Ye
BU
be sy
00)
Kose
I
BiOn
e
yeR
O75
KLAUS
M
AF
IV
{i
bo eu.
V
OFS.
ST
SR
M
O.K’S
UY
“A
KA;
DORM
PULA
APIE
SUDURTINES
PRADETINES
VEIKSMAZODZIU
FORMAS
N,
SLIZIENE
Lie u iy
kalbos
sudu ines
p ade ines
eiksmazodzio
o mas
suda o
pagalbinio
eiksmazodzio
bu i
asmenuojamos
o mos
i
sa a ankiskos
leksines
eikimés
eiksmazodzio
esamojo
laiko
eikiamasis
daly is
su
dalely e
be-,
p z.:
bu au
beeings,
biisiu
beeings,
bidiau
beeings,
buk
be-
einas'.
Sudu iniu
p adeé iniy
o my
eikSme
ne a
ienaly é.
P adé iniu
o my
e minas
sako,
kad
jos
u é y
zymé i
eiksmo
p a
dzia,
a iau
Sia
eikSme
u i
ik
bi ojo
ka inio
laiko
p adé inés
o mos.
Jos
eiskia
oki
bii aji
eiksma,
ku is,
os
p asidéjes,
bu o
nu auk as
ki o
eiksmo
a
eiSkinio,
pP z.:
Kai
ponas
ai
asa a
i
pes iems
neleidi
pe
sa o
lauka
pe ei i..."
—
bu o
beuzme gs
Puodzi nui
Smalinis,
be
jam
el
niuk eléjo
paSonén
Gied ai is,
i
as,
nepabaiges
sakinio,
nu ilo
Vien
V
217.
Susi ado
suoleli,
i
jau
Monika
bu o
bei&dedan i
kiauSinius,
kai
policininkas
p iejo
i
man-
dagiai
pasaké, kad
Cia
neleidziama
uzkandziau i
C
VIII
71.
Ma ynas
bu o
bei& iesiqs
jai
anka,
be ,
pama es
a kis a
iena
pi s a,
lyg
nepas e-
bejes
Gaidienés,
nuéjo
oliau
Simon
VK
II
279.
Be
eiksmo
p adzios
eiksmés,
p adé inés
bu ojo
ka inio
laiko
o -
mos
ka ais ei8kia
p aei ies
eiksmo
san ykine
ukme.
Si
uk-
mé
paaiskéja
ada,
kai
is
kon eks o
ma y i,
kad
p adé iniu
o my
eiskia-
mas
eiksmas
esési
ilgiau
uz
ki a
ku i
ienalaiki
eiksma,
eiSkinj
a .
momen a,
no s
objek y i
jo
ukmé
galéjo
bu i
isiskai
neilga.
P z.:
Pa s
ponas
Tadas
Ki la
su
aikais
jau
bu o
uzs aléje
besédjs.
Ki los
sesuo
Ma celé
pils é
a ba a
i
s iklus,
s o edama
pasienyje
p ie
an o
s aliuko,
an
ku io
ga a o
i u as
P
I
197.
Jau
seniai
bu o
buings
kuni-
gu,
kad
ga o
klebonija
S s.
Pi moji
min is,
ku i
kilo
jo
a kaklioj
gal oj,
bu o
kuo
‘g ei@iausiai
paslép i
a klius.
Zigo
b oliai
a klius
jau
bu o
be-
kinkg
i
da
neisk au o
ezimo
Vencl
Ill
231.
San ykinés
ukmés
eiksme
u i
i
ki os
p adé inés
o mos.
P z.:
Ma ysi,
aS
busiu
jau
bemiegqs,
kai
a eisi
manes
guldy i
Jb
I
318.
Pasigailau
Si dyje,
kad
nesu
S .
Ju gis,
buciau
bek em qs
si i
nuo
galo
Zem
II
240.
Kai
a eisim
jisy
agin i,
buki
jau
bedi ba,
ai
ne
agin i
ne-
eikés
Jb
I
314.
1
Bsamojo
laiko
ne eikiamieji
daly iai
su
pagalbiniu
eiksmazodziu
bi i
sudu iniy
p adé iniy
o my
mnesuda o.
67
Taciau
bisimojo
p adé inio
laiko
o mos
dazniausiai
eiskia
numa-
noma,
spéjama
a ei ies
eiksma.
P z.:
P adés
g uoduo i,
bus
i
besqs
g uodas
i§
nak ies
D .
Kamine
kazin
kas
ai oja.
,,Uzsiziebk
ik
zibu i,
bus
beisig iaunqs
i
idy",
—
mas o
sau
aikai
LzP
I
367.
Ry oj
bus
belyjan i,
uome
igsisluosi
Zem
I
184.
IS isinémis
o momis
pasaky ume:
Ry oj,
zia ék,
lis,
uome
iSsi8luo-
si
i
pan.
No s
eiksmo
p adizios
eikSme
e u i
ik
bu ojo
ka inio
laiko
o -
mos,
aciau
i8
adicijos
p adé inemis
adinamos
isos
sudu inés
o mos
su
esamojo
laiko
eikiamuoju
daly iu,
u inciu
dalely e
be-.
Sias
o mas
pi masis
émé
adin i
p adé inemis
K.
Jaunius,
i edes
i
lie u iu
kalbos
g ama ika
bu ojo
ka inio
p adé inio
laiko
pa adigma,
pa-
adin a
bandymo
a ba
p adéjimo
p aeciginiu
laiku
(im-
pe ec um
de
cona u)?*.
Si
adicija
esiama
J.
Jablonskio
1901
m.
g a-
ma ikoje,
ku ,
be
pa adigmos,
duodamas
i
eikSmés
apibidinimas:
,,p
eT-
ei as
mégin asis
laikas
( .
p ae e i um
de
cona u)
eiSkia
oki
pe ei aji
eiksma,
ku is
nei yko,
ik
bu o
bei yks as
ki am
eiksmui
i& ikus”3.
1919
m.
g ama ikoje
J.
Jablonskio
suda y a
jau
is isa
sis ema,
pa adin a
sudu iniais
p adé iniais
laikais*.
Nuo
o
laiko
ji
duodama
isose
lie u iu
kalbos
g ama ikose.
P adé iniy
laiky
e mino
sa oka
J.
Jablonskis
p aplé e,
i aukdamas
i
sis ema
ienodos
da ybos,
be
ne ienodos
eiksmés
o mas
i
pa adin-
damas
jas
,,p adé ojo,
isigaléjusiojo
eiksmo
laikais"5,
1922
m.
g ama i-
koje,
ap a damas
a ski us
p adé inius
laikus,
eiksmo
p adzios
eiksme
jis
eisingai
p isky é
ik
ba ajam
ka iniam
p ade iniam
laikui®.
Tuo
budu
p adé iniy
laiky
e minu
im a
adin i
o mas,
eiSkiancias
ne
ik
eiksmo
p adzia,
be
i
unkan i
eiksma,
p ieSingai
a lik iniu
laiky
e minui,
ku iuo
adinamos
o mos,
ei8kianCios
a lik a,
uzbaig a
eiksma.
P adé iniu
laiky
i
nuosaky
sis ema
né a
okia
pilna,
kokia
ja
y a
pa-
eikes
J.
Jablonskis.
Bi ojo
dagninio
laiko
i
geidZiamosios
nuosakos
o -
mos
kalboje,
a odo,
y a
ne a ojamos.
Geidziamosios
nuosakos
o mu
neda é
ne
J.
Jablonskis,
0
jo
pa eik i
bi ojo
dazninio
laiko
pa yzdziai
y a
ka ojami
i
isose
élesnése
lie u iu
kalbos
g ama ikose.
Nei
sne-
kamojoje,
nei
aS y
kalboje
siy
o my
iki
Siol
nepa yko
as i.
Be eik
ne-
a ojamos
i
liepiamosios
nuosakos
o mos.
Daugiausia
papli usios
y a
bi ojo
ka inio
p ade inio
laiko
o mos,
be
o,
pazymé ina,
kad
jas
a -
oja
i
Zemai¢iai,
i
aukS aiciai,
uo
a pu
kai
bisimojo
laiko
i
a iamosios
nuosakos
o mos,
no s
i
p igijusios
li e a ii inéje
kalboje,
y a
mazai
a -
ojamos
i
bidingos
be eik
ien
ik
Zemaiciy
a més
a s o ams.
S ai
kodél
kaip
ik
bii ojo
ka inio
p adé inio
laiko
o mos
pi mosios
pa eko
i
g a-
ma ika.
;
2
Z ,
K.
Apuuc,
PpaMMa uka
MHTOBCKa o
ASbIKA,
JMTOBCKHH
OpH HHai s,
201,
Te -
po pan,
1908—1916.
3
Z ,
J.
Jablonskis,
Rink iniai
aS ai,
1,
103,
Vilnius,
1957.
4%
P.
K iauSai is
i
RygiSkiy
Jonas,
Lie u iy
kalbos
g ama ika,131,
Vilnius,
1919.
5
Z .
en
pa ,
131.
®
Z ,
J.
Jablonskis,
Rink iniai
as ai,
1,
426.
68
P adé iniu
laiky
sis ema
ne u i
i
esamojo
laiko.
J.
Jablonskis
jo
ie on
i auké
esamojo
laiko
eikiamaji
daly i
su
dalely e
be-,
ku is
nie-
kada
né a
a ojamas
su
pagalbinio
eiksmazodzio
bu i
esamojo
laiko
o momis,
i
ku j
pa s
J.
Jablonskis,
kaip
i
K.
Jaunius,
anksCciau
y a
ki aip
in e p e a es.
K.
Jaunius
si
daly i
laike
daly iniu
a iniu,
a ojamu
ne iesioginei
kalbai
eik& i,
p z.:
sinus
beskai qs,
é as
be asas,
duk é
besiu an i
( idi
ilium
lege e,
pa em
sc ibe e,
iliam
sue e)’.
Tokios
nuomonés
1901
m.
g ama ikoje
i
1911
m.
sin akséje
laikesi
i
J.
Jablonskis®.
Sin akséje
jis
age:
,Daly ju
kalba
naudojamés
daznai
i
ne ike iems,
ka ais
lyg
pa e-
lin iems
pas ebéjimams,
pa y imams
i
Siaip
jau
pazyméjimams.
P z.:
1.
Tik
gi di
(Sauly é)
—
kazi
kas
i
du is
beklabenas
Ps.
2.
Veizdziu
—
aikelis
pasas
bes o is,
kazin-ko
belaukigs
Als.
3.
Po
iju
dieny
é ai
ziu i
—
isas
Zaléiu
pulkas
besliuoziqs
i
ju
kiema
Ps.”
i
.
Be
J.
Jablonskis
eisingai
pas ebejo,
kad
éi okiais
a ejais
a ojamas
esamojo
laiko
eikiamasis
daly is
su
dalely e
be-
y a
bidingas
zemaiciu
a mei.
Ry u
aukS ai¢iai
Cia
megs a
a o i
beasmenius
sakinius
su
be-
a dés
giminés
esamojo
laiko
ne eikiamuoju
daly iu,
ku iuo
zmogus
,, a-
y um
no i
p anes i,
kad
oji
Zinia,
ku ia
jis
daba
mums
pasako,
esan i
jam
paciam
ik ai
ieno-ki o
nuoSalés
mazmozZio,
jo
pa ies
daba
epas e-
bé o,
a ba
ki o
ku io
zmogaus
—
jam
su eik a"!®,
Zemai¢iy
pasakymas
»Kybu ienes
Zinomas
liezu is,
be
i
Rimsiene
dan inga
beesan i*
(Zem)
ie omis
inkas
i
aukS aiciams,
be
Sie
ji
gali
i
aip
ig eik& i:
,,.
Kybu ie-
nés
Zinomas
liezu is,
be
i
RimSienés
dan ingos
bésama“"*.
Si
eiskini
J.
Jablonskis
apibidino
kaip
ienq
i
daugelio
musu
,,pa-
sakojamosios
kalbos"
sa o iskumu.
Tik
1919
m.
g ama ikoje,
ma y ,
no édamas
suda y i
pilna
p ade iniu
o mu
sis ema,
J.
Jablonskis
esamojo
laiko
eikiamaji
daly i
su
dalely e
be-
pa adino
sudu iniu
esamuoju
laiku,
pazymejes,
kad
jis
isada
sako-
mas
be
pagalbinio
eiksmazodzio.
Nuo
o
laiko
isose
lie u iu
kalbos
g ama ikose
bu o
duodamos
esamojo
p adé inio
laiko
pa adigmos,
ka ais
ne
su
pagalbiniu
eiksmazodziu
bia i'®.
Kadangi
daly is
su
dalely e
be-
niekada
né a
sakomas
su
pagalbinio
eiksmazodzio
bi i
esamojo
laiko
o momis,
né a
pag indo
many i
jas
cia
esan
p aleis as.
Tai
pa i ina
i
miné os
a i inkamos
y u
aukS aiciy
be-
a dés
giminés
ne eikiamuju
daly iy
o mos,
aip
pa
niekada
ne a o-
jamos
su
pagalbinio
eiksmazodzio
esamojo
laiko
o momis
i
einancios
am
ik a
ne iesioginés
kalbos
daly ines
aiskos
p iemone’’.
7%.
K.
Jaunius,
min.
eik.,
19.
8
Z .
J.
Jablonskis,
Rink iniai
aS ai,
1,
169,
465, 466,
527,
528.
9
Z ,
en
pa ,
527,
528.
10
Z ,
en
pa ,
465.
u
Z .
en
pa ,
466
(plg.
~528).
12%,
J,
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
3,
278,
Wa szawa,
1956;
J.
Ziugzda,
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
1,
186,
Kaunas,
1960
(pagalbinis
eiksmazodis
aSomas
skliaus eliuose).
a
Sias
o mas
1919
m.
i
1922
m.
g ama ikose
J.
Jablonskis
aip
pa
jau
laiko
sudu -
inémis.
69
Su
sudu inémis
p adé inémis
o momis
esamojo
laiko
eikiamaji
da-
ly i,
u in j
dalely e
be-'',
sieja
san ykinés
eiksmo
ukmés
eiksme:
eiksmas
y a
ilgai
unkan is-
ki o
ienalaikio
eiksmo
a
momen o
a -
z ilgiu.
Esamojo
laiko
daly iu
su
dalely e
be-
i8 yskinama
san ykiné
ukmeé
okio
eiksmo
a
eiskinio,
ku is
s aiga
pama omas,
iSgi s amas,
suzino-
mas
a
kaip
ki aip
paaiskéja
i
sukelia
nusis ebéjimqa
a
ki as
emocijas.
Kalban ysis
pasako
a si
kokiy
no s
pagaliniy
aplinkybiy
jam
i eig es
min is.
;
Reiskian
Gia
nu ody us
eksp esinius
a spal ius,
kalbamuoju
daly iu
pasakomi
konk e iis
a ba
apibend in i
daba ies
eiksmai
a
eiSkiniai.
|
P z.:
Kie a
kuloka
be u in i,
nasli
y q
gausi
Skn.
O!
ie
baibokai
bepu i-
jq
silke...
Zem
Il
401.
Ga dus
py agas,
kuma
bemokan i
kep i...
Zem
II
448.
Aha!
Tai
Ba bé
i
jauniki
be u in i
Simon
VK
II
173,
Ak,
zi ek,
i
ams a
jau
besup an gs
lie u iskai...
Simon
VK
II
67.
AS
maniau,
kad
u
jau
miegi,
o
u
apie
Ilze
begal ojqs
Simon
VK
TT
213.
Vienam
skola
a iduodi,
ki as
jau
bep aSqs
V .
Kai
ik
Sil esnis
a-
ka as,
eizek,
jau
g ambuoles
i
belaks ancios
Sin .
Ka ais
jis
nekelia
a
apse ga,
uojau
i
besiuncian i
me ga
pasi ily i
algy i
Zem
I
345.
Kaip
u
be
galo
daboji
as
zasis!
Mama
pa i
kaip
belekian i,
aip
belekian i
zasu
Ziu é i...
Zem
II
459.
Bii ojo
laiko
kon eks e.esamojo
laiko
daly iu
su
dalely e
be-
pasa-
komi konk e is
a ba
apibend in i
p aei ies
eiksmai
a
eiskiniai.
Siuo
a eju
jis
a ojamas
zymiai
dazniau,
negu
pi muoju.
P z.:
Iégi dau
ik
gilgz
gilgz
kal a a as
[ a elis],
pa eiziu—
jau
besnau-
dzian i
Uz .
O
a8
dingojau,
kad
ai
da zo
gegelé,
o
en
beesan i
mano
jau-
na
me gelé
JD
1173.
A sig ezé
an
y o,
as
iS
iesy
besnaudZiqs!
Zem
I
73.
Vilius
él
pik as
a sisuko
i
jau
bu o
bea ézias
kazka,
be
uz
jo
nuga os
bes o is
T umpjonis
Simon
VK
II
307.
Nespéjau
da
a3
kaip
eikian
i
p adeé ,
k an u
i
bea eings
su
ankSluosciu
pe
pe i,
plaukus
Sukuodamasis,
jaunasis
Zuikos
sinus,
ka ininkas
C
III
116.
Mes
pilnas
ke es
p i e ke-
me,
o
Gia
y o
me a,
p aausgus,
ik
mamy é
kyS
bejeinan i
su
ySeliu,
ka s-
ais
éda ais
neSina
LzP
I
370.
Iki
aS
pasiu au
am,anguliniui
[neduodanéiam
amybés],
ai
be eik
kan ybés
ne ekau—kaip
bea eings,
aip
bea eings
B s.
Roziké
bu o
linksmo
bido:
ik,
bida o, pa aka é,
Zi ék,
jau
i
besisukinéjan i
,, es-
o ane"
LzP
I
405.
Taigi
as
Cinokas
zmogus,
kai
p isikabino
p ie
manes
—
y as
aka as
kaip
bea eings,
aip
bea eings
p asy i
Zem
II
108.
Tik
labai
e ais
a ejais
esamojo
laiko
daly is
su
dalely e
be-
eis-
kia
eiksma
be
jokiy
eksp esijos
a spal iy.
P z.:
I
iSauSo
aus elé,
pa ekéjo
saulelé,
daba
mo usé,
daba
bal oji
s i -
nely
beilsin i
JD
1502.
Klausinéjo
mo usélés:
,,O
ku
y a
duk e ele?"
—
14
Cia
u ima
gal oje
ik as
io
daly io
a ojimo
a ejis,
kai
p ie
jo
p isijungusi
dalely é
be-
su eikia
eiksmo
ukmés
eikSme.
70
,
Pakajély
besédin i,
pi s inéles
bene ian i”
JD
1530.
Diena
bely
jan i,
nak i
pesningan i,
gale
lauko
me guzelé
man’s
belaukian i
G k.
Jau
bus
ke u-
ios
desim ys
me u.su
i sum,
pe neli
mielasis,
kaip
a&
éionai
nuo
s e imu
kampu
dulkes
beSluos qs
i
s e imy
u y
skaiciais
knygu
popie ius
be-
ma gings
LzP
II
60.
Ten
Sienauja
pie as,
—
ganosi
a is.
Zilagal is
e as
a uos
bes o is
Né
Poez
456.
Visais
a ejais
esamojo
laiko
eikiamasis
daly is
su
dalely e
be-
y a
a ojamas
ik
be
pagalbinio
eiksmazodzio
esamojo
laiko
o mu.
Su
pagalbinio
eiksmazodzio
esamojo
laiko
o momis
y a
sako-
mas
esamojo
laiko
eikiamasis
daly is
be
dalely es
be-,
aciau
su-
du iniy
eiksmazodzio
o mu
jis
nesuda o.
Sis
daly is
eiskia
daik ui
a ba
asmeniui
bidinga
eiksma
a
busena
kaip
jo
ypa ybe
i
be eik
p ilygs a
a dine
a inio
dalimi
einanciam
bid a dziui.
P z.:
AS
esu
galis
elniqa
is a y i
is
d a o
S s.
Ans
y a
daug
i8keliqs
kalbu,
o
is
melagingy
S s.
Si as
eze as
y a
nubéggs
(i8
jo
is eka
upé)
B s.
Ta
is a
y a
dedan i—
ka ka
P k.
Mi us
aikas,
ik
apsig aibas
y
Pl.
Me ga
a
koks
pusbe nis
—
suSlapes,
isi
d abuziai
a a
i
i gaus
—
ligi
keliu
pu ynais
p isdamas
g e a
ezimo,
iS
nekan ybes
aizo
ik
aizo
pa a gusias
kumeles
%em
II
159.
G é és
Z ilgsnis
oks
maldaujas,
oks
kupinas
siel a o,
oks
nusizemines
Simon
VK
II
123.
IS
iso
o,
kas
bu o
pasaky a,
ma y i,
kad:
1)
sudu iniy
p adeé iniu
o mu
e minu
adinamos
o mos,
zymin¢ios
ne
ik
eiksmo
p adZiq,
be
i
jo
ukme;
2)
sudu inés p adé inés
o mos
nesuda o
pilnos
laiku
i
nuo-
saky
sis emos:
né a
esamojo
i
pii ojo
dazninio
laiko
bei
geidziamosios
nuosakos
o mu,
be eik
ne a ojamos
liepiamosios
nuosakos
o mos;
3)
esamojo
laiko
eikiamasis
daly is
su
dalely e
be-,
ku is
nuo
1919
m.
J.
Jablonskio
g ama ikos
bu o
laikomas
esamuoju
p adé iniu
laiku,
nie-
kada
neé a
a ojamas
su
pagalbinio
eiksmazodzio
esamojo
laiko
o mo-
mis
i
y a
ne
sudu ine
p adé iné
o ma,
o
am
ik a
ne iesioginés kalbos
daly inés
aiskos
p iemone.
Su umpinimai
B s
—
Ba s yéiai,
Sedos
.
C
—
Pp,
C i ka,
Raé ai,
Il,
VI,
Vilnius,
1949.
D
—
Da bénai,
K e ingos
I.
G k
—
Gi kalnis,
Raseiniyu
.
Jb
—
J.
Jablonskis,
Rink iniai
a8 ai,
I,
Vilnius,
1957.
JD
—
Lie i igkos
dajnos
uzZ aSy os
pa
An ana
Juské iée,
3
omai.
Kaza-
né,
1880, 1881,
1882.
(Skai menys
p ie
san umpos
odo
dainy
nume ius).
LzP
—Lazdynu
Peléda,
Rag ai,
I,
II,
Vilnius,
1954.
Ne .
Poez
—Saloméja
Neé is,
Poezija, Vilnius,
1954.
Pl
—
Palé ené,
Kupiskio
.
P k
—
P iekule.
Fl
P
—G.
Pe ke iéai éBi é,
RaS ai,
I,
Kaunas,
1947.
Simon
VK
—
I.
Simonai y é,
Vilius
Ka alius,
I,
Vilnius,
1956.
Sin
—
Salan ai.
Skn
—
Sakyna,
Zaga és
.
S s
—
Sa és,
Skuodo
.
Uiz
—
Us en is.
Vencl
—
A.
Venclo a,
Ras ai,
III,
Vilnius,
1955.
Vien
—
A.
Vienuolis,
Ras ai,
V,
Vilnius,
1954.
V
—
Vei i zénai,
P iekulés
.
Zem
—
Zemai é,
Rai ai,
I,
Il,
Vilnius,
1956.
O
CJIOMKKHBIX
HAYHHATEJIDHbIX
BPEMEHHbIX
®OPMAX
H.
K.
CJIMMKEHE
Pe3z ome
CnoxHble
HauHHAaTeJIbHbIe
BpeMeHHble
(OPMbI
AHTOBCKOTO
a3blKa
0O-
pasyloTca
u3
cips aembIx
cbopM
BCHOMO aTembHO O
Mia oua
bi i
‘OsiTb’
u
CAMOCTOATEbHOe
JeKCHYeCKOe
3HAUeHHE
HMelOlle o
elHCTBUTebHO O
MpH-
uacTHA
HacTOSe o
BpeMeHH
Cc
YacTHUeH
be-,
Hamp.:
bu au
bedi bgs,
busiu
bedi bgs,
bidiau
bedi bas,
buk
bedi bqs.
B
pyccKoM
s3bIKe
CooTBeTCTBy10-
WX
(opM
ua oa
He .
S3uauen e
HauMHalomle oca
elicTBHA
HMeIOT
TObKO
opMI
npowe -
we o
O HOKpaTHo o
BpeMeHH.
OHH
O6o03Ha¥aIOT
Takoe
mpolienwee
jeli-
CTBHe,
KOTOPOe
4yTb
Ha aBIINCh,
ObINO
MpepBaHO
APy HM
JelicTBHeM
HJM
apeHueM.
OT
3TO O
3Ha4eHHA
MpOHB3OMIO
HasBaHHe
BCeX
HaYHHATe/bHbIX
(opM,
HeCMOTpA
Ha
TO,
4TO
(OpMBI
Oy yule o
BpeMeHH,
cOCJa aTesbHO O
H
MOBECIHTeABHOFO
HaK/IOHEHHA,
a
HHOFZa
uM
CPOpMbI
MpolleAWe o
OAHOKpaT-
HOTO
BpeMEHH,
BbIPAKAlOT
OTHOCHTEIbHY!O
JIHTeMbHOCTH
MelicTBHA
MO
CpaB-
He€HHIO
C
MeHbileli
WHTeMbHOCTbIO
Apy o o
OHOBPeMeHHO O
AelcTBHA,
AB-
JleHHA,
MOMeHTA,
a
POpMEI
GyLylle o
BpeMeHH
O6o3HaYAIOT
ellie
H
NpemMo-
aa aemoe
Oynyulee
jelic Bue.
C oxkuble
HaYMHATebHble
POPMEI
He
OOpasyioT
NOHO
CHcTeMbI
BpeMeH
MH
HakjoneHui ,
B
a3bIKe
HET
(OPM
HacTOAMe o
HM
MpolleAWe o
MHO OKpaT-
HOTO
BpeMeHH
HU
OPM
%*KedlaTeMbHO O
HakOHeHUA.
PopMbI
NOBeNHTeAbHOTO
HaKJIOHEHHA
MOUTH
He
ynoTpeOs0TCA.
CanoxwKHOK
HauNHaTeAbHOM
ChOpMOH
HaCTOAMe o
BpeMeHH,
HayHHasA
C
pamma uku
1.
A6nouckuca,
BEiemme
B
1919
ogy,
cuHTasOCch
OHO
TOMb-
KO
JlelicTBHTeNbHOe
MpHyacTHe
HacTOAe o
BpeMeHH
c
YacTuNel
be-.
OnHa-
KO
3TO
MpHuacTue
HUKO Za
He
yno peOAseTcA
c
POpMaMH
HacTose o
Bpe-
MeHH
BCMOMO aTeJbHO O
Tuia oma
bi i,
H
MOTOMy
HeT
OCHOBaHHA
CYHTATb
e o
cuOxKHO
PopMol.
DTo
TOKO
OMMH
U3
CJly4aeB
MpHuacTHO O
BHIpaxe-
HHA
KOCBeHHOM
ped
B
JIMTOBCKOM
SI3bIKe.
72
