i anény
kon ak y
apy ik e
da a.
Me odologiniu
poZi i iu
ai
labai
s a bu,
nes
oponimika
i
a cheologija,
eidamos
ka u,
gali
duo i
labai
s a biy
Zi-
niy
apie
seniausig
au y
is o ijos
pe ioda.
Siuo
a eju
jdomu
y a
ai;
kad
oponimika
a liko
aidmenj
Z algo,
ku io
pédomis
eidami,
ki y
s igiy
y i-
né ojai
ne
ik
nesuklydo,
be
i
pa i ino
p elimina ines
oponimikos.
i3-
adas.
A.
Vanagas
SLAVU
KALBU
MORFOLOGIJOS
ISTORIJOS
BRUOZAI
TI.
C.
Kysnenos,
O epku
10
Mopdoao mu
npacaaBancKo o
a3bika,
Mockea,
1961,
144
p.
P.
Kuzneco as,
zymus
sla y
kalby
specialis as,
sa o
knygoje
nag i-
néja
p asla iskyjy
a dazodzio
i
eiksmazodZio
kai ybos
sis emy
susi o -
ma imo
klausimus,
paliecia
kai
ku iuos
y
sis emy
aidos
momen us
sla u
p okalbés
me u.
Au o ius
kalbinius
eiSkinius
analizuoja,
susiedamas
ie-
nus
su
ki ais.
Tai
leidZia
jam
gana
ykusiai
a sek i
p iezas is,
sukélusias
analizuojamuosius
ei&kinius.
P asla iSkosios
mo ologinés
sis emos
susi o ma imo
i
aidos
nejma-
noma
sup as i
be
bal y
kalby.
P.
Kuzneco o
knygoje
bal y
kalby
duomenu
analizé
uzima
labai
s a bia
ie a.
P abal i8koji
mo ologiné
sis ema
is
isy
indoeu opiediy
kalby
y a
a imiausia
sla y
mo ologinei
sis emai.
Dél
os
p iezas ies
P.
Kuzneco as,
a
a imuma
gal
kiek
pe dédamas,
a oja
e mina
,,bend oji
bal y-sla y
kalba“
(o6mecaaBano6aa uiicKuli
SI3bIK)
-
»Bend oji
bal y-sla y
kalba“
(a ba
p okalbé)
nei
one ikos,
nei
mo olo-
gijos
s i yje
ne ekons uo a.
Jos
ekons ukcija
nepa yko
né
kalbamosios
knygos
au o iui.
Bal y
i
sla y
kalby
mo ologinés
sis emos
y a
panaSios.,
aciau
ne
iden iSkos.
An ai
a dazodzio
kai ymo
sis emose
y a
nemaza
galuniy,
ku ias
P.
Kuzneco as
nelaiko
kilusiomis
i8
ieno
Sal inio:
ns.
kilm.
lie .
a ik-os
(ku
-os
i8*-as)
i
s.
sl.
Zen-y
(ku
-y
P.
Kuzneco as
kil-
dina
i8
*-om-+-s);
ns.
jn.
lie .
sdnu-mi
(ku
-mi
g eiciausiai
i$
*-m ;
aj
ody y
Zemai¢iy
-mi!)
i
s.
sl.
abo-mo
(ku
-mo
i8
*-mi);
dgs.
kilm.
lie .
ilk-@
(ku
-y
is
*-6n)
i
s.
sl.
ab-®
(ku
-%
i§
*-on,
nes
*-on
sla y
bi y
-g),
dgs.
jn.
lie .
ilk-ais
(ku
-ais
iS
*-dis)
i
s.
sl.
ab-y
(-y
i&
*-dis
o-
ne iSkai
negaléjo
a si as i).
Cia
suminé i
leksijos
ski umai
gali
bi i
labai
seni,
pa eldé i
i8
indoeu opieciy
kalbinés
bend ys és.
Apsk i ai,
bal y
i
sla y
kalby
a dazodzio
leksija
y a
labai
pana&i,
a¢iau
as
panaSumas
a si ado
ne
del
bal y
i
sla y
kalby
bend y
ino aciniy
paki imy,
o
dél
o,
kad
bal y
i
sla y
kalbos
jj
pa eldéjo
i8
ide.
kalbinés
bend ys és.
Tu in
ai
gal oje,
e minas
,,bend oji
bal y-sla y
kalba“
a odo
nepag is as.
Skai an
knyga,
ma y i,
kad
au o ius
ke ina
ne
ienam
bal y
i
sla y
kalby
mo ologijos
ak ui
i
ei8kiniui,
no s
i
ski ingam,
su as i
bend a
pama g.
An ai
P.
Kuzneco as
eigia
( iesa,
labai
a sa giai),
kad
»bend oji
'
K.
Bi
ga,
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1958,
p.
566
(i8naSa)..
16,
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sanda a
24
bal y-sla y
kalba“
pa eldéjo
o man a
-s-
ne
ik
ao is o,
be
i
bisimojo
laiko
da ybai
(p.
132).
ISei y,
kad
bal y
kalbos
ki ados
u éjo
sigma inj
ao is a,
ku io
éliau
ne eko.
Ta¢iau
okiam
eigimui
p ieS a auja
as
ak-
as,
kad
bal y
kalbose
ne andama
jokiy
sigma inio
ao is o
pédsaky.
Bal y
kalbos,
kaip
i
ge many,
g eigiausiai
jo
niekad
né a
u éjusios.
Bal y
kal-
bose
o man as
-s-
a ojamas
biisimojo
laiko
da ybai,
0
sla y
—
ao is o,
éliau
i
impe ek o
da ybai.
Kadangi
o man as
-s-
sla y
kalbose
pasida é
bii yjy
laiky
poZymis,
odél
jis,
eikia
many i,
nebegaléjo
bi i
pa a o as
bisimojo
laiko
o my
da ybai.
P.
Kuzneco as
y a
ienas
iS
y
y iné ojy,
ku ie
laikosi
hipo ezés,
kad
sla y
kalbos,
kaip
i
bal y,
y a
u éjusios
sigma inj
b isimajj
laika.
Del
os
p ieZas ies
sla y
kalby
sigma inio
bisimojo
laiko
p oblemai
jis
ski ia
iS i-
sa
sky iy
(p.
127—132).
Ta iau o mos
su
-s-
biisimojo
laiko
eikSme
nie-
ku
sla y
kalbose
nepaliudy os.
Vienin elis
sigma inis
da inys,
i8
ku io
sp endZiama,
kad
sla y
kalbos
y a
u éjusios
bisimajj
laika
su
o man u
-s-,
y a
daly iai
bySe
( y .
g.),
bySeS i
(i
bysgs i;
mo .
g.),
byse
(bend .
g.).
Ta iau
jie
andami
ik
y y
sla y
baZny iniuose
aS o
paminkluose.
Siu
daly iy
one iné
s uk i a
ody y,
kad
jie
g ei¢iausiai
a éjo
i$
senosios
sla y
kalbos
(bulga y
—
makedony
dialek y).
Be
senosios
sla y
kalbos
paminkluose
jy
ne andama.
Tikslingiausia
bii y
Siuos
daly ius
laiky i
esa-
mojo
laiko
dezide a y y
o momis?.
Au o iaus
ezé,
kad
kaZkada
egzis a o
bal y-sla y
kalba,
suponuoja
ka ais
okj
kalbiniy
ei8kiniy
ak a ima,
ku is
kelia
abejoniy.
An ai,
pa-
si emdamas
uo,
kad
lie .
esi
iSs imé
senaja
a ema ing
o ma,
au o ius
eigia,
jog
ema iné
leksija
bu o
apibend inama
da
_,,bend ojoje
bal y-
sla y
kalboje“
(p.
89).
Be gi
jos
apibend inimas
lie u iy
kalboje
p asidéjo,
a odo,
gana
élai,
nes
a ema iné
leksija
da
neblogai
i8laiky a
senuo-
siuose
lie u iy
aS uose’®.
Da
no é ysi
s ab elé i
ies
ienu
a daZodzio
leksijos
dalykéliu.
Bal-
y
i
sla y
kalby
o-kamieniy
daik a a dziy
ienaskai os
kilmininko
galiinés
(lie .
ilk-o,
s.
sl.
ab-a)*
kilmés
klausimas
y a
ienas
i8
y,
ku iems
y a
p i a’y a
daugiausia
li e a ii os
i
suku a
j ai iausiy
hipo eziy
(Z .
p.
35—
43).
Jdomu,
kad
P.
Kuzneco as
pa ikimiausia
laiko
K.
Kapaus
nuomone:
o-kamieniy
daik a a dziy
ienaskai os
kilmininko
linksnis
bal y-sla y
kal-
boje
susi o ma es
naujai,
p ie
a dazodzio
kamieno
p isijungus
pos po-
zicijai,
ku i
éliau
bal y
i
sla y
kalbose
unkciona o
kaip
p ielinksnis
i
p ieSdélis,
plg.
lie .
a -,
s.
sl.o (x)5.
Balsio
lie .
-o
i
sl.
-a
a si adima
ie-
naskai os
kilmininko
linksnyje
P.
Kuzneco as
aiSkina
aip
(p.
35):
kamien-
galio
o
i
pos pozicijos
o
(au o iaus
minéiai,
kad
anks y aisiais
bal y
i
2
A.
Meiie,
O6mecaapancKni
aspik,
Mocksa,
1951,
p.
193.
3
Ch .
S.
S ang,
Das
sla ische
und
bal ische
Ve bum,
Oslo,
1942,
p.
99—104:
A,
Sabaliauskas,
A ema iniai
lie u iy
kalbos
eiksmaZodZiai,
kn.:
Kai
ku ie
lie u iy
kalbos
g ama ikos
klausimai,
Vilnius,
1957,
p.
77—114,
4
Si
galiiné
né a
bend abal iSka,
nes
p isy
kalba,
a odo,
u i
iSlaikiusi
senaja
lek-
sija
-s,
plg.
p .
deiwas
,,die o“
i
he .
an uhSas
,,zmogaus“.
5
C.
Kap
pus,
De
indoge manische
Abla i ,
Ma bu g,
1903,
p.
14.
242
sla y
kalby
aidos
pe iodais
egzis a o
onema
0,
eikia
p i a i)
kon ak-
cijos
keliu
da e
6,
ku is,
budamas
gana
a i as,
su apes
su
@.
Si oks
o-
ne inis
aiSkinimas
kelia
daug
abejoniy:
neai$ku,
kodél
kon akcijos
keliu
( egu
i
iS
a i y
0)
a si ades
ilgas
balsis
u éjo
bu i
a i as.
A odo,
kad
naujai
a si adusio
ilgo
balsio
kokybé
nep iklauso
nuo
kon ahuojamyjy
balsiy
kokybés:
senuosiuose
lie u iy
eks uose
du
a i i
balsiai
e
i
a
duoda
ilga
6
(plg.
no ei
i§
ne-a ei ).
Fo mos
lie .
ilko
i
s.
sl.
aba
pap as ai
y a
siejamos
su
ki y
ide.
kal-
by
ablia y ais
(plg.
s.
ind.
ka ,
kad)
i
odél
laikomos
senosiomis
ie-
naskai os
ablia y o
o momis
(su
one i8kai
nuk i usiu
-d),
bal y
i
sla y
kalbose
jgijusiomis
ienaskai os
kilmininko
eikSme.
Taéiau
Siam
siejimui,
kaip
a odo
i8
pi mo
Z ilgsnio,
p ieS a auja
one ika:
ma ,
ki ose
ide.
kal-
bose
¢ia
y ao
(plg.
s.
lo .
Gnai éd
i
g .
Foixw
, on
Hause“,
odél
i
s.
ind.
-a ,
-ad
y a
i§
*-6d),
o
lie u iy
kalba
Gia
u i
-o,
kilusj,
kaip
manoma,
i$
*-d.
Sis
one inis
nea i ikimas
i
duoda
pag indg
a si as i
j ai iausiems
aiSkinimams
i
spéliojimams.
Tagiau
Sis
one inis
nea i ikimas,
a odo,
y a
a iamas.
Pas a aisiais
me ais
bu o
pa eikS a
labai
acionali
i
gana
nesunkiai
ak ais
pag indzia-
ma
min is,
kad
ide.
6
lie u iy
kalboje
ki éiuo oje
pozicijoje
i es
uo,
o
ne-
ki giuo oje
su apes
su
ide.
a°.
Bal y
i
sla y
kalby
o-kamieniy
a dazodziy
ienaskai os
kilmininko
o mos
bu o
ba i oninés
ne
ik
pas o aus
Sakninio
ki éio,
be
i
kilnmojamojo
ki éio
pa adigmoje
(plg.
o ma
ilko,
p iklau-
sancia
kilnojamojo
ki cio
pa adigmai).
Todél
lie .
-o
(la .
-a)
g ei iausiai
y a
kiles
iS
ide.
6.
Jei
Sis
eiginys
pasi ody y
eisingas,
ai
nebelik y
pama o
abejo i,
kad
bal y
i
sla y
kalby
o-kamieniy
a daZodziy
ienaskai os
kilmininkas
ge-
ne iSkai
y a
susijes
su
senuoju
ablia y u.
Cia
pasaky os
pas abos
kilo
i8
ski ingo
poZi io
j
kalbamuosius
ei8-
kinius,
i
odél
jos,
sup an ama,
jokiu
biidu
ne odo,
kad
P.
Kuzneco o
in-
e p e acija
y a
klaidinga.
P.
Kuzneco o
knygoje
galima
as i
labai
daug
acionaliy
minéiy.
Daugelj
nag inéjamyjy
eiskiniy,
pa yzdziui,
kodél
sla-
y
kalbos
ne eko
senojo
impe ek o
i
susida é
naujajj,
knygos
au o ius
gana
j ikinamai paaiSkina.
Apsk i ai
P.
Kuzneco o
knyga
y a
labai
e inga
sla y,
o
didele
dali-
mi
i
bal y
mo ologijos
is o ijos
apyb aiza.
S.
Ka aliiinas
®H.
Kasnaycxac,
K
passu wd
o6meGaaTuacKol
cuc enm
aacnix,
BA,
1962,
Ne
4, p.
24;
B.
Max
oauc,
3ame kn
no
npycckomy
bOKasH3My,
kn.:
Bonpocs
eopn
1
ucTopHu
s3biKa
(COopxuk
B
yec s
B, A.
Jlapnua),
Jleamu pag,
1965,
p.
195—196;
Rema -
ques
su
le
ocalisme
du
ieux
p ussien,
,,Ac a
Bal ico-Sla ica“
,
2,
Bialys ok,
1965,
p.
58—59.
e”
243