МОКСЛО КАЛБОС КУЛТОРОС ИР ТЕРМИНОЛОГИЈОС ПРОБЛЕМОС ЛИЕТУВИŲ КАЛБОТЫРОС КЛАУСИМАИ, XXIV (1985)

ЕЛЕНА ИОСИФОВНА ХОТЯНОВИЧ

APIE KAI KURIAS MOKSLINIO STILIAUS RAIDOS TENDENCIJAS RUSŲ IR BALTARUSŲ KALBOSE

Mokslo ir technikos revoliucijos sąlygomis nepaprastai didėja socialinis mokslo vaidmuo ir jo poveikis visoms visuomenės gyvenimo sritims, įskaitant kalbų funkcionavimą, raidą ir sąveiką. Masinis dalyvavimas moksliniuose tyrimuose, gausūs atradimai, bendros mokslinių publikacijų apimties didėjimas (vadinamasis „informacijos sprogimas“ ir su juo susijęs „terminologinis“ sprogimas), tarptautiniai mokslinių žinių mainai, skatinantys terminijos internacionalizaciją, veikia kalbą apskritai ir lemia funkcinius mokslinės kalbos stiliaus pokyčius. Todėl mokslinės ir techninės literatūros kalbos tyrimai tampa ypač aktualūs.

Plačiai išsiplėtusi vertimo veikla ir stiprėjantys tarpkalbiniai ryšiai reikalauja atlikti artimai giminingų kalbų mokslinės kalbos stiliaus lyginamuosius tyrimus. Tokie tyrimai jau atliekami rusų ir ukrainiečių kalbų medžiagos pagrindu. Išleista „Lyginamoji rusų ir ukrainiečių kalbų stilistika“ (Kijevas, 1980).

Artimai giminingų kalbų lyginamasis tyrimas leidžia nustatyti bendruosius giminingų kalbų raidos dėsningumus itin glaudžių kalbinių kontaktų sąlygomis ir kiekvienos jų specifiką, atskleisti konkrečias sąveikos ir galbūt suartėjimo formas bei būdus, išspręsti daugelį vertimo klausimų (o lyginamosios stilistikos ryšys su vertimo teorija neabejotinas), apibrėžti abstrakčią konstrukcinę-stilistinę kalbinių priemonių vartojimo orientaciją konkrečioje funkcinėje-semantinėje bendravimo srityje.

Ukrainiečių ir baltarusių kalbotyrai kyla bendrų problemų ir uždavinių, tačiau tai neatleidžia tyrėjų nuo būtinybės lyginamai nagrinėti stilistines sistemas tiek rusų ir ukrainiečių, tiek rusų ir baltarusių kalbose. Be to, tokie tyrimai ypač svarbūs baltarusių kalbai, nes šiuo metu baltarusių kalbotyroje kalbinių priemonių pasirinkimo moksliniame, dalykiniame ir kituose stiliuose klausimai tebėra menkai ištirti.

Artimai giminingų kalbų stilistinių sistemų ir priemonių lyginamojo tyrimo uždavinys iš esmės nesiskiria nuo bendrojo uždavinio

146

artimai giminingų kalbų lyginamojo tyrimo¹ ir gali būti suformuluotas kaip jų stilistinio bendrumo, viena vertus, ir stilistinių skirtumų, atspindinčių nacionalinį raiškos priemonių savitumą konkretaus funkcinio stiliaus ribose, išaiškinimas, kita vertus ².

Gausioje lingvistinėje literatūroje nemaža bendro pobūdžio teiginių apie įvairių kalbų mokslinio stiliaus artimumą. Rytų slavų kalbų tyrėjai turi dar daugiau pagrindo pabrėžti šį artimumą, nes prie bet kuriai kalbai būdingų mokslinio stiliaus bruožų (apibendrinamumo, objektyvumo, pabrėžto dėstymo logiškumo ir nuoseklumo, semantinio tikslumo, užslėpto emocingumo ir kt.) čia prisideda kilmės bendrumo veiksniai ir panašių bruožų raida dėl kalbinių kontaktų, taigi ir funkcinių kategorijų kalbinės raiškos tapatumas arba artimumas visuose kalbos sistemos lygmenyse. Vis dėlto bendra kilmė ir kalbiniai kontaktai ne visada lemia tipologinį panašumą, o tai rodo įvardytų veiksnių vidinį sudėtingumą.

Rusų ir baltarusių kalbų kontaktams skirtingais istorijos laikotarpiais buvo būdinga nevienoda kryptis. „XVI–XVII a. akivaizdžiai vyravo ukrainiečių ir baltarusių kalbų poveikis rusų literatūrinei kalbai“³. Tai liudija ir tokio tipo leksinių elementųадминистратор, апелляция, апробация, арена iš senosios baltarusių kalbos (tiksliau, iš kitų kalbų per senąją baltarusių kalbą)⁴ prasiskverbimo į rusų kalbą faktai. Vėliau dėl tam tikrų istorinių (socialinių-ekonominių, politinių ir kultūrinių) aplinkybių baltarusių kalbos funkcijos susiaurėjo. Paskutinė šiuo metu žinoma senoji baltarusių knyga tarp senovės paminklų datuojama 1722 metais⁵. Pagrindinėmis baltarusių kalbos išsaugojimo, vidinės ir funkcinės raidos formomis ilgam laikui tapo baltarusių tarmės ir žodinė liaudies kūryba.

Toks rašytinių tradicijų nutrūkimas lėmė, kad formuojantis moksliniam stiliui baltarusių kalboje (o baltarusių mokslinis

¹ Типология сходств и различий близкородственных языков. — Кишинев, 1976, с. 4—8; Ткаченко О. Б. Проблемы сопоставительно-исторического изучения славянских языков. — ВЯ, 1981, № 1, с. 48—59.

² Булахов М. Г. Основные вопросы сопоставительной стилистики русского и белорусского языков. — Минск, 1979, с. 3.

³ Филин Ф. П. Истоки и судьбы русского литературного языка. — М., 1981, с. 171.

⁴ См.: Булыка А. Н. Даўнія запазычанні беларускай мовы. — Мінск, 1972, с. 19, 26, 28—29; Пы [sic] вторак Г. П. Русско-белорусские языковые контакты на разных исторических этапах. — В кн.: Русский язык в его связях с украинским и другими славянскими языками: Тез. докл. и сообщ. Симферополь, 1973, с. 245—249.

⁵ Жураўскі А. І. Гісторыя беларускай літаратурнай мовы. — Мінск, 1967, т. 1, с. 356.

147

(stilius, artimas šiuolaikinei būklei, pradėjo formuotis XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje) svarbų vaidmenį atliko orientacija į rusų kalbą, ypač formuojantis baltarusių terminijai – svarbiausiai mokslinio stiliaus leksikos grupei. Ši orientacija buvo susijusi su labai išplėtoto rusų mokslo įtaka, taip pat su didele pagalba organizuojant tyrimus ir rengiant mokslinius kadrus po Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos, kurią mūsų respublikai suteikė SSRS Mokslų akademija ir kiti šalies mokslo centrai. Pavyzdžiui, dirbti V. I. Lenino Baltarusijos valstybiniame universitete buvo pakviesti mokslininkai iš Maskvos, Petrogrado, Kijevo ir Smolensko. Nemažą vaidmenį atliko ir grynai lingvistinė priežastis: rusų kalba jau turėjo susiformavusią struktūrinių funkcinių stilių sistemą ir tam tikru mastu galėjo būti baltarusių kalbos pavyzdžiu.

Genetinis rusų ir baltarusių kalbų artimumas, taip pat rusų kalbos įtaka baltarusių kalbos funkcinių stilių formavimuisi lėmė santykinį šių kalbų mokslinio stiliaus leksinės sudėties bendrumą, pasireiškiantį bendro šaknų fondo buvimu, gausiu internacionalizmų sluoksniu ir tiesioginiais skoliniais iš rusų kalbos į baltarusių kalbą. Šis bendrumas turi tendenciją didėti ir dėl sąmoningai formuluojamo principo, kad atitinkami terminai SSRS tautų literatūrinėse kalbose kuo mažiau skirtųsi. Tačiau minimalių skirtumų tarp rusų ir baltarusių terminijos bei bendramokslinės leksikos principas taikomas ne visada. Rusų kalbos mokslinės literatūros funkciniame stiliuje dažnai teikiama pirmenybė bendramoksliniams svetimos kilmės žodžiams, pavyzdžiui: aproksimuoti (vietoj apytikriai išreikšti), implicitinis (vietoj numanomas), reprezentuoti (vietoj vaizduoti), sakralinis ir t. t. Baltarusių kalboje ši kryptis reiškiasi mažiau, nes formuojantis mokslinio dėstymo stiliui čia pasireiškė viena iš prieštaringų tendencijų: viena vertus, įsisavinti pagrindinį internacionalinės leksikos fondą, kita vertus, „kiek įmanoma naudoti gyvosios liaudies kalbos leksinius išteklius“⁶.

Kai kuriuos terminų darybos ypatumus galima pastebėti net palyginus atskiras rusų ir baltarusių terminų poras. Pavyzdžiui, rusų terminus млекопитающие, питающая (силовая) сеть, питающее напряжение, схема питания atitinka baltarusių млекакормячыя, жывлячая сетка, сілкуючае напружанне, схема сілкавання. Iš veiksmažodžio питать, turinčio knyginį atspalvį,

⁶ Красней В. П. Белорусская филологическая терминология начала XX века: Автореф. дис.... канд. филол. наук. — Минск, 1969, с. 14.

148

sudaryti visi rusų terminai. Baltarusių kalboje terminų daryba diferencijuojama pagal žodžio, iš kurio jie daromi, reikšmės atspalvius: питать — baltarusių k. 1. карміць (млекакормячыя); 2. biologijoje, fizikoje жывіць (жывічная сетка); 3. сілкаваць (tiekti medžiagą darbui — сілкуючае напружанне).

Naujų baltarusių terminų atsirasti padėjo daugelio struktūrinių kalkavimo tipų taikymas pagal rusų kalbos modelius, pavyzdžiui: мировоззрение — светапогляд, облучение — абпраменьванне, отвлеченность — абцягненасць. Kalkiavimas padėjo atsiskleisti baltarusių kalbos žodžių darybos galimybėms, lėmė vieno ar kito žodžių darybos tipo produktyvumo pokyčius ir baltarusių kalbos morfeminės sudėties raidą. Kita vertus, gana nuosekliai buvo naudojamos savosios terminų darybos galimybės baltarusių kalboje, pavyzdžiui: адзіночналікавыя, множналікавыя назоўнікі — „singularia tantum“ ir „pluralia tantum“; labai vykę baltarusių terminai адцэнтрабежная, дацэнтрабежная сіла — išcentrinė, įcentrinė jėga.

Mokslo kalbos kultūros problemos kontekste natūraliai kyla klausimas apie sinonimiją ir variantus terminų leksikoje. Jei „kurios nors žinių srities formavimosi laikotarpiu vienareikšmio atitikimo tarp terminų ir jais žymimų sąvokų nebuvimas atspindi nuolat vykstantį nominacijos procesą ir yra neišvengiamas“⁷, tai dabartinėje rusų ir baltarusių kalbų būklėje toks reiškinys liudija, kad terminų tvarkymo ir standartizavimo problemos dar neišspręstos. Pavyzdžiui, baltarusių moksliniame stiliuje reikšme „svyravimas“ vartojami du terminai: ваганне ir хістанне (pavyzdžiui: сума... схільна да хістання; цеплавыя ваганні атамаў). Nors Baltarusijos sovietinės enciklopedijos Vyriausiosios redakcijos Mokslinės ir techninės terminijos komisija rekomendavo vartoti terminą ваганне (nes žodis хістанне turi ir emociškai nuspalvintą reikšmę „svirduliavimas“), moksliniuose straipsniuose aptinkami abu terminai. Tai lemia ekstralingvistinės priežastys, pirmiausia rusų ir baltarusių mokslinis dvikalbystės reiškinys ir baltarusių kalbos vartotojų siekis šioje bendravimo srityje vartoti rusų kalbą⁸. Todėl mokslo ir technikos inteligentija pasižymi tiek aktyvia, tiek pasyvia dvikalbyste. Dėl to daugelis

⁷ Андреев Р. А. Вариантность компонентов составных наименований в современном французском языке.—В кн.: Научный симпозиум «Семиотические проблемы языков науки, терминологии и информатики». М., 1971, с. 534.

⁸ „Kuo labiau internacionalizuota viena ar kita kalbinio bendravimo sritis, tuo labiau įgyvendinama kalbos vartotojų perėjimo nuo nacionalinės kalbos prie tarptautinio bendravimo kalbos tendencija“ (Міхневіч А. Я. Функцыі мовы і маўлення і праблемы беларуска-рускага двухмоўя.—В кн.: Пытанні білінгвізму і ўзаемадзеяння моў. Мінск, 1982, с. 75).

149

straipsniai rašomi rusų kalba, o paskui verčiami į baltarusių kalbą ne be žodyno pagalbos.

Rusišką terminą скорость atitinka ir du baltarusiški žodžiai: скорасць ir хуткасць, pvz.: касмічная скорасць, лінейная скорасць крышталізацыі — касмічная хуткасць, хуткасць рэакцыі. Tačiau šiuo atveju terminą pasirenkant juntama rusų kalbos įtaka: terminų, tapačių rusiškiems (скорасць), vartojimo dažnumas tampa didesnis nei jų sinonimų (хуткасць). Be to, baltarusiškas žodis хуткасць taip pat reiškia „greitumas“, pvz.: хуткарослыя пароды, хуткія малекулы, o tai taip pat padeda įsitvirtinti terminui скорасць „greitis“ moksliniuose tekstuose.

Jei terminams sinonimams ir variantams būtų atsisakyta pripažinti teisę egzistuoti, kaip tuomet spręsti klausimą dėl įvairovės tendencijos mokslinio stiliaus kalboje? Matyt, variantų, kurie, nors jų sudėtis iš dalies skiriasi, stilistinių ir sintaksinių funkcijų požiūriu yra tapatūs, egzistavimas yra priimtinas, jei variuojant nepažeidžiamas mokslinio teksto prasmės tikslumas, pvz.: агародніцтва — гародніцтва, лесанаднаўленне — лесаўзнаўленне.

Lyginamasis rusų ir baltarusių kalbų mokslinio stiliaus tyrimas leksikos lygmeniu leis nustatyti mokslinių tekstų terminologiškumo laipsnį rusų ir baltarusių kalbose, kalbos vienetų stilistinį žymėtumą, atskleisti metaforos ir kitų vaizdingumo priemonių vaidmenį lyginamų kalbų moksliniuose tekstuose, išnagrinėti, kaip nacionaliniai kalbos ypatumai atsispindi tarptautiniuose leksikos sluoksniuose. Skirtingos rusų ir baltarusių kalbų mokslinio stiliaus formavimosi sąlygos ir laikas lėmė savitą šio stiliaus kalbos priemonių santykį, aiškesnį ir griežtesnį mokslinio stiliaus išskyrimą rusų kalboje, palyginti su baltarusių kalba, taip pat prieštaringų tendencijų raišką baltarusių kalbos mokslinio stiliaus raidoje.