i anény
kon ak y
apy ik e da e.
Me hodologis-
chem poZi i iu
is das seh
wich ig, denn
oponymika
und
a cheologie,
gehend
zusammen,
kann geben
seh wich igiy
Ziniy übe
seniausig
au y
his o ijs
pe ioda. Siuo
Fall jdomu is
das; dass
oponymika
pe o mo
Rollej Z algo,
dessen
pédomis
eidami, ki y
s igiy
y iné ojai
nu
nich usuklydo,
abe
bes ä igine
p elimina ine
oponymikas.
i3 adas.
ne
i
A.
Vanagas
SLAVU
KALBU
MORFOL-
OGIJOS
HISTORIJOS BRUOZAI
TI.
C.
Kysnenos,
O epku
10
Mopdoao mu
npacaaBancKo o
a3bika, Mockea,
1961,
144
p.
P.
Kuzneco as,
zymus sla y
kalby
specialis , in
seinem
buchgoje
behandéja
p asla iskyjy
a dazodzio
eiksmazodZio
kai ybos
i
sis emy
susi o mie u-
ngs agen,
paliecia ein
paa sys emy
aidos
momen us
sla u
p okalbés zei .
y
Au o ius
kalbinius
eiSkinius
analysie ,
susiedamas
einenus
ande en.
su
Das e laubZ ihm
genug gewuksam
a se zen
p izas is,
sukélusias
analysie mosi
ei&kinien.
P asla iSkosios
mo ologinés
Sys ems
susi o ma ions
Raidos nej möglich
e s ehen bal y
kalby.
i
be
P.
Kuzneco o
buchgoje
bal y kalby
Da enu
analé
uzima seh
wich igia
Pla z.
P abal i8koji
mo ologiné
sys em isy
is
indoeu opiediy
kalby is
nächs es
sla y
mo ologinei
sys emai.
Dél os
p iezas ies
P.
Kuzneco ,
a
Näheuma gal
wie iel
pe dédamas,
a oja
e mina
,,gemeinse
bal y-sla y
Sp ache
(o6mecaaBano6aa uiicKuli
SI3bIK)
-
Bend oji
bal y-sla y
Sp ache
(a ba p okalbé)
wede
phone ikos, noch
mo ologijs
Be eich
ne ekons uie .
Ih e
Rekons uk ion
gelang nich
né
sp achamosios
Buches
Au o em.
Bal y sla y
i
kalby
mo ologinés
Sys eme is
panaSios.,
aciau
iden iSkos.
ne
An ai
a dazodzio
kai ymo
Sys emen
sind nemaza
galuniy,
welche
P.
Kuzneco
häl nich
den
i8
U susen eines
Sal inio:
ns.
kilm.
eg.
a ik-os
(wo
-os
i8*-as)
i
s.
sl.
Zen-y
(wo
-y
P.
Kuzneco as
kildina
i8
*-om-+-s);
ns.
jn.
eg.
sdnu-mi
(wo
-mi
g eiciausiai
i$
*-m ; aj
ody y
Zemai¢iy
-mi!)
i
s.
sl.
abo-mo
(wo
-mo
i8
*-mi); dgs.
kilm.
eg.
ilk-@
(wo
-y
is
*-6n)
i
s.
sl.
ab-®
(wo
-%
i§
*-on, nes
*-on
sla y bi y
-g), dgs.
jn.
eg.
wolk-ais
(wo
-ais
iS
*-dis)
i
s.
sl.
ab-y
(-y
i&
*-dis
phe iSkai
konn e
nich é
en s ehen).
Cia suminé i
leksijs
un e schiedu-
mai kann bi i
seh al e,
pa eldé i
indoeu opieciy
kalbinés
bend ys és.
i8
Apsk i ai,
bal y sla y
i
kalby
a dazodzio
leksija is
seh pana&i,
a¢iau das
panaSumas
en s eado
del bal y
sla y kalby
bend y
ino aciniy
ne
paki imy, dél
das, dass
i
bal y sla y
sp ach
pa eldéjo
ide.
o
i
jj
i8
kalbinés
bend ys és.
Mi dem
im Kop ,
de
Te min
,,gen oji
bal y-sla y
Sp ache
schein
nepag is as.
Sehen Sie das
Buch, sieh ,
dass
Au o ius
in ina einem
bal y sla y
ne
kalby
mo ologies
i
ak ui
ei8kiniu,
obwohl
ski ingam,
i
su s i
gemeinsame
i
pama g.
An ai
P.
Kuzneco as
behaup e
( ue,
seh
o sich i-
g) dass
gen oji
'
K.
Bi
ga,
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1958,
p.
566
(i8naSa)..
16, Li uiy
Sp ache
g ama iné
sanda a
bal y-sla y
24
Sp ache
pa eldéjo
o man a
-s ik
ao is o,
ne
abe
bisimojo
Zei
i
da ybai
(p.
132).
ISei y, dass
bal y
Sp achen
ki ados
u éjo
sigma inj
ao is a,
dessen éliau
ne eko.
Ta¢iau
solchem
Aussageim
P oS a auja
das die
Ta sache,
dass bal y
Sp achen
nich inde
man jokiy
sigma inio
ao is o
pédsaky.
Bal y
Sp achen,
wie
i
ge many,
g eigiausiai
jo
niekad né a
u éjusios.
Bal y
Sp achen
o man as
-s a ojam-
as biisimojo
Zei da ybai,
sla y
ao is o,
éliau
0
impe ek o
—
da ybai. Weil
o man as
i
-ssla y
Sp achen
pasida é
bii yjy laiky
poZymis,
odél e ,
b auch zu
glauben,
nebegaléjo
bi i
pa a o as
bisimojo
Zei o me
da ybai.
P.
Kuzneco
is ein
iS
y
y iné ojy,
die hal en
sich
hypo hzés,
dass sla y
Sp achen,
wie bal y,
sind
i
u éjusios
sigma inj
b isimajj
laika.
Del os
p ieZas ies
sla y kalby
sigma inio
bisimojo
Zei p oble-
mi e weis
iS isky iy
sa
(p.
127—132).
Ta iau o men
su
-sbiisimojo
zei eikSme
nieku sla y
sp achen in
nich aliudi e-
n. Einin el es
sigma ische
da inys,
dessen
LösZiama,
dass sla y
Sp achen
i8
sind
u éjusios
bisimajj laika
o man u
su
-s-, sind
Teilnehm-
e n bySe
( y .
g
bySeS i.),
(i
bysgs i;
mo .
g byse.),
(bend .
g.).
Ta iau sie
inden sich
nu y y sla y
baZny lichen
aS o
paminkluen.
Siu daly iy
one iné
s uk i a
ody y,
dass sie
g ei¢ks en
a éjo
senosios
sla y
i$
Sp achen
(bulga y
—
makedony
dialek y).
Abe de
al e sla y
Sp achen an
den
Monumen -
jy
en nich inde .
Tsling igs e
bii y
Siuos
Teilnehme
zu
be ach en
Gegenwa s
deside a i -
en Fo men?.
Au o iaus
Tezé, dass
kaZkada
egzis a o
bal y-sla y
Sp ache,
suponuoja
manchmal
okj kalbiniy
ei8kiniy
ak a ima,
de s ell
abejoniy.
I ai,
beg ünde
da an, dass
egne .
is s imé
senaja
a ema ing
o ma, is
au o ius
behaup e ,
jog ema iné
leksija
wu de
beschend ina-
ma da
_,,bend ojoje
bal ysla y
gesp ochen
(p.
89).
Abe gi ih e
Beschädigung
li au iy
sp achbei
p asidé e,
schein ,
ziemlich élai,
denn
a ema iné
leksija noch
neblogai
i8laiky a
al ionies en
li au iy
aS uose®.
Da willé ysi
s opp elé i
bei einem
a daZodzio
leksijos
dalykéliu.
Bal-
y
i
sla y kalby
o-kamieniy
daik a a dziy
einaskai os
kilmininko
galiinés
(lie .
ilk-o, sl.
s.
ab-a)*
kilmés
F age is
ein y,
denen is
i8
p i ay a
haup sächl-
ich
li e a ii os
gescha
j ai iausiy
i
hypo hziy
(Z .
p.
35—
43).
Jdomu,
dass
P.
Kuzneco
zu e lässigs-
e Zei
K.
Kapaus
Meinung:
o-kamieniy
daik a a dziy
einaskai os
kilmininko
linksnis
bal y-sla y
kalboje
susi o ma es
neujai, zu
a dazodzio
kamieno
e bindus
pos posi ion,
die éliau
bal y sla y
sp achen
unkciona o
wie
p ielinksnis
i
beiSdélis, plg.
i
eg.
a -,
s.
sl.o (x)5.
Balsio
eg.
-o
i
sl.
-a
en s ehnis
einesaskai-
os
kilmininko
linksnyje
P.
Kuzneco as
aiSkina ja
(p.
35):
kamieng-
alio
o
i
pos posi ionen
o
(au o iaus
minéiai, dass
ühzei ig
bal y
i
2 A. Meiie,
O6mecaa-
pancKni
aspik,
Mocksa,
1951, p.
193.
3
Ch .
S.
S ang,
Das
sla ische
und
bal ische
Ve bum,
Oslo,
1942,
p.
99—104:
A,
Sabaliauskas,
A ema iniai
lie u iy Sp ache
eiksmaZodZiai,
kn. :
Einige li au iy
Sp ache
G amma ikos
F agen, Vilnius,
1957, p. 77114,
galiiné né a
bend abal iSka,
denn p isy
Sp ache,
schein , ha
4
Si
iSlaikiusi senaja
leksija -s, plg.
p .
deiwas,,die o
und he .
an uhSas,,zme-
ns. 5 C. Kap pus,
De
indoge manisc-
he Abla i ,
Ma bu g, 1903, p.
14.
242
sla y kalby
aidos
pe iodenis
eksis a o
phonema 0,
b auch zu
p i a i)
kon ak io-
ns keliu da e
6, de ,
budams
ziemlich
o ene s,
su apes mi
@. Si oks
phe inis
aiSkinimas
s ell iel
abejoniy:
neai$ku,
kodél
kon ak io-
ns keliu ( egu
und iS a i y
0)
e scheines
langgas
S imis
u éjo bu i
o i as. Es
schein ,
dass neu
en s anden-
en ilgo balsio
kokybé
nep iklauso
on
kon ahuoj-
amyjy balsiy
kokybés: in
al enuwiy
Tex en zwei
o i i Vokiai
e und a duoda
ilga 6 (plg.
no ei i§
ne-a ei ).
Fo mos lie .
wolko und s.
sl. aba
no male we-
ise is
e bundena-
mos mi ki y
ide. kalby
ablia y ais
(plg. s. ind.
ka ,
kad) und
odél gel en
al en
einsaskai os
ablia i o -
men (su
phone i8kai
nuk i usiu
-d), bal y und
sla y
sp achen
jgijusien
eines
einsaskai os
kilmininko
eikSme.
Taéiau
Siam
siejimui,
wie
schein
i8
zue s
Z ilgsnio,
beiS a auja
Phone ika:
ma , ki ose
ide.
Sp achen
in ¢ia is o
(plg. s.
lo .
Gnai éd
und g .
Foixw, -
on Hause,
odél i s.
ind.
-a , -ad
is
i§
*-6d),
o
li au iy
Sp ache
Gia has
-o, kilusj,
wie man
mein , i$
*-d. Sis
phe inisch-
e
Uns immig-
kei und
gib
G undlageg
en s ehen
j ai iauss-
en
aiSkinimam
und
spéliojima-
m. Tagiau
Sis
phe inisch-
e
Uns immig-
kei ,
schein , is
angebam. In
den
le z en
Jah en
wa
pa eikS a
seh
i
a ionali
ziemlich
neschwei
Fak en
ma
g undziam-
in is, dass
ide.
6
lie u iy
kalboje
ki éiuo oje
posi ion in
i es uo,
neki giuo -
o
oje
su apes
ide.
su
a°.
Bal y sla y
i
kalby
o-kamieniy
a dazodziy
einaskai os
kilmininko
Fo men wa
ba i oninés
nu
bes ändus
ne
Sakninio
ki éio, abe
nobnmojamo-
i
jo ki éio
Pa adimame
(plg.
o ma
wolko,
gehö enusa-
ncia
kilnojamojo
ki cio
pa adigmai).
Todél
egne .
-o
(la .
-a)
g ei iausiai
is kiles iS
ide. 6.
Wenn
Sis
behaugenys
e schey y
ech ig, das
nebelik y
pama o
abejoi en,
dass bal y
sla y kalby
o-kamieniy
i
a daZodziy
einaskai os
kilmininkas
gene iSkai
is
e bundenes
mi senuoju
ablia y u.
Die
dazuge üg -
en
Beme kungen
i8
s ammen
e schieden-
j
e poZi ios
sp echuosius
Rei8kine,
i
sodél sie,
e s ändlich,
in keinem
Biidu zeigen
nich , dass
P.
Kuzneco o
In e p e a i-
on is
i e üh end.
P.
Kuzneco s
Buch in
kann man
inden
seh iel
acionaliy
minéiy.
Daugeljéjamy-
jy eiskiniy,
beispiziui, kodél
slakalbos
e eko al enjo
impe ek o
y
susida é
naujajj,
Buchas
au o ius gana
i
j ikinamai
paaiSkina.
Gene ell
P.
Kuzneco s
Buch is
seh
we oll
sla y,
g oßele
o
Teil und
bal y
mo ologi-
es
geschich-
s
abyb aiza.
S.
Ka aliiinas
®H.
Kasnaycxac,
K
passu wd
o6meGaaTuacKol
cuc enm
aacnix, BA,
1962,
Ne
4, p.
24;
B.
Max oauc,
3ame kn
npycckomy
no
bOKasH3My,
kn. :
Bonpocs
eopn
1
ucTopHu
s3biKa
(COopxuk
B
yec s
B, A.
Jlapnua),
Jleamu pag,
1965,
p.
195—196;
Rema qu-
es su
ocalisme
le
ieux
du
p ussien,-
,,Ac a
Bal ico-Sla ica
,
2,
Bialys ok,
1965,
p.
58—59.
e
243