IV
KALBOTYROS
KLAUSIMAT,
U
TSR
MOKSLU
AKADEMIJA
a|S
<|<
°
a
DAS
PRADIKATIVUM
IM
LUISCHEN LITA
P.
TROST
I.
Mes da
ne u ime
pakankamų
Išaiškinim-
as i den
Schwund
des
Neu ums
in
bal iškus
Kalbos.
In
Anlehnung
an
Endzelin!
moko
z.
b,
Vaillan ? ;
De
Schwund
des
Neu ums u i su
ienu i bal ų
kalbas
cha ak e is inių
Zug, obulų
Sumaišymas
ečių
Pe sonas
Singula s
i des
Plu als
de
Ve ba susijungen;
ji u i nuo
Nomina i
des
Plu als išėję
bū i.
In
ienam
Sa z kaip
li .
a d
a -si é é,
daba
a ai
a si é é,
negalėjo
man
su ok i,
a d
neu ale
ob
Plu al
a ba
ienas
eminine
Singula
bu o,
neu ale
Plu al
u ėjo
ai
Iš aizda
ieno
eminen
Kollek i ums
im
Singula ,
ačiau su
plu alische
Maskulin le-
xija de
obliquen
Kasus,
p iim as.
Iš o
a si ado
d iem
ka us
no maliza i-
mas:
neu ale
Plu al
apo
in
ienas
Femininum
im
Singula
iibe ge ii-
h , ap .
wa o,
wa in,
a ba
in
ienas
Maskulin
im
Plu al, li .
a ai.
So a
Vaillan .
Es
y a am
ik a
iena
um
No maliza ima-
s, be kodėl
ado ji čia p ie
duo ų
Laikas
ie oj?
Ob
iena
Nomina i o -
ma ienas
Femininum
im
Singula
a ba
ienas
Neu um
im
Plu al
bu o,
a si ado
iš
Pa adigmenklas
a i inkamo
Wo es.
Die
Fo ma
bu o
neu alus
Plu al, kai
šis
Žodį
neu alen
Singula
possass.
De
Schwund
des
Neu ums
y a keli
in
idg.
Kalbos
in
is o inių
cinge e en,
daugelis ki ų
laiko u i ai
Neu um
iki šiandien
išsaugo i-
*.
Die
Homony-
mie de
Endungen
gali odėl ne
kaip
į eikiančios
Išaiškinim-
as ii den
Schwund
des
Neu ums
aikomos,
nes jos
nejau ina
zu
Homonymie
nuo
Nuomonė
žodes iš
iih e.
II.
Po ai
Neu um
kai
Subs an i
pašalin as
bu o, liko
im
Li auischen
die
singula ische
neu ale
Fo ma, be
o nuo
Demons a i p o-
nomen, kai
Adjek i ai
i isiems
Pa izipien,
ku ios
p adika i
naudojam-
as bū i
kénnen,
gau i.
Šios
Fo ma daba
y a išski inai
p adika i e
unkcija
in
naudojama,
odėl ji čia
u ė ų kaip
P adika i
pa adin i.
Adjek i inis
1
J. Rozwadowski,
Symbolae
g amma icae,
1,
S.
11
., Wa szawa,
1928.
2
A.
Vaillan ,
G ammai e
compa ée
des
langues
sla es,
2,
S.
15
., Lyon,
1958.
4
Ube den
Schwund
des
Neu ums
im
sog.
lie u iški
Jiddish
leis a sau
ik iekia
pasaky i,
kad die
Išaiškinimas
pe lie u iškus
kalbosį aką
abejo inas y a
im
Ž ilgsnis į
kul u gis ines
i ai sąlygos
T ūks an
ki ų,
užsiku o
Ein liisse
Li uanijos į
ai
Jiddische.
219
i
pa izipiale
p idika i
pasi odo
iek
in
įlied igen
Sa zen,
d. h.
be
Nomina i subjek -
as, kaip i
d iglied iniai
in
Sa zen,
d.
h.
su
Nomina i sub-
jek as.
Im
Li auischen
kénnen die
ini en
Ve balsa ze,
be kokiu
a eju isos
d iiglied inės,
g undsi zlich
in
Pa izialsės
sėdimos bus
pe e in os.
I bū en
pe ažiuo-
jan iek
ak y us
in
iek i
pasy us.
in
Kaip
passi ūs
laikomi
ie
Sa ze su
i
m-
-
Pa izipium,
a i inkamai.
ku ios
Pa izipien
pa s.
Pasy ūs
Pa izipienai
y a iek iš
ansi i en
kaip.auch iš
in ansi i en
Ve benas
su o mu-
o as i
ku ios
Umwandi-
ung des
ini en
Ve balsa zes
in
ieną
Pa izialsa as
yks a
iibe eins immend.
D.
h.kend ai
Ve bum
ansi i-
as y a,
so
bus p ie
de
Kon e sija
iš
Nomina -
i į
Geni i i
de
Akkusa i
į
Nomina i ;
kai ai
Ve bum
in ansi-
i y a,
bus aip
so
pa
Nomina i
į
Geni iy, iš
iesų
ienas
Akkusa i-
as ūks a.
Ak y ios
Pa izipia
kong uie en,
be pasy ios
kénnen p ie
Esamasis
ieno
Nomina i subjek ų
inkong uen e
p adika i o ma
pasižymi.
Es
klausia,
kokiam
ikslas
d igubus
Pa izialsės i
dic
inkong uen en
P adika i inės
in
o mos d iiglied inės
Sa zen
a na.
Es
nė a
abejo ina,
kad ak y i
Pa izipia
kaip
Modus
ela i us i
os i
-pa izipia
m-
ansi i en
Ve ba
kaip
Passi um
a na.
P oblema iš-
ka y a
p iešingai ie
i
-pa izipia
m-
in ansi i en
Ve ba, ku ios
seman iniu
požiū iu ne
kaip passi iai
laikoma
kénnen, aip
pa
inkong uen en
Fo mos
ų pačių
Pa izipia
iš
ansi i en
Ve benas,
ku ios
seman škai
kaip
Passi
laikoma bū i
miissen.
Jablonskis
u ėjo die
Disg uenz
de i
m-
-pa izi-
pia aip
pa kaip
Mi el
zu
Iden i ika im-
as
ne iesioginių
Rede,
da iibe
oliau nei
Iš aiška
,, ik
ienos ne
Fak as,
eikiau
de
A kū imas
ienos
Fak
įdės as*.
E
be bu o ne
labai aiškiai
i u ėjo
galiausiai
p isipažin -
i, kad
Disg uenz
aip pa
in
iesiogiai
Kalba
okiom i
ibe haup
en, ji ne
okiom
wo
u ė ų.
Jei iena
kalbą
Ak i um
i ienas
Passi um
u i,
so
leis a si
naudojimas
ieno a ki o
kiek ienam
a ski am
in
Fall ne
beg iind-
en.
De
Naudojimo s i is
Passi ums
y a
im
Lie u iški
plačiau nei
ki i
in
kalbos, nes
aip pa
in ansi i os
Ve ba
passi
Pa izipia
suda y i.
De en
Seman ikas
y a
au zukli en.
Die
Teze su i
-pa izipium
m-
iš
in ansi i en
Ve benas
u i ben
jau į
dalis
unpe séninių
Cha ak e .
Kaip elgiasi
unpe séninis i
pasy us
cha ak e is
p ie ienas
ki o?
Tas
Passi um
nu odo,
kad
duo os
im
Sa z ai
Nomina i subjek-
as de passi e
Pol
(de
Tikslas
ne-,
P adinys) ienos
Veiksmas
y a.
Seman išk-
ai gali nuo
Passi um
ik kai
Bu imas
ieno
Nomina i subjek es
die
Rede
bū i.
Passi e is i
unpe s6nlik
cha ak e is
įžengia
ka u
in
Iš aizda, kai
Agens kai
Passi um
ne
pa adin -
as y a.
Be kaip
ki iems
in
Kalbos
so
gali aip pa
im
Li uanij-
os de
Agens kai
Passi um
sužinomin i
bū i; ku ios
Paminėji-
mas
ačiau yks a
im
Geni i
ie oj
im
Nomina i ,
d.h.
ne
im
Cen inis
aškas
Sa zes,
be
in
Rands ellung.
Tai duoda
Se ze iš
san ykinai
unpe sénlichem
Cha ak -
e .
Visi
Teiginiai su i
-pa izipium,
m-
su a ba be
passi e
ob
cha ak e , u i
unpe séninių
a ba san ykinai
unpe séninių
Cha ak e .
4
J,Jablonskis,
Rink iniai
ai ai,
1,
S,
465
., Vilnius,
1957,
220
Vienas
Passi um iš
in ansi i en
Ve benas
naudojam-
as ai
Li uanijos
aip pa
kaip ki os
Kalbos,
z.B.
la .
i u kaip
agi u ,
nhd.
es
bus a sis ojo
kaip die
dalykas y a
pada y as,
be
eigen iimiai
y a
da
Ve lgemeine inim-
as
Sa z ypus iš
san ykinai
unpe sénlichem
be passi e
Cha ak e
aip pa
kaip die
Disg ue-
nz
in
Sa zen
o
passi em
Cha ak e .
Laikan
en die
Eigena
des
Sa zes
pe die
Randa imas
Agens
su eik as,
čia pe
so
o mali
nep iklau-
somybę iš
P adika s.
Abi
Tipen
s o ė i
im
P iešingai į
_,,no malios
Sa zmodell,
kad pe
Kondominanz
iš
Nomina i subjek-
as i
P adika
žymė as y a5.
Die
Disg uenz
už ik in-
a am
Iš aiška
Handlungscha ak e ,
im
kon as
zu
Eigenscha s-
und
Vals ybša ak e is.
Da ui
iesa, kad
Disg uenz
dažniausi-
ai ka u
su
Paminėji-
mas
Agens
pasi aiko.
III.
Ne isi
Adjek i -
ai ampa
in
P adika i
o ma
naudojama, be
gana nedaug
o male i
seman ische
in
Ap ibojimas.
Es
y a
Adjek i -
a, ku i ne
cha ak e is i-
kų
Gegens inde, o
nuomonė
išd iuken;
okios y a,
es
ku ie ienas
sog.
Da i subjek
leis i.
Die
Adjek i a
in
P adika i
o ma pasi odo
in
einglied ige i
d iglied ige
in
Sa zen; jie
pasi odo
ii sa e
ieni su
ienu
In ini i i
aip pa
ka u su
ienu
Nomina i ,
ku is į
In ini i
įs oj.
Z.
B.
sunku i
pasaky i
Sienas
sunku
piau i.
—
Čia y auja
as pa s
disg uenz
kaip i pas m-
i
-pa izipien
seman iniu
pasy iu
in
Sa zen.
Empendisiai i
Ve inimai
bus į šias
nuo de
Weise
Įs a ymas iš
Sa ybės
ski s y os.
IV.
Y a a
mokymo
sa en iiminių
Sa z ype-
nų
Li uanijos į
ai
Esamybė de
P adika i o ma
zu iickzu iih en?
A ba y a
a i kščiai
die
P adika i
o ma dėl šios
Sa z ypai
esami?
Y a šios
Sa z ypen
iš ihe e
Laikas
ibe kommen
a y a jie
ypa ingiems
an
Typus
des
Li auški
susie i?
Die
Eigen iimybė des
Li auischen
y a ne ik
im
Ausbau
įlied igen
Sa ze,
be aip
pa
im
Esamasis ieno
Typus a p
einglied igem i
d iiglied igem
Sa z. Tai
y a
a ski i i
im
isi šios
im
um
Typai:
1.
Alus
ga du.
2.
Sienas
sunku
piau i.
3.
Mi
salisyyje
Zmoniy
di bama
no ima
i
di b i.
4.
Kieno cia
ba a?
5.
Seny
miskai
mylé a.
Kai ku ie
šių
ipai y a
aip pa
ki ų kalbų
in
a s o auj-
ami, ačiau
lie u iško
P idika i o -
ma singula inė
neu inė
o ma
a i inka, iš
ku ios as
P adika i
iš engęs y a:
1.
G aik.
(hom.)
ob% aya oy
oh xo pa ins
uss.
(17.
Jh.)
epbxo
c adKo
u
denossKo
nadKo.
2.
Ai .
uisse boill
in
dss
do
chiunn
on
ses y a
eis, kad
die
Gliede
am
Gal os
aug i; poln.
®
poloneza
czas
zaczac.
3.
Ahd.
iz
y a
gesc iban
ona hi .
Typus i
4
y a sunkiai
5
ki iems idg.
in
Kalbos
zu
pa i in-
a, jie
užsida o
an
3
an.
3
bis emiasi
5
ka u an
unpe séninės
Ve bal o m,
ku i iš isų
Ve benas
su o muo -
as i iek
pasy iai
iek
nepasy iai
gali bū i
naudojama-
s.
Es
y a inso e n
iena
unpe sénliche
um
Fo ma,
kaip de
Agenis
im
Sa z, kai
iibe haupge-
e
nann y a,
ands ellung
pasi odo.
in
Im
Cen inis
aškas
s o i ienas
P ocesas.
5
Vgl.
A.
Ozols,
Zina niskie
aks i,
La ija
Vals s
Uni e si a e,
XVI séj., sc .
, S17 .,, i
1957.
*
H.
Lewis
H.
Pede sen,
A
Concise
Compa a i e
Cel ic
G amma ,
§
457,2,
Ga ingen,
1957.
221