scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Literatūrinės kalbos ryšiai su gyvąja kalba

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Literatūrinės kalbos ryšiai su gyvąja kalba

Author: Pranas Kniūkšta
Year: 1987
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1641/1738
LIETUVIY
LABOS
SANDAROS
TYINEJIMAI
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
PRANAS
KNIOKSTA
LITERAT-
URINES
KALBOS
RYSIAI SU
GYVAJA
KALBA
Juozo
Baléikonio
Sim osios
gimimo
me inés
es
impo an-
e misy
kalbo y -
os i ykis y
cul o de la
lengua
Sen é.
SimboliSk-
a, que
desde su
nacimien-
o p aéje
me ai
incluye
oda
ac ualida-
dinés
lie u iy
li e a u -
i inés
lengua
his o ijg.
J.
Bal ikonis
mundo
iS ydo,
cuando
imp uda
inalmen-
e nulémé
bend inés
la base y
p incipios
de la
lengua, los
cuales
éliau
i i ino y
i8plé ojo
Jonas
Jablonski-
s. J.
Baléikonis
augo y
b endo
jun o con
bend ine
li e a ii i-
ne lengua.
Su
paziii as
i8 pa es
o maba
J.
Jablonsk-
io
abajos
y idéias, 48
pa es
esa
misma
socialinés
salygos,
cuya
eiké i
lie u iy
li e a ii i-
ng kalba.
J.
Baléikonio
P ie
pazii y
más
p i apo J.
Jablonsk-
io
p incipio,
que
li e a ii i-
nés la
base del
lenguaje
es oji
habla.
J.
Bal ikonis
ji
aike a
odos los
ámbi os de
la p ác ica
lingüís ica
—
a las
aduccion-
es, a las
co eccion-
es
lingüís ica-
i
s, a la
enseñanza
—
i
jo
lingüís ica
midu inéje
aukS ojoje mokykloje laikési oda i ima.
Du an e
SeSis
jo
ac i idades
deSim me i-
us lie u iy
li e a u ai -
iné lengua
inalmen e
susi o ma o
ue
i
i8plé o a,
Siek iek
kei ési
i
ji
ella, su
i
eo ía,
po in
i
elacion-
es o as
su
á eas
lingüís i-
cas, pe o
p o eso-
os
pasi ikéj-
imo
gy aja
lengua
nadie no mo ino.
J.
Balikonio
es a egia
ue simple
i
ai8ki:
kalbék
i
a8yk,
como habla
a é ai
kaimynai.
o
i
|
li e a ii ine
lengua
Z elgian
ac ualiniu
poZi iu, al
nusposición
puede
pa ece
cuan o
unpusi8kas,
pe o
p o eso
aplicé muy
aisingly: él
ji
iko an e ano
iempo
al ededo yb-
iy po eikiy.
i
Toki
mé odo ue
susida es,
cuando
li e a u i -
iné habla
aiSkos
biidus casi
iS isai émé
liaudies
i8
Snekamosios
lengua casi
i
oda
sociedadé del
idioma keliq
empezéda o
desde a miy
i
Snek y.
Li e a u i-
né habla
sus
i
usua ios
o a
con iable
espamas
ne u éjo.
IS
Salies
i
ja
b o ési
-mayo men-
e
i
s e imybés
sin aksés
aizginas,
p imi y io-
usly
o ma
según ki y
kalby exemplj.
J.
Baléikonis
isy p ime o
ipinosi de
esa
en e medad
p o ege
jo enja
gene ación,
cuya
neceséjo
pe ei i
a més
bend inés
li e a i ines
i
palab as
k yZkele.
Ge iausiq
inmune a
desde su
galéjo ugdy i
i oji lengua,
p o eso ious
p a ybos e a
a si
cicomoji
gimnas ika,
o
cuya ningúnie
ab ikinie
ais ai
nos oja.
P o eso ius
moké
i
conc e iais
ejemzdzía-
i
s, aún más
ugdydamas
—
in uicia
sensación
i
del lenguaje.
Cuando
i iosas
posiciones
de lengua
i mes, se
ja
puede
apaliau i
be
eglasiy
i
i odingji-
my.
P incipio
,,sí
Zmonés
Sneka
li e a ii iné
habla nunca
neap imio.
Jus o
adelan e,
cuan o más
empéjo
necesi á o de
o o ipo de
espamo y
i
ki y
a gumen u.
Socialinés
en o noybés,
socie és
po eikiai,
cambios de
lenguaZiai
c eaju
p oblemas de
lengua, la
p ác ica de
lengua da osi
sudé ingesné.
Randasi
naujo iy,
ku iy ya no
podido
man ene
-ap as a
nega i ama-
ja i iosios
lengua
p iSp ie8a.
Li e a i ine
palbai
nebeuZ enka
115
lo, qué
di ec amen-
e paimama
adicinés
i8
de.
Jos
ejemziu
ku iama
nue oy
Zodziy pasakymy,
i
p aple iamas
Zodziy da ybos
sin aksés
iSgalés.
i
Li e a i iné
habla da osi
sa a ankiSkesné
sis ema, cada
ez más empieza
a apoya se sus
i& ekliais, Ziii i
su pa yzdziy
désniy. Kalbos
s ichija
empiezaama
man ene
i
Zemesniaja
pakopa,
aukS esnio-
joje
a sidu ia
g ama ika
su
sus
eglasémis,
las cuales
hay igmok i
a sim i.
i
Tiesioginé
i íos
idiomas
i aka no
enka
lemiamas
eik$més
lenguaje
i
planingas
a kybos
noegali
nus elb i. %
Sodiaus
Zmoniu
¥neka eikiamy
a i ikmeny o
p i iks a, o
ellos
yapa enkina
iSaugusiy
lenguaje
po eikiy.
Lengua
leidZia
naujy a -
Zalu, que
bi ina
comp ob-
a o os
bidais.
T adicinés
p incipio de
la ida se
hace
limi ado
odél, que
i
muchaséja
zmoniy,
uzZaugusiy
sus.
be
Jie
i8
o,,.caip
Zmonés
Sneka, no
puedes
pasa se la clase.
Ku i laika
be a miy
lengua
usua ioju
in e esus
se puede
igno a ,
pe o
elgainiui
jais
su
ambién
hay que
aunque
hace .
ka
Palik as
be
p Zi i os de
jy
la
ciudadéjim
empieza a
ope a
ikalba.
sa
J.
Baléikonis
ji
laiké
neiS engiama
malybe y,
como is o
laiSko
i
L.
Damb iinui,
pe dé ai
d ama izó:
,,Ima
baimé, lo
que se á
miusy
i
palab as,
cuando su
des ino
oma á
sus manos
en las
j
ciudades
iSaugusi
ka a
—
be
a més,
be
i o
sen ido
del lenguaje.
Qué se á,
imágenes
nupieSé
D .
Algi das
Ma ge is en
su
ienda,,Ame i-
kos lie u iai
angligkyjy
i
skoliniy
Zodynas?. El
p o eso us
kel as
p egun a
e o ico nos
da luga
bas an e
eal, pe o ni
lingüís ico, ni
socialii
poZiii iu no
podemos
acep a la
polemica
padic ua o
espues a iji.
su
La ida
misma
exige cosa
i
a
paziii é i
p esen e
ocimis
i
i
o
hace y ;
su
iS adas.
Ya aho a
en las
ciudades
c eusi
gene aci-
ón
abaja
su
j ai y
lengua
p ác ica
elacionada abajo.
Tu ime
nemaZai
be a miy
a8y ojy
i
Zu nalis u,
li uanis y
maes oju
i
li e a u ai-
os c i iky,
edi o iy.
I8
esmés
pag is as
e a
p o eso us
ne imas dél
silps an io
lenguaje
sen ido.
IS
p ados,
o
especial
iS
nesp esasdi-
n y a& y
i
Sbaamosios
lenguas
emos que
spa -
Giai
muchosé-
ja
Zmoniy, a
jo
quienes
empieza ik i.
P iku iama
is
naujesniy
isk aipy u
Zodziy
eikSmiy,
keis os
di b inés
sin aksés,
jungiamas
nesude inamas
Zodziu o mas
eikSmés.
i
Silps angia
lengua
nuo oka
aki aizdziai
indica no
habusi
p ensagos
-
biiskasid a d-
ziy a osena
( i enimiska
expe imen i-
i
mas) apéndagas
-iné i clas
segiojimo
an e
eiksmazodziu
(Rebusos cinco
minu éms,
a ilikinéjome
penkiais
askais). El
sen ido del
lenguaje
eniendo
Zmogus
nesud ejojes
pasakys
habome
a silike.
—
Sudu iniy
o mas
a osena
(nemokéjimas
su consumi )
odo bien
i8
mues a
zmogaus
lengua
nuo oka.
Ta
pa j se puede
deci sob e el
legenda io
inagininka,
daik a a diS-
ka
bid a diskuju
Zodziy
a osena
(i¢ dicho
e ,
ins ucc-
ionesy q
hay que
ejecu a-
).
Los
ku uma
mues an
Si aip
u ilizadas
accionesmazo-
dziu o mas:
Nu ykau
s ebé i
Diusbu ge
i ykusias
p io idades del
mundo.
¿Cómo se
puede
obse a
lo que ya
se ha ido?
Dél okiy
del idioma
bédy
pa es,
i8
abejo,
be
culpás del
en o no
u bano
a o ikis
desde
i iosios
del idioma
Sal iniy.
Pe o
luga es
apa in i
su
p a a
lengua
i
solo él
aduci
i-
*
Baléikonis
J.
Rink iniai
aS ai.
—
V,
1982,
.
2,
p.
260—261.
116
bédas bi y
uZ sasgaulu,
inco ec o.
i
Kalbos
i
lamé o
andame
pueblo kilmés
au o iy
i
aS uose, en
el ac ual
pueblo puede
iSgi s i okiy
o
de
SiukSliu,
que,
K.
Sajos
Zodziais po
deci ,,ne
géda
escucha ®.
Aho a
impo an -
eesné
ne
haciosi de la
i
ciudad
o
aldea, i os
i
di b inés o
aún más
impo an e
e dade os
—
iSk aipy os
i
lengua
p ie8p iea.
MásZ
pelig oy
pone
ne
Siaip
di b ine,
o
ne ykusiai
ik aipy a
lengua.
Ya ya no
apa a deci
que el
li e a u ai i-
nés base del
lenguaje es
oji lengua.
Desde su
lon ole,
bii inai
ne
hacemos
mo ina
eneméme.
Kadaise
y a usi
okj
poziiisklibi-
no
j
unkciniy
s iliy
eo ia
p ak ing
i
specialiyjy
s i¢iu
habla.
Kad como
i
mokédamas
gy aja habla,
iS adingiausiai
a odamas
i
sus acus,
nepasi elkes
specialiyju
e miny
specialiyju
s iliy
sin aksés,
a
nepas a s ysi
cien í iciniy
kosmonau ik-
os poli inés
economías
p oblemu,
nepa agysi,,Ci-
a
il del código‘,
nei3 e si
.,Keliy
eismo
eglaiy.
Cia i iosas
especiales,
i
o a ez
diciendo,
di b inés,
—
oposición de
la lengua
lemia usua io
de la lengua,
uncioncinis
ne
es ilous.
o
Sa oio
bend aja
i
li e a i ing
habla ie¥ko
ka a,
iSaugusi
di ec o del
gy ujy
be
Snek y
e ec o.
Sa aja
socialinés
del en o no
Xneka ellos
no pueden
con ia se.
Unas bases
iables
ellos
ob ienen
en la
escuela,
o
$i
Zmogy
isp audiia
j
sausus
no mu
émus.
G ama iky,
ado éliu,
no minamyjy
eikaly
consejos
noduoda
odoko,
ko
samoningam
iSp ususiam
i
usua io de la
lengua
necesi a.
Él ieXko su
elacio
lengua,
combina
su
ja con sus
psiika
necesida-
desis,
a a de
i
suaip
maneky i.
Ie¥ko bidu,
como
i8 eng i
Sablony,
a a de
cómo sea
uZ aisy i
skyles,
apa ecusias
dél p a as y
i osios
kalbos
aiSkos bidy.
I8
u imyjy
ese a y
c ea nue as
combinacione-
s: kei ia
Zodziy
junglumo
a spal ius,
jungia
ski ingy
s i iy
i
his o iniy
laiko a piy
eiSkinius,
desde aiSkiy
sin e iniy
o mi a an e
loginiy
anali iniy
ap asymu.
I ai iais bidais
ku iama
ai8kios
lanks ios
idiomas
iluzija,
p opo cionan-
i
do consuelo
pasima a
aquellos que
aikys és
ne u éjo
i
salycio
i iosios
idiomas
i§
e smémis,
pe o quie e
pe iS eikS i
su
language sel
ki ybi8ka
a i
i
Zodj.
Noenues a-
bo que
i iosios
lenguas
j aka
li e a i ine
lengua
pamazZu
silps a.
Es o
obje i ous
i
neiS engiamas
eiSkinys,
como i iosios
na os
nykimas dél
química
e ec os
iSglebe
maumenys
echnikos
a
amZiuje.
Sólo lenguaje
senyju
nauju eiSkiniy
i
elacionesus,
ju
obje i iy
p ieS a a imy,
be
aún
con ainioja
subjec i us
zmoniy
nusis a ymas.
Esame ip a e
incomikliai
Sneké i sob e
inno aciones
un odél, que
adiciné habla
ne u éjo.
Ne adicinés
palab as
pak aipininkai
ilgai neleng ai
sieké lygiy
eisiy odasis.
jy
i
su
Aho a
comenzam-
os jus i
i
p ieSinga
dalyka
—
i
gy ajq
habla
comenzama
Zii é-
i
i8
aukS o, a si
a iunusj
j
cosaca.
Pakeik as dél
a i icial del
es ilo uno ya
aplicosi a iki s i
aSqs
ne
inno o iSkai,,.e-
u opie iSkai*.
ISd js ama
incluso po
p uda
skelb i, que
dél
ac ualiniy
lie u iy
idiomas
bédy kal a
esan i...,,ka-
imie iy
kalba.
J.
Balikonio
iemposis,
idéjy
jo
eikiamoje
en o no,
al min i
bi y bu e
di ícil is
imagina ,
aho a
se i i
kalbininkai
polemika
o
ales
paZi i os
au o iumi
empiezan
su
desde el
hecho de
que ellos
i
,, isiskai
q
misma
ne
ka q es
o aline,
aunque
ik yju
i8
jie né a
da e.
o
Juk un
asun o es
j ai ios
li e a ii inés
de la unción,
ku iy una
misma pap2
Saja K.
A sakymai
j,,Kalbos
kul i os
p egun as.
Kalbos
kul ii a, 1976,
sas. 31, p. 7.
117
as oji
lengua no
puede
ealiza , y
oda o a
ne ibo as
bele is in-
és de
iSgalés. Una
ieSko i,
como
p aplés i y
p a u ini
gy aja
habla, y qué
o a
iSdidziai de
ella
nusig ez i.
Nusis a imi-
en o an e
se aja
lengua
puede
añadi
muchos
Zalos.
Pos be que
adiciné
lengua es
obsole a,
podemos
ácilmen e
jus i ica
isoki
alejima de
ella,
dejapaisi i
su désniy,
aSy i,
como a qui
iene j
cabeza.
Como
mues an
ac uales
aS ai,
namazai
indi idualios-
ios kalbos
ki ybos i8
ik ujy
pe zengia
leis inas
lími es y
pazeidzia
lie u iu
kalbos
d asia, y
algunas
eces y
obligalomasi-
as eglas.
Cuando
au o
dejajaucia
ySio con
gy aja
habla,
incluso
simplesasias
no mas del
lenguaje
hay que
comp oba
según
g ama a i-
ky y
aSy iniy
ado y
ecomenda-
ciones.
RaSy ojas o
indi idualiq-
ja lengua
comienza
ku i
pe zengda-
mas
comunesasi-
as no mas y
polinkius, o
aSo
g ama i¥kai
nep iekaiS -
ingai,be
polékio y
indi idualaus
k apo
ne u inéiu
es ilumi.
Pa ikimiaus-
ias bidas
ku i
lanks y e
na i ally
indi idualyji
s iliy
ki ybi8kai
u iliza lo
que en
i oje
kalboje
exis uoja.
Requie e
pasi aus i
de la lengua
podi yje,
isSmi iné i
aún
nenu emp-
as
uzZuolanka-
s,
pana plio i
suspinwinu-
sios
a osenes
kilpas y i8
dia iamen -
einiy zodZiu
mismos
sumegz i
nue os
nógus. I
iska
eikiada y i
delika iai,
que
nenu auk -
um Sakny,
las cuales u
pausedin o
Zodis son
suleides i
lenguaje
sis emg.
Hay que
sen i , qué y
cómo ia
susiklos é
pe amZius,
que puede
mo e se,
an e ko
pi S y
no alia kis i.
Ta jausmq
has a Siol
mejo amen-
e ebeugdo
adiciné
pueblo
Zmoniy
Sneka. Ella
es
acumulada la
nación
paZiii as,
mas ysena
y gus oni,
maZiausiai
es oces a
s e eo ipy
y s e imy
i aky.
Kaimie iy
habla
noso os
alo amos
no i8 ip o io
o
sen imen y,
y odél, que
más
co espon-
de de oda
miisy lengua
esme y sus
undamen -
os. Kam j
li e a ii g
necesi a i
Saliga iais,
aquellos
gy aja
habla
mejo amen-
e a s oja
au osaka y
clasikiné
li e a ii a,
Seimoje
puoseléjam-
as Zodis.
odo es o y
ayuda
iSugdy i la
lengua
nuo oka y
sensación,
sin cuyo
di ícil
encon a
adecuada
indi idualios
de la
elaciónj y
con
eglasémis,
y con jy
nesukaus y-
a gy aja
lengua.
Zinoma,
au osaka
no puede
a s o a
unkciniy
s iliy ni
sa is ace
be a miy
zmoniy
dia iamen -
einés
lenguaje
po eikiy, ella
solo ayuda
ugdy i y
sopo a
sen ido del
lenguaje, del
cual cada
ez más
empezamos
pasiges i.
Tam ik y
con lic o y
con gy aja
lengua ya
iene y
kalbininkai,
aunque su
impo ancia
puikiausiai
en an a y
p ipazis a.
J. Baléikonis
sob e
eglas de la
lengua
simple y
an eS a a -
imus
neSnekéda -
o: o gy aja
habla laiké
j odymu,
cuyo
noe eikia
aiSkin i, o
apa eemda-
o i8 sus
iS es a
aisykle.
DaZ epe ía
mayo men-
e aisykle,
que
naudininkas
con
compañ a i-
mi enca
en onces,
cuando
pasakoma
p iemoné
ac o a
ealiza . y
al ez no
odos casos
de lengua
i a ella
apémé, pe o
aiSkiai i$ su
ejemzdziy
ue i8 es a.
Si gy oji
habla con
alguna
alguna
bend esne
aisykle
no ik aba, J.
Baléikonis
palaikyda o
ealiqja
a osena.
Tokia ue
oda su
p ak iné
ac i idad
de cul o
de la
lengua.
Teo iSkai
a su
nusis a -
yma es
i8dés es,
a8ydam-
as sob e
Bilso
eZe o
a da:,,a-
sí se dice
i ojoj
kalboj,
así
necesi a
y
consumi-
, y más
i oniSkai
añade:,,P-
ieS
hechos y
me a on-
ijas
désniai
deben
calla se-
*.
Au en iS-
ky de las
ak y J.
Baléikoni-
s, como y
K. Baga,
nej a in-
éjo *
Baléikon-
is J.
Rink iniai
a3 ai. V.,
1978, ol.
1, p. 384.
118
i
ned audé
consumi
li e a ii inéje
kalboje, nes
impo a
a
aSy inés
eglasés ellos
apémé, no.
a
Aho a el
abajo del
no minimo de
lengua
pasida é
g ieZ esnis
i
acionalesnis.
Vis o bi inai
que emos
medi según
eglas, según
ellas codi ica
alo a , qué
p ac8kai se
consume.
Taisyklés
da osi
i
o malesnés,
pla esnés
di b inesnés.
Es en endible
que es o
ayuda más
ácilmen e a
eglamen a
nue os
i
idiomas
eiSkinius.
Es o
paleng is anda -
na
izuo i
specialiuosius
aigkos biidus,
ejemziui,
e miny da ybos
ins umen os,
ju idinés
kancelia inés
S ampus de las
a
lenguas.
Ple iamas
sis ema ización
abajo accede
al lími e, que
empiezan c us is
gy aja habla.
su
Pe dé os
pelig o de
no malizacion-
es es que
eglas
que amos
su alpica
j
odos lenguaje
eigkinius, qué
noelpa,
s engiamés,,p-
a aisy i* o
anuncibiamos
0
neno miniais.
A
jy
a ibuyen
noal-
Giausiosi-
os
hechos
de lengua i a.
IS
imp udos
p acSkai ya
iSgui a plu al
numwa d#io
o ma ieni,
ne u in i
ap iches
-e -.
Keliama anka
an e bid a dZiy
p ime u ín,
úl imo
j a dZiuo ines
o mas,
apoyamasi
comúnoju
eiginio, que
p eesagos -inis
biid a dZiai
i a dZiuo iniy
no iene o ma,
P ie no maos
pazeidimy
a ibuido
Zodziu maSina,
Eu épa
ki éiación,
aunque al
ki ia imas
plagiau papli es
ni masind,
Eu opa.
leskoma
i
andama
is nue oy
a iamujy
Klaidy,
ejemziui,
be
Jj
supuama
melio acija.
IS
ales
ac i idad-
es lengua
más
pie de,
nekaip
laimi.
Ji
nunca
noilpo
i
aho a
noilpa
o malias
i
eglas.
Tai
g aziai
son
nusakes
K.
Ul ydas:,,J-
okios
eglasés,
aunque las
suda iné y
de8im ys
cien í ico-
sy
deSim imis
me y,
nepajégs
ap ép i,
iSsem i
iSsp es i
i8 isai odo
i
isi eliy
galimu
En caso del
uso de lengua
hablable*.
Kad abajos
de
codi icaciones
i
de idiomas
kul ii os
nesiki s y
su
gy aja habla,
necesi a
iSlaiky i
kodi ikuo osios
ealiosios
a osenes
i
Pusiaus y a.
Su
po lo que
kalbo ealm-
en e
je
exis e,
pe o
nep i ampa
al a8y iniu
eglaiy, hay
que ac ua
con
p ecaución.
IS
pa i Siaus
pa eciendo
nedésningas
eiSkinys
puede
queda se
oda
na i alus, si
i
ji
pazii ésem-
os o o
poZi iu.
Su
sis ema del
lenguaje
jj
g aziai
puede
susie i
o a,
né
cuan o
ne
p as esné,
sólo al
ne
o mali
iesmuka
i
eglaé.
Skai a di
ieni
Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni Skai a di ieni
i
be
apéndices
-e galimos
en ende
como
plu alini,
po que
muchoiskaiy-
a biidinga
a
isy
muchosiniy
ci a dziy
o ma.
Es o
g aciosamen-
e se e del
i§
segundo hilés
i
nume a dzio
bene icia io
inagininko:
i
simples
jy
(pag indinés)
o mas son
d iscai a
d iem, d iém,
plu alés
—
a iSkosios
mo e igkosios
giminés
—
plu alisa
i
d ejiem,
d ejéms;
d ejais,
d ejomis.
—
El mismo
i
su
eéiuoju
i8
eilés
nume a-
dziu:
ims
—
esiemo-
s,
ejéms;
—
esos,
esos.
Tuos
nume a dzi-
us aún asigna
adicional
pozymis
ap esaga
—
-ej-, múl iples
núme os a dzi-
os o o ganan e
eque ida
ga sinj
pó o mala.
Palis
o mas su
be
odo
i8
di ícil
imanomas,
ej.:
d (ej)oms,
d (ej)ais.
Comenzan-
do desde
,,ke u iy,
i
p incipal,
i
plu aliniy
nume a dziu
o mas son
múl iplesiskai-
inés, odél
único
dis inguibis
pozymis
jy
pasidap iesaga
To
-e -, po
ejemplo:
cinco,
cincoos
—
penke i,
penke ios.
Ja
empezamos i
imagina como
pa a odos los
plu alinos
dígadywo dz
bi ing:
díjadywo dj
ieni
ep ocesamos
*
Ul ydas
K.
Daba inés
lie u iu
li e a u i i-
nés
p incipios de
la di isión del lenguaje.
—
Kalbos
kul i a,
sas.
1963,
5,
p.
15.
119

i iene i,
o
K é és,,-
Gil8éje
encon -
amos
incluso
panaXiai
pe di b-
a
ci a -
dj
eje i:
UE
isdeSi-
m
eje iy
me y
a simins-
iu...° Be
ninguna
dudaoés,
es o
i$gal o -
a,
a si ik i-
né
o ma.
Allai pa ,
po Se8iy
eiluéiy, es
isdeSi-
m
esji
años, a po
keliy
puslapiy
i unos
me eliai.
Skai a -
dziui ieni
o ma
dis ingu-
amosios
p ecesa-
gos
-e ne ei-
kia desde
el
p incipal
ci a d-
Zio ji
aki aizd-
Ziai
sepa i ia
skai iaus
o ma. El
ci a dis
p incipal
uno dél su
necesm-
és
plu iskai-
os no
puede
u é i,
ella
eque i-
da sólo
como plu aliné o ma.
A i icialmen e
pasionado ZodZio
Eu opa a im y
ki giación. Tenime
eglag, que
in e pau iniy Zodziy
balsis o supues os
umpas, dél o
ki is desde él iene
nuSok i i umpa
galinj skiemeni:
p ozd, so a, o dél
gene os o denkos y
Eu opd. Snek y a
Zodj es una
sulie u inusios a ia
con ilguoju o e ji
ki éiuoja
i ap adiSkai
Eu dpa. KaimiSkas
a imo a ian e
Eu dpa es an an
désningas como y
suno min oji
Eu opa, y lo más
impo an e
na ii alesnis y
pa anke io, po que
p o ege con a
ki éia imo klaidy.
Cuando no malis en la
lengua exis ioan es
hechos nep i ampa á
su o mulada
i8 isinés eglaés, hay
que más ole ua
no ma a ias. Né a
equalo edi o es y
co ec o es i8 unos
bi inai hace iene i.
[pasis eikinimg Jaba
diend d asiai
podemos esponde
galininko o madbg
diéng. / Puikiausiai se
puede jus i ica
in e nacionales
ZodZius con ilgu
i ap adziu 0,
ales como Eu édpa
y sd a. I masina no
Siaip sí es di undusi,
o dél i iosios
lenguas polinkio
ki gia se p ime aji
iskiemeniu
in e p au iniy
ZodZiu skiemenj. Tas
polinkis né a i as y
ap aSy as, pe o
aiSkiai yaGiamas. Ella
mues a ales
zodzías, como
dlen as y p dcen as.
Todél isiskai
en endan ami es
ampliamen e papli e
ki iamien o
a ian es concu so,
dnspo as,
imes as,
agonas, que como y
mdSina, J. Bal ikoniui
nekélé jokiy
abejoniy. Negalima
Zmogaus adin i
nemokSa uzZ oki 8iy
ZodZiy a ima.
Demeli,co ecllingu-
ma p ohíbemos
Zmogui azia con
axsiz y aikS io i
con pensneé.
Uzsipuole nekal us
i iosios lengua
ZodZius, g iauname
Zmoniy pasi ikéjima
su lengua, Zalojame
jy lengua jausma. No
en endiendo, kodél
jy habla aisoma,
Zmonés empieza
habla é i no así,
como es ip a e, y
p ida o mucho
didesniy e o idu. Kol
no miné habla aún
puede apoy is
gy aja lengua y
sen ido del lenguaje,
ella necesi a no
slopin i, pe o
palaiky i.
B3AMMOOTHOWEHHA
JIMTEPATYPHOFO
A3bIKA
KH
HAPOJHOM
PEYH
Pesome31
OcHosoi
u
McTOHHKOM
JIMTepaTypHOTO
A3BIKa
ABIIeTCH
HAapoAHaN
peub,
C pacTHEIM
cTOPOHHHKOM
HapO HOcTA
sMTepa ypHo o
si3biKa
Osu O.
Ba bynkonuc.
Ha
npumepax
HapomHoi
Pe4H
OH
CTPOMI
A3bIKOBy1O
IPAaKTHKy
M
BOCIMTEIBAN
4YBCTBO
s3bIKa.
[IpHUMT
HAPOAHOCTH
A3BIKA
OH
ycIel HO
IIpHMeHAI
BO
BCex
OONACTAX
ASbIKOBOM
JeATeNbHOCTH.
Zina
coppeMenHo o
sm epaTypHo o
A3bIKa
9QTOMHCTBEH-
He
HEI
MpHEM ,
Jin epa ypxs i
ABbIK
UMe€T TaKKE
CBO
PECYPChI,
PasBUBaeTCA
10
COOCTBEHHEIM
3aKOHOMEPHOCTSM
H
TIpaBHsiaM.
® K é é V.
Apsakymai y
pada imai.
V., 1955, p. 31.
120
SuauMTebHad
¥ACTb
HOBOTO
WOKONeHHa
nMTepa ypHEI
#3bIK
ycpanpae
6e3
MOcpemcTBa
Tpa-
TaUMOHHOK
HapomHO
pew,
umeT
HoBEIX
myTel
B
JMTepaTyPHBIi
A3LIK,
HOBBIX
cOCOOoB
pa3BH as
cBoel
peu.
Ipo msonoc asnene
s3bm qepesHus3uK
opona
B
HacTosmmee
Bpems
TepseT
cBow
CMBICI, aKTyasIbHBIM
cTaHOBUTCH
IpOTHBOMOCTaBHeHMe
HaTypabHO O
WM
AaHTHIIMTe-
paTypHo o
s3bIKa.
Oymako
9 ae TOT
He
IpaBa
HezOOLeHHBaTS
3HayeHAT
HapoyHok
pew wim,
Tem
Gonee,
OTHOCH=
TECA
K
Hei
peHeGpexu embHo.
Taxue
Hac poeuus
MOLYT
IIpHHECTH
TOKO
Bpen:
cnocobcTBO-
BaTb
pacIipOcTpaHeHulo
HCHOPMATHBHBIX
ABNeHI
B
IMTepaTYpHOM
A3bIKe
HIM
IpHBECTH
K
e a
obequeHuio.
K
o panuenuio
Bo3sMoxHoc Tex
s3nIKa ambién
MOLYT
IIpHBecTH
TakxKe e o
cymepHOpMasH-
3alMa,
CYMepcTanMapTA3alun, que con iene:
T.
€.
NOMbITKH
H3KUTL
3
JMTepaTypHOTO
A3BIKa
BCe, YTO
HE
COOT-
BeTCTBYeT
MpxMOJHHCHHEIM
MpapuaM.
Bo-epBeix,
Take
sBNeHMA
YacTO
OOycOBNeHBI
Apy H--
MH,
He
TaKHMM
(POpMaJIBHEIMH,
3aKOHOMepHOCTsMH,
BO-BTOPEIX,
B
JIMTePaTYPHOM) El mé odo u ilizado pa a la de e minación de los ipos de i us es el siguien e:
A3bIKe
Kak
HOpMa,
TeM
Gos ee
Kak
BapHaHT
HOpMEI, MOTyT
cyMecTBOBaTH
eMMHAYABIE
cbaxTE
HapomHOw
pew.