Slavų kalbų morfologijos istorijos bruožai

i anény kon ak y apy ik e da a. Me odologiniu poZi i iu ai labai s a bu, nes oponimika i a cheologija, eidamos ka u, gali duo i labai s a biy Zi- niy apie seniausig au y is o ijos pe ioda. Siuo a eju jdomu y a ai; kad oponimika a liko aidmenj Z algo, ku io pédomis eidami, ki y s igiy y i- né ojai ne ik nesuklydo, be i pa i ino p elimina ines oponimikos. i3- adas. A. Vanagas SLAVU KALBU MORFOLOGIJOS ISTORIJOS BRUOZAI TI. C. Kysnenos, O epku 10 Mopdoao mu npacaaBancKo o a3bika, Mockea, 1961, 144 p. P. Kuzneco as, zymus sla y kalby specialis as, sa o knygoje nag i- néja p asla iskyjy a dazodzio i eiksmazodZio kai ybos sis emy susi o - ma imo klausimus, paliecia kai ku iuos y sis emy aidos momen us sla u p okalbés me u. Au o ius kalbinius eiSkinius analizuoja, susiedamas ie- nus su ki ais. Tai leidZia jam gana ykusiai a sek i p iezas is, sukélusias analizuojamuosius ei&kinius. P asla iSkosios mo ologinés sis emos susi o ma imo i aidos nejma- noma sup as i be bal y kalby. P. Kuzneco o knygoje bal y kalby duomenu analizé uzima labai s a bia ie a. P abal i8koji mo ologiné sis ema is isy indoeu opiediy kalby y a a imiausia sla y mo ologinei sis emai. Dél os p iezas ies P. Kuzneco as, a a imuma gal kiek pe dédamas, a oja e mina ,,bend oji bal y-sla y kalba“ (o6mecaaBano6aa uiicKuli SI3bIK) - »Bend oji bal y-sla y kalba“ (a ba p okalbé) nei one ikos, nei mo olo- gijos s i yje ne ekons uo a. Jos ekons ukcija nepa yko né kalbamosios knygos au o iui. Bal y i sla y kalby mo ologinés sis emos y a panaSios., aciau ne iden iSkos. An ai a dazodzio kai ymo sis emose y a nemaza galuniy, ku ias P. Kuzneco as nelaiko kilusiomis i8 ieno Sal inio: ns. kilm. lie . a ik-os (ku -os i8*-as) i s. sl. Zen-y (ku -y P. Kuzneco as kil- dina i8 *-om-+-s); ns. jn. lie . sdnu-mi (ku -mi g eiciausiai i$ *-m ; aj ody y Zemai¢iy -mi!) i s. sl. abo-mo (ku -mo i8 *-mi); dgs. kilm. lie . ilk-@ (ku -y is *-6n) i s. sl. ab-® (ku -% i§ *-on, nes *-on sla y bi y -g), dgs. jn. lie . ilk-ais (ku -ais iS *-dis) i s. sl. ab-y (-y i& *-dis o- ne iSkai negaléjo a si as i). Cia suminé i leksijos ski umai gali bi i labai seni, pa eldé i i8 indoeu opieciy kalbinés bend ys és. Apsk i ai, bal y i sla y kalby a dazodzio leksija y a labai pana&i, a¢iau as panaSumas a si ado ne del bal y i sla y kalby bend y ino aciniy paki imy, o dél o, kad bal y i sla y kalbos jj pa eldéjo i8 ide. kalbinés bend ys és. Tu in ai gal oje, e minas ,,bend oji bal y-sla y kalba“ a odo nepag is as. Skai an knyga, ma y i, kad au o ius ke ina ne ienam bal y i sla y kalby mo ologijos ak ui i ei8kiniui, no s i ski ingam, su as i bend a pama g. An ai P. Kuzneco as eigia ( iesa, labai a sa giai), kad »bend oji ' K. Bi ga, Rink iniai aS ai, I, Vilnius, 1958, p. 566 (i8naSa).. 16, Lie u iy kalbos g ama iné sanda a 24 bal y-sla y kalba“ pa eldéjo o man a -s- ne ik ao is o, be i bisimojo laiko da ybai (p. 132). ISei y, kad bal y kalbos ki ados u éjo sigma inj ao is a, ku io éliau ne eko. Ta¢iau okiam eigimui p ieS a auja as ak- as, kad bal y kalbose ne andama jokiy sigma inio ao is o pédsaky. Bal y kalbos, kaip i ge many, g eigiausiai jo niekad né a u éjusios. Bal y kal- bose o man as -s- a ojamas biisimojo laiko da ybai, 0 sla y — ao is o, éliau i impe ek o da ybai. Kadangi o man as -s- sla y kalbose pasida é bii yjy laiky poZymis, odél jis, eikia many i, nebegaléjo bi i pa a o as bisimojo laiko o my da ybai. P. Kuzneco as y a ienas iS y y iné ojy, ku ie laikosi hipo ezés, kad sla y kalbos, kaip i bal y, y a u éjusios sigma inj b isimajj laika. Del os p ieZas ies sla y kalby sigma inio bisimojo laiko p oblemai jis ski ia iS i- sa sky iy (p. 127—132). Ta iau o mos su -s- biisimojo laiko eikSme nie- ku sla y kalbose nepaliudy os. Vienin elis sigma inis da inys, i8 ku io sp endZiama, kad sla y kalbos y a u éjusios bisimajj laika su o man u -s-, y a daly iai bySe ( y . g.), bySeS i (i bysgs i; mo . g.), byse (bend . g.). Ta iau jie andami ik y y sla y baZny iniuose aS o paminkluose. Siu daly iy one iné s uk i a ody y, kad jie g ei¢iausiai a éjo i$ senosios sla y kalbos (bulga y — makedony dialek y). Be senosios sla y kalbos paminkluose jy ne andama. Tikslingiausia bii y Siuos daly ius laiky i esa- mojo laiko dezide a y y o momis?. Au o iaus ezé, kad kaZkada egzis a o bal y-sla y kalba, suponuoja ka ais okj kalbiniy ei8kiniy ak a ima, ku is kelia abejoniy. An ai, pa- si emdamas uo, kad lie . esi iSs imé senaja a ema ing o ma, au o ius eigia, jog ema iné leksija bu o apibend inama da _,,bend ojoje bal y- sla y kalboje“ (p. 89). Be gi jos apibend inimas lie u iy kalboje p asidéjo, a odo, gana élai, nes a ema iné leksija da neblogai i8laiky a senuo- siuose lie u iy aS uose’®. Da no é ysi s ab elé i ies ienu a daZodzio leksijos dalykéliu. Bal- y i sla y kalby o-kamieniy daik a a dziy ienaskai os kilmininko galiinés (lie . ilk-o, s. sl. ab-a)* kilmés klausimas y a ienas i8 y, ku iems y a p i a’y a daugiausia li e a ii os i suku a j ai iausiy hipo eziy (Z . p. 35— 43). Jdomu, kad P. Kuzneco as pa ikimiausia laiko K. Kapaus nuomone: o-kamieniy daik a a dziy ienaskai os kilmininko linksnis bal y-sla y kal- boje susi o ma es naujai, p ie a dazodzio kamieno p isijungus pos po- zicijai, ku i éliau bal y i sla y kalbose unkciona o kaip p ielinksnis i p ieSdélis, plg. lie . a -, s. sl.o (x)5. Balsio lie . -o i sl. -a a si adima ie- naskai os kilmininko linksnyje P. Kuzneco as aiSkina aip (p. 35): kamien- galio o i pos pozicijos o (au o iaus minéiai, kad anks y aisiais bal y i 2 A. Meiie, O6mecaapancKni aspik, Mocksa, 1951, p. 193. 3 Ch . S. S ang, Das sla ische und bal ische Ve bum, Oslo, 1942, p. 99—104: A, Sabaliauskas, A ema iniai lie u iy kalbos eiksmaZodZiai, kn.: Kai ku ie lie u iy kalbos g ama ikos klausimai, Vilnius, 1957, p. 77—114, 4 Si galiiné né a bend abal iSka, nes p isy kalba, a odo, u i iSlaikiusi senaja lek- sija -s, plg. p . deiwas ,,die o“ i he . an uhSas ,,zmogaus“. 5 C. Kap pus, De indoge manische Abla i , Ma bu g, 1903, p. 14. 242 sla y kalby aidos pe iodais egzis a o onema 0, eikia p i a i) kon ak- cijos keliu da e 6, ku is, budamas gana a i as, su apes su @. Si oks o- ne inis aiSkinimas kelia daug abejoniy: neai$ku, kodél kon akcijos keliu ( egu i iS a i y 0) a si ades ilgas balsis u éjo bu i a i as. A odo, kad naujai a si adusio ilgo balsio kokybé nep iklauso nuo kon ahuojamyjy balsiy kokybés: senuosiuose lie u iy eks uose du a i i balsiai e i a duoda ilga 6 (plg. no ei i§ ne-a ei ). Fo mos lie . ilko i s. sl. aba pap as ai y a siejamos su ki y ide. kal- by ablia y ais (plg. s. ind. ka , kad) i odél laikomos senosiomis ie- naskai os ablia y o o momis (su one i8kai nuk i usiu -d), bal y i sla y kalbose jgijusiomis ienaskai os kilmininko eikSme. Taéiau Siam siejimui, kaip a odo i8 pi mo Z ilgsnio, p ieS a auja one ika: ma , ki ose ide. kal- bose ¢ia y ao (plg. s. lo . Gnai éd i g . Foixw , on Hause“, odél i s. ind. -a , -ad y a i§ *-6d), o lie u iy kalba Gia u i -o, kilusj, kaip manoma, i$ *-d. Sis one inis nea i ikimas i duoda pag indg a si as i j ai iausiems aiSkinimams i spéliojimams. Tagiau Sis one inis nea i ikimas, a odo, y a a iamas. Pas a aisiais me ais bu o pa eikS a labai acionali i gana nesunkiai ak ais pag indzia- ma min is, kad ide. 6 lie u iy kalboje ki éiuo oje pozicijoje i es uo, o ne- ki giuo oje su apes su ide. a°. Bal y i sla y kalby o-kamieniy a dazodziy ienaskai os kilmininko o mos bu o ba i oninés ne ik pas o aus Sakninio ki éio, be i kilnmojamojo ki éio pa adigmoje (plg. o ma ilko, p iklau- sancia kilnojamojo ki cio pa adigmai). Todél lie . -o (la . -a) g ei iausiai y a kiles iS ide. 6. Jei Sis eiginys pasi ody y eisingas, ai nebelik y pama o abejo i, kad bal y i sla y kalby o-kamieniy a daZodziy ienaskai os kilmininkas ge- ne iSkai y a susijes su senuoju ablia y u. Cia pasaky os pas abos kilo i8 ski ingo poZi io j kalbamuosius ei8- kinius, i odél jos, sup an ama, jokiu biidu ne odo, kad P. Kuzneco o in- e p e acija y a klaidinga. P. Kuzneco o knygoje galima as i labai daug acionaliy minéiy. Daugelj nag inéjamyjy eiskiniy, pa yzdziui, kodél sla- y kalbos ne eko senojo impe ek o i susida é naujajj, knygos au o ius gana j ikinamai paaiSkina. Apsk i ai P. Kuzneco o knyga y a labai e inga sla y, o didele dali- mi i bal y mo ologijos is o ijos apyb aiza. S. Ka aliiinas ®H. Kasnaycxac, K passu wd o6meGaaTuacKol cuc enm aacnix, BA, 1962, Ne 4, p. 24; B. Max oauc, 3ame kn no npycckomy bOKasH3My, kn.: Bonpocs eopn 1 ucTopHu s3biKa (COopxuk B yec s B, A. Jlapnua), Jleamu pag, 1965, p. 195—196; Rema - ques su le ocalisme du ieux p ussien, ,,Ac a Bal ico-Sla ica“ , 2, Bialys ok, 1965, p. 58—59. e” 243