LIETUVIY
LABOS
SANDAROS
TYINEJIMAI
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
PRANAS
KNIOKSTA
LITERAT-
URINES
KALBOS
RYSIAI SU
GYVAJA
KALBA
Juozo
Baléikonio
Sim osios
gimimo
me inés
es
impo an-
e misy
kalbo y -
os i ykis y
cul o de la
lengua
Sen é.
SimboliSk-
a, que
desde su
nacimien-
o p aéje
me ai
incluye
oda
ac ualida-
dinés
lie u iy
li e a u -
i inés
lengua
his o ijg.
J.
Bal ikonis
mundo
iS ydo,
cuando
imp uda
inalmen-
e nulémé
bend inés
la base y
p incipios
de la
lengua, los
cuales
éliau
i i ino y
i8plé ojo
Jonas
Jablonski-
s. J.
Baléikonis
augo y
b endo
jun o con
bend ine
li e a ii i-
ne lengua.
Su
paziii as
i8 pa es
o maba
J.
Jablonsk-
io
abajos
y idéias, 48
pa es
esa
misma
socialinés
salygos,
cuya
eiké i
lie u iy
li e a ii i-
ng kalba.
J.
Baléikonio
P ie
pazii y
más
p i apo J.
Jablonsk-
io
p incipio,
que
li e a ii i-
nés la
base del
lenguaje
es oji
habla.
J.
Bal ikonis
ji
aike a
odos los
ámbi os de
la p ác ica
lingüís ica
—
a las
aduccion-
es, a las
co eccion-
es
lingüís ica-
i
s, a la
enseñanza
—
i
jo
lingüís ica
midu inéje
aukS ojoje mokykloje laikési oda i ima.
Du an e
SeSis
jo
ac i idades
deSim me i-
us lie u iy
li e a u ai -
iné lengua
inalmen e
susi o ma o
ue
i
i8plé o a,
Siek iek
kei ési
i
ji
ella, su
i
eo ía,
po in
i
elacion-
es o as
su
á eas
lingüís i-
cas, pe o
p o eso-
os
pasi ikéj-
imo
gy aja
lengua
nadie no mo ino.
J.
Balikonio
es a egia
ue simple
i
ai8ki:
kalbék
i
a8yk,
como habla
a é ai
kaimynai.
o
i
|
li e a ii ine
lengua
Z elgian
ac ualiniu
poZi iu, al
nusposición
puede
pa ece
cuan o
unpusi8kas,
pe o
p o eso
aplicé muy
aisingly: él
ji
iko an e ano
iempo
al ededo yb-
iy po eikiy.
i
Toki
mé odo ue
susida es,
cuando
li e a u i -
iné habla
aiSkos
biidus casi
iS isai émé
liaudies
i8
Snekamosios
lengua casi
i
oda
sociedadé del
idioma keliq
empezéda o
desde a miy
i
Snek y.
Li e a u i-
né habla
sus
i
usua ios
o a
con iable
espamas
ne u éjo.
IS
Salies
i
ja
b o ési
-mayo men-
e
i
s e imybés
sin aksés
aizginas,
p imi y io-
usly
o ma
según ki y
kalby exemplj.
J.
Baléikonis
isy p ime o
ipinosi de
esa
en e medad
p o ege
jo enja
gene ación,
cuya
neceséjo
pe ei i
a més
bend inés
li e a i ines
i
palab as
k yZkele.
Ge iausiq
inmune a
desde su
galéjo ugdy i
i oji lengua,
p o eso ious
p a ybos e a
a si
cicomoji
gimnas ika,
o
cuya ningúnie
ab ikinie
ais ai
nos oja.
P o eso ius
moké
i
conc e iais
ejemzdzía-
i
s, aún más
ugdydamas
—
in uicia
sensación
i
del lenguaje.
Cuando
i iosas
posiciones
de lengua
i mes, se
ja
puede
apaliau i
be
eglasiy
i
i odingji-
my.
P incipio
,,sí
Zmonés
Sneka
li e a ii iné
habla nunca
neap imio.
Jus o
adelan e,
cuan o más
empéjo
necesi á o de
o o ipo de
espamo y
i
ki y
a gumen u.
Socialinés
en o noybés,
socie és
po eikiai,
cambios de
lenguaZiai
c eaju
p oblemas de
lengua, la
p ác ica de
lengua da osi
sudé ingesné.
Randasi
naujo iy,
ku iy ya no
podido
man ene
-ap as a
nega i ama-
ja i iosios
lengua
p iSp ie8a.
Li e a i ine
palbai
nebeuZ enka
115
lo, qué
di ec amen-
e paimama
adicinés
i8
de.
Jos
ejemziu
ku iama
nue oy
Zodziy pasakymy,
i
p aple iamas
Zodziy da ybos
sin aksés
iSgalés.
i
Li e a i iné
habla da osi
sa a ankiSkesné
sis ema, cada
ez más empieza
a apoya se sus
i& ekliais, Ziii i
su pa yzdziy
désniy. Kalbos
s ichija
empiezaama
man ene
i
Zemesniaja
pakopa,
aukS esnio-
joje
a sidu ia
g ama ika
su
sus
eglasémis,
las cuales
hay igmok i
a sim i.
i
Tiesioginé
i íos
idiomas
i aka no
enka
lemiamas
eik$més
lenguaje
i
planingas
a kybos
noegali
nus elb i. %
Sodiaus
Zmoniu
¥neka eikiamy
a i ikmeny o
p i iks a, o
ellos
yapa enkina
iSaugusiy
lenguaje
po eikiy.
Lengua
leidZia
naujy a -
Zalu, que
bi ina
comp ob-
a o os
bidais.
T adicinés
p incipio de
la ida se
hace
limi ado
odél, que
i
muchaséja
zmoniy,
uzZaugusiy
sus.
be
Jie
i8
o,,.caip
Zmonés
Sneka, no
puedes
pasa se la clase.
Ku i laika
be a miy
lengua
usua ioju
in e esus
se puede
igno a ,
pe o
elgainiui
jais
su
ambién
hay que
aunque
hace .
ka
Palik as
be
p Zi i os de
jy
la
ciudadéjim
empieza a
ope a
ikalba.
sa
J.
Baléikonis
ji
laiké
neiS engiama
malybe y,
como is o
laiSko
i
L.
Damb iinui,
pe dé ai
d ama izó:
,,Ima
baimé, lo
que se á
miusy
i
palab as,
cuando su
des ino
oma á
sus manos
en las
j
ciudades
iSaugusi
ka a
—
be
a més,
be
i o
sen ido
del lenguaje.
Qué se á,
imágenes
nupieSé
D .
Algi das
Ma ge is en
su
ienda,,Ame i-
kos lie u iai
angligkyjy
i
skoliniy
Zodynas?. El
p o eso us
kel as
p egun a
e o ico nos
da luga
bas an e
eal, pe o ni
lingüís ico, ni
socialii
poZiii iu no
podemos
acep a la
polemica
padic ua o
espues a iji.
su
La ida
misma
exige cosa
i
a
paziii é i
p esen e
ocimis
i
i
o
hace y ;
su
iS adas.
Ya aho a
en las
ciudades
c eusi
gene aci-
ón
abaja
su
j ai y
lengua
p ác ica
elacionada abajo.
Tu ime
nemaZai
be a miy
a8y ojy
i
Zu nalis u,
li uanis y
maes oju
i
li e a u ai-
os c i iky,
edi o iy.
I8
esmés
pag is as
e a
p o eso us
ne imas dél
silps an io
lenguaje
sen ido.
IS
p ados,
o
especial
iS
nesp esasdi-
n y a& y
i
Sbaamosios
lenguas
emos que
spa -
Giai
muchosé-
ja
Zmoniy, a
jo
quienes
empieza ik i.
P iku iama
is
naujesniy
isk aipy u
Zodziy
eikSmiy,
keis os
di b inés
sin aksés,
jungiamas
nesude inamas
Zodziu o mas
eikSmés.
i
Silps angia
lengua
nuo oka
aki aizdziai
indica no
habusi
p ensagos
-
biiskasid a d-
ziy a osena
( i enimiska
expe imen i-
i
mas) apéndagas
-iné i clas
segiojimo
an e
eiksmazodziu
(Rebusos cinco
minu éms,
a ilikinéjome
penkiais
askais). El
sen ido del
lenguaje
eniendo
Zmogus
nesud ejojes
pasakys
habome
a silike.
—
Sudu iniy
o mas
a osena
(nemokéjimas
su consumi )
odo bien
i8
mues a
zmogaus
lengua
nuo oka.
Ta
pa j se puede
deci sob e el
legenda io
inagininka,
daik a a diS-
ka
bid a diskuju
Zodziy
a osena
(i¢ dicho
e ,
ins ucc-
ionesy q
hay que
ejecu a-
).
Los
ku uma
mues an
Si aip
u ilizadas
accionesmazo-
dziu o mas:
Nu ykau
s ebé i
Diusbu ge
i ykusias
p io idades del
mundo.
¿Cómo se
puede
obse a
lo que ya
se ha ido?
Dél okiy
del idioma
bédy
pa es,
i8
abejo,
be
culpás del
en o no
u bano
a o ikis
desde
i iosios
del idioma
Sal iniy.
Pe o
luga es
apa in i
su
p a a
lengua
i
solo él
aduci
i-
*
Baléikonis
J.
Rink iniai
aS ai.
—
V,
1982,
.
2,
p.
260—261.
116
bédas bi y
uZ sasgaulu,
inco ec o.
i
Kalbos
i
lamé o
andame
pueblo kilmés
au o iy
i
aS uose, en
el ac ual
pueblo puede
iSgi s i okiy
o
de
SiukSliu,
que,
K.
Sajos
Zodziais po
deci ,,ne
géda
escucha ®.
Aho a
impo an -
eesné
ne
haciosi de la
i
ciudad
o
aldea, i os
i
di b inés o
aún más
impo an e
e dade os
—
iSk aipy os
i
lengua
p ie8p iea.
MásZ
pelig oy
pone
ne
Siaip
di b ine,
o
ne ykusiai
ik aipy a
lengua.
Ya ya no
apa a deci
que el
li e a u ai i-
nés base del
lenguaje es
oji lengua.
Desde su
lon ole,
bii inai
ne
hacemos
mo ina
eneméme.
Kadaise
y a usi
okj
poziiisklibi-
no
j
unkciniy
s iliy
eo ia
p ak ing
i
specialiyjy
s i¢iu
habla.
Kad como
i
mokédamas
gy aja habla,
iS adingiausiai
a odamas
i
sus acus,
nepasi elkes
specialiyju
e miny
specialiyju
s iliy
sin aksés,
a
nepas a s ysi
cien í iciniy
kosmonau ik-
os poli inés
economías
p oblemu,
nepa agysi,,Ci-
a
il del código‘,
nei3 e si
.,Keliy
eismo
eglaiy.
Cia i iosas
especiales,
i
o a ez
diciendo,
di b inés,
—
oposición de
la lengua
lemia usua io
de la lengua,
uncioncinis
ne
es ilous.
o
Sa oio
bend aja
i
li e a i ing
habla ie¥ko
ka a,
iSaugusi
di ec o del
gy ujy
be
Snek y
e ec o.
Sa aja
socialinés
del en o no
Xneka ellos
no pueden
con ia se.
Unas bases
iables
ellos
ob ienen
en la
escuela,
o
$i
Zmogy
isp audiia
j
sausus
no mu
émus.
G ama iky,
ado éliu,
no minamyjy
eikaly
consejos
noduoda
odoko,
ko
samoningam
iSp ususiam
i
usua io de la
lengua
necesi a.
Él ieXko su
elacio
lengua,
combina
su
ja con sus
psiika
necesida-
desis,
a a de
i
suaip
maneky i.
Ie¥ko bidu,
como
i8 eng i
Sablony,
a a de
cómo sea
uZ aisy i
skyles,
apa ecusias
dél p a as y
i osios
kalbos
aiSkos bidy.
I8
u imyjy
ese a y
c ea nue as
combinacione-
s: kei ia
Zodziy
junglumo
a spal ius,
jungia
ski ingy
s i iy
i
his o iniy
laiko a piy
eiSkinius,
desde aiSkiy
sin e iniy
o mi a an e
loginiy
anali iniy
ap asymu.
I ai iais bidais
ku iama
ai8kios
lanks ios
idiomas
iluzija,
p opo cionan-
i
do consuelo
pasima a
aquellos que
aikys és
ne u éjo
i
salycio
i iosios
idiomas
i§
e smémis,
pe o quie e
pe iS eikS i
su
language sel
ki ybi8ka
a i
i
Zodj.
Noenues a-
bo que
i iosios
lenguas
j aka
li e a i ine
lengua
pamazZu
silps a.
Es o
obje i ous
i
neiS engiamas
eiSkinys,
como i iosios
na os
nykimas dél
química
e ec os
iSglebe
maumenys
echnikos
a
amZiuje.
Sólo lenguaje
senyju
nauju eiSkiniy
i
elacionesus,
ju
obje i iy
p ieS a a imy,
be
aún
con ainioja
subjec i us
zmoniy
nusis a ymas.
Esame ip a e
incomikliai
Sneké i sob e
inno aciones
un odél, que
adiciné habla
ne u éjo.
Ne adicinés
palab as
pak aipininkai
ilgai neleng ai
sieké lygiy
eisiy odasis.
jy
i
su
Aho a
comenzam-
os jus i
i
p ieSinga
dalyka
—
i
gy ajq
habla
comenzama
Zii é-
i
i8
aukS o, a si
a iunusj
j
cosaca.
Pakeik as dél
a i icial del
es ilo uno ya
aplicosi a iki s i
aSqs
ne
inno o iSkai,,.e-
u opie iSkai*.
ISd js ama
incluso po
p uda
skelb i, que
dél
ac ualiniy
lie u iy
idiomas
bédy kal a
esan i...,,ka-
imie iy
kalba.
J.
Balikonio
iemposis,
idéjy
jo
eikiamoje
en o no,
al min i
bi y bu e
di ícil is
imagina ,
aho a
se i i
kalbininkai
polemika
o
ales
paZi i os
au o iumi
empiezan
su
desde el
hecho de
que ellos
i
,, isiskai
q
misma
ne
ka q es
o aline,
aunque
ik yju
i8
jie né a
da e.
o
Juk un
asun o es
j ai ios
li e a ii inés
de la unción,
ku iy una
misma pap2
Saja K.
A sakymai
j,,Kalbos
kul i os
p egun as.
Kalbos
kul ii a, 1976,
sas. 31, p. 7.
117
as oji
lengua no
puede
ealiza , y
oda o a
ne ibo as
bele is in-
és de
iSgalés. Una
ieSko i,
como
p aplés i y
p a u ini
gy aja
habla, y qué
o a
iSdidziai de
ella
nusig ez i.
Nusis a imi-
en o an e
se aja
lengua
puede
añadi
muchos
Zalos.
Pos be que
adiciné
lengua es
obsole a,
podemos
ácilmen e
jus i ica
isoki
alejima de
ella,
dejapaisi i
su désniy,
aSy i,
como a qui
iene j
cabeza.
Como
mues an
ac uales
aS ai,
namazai
indi idualios-
ios kalbos
ki ybos i8
ik ujy
pe zengia
leis inas
lími es y
pazeidzia
lie u iu
kalbos
d asia, y
algunas
eces y
obligalomasi-
as eglas.
Cuando
au o
dejajaucia
ySio con
gy aja
habla,
incluso
simplesasias
no mas del
lenguaje
hay que
comp oba
según
g ama a i-
ky y
aSy iniy
ado y
ecomenda-
ciones.
RaSy ojas o
indi idualiq-
ja lengua
comienza
ku i
pe zengda-
mas
comunesasi-
as no mas y
polinkius, o
aSo
g ama i¥kai
nep iekaiS -
ingai,be
polékio y
indi idualaus
k apo
ne u inéiu
es ilumi.
Pa ikimiaus-
ias bidas
ku i
lanks y e
na i ally
indi idualyji
s iliy
ki ybi8kai
u iliza lo
que en
i oje
kalboje
exis uoja.
Requie e
pasi aus i
de la lengua
podi yje,
isSmi iné i
aún
nenu emp-
as
uzZuolanka-
s,
pana plio i
suspinwinu-
sios
a osenes
kilpas y i8
dia iamen -
einiy zodZiu
mismos
sumegz i
nue os
nógus. I
iska
eikiada y i
delika iai,
que
nenu auk -
um Sakny,
las cuales u
pausedin o
Zodis son
suleides i
lenguaje
sis emg.
Hay que
sen i , qué y
cómo ia
susiklos é
pe amZius,
que puede
mo e se,
an e ko
pi S y
no alia kis i.
Ta jausmq
has a Siol
mejo amen-
e ebeugdo
adiciné
pueblo
Zmoniy
Sneka. Ella
es
acumulada la
nación
paZiii as,
mas ysena
y gus oni,
maZiausiai
es oces a
s e eo ipy
y s e imy
i aky.
Kaimie iy
habla
noso os
alo amos
no i8 ip o io
o
sen imen y,
y odél, que
más
co espon-
de de oda
miisy lengua
esme y sus
undamen -
os. Kam j
li e a ii g
necesi a i
Saliga iais,
aquellos
gy aja
habla
mejo amen-
e a s oja
au osaka y
clasikiné
li e a ii a,
Seimoje
puoseléjam-
as Zodis.
odo es o y
ayuda
iSugdy i la
lengua
nuo oka y
sensación,
sin cuyo
di ícil
encon a
adecuada
indi idualios
de la
elaciónj y
con
eglasémis,
y con jy
nesukaus y-
a gy aja
lengua.
Zinoma,
au osaka
no puede
a s o a
unkciniy
s iliy ni
sa is ace
be a miy
zmoniy
dia iamen -
einés
lenguaje
po eikiy, ella
solo ayuda
ugdy i y
sopo a
sen ido del
lenguaje, del
cual cada
ez más
empezamos
pasiges i.
Tam ik y
con lic o y
con gy aja
lengua ya
iene y
kalbininkai,
aunque su
impo ancia
puikiausiai
en an a y
p ipazis a.
J. Baléikonis
sob e
eglas de la
lengua
simple y
an eS a a -
imus
neSnekéda -
o: o gy aja
habla laiké
j odymu,
cuyo
noe eikia
aiSkin i, o
apa eemda-
o i8 sus
iS es a
aisykle.
DaZ epe ía
mayo men-
e aisykle,
que
naudininkas
con
compañ a i-
mi enca
en onces,
cuando
pasakoma
p iemoné
ac o a
ealiza . y
al ez no
odos casos
de lengua
i a ella
apémé, pe o
aiSkiai i$ su
ejemzdziy
ue i8 es a.
Si gy oji
habla con
alguna
alguna
bend esne
aisykle
no ik aba, J.
Baléikonis
palaikyda o
ealiqja
a osena.
Tokia ue
oda su
p ak iné
ac i idad
de cul o
de la
lengua.
Teo iSkai
a su
nusis a -
yma es
i8dés es,
a8ydam-
as sob e
Bilso
eZe o
a da:,,a-
sí se dice
i ojoj
kalboj,
así
necesi a
y
consumi-
, y más
i oniSkai
añade:,,P-
ieS
hechos y
me a on-
ijas
désniai
deben
calla se-
*.
Au en iS-
ky de las
ak y J.
Baléikoni-
s, como y
K. Baga,
nej a in-
éjo *
Baléikon-
is J.
Rink iniai
a3 ai. V.,
1978, ol.
1, p. 384.
118
i
ned audé
consumi
li e a ii inéje
kalboje, nes
impo a
a
aSy inés
eglasés ellos
apémé, no.
a
Aho a el
abajo del
no minimo de
lengua
pasida é
g ieZ esnis
i
acionalesnis.
Vis o bi inai
que emos
medi según
eglas, según
ellas codi ica
alo a , qué
p ac8kai se
consume.
Taisyklés
da osi
i
o malesnés,
pla esnés
di b inesnés.
Es en endible
que es o
ayuda más
ácilmen e a
eglamen a
nue os
i
idiomas
eiSkinius.
Es o
paleng is anda -
na
izuo i
specialiuosius
aigkos biidus,
ejemziui,
e miny da ybos
ins umen os,
ju idinés
kancelia inés
S ampus de las
a
lenguas.
Ple iamas
sis ema ización
abajo accede
al lími e, que
empiezan c us is
gy aja habla.
su
Pe dé os
pelig o de
no malizacion-
es es que
eglas
que amos
su alpica
j
odos lenguaje
eigkinius, qué
noelpa,
s engiamés,,p-
a aisy i* o
anuncibiamos
0
neno miniais.
A
jy
a ibuyen
noal-
Giausiosi-
os
hechos
de lengua i a.
IS
imp udos
p acSkai ya
iSgui a plu al
numwa d#io
o ma ieni,
ne u in i
ap iches
-e -.
Keliama anka
an e bid a dZiy
p ime u ín,
úl imo
j a dZiuo ines
o mas,
apoyamasi
comúnoju
eiginio, que
p eesagos -inis
biid a dZiai
i a dZiuo iniy
no iene o ma,
P ie no maos
pazeidimy
a ibuido
Zodziu maSina,
Eu épa
ki éiación,
aunque al
ki ia imas
plagiau papli es
ni masind,
Eu opa.
leskoma
i
andama
is nue oy
a iamujy
Klaidy,
ejemziui,
be
Jj
supuama
melio acija.
IS
ales
ac i idad-
es lengua
más
pie de,
nekaip
laimi.
Ji
nunca
noilpo
i
aho a
noilpa
o malias
i
eglas.
Tai
g aziai
son
nusakes
K.
Ul ydas:,,J-
okios
eglasés,
aunque las
suda iné y
de8im ys
cien í ico-
sy
deSim imis
me y,
nepajégs
ap ép i,
iSsem i
iSsp es i
i8 isai odo
i
isi eliy
galimu
En caso del
uso de lengua
hablable*.
Kad abajos
de
codi icaciones
i
de idiomas
kul ii os
nesiki s y
su
gy aja habla,
necesi a
iSlaiky i
kodi ikuo osios
ealiosios
a osenes
i
Pusiaus y a.
Su
po lo que
kalbo ealm-
en e
je
exis e,
pe o
nep i ampa
al a8y iniu
eglaiy, hay
que ac ua
con
p ecaución.
IS
pa i Siaus
pa eciendo
nedésningas
eiSkinys
puede
queda se
oda
na i alus, si
i
ji
pazii ésem-
os o o
poZi iu.
Su
sis ema del
lenguaje
jj
g aziai
puede
susie i
o a,
né
cuan o
ne
p as esné,
sólo al
ne
o mali
iesmuka
i
eglaé.
Skai a di
ieni
Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni
i
be
apéndices
-e galimos
en ende
como
plu alini,
po que
muchoiskaiy-
a biidinga
a
isy
muchosiniy
ci a dziy
o ma.
Es o
g aciosamen-
e se e del
i§
segundo hilés
i
nume a dzio
bene icia io
inagininko:
i
simples
jy
(pag indinés)
o mas son
d iscai a
d iem, d iém,
plu alés
—
a iSkosios
mo e igkosios
giminés
—
plu alisa
i
d ejiem,
d ejéms;
d ejais,
d ejomis.
—
El mismo
i
su
eéiuoju
i8
eilés
nume a-
dziu:
ims
—
esiemo-
s,
ejéms;
—
esos,
esos.
Tuos
nume a dzi-
us aún asigna
adicional
pozymis
ap esaga
—
-ej-, múl iples
núme os a dzi-
os o o ganan e
eque ida
ga sinj
pó o mala.
Palis
o mas su
be
odo
i8
di ícil
imanomas,
ej.:
d (ej)oms,
d (ej)ais.
Comenzan-
do desde
,,ke u iy,
i
p incipal,
i
plu aliniy
nume a dziu
o mas son
múl iplesiskai-
inés, odél
único
dis inguibis
pozymis
jy
pasidap iesaga
To
-e -, po
ejemplo:
cinco,
cincoos
—
penke i,
penke ios.
Ja
empezamos i
imagina como
pa a odos los
plu alinos
dígadywo dz
bi ing:
díjadywo dj
ieni
ep ocesamos
*
Ul ydas
K.
Daba inés
lie u iu
li e a u i i-
nés
p incipios de
la di isión del lenguaje.
—
Kalbos
kul i a,
sas.
1963,
5,
p.
15.
119
i iene i,
o
K é és,,-
Gil8éje
encon -
amos
incluso
panaXiai
pe di b-
a
ci a -
dj
eje i:
UE
isdeSi-
m
eje iy
me y
a simins-
iu...° Be
ninguna
dudaoés,
es o
i$gal o -
a,
a si ik i-
né
o ma.
Allai pa ,
po Se8iy
eiluéiy, es
isdeSi-
m
esji
años, a po
keliy
puslapiy
i unos
me eliai.
Skai a -
dziui ieni
o ma
dis ingu-
amosios
p ecesa-
gos
-e ne ei-
kia desde
el
p incipal
ci a d-
Zio ji
aki aizd-
Ziai
sepa i ia
skai iaus
o ma. El
ci a dis
p incipal
uno dél su
necesm-
és
plu iskai-
os no
puede
u é i,
ella
eque i-
da sólo
como plu aliné o ma.
A i icialmen e
pasionado ZodZio
Eu opa a im y
ki giación. Tenime
eglag, que
in e pau iniy Zodziy
balsis o supues os
umpas, dél o
ki is desde él iene
nuSok i i umpa
galinj skiemeni:
p ozd, so a, o dél
gene os o denkos y
Eu opd. Snek y a
Zodj es una
sulie u inusios a ia
con ilguoju o e ji
ki éiuoja
i ap adiSkai
Eu dpa. KaimiSkas
a imo a ian e
Eu dpa es an an
désningas como y
suno min oji
Eu opa, y lo más
impo an e
na ii alesnis y
pa anke io, po que
p o ege con a
ki éia imo klaidy.
Cuando no malis en la
lengua exis ioan es
hechos nep i ampa á
su o mulada
i8 isinés eglaés, hay
que más ole ua
no ma a ias. Né a
equalo edi o es y
co ec o es i8 unos
bi inai hace iene i.
[pasis eikinimg Jaba
diend d asiai
podemos esponde
galininko o madbg
diéng. / Puikiausiai se
puede jus i ica
in e nacionales
ZodZius con ilgu
i ap adziu 0,
ales como Eu édpa
y sd a. I masina no
Siaip sí es di undusi,
o dél i iosios
lenguas polinkio
ki gia se p ime aji
iskiemeniu
in e p au iniy
ZodZiu skiemenj. Tas
polinkis né a i as y
ap aSy as, pe o
aiSkiai yaGiamas. Ella
mues a ales
zodzías, como
dlen as y p dcen as.
Todél isiskai
en endan ami es
ampliamen e papli e
ki iamien o
a ian es concu so,
dnspo as,
imes as,
agonas, que como y
mdSina, J. Bal ikoniui
nekélé jokiy
abejoniy. Negalima
Zmogaus adin i
nemokSa uzZ oki 8iy
ZodZiy a ima.
Demeli,co ecllingu-
ma p ohíbemos
Zmogui azia con
axsiz y aikS io i
con pensneé.
Uzsipuole nekal us
i iosios lengua
ZodZius, g iauname
Zmoniy pasi ikéjima
su lengua, Zalojame
jy lengua jausma. No
en endiendo, kodél
jy habla aisoma,
Zmonés empieza
habla é i no así,
como es ip a e, y
p ida o mucho
didesniy e o idu. Kol
no miné habla aún
puede apoy is
gy aja lengua y
sen ido del lenguaje,
ella necesi a no
slopin i, pe o
palaiky i.
B3AMMOOTHOWEHHA
JIMTEPATYPHOFO
A3bIKA
KH
HAPOJHOM
PEYH
Pesome31
OcHosoi
u
McTOHHKOM
JIMTepaTypHOTO
A3BIKa
ABIIeTCH
HAapoAHaN
peub,
C pacTHEIM
cTOPOHHHKOM
HapO HOcTA
sMTepa ypHo o
si3biKa
Osu O.
Ba bynkonuc.
Ha
npumepax
HapomHoi
Pe4H
OH
CTPOMI
A3bIKOBy1O
IPAaKTHKy
M
BOCIMTEIBAN
4YBCTBO
s3bIKa.
[IpHUMT
HAPOAHOCTH
A3BIKA
OH
ycIel HO
IIpHMeHAI
BO
BCex
OONACTAX
ASbIKOBOM
JeATeNbHOCTH.
Zina
coppeMenHo o
sm epaTypHo o
A3bIKa
9QTOMHCTBEH-
He
HEI
MpHEM ,
Jin epa ypxs i
ABbIK
UMe€T TaKKE
CBO
PECYPChI,
PasBUBaeTCA
10
COOCTBEHHEIM
3aKOHOMEPHOCTSM
H
TIpaBHsiaM.
® K é é V.
Apsakymai y
pada imai.
V., 1955, p. 31.
120
SuauMTebHad
¥ACTb
HOBOTO
WOKONeHHa
nMTepa ypHEI
#3bIK
ycpanpae
6e3
MOcpemcTBa
Tpa-
TaUMOHHOK
HapomHO
pew,
umeT
HoBEIX
myTel
B
JMTepaTyPHBIi
A3LIK,
HOBBIX
cOCOOoB
pa3BH as
cBoel
peu.
Ipo msonoc asnene
s3bm qepesHus3uK
opona
B
HacTosmmee
Bpems
TepseT
cBow
CMBICI, aKTyasIbHBIM
cTaHOBUTCH
IpOTHBOMOCTaBHeHMe
HaTypabHO O
WM
AaHTHIIMTe-
paTypHo o
s3bIKa.
Oymako
9 ae TOT
He
IpaBa
HezOOLeHHBaTS
3HayeHAT
HapoyHok
pew wim,
Tem
Gonee,
OTHOCH=
TECA
K
Hei
peHeGpexu embHo.
Taxue
Hac poeuus
MOLYT
IIpHHECTH
TOKO
Bpen:
cnocobcTBO-
BaTb
pacIipOcTpaHeHulo
HCHOPMATHBHBIX
ABNeHI
B
IMTepaTYpHOM
A3bIKe
HIM
IpHBECTH
K
e a
obequeHuio.
K
o panuenuio
Bo3sMoxHoc Tex
s3nIKa ambién
MOLYT
IIpHBecTH
TakxKe e o
cymepHOpMasH-
3alMa,
CYMepcTanMapTA3alun, que con iene:
T.
€.
NOMbITKH
H3KUTL
3
JMTepaTypHOTO
A3BIKa
BCe, YTO
HE
COOT-
BeTCTBYeT
MpxMOJHHCHHEIM
MpapuaM.
Bo-epBeix,
Take
sBNeHMA
YacTO
OOycOBNeHBI
Apy H--
MH,
He
TaKHMM
(POpMaJIBHEIMH,
3aKOHOMepHOCTsMH,
BO-BTOPEIX,
B
JIMTePaTYPHOM) El mé odo u ilizado pa a la de e minación de los ipos de i us es el siguien e:
A3bIKe
Kak
HOpMa,
TeM
Gos ee
Kak
BapHaHT
HOpMEI, MOTyT
cyMecTBOBaTH
eMMHAYABIE
cbaxTE
HapomHOw
pew.