i anény
kon ak y
apy ik e da e.
Me odologica-
men e
poZi i iu isso
é mui o
impo an e,
po que
oponimica e
a queologia,
andando
jun os, pode
da mui o
impo ânciaiy
Ziniy sob e
seniausig
nação de
pe íodo
his ó ico. Siuo
caso jdomu é
isso; que
oponimica
pe o mou
olj Z algo,
cujo pédomis
eidami, ki y
s igiy
y iné ojai só
não esuklydo,
mas
con i mino
p elimina ines
oponimikas.
i3 adas.
ne
i
A.
Vanagas
SLAVU
KALBU
MORFOL-
OGIJOS
ISTORIJOS BRUOZAI
TI.
C.
Kysnenos,
O epku
10
Mopdoao mu
npacaaBancKo o
a3bika, Mockea,
1961,
144
p.
P.
Kuzneco as,
zymus sla y
kalby
specialis , em
seu li o
nag inéja
p asla iskyjy
a dazodzio
eiksmazodZio
kai ybos
sis emy
i
susi o mação
ques ões,
paliecia alguns
quais sis emy
aidos
momen us
sla u
p okalbés
empo.
y
Au o ius
kalbinius
eiSkinius
analisa,
susiedando
umus
ou os.
su
Is o pe mi e-lhe
bas an e
descucu as
oco idas
a sezas is,
causélusias
analisá eis
ei&kinius.
P asla iSkosios
mo ologinés
sis ema de
o mação aidos
nej impossí el
en ende bal y
i
kalby.
be
P.
Kuzneco o
li oje
bal y kalby
duomenu
analizé
uzima
mui o
impo an-
e luga .
P abal i8koji
mo ologiné
sis ema isy
is
indoeu opiediy
kalby é a mais
p óxima sla y
mo ologinei
sis ema.
Dél os
p izas ies
P.
Kuzneco ,
a
p oximuma
al ez
quan o
pe dédamas,
a oja
e mina
,,gen oji
bal y-sla y
língua
(o6mecaaBano6aa uiicKuli
SI3bIK)
-
Bend oji
bal y-sla y
língua
(ou p okalbé) nem
oné ica, nem na
á ea da
mo ologia
ne ekons uída.
Sua
econs ução
não conseguiu
né
ao au o do
li o alam.
Bal y sla y
i
kalby
mo ologinés
sis emas é
panaSios.,
aciau
iden iSkos.
ne
An ai
a dazodzio
sis emas de
calen amen-
o são
nemaza
galuniy, que
P.
Kuzneco
não
conside a
i8
o igus de um
Sal inio:
ns.
kilm.
cho e.
a ik-os
(onde
-os
i8*-as)
i
s.
sl.
Zen-y
(onde
-y
P.
Kuzneco as
kildina
i8
*-om-+-s);
ns.
jn.
cho e.
sdnu-mi
(onde
-mi
g eiciausiai
i$
*-m ; aj
ody y
Zemai¢iy
-mi!)
i
s.
sl.
abo-mo
(onde
-mo
i8
*-mi); dgs.
kilm.
cho e.
ilk-@
(onde
-y
is
*-6n)
i
s.
sl.
ab-®
(onde
-%
i§
*-on, nes
*-on
sla y bi y
-g), dgs.
jn.
cho e.
ilk-ais
(onde
-ais
iS
*-dis)
i
s.
sl.
ab-y
(-y
i&
*-dis
one iSkai
não pôde
su gi ).
Cia suminé i
lexió
di e umai
pode bi i mui o
an, pa eldé i
indoeu opieciy
kalbinés
bend ys és.
i8
Em ge al,
bal y sla y
i
kalby
a dazodzio
leksija é
mui o
pana&i,
a¢iau esse
panaSumas
su gido del
bal y sla y
kalby
bend y
ne
ino aciniy
paki imy, dél
i
do que, que
bal y sla y
kalbos
pa eldéjo
ide.
o
i
jj
i8
kalbinés
bend ys és.
Com isso
em
men e, o
e mo
,,gen oji
bal y-sla y
língua
pa ece
nepag is as.
Sendo lei o
li o, e , que
au o ia
in ina a um
bal y sla y
kalby
ne
mo ologijas
ac ui
i
ei8kiniu,
embo a
ski ingam,
su as i
i
comum
pama g.
i
An ai
P.
Kuzneco as
a i ma
( is a,
mui o
cuidadosa-
men e) que
ben oji
'
K.
Bi
ga,
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1958,
p.
566
(i8naSa)..
16, Li uiy
linguagem
g ama iné
sanda a
bal y-sla y
24
kalba
pa eldéjo
o man a
-s ik
ao is o,
ne
mas
bisimojo
empo
i
doybai
(p.
132).
ISei y, que
bal y
linguagem
ki ados
u éjo
sigma inj
ao is a, cujo
éliau pe eko.
Taiau al
a i mação
p eS a auja
o ac o de
que bal y
línguas não
encon a-se
nenhumiy
sigma inio
ao is o
pédsaky.
Bal y
idiomas,
como
i
ge many,
g eigiausiai
jo
niekad né a
u éjusios.
Bal y
línguas
o man as
-s a oja-
mo biisimojo
empo
da ybai,
sla y
ao is o,
0
éliau
—
impe ek o
da ybai. Já
i
que
o man as
-ssla y
línguas
pasida é
bii yjy laiky
poZymis,
odél ele,
p ecisa
man i,
nebegaléjo
bi i
pa a o as
bisimojo
empo
o mas
da ybai.
P.
Kuzneco é
um
iS
y
y iné ojy,
que
man êm
hipo zés,
que sla y
línguas,
como bal y,
são
i
u éjusios
sigma inj
b isimajj
laika.
Del os
p ieZas ies
sla y kalby
sigma inio
bisimojo
empo
p oblemas
pa a ele
assigna
iS isky iy
sa
(p.
127—132).
Ta iau o mas
su
-sebiisimojo
empo
eikSme em
nenhum luga
sla y línguas
nãopauliudi -
as. Único
sigma inis
da inys, cujo
esolZiama
que sla y
línguas são
i8
u éjusios
bisimajj laika
o man u
su
-s-, são
pa icip-
an es
bySe
( y .
g
bySeS i.),
(i
bysgs i;
mo .
g byse.),
(bend .
g.).
Ta iau eles
encon ados
só y y sla y
baZny iniuose
aS o
moninkluas.
Siu daly iy
one iné
s uk i a
mos y y,
que eles
g ei¢iausiai
a éjo
elosios
sla y
i$
idiomas
(bulga y
—
macedony
dialek y).
Mas
elhosas
sla y língua
em
monumen -
jy
os não encon a.
Acslinginha
bii y
Siuos
pa icipan -
es
conside a
o mas do
p esen e
empo
deside a i i-
?. Au o iaus
ezé, que
kaZkada
egzis a o
bal y-sla y
kalba,
suponuoja às
ezes okj
kalbiniy
ei8kiniy
ak a ima,
que coloca
abejoniy.
I ai,
baseando-se
no que
cho e.
iSs imé é uma
elha
a ema ing
o ma,
au o ius
a i ma, jog
ema iné
leksija oi
desc end ina-
ma da
_,,bend ojoje
bal ysla y em
ala
(p.
89).
Masgi sua
gene ilização
no la u iy
albideio,
pa ece,
bas an e élai,
pois a ema iné
leksija ainda
não belgai
i8laiky a
elhaisi os
lie u iy
aS uose®.
Da
que é ysi
s opp elé i
jun o um
a daZodzio
lexijos
dalykéliu.
Bal-
y
i
sla y kalby
o-kamieniy
daik a a dziy
ienaskai os
kilmininko
galiinés
(lie .
ilk-o, sl.
s.
ab-a)*
kilmés
ques ão é
um y, aos
quais é
i8
p i ay a
p incipalm-
en e
li e a ii os
c iada
j ai iausiy
i
hipo ziy
(Z .
p.
35—
43).
Jdomu,
que
P.
Kuzneco
mais
con iá el empo
K.
Kapaus
opinão:
o-kamieniy
daik a a dziy
ienaskai os
kilmininko
linksnis
bal y-sla y
kalboje
susi o ma es
no a, à
a dazodzio
kamieno
conec us
pos pozição,
que éliau
bal y sla y
kalboje
unkciona o
como
p ielinksnis
i
p ieSdélis, plg.
i
cho e.
a -,
s.
sl.o (x)5.
Balsio
cho e.
-o
i
sl.
-a
oco ência
unicaskai -
os
kilmininko
linksnyje
P.
Kuzneco as
aiSkina sim
(p.
35):
kamieng-
alio
o
i
pos posições
o
(au o iaus
minéiai, que
p ecoi as
bal y
i
2 A. Meiie,
O6mecaa-
pancKni
aspik,
Mocksa,
1951, p.
193.
3
Ch .
S.
S ang,
Das
sla ische
und
bal ische
Ve bum,
Oslo,
1942,
p.
99—104:
A,
Sabaliauskas,
A ema iniai
lie u iy kalbos
eiksmaZodZiai,
kn. :
Alguns quais
lie u iy
linguagem
g amá icaas
ques ões,
Vilnius, 1957, p.
77114, galiiné
né a
bend abal iSka,
po que p isy
4
Si
língua, pa ece,
em iSlaikiusi
senaja leksija
-s, plg. p .
deiwas,,die o i
he .
an uhSas,,zmo-
gaus. 5 C. Kap
pus, De
indoge manisc-
he Abla i ,
Ma bu g, 1903, p.
14.
242
sla y kalby
aidos
pe iodais
exis a o
onema 0, é
p eciso
p i a i)
kon akcij-
os keliu da e
6, que,
budando
bas an e
abe os,
su apes com
@. Si oks
one inis
aiSkinimas
causa mui o
abejoniy:
neai$ku,
kodél
kon akcij-
os keliu ( egu
e iS a i y 0)
apa ece
longos ozis
u éjo bu i
a i as.
Pa ece que o
ecém-apa -
ecido ilgo
balsio
kokybé
nep iklauso
do
kon ahuoj-
amyjy balsiy
kokybés: nos
elhos
ex os
lie u iy dois
abe os
ociais e e a
duoda ilga 6
(plg. no ei i§
ne-a ei ).
Fo mos lie .
ilko e s. sl.
aba
ge almen e
é ligada com
ki y ide.
kalby
ablia y ais
(plg. s. ind.
ka ,
kad) e
odél
conside ad-
as an igas
o mas
ablia i as
unicascai os
(com
one i8kai
nuk i usiu
-d), bal y e
sla y
línguas
jgijusias
unicaskai os
kilmininko
eikSme.
Taéiau
Siam
siejimui,
como
pa ece
i8
p imei o
Z ilgsnio,
p ieS a auja
oné ica:
ma , nou ose
ide.
nas
línguas
¢ia es áo
(plg. s.
lo .
Gnai éd
i g .
Foixw, -
on Hause,
odél i s.
ind.
-a , -ad é
i§
*-6d),
o
li au iy
língua
Gia em
-o, kelusj,
como
manese, i$
*-d. Sis
one inis
inconsis ê-
ncia e dá
baseg
apa ece -
se
j ai iaus
aiSkinimam
e
spéliojima-
m. Tagiau
Sis a
disc epân-
cia
one ina,
pa ece, é
aleada. Nos
úl imos
anos oi
pa eikS a
mui o
acional
bas an e
semugiai
ac os
undamen-
i
ziamin is,
que ide.
ma
6
lie u iy
kalboje
ki éiuo oje
posiçãoção
i es uo,
neki giuo -
o
oje
su apes
ide.
su
a°.
Bal y sla y
i
kalby
o-kamieniy
a dazodziy
ienaskai os
kilmininko
o mas oi
ba i oninés
só
cons an eus
ne
Roninio ki éio,
mas
nobnmojamo-
i
jo ki éio
pa adigmae
(plg.
o ma ilko,
pe enusan-
cia
kilnojamojo
ki cio
pa adigmai).
Todél
chega.
-o
(la .
-a)
g ei iausiai
é kiles iS
ide. 6.
Se
Sis
a i mação
apa ey y
co e o,
isso
nebelik y
pama o
abejoi , que
bal y sla y
kalby
i
o-kamieniy
a daZodziy
ienaskai os
kilmininkas
gene iSkai é
susijes com
senuoju
ablia y u.
As
obse ações
aqui di as
su gi am de
i8
di e en es
poZi io
j
elu iosos
e8cinos, po
oél elas,
i
en ende-se,
em nenhum
biudo indicam
que
P.
Kuzneco o
in e p e aç-
ão é
enganada.
P.
Kuzneco
no li o
pode
encon a
mui o
mui o
acionaliy
minéiy.
Daugeljéjamy-
jy eiskiniy,
exemplziui,
kodél slakalbos
pe deeko
elhojo
y
impe ek o
susida é
naujajj, li o
au o ius gana
i
j ikinamai
paaiSkina. Em
ge al
P.
Kuzneco o
li o é
mui o
alioso
sla y, em
g ande
o
pa e e
bal y
mo ologia
da his ó ia
apyb aiza.
S.
Ka aliiinas
®H.
Kasnaycxac,
K
passu wd
o6meGaaTuacKol
cuc enm
aacnix, BA,
1962,
Ne
4, p.
24;
B.
Max oauc,
3ame kn
npycckomy
no
bOKasH3My,
kn. :
Bonpocs
eopn
1
ucTopHu
s3biKa
(COopxuk
B
yec s
B, A.
Jlapnua),
Jleamu pag,
1965,
p.
195—196;
Rema qu-
es su
ocalisme
le
ieux
du
p ussien,-
,,Ac a
Bal ico-Sla ica
,
2,
Bialys ok,
1965,
p.
58—59.
e
243