scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Biržų tarmės įvardis

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Biržų tarmės įvardis

Author: I. Jašinskaitė
Year: 1959
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2002/2101
CPIETUVI-
U+KAL
BON RIOS
KLAUS 1M
AT N
LITuyos
TSF MOK
SLU AK
A-D EM
Eidos
BIRZU
TARMES
IVARDIS
I.
JASINSKAITE
Bi Zy a mé
appa iene
aukS ai iams
y ieciam
pun ininkams.
Ki is
a méjc
a au o
nejp as ai
salygiskai
—
i8
ogniia
umpos
galiinés,
o
i§
lungos galiinés
non i i abile.
Mol o
su umpéjusios
Zodziy
galiinés: i
b e i oci
nuk i e
isk i e, i
a
lunghii oci
d ibalsiai
su umpéje.
i
Ta mei
Siek iek
i akos
da o
la iy
lingua.
Bi zy
a més
a ea
comp ende
Bi zy la
ci à
apolinkes
mazdaug
10
km
spinduliu.
Cia
ap agomas
os
a més
i a dis.
Bi zy a més
j a déiai, come
li e a u i inés
delle, scis somi
i
pe sonali,
sang azinj,
sa ybinius,
i
pa odomuosius,
pazymimuosius,
klausiamuosius,
san ykinius
neZymimuosius.
i
Jy
a osenoje
è kai ku iy
ski umy dall
li e a u ai i-
nés lingua
j a dZiy
ya osenos,
p z. :
Bi zy a méje
nepazjs ami
sa ybiniai
j a dziai manas,
a as, sa as,
maniskis, a iskis,
sa iskis, miisiskis,
jusiskis, in ecej
u ilizza i
kilmininkai mio,
uo, p op io; lk
in ecej.
0
jy
j a dzio
Ru is a mé
consuma
ka as;
j a dis
kiek ienas
a méje
sos i ui ia-
mo
bal a usisku
koznas.
Quan o
più da
Ik.
di e is-
ce
a més
j a dziy kai yba.
Come
i
Ik., alcuni j a dziai
kai omi solo
aleg niais nume ici
ques o i cosidde i
nonimininie
j a d%iai, al i
i
kai omi aleg niais,
—
nume iais
giminémis ai
pa en ini i a dziai.
Nonimininiams
j a dziam
appa engono
pe sona pe sonali,
sa ybinis j a dZiai
i
kas, niekas, u o.
I
i
II
i
Essi nel
asinio
no malmen-
e
sos i uisc-
ono
daik a a d-
zius.
—
Gimininie
j a dZiai u i i es an i.
Essi dice ano
cambii ia
biid a dzius, 1,
Negimininiai
j a dziai
Vienaskai a as,
aSe~wBei, h,
je~ ijei
mané&~maniés,
mani *~mané, man
~mané,
a és~ a iés,
au : ~ a é,
dii~ a e,
sa 8s~sa iés,
sa i'~sa é,
sdi i~sa e man,
du, sdu
mani~mané,
a mane,
~ "~ a é,
dii~ a e, sd,
sel , sail~sa e
man, i ,
V .
mani-~man-
yjé,
a i'~ a yjé, sa *e~sa yje
ax
OZ
-
187
Daugiskai a
V . més,
ju s
Ki
mi su.~-
miisy, jisu.~jisu
N. mim,
jim
G. mum,
jum
I mum,
jum.
V .
mumiS~mu-
mysé,
jumi:3~jum-
ysée Vn.
nome,
ilgesnés
o me ha
p idé a
em a ing
dalele.
Poiché II
pe soney,
p idéjus
dalele -ai,
susida é
hia as,
ques o
jsi e pé 7, 0
po j -ai>-ei.
Secondo
analogija i I
pe soy
p idé a -ei
in ece di
laukiamo -ai.
Vn. kilm,
u ilizza e
ejopos
o me. La
p ima
o me ha 7
kamieno
daik a a d-
ziy n, kilm,
galiine, che,
p obabilme-
n e, è nujai
j es a
secondo n.
i dg.
icininkus,
u in¢ius 7
kamieno
galiine.
Fo mos
man@,
a @, sa é
appa ado i8
senyjy
kilmininko
o me su
p idé u
galininko
pozymiu -n.
Jos
a méje
consuma e
e galininko
senso.
T umposios
o me sono
l'an ica
kilmininko
galininko
o me.
Ta méje le
ebe a o-
jamo nel
senso del
kilmininko e
galininko, o
lk. uno solo
nel senso
galininko.
Vn. o me,
mda u ilinio
n
minkS umas
indica, jog
-i<-ie ia
nuk i o
éliau, negu
Ik,, odél n
da nespéjo
sukie é i.
Vn. gal.
Z . n.
kilm. ;
Vn. in.
one i8kai
coincide con
n. kilm.gal.
umposi-
om o me,
ai ene le
quelle
s esse
o igmés
o me lyg
nebii y
pag indo,
Panagios
yn. jn.
o me
su enu e
in alcune
al e
a mése, e
anche la iy
lingua
a miy
dalyjel. Dg.
naud. ha
ampiamen-
e
di uli usia
a mése
o ma be -s,
sudi a a
secondo
al i
mol eiskai-
os
u ilizzinink-
us, che
Siose
a mése
hanno
d iskai os
o me o
galiine. Dg.
gal. i in.
coincida.
Inagininko
o ma
co espon-
de lk. o me
mumi, solo
a méje è
numes a -s
secondo
analogijq
con al i
a més
mol eiskai-
os
jnagininka-
is e
nuk i es 7
secondo
a més
one inius
désnius.
Ta més dg.
gale is
u i8kai
di e isce
da lk,
co ispond-
en e o me.
Tali s esse
o me sono
o a e e in
alcune al e
lie u iy e
la iy
a mése.
Endzelynas
ali o me
del galininko
conside a
u ilizzinink-
ais o
jnagininkai-
s,
consumam-
ais galininko
sensome®,
Come è i§
iesy,
di icile
di e.
Vienaskai a
V. kds,
njeks,
iskds
K. kd ~k6,
niéka~w-
niéko,
iskd'~ i-
skd N.
kdm,
nickam,
iskam G.
kihwky,
nieku.~ni-
ka,
isk l~ i-
sky I.
kb~kud,
nisk~nie-
kii,
nieko~ni-
ékuo,
iski~ is-
kud 1 Z ,
D . F .
Ku cha ,
G amma-
ik de
li auisch-
en
Sp ache,
§§ 854,
855, 859,
Halle,
1876. J.
Endzelin-
s,
La ie§u
alodas
g ama i-
ka, 347 §,
Riga, 1951.
2 Z , J,
Endzelin-
s,
La ieSu
alodas
g ama i-
ka, 352 §,
Riga, 1951.
188
i a d Siyziy
di e niazio-
ne da
Ik.
poco
quan o
di e iscano.
I a dis
iskds
¢a méje
i& isai
galiininio
ki iamen-
o
o, 1k.
—
senninio.
Sie a d
jZiai ha solo
unacasi a.
2.
Gimininia
j a dziai
Gennini
j a dZius
pa ogissi-
ma
apZ elg i
secondo
kamienus, @
kamienas
Vienaskai a
e o i i ds,
as
~ asai,%. -
as~Si as,
k . s~ki as
a i me i ~
d'~ d a~8i-
o,
k , a~wki -
o,.
i a dm,
3. am,
ki ém s
Ss a ys: +
wm~ y,
$ . u.~
Si a,
k . u. ki-
a nae s
ag
6~ ud,%-
. o~Si u-
o,
ki ~ki i
e ae a
.
dm~ am-
eé,
4. am~si ame, ki dm~ki amé
QA2AS
<n
Daugiska wis,
H. e~si ie,
klé~ki i h,
S u, bi e
iem, S. em,
ki jem
is~w uds,
SH gs~Si uo-
s, ki s~ki iis
isw ais,
im~ aim,
H. es~Si ais,
Sil em~Si ai-
m,
ki is~ki ais,
ki em~ki aim
V .
uds~ uosé,
S. os~Si uos-
e,
Ri os~ki uo-
sé T dAMO
Anche
linksniuojami
ands, ka s,
i.s s~ isas.
Vn.
ie .
i ap ade
hai galiine
in ece
waukiamos
i agalés.
T i ap adé
p iegaidé
Gia,
appa en -
emen e,
appa so
secondo
naudininka,
che a mé
coincide
su
localeink,
nuk i us
del suo
galiininiam
-e.
Dg.
naud.
o me ha
be
-s, compila o
secondo
al i u en i
poliskai o,
che nel
a mé hanno
d iskai ine
galiine o me
d iskai o
u enden e,
Dg.
a
jn.
ha
duejopas
o me.
La p ima
o ma
coincide
su
lk, nelle
co ispon-
den i
o me.
An osios è
speci ic inis
a més
naujada as.
Tokia
galiine ha
u i
Bi zy
a més
(j) kamieno
a
a dazodZiy
jnagininkai.
Especial-
men e lei
a isca-
e da
Bi zy
j
Siau és
aka us,
do e
1k.
o me quasi
non oja e.
La base ali
o me so ge e
u pacioje
a més
mo ologijoje.
Poiché isy
ki y kamieny
a daZodziai
mol iskai os
jnagininke
hanno
o ma e
d iskai ine
galiine,
ques o essi
inendosi
a
-m, ecc.:
galodm, akim,
pelém,
sumim, ém,
bal ém,
bal é§om,
Pagal
analogija
jais galiininis
kamieno
a dazodziu
su
mol eiskai -
os
-s
({)
a
jnagininke è
s a o
sos i ui o
-m, p im u
d iskai inés
i8
galiinés.
oki biidu susida é
o me kaln:m~kalnaim,
ba em~bi aim,
b édlem~b iliaim,
ém~ aim,
%. em~8si aim,
bal m~bal aim,
bal aisem~bal aisiaim
i
.
.
Lk.
o me sono,
ma y ,
naujesnés,
appa iuse
a méje
éliau, Ik.
j akoje.
Quindi
189
Siu
speci iniy
bi Zie isky
o me
galiiné
appa ado
Con aminazioni
biidu, k y-
Ziuojan is
senajai
({)a kamieno
plu iskai os
jnagininko
galinei nuju
a miniu
su
plu iskai os
jnagininko
poZymiu
-m, Jai
jsigalé i
galéjo
padé i
la iu
lingua
inagininkai
é iem
ipo
galiininiu
su
-m, da
kamienas
Unaaskai a
i
egli,
jisi~jisai,
éks,
oksi~ oksai
.
jd ~jd,
okd-~ okis
.
jam, okim
jeSjI, oki
~ 0kj jo~jud,
k~ oki ,
cokb~ okiud
jém~jamé,
V.
okém~ okiamé
As
TAZ
Daugiskai a
V. jé~ji€,
okB~ o-
kié
K. ju,
coki:
N. jiém, okiém
jés~juds,
éki~ oki s,
G;
okds~ okiuds
jés~jais,
jim~jaim,
J.
okés~ okiais,
okém~ okiaim
V . dos~juose,
elles~ okiuo-
sé
Così come
aleg niuoja-
mi dks, jdks,
i
nejoks,
Si. oks,
ki éks.
Tu o six
i a dziy
di e niazio-
ne poco a cui
di e ~ da
1k.
co ispond-
amy a dziy
di e niazione.
Vn.
nome.
a méje
u ilizza i
em a iniai
i a dZiai.
Vn, ie .,
dg.
naud., dg.
in.
ski umai
nuo lk.
paaiSkinami
così, come
kamieniy
a
j a dzZiy.
I a dis
dks,
di e sam-
en e da
Ik.,
a méje
i& isai
ossi one.
Salia
jp as iniy
n.
in.
i
dg.
gal.
o me
Sis al i ipo j a dZii
i
hanno o me più
o
lunghe
hesu umpéjusiomi
galiinémis
ques 'ul ima o ma
su
—
Ik.
non ojamos.
I a dziai
s.zoks,
Ri éks,
nejéks
ki iuojami
Saknyje,
o
ne
galiiné,
come
al i
Sio kamieno
j a dziai, o
kamienas
Vienaskai a
Vi 16, S. o,
ki ~ki a
és~ ds,
4. os~éi os,
ki is~ki ds
N. di,
K.
S. ai~si ai,
hi di G.
ha g,
d.u.~Si a,
R . u.~ki g
L. 06, S20,
Si. ~Si a,
kic~ki a
Vis di,
S. ai,
hi di
190
Daugi a
ds, S. s,
R . os wh,
S. u., hi k
ém, S. om,
ki ém 8s,
S. os,
i. s~Si as,
Ri s~ki as
QZR< ém,
H. om,
ki ém
.
és~ os-
e,
s. os~di ose, hi ds~ki osé
e
oe
Così anche
aleg nia a
ané,,ana‘,
ka é,,ka a,
is~ isa. Vn.
nome. jdomios
ipo di o ma
é con
nejp as a
galiine.
Possibile cosa
che sia
em a iniy
o me
lieckanos,
Em a inei
dalelei -ai
p adéjus
zymé i
a méje
y iskosios
giminés
i a dziuo iniy
o me
ienaskai os
a dininka,
mo e iskosi-
os giminés
i a dZiuo iniy
o me
posi miu
j a dziui
0
+i
(ja), as.
i a dis
galéjo
secondo
analogijg
comincié i
anda e
em a inés
dalelés
unzioni.
okio
biidu
secondo
bdl asai,
bal dji,
(bal dja)
Salia
em a inio
j a dzio
asa
galéjo
appa as i
¢dji
( dja).
Che
8i
nuo amen e
appa sa o ma
non e a
a méje
i a dzZiuo iné,
indica ques o,
che j a dis
p idé as solo
ienaskai os
a dininke, a
ol e a,
j a dZiuo iniai
i a dZiai
a méje
ne a ojami.
Poiché j a dis
ji (-ja) ¢ia e a
puinai
o malinis
appendice,
appa eades dél
analogijos,
ques o lui
acilmen e
galéjo nuk is i.
oki biidu i
dji, ( dja)
a méje
pasida é j, o
paskui d. Toks
su o éjimo
Bi zy a méje
one iskai
jmanomas, plg.
n. ie .
Sakd<akojé,
gal d <gal ojé,
do e anche
nuk i o
gal ininis oce,
in segui o
0
7.
I a dzZiuo inése
a més o mose
ipo
bal dj<bal 6ji
(bal éja)
7
i8liko, nes
Cia egli
pab ézia
j a dziuo i-
nés o me
y8j
i a dziu j7,
quel ySys
su
a méje
anco a
0
abbas anza
o i.
Quindi o me ipo
necessé y
conside a si
2é
su o éjusiais
em a iniais
j a dZiais, os
pacios iigies
da iniais, come
a minés o me
ipo sasé~ asai.
Vn.
jn.
Salia
jp as iniy
o me
u ilizza e
neai8kios
kilmés o me,
one ikai
su ampan ios
y iskosios
giminés
su
kamieno n.
a
jn.
o momi.
Vn.
ie .
u é y
bi i
26(7)< ojé,
ma
secondo
n.
naud.
o ma
usa a di,
nes e ki y
Kamieny
ienaskai -
os
ie ininkai
p ia éja
alla
naudininky.
Dg.
naud.
i
jn.
o me ha
be
-s, come
u i gli al i
i
a més
a dazodziai.
Dg.
gal.
o ma ipo
cds one ikai
coincide con le
co isponden-
i o me
su
y iskosios
giminés. Ri eni
di che kamieno
dg.
o
gal.
c<és is lyg
nebi u
pag indo,
pe ché
j a dZiuo -
iniy
biid a dziy
mo e i8ko-
sios giminés
dg. gal.
bal sis
<bal ansias
indica che
n
Sioje
galiinéje e a,
juk
o
biid a dziai
gioniuojami
secondo
j a dZius,
Quindi o ma
és ha
kazkokia
ki q
o igme.
Gal bii ,
gio ipo
o me,
anche n.
o
i
in, panasios
o me, sono
y iskosios
giminés o me,
dél kokiy no s
p ieZas iy
p adé os usa e
mo e ikosios
giminés senso.
o kamienas
Vienaskai a V.
j , jing~jinai,
céke~ okid,
oki, coki*
K. js,
okds
N. jai,
cokdi
19}

G, ji~j§,
cok
~ 0kig
I. 76,
céR~ ok-
ia
V . jd ,
okdd
Daugiskai a
V. jés,
okés
K. ju,
oki
N. jdm,
okim
G. jés,
ék8~ o-
kias
J. jém,
okbm
V .
jés~jos-
é, okds~ okiosé
Così anche
aleg nia a
kék~kokia,
i
koki*,
j8R~jokia,
#. ok~Si okia,
isdk~ iskia,
ki ék~ki okia,
Pas a ieji
es j a dziai
ki giuojami
i8 isai
Saknyje.
[nomis
cdk~ okia
i
al i ipo
o
j a dziai,
di e sam-
en e da
lk.,
a méje
è i§ isai
ossi onai,
Vn.
nome.
o ma
ipo soki,
semb a,
sono
quelle
s esse
iigies,
come
2d, #. 0,
and,
bi en ,
em a inés
nuk i usia
su
galiine.
Quindi
oki:
<* okyji
(* okyja),
che indica,
jog
Salia
jo
kamieno
j a dZiy
su
galiine
+a
a méje
e a
i
j a dziy
galiine
su
~ji
<
+i‘, eg.,
j a dzio
* okyji
(* okyja)
p imo
componen-
e e, o se
bi , < oki.
7d
Cad ali
d ejopos
galiinés
kamiene
jo
jmanomos,
ki y kalby
be
ak y,
indica
lie u iy
lingua
i
d ejopi
kamieno
daik a a -
jo
dziai, p z.:
aldzid,
d asid be
ma i.
Vn, jn.,
n.
ie ., dg.
naud., dg.
gal.
i
dg.
jn.
ha di
ques o
ipo
o me,
come
o
kamienas,
odél
jy
ski umai
da
Ik.
paaigkinami
così come
kamieno.
o
TZ a diai
s esso,
s essa;
Vienaskai a
V. s esso,
pdi~pa i K.
pa é8~pa i-
és, padis~
pa ios N.
paéaim,
pakdi G.
pé i.,
pd &u.~pi -
ia J.
pad~pa in,
paé~pa ia
Vu
paédm~pa -
iamé, pacdi
Daugiskai a
V. pa is,
pa éns
a d., n.
K. pa ,
pac
N. pa iém,
pacdm
G. pacs~
pa iis,
pads~pa-
ias
1.
paé&s~p-
a iais,
paéin~pa iaim, pacdm
Vi.
paduds~-
pa iuose,
padds~ paciosé
192
'Caip is o,
in alcuni
di e nie i
j a dis ha
un ecchio
is
kamieno
galiine,
ecc., n.
i
kilm., n,
gal, dg.
i
nome.
Da
Ik.
yn
di e isce.
ie ., che
ada a o a
n.
u il., come in
al i
i
i a dZius.
Dis in ame-
n e da
Ik., n.,
naudininke
mo e igkosios
giminés
j a dis
ki éiuojamas
galiinéje.
Daugiskai os
jnagininke
y iskoji
giminé g e a
Ik, ha
o ma
speci ica
bi Zie i8ka
su
galiine, di
cui già è
s a o
pa la oé -
a, 3.
Sudu ini
i a dZiai
Come lk.,
i
a méje è
sudu iniy
j a dziy,
pyz. :
ii. kas,
kaskas,
ka&i kas,
ha inkoks,
bilkas,
bilka as,
bilkéks.
Essi di e ni
p o eggono
così, come
linxsni
p o eggi i i
ju
secondi
componen i.
Sudu iniai
i a dziai
né_ iéns,
ke_kds
di e niuoja-
mi come
iéns, kas,
i a dzio
as_pa s
di e niuoja-
mi abu
Zodziai,
j a dzio
oks_pa'?
—
Zodis
p imo.
MECTOMMEHHE
BUP)KANCKOLFO
FOBOPA
WI.
AWMHCKAMTE
Peswome
Mec oumenua
Oupxalicko o
Pobopa,
KaK
H
JIHTepaTypHO o
s3bIKa, pa3-
AeMHOTCA
Ha
JIMYHbIe,
BOSBpAaTHbIe,
MPHTAMKATe/bHIe,
BONPOCHTembHLIe,
ykaSaTeIbHbIe,
OTHOCHTC/IbHBIe,
ONpeAeIMTeNbHBIe
HM
Heonpesen éuHe.
B
CKIIOHEHHH
MeCTOUMeHHH
Oup2xKalicKo o
oBopa
H
JIMTepaTypHO O
AgbIKa
uMe oT-
CA
HeKoTOppie
pasH4HA.
ToBopy
xapakTepHo
amiaTH4ecKHe
mecTOMMeHHA.
Hameyae ca
Teuyjenuua
K
ynpomenmio
cucTeMbl
cKJOHeHHA
B
CBASH
C
Pac poc paHeHuem
a ano uu.
Mu epecuple
WuHpIe
MecToHMeHUA,
e
coBna-
HawoT
KpaTKHe
(opMbl
pOLUTebHOTO,
BHHUTeNbHOTO
TBOPHTeJIbHO O
Haje-
*KOB
B
CMTBEHHOMHC
YHCJIe,
BHHUTEbHOTO
H
TBOPHTeNBHOTO
MayexKOB
BO
MHOXKCCTBEHHOM
4HCHe.
OcobeHHOcTb
HeKOTOpsIxX
MecTOMeHHIi
saKmouaeTCA
B
TOM, 4TO
B
CXHHCTBEHHOM
4Je HC
cOBMaqalOT
AaTesbubIi
H
MecTHBIII
Maze-
2H.
Y
HekoTopsix
mecTouMenuii
MyXKCKOli
MH
%KeHCKHii
pox
uMeloT
Te
xe
opms!
Bo
TBopuTe bHOM
Magee
eMACTBeEHHOTO
aucaa.
B
Topope
BeTpeyaeTca
cieunpuyeckoe
HOBOOOpasoBanHe
—
(popmBI
TBOPHTe/IbHO O
Mazexa
MHO-
*KECTBEHHOPO
YHC/1a
MeCTOMMeHHii
My2KCKOPO
poya.
13.
Kaibo y -
os
quaus mai 11,