry kaZna.
a p iseis
Sienas
dZia in ...
Li uiy
língua
ado éliu-
es ais
sen inhas
acei a
conside a
pessoais,
u inéiais
ambas as
p incipais
pa es do
sen in.
Va dininko
aleg nis
jun o com
bend a imi
é
conside a-
do
su es iniu
eiksniu, 0
modalinis
Zodis
a iniu.
Co igi
bi y
a ibui
ais
sen inhas a
beasmeniy
com
su es ínio
a iniu
(modalinis
Zodis +
bend a is).
Ve iksniu
conside a
ia
a dininkg
al ez e
não
in ei ame-
n e
co e a,
po que ele
eikia
obje q. Cia
a dinink-
as em
galininko
necessida-
deme, ©
comuna i-
es como
sum es in-
io pa e do
a nio
p ijungim-
en o ao
a dininko,
a ausam-
en o dela
do
modalinio
ZodZio é
a i inas.
Li e a i in-
éj kalboj
no luga do
a dininko
em ais
sakiniuose
cada ez
mais usado
galininkas.
Isso
obse a J.
ZiugzdaTM.
Sakiniuose,
onde
subs i ui
a dininko
pa a o -
as
galininkas,
J. Ziugzda
ma o
undamen-
iniy
sakinio
daliy
ig aiskos
pasikei im-
g. Sakinys
e ão em
que da Zai
ega ! seu
analiséjan-
do assim:
da Zai
lais i i
su es inis
eiksnys,
enka a i-
nys, a
sakinyje
asa q
enka
da Zus
lais i i
eiksniu"la-
ikoma só
lais i i, a
a iniu en-
ka, Is
ik yjiy
joki imy
undamen-
iniy
sakinio
daliy
sudé yje
nej yks a,
ikSkai
odos
i&kéja Gia
supplemen-
inys
gal ys
linksnyje.
J.
Jablonskis,
alandoéd-
ando sob e
sakinius
com
a dininku
e
su es iniu
a iniu,
indica que
ais
sakinius
nag inéja-
n ~ pode
bi i mui o
subjec i -
umo. Na
ase é
p eciso
ugiai
ki s i,
pe gun an-
do, o que é
p eciso
aze , o
eiksnys
se á ugiai
ki s i, e
Klausian , o
que di o é
sob e
ugius,
esponde -
emos:
ugiai
ki s i
p ecisa.
Vá-se,
p ecisa
a a s i
conside is-
sim
con iniu. F,
Spech ,
min. eik.,
6970, 1 J.
Ziugzda, 2%
Li uiy
kalbos
g ama ika,
2, 8, 1955.
32Exemplos
i ado i8 lá
mesmo. 1%
Rygiskiy
Jono
Lic uyiy
sin aksiy
языка,
25-26,
Seinai, 1911,
234
Como emos,
Jablonskis não
J.
dá algum
c i é io de
aco do com o
qual possa
bi y a ibui
comp a j ao
acção
na a i o,
indicando que
isso depende
de
a
Klausimo,
loginio
ki io
i
.
.
Analoginés
cons uções
su
gal
necess&més
a dininku
u ilizadas
¢iau és
Tusy
a mése",
o
a é
18
a.
o am
u ilizadas
i
aSomojoj
usy
!alboje.®
2.
Beasmeniuose
sakiniuose
su
su es iniu
a iniu,
susidedan iu
i§
modalinio
Zodzio
i
bend a ies,
adicionalm-
en e pode
i kilmininko
aleg nis.
Kilmininko
a ojimq
semp e
Gia sqlygoja
daik a a dzio
eiksmazodzio
a
seman iné
eikSmé, p z. :
Raiksmal
sus
ago a
ado meço.
(dalj jy,
odos
ne
quan o
há); man
aiks
Do
Za.les
pas au
(p ieSdélis
pa~ deno a
a ação
incomple -
a);
Né kadu
sedi,
P anokas
a aziuos,
aikia
e.su u.
a ne.§ ;
jam
Raikia
do lhe
k uopu.,
egu
éda...
Se desse
salygojimo
né a, usado
nomeado
aleg nis, plg.
:
Raikia
sumal
ugiai
( isa
ese a);
Muogna
i au
aguona.s;
Nemuogna
mil ai
isk a y ,
ku.
da ik
que
i
.
.
3.
Ta méje
dazni um
i
pouco
di e en e
Sios
g upés
semasmen-
iai sakiniai.
Tai sa-
Chinhas são
mesmas
cons uções,
só nelas né a
modalinio
Zodzio
jis só
numanomas,
anzi y iniu
eiksmaZodziu
Su
u ilizado
ambém
a dininlas,
p z. :
Onde
o
Za.le
do
gau ;
Cia
lies a.s
(kopé ios)
paduo .
a
po os
nulipsi;
a. Ku ni.s
dé , o
dinhei o...
4,
Daznai
u ilizados
ima menis
sakiniai
su
modaliniais
Zodziais
i
non anzi y in-
io
eiksmazodzio
bend a imi,
p z. :
Pasilse
un
ke.lia.
aikia
(p e 8
iagem);
Siunde
asiuo
in
posa.dzia.
aícia;
Maz
do
un
bazo a.
(i
u gy)
p iseis
nu ei ;
NemuoZna
un
jo
jo
(an do
ca alo).
5.
[domi mais
uma okiy
beasmeniy
sakiniy
iiis.
P ê
sum es in-
io a inho
(modalinio
Zodzio
i
bend a ies)
pode bi i
p i apus
bii ojo
ka inio
empo
eiksmazo-
dzio
,,bii i
3-jo
co po
o ma.
P z. :
Ry
aike.
bu. a.
blynu.
isike.p 3
Pi is
aike.
bu. a.
pasku. in ,
né kadu;
Sakau,
maz
(gal)
pasilse
já aike.
bu. a. ;
Raike.
bu. a.
lik
Siol a ai ,
i
né né ;
i
Raike.
bu. a.
já pape. au . ;,
Si ie sakiniai
seu eikSme
panasiis
a iamajq
nuosaka, jais
pasakomas
j
ealiai
ne yks as, mas
.
y.
desejouamas
eiksmas.
Plg. :
Ry
eiké y
blyny
issikep .
,,Bu o%
nelas
nepab ézia
bii ojo
empo.
VeiksmazZodi-
s,,bu o% ais
em sakiniuose
neabejo inai
apa eceu dél
sla y kalby
j akos.
Plg.
3as pa
Hago
6bi0
Obl
GAHHOB
ucHe4b.
Rusu,
bal a usiy,
lenky
idiomas,, -
eikia‘*
Hy2xuo,
Tp96a,
zeba
—
p edika y-
iniai
Zodziai
su
modaliniu
a spal iu
a ibuem à
ca ego ia
bisenos.
Su
jun imi
,,6ni b eles
consumid-
os como
a inys.
Siose
sla y
línguas
,, eikia‘*
sa~ aime
não pode
iS eikS i
g ama ical
empo, só
con a
o
biisena
modaliniu
a spal iu.
su
Enquan opu
lie u iy
kalboje,, eikia-
‘*, embo a
eigkia
eikiamybés
i
sa okg como
biisena, ainda é
eiksmazodis
pode i8 eik8 i
eiksmazodizio
emposus
jung ies
i
be
,,bu i.
Todél
,,bu o%,
addé as
à
,, eikéjo‘,
signi icmés
a Z ilgiu
nada no o
nãouoda, só
pab ézia
ação
ne ealuma.
4
Bionne eb
Ananex on.
cex opa
AH
CCCP.
ann.
I,
17,
1947.
™
A. B,
Wlanupo,
Ouepxu
no
cuu axcucy
PYCCKHX
HaPOAHHIX
opopos,
M1142,
Mocksa,
1953.
‘
235
‘Tais
cons uções
sakiniy
pas eiko e em
ou as
a mése, po
exemplo,
T e eciaus
a méje!®,
ambém e
Linkmeny
a méje, da
qual sepa ou
Malka os
a mé. Isso
eiskia que
eles su gi am
cedo iau negu
ap aSomoji
a mé
a sidii é
bal a usiy
linguagem
ambien e. J.
Spech as
duoda okiy
pa yzdzZiy já
i8,,Summa ou
umpas
iszguldimas
Ewangeliy
szwen y. IV.
BEASMENIAI
SAKINIAI SU
BEVARDES
GIMINES
BUDVARDZIAIS
Siuose
sakiniuose
a inys
i eikS as
be a dés
giminés
biid a dziu.
Veikéjo
bu imo
a é ilgiu Sie
sakiniai
ne ienodi. Uns
jyuses a iniu
i8 eikS a
biisena
nãosei a com
nenhumu
eikéju,
nou os jis
numanomas ou
ig eikS as
naudininko
aleg niu,
exemplo. : P e.
saulai eip
bel a; In
saula.s mui o
saudá el; Ai,
má sem dun u.
; Ma ai, como
pa nos amu
(linksma); Gal
ne amu
(li idna)
Malka a.j,
quando
jauniem, isso
semp e mies i
melho ...
Daznai Gia
a iniu ai
sla iskas
baikia|/baika
eiskigs:
nebloga, boa,
bem (plg. bl .
6aiikxa=6acua-
), p z. : Kad e
uZly
upu iu.ku.,
isso baika;
Siunde
baikia,
nelabai
ka a;
quando
já ugius
su e%,
isso adu
se á io...
Baika*
a méje
jga o
be a dés
giminés
biid a d-
Zio
sen ido.
Con iniu
ou
con inio
sudé ie
ele pode
i e
pessoais
sen inhei-
os,
exemplo. :
Kas me ai
miis
bulba.s
baikia;
Kalniai
(cailinhos)
se á
baika...
Panagia
sen ido
(nebloga,
boa, bem)
Zodis
Oaiika
u ilizado,
ma y , e
-kai ku iy
bal a us-
iy
a miy?.
V.
SUDETINI-
AI
BEASME-
NIAI
SAKINIAI
Malka a
a méie
amplame-
n e
usados
ais
cons u-
ção sem
nome
sakiniai: né a
Be + que
+ somos.
3 a.
eiksma-
zodZio
o ma é
‘Pa yzd-
ziai: Né
kas a.ia.
(né a
sob e ka
aSy i);
Né cas
comega.
(né a ko
algy i,
alimen o-
); Né kas
duna
(né a
Zolés);
Né kas
pe.ni
(né a
kiaulés);
Paliii e,
(lie ingas
pe íodo),
é né que
abalha
(né a ko
abalha-
); Há que
pjauna
(ge i
ja ai); Y
kas ma.la.
(y a
g idy), só
né gi nu.
; Y kas
siu. a
(y a
meziago-
s), só
nãou
Gésa.
( empo).
né
2. + onde,
quando +
somos. 1;
3 a.
eiksma-
zodzio
o ma.
são
P z. : Tai
dia né
ku
mauda.s
(né a ku
baña se);
Né kadu
e
aps elka;
Gal
não. a.
kadu
a.sa. ;
Né ku
de.da
la.pai; A&
hei deja-
u, ale
nebu. a.
kadu
klausa.3
Y ku
gama.
(y a ku
gany i);
Y kadu
Ga man
ple.pa... 8
Z , J.
O ebski,
Wschodni-
oli ewsk-
ie
na zecze
we ecki-
e, cz. I,
400. 1,
Telen iu-
ko
nea spau-
sdin oje
candida i-
néje
dise aç-
ão,,Mccu-
eqosanne
B o6nacTH
Genopycc-
koh
auanex o-
no un‘',
[nnck,
1949,
andame
exemploj-
,,Tonsp
saiiuxa y
y Tlinck,
Gai sho ,
a panys,
mpaygza
wW40
Obi10
Tquopy".
236
Tai sa o iki
sudé iniai
inpe soniais
sakiniai
inpe soniais
su
pag indiniais,
nos quais há só
a inys,
iS eik8 as bii j
eiSkian iais
eiksmazodyiais
né a, é,
inpe soniais
complemen a
Salu iniais
aseios
i
(cas
a.3a.,
que
comega.,
onde
mauda.s
i
.
.).
Sie
sakiniai
jdomiis
ick
sudé ies,
ick
eikmés
a z ilgiu.
Como ma y
paaiskinimy,
ig
sakiniuose
j a dziais
su
a dininko
eselnis
,,‘kas
eiSkia
obje o.
Em
algumas
ou as
mése
as
,,‘kas
eiSkia
eikéja
(né kas
algo né a
algy ojo-
).
i
Li uiy
línguas
ado éliuses
ais sakiniai
né a
nag iné i.
J.
Jablonski,
alédando
sob e as
p incipais
pa es da
sen ença,
daoda mui o
okiy pa yzdziy
j ai iy a miy.®
nea siZ elgian
i8
isso, nelas
a dininkas
eigkia objec a
I
eikéja,
j
a dininkas
a
eiksmazodzio
o ma
conside am
loginiu eiksniu.
a
Malka as
a més
i
a Z ilgiu isso
bii y inco eu,
pois
Gia
a dalis a
eiskia
obje o.
[8S eikian
eikéja, é
u ilizado
bene iciá io:
Né kam
aina
(né a
Z, qual
ci y);
ajuda a
Y
quem
(y a
padéjéjas);
Né quem
ajuda
(né a
padéjéjo).
Podeima
daik as, que
em odos siy
kons ukcijy
Salu iniuose
sakiniuose
eiksmazodz-
iai aSo, algo
i . , só seu
o ma
su ampa
su
3-jo
co po
o ma.
O
segundo
sua
o igem
cia é
alguma
ou a
o ma.
Jablonskio
exempldzi-
ai
mos am
que a mése
Gia j ai uoja
eiksmazodzio
o ma.
Cia pode
bi i:
somos.
1.
eikiamo-
sios
iigies
pa icipi-
,
liepiamoji
nuosaka,
a iamoji nuosaka
i
.
.
3-jo
a.
o ma
Si uose
sakiniuose em
seu sen ido
emena
anasmenius
eiksmazodizius,
pois eles ambém
não denunciam
eikéjo.
Salia
sakiniy: né
kas alga.,
né ku
mauda.s,
né kam
qina
u ilizados
sakiniai
bend a imi:
né algy ,
né ku
i
maudy is,
su
né kam
ai , kam
ko
padé
y
i
.
.
Ne e min-
iy kok
no s
desse
di e en e
de
consumo
désniy não conseguiu.
Be
abejo,
odos
Sie sakiniai
mui o
jdomis
sudé ies
eik&més
i
a z ilgiu
em bi i
i
placiau
nag inéjami,
com base
ki y a miy
dados,
HEKOTOPBIE
THIIbI
BE3JIMYHbIX
MPELJIO)KEHHM
B
FOBOPE
:
JEP.
MAJIBKOBKA
(BCCP
Mc ucaa-
pabckuii
p-H
Mo uaesckoi 062.)
M. K,
CHBHLU-
KEHE
Pes wme
B
c a be
aé ea
onucanue
HaHGonee
XaPaKTepHbIX
JIN
T oBopa
ep.
Manbkoska
Oe31H4HBIX
npel ioxenuii.
Besaugnpie
Tipeqioxkewua
paccmaTpHBal-
OTCA [aBHbIM
OOPasoM
C
TOUKH
3peHHA
HX
COCTaBa
H
BbIPAaKeHHA
CKasyemo o.
PaccmaTpHBalo en
cilexyioulue
THUD
npeqoxeHuii:
I.
BE3JIMUHbIE
TIPEAJIO)KEHHA
C
BESJIMYHbIMH
JIM
BE3-
JIMYHO
YNOTPEBJIEHHbIMH
PATOJIJIAMH;
*
Rygiskiy
Jono
Li uiy
linguag-
em
25,
sin aksé, Seinai,
1911,
237
Il.
BESJIMYH-
bIE
~TIPEQJIO-
XKEHHA C
HEPOJIOB-
bIM
CTPAJIAT-
EJIbHbIM
TIPHYACT-
HEM
IIPOUIEZII-
ETO
BPEMEHH
(B
CKAS3YE-
MOM).
npeasio
S axwkeH-
ua WHpoKO
pacnpoc -
paHeHb! B
oBope.
Cpenu Hux
Pasnuyalo-
TcA
NpeAo*Ke-
HHA C
HeyKa3aH-
HbIM
NPOHSBO-
AHTeNeM
JelicTBUA
H
NpezOKCH-
HA C
YKA3AHHb-
IM
NPOMSBO-
ANTeIEM
JelicTBHA
(B
POAHTeIb-
HOM
ma exe). B
nepesix
mpeqioke-
nuax
yno pe6s-
eTca
jonosHeH-
e B
HMeHHTe-
bHOM
majexe.
3-32
NONHO O
OTCyTCIB-
HA
peadibHo-
o cy6ek a
je icTBUA
HMeHUTe-
AbHBIi
Tlazex
o6ekTa
Nepeocmb-
icnuBae c-
a,
NPpHOMM-
KaeTCA NO
SHaYeHHIO
K
HOCHTeW-
IO
CocTOAH-
HA,
BbipaxeHo-
o
mpnyac u-
em.
Hanpumep,
Jai pal? as
ge. as
nu.pi k a
(aaa He
xopoulee
nanbTo
KynseHo).
Bsoeli pamma ake VW. Sl6nouckuc OTHOCHT TakHe NpeAIOMeHHA K JHUHBIM. III. BE3JIMUHbIE MPEAJIOXKEHHA C MOJAJIBHbIMH CJIOBAMH, B ecb
HaNGonee
HHTEpeCHbIMH
ABAAIOTCA
NOKEHHA
C
MOMa/bHbIMH
COBaMH
M
HMeCHHTeJIbHbIM
Na exom
B
OOeKTHOM
3HayeHHH.
Nu ele
silke.
ne aike
(6Bayk/ibHO;
NoMBITb
ceyeqKa
He
Hago).,
B
pammMaTHKax
auTORCKO O
sA3bIKa
TakHe
NpeAO%KeHHA
TakxKe
OTHOCATCA
K
AMYHbIM.
MudbHHuTHB
Hu
HMeHHTeW
es abelec
NajlexK
CyuleCTBHTeNbHO O
paCCMaTPHBAIOTCA
KaK
COxKHOe
NosexKaulee,
a
MOJlaJibHOe
CJIOBOKak
CKa3yemoe.
S o Tun
Mpeqso xKe-
nuli
BkMOYaeT B
ceOA
HECKONbKO
pa3sHOBUsH-
OCTel H
CpeqH
HHX
ToxpeKeHusA,
B
KOTOPbIX
CJIO*KHOe
CKasyeMOe
(MOMabHOe
cu10BO+HH(PHHH-
THE)
NOM
BAWAHHeM
CBAHCKHNaX
S3bIKOB
OCNO%KHEHO
(opMoli
3
aula
Npollepme o
Benu
apema o a
,,ITObb:
Rye
aike.
bu. a.
blynu.
isikep
(Byksanbxo;
sapTpa
Hao
Op io
G nHoB
ucne4yb),
Banaue
Mapnee,
T.
K,
N0-
HOOHOe
OcNO*KHeHHE
CKasyemo o
BCTpeyaeTcA
HB
JINHKMAHCKOM
obope
(OT
koTopo o
oTkodos-
ca
MaibKos-
ckuli
opop) H
B Apy ux
oBopax.
IV.
BE3JIMYHbIE
MPEAJIOKKEHHA
C
HEPOJIOBbIM
TIPHJIATA-
TEJIbHbIM.
B
Kayec Be
ckasyemo o
MoxeT
ynoTpeGATECA
cnoBO bdika
co
SHaYeHHeM
,,XOpoulo,,-
,HHYe O
(cp.
Gesopyc,
GOalika=GacHsa),
KOTOpoe oc-
MBICJIHBAe-
€TCA KaK
Hepo lopoe
npHJia aTebHoe.
V.
CJIOKHBIE
BESJIMYHDIE
TIPEJWJIO)KEHHA.
Kak
caomuie
pacCMaT-
pHBaloT-
caA
Npeslow-
KeHuA
THNa: né
(y ) kas
comega.
(GyKBas-
bHO: HeT
(ecb),
470
ega , né
(y ) kadu
aps elka
(GykBadlbHO:
HeT
(ecTb)
Co a
o e-
Bae cn).
Tnapubie
npeqnoxkeHHa
COcTaBAAIOT
a oJbI
ObiTHA
(ecTb,
HeT).
B
TIpHAaTOUHbIX
AONOMHUTEJIbHBIX
C
MCCTOHMCHHAMH
HMCHTeVIbHbIii
Mazexk
MecTOu-
meHHa
,,cas
oGo3HayaeT
oGekT.
[aa on
B
HUX,
NO-BHAUMOMY,
TOMbKO cooT-
HOCHTCA
C
(popMoli
3- o
AHUa,
a
NO
NPCXOxKAeHOMHIO
MOXET
ObITb
HHOIi
(popmoii,
Tlo
oBopam
3ecb
BBICTyNaloT
pa3Hble
la ombHbe
(opMnl.