МОКСЛО КАЛБОС КУЛТОРОС ИР ТЕРМИНОЛОГИЈОС ПРОБЛЕМОС ЛИЕТУВИУ КАЛБОТЫРОС КЛАУСИМАИ, XXIV (1985)

ВИТАЛИЙ СТЕПАНОВИЧ СИДОРЕЦ

NEVIENŽODŽIAI VEIKSMAŽODINIAI TERMINOLOGINIAI DARINIAI ŠIUOLAIKINĖSE RYTŲ SLAVŲ KALBOSE

Mokslo ir technikos revoliucija, kaip žinoma, lėmė daugybės sąvokų atsiradimą; jos atitinkamai įvardijamos rusų, baltarusių ir ukrainiečių kalbose. Pagrindinė terminų darybos priemonė yra daiktavardžiai arba junginiai, kuriuose daiktavardžiai atlieka gramatinio centro vaidmenį: darsonvalizacija, pridėtinė vertė; дарсанвалізацыя, прыбавачная вартасць; дарсонвалізація, додаткова вартість. Tačiau, kaip pabrėžia V. P. Danilenko, „įvardijamų sąvokų visuma yra platesnė už daiktavardžio semantines galimybes“¹. Plėtodama šią mintį, ji pažymi, kad šiuolaikinėje specialiojoje literatūroje terminams žymėti vartojamos ir kitos priemonės, visų pirma veiksmažodis ir veiksmažodiniai junginiai.

Terminologinių veiksmažodinių junginių, kurie yra komunikaciniai veiksmažodžių ekvivalentai (prof. V. M. Nikitevičiaus terminas), gausu, o denotatų pateikimo pobūdis įvairus. Vienų junginių dėmenys apima komponentus, kurių kiekvienas realizuoja tam tikrą denotatą, pvz.: uždėti tvarstį, padengti asfaltu, padengti plėvele; наложыць бінт, пакрываць асфальтам, пакрываць плёнкай; накласти бинт, покривати асфальтом, покривати плівкою. Tokio tipo junginių gebėjimas „susitraukti“ į veiksmažodžius nepanaikina atitinkamų semų. Pavyzdžiui, sema „kuo nors padengti kokio nors paviršių“ implicitiškai glūdi veiksmažodyje asfaltuoti. Kiti junginiai apima denotaciniu požymiu nevienaverčius komponentus, pvz.: vykdyti sintezę, atlikti injekciją, taikyti vamzdžių polimerizaciją; весці сінтэз, рабіць ін’екцыю, падвяргаць трубаполімерызацыі; вести синтез, робити ін’єкцію, піддаватися трубополімеризації. Šiuose junginiuose veiksmažodinis komponentas nerealizuoja pirminės semos, bet išlaiko bendrą kategorinę reikšmę – veiksmo idėją. Tam tikru mastu desemantizuotas, delek­sikalizuotas, jis atlieka klasifikacinio rodiklio funkciją – savotiško

¹ Даниленко В. П. Лексико-семантические и грамматические особенности слов-терминов.—В кн.: Исследования по русской терминологии. М., 1971, с. 50.

132

formanto. Junginio semantinis centras – abstraktusis daiktavardis – komunikaciniu požiūriu primena išvestinio žodžio pamatą.

Atkreipus dėmesį į junginius su delek­sikalizuotu komponentu (vadinkime juos verbominantais), natūraliai kyla klausimas apie šių vienetų generavimo, darybos ir funkcionavimo šiuolaikinėse rytų slavų kalbose procesus.

Derivacijos teorijos požiūriu vieno ar kito lygmens vienetai nagrinėjami ne kaip iš anksto sudaryti sąrašai ar tiesiogiai pateikti tekste, o kaip generavimo proceso, pagal tam tikras taisykles iš paprastesnių vienetų kuriančio sudėtingesnius, rezultatas². O kas yra verbominantas kaip išvestinis vienetas? Išoriškai, eksplicitiškai, tai pagal sintaksinį modelį susidarantis žodžių junginys. Tačiau iš esmės tai „ne vientisai įformintas“ žodis, tiksliau – komunikacinis žodžio ekvivalentas, realizuojantis vieną denotatą. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą verbominanto komponentų funkcinį artimumą išvestinio veiksmažodžio struktūriniams komponentams (formantui ir pamatui), logiška teigti, kad iš esmės verbominanto derivacija yra ne sintaksinė, o žodžių darybos. Veiksmažodiškumo funkcinė-semantinė kategorija, kurios centre yra veiksmažodžiai, o periferijoje – šio ir kitų tipų junginiai, „pasiskolino“ sintaksinius modelius, kurie raidos procese įgijo derivacinę reikšmę žodžių darybos lygmeniu.

Verbominantai, kurių didžioji dauguma priklauso knyginiam kalbos stiliui, yra plačiai paplitę ir toliau aktyviai plėtojami šiuolaikinėse rytų slavų kalbose. Šiuolaikiniu laikotarpiu pagrindinis naujų verbominantų „tiekėjas“ yra mokslinė ir techninė literatūra, nes procesus, veiksmus ir reiškinius ne visada įmanoma įvardyti veiksmažodžiais. Žodžių darybos mechanizmas, papildantis veiksmažodiškumo funkcinės-semantinės kategorijos centrą, negali kiekvienu atveju „pateikti“ parengto, vientisai įforminto žodžio. Natūralu, kad veiksmažodiškumo kategorija pasitelkia kitas kalbos priemones, kurių organizavimas į tam tikrus vienetus (pvz., verbominantus) orientuojamas į centro vienetus: taikyti aerogelio terapiją, patirti mechaninę destrukciją, lemti divergenciją; займацца аэрагеліятэрапіяй, падвяргацца механадэструкцыі, прыводзіць да дывергенцыі; займатися аерогеліотерапією, піддаватися механодеструкції, приводити (призводити) до дивергенції (спричинювати дивергенцію).

Daugelis mokslinio-techninio stiliaus terminologinių verbominantų pereina į kitus stilius, pvz., publicistinį:

² Сильницкий Г. Г. Теория деривации и ее место в системе лингвистических дисциплин. — В кн.: Теоретические аспекты деривации. Пермь, 1982, с. 4.

133

«Blizgus Lenino intelektas sugėrė geriausius pasaulinės kultūros laimėjimus ir suteikė galingą impulsą visapusiškam marksizmo vystymuisi» (Учит. газ., 1981, 23 апр., с. 1); «Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos pergalė pakirto visą išnaudotojiškų santykių sistemą ir davė impulsą revoliuciniam judėjimui visame pasaulyje» (Гомельская праўда, 1980, 28 окт., с. 1); «Šio jubiliejaus minėjimas įrašys dar vieną atmintiną puslapį į didžiosios rusų, baltarusių ir ukrainiečių tautų, visų mūsų šalies broliškų tautų draugystės metraštį ir suteiks naują impulsą patriotiniam bei internacionaliniam auklėjimui» (Вісник АН УРСР, 1981, № 8, с. 6).

Šiuolaikinėje lingvistikoje itin aktuali terminologinių veiksmažodinių nominacijų funkcionavimo rusų, baltarusių ir ukrainiečių kalbose problema. Ji lengvai sprendžiama kalbant apie tokias veiksmažodines nominacijas kaip вести огонь, подвергаться механодеструкции, kurios neturi sinoniminių atitikmenų tarp veiksmažodžių, ir gerokai sudėtingiau, kai veiksmažodinės nominacijos nėra vienintelė tam tikro veiksmo raiškos priemonė.

Šiuolaikinėse rytų slavų kalbose, pavyzdžiui, vartojamos veiksmažodinės nominacijos подаваць (-даць) апеляцыю, падагаць (-даць) апеляцыю, подавати (-дати) апеляцію ir joms sinonimiški veiksmažodžiai апеллировать, апелляць, апеллювати. Kreipimasis į aiškinamuosius žodynus rodo, kad veiksmažodžiai užfiksuoti dviem reikšmėmis, iš kurių viena, specialioji, realizuojama pirmiau pateiktomis veiksmažodinėmis nominacijomis. Po dvi–tris reikšmes turi veiksmažodžiai аттестовать, атэставаць, атестувати; vieną iš jų perteikia veiksmažodinės nominacijos дать аттестацию, даць атэстацыю, дати атестацію. Šiuolaikinių rytų slavų kalbų aiškinamuosiuose žodynuose veiksmažodžiai консервировать, кансерваваць, консервувати nurodomi trimis reikšmėmis. Pavyzdžiui, keturtomyje „Rusų kalbos žodyne“ pateikiamas toks žodžio консервировать aiškinimas: «1. Paversti (paverčia) konservais (1 reikšme). 2. Specialioji reikšmė. Apsaugoti (apsaugo) nuo gedimo, irimo specialiai apdorojant, sudarant specialias laikymo sąlygas. 3. Laikinai sustabdyti (sustabdo) ko nors eigą, raidą, veiklą.»³ Veiksmažodinės nominacijos вести консервацию, весці кансервацыю, вести консервацію perteikia trečiąją reikšmę. Pavyzdžiui: «Vladimiras Kovalenokas ir Aleksandras Ivančenkovas jau konservuoja daugybę „Saliuto-6“ sistemų» (Известия, 1978, 31 окт., с. 3); «Uladzimiras Kavaliënakas ir Aliaksandras Ivancankavas jau konservuoja daugybę „Saliuto-6“ sistemų»; «Volodymyras Kovalionokas ir Oleksandras Ivančenkovas jau konservuoja daugybę „Saliuto-6“ sistemų». Kaip matome, veiksmažodinės nominacijos savo reikšme yra siauresnės, mažiau daugiareikšmės ir tam tikra prasme „iškrauna“ daugiareikšmius veiksmažodžius. Natūralu, kad šios rūšies junginiai labiau atitinka terminologizavimo reikalavimus negu veiksmažodžiai.

³ Словарь русского языка.— М.: Русский язык, 1982, т. 2, с. 91.

134

Vienais atvejais vartojamos veiksmažodinės nominacijos, kitais – veiksmažodžiai, todėl aprašymas tampa įvairesnis ir suprantamesnis. Pavyzdžiui: „Priešdėliai по-, с- ir о- lemia visišką aspektualizaciją (vietoj „visiškai aspektualizuojasi“. — С. В.), nepriklausomai nuo veiksmažodžio kamieno reikšmės. Kiti priešdėliai visiškai aspektualizuojasi junginyje su giminingų semantinių kamienų veiksmažodžiais“ (Авилова Н. С. Вид глагола и семантика глагольного слова. — М., 1976, с. 176); „Priešdėliai по-, с- ir о- lemia visišką aspektualizaciją, nepriklausomai nuo veiksmažodžio kamieno reikšmės. Kiti priešdėliai visiškai aspektualizuojasi junginyje su giminingų semantinių kamienų veiksmažodžiais“; „Priešdėliai по-, с- ir о- lemia visišką aspektualizaciją, nepriklausomai nuo veiksmažodžio kamieno reikšmės. Kiti priešdėliai visiškai aspektualizuojasi junginyje su giminingų semantinių kamienų veiksmažodžiais“.

Veiksmažodinės nominacijos gali kompensuoti veiksmažodžių trūkumą pagal veikslą. Veiksmažodžiai штурмовать, штурмаваць, штурмувати yra eigos veikslo, o veiksmažodinės nominacijos – ir eigos, ir įvykio veikslo, pavyzdžiui: брать (взять) штурмом; браць (узяць) штурмам; брати (взяти) штурмом. Veiksmažodinės nominacijos kompensuoja ir trūkstamas veiksmažodžių formas. Pavyzdžiui, rusų kalboje iš veiksmažodžio пахать nesudaromas eigos veikslo padalyvis. Šią formą turi veiksmažodinė nominacija выполнять (осуществлять, производить, делать) пахоту — выполняя (осуществляя, производя, делая) пахоту. Tas pat ir baltarusių kalboje: араць — (?), выконваць (рабіць) ворьіва — выконваючы (робячы) ворьіва. Ukrainiečių kalboje iš veiksmažodžio орати sudaromas eigos veikslo padalyvis — орючи. Tačiau jis vartojamas retai, ypač specialiąja, terminologine reikšme. Čia natūraliau vartoti vedinį iš veiksmažodinės nominacijos виконувати (робити) оранку — виконуючи (роблячи) оранку: „Visada gerai ir kokybiškai ardami skersai šlaitų, jie ir šįkart liko ištikimi sau“ (radijo laida) — „Всегда хорошо и на высоком уровне выполняя пахоту поперек склонов, они и на этот раз остались верными себе“.

Dažnai veiksmažodinės nominacijos tiksliau įvardija procesus pagal veiksmo pobūdį negu sinonimiški veiksmažodžiai. Priešingai nei veiksmažodžiai дестабилизировать, дестабілізаваць, дестабілізувати, veiksmažodinės nominacijos вести к дестабилизации, весці да дэстабілізацыі, вести до дестабілізації nusako ilgiau trunkantį, bet mažiau intensyvų veiksmą, turintį rezultatyvumo atspalvį. Pavyzdžiui: „Nyderlandų komunistai ryžtingai pasmerkė agresyvią JAV administracijos užsienio politikos kryptį, kuri veda prie tarptautinės padėties destabilizavimo“; „Olandijos komunistai ryžtingai pasmerkė agresyvią JAV administracijos užsienio politikos kryptį, kuri veda prie tarptautinės padėties destabilizavimo“; „Nyderlandų komunistai ryžtingai pasmerkė agresyvią JAV administracijos užsienio politikos kryptį, kuri veda prie de-

135

стабілізації міжнародної обстановки» (Радянська Україна, 1980, 10 июня, с. 3). Более интенсивным воспринимается действие, выраженное вербаноминантами подвергать аресту, падвергаць арышту, піддава-ти арешту, чем глаголами арестовать, арыштаваць (арыштоуваць), заарештвати (заарештоувати). Глаголы экспериментировать, эксперыментаваць, экспериментувати нейтральны к оппозиции одноактность—многоактность способов действия. Ее терминируют вербаноминанты проводить (провести) эксперимент — проводить (провести) эксперименты, праводзіць (правесці) эксперымент — праводзіць (правесці) эксперыменты, проводити (провести) експеримент — проводити (провести) експерименти.

Veiksmažodinės nominacijos vartojimą vietoj sinonimiško veiksmažodžio gali lemti įvairūs konteksto struktūriniai ir semantiniai ypatumai. Pavyzdžiui, veiksmažodinę nominaciją дать классификацию pakeisti veiksmažodžiu классифицировать trukdo būdvardžiai частный, семантический šiame kontekste: „Didelis veiksmažodžių, įeinančių į antrojo tipo veikslų opoziciją, skaičius ir įvairi jų semantika neleidžia net apytikriai pateikti dalinės semantinės šių veiksmažodžių klasifikacijos“ (Авилова Н. С. Вид глагола и семантика глагольного слова.— М., 1976, с. 186).

Savarankiška, papildymo nereikalaujanti yra ukrainietiška veiksmažodinė nominacija здійснювати накопичення (vykdyti kaupimą), priešingai nei veiksmažodis накопичувати (kaupti), sakinyje: „Tik toks darbas gali sukurti produktą, kuris… suteikia galimybę kaupti tolesnei gamybos plėtrai ir įvairiems visuomenės poreikiams tenkinti“ (Соціалізм і праця.— Київ, 1978, с. 42) — „Tik toks darbas gali sukurti produktą, kuris… suteikia galimybę vykdyti kaupimą tolesnei gamybos plėtrai ir įvairiems visuomenės poreikiams tenkinti.“

Terminologinių veiksmažodinių nominacijų pakeisti kontekstuose neįmanoma dėl kelių priežasčių: „Jis (ganykla — С. В.) padalytas į aptvarus, todėl galima vykdyti ciklinį nuganymą, o rezerve visada yra šviežios žolės“; „Ji (dirva.— С. В.) padalyta į gardus, todėl galima vykdyti ciklinį nuganymą, o rezerve visada yra šviežios žolės“ (Гомельская праўда, 1980, 10 июня, с. 2). „Ji (ganykla.— С. В.) padalyta į aptvarus, todėl galima vykdyti ciklinį nuganymą, o rezerve visada yra šviežios žolės.“ Pirma, veiksmažodžiai стравливать, страўліваць, спасувати yra bendrinės vartosenos ir turi šnekamosios kalbos atspalvį; antra, jų junginiai su prieveiksmiais, padarytais iš būdvardžių цикличный, цыклічны, циклічний, literatūrinės normos požiūriu yra nenatūralūs; trečia, veiksmažodžiai nėra savarankiški ir reikalauja papildinių.

136

Pasitaiko terminologinių verbų nominalizacijų, kurių semantinis centras yra būdvardis (arba kitas žodis), gramatiškai priklausantis nuo daiktavardžio. Toks daiktavardis pasižymi gana bendrąja semantika ir turi būti tam tikru būdu konkretinamas priklausomo žodžio, pvz.: vykdyti žvalgybos veiksmus — žvalgyti, atlikti slopinamąjį poveikį — slopinti, vykdyti remonto operacijas — remontuoti; vykdyti žvalgybines operacijas — žvalgyti, atlikti slopinamąjį poveikį — slopinti, vykdyti remonto operacijas — remontuoti.

Taigi verbų nominalizacijos, daugiausia nagrinėtos tipologiniu aspektu, išsiskiria didele savituma įvardijant procesus, veiksmus ir reiškinius. Neabejotina, kad jos yra svarbūs kiekvienos šiuolaikinės rytų slavų kalbos terminologinės sistemos elementai.