Pagrindiniai sakinių modeliai su predikatinėmis negimininėmis būdvardžio formomis

LIETUVIU KALBOS SANDAROS TYRINEJIMAIL LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) DALIJA TEKORIENE PAGRINDINIAI SAKINIU MODELIAI SU PREDIKATINEMIS NEGIMININEMIS BUDVARDZIO FORMOMIS 1. Fo my g azu, ge a g ama iné p igim is — iena iS kol kas da neiSsp es u lie u iy kalbos g ama ikos p oblemy. ISsp es i ja ien mo ologijos émuose nei- manoma. Bi ina em is Siy o my unkcine analize, nes ik sakinyje a siskleidzia leksiniy-g ama iniy i mo ologiniy ka ego ijy eikSmé i sis eminiai ySiai. Kalbos iene o unkcija apib éZiama pi miausia kaip jo aidmuo aukS esnio lygmens iene o s uk ii oje: mo emos unkcija Zodyje, Zodzio — sakinyje, Zodziy junginyje, eks e, sakinio — eks e. Kuo sudé ingesnis s uk i iniu i seman iniu poZii iu y a kalbos iene as, uo daugiau aspek y jis gali bii i nag inéjamas i uo sudé ingesnés ji suda an iy Zemesnio lygmens iene y unkcijos. Bid a dis y a Zodis, i odél kaip sudé iné dalis jis jeina i aukS esnio lygmens iene us — sin aksines s uk i as, — ZodZiy junginj, sakini, eks a, i8 ku iy s a - biausias y a sakinys. Daba inis sin aksés mokslas ski ia ke u is sakinio nag inéji- mo aspek us: o maluji, loginj-g ama ini, seman inj i ak ualiosios skaidos. Todél i jo sudé iniy elemen y, a p jy i bud a dzio bei jo negimininiy o my, unkcijos u i bi i nag inéjamos isais ke u iais aspek ais. Né ienas a ski ai paim as aspek- as nea skleidzia bid a dzio unkcijy esmés i isumos. Negana o, nag inéjamos ik ienu ku iuo aspek u, biid a dZio unkcijos gali bi i ne gi ne eisingai sup as os i iSk aipy i sis eminius kalbos ySius. Lie u iu kalbos y inéjimuose mégin a ap a8y i o my g azu, ge a dis ibucija o maliojoje sakinio s uk i oje, nusakan sakinio komponen y p iklausyma kal- bos daliai i jy mo ologine o ma, nek eipian démesio nei ij komponen y seman i- ka, nei i jy bi inuma sakinio komunikaciniam sa a ankiSkumui. Si okiu me odu nus a omi sin aksiniai modeliai daZnai ienija isi8kai ski ingos sin aksinés s uk- i os sakinius. Pa yzdziui, sakiniai Jai baisu i A gi naudinga als ybei?* p iski- iami ienam modeliui ien dél o, kad jy o malia s uk i a suda o negimininé biid a dzio o ma i daik a a dzio naudininkas. Nesunku pas ebé i, kad apa ios mo ologinés o mos ia o muoja ski inga sakinio seman ika: sakinys Jai baisu nusako subjek o biisena, sakinyje A gi naudinga als ybei? eiSkiamas kaZkokio (sakinyje nei8 eik8 o, dél o sakinys komunikaciniu podiii iu nesa a ankiSkas) daik o, ak o a eiXkinio e inimas komodalinio naudininko a z ilgiu. P iski i Siuos sakinius ienam sin aksiniam modeliui, nepaisan ju seman ikos, ei8kia p ieS a au i ne ik sis emi8kumo p incipui, be i pap as iausiai kalbinei in uicijai. 1 Myc ei xuc K. B. Comoc apu enbuaa MOp@ONO HA PYCCKOFO HW JIMTOBCKOTO A3HIKOB. — B., 1972, c. 247. 165 Seman ikos i komunikacinio sakinio sa a anki8kumo nepaisoma i okiais a ejais, kai, pa yzdZiui, s uk ii os Cia padeg a, aisku i Daba jau jam bu o aigsku, kad pilyje jy né a* y a nag inéjamos a ski ai, isi8kai nesiejan ienos su ki a. Taigi negimininiy bid a dzio o my, kaip i be ku io ki o kalbos iene o, unkcijos a siskleidzia ik okiame sakinio modelyje, ku is apibend ina ne ien sa- kinio o maliaja s uk i a, be i jo logine-g ama ine s uk i a, .y. sakinio mode- lyje, ku is sup an amas kaip ,,minimalus p edika inis abipusi8kai de e minuo y komponen y junginys, ku is gali unkcionuo i kaip sa a ankiSkas, nuo kon eks o nep iklausomas komunikacinis iene as, ku is u i am ik a ipine eik’me“*. Si oks sakinio modelio sup a imas eikalauja, kad, nus a an modelius su neg. b. o momis, ak iné medZiaga, ku ia suda o sakiniai, i8 a8y i i daba iniy i ai aus s iliaus i Zan y eks y, bii y nag inéjama keliais aspek ais. 2.1. S uk i iné sakiniy analizé. Pi miausia a enkami sakiniai, ku iuose neg. b. o mos y a pa a o os jy pag indine, p edika ine, unkcija. Neg. b. o my eiksnio i papildinio unkcijos y a an inés, nes Siuo a eju jos a ojamos ne kaip ipi8ki poZymj eiSkian ys Zodziai, o kaip subs an y izuo os, a dinés o mos, Aisku, a dinés neg. b. o my unkcijos y a aip pa s a bios jy unkcinei i seman i- nei cha ak e is ikai, a iau jos né a pag indinés, i odél jas ikslinga analizuo i ik po o, kai iSnag iné os o mos, pa a o os p edika ine unkcija. Pagal komponen y skaiéiy a ink ieji sakiniai ski s omi j ienana ius, d ina- ius, ina ius i ke u na ius: Sal a. Man Sal a. Kamba yje Sal a. Kamba yje man Sal a. Kamba yje man Sal a miego i. Ta iau oks ski s ymas né a g ynai mechani§- kas, nes a siZ elgiama j komponen y p iklausymo ySius sakinio iduje. Todél ie- nana is, d ina is ne eiSkia susidedas i§ ieno zodzio a d iejy ZodZiy. Sakinio na- iais laikomi ZodzZiai, ku ie p iklauso isam sakiniui i y a susije su sakinio p edika- iniu cen u — neg. b. o ma. P z., Baisu. Man baisu. Man baisu ilko aikomi a i inkamai ienana iu, d ina iu i ina iu, nes isi na iai iesiogiai susije su neg. b. o ma — sakinio cen u. Sakinio na iais nelaikomi ZodZiai, ku ie ealizuoja ki y sakinio na iy alen ines po encijas i sakinio p edika iniam cen ui nep iklauso. Pyz., Jai d o u b olio i Jai d o u sa o mazo b olio abu sakiniai laikomi d ina iais. Po o apibidinama ienana iu, d ina iy, ina iy i ke u na iy sakiniy mo o- loginé sudé is. Jei sakinio modelj sup as ume kaip o malios s uk i os modelj, sa o uzduo j uo bii ume a like. Ta¢iau misy sup an amas sakinio modelis u i bi- i minimalus, be sa a anki8kas, nuo kon eks o nep iklausomas komunikacinis iene as, o ai eiSkia, kad jis u i u é i baig ine logine-g ama ing s uk i a, ku io- je u i bi i du pag indiniai na iai — p edika as, a ba Zodis, ei8kias p edika inj pozymj, i subjek as, a ba Zodis, ei8kias p edika inio pozymio u é oja. 2.2. Loginé-g ama iné s uk i iniy modeliy analizé. Ap a¥ius sa- kiniy mo ologine sudé j, eikia nus a y i jy loginj subjek a i p edika a. Mo o- ® Banenxene A. A. Popmsi cpeqHe o powa B TpaMMaTH4ecKOl CHCTeMe JTHTOBCKOTO A3BI- ka / JIuc. ... -pa dbunon. nayk [Mammuonuce]. — B., 1983, c. 199, 224. * 3ono opa IT. A. KommyHukaTapHble ac ekTbi pyccko o cunTaxcuca. — M., 1982, c. 98. 166 loginé cha ak e is ika padeda nus a y i ik p edika a — juo isada eina neg. b. o ma. Loginiam subjek ui nus a y i mo ologinés komponen y cha ak e is ikos nepakanka, nes os pa ios mo ologinés o mos na ys ienais a ejais eina loginiu subjek u, ki ais ne, ai p iklauso nuo leksinés p edika o eik8més, plg.: Man links- ma (man — loginis subjek as), Man g azu (loginio subjek o né a). Reikia ado- yau is sakinio komunikacinio pilna e iskumo k i e ijumi. Subjek o i p edika o junginys suda o sakinio o maliosios, seman inés i komunikacinés s uk i os pa- ma a, — iks an ieno ku io i§ Siu d iejy komponen y, sakinys y a nepilnas. No s eks uose daznai pasi aiko okiy ,, aks amyjy“ sakiniy, jy komunikacinés in o macijos ikumas y a papildomas i8 kon eks o, .y. ju subjek as bina iS eiks- as kon eks e a ba numanomas. Taigi komunikacinio pilna e i8kumo p incipas padeda a ski i sakinius, ku iuose y a p edika inis minimumas, nuo sakiniy, ku- iuose o minimumo né a. Juo ado aujan is, laikoma, kad okie eks uose pasi ai- kan ys sakiniai kaip A pa ogu sédé i? — Ka aliska! ep ezen uoja ne sakinio mo- delius, o am ik as sakinio modeliy modi ikacijas eks e. 2.3. Tokiu biidu i8 eks y su ink a medZiaga iSnag inéjus s uk i iniu i komuni- kaciniu poZii iu, nus a y as 1 ienana is i 8 d ina iai sakiniy modeliai su p edika- inémis neg. b. o momis, ku ias simboliskai Zymésime P aed. 1. P aed Véjuo a. Gied a. 2. Nnom+P aed Vaisiai s eika. 3. Naa +P aed Man linksma. 4. Neen+P aed Laiko maZa. 5. Nioe + P aed Sode Zalia. Aplink g azu. 6. J a dis + P aed Viskas malonu. 7. In + P aed Pa aikau i nedo a. 8. P aed + S sa u inis K aila, kad u nepaklausei. 9. p ep. N + P aed Su duona sunku. 3.1. Tipinés modeliy eik’més. Sakinys, kaip aukS esnio lygmens kalbos iene- as, y a d iplanis, jis u i i o ma, i u inj, odél i nus a y ieji sakiniy modeliai u- i am ik a ipine eik’me. Pa yzdzZiui, Man linksma, Vaikui baisu ei8kia subjek o biisena, Cia g a u. Sode Zalia — ie os cha ak e is ika, Meluo i nega binga. Mo- ky is idomu — abs ak aus p oceso e inima, Neg azu, kad u pamela ai — ak o e inima i . . Ta¢iau disku uo ina, kaip a ipiné eik8mé padeda ski i a ski us sakiniu modelius. Galimi du pag indiniai a ejai: 1) os pa ids g ama inés s uk- ii os komunikaciniu a z ilgiu sa a anki8ki minimalis sakiniai u i kelias ipines eik’mes. Kyla klausimas, a jie ep ezen uoja a ski us sakiniy modelius, a iena poliseman ini model; 2) ski ingos o malids s uk ii os sakiniai u i labai a ima seman ine s uk i a. Nag inéjamajai medzZiagai ak ualus y a kaip ik Sis a ejis> nes nus a y ieji 2, 7 i 9 modeliai u i a ima seman ine s uk i a. Kadangi Sie mode- liai u i ski inga o maliaja s uk i a, laikoma, kad jie y a a ski i, a iau sinoni- mixki sakiniy modeliai. 4.1. Leksinis modeliy ealiza imas. Subjek as i p edika as u i seman- iSkai de in is. Ta iau ne kiek ienas subjek as i p edika as de a, .y. ne isi p edi- 167 ka iniai pozymiai gali bi i p iski iami iems pa iems subjek ams, i ne isi subjek ai gali bi i nusakomi ais pa iais poZymiais. P z.: Kieme Sal a — *Kieme eisinga, Man Sal a — * Man eisinga, Viskas minkS a — *Tai minkS a, Man minks a miego i — *Man debesuo a miego i i . . Subjek o i neg. b. o my de mé né a paski y bid a dziy ypa ybé, nes de a a ba nede a su am ik u subjek u iS isos bid a dZiy g upés. Vadinasi, jiems y a bidin- gos am ik os bend os seman inés ka ego ijos, odél, no in sup as i i paaiSkin i neg. b. o my unkcines ypa ybes, aip pa y a bi ina paZin i i nusaky i as bend as unkcines-seman ines bid a dziy klases. Modeliy ieksinio ealiza imo iboms nus a y i bu o suda y as 500 iene u neg. b. o my sq aSas, i kiek iena i§ sg aSo paim a o ma de inama su kiek ienu i 9 nus a y yjy modeliy. Ty imo ezul a ai pasi odé ejopi: a) neg. b. o ma is iso nejungiama su an uoju komponen u: *Kieme k aila, eisinga, b) neg. b. o - mos junginys su an uoju komponen u imanomas, be komunikaciniu a zZ ilgiu nepilna e is: Naudinga yals ybei, Is ikima d augui, Man g azu, c) neg. b. o mos junginys su an uoju komponen u y a aisyklingas pagal junglumo désnius i komu- nikaciniu poZii iu pilna e is: Man nejauku. P ie k an o gilu. Maudy is pa ojinga. Leksinio modeliy ealiza imo y imas leido pa ikslin i nus a y uosius modelius, is ySkino jy seman ine s uk i g i , s a biausia, pa odé, kad neg. b. o mu galéji- mas unkcionuo i am ik uose modeliuose iesiogiai p iklauso nuo bid a dzio seman ikos. Todél pag indiniai sakinio modeliai su neg. b. o momis y a s a bi me- dziaga bid a dzio seman ikai i i. 4.2. Vienana j modelj P aed suda o ik nedaugelis adinamyjy nesubjek iniy biid a dzio o mu, eiSkian iy a mos e os, empe a i os, laiko i apS ies umo po- zymius: Véjuo a. Debesuo a. Tamsu. S iesu. Vélu. Sal a. Ka s a. Pasi aikan ys eks- e ienana iai sakiniai, suda y i ki os seman ikos bid a dziy (Ka alixyka. Puiku. Slyks u. [domu. Aisku) né a komunikaciniu poZi i iu sa a anki8ki. Jie y a ik nepil- ni d ina iy modeliy ealizacijos a ian ai. Jy a ian iSkumas y a, aiSku, eikSmin- gas i seman iniu, i komunikaciniu poZii iu, be ai suda o a ski a p oblema — pag indiniy sakinio modeliy ealiza imo eks e bei jy de i acijos p oblema. 4.3. IS y us d ina io modelio J a dis+P aed eksinio ealiza imo galimybes, paaiskéjo, kad i a dZio ai jungimosi galimybés su neg. b. o momis ySkiai ski iasi nuo ki u negimininiy j a dziu jungimosi galimybiy, okiy kaip iskas, kas, niekas, be kas, daug kas, ka kas, ki kas: iskas nuoga — * ai nuoga, iskas klampu — * ai klampu, iskas bal a — * ai bal a i . . Tokie ak ai odo, kad ai p iklauso ki am unkciniam-seman iniam poklasiui negu iskas. Seman inis Sio j a dZio ypa umas paaiSkinamas uo, kad jo an eceden u gali bi i ik p ocesas a ba ak as, ne gi kai jis né a s uk i iSkai apib éZ as a ba eiSkiamas konk e¢iu daik a a dZiu. A. Rosi- nas j a dj ai p iski ia a ski ai absoliu iniy demons a y y klasei*. Tuo pa iu seman- iniu sa i umu aiskin inas i ski ingas i a dzio ai junglumas su neg. b. o momis: * Rosinas A. Lie u iy bend inés kalbos j a dZiy seman iné s uk i a. — V., 1984, p. 53— 62. 168 jis jungiamas ik su bid a dZiais, ku iy poZymiai gali bi i p iski i p ocesui a ak- ui, i nejungiamas su biid a dziais, eiSkian iais konk eéiy daik y poZymius. J a dZio ai seman iniai i unkciniai ypa umai duoda pama a laiky i, kad mo- delis J a dis+ P aed jungia du ak iSkai ski ingus modelius Viskas + P aed i Tai+ P aed. Taigi ski iama 10 pag indiniy sakiniy modeliy su p edika inémis neg. b- o momis. 4.4. Neg. b. o mos be eik ne ibo ai jungiamos su daik a a dzio naudininku,. aéiau komunikaciniu poZii iu sa a ankiskq sakinj suda o ik neg. b. o mos, ei8- kian&ios bisena, junginiai su gy a bi ybe zymin io daik a a dzio naudininku: Man linksma. Vaikui smagu. Té ui pik a. Me gai ei liiidna. Ki os d ina és s uk i- 10s Nge +P aed komunikaciniu poZi iu sa a ankiSko sakinio nesuda o. Pa yz- dziui, pa a ojus be kon eks o sakini Man g aiu, i$ ka o kyla klausimas Kas g aZu? a ba Man gilu — Kas/Ku gilu? Vadinasi, naudininkas Siuose sakiniuose a lieka ne p edika inio poZymio u é ojo (subjek o) unkcija, o ki as seman ines unkcijas: e inamojo subjek o (Man g azu), komodalinio na io (Man pa ojinga), e inimo k i e ijaus (Man gilu), su okian&iojo subjek o (Man aisku). 4.5. Tipiné modeliy Neen+ P aed eik8mé — kiekybiné subjek o cha ak e is ika: Ramybés maza. Da bo aps u. Sniego gilu. Zmoniy e a. Tu o gausu. Tadéiau ne kiek- ienas neg. b. o mos junginys su kilmininku u i kiekybine eikSme. Kilmininku ga- li bi i iX eikS as an asis (komplemen inis) d i alen és neg. b. o mos na ys: Bai- su ilko. Ve a pas angy. Tokie eks uose pasi aikan ys sakiniai nesuda o a ski o modelio, nes y a a ba komunikaciniu a z ilgiu nesa a ankiski (juose né a subjek- o): Ne e a a o aSa y — Kas ne e a a o aga y? a ba eiSkia neapib éz o asmens bisena i ja sukélusia p ieZas j i odél u é y bi i laikomi modelio Nga -+P aed a ian ais. 4.6. Tipiné sakinio modeliy Noel Ad ioe + P aed eikSme — ie a i jos cha ak- e is ika. §j modelj suda o isos neg. b. o mos, eiSkiandios i p igim inius, i ne- p igim inius poZymius, ku iuos galima p iski i konk e¢iam daik ui: P ie k an o gilu. Namuose Sil a. Aplink ¥alia. Mies e g azu. Neg. b. o mu, ku ios eiSkia ik p o- cesui a ak ui p iski inus poZzymius, junginiai su loka y u pilna eik$mio sakinio nesuda o: P ie k an o pa ojinga — Kas pa ojinga? Maudy is? Zais i? Tokie y a bid a diai be il iska, sunku, k aila, ikslinga i . . 4.7. No s neg. b. o mos plaéiai jungiamos su bend a imi, agiau esama i ap i- bojimy, i ne kiek ienas Si oks junginys suda o pilna eikSmj sakinj. Su bend a imi nejungiamos: a) neg. b. o mos, eiXkiangios konk e iy daik y poZymius, su okia- mus kaip egzis uojancius objek y iai i nesikei¢ian¢ius nuo subjek y aus su okimo, okius kaip spal a, o ma i k .; b) neg. b. o mos, galincios e in i ik ak us (si- uacijas), be ne a ski us p ocesus, PVZ.: aisku, Zymu, Zenklu, aki aizdu, nuo oku, numanu i k . Neg. b. o mos, eigkian ios subjek y iai su okiamus p igim inius daik y pozymius, su bend a imi pilna eikSmio sakinio nesuda o (Nelygu asy i — = Ku nelygu ay i?) a ba ep ezen uoja iSplés inius nesubjek iniy modeliy a ian us, ku iuose bend a is eiSkia e inimo k i e iju (Tamsu asy i. Anks oka kel is. Vélu moky is). 169 Modelj In +P daed suda o ik e inamosios eikSmés neg. b. o mos (P iekai§- au i nega binga. Meilikau i neg azu) i neg. b. o mos, eiskian¢ios biisena, ku ios junginyje su bend a imi jgauna e inamaja sema (Skai y i idomu. Vaziné is linksma). 4.8. Sakiniuose Na ii alu, kad jaunieji nesi enkina adicinémis p iemonémis. Idomu, kodél ak o é pasi enka okj aidmenj. S a bu, kq jis u éjo gal oje Salu inis sakinys y a neg. b. o mos subjek as, . y. jis ei8kia ak a, e inamg neg. b. o ma eiSkiamu pozymiu. 4.9. No s sin aksiniy s uk i y Vaisiai s eika; Su is skanu komponen ai né a g ama iSkai sude in i, jos y a isiSkai pilna e ¢iai komunikaciniai iene ai, i odél jas eikia laiky i sakiniais. De inimo nebu imas a p jy subjek o i p edika o signa- lizuoja ypa inga okiy sakiniy seman ika, bi en : neg. b. o ma eiSkiamas pozymis p iski iamas ne konk e¢iam daik ui, ku j Zymi daik a a dis, o daik o egzis a imo ak ui a am ik am numanomam eiksmui, susijusiam su uo daik u, i pan. Jei ne- galima numany i eiksmo, ku iam galé y bi i p iski as poZymis, sakinys y a nesu- p an amas, plg.: Uzda iniai sunku ( . y. sp es i uzZda inius sunku) i G ybai sunku (Kas sunku? Vi Skin i g ybus? Rink i? Valy i?). Taigi modelis Njom+P aed u i seman ine s uk i a, a ima In +P aed seman inei s uk i ai, odél Siuos mode- lius laikome sinonimiSkais. Tai pa iai sinonimiSky modeliy g upei p iklauso i p epN+P aed: Su duona sunku. 5. Taigi ski iame 1 ienana j i 9 d ina ius sakiniy modelius, ku iuos laikome pag indiniais sakiniy modeliais su p edika inémis neg. b. o momis, nes jie y a mi- nimalis komunikaciniu poZii iu pilna e éiai sakiniai, ku ie u i bidinga seman i- ne s uk ii a i jokiu sin aksinés de i acijos bidu né a i8 edami i8 ki y s uk i y su neg. b. o momis, a i kS¢iai, pa ys y a ki y s uk i y su neg. b. o momis da ybos pama as. OCHOBHBIE MOJEJIH MPEQJIOKKEHHA C MPEXMKATHBHBIMH HEPOJIOBbIMH ®OPMAMH MPHJIAPATEJIBHOTO Pe3 ome B c aTbe Moy ompe e enuem MoyesM MpensOxKeHuA MOHMMaeTCA MHHUMAsIBHO ZOCcTaTOUHOe TIpequKaTHBHOe COYeTaHHe B3aHMOOOYCIIOBIEHHBIX KOMMOHEHTOB, OOpa3yiollee KOMMYHHKa- THBHY!O CHMHMIly C OMpejesicHHbIM THIIOBbIM 3HaYcHHeM. Ucxona M3 9TOTO ycTaHaBiIMBaeTCA 10 ocHoBHEIX MoOzenei UpenoxeHHi c MIpeqHKAaTHBHBIMH HepOsOBbIMH opMaMH mpusia a- TeMbHOTO B COBP€MeHHOM JIMTOBCKOM si3bIKe, YCTaHOBMeHHIe MO eIM PaccMaTpHBaIOTCA KaK OcHoBa Ji JanbHeiilie o u3y4eHHA paMMaTH4ecKou, :byHKUMOHABHOK U CeMaHTHYecKOi IpH- POI Hepo oBEix opm sMHTORCKO O MpuJia aTenbHO oO.