LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAIL
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
DALIJA
TEKORIENE
PAGRINDINIAI
SAKINIU
MODELIAI
SU
PREDIKATINEMIS
NEGIMININEMIS
BUDVARDZIO
FORMOMIS
1.
Fo my
g azu,
ge a
g ama iné
p igim is
—
iena
iS
kol
kas
da
neiSsp es u
lie u iy
kalbos
g ama ikos p oblemy.
ISsp es i
ja
ien
mo ologijos
émuose
nei-
manoma.
Bi ina
em is
Siy
o my
unkcine
analize,
nes
ik
sakinyje
a siskleidzia
leksiniy-g ama iniy
i
mo ologiniy
ka ego ijy
eikSmé
i
sis eminiai
ySiai.
Kalbos
iene o
unkcija
apib éZiama
pi miausia
kaip
jo
aidmuo
aukS esnio
lygmens
iene o
s uk ii oje:
mo emos
unkcija
Zodyje,
Zodzio
—
sakinyje,
Zodziy
junginyje,
eks e,
sakinio
—
eks e.
Kuo
sudé ingesnis
s uk i iniu
i
seman iniu
poZii iu
y a
kalbos
iene as,
uo
daugiau
aspek y
jis
gali
bii i
nag inéjamas
i
uo
sudé ingesnés
ji
suda an iy
Zemesnio
lygmens
iene y
unkcijos.
Bid a dis
y a
Zodis,
i
odél
kaip
sudé iné
dalis
jis
jeina
i
aukS esnio
lygmens
iene us
—
sin aksines
s uk i as,
—
ZodZiy
junginj,
sakini,
eks a,
i8
ku iy
s a -
biausias
y a
sakinys.
Daba inis
sin aksés
mokslas
ski ia
ke u is
sakinio
nag inéji-
mo
aspek us:
o maluji,
loginj-g ama ini,
seman inj
i
ak ualiosios
skaidos.
Todél
i
jo
sudé iniy
elemen y,
a p
jy
i
bud a dzio
bei
jo
negimininiy
o my,
unkcijos
u i
bi i
nag inéjamos
isais
ke u iais
aspek ais.
Né
ienas
a ski ai
paim as
aspek-
as
nea skleidzia
bid a dzio
unkcijy
esmés
i
isumos.
Negana
o,
nag inéjamos
ik
ienu
ku iuo
aspek u,
biid a dZio
unkcijos
gali
bi i
ne gi
ne eisingai
sup as os
i
iSk aipy i
sis eminius
kalbos
ySius.
Lie u iu
kalbos
y inéjimuose
mégin a
ap a8y i
o my
g azu,
ge a
dis ibucija
o maliojoje
sakinio
s uk i oje,
nusakan
sakinio
komponen y
p iklausyma
kal-
bos
daliai
i
jy
mo ologine
o ma,
nek eipian
démesio
nei
ij
komponen y
seman i-
ka,
nei
i
jy
bi inuma
sakinio
komunikaciniam
sa a ankiSkumui.
Si okiu
me odu
nus a omi
sin aksiniai
modeliai
daZnai
ienija
isi8kai
ski ingos
sin aksinés
s uk-
i os
sakinius.
Pa yzdziui,
sakiniai
Jai
baisu
i
A gi
naudinga
als ybei?*
p iski-
iami
ienam
modeliui
ien
dél
o,
kad
jy
o malia
s uk i a
suda o
negimininé
biid a dzio
o ma
i
daik a a dzio
naudininkas.
Nesunku
pas ebé i,
kad
apa ios
mo ologinés
o mos
ia
o muoja
ski inga
sakinio
seman ika:
sakinys
Jai
baisu
nusako
subjek o
biisena,
sakinyje
A gi
naudinga
als ybei?
eiSkiamas
kaZkokio
(sakinyje
nei8 eik8 o,
dél
o
sakinys
komunikaciniu
podiii iu
nesa a ankiSkas)
daik o,
ak o
a
eiXkinio
e inimas
komodalinio
naudininko
a z ilgiu.
P iski i
Siuos
sakinius
ienam
sin aksiniam
modeliui,
nepaisan
ju
seman ikos,
ei8kia
p ieS a au i
ne
ik
sis emi8kumo
p incipui,
be
i
pap as iausiai
kalbinei
in uicijai.
1
Myc ei xuc
K.
B.
Comoc apu enbuaa
MOp@ONO HA
PYCCKOFO
HW
JIMTOBCKOTO
A3HIKOB.
—
B.,
1972,
c.
247.
165
Seman ikos
i
komunikacinio
sakinio
sa a anki8kumo
nepaisoma
i
okiais
a ejais,
kai,
pa yzdZiui,
s uk ii os
Cia
padeg a,
aisku
i
Daba
jau
jam
bu o
aigsku,
kad
pilyje
jy
né a*
y a
nag inéjamos
a ski ai,
isi8kai
nesiejan
ienos
su
ki a.
Taigi
negimininiy
bid a dzio
o my,
kaip
i
be
ku io
ki o
kalbos
iene o,
unkcijos
a siskleidzia
ik
okiame
sakinio
modelyje,
ku is
apibend ina
ne
ien
sa-
kinio
o maliaja
s uk i a,
be
i
jo
logine-g ama ine
s uk i a,
.y.
sakinio
mode-
lyje,
ku is
sup an amas
kaip
,,minimalus
p edika inis
abipusi8kai
de e minuo y
komponen y
junginys,
ku is
gali
unkcionuo i
kaip
sa a ankiSkas,
nuo
kon eks o
nep iklausomas
komunikacinis
iene as,
ku is
u i
am
ik a
ipine
eik’me“*.
Si oks
sakinio
modelio
sup a imas
eikalauja,
kad,
nus a an
modelius
su
neg.
b.
o momis,
ak iné
medZiaga,
ku ia
suda o
sakiniai,
i8 a8y i
i
daba iniy
i ai aus
s iliaus
i
Zan y
eks y,
bii y
nag inéjama
keliais
aspek ais.
2.1.
S uk i iné
sakiniy
analizé.
Pi miausia
a enkami
sakiniai,
ku iuose
neg.
b.
o mos
y a
pa a o os
jy
pag indine,
p edika ine,
unkcija.
Neg.
b.
o my
eiksnio
i
papildinio
unkcijos
y a
an inés,
nes
Siuo
a eju
jos
a ojamos
ne
kaip
ipi8ki
poZymj
eiSkian ys
Zodziai,
o
kaip
subs an y izuo os,
a dinés
o mos,
Aisku,
a dinés
neg.
b.
o my
unkcijos
y a
aip
pa
s a bios
jy
unkcinei
i
seman i-
nei
cha ak e is ikai,
a iau
jos
né a
pag indinés,
i
odél
jas
ikslinga
analizuo i
ik
po
o,
kai
iSnag iné os
o mos,
pa a o os
p edika ine
unkcija.
Pagal
komponen y
skaiéiy
a ink ieji
sakiniai
ski s omi
j
ienana ius,
d ina-
ius,
ina ius
i
ke u na ius:
Sal a.
Man
Sal a.
Kamba yje
Sal a.
Kamba yje
man
Sal a.
Kamba yje
man
Sal a
miego i.
Ta iau
oks
ski s ymas
né a
g ynai
mechani§-
kas,
nes
a siZ elgiama
j
komponen y
p iklausymo
ySius
sakinio
iduje.
Todél
ie-
nana is,
d ina is
ne eiSkia
susidedas
i§
ieno
zodzio
a
d iejy
ZodZiy.
Sakinio
na-
iais
laikomi
ZodzZiai,
ku ie
p iklauso
isam
sakiniui
i
y a
susije
su
sakinio
p edika-
iniu
cen u
—
neg.
b.
o ma.
P z.,
Baisu.
Man
baisu.
Man
baisu
ilko
aikomi
a i inkamai
ienana iu,
d ina iu
i
ina iu,
nes
isi
na iai
iesiogiai
susije
su
neg.
b.
o ma
—
sakinio
cen u.
Sakinio
na iais
nelaikomi
ZodZiai, ku ie
ealizuoja
ki y
sakinio
na iy
alen ines
po encijas
i
sakinio
p edika iniam
cen ui
nep iklauso.
Pyz.,
Jai
d o u
b olio
i
Jai
d o u
sa o
mazo
b olio
abu
sakiniai
laikomi
d ina iais.
Po
o
apibidinama
ienana iu,
d ina iy,
ina iy
i
ke u na iy
sakiniy
mo o-
loginé
sudé is.
Jei
sakinio
modelj
sup as ume
kaip
o malios
s uk i os
modelj,
sa o
uzduo j
uo
bii ume
a like.
Ta¢iau
misy
sup an amas
sakinio
modelis
u i
bi-
i
minimalus,
be
sa a anki8kas,
nuo
kon eks o
nep iklausomas
komunikacinis
iene as,
o
ai
eiSkia,
kad
jis
u i
u é i
baig ine
logine-g ama ing
s uk i a,
ku io-
je
u i
bi i
du
pag indiniai
na iai
—
p edika as,
a ba
Zodis,
ei8kias
p edika inj
pozymj,
i
subjek as,
a ba
Zodis,
ei8kias
p edika inio
pozymio
u é oja.
2.2.
Loginé-g ama iné
s uk i iniy
modeliy
analizé.
Ap a¥ius
sa-
kiniy
mo ologine
sudé j,
eikia
nus a y i
jy
loginj
subjek a
i
p edika a.
Mo o-
®
Banenxene
A.
A.
Popmsi
cpeqHe o
powa
B
TpaMMaTH4ecKOl
CHCTeMe
JTHTOBCKOTO
A3BI-
ka
/
JIuc.
...
-pa
dbunon.
nayk
[Mammuonuce].
—
B.,
1983,
c.
199, 224.
*
3ono opa
IT.
A.
KommyHukaTapHble
ac ekTbi
pyccko o
cunTaxcuca.
—
M.,
1982,
c.
98.
166
loginé
cha ak e is ika
padeda
nus a y i
ik
p edika a
—
juo
isada
eina
neg.
b.
o ma.
Loginiam
subjek ui
nus a y i
mo ologinés
komponen y
cha ak e is ikos
nepakanka,
nes
os
pa ios
mo ologinés
o mos
na ys
ienais
a ejais
eina
loginiu
subjek u,
ki ais
ne,
ai
p iklauso
nuo
leksinés
p edika o
eik8més,
plg.:
Man
links-
ma
(man
—
loginis
subjek as),
Man
g azu
(loginio
subjek o
né a).
Reikia
ado-
yau is
sakinio
komunikacinio
pilna e iskumo
k i e ijumi.
Subjek o
i
p edika o
junginys
suda o
sakinio
o maliosios,
seman inés
i
komunikacinés
s uk i os
pa-
ma a,
—
iks an
ieno
ku io
i§
Siu
d iejy
komponen y,
sakinys
y a
nepilnas.
No s
eks uose
daznai
pasi aiko
okiy
,, aks amyjy“
sakiniy,
jy
komunikacinés
in o macijos
ikumas
y a
papildomas
i8
kon eks o,
.y.
ju
subjek as
bina
iS eiks-
as
kon eks e
a ba
numanomas.
Taigi
komunikacinio
pilna e i8kumo
p incipas
padeda
a ski i
sakinius,
ku iuose
y a
p edika inis
minimumas,
nuo
sakiniy,
ku-
iuose
o
minimumo
né a.
Juo
ado aujan is,
laikoma,
kad
okie
eks uose
pasi ai-
kan ys
sakiniai
kaip
A
pa ogu
sédé i? —
Ka aliska!
ep ezen uoja
ne
sakinio
mo-
delius,
o
am
ik as
sakinio
modeliy
modi ikacijas
eks e.
2.3.
Tokiu
biidu
i8
eks y
su ink a
medZiaga
iSnag inéjus
s uk i iniu
i
komuni-
kaciniu
poZii iu,
nus a y as
1
ienana is
i
8
d ina iai
sakiniy
modeliai
su
p edika-
inémis
neg.
b.
o momis,
ku ias
simboliskai
Zymésime
P aed.
1.
P aed
Véjuo a.
Gied a.
2.
Nnom+P aed
Vaisiai
s eika.
3.
Naa
+P aed
Man
linksma.
4.
Neen+P aed
Laiko
maZa.
5.
Nioe +
P aed
Sode
Zalia.
Aplink
g azu.
6.
J a dis
+
P aed
Viskas
malonu.
7.
In
+
P aed
Pa aikau i
nedo a.
8.
P aed
+
S
sa u inis
K aila,
kad
u
nepaklausei.
9.
p ep.
N
+
P aed
Su
duona
sunku.
3.1.
Tipinés
modeliy
eik’més.
Sakinys,
kaip
aukS esnio
lygmens
kalbos
iene-
as,
y a
d iplanis,
jis
u i
i
o ma,
i
u inj,
odél
i
nus a y ieji
sakiniy
modeliai
u-
i
am
ik a
ipine
eik’me.
Pa yzdzZiui,
Man
linksma,
Vaikui
baisu
ei8kia
subjek o
biisena,
Cia
g a u.
Sode
Zalia
—
ie os
cha ak e is ika,
Meluo i
nega binga.
Mo-
ky is
idomu
—
abs ak aus
p oceso
e inima,
Neg azu,
kad
u
pamela ai
—
ak o
e inima
i
. .
Ta¢iau
disku uo ina,
kaip
a
ipiné
eik8mé
padeda
ski i
a ski us
sakiniu
modelius.
Galimi
du
pag indiniai
a ejai:
1)
os
pa ids
g ama inés
s uk-
ii os
komunikaciniu
a z ilgiu
sa a anki8ki
minimalis
sakiniai
u i
kelias
ipines
eik’mes.
Kyla
klausimas,
a
jie
ep ezen uoja
a ski us
sakiniy
modelius,
a
iena
poliseman ini
model;
2)
ski ingos
o malids
s uk ii os
sakiniai
u i
labai
a ima
seman ine
s uk i a.
Nag inéjamajai
medzZiagai
ak ualus
y a
kaip
ik
Sis
a ejis>
nes
nus a y ieji
2,
7
i
9
modeliai
u i
a ima
seman ine
s uk i a.
Kadangi
Sie
mode-
liai
u i
ski inga
o maliaja
s uk i a,
laikoma,
kad
jie
y a
a ski i,
a iau
sinoni-
mixki
sakiniy
modeliai.
4.1.
Leksinis
modeliy
ealiza imas.
Subjek as
i
p edika as
u i
seman-
iSkai
de in is.
Ta iau
ne
kiek ienas
subjek as
i
p edika as
de a,
.y.
ne
isi
p edi-
167
ka iniai
pozymiai
gali
bi i
p iski iami
iems
pa iems
subjek ams,
i
ne
isi
subjek ai
gali
bi i
nusakomi
ais
pa iais
poZymiais.
P z.:
Kieme
Sal a
—
*Kieme
eisinga,
Man
Sal a
—
*
Man
eisinga,
Viskas
minkS a
—
*Tai
minkS a,
Man
minks a
miego i
—
*Man
debesuo a
miego i
i
. .
Subjek o
i
neg.
b.
o my
de mé
né a
paski y
bid a dziy
ypa ybé,
nes
de a a ba
nede a
su
am
ik u
subjek u
iS isos
bid a dZiy
g upés.
Vadinasi,
jiems
y a
bidin-
gos
am
ik os
bend os
seman inés
ka ego ijos,
odél,
no in
sup as i
i
paaiSkin i
neg.
b.
o my
unkcines
ypa ybes,
aip
pa
y a
bi ina
paZin i
i
nusaky i
as
bend as
unkcines-seman ines
bid a dziy
klases.
Modeliy
ieksinio
ealiza imo
iboms
nus a y i
bu o
suda y as
500
iene u
neg.
b.
o my
sq aSas,
i
kiek iena
i§
sg aSo
paim a o ma
de inama
su
kiek ienu
i
9
nus a y yjy
modeliy.
Ty imo
ezul a ai
pasi odé
ejopi:
a)
neg.
b.
o ma
is
iso
nejungiama
su
an uoju
komponen u:
*Kieme
k aila,
eisinga,
b)
neg.
b.
o -
mos
junginys
su
an uoju
komponen u
imanomas,
be
komunikaciniu
a zZ ilgiu
nepilna e is:
Naudinga
yals ybei,
Is ikima
d augui,
Man
g azu,
c)
neg.
b.
o mos
junginys
su
an uoju
komponen u
y a
aisyklingas
pagal
junglumo
désnius
i
komu-
nikaciniu
poZii iu
pilna e is:
Man
nejauku.
P ie
k an o
gilu.
Maudy is
pa ojinga.
Leksinio
modeliy
ealiza imo
y imas
leido
pa ikslin i
nus a y uosius
modelius,
is ySkino
jy
seman ine
s uk i g
i ,
s a biausia,
pa odé,
kad
neg.
b.
o mu
galéji-
mas
unkcionuo i
am
ik uose
modeliuose
iesiogiai
p iklauso
nuo
bid a dzio
seman ikos.
Todél
pag indiniai
sakinio
modeliai
su
neg.
b.
o momis
y a
s a bi
me-
dziaga
bid a dzio
seman ikai
i i.
4.2.
Vienana j
modelj
P aed
suda o
ik
nedaugelis
adinamyjy
nesubjek iniy
biid a dzio
o mu,
eiSkian iy
a mos e os,
empe a i os,
laiko
i
apS ies umo
po-
zymius:
Véjuo a.
Debesuo a.
Tamsu.
S iesu.
Vélu.
Sal a.
Ka s a.
Pasi aikan ys
eks-
e
ienana iai
sakiniai,
suda y i
ki os
seman ikos
bid a dziy
(Ka alixyka.
Puiku.
Slyks u.
[domu.
Aisku)
né a
komunikaciniu
poZi i iu
sa a anki8ki.
Jie
y a
ik
nepil-
ni
d ina iy
modeliy
ealizacijos
a ian ai.
Jy
a ian iSkumas
y a,
aiSku,
eikSmin-
gas
i
seman iniu,
i
komunikaciniu
poZii iu,
be
ai
suda o
a ski a
p oblema
—
pag indiniy
sakinio
modeliy
ealiza imo
eks e
bei
jy
de i acijos
p oblema.
4.3.
IS y us
d ina io
modelio
J a dis+P aed
eksinio
ealiza imo
galimybes,
paaiskéjo, kad
i a dZio
ai
jungimosi
galimybés
su
neg.
b.
o momis
ySkiai
ski iasi
nuo
ki u
negimininiy
j a dziu
jungimosi
galimybiy,
okiy
kaip
iskas,
kas,
niekas,
be
kas,
daug
kas,
ka kas,
ki kas:
iskas
nuoga
—
* ai
nuoga,
iskas
klampu
—
* ai
klampu,
iskas
bal a
—
* ai
bal a
i
. .
Tokie
ak ai
odo,
kad
ai
p iklauso
ki am
unkciniam-seman iniam
poklasiui
negu
iskas.
Seman inis
Sio
j a dZio
ypa umas
paaiSkinamas
uo,
kad
jo
an eceden u
gali
bi i
ik
p ocesas
a ba
ak as,
ne gi
kai
jis
né a
s uk i iSkai
apib éZ as
a ba
eiSkiamas
konk e¢iu
daik a a dZiu.
A.
Rosi-
nas
j a dj
ai
p iski ia
a ski ai
absoliu iniy
demons a y y
klasei*.
Tuo
pa iu
seman-
iniu
sa i umu
aiskin inas
i
ski ingas
i a dzio
ai
junglumas
su
neg.
b.
o momis:
*
Rosinas
A.
Lie u iy
bend inés
kalbos
j a dZiy
seman iné
s uk i a.
—
V.,
1984,
p.
53—
62.
168
jis
jungiamas
ik
su
bid a dZiais,
ku iy
poZymiai
gali
bi i
p iski i
p ocesui
a
ak-
ui,
i
nejungiamas
su
biid a dziais,
eiSkian iais
konk eéiy
daik y
poZymius.
J a dZio
ai
seman iniai
i
unkciniai
ypa umai
duoda
pama a
laiky i,
kad
mo-
delis
J a dis+
P aed
jungia
du
ak iSkai
ski ingus
modelius
Viskas
+
P aed
i
Tai+
P aed.
Taigi
ski iama
10
pag indiniy
sakiniy
modeliy
su
p edika inémis
neg.
b-
o momis.
4.4.
Neg.
b.
o mos
be eik
ne ibo ai
jungiamos
su
daik a a dzio
naudininku,.
aéiau
komunikaciniu
poZii iu
sa a ankiskq
sakinj
suda o
ik
neg.
b.
o mos,
ei8-
kian&ios
bisena,
junginiai
su
gy a
bi ybe
zymin io
daik a a dzio
naudininku:
Man
linksma.
Vaikui
smagu.
Té ui
pik a.
Me gai ei
liiidna.
Ki os
d ina és
s uk i-
10s
Nge +P aed
komunikaciniu
poZi iu
sa a ankiSko
sakinio
nesuda o.
Pa yz-
dziui,
pa a ojus
be
kon eks o
sakini
Man
g aiu,
i$
ka o
kyla
klausimas
Kas
g aZu?
a ba
Man
gilu
—
Kas/Ku
gilu?
Vadinasi,
naudininkas
Siuose
sakiniuose
a lieka
ne
p edika inio
poZymio
u é ojo
(subjek o)
unkcija,
o
ki as
seman ines unkcijas:
e inamojo
subjek o
(Man
g azu),
komodalinio
na io
(Man
pa ojinga),
e inimo
k i e ijaus
(Man
gilu),
su okian&iojo
subjek o
(Man
aisku).
4.5.
Tipiné
modeliy
Neen+
P aed
eik8mé
—
kiekybiné
subjek o
cha ak e is ika:
Ramybés
maza.
Da bo
aps u.
Sniego
gilu.
Zmoniy
e a.
Tu o
gausu.
Tadéiau
ne
kiek-
ienas
neg.
b.
o mos
junginys
su
kilmininku
u i
kiekybine
eikSme.
Kilmininku
ga-
li
bi i
iX eikS as
an asis
(komplemen inis)
d i alen és
neg.
b.
o mos
na ys:
Bai-
su
ilko.
Ve a
pas angy.
Tokie
eks uose
pasi aikan ys
sakiniai
nesuda o
a ski o
modelio,
nes y a
a ba
komunikaciniu
a z ilgiu
nesa a ankiski
(juose
né a
subjek-
o):
Ne e a
a o
aSa y
—
Kas
ne e a
a o
aga y?
a ba
eiSkia
neapib éz o
asmens
bisena
i
ja
sukélusia
p ieZas j
i
odél
u é y
bi i
laikomi
modelio
Nga -+P aed
a ian ais.
4.6.
Tipiné
sakinio
modeliy
Noel
Ad ioe
+
P aed
eikSme
—
ie a
i
jos
cha ak-
e is ika.
§j
modelj
suda o
isos
neg.
b.
o mos,
eiSkiandios
i
p igim inius,
i
ne-
p igim inius
poZymius,
ku iuos
galima
p iski i
konk e¢iam
daik ui:
P ie
k an o
gilu.
Namuose
Sil a.
Aplink
¥alia.
Mies e
g azu.
Neg.
b.
o mu,
ku ios
eiSkia
ik
p o-
cesui
a
ak ui
p iski inus
poZzymius,
junginiai
su
loka y u
pilna eik$mio
sakinio
nesuda o:
P ie
k an o
pa ojinga
—
Kas
pa ojinga?
Maudy is?
Zais i?
Tokie
y a
bid a diai
be il iska,
sunku,
k aila,
ikslinga
i
.
.
4.7.
No s
neg.
b.
o mos
plaéiai
jungiamos
su
bend a imi,
agiau
esama
i
ap i-
bojimy,
i
ne
kiek ienas
Si oks
junginys
suda o
pilna eikSmj
sakinj.
Su
bend a imi
nejungiamos:
a)
neg.
b.
o mos,
eiXkiangios
konk e iy
daik y
poZymius,
su okia-
mus
kaip
egzis uojancius
objek y iai
i
nesikei¢ian¢ius
nuo
subjek y aus
su okimo,
okius
kaip
spal a,
o ma
i
k .;
b)
neg.
b.
o mos,
galincios
e in i
ik
ak us
(si-
uacijas),
be
ne
a ski us
p ocesus,
PVZ.:
aisku,
Zymu,
Zenklu,
aki aizdu,
nuo oku,
numanu
i
k .
Neg.
b.
o mos,
eigkian ios
subjek y iai
su okiamus
p igim inius
daik y
pozymius,
su
bend a imi
pilna eikSmio
sakinio
nesuda o
(Nelygu
asy i
—
=
Ku
nelygu
ay i?)
a ba
ep ezen uoja
iSplés inius
nesubjek iniy
modeliy
a ian us,
ku iuose
bend a is
eiSkia
e inimo
k i e iju
(Tamsu
asy i.
Anks oka
kel is.
Vélu
moky is).
169

Modelj
In +P daed
suda o
ik
e inamosios
eikSmés
neg.
b.
o mos
(P iekai§-
au i
nega binga.
Meilikau i
neg azu)
i
neg.
b.
o mos,
eiskian¢ios
biisena,
ku ios
junginyje
su
bend a imi
jgauna
e inamaja
sema
(Skai y i
idomu.
Vaziné is
linksma).
4.8.
Sakiniuose
Na ii alu,
kad
jaunieji
nesi enkina
adicinémis
p iemonémis.
Idomu,
kodél
ak o é
pasi enka
okj
aidmenj.
S a bu,
kq
jis
u éjo
gal oje
Salu inis
sakinys
y a
neg.
b.
o mos
subjek as,
.
y.
jis
ei8kia ak a,
e inamg
neg.
b.
o ma
eiSkiamu
pozymiu.
4.9.
No s
sin aksiniy
s uk i y
Vaisiai
s eika;
Su is
skanu
komponen ai
né a
g ama iSkai
sude in i,
jos
y a
isiSkai
pilna e ¢iai
komunikaciniai
iene ai,
i
odél
jas
eikia
laiky i
sakiniais.
De inimo
nebu imas
a p
jy
subjek o
i
p edika o
signa-
lizuoja
ypa inga
okiy
sakiniy
seman ika,
bi en :
neg.
b.
o ma
eiSkiamas
pozymis
p iski iamas
ne
konk e¢iam
daik ui,
ku j
Zymi
daik a a dis,
o
daik o
egzis a imo
ak ui
a
am
ik am
numanomam
eiksmui,
susijusiam
su
uo
daik u,
i
pan.
Jei
ne-
galima
numany i
eiksmo,
ku iam
galé y
bi i
p iski as
poZymis,
sakinys
y a
nesu-
p an amas,
plg.:
Uzda iniai
sunku
( .
y.
sp es i
uzZda inius
sunku)
i
G ybai
sunku
(Kas
sunku?
Vi Skin i
g ybus?
Rink i?
Valy i?). Taigi
modelis
Njom+P aed
u i
seman ine
s uk i a,
a ima
In +P aed
seman inei
s uk i ai,
odél
Siuos
mode-
lius
laikome
sinonimiSkais.
Tai
pa iai
sinonimiSky
modeliy
g upei
p iklauso
i
p epN+P aed:
Su
duona
sunku.
5.
Taigi
ski iame
1
ienana j
i
9
d ina ius
sakiniy
modelius,
ku iuos
laikome
pag indiniais
sakiniy
modeliais
su
p edika inémis
neg.
b.
o momis,
nes
jie
y a
mi-
nimalis
komunikaciniu
poZii iu
pilna e éiai
sakiniai,
ku ie
u i
bidinga
seman i-
ne
s uk ii a
i
jokiu
sin aksinés
de i acijos
bidu
né a
i8 edami
i8
ki y
s uk i y
su
neg.
b.
o momis,
a i kS¢iai,
pa ys
y a
ki y
s uk i y
su
neg.
b.
o momis
da ybos
pama as.
OCHOBHBIE
MOJEJIH
MPEQJIOKKEHHA
C
MPEXMKATHBHBIMH
HEPOJIOBbIMH
®OPMAMH
MPHJIAPATEJIBHOTO
Pe3 ome
B
c aTbe
Moy
ompe e enuem
MoyesM
MpensOxKeHuA
MOHMMaeTCA
MHHUMAsIBHO
ZOCcTaTOUHOe
TIpequKaTHBHOe
COYeTaHHe
B3aHMOOOYCIIOBIEHHBIX
KOMMOHEHTOB,
OOpa3yiollee
KOMMYHHKa-
THBHY!O
CHMHMIly
C
OMpejesicHHbIM
THIIOBbIM
3HaYcHHeM.
Ucxona
M3
9TOTO
ycTaHaBiIMBaeTCA
10
ocHoBHEIX
MoOzenei
UpenoxeHHi
c
MIpeqHKAaTHBHBIMH
HepOsOBbIMH
opMaMH
mpusia a-
TeMbHOTO
B
COBP€MeHHOM
JIMTOBCKOM
si3bIKe,
YCTaHOBMeHHIe
MO eIM
PaccMaTpHBaIOTCA
KaK
OcHoBa
Ji
JanbHeiilie o
u3y4eHHA
paMMaTH4ecKou,
:byHKUMOHABHOK
U
CeMaHTHYecKOi
IpH-
POI
Hepo oBEix
opm
sMHTORCKO O
MpuJia aTenbHO oO.